Rusija pareiškė, kad pagrindinė 14 gyvybių nusinešusį gaisrą povandeniniame laive sukėlusi priežastis buvo Akumuliatorių skyriuje užsiplėskusi ugnis.
 
Pirmadienį povandeniniame laive netoli Severomorsko karinio laivyno bazės šiaurinėje Murmansko srityje kilo gaisras, pražudęs didžiąją dalį įgulos. Trečiadienį Kremliaus atstovai žadėjo incidento detalių neaiškinti, bet ketvirtadienį buvo paskelbta gaisro priežastis.
 
Gynybos ministras Sergejus Šoigu aiškino, kad aukščiausios valstybinės paslapties povandeninis laivas buvo varomas ir branduoliniu kuru, bet reaktorius buvo gerai izoliuotas nuo ugnies.
 
14 įgulos narių žuvo prisikvėpavę nuodingų dūmų. Ketvirtadienį gynybos ministras per oficialų pokalbį prezidentą Vladimirą Putiną patikino, kad pagrindinė gaisro priežastis buvo nustatyta – užsidegė Akumuliatorių skyrius, paskui ugnis išplito.
 
„Branduolinio kuro skyrius povandeniniame laive buvo visiškai izoliuotas, jame nebūna žmonių. Įgula ėmėsi visų reikalingų priemonių tą skyrių apsaugoti, jis nepažeistas ir veikia. Tai leidžia tikėtis, kad netrukus laivą vėl bus galima naudoti“, – sakė S. Šoigu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.05; 07:34

Lietuvos kariuomenė (LK) situacijos, kada gesinti Traksėdžių durpyne susidariusio gaisro negalėjo visi trys turimi Mi-8 sraigtasparniai, nevertina kaip klaidos. Anot Lietuvos kariuomenės atstovo Gintauto Ciunio, techniniai gedimai negali būti suplanuojami, o gaisrų gesinimas yra antrinė kariuomenės funkcija. Kartu jis pažymėjo, kad vėliau vienas iš turimų sraigtasparnių buvo sutvarkytas ir pasiųstas padėti gaisrininkams.
 
Pasak Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovo majoro G. Ciunio, tą dieną iš šešių kariuomenės oro pajėgų turimų sraigtasparnių budėjimui Nemirsetos ir Kauno paieškos ir gelbėjimo postuose buvo skirti du AS-365 „Dauphin“ orlaiviai, neturintys techninių galimybių gesinti gaisrų.
 
„Taip sutapo, kad tokią galimybę turintys sraigtasparniai Mi-8 tądien teoriškai negalėjo būti eksploatuojami, nes vienam jų po 100 valandų darbo ore buvo atliekama privaloma (planinė) techninė apžiūra, o kiti du turėjo nedidelių gedimų“, – Eltai sakė majoras.
 
Jo teigimu, Lietuvos kariuomenė specialiai gaisrų gesinimui skirto sraigtasparnio nuolat į budėjimą neskiria. Pasak G. Ciuno, taip daroma dėl kelių priežasčių – nes turimi tik šeši orlaiviai (3 iš jų su technine galimybe gesinti gaisrus) ir jie dažniausiai naudojami pagrindinėms funkcijoms atlikti, tokioms kaip vykdyti paieškos ir gelbėjimo darbus, vykdyti ligonių bei donorų organų pervežimą, užtikrinti karių, krovinių bei ypatingai svarbių asmenų transportavimą ir kt. Tądien budėję AS-365 „Dauphin“ orlaiviai šį poreikį atitinka.
 
Majoro teigimu, gaisrų gesinimas yra antrinė kariuomenės funkcija, kurios imamasi gavus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) prašymą.
 
„Iškilus poreikiui prisidėti prie gaisrų gesinimo, kariuomenės vadovybė gali priimti sprendimą greitai parengti tam skirtą orlaivį, kaip ir nutiko šiuo atveju. (…) Pavykus pašalinti Kauno poste buvusio sraigtasparnio Mi-8 gedimą, karinių oro pajėgų (KOP) vadovybė priėmė sprendimą skubos tvarka surinkti įgulą ir parengti orlaivį gaisro gesinimo darbams“, – sakė kariuomenės atstovas.
 
„Atlikus pasirengimą, sraigtasparnis nedelsiant išskrido į Traksėdžių durpyną, kur apie 22 val. prisijungė prie gesinimo operacijos. Orlaiviai gaisravietėje veikė iki birželio 28 d. vidurnakčio, kol gaisras buvo lokalizuotas“, – pridūrė G. Ciunis.
 
Anot majoro, dėl minėtų priežasčių – tiesioginių ir netiesioginių funkcijų bei techninių gedimų – Mi-8 orlaivių negalios gaisro durpyne institucija nevertina kaip vadybinės ar techninės klaidos.
 
„Šios situacijos Lietuvos kariuomenė nevertina kaip klaidos, kadangi sraigtasparnių remontas atliekamas ne tik tuomet, kai ateina planinis poreikis, bet ir atsiradus gedimams, kas yra įprasta bet kuriai technikai. (…) LK KOP turi nuolat paruoštus sraigtasparnius (šiuo atveju, tai buvo AS-365 „Dauphin“, kurie ir pakilo atlikti užduotį gaisro vietoje) savo tiesioginėms funkcijos vykdyti“, – sako G. Ciunis.
 
ELTA primena, kad praėjusį savaitgalį Šilutės rajone, Kintų seniūnijoje buvo užsidegęs Traksėdžių durpynas, gaisras buvo apėmęs 20 ha. Situacijai Traksėdžių durpyne suvaldyti prireikė technikos ir specialistų iš visos Lietuvos.
 
Pagalbos buvo prašoma ir Lietuvos kariuomenės, tačiau trys Mi-8 sraigtasparniai, turintys galimybę gesinti gaisrus, kaip buvo skelbta, negali būti panaudoti, nes vienam atliekama techninė apžiūra, o kiti – remontuojami.
 
Tuomet į pagalbą atskubėjo Latvijos kariuomenės Mi-8 sraigtasparnis. Kiek vėliau pakilo ir sutvarkytas lietuvių Mi-8 orlaivis.
 
Kaip pirmadienį teigė PAGD laikinasis direktorius Mindaugas Kanapickas, gaisrą pavyko suvaldyti jau šeštadienį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.04; 09:30

Per gaisrą giliavandeniame mokslinio tyrimo aparate žuvo 14 Rusijos karinio jūrų laivyno jūreivių povandenininkų. Tai antradienį pranešė Rusijos gynybos ministerija, kuria remiasi „Interfax“.
 
„Liepos 1 d. Rusijos teritoriniuose vandenyse giliavandeniame aparate, skirtame priedugnio erdvei ir Pasaulinio vandenyno dugnui tirti Rusijos karinio jūrų laivyno interesais, atliekant bioterminius matavimus kilo gaisras. 14 jūreivių žuvo, apsinuodiję degimo produktais“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
 
Rusijos karinės žinybos duomenimis, giliavandenis aparatas yra Severomorsko karinėje jūrų bazėje (Murmansko sritis). Degimo židinys likviduotas. Incidento priežastys tiriamos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.03; 08:22
 
 

Gaisras, kilęs penktadienį Krasnojarsko mašinų gamyklos („Krasmaš“) teritorijoje, nekelia grėsmės raketų gamybos cechams. Tai žurnalistams pranešė Rusijos pareigūnai.

„Gaisras nekelia grėsmės cechams, kuriuose gaminamos raketos „Sarmat“ ir „Sineva“. Dega šaldytuvų sandėlis, visi kiti pagrindiniai cechai yra toli nuo gaisro židinio“, – teigė šaltinis avarinėse tarnybose.

Pasak Rusijos pareigūnų, bendras gaisro plotas sudaro 5 tūkstančius kvadratinių metrų, stogas įgriuvo 2,5 tūkstančių kvadratinių metrų plote. Gaisrui suteikta ketvirta, aukščiausia sudėtingumo kategorija. Apie nukentėjusius žmones nepranešama.

Akcinė bendrovė „Krasmaš“ yra viena didžiausių Rusijoje ginklų ir šaudmenų gamintojų. Įmonė buvo įsteigta 1932 metais. Ji gamina balistines raketas povandeniniams laivams, įbėgio bloko bazinius modulius nešančiosioms raketoms „Zenit“ ir „Proton“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.28; 00:30

E. Macrono populiarumas vis dar žemas po gaisro Paryžiaus katedroje. EPA-ELTA nuotr.
Sekmadienį paskelbtos apklausos rezultatai rodo, kad Prancūzijos prezidento populiarumas išlieka žemiau 30 procentų ribos jam susiduriant su politinėmis problemomis. Jokių didesnių pokyčių neįvyko ir po gaisro Paryžiaus Dievo Motinos katedroje, praneša AFP.

Savaitraštyje „Journal du Dimanche“ publikuota „Ifop“ apklausa atskleidė, kad tik 29 proc. respondentų patenkinti E. Macrono darbu, o 69 proc. – nepatenkinti.

Apklausų rezultatai balandžio ir kovo mėnesiais nesiskyrė.

Respondentai buvo apklausiami iki balandžio 20 d., o rezultatai paskelbti E. Macronui dramatiškos savaitės pabaigoje, po to, kai jam teko kreiptis į prancūzus po Paryžiaus Dievo Motinos katedrą nusiaubusio gaisro.

Prancūzijos prezidentas žadėjo, kad istorinis pastatas bus atstatytas viso labo po 5 metų. Kai kurie apžvalgininkai mano, kad toks terminas pernelyg optimistinis.

Dėl gaisro E. Macronui teko atidėti planuotą kalbą dėl socialinės nelygybės atsakant į jo valdymą aptemdžiusius „geltonųjų liemenių“ protestus.

Ketvirtadienį Prancūzijos prezidentas turėtų surengti spaudos konferenciją, kurios metu, tikimasi, praneš apie mokesčių mažinimą ir svarbias reformas.

Savaitgalį buvo paskelbti ir kitų apklausų rezultatai.

Šeštadienį publikuota „Opinion
Dega Paryžiaus Dievo Motinos katedra. EPA-ELTA nuotr.
Way“ apklausa rodo, kad tik 27 proc. respondentų patenkinti E. Macrono darbu, tai mažiausiais rodiklis per visą jo kadenciją.

Tačiau BVA apklausa, paskelbta penktadienį, atskleidė, kad jo populiarumas išaugo 3 procentiniais punktais iki 32 proc.

Netrukus po to, kai E. Macronas tapo prezidentu 2017 m., jo populiarumas siekė 60 proc., žmonėms viliantis, kad jis imsis svarbių reformų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.21; 14:00

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Lietuva sukrėsta po Paryžiaus Dievo Motinos katedros gaisro, todėl, pasak jos, Lietuvos žmonės pasirengę padėti Prancūzijai atkurti pasauliui brangią katedrą.

,,Lietuva sukrėsta Noterdamo tragedijos, bet pilna ryžto padėti prancūzų tautai atkurti visam pasauliui brangią katedrą. Šimtmečių istoriją menanti katedra – ne tik Paryžiaus simbolis, ji mūsų širdžių šventovė, kuriai prikelti Lietuva ir mūsų žmonės pasirengę padėti ir prisidėti“, – teigė šalies vadovė.

Trečiadienį Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Lietuvos valstybės vadovus, ragindama ieškoti būdų, kaip Lietuvos valstybė galėtų finansiškai ar kitomis priemonėmis prisidėti prie paramos sudegusiai Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedrai atstatyti bei konkrečiais veiksmais parodytų solidarumą su Prancūzija ir jos žmonėmis.

Kreipimesi į Lietuvos Respublikos prezidentę D. Grybauskaitę, ministrą pirmininką Saulių Skvernelį ir Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį pabrėžiama, kad Lietuva ir Prancūzija yra ne tik partnerės Europos Sąjungoje ir NATO, bet mus vienija ir bendras krikščioniškos civilizacijos pamatas, o nuo gaisro nukentėjo neįkainojama kultūros vertybė, unikalus istorinis paveldas, vienas iš Paryžiaus simbolių ir visos Prancūzijos pasididžiavimas. 

Prieš 800 metų statytą Paryžiaus Dievo Motinos katedrą pirmadienį vakare nusiaubė gaisras. Paveldo praradimai – milžiniški.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.17; 12:03

Dėl Paryžiaus Dievo Motinos katedrą apėmusio gaisro Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atšaukė planuotą savo kalbą per televiziją. Tai vakare pranešė Eliziejaus rūmų atstovas.

Buvo planuota, kad E. Macronas pirmadienį per televiziją kreipsis į tautą ir, praėjus penkiems mėnesiams nuo „geltonųjų liemenių“ protestų pradžios, paskelbs apie naujas lengvatas prancūzams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.16; 05:51

Gaisras Kemerovo prekybos centre. EPA – ELTA nuotr.

Seniai seniai, 1866-ųjų lapkritį, žinomas rusų poetas Fiodoras Tiutčevas rašė:

Умом Россию не понять,

Аршином общим не измерить:

У ней особенная стать —

В Россию можно только верить.

Deja, neradau viso šio J. Strielkūno versto eilėraščio „Protu Rusijos nesuvokti“, tačiau ir perteikti ruso mentalitetą kita kalba labai sunku. Mums, lietuviams, jis tiesiog nesuprantamas. Juo labiau – paskutinė ketureilio mintis: Rusija galima tik tikėti…

Tačiau šiandien šio tikėjimo ar pasitikėjimo maža, jis dažnai apgauna. Ukrainiečiai nuo seno laikė save rusų broliais ir sesėmis, juk ta pati slavų giminė, o štai 2014 m. V. Putinas pamynė visą brolystę ir separatistų rankomis atgnybo dalį Ukrainos, pavertė ją tolesnės kovos su ukrainiečių tauta placdarmu. Taip V. Putinas ją „išdūrė“ su Krymu, pamynęs visus ankstesnių SSRS lyderių susitarimus.

Štai didžioji tragedija Kemerove. Milžiniškas Rusijos vidurio anklavas šalia mokslo centro prie Novosibirsko, šalia Altajaus, kalnakasybos regionas. Sritis pusantro karto didesnė už Lietuvą. Anglies šachtų nusiaubtoje žemėje kone vienintelė atgaiva buvo Lenino prospekte įsikūręs prekybos ir pramogų centras „Žiemos vyšnia“. Čia, kaip į mūsų Akropolį, atgaivai, pramogoms, pirkiniams važiavo ištisos šeimos, akmens anglies dulkių prisikvėpavę vaikai, kurie multikų žiūrėti buvo užrakinti kino salėse… 

Gaisro Kemerove pasekmės – tragiškos. EPA – ELTA nuotr.

Tą kovo 25-ąją apkartusi „Žiemos vyšnia“ tapo bendru kapu 64 komplekso lankytojams, iš kurių net 41 buvo vaikai. V. Putinas tik skėsčiojo rankomis, kaltino „разгильдяйство“ ir žadėjo kaltininkus nubausti. Vėl mums „protu nesuvokti“: rusiškai tas terminas gal ir skamba griežtai, o lietuviškai – betvarkė, „chaltūra“, atsipalaidavimas, tinginiavimas, nerūpestingumas, o gal viskas kartu…Iš tiesų, per švelnu.

Tik ką išrinktam naujam Rusijos carui buvo pofik, ką apie „stiprų centrą“ galvos Rusijos gilumos žmonės, jo buvę rinkėjai. Jis pasisukiojo prie sudegusio komplekso, padėjo gėlių, nuvyko į morgą, kur netikėtai susitiko su gaisro aukų artimaisiais, atvažiavo į ligoninę, kur pasikalbėjo su į lovas paguldytais sveikais, dailiais treningais aprengtais vyrukais, dar surengė pasitarimą su vietos administracija.

Stoti prieš mitinguojančius Kemerove jis nesiryžo. Ten vos išrinktąjį prezidentą būtų nušvilpę. Minioje matėsi jam ypač nepalankių transparantų. Jo spaudos atstovas Dmitrijus Peskovas susitikime su Aukštosios ekonomikos mokyklos moksleiviais taip teisino savo šefą: „Jūs žinote, Putinas labai konkretus ir pragmatiškas prezidentas. Jeigu jam užduoda klausimą, tai į jį jis atsako ir bando išsiaiškinti, kad ką nors pažadėtų. Jis nieko tuščiai nežada, jis labai toli nuo populizmo. Kalbėti su tūkstantine minia Putino stiliumi neįmanoma“.  

Paniekinamas V. Putino „dešinės rankos“ apibūdinimas „minia“ reiškia tikrąjį Kremliaus požiūrį į paprastą rusų liaudį, ir net vertimo iš rusų kalbos čia nereikia… Nuo caro laikų ji buvo užguita, laikoma tamsoje ir purve, nors maitino ir šildė Maskvą, išlaikė jos didžiulę armiją. Tai tie rusų valstiečiai, darbininkai, nuo anglies dulkių papilkėjusiais veidais šachtininkai atbloškė atgal nuo Maskvos galingą Vokietijos armiją.

Praėjus pusantros paros Rusijos TV dar nedrįso parodyti visos tragedijos mastų. Matėme tik baisius pavienius mėgėjiškus youtube kadrus. Srities gubernatorius Amanas Tulejevas taip pat neišdrįso pasirodyti gaisravietėje, pareiškęs per savo padėjėjus, kad „jo kortežas tik būtų trukdęs gelbėtojams“. Portalo Graniru.org apžvalgininkas ironiškai klausia, ar gubernatorius negalėjo atvykti paprastu limuzinu ar kokiu šachtininko kledaru? Jis bijojo žmonių. Kaip ir jo šefas, Kremliaus valdovas…

A. Tulejevas bijojo mitinguotojų, juos pavadinęs „nuolatiniais ramybės trikdytojais“ (rus. бузотеры – vėlgi sunkiai verčiamas terminas; gal skandalistai, chuliganai, triukšmadariai).

D. Peskovas ir šį akibrokštą mėgino minkštinti, pareiškęs, kad gubernatorius „pasirinko nevykusį apibūdinimą“. O jo pavaduotojas Sergejus Civiliovas mitingo moderatoriui Igoriui Vostrikovui mestelėjo, kad šis surengė „pijarą ant skausmo“ („пияр на горе“), tik paskui, supratęs, kad įžeidė žmones, atsiprašydamas priklaupė ant vieno kelio…

Gubernatorius ir miesto meras Ilja Serediukas įtarinėjo, kad mitingas buvo provokacinis, nes „maždaug tik 25-30 proc. jo dalyvių suėjo užjausti, kartu pasidalinti skausmu“, bet šiaip tai buvo tiksliai suplanuota akcija, „skirta diskredituoti valdžios struktūras“. 11 valandų užsitęsęs mitingas buvo apsuptas sustiprintais policijos kordonais, kad, kaip paaiškino srities liaudies deputatų tarybos pirmininkas A. Sinicinas, „gedulas nevirstų politiniu veiksmu“.

Rusijos prezidentas pabijojo akis į akį susitikti su gaisre sudegusiųjų artimaisiais. EPA – ELTA nuotr.

Štai ko bijo Rusijos valdžia. Bet koks mitingas, parodęs žmonių ketinimus pareikšti savo valią ir protestą prieš valdžios aplaidumą, vertinamas kaip pavojus nuversti ją. Ne šiaip sau minėtas mitingo moderatorius I. Vostrikovas, kalbėjęs apie tai, kad į Tarybų aikštę atėjo, nes jo trys vaikai, žmona ir sesuo žuvo, ir bijąs, kad dėl to neteks darbo, paskui sakė atšaukiąs tokias akcijas…

Srities vadovų atsistatydinimas vis dėl to įvyko. 73 metų A. Tulejevas, valdęs kraštą 21-rius metus, pasiprašė V. Putino leidimo pasitraukti, o jo vietą užėmė 56-rių beveik prieš mėnesį vicegubernatoriumi paskirtas S. Civiliovas – buvęs karo laivyno jūreivis, kalnakasybos kompanijos „Kalmar“ direktorius, perdavęs jos akcijas žmonai. Tas pats, kuris klaupėsi prieš minią… Manoma, kad jo ryšiai taip pat veda link V. Putino, su kuriuo Kremliuje buvo susitikęs vasarį. Kompanija „Kolmar“ susijusi su prezidento bičiuliu oligarchu Genadijumi Timčenka, kuris savo ruožtu dalijosi nešvariais „Surguto naftos“ pinigais su V. Putinu, dar 2007 m. teigė politologas Stanislavas Belkovskis.

Gaisras vidurio Rusijoje užgeso. Mitingai išblėso, jų organizatoriai, praradę savo šeimas, nuleido rankas, nes bijo netekti gerai apmokamo darbo šachtininkų mieste. Abu gerai įmitę anglies pramonės magnatai toliau laikys žmones už pavadėlio, numetę laikinas kompensacijas aukų šeimoms, o eiliniai rusai nuleidę galvas vėl rugsėjį rinks naują krašto valdžią – tokią pat abejingą jų likimui ir tokią niekinančią savo rinkėjus…

Tikrai, civilizuoto žmogaus protu Rusijos nesuvokti…

2018.04.02; 05:00

Naktį į penktadienį Didžiosios Lenkijos vaivadijos Murovana Goslinos miestelyje trūko aukšto slėgio dujotiekis. Gautomis žiniomis, žmonės per incidentą nenukentėjo.

Dujų sprogimas sukėlė didelį gaisrą, kurio pašvaistė buvo matyti už kelių dešimčių kilometrų. Su ugnimi kovojo 160 ugniagesių. Gelbėtojai evakavo 20 žmonių. Sudegė trys gyvenamieji namai ir ūkinis pastatas.

Kaip informavo bendrovė „Gaz-System“, Lenkijos dujotiekių tinklo operatorė, vamzdynas buvo naudojamas pagal visas taisykles. Pasak kompanijos atstovo Mariuszo Kozlowskio, incidento priežastis tirs speciali komisija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.27; 00:30

Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II (Elizabeth II) oficialiame pareiškime savo oficialios gimimo dienos proga pažymėjo, kad Jungtinė Karalystė nugrimzdo į „niūrias nuotaikas“ dėl pastarųjų savaičių įvykių – gaisro 24 aukštų daugiabutyje, išpuolio ant Londono tilto ir teroro atakos Mančesterio koncertų salėje, informuoja BBC. 

Terorizmas

Karalienė penktadienį, susitikusi su nukentėjusiaisiais, pažymėjo, kad nepaisydami visų šių liūdnų įvykių žmonės mielai tiesia pagalbos ranką vieni kitiems.

„Ši diena, pagal tradiciją, yra šventinė diena. Tačiau šiais metasi sunku nepastebėti, kad tauta nugrimzdo į itin niūrias nuotaikas. Per pastaruosius mėnesius šalis išgyveno eilę siaubingų tragedijų“, – taip savo žinią pradeda britų monarchė.

Kovo 22 d. teroristas Chalidas Masudas (Khalid Masood) išnuomotu automobiliu ant Vestminsterio tilto taranavo praeivius, per išpuolį žuvo trys žmonės. Po to Ch. Masudas prie parlamento nudūrė 48 metų policininką. 52 metų teroristas buvo nušautas saugumo pajėgų.

Po dviejų mėnesių, gegužės 22 dieną mirtininkas, susprogdinęs užtaisą per koncertą Mančesteryje, pražudė 22 žmones ir daugiau kaip 100 sužeidė.

Prieš kelias savaites, birželio 3 dieną, išpuolis Londone, kurį įvykdė trys užpuolikai, nusinešė aštuonių žmonių gyvybes. Visi užpuolikai buvo nukauti.

Galiausiai šią savaitę bent 30 žmonių žuvo, dešimtys nukentėjo per gaisrą, siautusį daugiabutyje vakarinėje Londono dalyje.

„Kaip tauta, toliau galvojame ir meldžiamės dėl visų tų, kuriuos tiesiogiai paveikė šie įvykiai. Per neseniai surengtus susitikimus su nukentėjusiaisiais Mančesteryje ir Londone mane pribloškė žmonių iš visų šalies kampelių ryžtas teikti paramą, padėti tiems, kam pagalba beviltiškai reikalinga“, – rašo karalienė Elžbieta II.

Penktadienį karalienė Elžbieta II susitiko su žmonėmis, nukentėjusiais per teroro išpuolį Mančesteryje ir gaisrą daugiabutyje „Greenfell Tower“.

„Išbandymų laikais Jungtinė Karalystė išlikdavo nepalaužiama, vos tik iškildavo pavojus. Suvienyti bendro sielvarto, mes esame nusiteikę ryžtingai padėti visiems tiems, kas iš naujo kuria savo gyvenimus, tiems, kam sugriovimai ir praradimai paliko siaubingą pėdsaką“, – tokiais žodžiais baigiamas karalienės Elžbietos II oficialus pranešimas.

Birželio 17 dieną šiais metais oficialiai švenčiama karalienės gimimo diena. Paprastai šventė minima antrąjį birželio šeštadienį, bet šįmet ji buvo nukelta savaitei.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.19; 11:12

Šiaulių apygardos Šiaulių apylinkės prokuratūra gavo Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos išvadą dėl šių metų balandį galimai Kryžių kalne gaisrą sukėlusio asmens psichinės būklės.

Nustatyta, kad įtariamasis J. V. yra pakaltinamas. Įvykio metu jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Panevėžietis jam inkriminuojamos nusikalstamos  veikos  padarymo  metu  nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu bei nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo  būsenoje.

Dėl šio vyro Šiaulių apskrities policijos Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate atliekami du ikiteisminiai tyrimai. Vienas jų – dėl Kryžių kalno padegimo, o kitas – dėl grasinimo padegti Panevėžio apygardos prokuratūrą.

Ikiteisminiame tyrime dėl Kryžių kalno padegimo jam pareikšti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį (Turto sunaikinimas visuotinai pavojingu būdu), o tyrime dėl grasinimo padegti prokuratūrą – pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį (Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas).

Šiuo metu įtariamajam yra skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gabrielė Gendvilaitė (Šiauliai).

2017.06.05; 02:00

Šiaulių apygardos prokuratūroje patikrinus medžiagą dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo, susijusio su praėjusių metų spalį vykusiu gaisru Radviliškio įmonėje „Gairelita“, priimtas sprendimas atnaujinti ikiteisminį tyrimą.

Tyrimas buvo atliekamas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo dėl neatsargumo ir dėl aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimo.

Aukštesnysis prokuroras, išnagrinėjęs ir įvertinęs medžiagą, nustatė, kad duomenų galutiniam sprendimui priimti nepakanka, todėl panaikino ankstesnįjį nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Be to, kas jau yra atlikta, toliau bus renkami papildomi duomenys, kurie leistų tiksliau įvertinti ir konkrečiai nustatyti, kas buvo atsakingas už priešgaisrinę apsaugą įmonėje, kokios buvo ankstesnių pažeidimų aplinkybės ir jų galima įtaka šiam gaisrui atsirasti.

Be šių veiksmų, bus toliau tikslinama dėl realios materialinės žalos padarymo įvairiems įstatymo ginamiems objektams – orui, vandeniui, žemei, gyventojams dėl statinių ir jų sveikatai, savivaldybėms. Preliminariai skaičiuojama, kad buvo padaryta kelių milijonų eurų žala.

Šių metų pradžioje buvo gauta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Gaisrinių tyrimo centro išvada, kurioje nurodyta, kad gaisro židinio zona ir priežastis yra ta, jog gaisras kilo dėl netinkamo pjuvenų sandėliavimo.

Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gabrielė Gendvilaitė (Šiauliai).

2017.05.25; 08:33

Panevėžio apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą ir perdavė į teismą baudžiamąją bylą, kurioje 21 metų Panevėžio rajono gyventojas T. M. kaltinamas nužudęs pažįstamą vyrą, o vėliau apvogęs ir padegęs jo namus.

Naujamiesčio seniūnijoje esantis namas, kuriame buvo įrengti socialiniai būstai, užsiliepsnojo 2015 metų liepos 6-ąją, maždaug vidurnaktį. Gaisrą pastebėję aplinkiniai gyventojai iškvietė ugniagesius. Tik rytą gaisravietėje buvo rasti stipriai apdegę šiame name gyvenusio 32 metų T. S. palaikai.

Continue reading „Panevėžio rajono gyventojui nužudymo paslėpti ugnimi nepavyko“

Penktadienį apie 18 valandą vakaro Vilniuje prie Gerosios Vilties transporto žiedo kilo didelis gaisras. Į dangų kylančius tamsiai pilkų dūmų kamuolius buvo galima pamatyti iš daugelio sostinės vietų. Iš Pilaitės rajono – taip pat.

Slaptai.lt skelbia Vytauto Visocko nuotrauką, kurioje užfiksuoti dūmų kamuoliai žvelgiant į Gerosios Vilties žiedo pusę iš Pilaitės rajono Bitėnų gatvės.

Continue reading „Vilniuje penktadienio vakarą kilo didelis gaisras“

prisoner

Žurnalas “Der Spiegel” spausdina straipsnį, pasakojantį apie sąlygas, kuriomis buvo laikomi mažamečiai nusikaltėliai pačioje didžiausioje Amerikos pataisos įstaigoje, įsikūrusioje Marianos mieste Floridos valstijoje. Tai Artūro Dozje mokykla, veikusi 1900 – 2011 metais.

„Iš pradžių į mokyklą, jau pirmaisiais gyvavimo metais pelniusią ne pačią geriausią reputaciją, perauklėjimui buvo siunčiame mažamečiai žudikai ir vagys, vėliau įstaigoje atsidurdavo ir našlaičiai bei nuo tėvų pabėgę vaikai, – pasakoja Anna Lena Rot ir Birger Menke. – Auklėtojai dešimtmečiais žemino, mušė ir prievartavo vaikus. Grotuotose kamerose mažuosius „kalinius“ prirakindavo prie sienų grandinėmis“.

Continue reading „Juos paprasčiausiai užkasė“

ekskomisaru_biuras1

Praėjusią savaitę Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblį bei neįkainojamus meno kūrinius naikinęs gaisras paskatino Lietuvos muziejus patikrinti turimų saugos sistemų patikimumą.

Pasak elektroninės saugos paslaugas teikiančios bendrovės, per savaitę sulaukta keliolikos muziejų užklausų. Specialistai apgailestavo, kad dalies muziejų priešgaisrinė įranga yra tokia sena, jog galėtų papildyti istorinių eksponatų ekspoziciją.

Continue reading „Tytuvėnų nelaimė muziejus skatina atlikti saugos sistemų auditą“

viktoras-k

Šventės, juolab šventųjų Kalėdų ir Naujųjų metų sutiktuvių, – visuomet laukiamos.

2010-ųjų pabaiga tikrai nepagailėjo dienų pasilinksminti.

Neabejoju, dauguma sutikome jas gražiai – savo šeimose, bičiulių būryje, išvykę toliau nuo namų. Deja, ne visi galėjo džiaugtis, vieniems jos apkarto, kitiems jos tapo, deja, paskutinės…

Praėjusios šventų Kalėdų šventės nusikalstamumo prasme kažin kuo ypatingu neišsiskyrė, nors, kaip ir per bet kurias kitas šventes, neapsieita be „įdomesnių“ atvejų.

Continue reading „Geros šventės. O po jų ar gera?“