Gvatemalos sostinėje protestuotojai padegė dalį parlamento pastato. EPA-ELTA nuotr.

Prieš Gvatemalos vyriausybės patvirtintą valstybės biudžeto projektą protestuotojantys piliečiai šeštadienį padegė dalį Gvatemalos mieste įsikūrusio parlamento pastato.
 
Grupė prostestuotojų įsiveržė į Gvatemalos senamiestyje esantį parlamento pastatą ir jį padegė. Televizijos transliacijoje buvo matyti pro langus išsiveržusios liepsnos.
 
Anot policijos pareigūnų, atvykę ugniagesiai sėkmingai suvaldė įsiplieskusį gaisrą.
 
Nors dauguma protestuotojų elgėsi taikiai, kai kurie į policijos pareigūnus mėtė akmenis, o saugumo pajėgos į minią paleido ašarines dujas.
 
Gvatemalos sostinėje protestuotojai padegė dalį parlamento pastato. EPA-ELTA nuotr.

„Teisė mitinguoti egzistuoja, tačiau negalime leisti naikinti viešojo ar privataus turto. Visi dalyvaujantys šiuose nusikalstamuose veiksmuose atsakys pagal įstatymus visu griežtumu“, – tviterio žinutėje rašė Gvatemalos prezidentas Alejandras Giammattei.
 
Tuo metu protestuotojai prezidentą ragino vetuoti valstybės biudžetą. Šalies parlamentarai kitų metų biudžetą patvirtino skubos tvarka, nepasitarę su visuomenės grupėmis.
 
Biudžeto projektą atmetė daugybė skirtingų socialinių grupių, tarp kurių – verslininkai, socialiniai judėjimai, švietimo sektorius ir netgi Katalikų bažnyčia.
 
Kitų metų Gvatemalos biudžetas kritikuojamas dėl išaugusios skolos, sumažintų socialinių ir švietimo sektoriaus išlaidų bei skaidrumo trūkumo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.22; 15:05

Gaisras tanklaivyje prie Šri Lankos. EPA – ELTA nuotr.

Naftos tanklaivyje prie Šri Lankos rytinės pakrantės kilęs gaisras buvo suvaldytas, šeštadienį pranešė karinio jūrų laivyno atstovas. Laivas iš viso liepsnojo 48 valandas ir pasiglemžė vieno žmogaus gyvybę.
 
„Liepsna sumažėjo ir šiuo metu yra kontroliuojama. Ji nebeplinta“, – sakė Šri Lankos karinio jūrų laivyno atstovas Indika de Silva. Jis patvirtino, kad gaisro metu žuvo vienas laivo įgulos narys, o kiti 22 buvo išgelbėti.
 
Panamoje registruotas tanklaivis plaukė iš Kuveito į Indiją, gabendamas 270 tūkst. tonų neapdirbtos naftos, ir ketvirtadienio rytą, 38 kilometrais nutolus nuo pietrytinės Šri Lankos pakrantės, užsiliepsnojo.
 
Gaisrą galiausiai suvaldė Indijos pakrančių apsaugos tarnybos laivas ir vienas jai priklausantis karinis jūrų laivas, palaikomas Šri Lankos kariuomenės ir karinių oro pajėgų.
 
Laivas „MT Diamond“ dreifavo link Šri Lankos ir penktadienį pasiekė 22 jūrmylių atstumą nuo pakrantės. Indijos pakrančių apsaugos tarnyba vėliau teigė, kad laivas buvo nutemptas giliau į jūrą, maždaug 35 jūrmylių atstumu nuo Šri Lankos.
 
Tęsiama kova su liepsnomis, tačiau gaisro mastas buvo smarkiai sumažintas, tviteryje parašė pakrančių apsaugos tarnyba, pridurdama, kad kol kas nepranešama apie išsiliejusią naftą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.05; 08:00

Beirute per sprogimą žuvo daugiau nei 100 žmonių. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos žiniasklaida trečiadienį skelbė, kad didžiulį sprogimą Libano sostinėje Beirute sukėlė amonio nitrato trąšų atsargos, kurios prieš šešerius metus buvo konfiskuotos iš Rusijos piliečiui priklausiusio krovininio laivo ir nuo to laiko laikytos sandėlyje Beirute.
 
Libano žiniasklaidos pranešimais, laivas „Rhosus“, gabenęs 2 750 tonų amonio nitrato trąšų, į Beiruto uostą įplaukė prieš šešerius metus.
Kaip teigiama, krovininis laivas gabeno trąšas iš Batumio miesto Gruzijoje į Mozambiką, bet kelionės metu iškilo techninių problemų ir jis buvo priverstas sustoti Beiruto uoste.
 
Rusijos žiniasklaidos grupė RBC skelbia, kad laivas tuo metu priklausė Rusijos piliečiui Igoriui Grečiuškinui, gimusiam Chabarovsko krašte, šiuo metu gyvenančiam Kipre. RBC, cituodama tuo metu laive dirbusios įgulos narius, praneša, kad po to, kai laivas buvo sulaikytas uoste, I. Grečiuškinas tiesiog paliko laivą Beirute.
 
Didžiulis krovinys galiausiai buvo iškrautas į sandėlį uoste, kuriame ir gulėjo visus tuos metus.
 
LBCI duomenimis, antradienį patalpose atliekant suvirinimo darbus įsiplieskė gaisras, o paskui įvyko galingas sprogimas. Žuvo mažiausiai 100 žmonių, daugiau kaip 4 000 patyrė sužalojimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.05; 20:40

Dega didžiausias Lenkijos nacionalinis parkas. EPA-ELTA nuotr.

Lenkijoje dega Bebro nacionalinis parkas. Liepsnose paskendo apie 6 000 hektarų plotas (maždaug 10 proc. parko teritorijos), šimtai ugniagesių bando suvaldyti liepsnas, praneša transliuotojas BBC.
 
Kaip teigia aplinkos ministras Michalas Wosas, didžiulis miško gaisras kilo sekmadienį, ir tikėtina, kad gaisrą sukėlė neteisėtas žolės deginimas šalia parko.
 
Situaciją pablogina dar tai, kad Lenkija šiuo metu išgyvena vieną didžiausių sausrų per dešimtmečius.
 
Parke gyvena briedžiai, bebrai, unikalios paukščių rūšys, yra pažintinių takų. Parkas geriausiai žinomas savo pelkynais ir šlapžemėmis. Jis įsikūręs Lenkijos šiaurės rytuose, netoli sienos su Baltarusija.
Dega didžiausias Lenkijos nacionalinis parkas. EPA-ELTA nuotr.
 
„Neįmanoma, kad šiuo metų laiku gaisras kiltų pats savaime, – dabar ne vasaros vidurys, nėra karščio ir audrų. Nežinau, kaip tai pavadinti. Kvailumu? Neatsakingumu?“ – teigė parko direktorius Andrzejus Grygorukas.
 
„Neįmanoma apskaičiuoti nuostolių. Tai tragedija, negalima apibūdinti. Mums gali tekti kovoti su šiuo gaisru mėnesius“, – Lenkijos transliuotojui TVN sakė parko darbuotoja Janina Agnieszka Zach.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.23; 10:44

Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas teigia, kad viena iš svarbiausių Alytaus gaisro likvidavimo klaidų yra tai, kad jame dirbę ugniagesiai visą parą buvo laikomi užterštoje teritorijoje.
 
„Gaisro likvidavimo klaidos akivaizdžios, viena iš svarbiausių klaidų ugniagesių saugumo ir sveikatos prasme yra tai, kad jie visas 24 valandas buvo laikomi užterštoje zonoje. Vykdė užduotis, valgė, gėrė, ilsėjosi tiesiog kur papuolė. Nebuvo suteikta galimybė nusiprausti švariu vandeniu, pasikeisti prisigėrusius kancerogeninėmis medžiagomis drabužius. Laiku nebuvo pasirūpinta rezerviniais respiratoriais“, – spaudos konferencijoje Seime sakė jis.
 
„Taip pat ugniagesių dažnesnis keitimasis nebuvo sureguliuotas, be to, kaip minėjau, nebuvo atitraukiami iš gaisro vietos į švarią zoną“, – tęsė S. Džiautas.
 
Jo teigimu, gaisrą Alytuje turėjo gesinti 21 skyrius – apie 60 ugniagesių, o pastovus ugniagesių skaičius buvo apie 30.
 
Pasak S. Džiauto, jų profesinė sąjunga mano, kad ugniagesių sveikatos sutrikdymas atsirado dėl netinkamo gesinimo organizavimo.
 
„Visi pavyzdžiai apie nesukomplektuotas grupes, sąlygas, aprūpinimą, nuolatinį buvimą toje pačioje vietoje tą įrodo“, – tikino jis.
 
Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas pažymėjo, kad jie ir toliau reikalaus, jog likvidavime dalyvavusių ugniagesių sveikata būtų nuodugniai ištirta.
 
„Ugniagesių profesinė sąjunga to nepaliks ir reikalauja, kad būtų nuodugniai ištirta visa likvidavime dalyvavusių ugniagesių sveikata, dar kartą pasiūlyta tai padaryti atsisakiusiems (…), taip pat pajungti mokslines laboratorijas Lietuvoje, nes jos yra tiriančios dioksinus, palygintų rezultatus su Vokietijos ir būsimų Čekijos tyrimų išvadomis ir būtų imtasi priemonių sunkiųjų metalų iš organizmo šalinimui, o galimai – ir dioksinų“, – sakė S. Džiautas.
 
Tuo metu Seimo narys Laurynas Kasčiūnas teigė, kad iki šiol nėra atlikta tinkama Alytaus gyventojų sveikatos patikra.
 
„Dar lapkričio mėnesį Alytaus rajono savivaldybės atstovai labai rimtai kėlė klausimą dėl biomonitoringo ne vien gyvūnų ir gyvulių, bet ir žmonių, pirmiausia. Kėlė klausimą, kada bus sukurta sistema ir bus galima juos (Alytaus gyventojus. – ELTA) patikrinti dėl sunkiųjų metalų, dėl dioksinų, kitaip tariant, visus sveikatos rodiklius. Iki šiol to nėra padaryta“, – sakė Seimo narys.
 
Pasak jo, nuodugnus sveikatos aptikrinimas planuojamas tik praėjus pusei metų po Alytaus gaisro likvidavimo.
 
„Mūsų žiniomis, patikrinimas toks, kad iš Alytaus rajono būtų patikrinta 100 žmonių, ir jie palyginti su, pavyzdžiui, 400 žmonių iš kitų Lietuvos vietų, planuojamas tik balandžio-gegužės mėnesį, tai yra praėjus pusei metų po gaisro“, – akcentavo L. Kasčiūnas.
 
Seimo narys pabrėžė, kad žada kreiptis į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, jog ugniagesių profesinė sąjunga galėtų liudyti ikiteisminėje tyrimo byloje.
 
„Kadangi gavau kreipimąsi iš profesinės sąjungos vadovo dėl jų argumentuoto noro liudyti dabar vykstančiame ikiteisminiame tyrime, kurį kuruoja Kauno apygardos prokuratūra, (…) šiandien kreipiuosi į mūsų generalinį prokurorą Evaldą Pašilį. Ne tik persiunčiu šitą prašymą profsąjungos, bet ir (…) siūlau apsvarstyti, kad ugniagesių profsąjunga galėtų tapti liudytojais šitoje ikiteisminio tyrimo byloje“, – tikino jis.
 
ELTA primena, kad spalio 16-osios naktį Alytaus miesto padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilo didelis gaisras, kurį pavyko užgesinti po 10 dienų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.27; 15:06

Trys Vokietijos šiaurės vakaruose esančio Krėfeldo gyventojos atvyko į policiją ir prisipažino netyčia sukėlusios gaisrą miesto zoologijos sode, beždžionių voljere. Tai ketvirtadienį pranešė šalies teisėsaugos institucijos.
 
Per gaisrą, kilusį naktį į sausio 1-ąją, žuvo apie 30 gyvūnų. Nelaimės vietoje policija aptiko vadinamųjų kiniškų žibintų, kuriuos miesto gyventojai Naujųjų metų naktį leido į dangų, liekanų, kai kurie iš jų buvo su parašais. Visa tai buvo paskelbta trečiadienį per spaudos konferenciją. Po to spėjamos incidento kaltininkės pačios prisistatė į policiją.
 
Įtariamosios – 60 metų moteris ir dvi pilnametės jos dukterys. „Žibintus jos užsisakė internetu, – sakoma policijos pranešime. – Per vakarykštę apklausą jos pareiškė nežinojusios apie draudimą juos leisti (galioja Vokietijoje nuo 2009 metų). Jos nemanė, kad to padariniai bus tokie baisūs“.
 
Už padegimą dėl neatsargumo Krėfeldo gyventojoms gresia piniginė bauda arba įkalinimas iki 5 metų.
 
Gyvūnų žūtis sulaukė plataus atgarsio Vokietijoje. Laikraščio „Rheinische Post“ žiniomis, pastarosiomis dienomis Krėfeldo zoologijos sodui buvo paaukota apie 4 tūkstančius eurų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.03; 00:30

Zebras. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Per Naujųjų metų naktį Vakarų Vokietijoje esančio Krėfeldo miesto zoologijos sode kilusį gaisrą žuvo daugiau nei 30 įvairių gyvūnų, tarp kurių – šimpanzės, orangutangai ir dvi pagyvenusios gorilos. Apie tai trečiadienį pranešė zoologijos sodo vadovai ir avarinės tarnybos.
 
Zoologijos sodo feisbuke paskelbtoje žinutėje teigiama, kad įvyko „nesuvokiama tragedija ir išsipildė baisiausios baimės. Beždžionių zonoje nėra gaisrą išgyvenusių gyvūnų“.
 
Pasak policijos pareigūnų, gaisro priežastys kol kas nenustatytos. Zoologijos sodo darbuotojai teigia esantys ištikti šoko, tad lankytojai pirmąją Naujųjų metų dieną nebus priimami.
 
Pasak įstaigos atstovės spaudai, liepsnose taip pat žuvo įvairių paukščių ir didieji šikšnosparniai („skraidančios lapės“). Netoliese įrengtame aptvare laikoma jauna septynių gorilų šeima nenukentėjo.
 
Krėfeldo zoologijos sodas, esantis maždaug už 15 km nuo Diuseldorfo, kasmet sulaukia apie 400 tūkst. lankytojų, kurie labiausiai domisi drambliais, leopardais ir raganosiais. Beždžionių zona zoologijos sode atidaryta 1975 metais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA ir DPA
 
2020.01.02; 03:00

Gaisras Naujojo Delio fabrike pasiglemžė mažiausiai 35 gyvybes. EPA-ELTA nuotr.

Remiantis tarnybų pranešimais, kilus dideliam gaisrui Indijos sostinėje įsikūrusiame fabrike, žuvo mažiausiai 43 žmonės. Atnaujintą informaciją apie aukų skaičių pateikia agentūra AFP, anot kurios, iš gaisro išgelbėta mažiausiai 50 žmonių.
 
Gaisras centrinėje Naujojo Delio dalyje esančiame komplekse įsiplieskė sekmadienio paryčiais. Į nelaimės vietą netrukus nuskubėjo ugniagesiai.
 
Pasak ugniagesių-gelbėtojų, nelaimės metu komplekse įsikūrusiame daugiaaukščiame pastate miegojo dešimtys fabriko darbininkų. Baiminamasi, kad aukų skaičius gali išaugti.
 
Anaj Mandi rajone, kuriame įsikūręs minėtas fabrikas, taip pat veikia vienas didžiausių Naujojo Delio turgų ir driekiasi daugybė siaurių gatvelių, todėl ugniagesiams buvo sunku pasiekti nelaimės vietą.
 
Pasak BBC, iki 9.30 val. vietos laiku į ligoninę nugabenti mažiausiai 56 žmonės, visų jie dėl dūmų buvo netekę sąmonės.
 
Pasak pareigūnų, fabrike sandėliuojamos mokyklinės kuprinės ir, be kita ko, laikomi buteliai.
 
Gaisro priežastys tiriamos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.09; 06:00

Mirties ženklas. Slaptai.lt nuotr.

Kol Alytaus miestas ir jo apylinkės skęsta juoduose ir žmogaus fizinei bei dvasinei  sveikatai kenksminguose dūmuose, Lietuvos Respublikos Seime tvyro ne mažiau kenksmingi nuodai.

R.Karbauskis, po nepavykusio V.Pranckiečio nuvertimo, baltu it popierius veidu suka akis tai kairėn, tai dešinėn, – žvilgsnis į kampą užspeisto ir besiblaškančio žmogaus.

Panašiai elgiasi tas, kuris narve. O narvas – ankštas.

Ir jau kelintą kartą atsiprašo tautos, kad kadais, pats užkopęs į Olimpą, pasiūlė tautai tokį Pirmininką.

Gal pačiam reikėjo tapti Pirmininku? Per vėlu.

Maža to, ir su Vyriausybės ketinimu prisidėti prie Prezidento gerais norais grįstom vizijom kurti gerovės valstybę prašauta pro šalį. Pats Seimas, kuris ir patvirtino S. Skvernelio Vyriausybę, nepritarė jos siūlytiems mokestiniams pakeitimams.

Taigi turtingieji ir toliau tuks, o vargšai – skurs. Ko gi ne dovana  nenumaldomai artėjančių Šv. Kalėdų proga Stalino saulės nešėjo anūkui Paleckiui, dar dviem mėnesiams  prasitęsusiam nemokamas atostogas belangėje?

Pabaisa. Slaptai.lt nuotr.

Visiškas dugnas. Tuo tarpu šalies Prezidentas maudosi rytietiškos saulės spinduliuose dalyvaudamas Japonijos Imperatorius inauguracijos šventėje. Kartu su ponia, „kuri Japonijoje pademonstravo išskirtinį įvaizdį“, ir kurią nuolat giria, užuot nors lengvai įspyręs „daugumai“ į užpakalį.

Kas galėjo pagalvoti ar bent susapnuoti (po klounadiškos V. Uspaskicho eros ir jo epopėjos), kad artėjančio Lietuvos Nepriklausomybės trisdešimtmečio išvakarėse mūsų šalis skęs šitokioje pelkėje, jau su naujais veikėjais, naujom dekoracijom: vidaus reikalų ministrė R. Tamašūnienė (ta, kuri nuo Lenkų rinkiminės akcijos deleguota) teigia, jog gaisras jau numalšintas, o Alytaus miesto meras N. Cesiulis – kad dar vis dega.

Gal iš Vilniaus geriau matosi? – ironizuoja meras. Tik ironija – labai jau dramatiška.

Ministrės tik šukuosena graži, o ir ji pati blondinė, bet veidas šaltas.

Alytaus apylinkių močiutės ateinantį pavasarį jau nebesės dirvon nei pomidorų, nei agurkų sėklų, nes žemė užteršta; ir, ko gero, ilgam.

Ministrė kažkokiu būdu turėtų padėti šiam nuo didžiulės nelaimės kenčiančiam kraštui, bet jos lūpos žeria vien priekaištų žodžius tiems, kurie ugnyje jau kelinta diena.

Regis, mes gyvename labai jau toksiškame pasaulyje. Antai, Kolumbijos mokslininkas teigia, kad ne branduolinis ginklas yra didžiausias žmonijos priešas, o klimato atšilimas.

Šiukšlės ir prabangus motociklas. Slaptai.lt nuotr.

Įdomu būtų sužinoti, kuo, pavyzdžiui, svaiginasi Karbauskis, Kepenis, Širinskienė, etc.

Nes, anot vieno  garsiausių XIX amžiaus prancūzų poetų Šarlio Bodlero, žmogus vis tiek turi kuo nors svaigintis – vynu, poezija, ar dorybėmis.

Dorybių jau turbūt nebeliko. Bent jau jomis nekvepia.

Liko  tik vynas ir grafomaniška latifundijų ir agrokoncernų, su rusišku kvapeliu, poezija.

2019.10.23; 07:18

Sekmadienį, 10 val., Alytuje šaukiamas Valstybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis (VESK).
 
„Posėdis šaukiamas siekiant įvertinti situaciją ir priimti sprendimus dėl tolimesnių veiksmų, susijusių su užterštumu”, – teigia komisijos pirmininkė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
 
Posėdžio metu bus priimtas sprendimas ar būtina skelbti ekstremalią situaciją šalies mastu. Jeigu bus paskelbta ekstremali situacija, Vyriausybė turės patvirtinti operacijų vadovą, kuris bus atsakingas už padarinių šalinimą.
 
„Ugniagesiai dirba nuo pat trečiadienio, visa tarnyba dirba nuosekliai, turime rezervinės technikos. Dedamos visos pastangos siekiant kuo greičiau užbaigti gaisro gesinimą”, – teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos vadovo pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.
 
Kaip jau skelbta, Alytuje trečiadienio naktį kilo gaisras, kurio plotas siekia apie 2 tūkst. kvadratinių metrų.
 
Penktadienį gaisras padangų perdirbimo gamykloje buvo lokalizuotas, kaip ir buvo planuojama įvykio vietoje ugniagesiai dirbs iki pirmadienio.
 
Šeštadienį Alytaus miesto ir aplinkinių gyvenviečių gyventojų buvo prašoma, esant galimybei, išvykti, uždaryti langus, išjungti vėdinimo sistemas, lauke nepalikti gyvulių. Ypač tai rekomenduota Miklusėnų gyventojams.
 
Alytaus savivaldybė informavo, kad spalio 18-osios vakarą perkėlus specialiąją stotį į Miklusėnus išmatuotos labai aukštos kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5 bei benzeno koncentracijos aplinkos ore.
 
Ekstremalių situacijų komisija rekomendavo Alytaus Pramonės rajone esančioms įmonėms stabdyti veiklą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.20; 10:30

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šią savaitę Alytuje esančioje padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilusio didžiulio gaisro.

Gaisro aplinkybės bus išsamiai ištirtos pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal LR Baudžiamojo kodekso 270 str. 2 d. (Aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimas).

Šiame tyrime bus siekiama išsiaiškinti gaisro kilmės priežastis, padarytą žalos dydį bei galimus to kaltininkus. Šiuo metu jau atliekami bei planuojami įvairūs ikiteisminio tyrimo proceso veiksmai, kuriais bus išsiaiškinta ar buvo laikomasi visų priešgaisrinės saugos reikalavimų. Taip pat bus tikrinami gamtosauginiai veiksmai bei įmonės, kurioje kilo gaisras, veikla.

Šį ikiteisminį tyrimą atlieka Alytaus VPK Kriminalinės policijos pareigūnai. Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Edita Naujokaitė. Ikiteisminis tyrimas pradėtas Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos kreipusis į Kauno apygardos prokuratūrą su prašymu išsamiai ištirti šio gaisro priežastis.

Baudžiamasis kodeksas už šią nusikalstamą veiką numato baudą, areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.

Informacijos šaltinis – Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus
vyriausioji specialistė Izabelė Bočkienė (Kaunas)

2019.10.18; 10:26

Rusija pareiškė, kad pagrindinė 14 gyvybių nusinešusį gaisrą povandeniniame laive sukėlusi priežastis buvo Akumuliatorių skyriuje užsiplėskusi ugnis.
 
Pirmadienį povandeniniame laive netoli Severomorsko karinio laivyno bazės šiaurinėje Murmansko srityje kilo gaisras, pražudęs didžiąją dalį įgulos. Trečiadienį Kremliaus atstovai žadėjo incidento detalių neaiškinti, bet ketvirtadienį buvo paskelbta gaisro priežastis.
 
Gynybos ministras Sergejus Šoigu aiškino, kad aukščiausios valstybinės paslapties povandeninis laivas buvo varomas ir branduoliniu kuru, bet reaktorius buvo gerai izoliuotas nuo ugnies.
 
14 įgulos narių žuvo prisikvėpavę nuodingų dūmų. Ketvirtadienį gynybos ministras per oficialų pokalbį prezidentą Vladimirą Putiną patikino, kad pagrindinė gaisro priežastis buvo nustatyta – užsidegė Akumuliatorių skyrius, paskui ugnis išplito.
 
„Branduolinio kuro skyrius povandeniniame laive buvo visiškai izoliuotas, jame nebūna žmonių. Įgula ėmėsi visų reikalingų priemonių tą skyrių apsaugoti, jis nepažeistas ir veikia. Tai leidžia tikėtis, kad netrukus laivą vėl bus galima naudoti“, – sakė S. Šoigu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.05; 07:34

Lietuvos kariuomenė (LK) situacijos, kada gesinti Traksėdžių durpyne susidariusio gaisro negalėjo visi trys turimi Mi-8 sraigtasparniai, nevertina kaip klaidos. Anot Lietuvos kariuomenės atstovo Gintauto Ciunio, techniniai gedimai negali būti suplanuojami, o gaisrų gesinimas yra antrinė kariuomenės funkcija. Kartu jis pažymėjo, kad vėliau vienas iš turimų sraigtasparnių buvo sutvarkytas ir pasiųstas padėti gaisrininkams.
 
Pasak Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovo majoro G. Ciunio, tą dieną iš šešių kariuomenės oro pajėgų turimų sraigtasparnių budėjimui Nemirsetos ir Kauno paieškos ir gelbėjimo postuose buvo skirti du AS-365 „Dauphin“ orlaiviai, neturintys techninių galimybių gesinti gaisrų.
 
„Taip sutapo, kad tokią galimybę turintys sraigtasparniai Mi-8 tądien teoriškai negalėjo būti eksploatuojami, nes vienam jų po 100 valandų darbo ore buvo atliekama privaloma (planinė) techninė apžiūra, o kiti du turėjo nedidelių gedimų“, – Eltai sakė majoras.
 
Jo teigimu, Lietuvos kariuomenė specialiai gaisrų gesinimui skirto sraigtasparnio nuolat į budėjimą neskiria. Pasak G. Ciuno, taip daroma dėl kelių priežasčių – nes turimi tik šeši orlaiviai (3 iš jų su technine galimybe gesinti gaisrus) ir jie dažniausiai naudojami pagrindinėms funkcijoms atlikti, tokioms kaip vykdyti paieškos ir gelbėjimo darbus, vykdyti ligonių bei donorų organų pervežimą, užtikrinti karių, krovinių bei ypatingai svarbių asmenų transportavimą ir kt. Tądien budėję AS-365 „Dauphin“ orlaiviai šį poreikį atitinka.
 
Majoro teigimu, gaisrų gesinimas yra antrinė kariuomenės funkcija, kurios imamasi gavus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) prašymą.
 
„Iškilus poreikiui prisidėti prie gaisrų gesinimo, kariuomenės vadovybė gali priimti sprendimą greitai parengti tam skirtą orlaivį, kaip ir nutiko šiuo atveju. (…) Pavykus pašalinti Kauno poste buvusio sraigtasparnio Mi-8 gedimą, karinių oro pajėgų (KOP) vadovybė priėmė sprendimą skubos tvarka surinkti įgulą ir parengti orlaivį gaisro gesinimo darbams“, – sakė kariuomenės atstovas.
 
„Atlikus pasirengimą, sraigtasparnis nedelsiant išskrido į Traksėdžių durpyną, kur apie 22 val. prisijungė prie gesinimo operacijos. Orlaiviai gaisravietėje veikė iki birželio 28 d. vidurnakčio, kol gaisras buvo lokalizuotas“, – pridūrė G. Ciunis.
 
Anot majoro, dėl minėtų priežasčių – tiesioginių ir netiesioginių funkcijų bei techninių gedimų – Mi-8 orlaivių negalios gaisro durpyne institucija nevertina kaip vadybinės ar techninės klaidos.
 
„Šios situacijos Lietuvos kariuomenė nevertina kaip klaidos, kadangi sraigtasparnių remontas atliekamas ne tik tuomet, kai ateina planinis poreikis, bet ir atsiradus gedimams, kas yra įprasta bet kuriai technikai. (…) LK KOP turi nuolat paruoštus sraigtasparnius (šiuo atveju, tai buvo AS-365 „Dauphin“, kurie ir pakilo atlikti užduotį gaisro vietoje) savo tiesioginėms funkcijos vykdyti“, – sako G. Ciunis.
 
ELTA primena, kad praėjusį savaitgalį Šilutės rajone, Kintų seniūnijoje buvo užsidegęs Traksėdžių durpynas, gaisras buvo apėmęs 20 ha. Situacijai Traksėdžių durpyne suvaldyti prireikė technikos ir specialistų iš visos Lietuvos.
 
Pagalbos buvo prašoma ir Lietuvos kariuomenės, tačiau trys Mi-8 sraigtasparniai, turintys galimybę gesinti gaisrus, kaip buvo skelbta, negali būti panaudoti, nes vienam atliekama techninė apžiūra, o kiti – remontuojami.
 
Tuomet į pagalbą atskubėjo Latvijos kariuomenės Mi-8 sraigtasparnis. Kiek vėliau pakilo ir sutvarkytas lietuvių Mi-8 orlaivis.
 
Kaip pirmadienį teigė PAGD laikinasis direktorius Mindaugas Kanapickas, gaisrą pavyko suvaldyti jau šeštadienį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.04; 09:30

Per gaisrą giliavandeniame mokslinio tyrimo aparate žuvo 14 Rusijos karinio jūrų laivyno jūreivių povandenininkų. Tai antradienį pranešė Rusijos gynybos ministerija, kuria remiasi „Interfax“.
 
„Liepos 1 d. Rusijos teritoriniuose vandenyse giliavandeniame aparate, skirtame priedugnio erdvei ir Pasaulinio vandenyno dugnui tirti Rusijos karinio jūrų laivyno interesais, atliekant bioterminius matavimus kilo gaisras. 14 jūreivių žuvo, apsinuodiję degimo produktais“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
 
Rusijos karinės žinybos duomenimis, giliavandenis aparatas yra Severomorsko karinėje jūrų bazėje (Murmansko sritis). Degimo židinys likviduotas. Incidento priežastys tiriamos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.03; 08:22
 
 

Gaisras, kilęs penktadienį Krasnojarsko mašinų gamyklos („Krasmaš“) teritorijoje, nekelia grėsmės raketų gamybos cechams. Tai žurnalistams pranešė Rusijos pareigūnai.

„Gaisras nekelia grėsmės cechams, kuriuose gaminamos raketos „Sarmat“ ir „Sineva“. Dega šaldytuvų sandėlis, visi kiti pagrindiniai cechai yra toli nuo gaisro židinio“, – teigė šaltinis avarinėse tarnybose.

Pasak Rusijos pareigūnų, bendras gaisro plotas sudaro 5 tūkstančius kvadratinių metrų, stogas įgriuvo 2,5 tūkstančių kvadratinių metrų plote. Gaisrui suteikta ketvirta, aukščiausia sudėtingumo kategorija. Apie nukentėjusius žmones nepranešama.

Akcinė bendrovė „Krasmaš“ yra viena didžiausių Rusijoje ginklų ir šaudmenų gamintojų. Įmonė buvo įsteigta 1932 metais. Ji gamina balistines raketas povandeniniams laivams, įbėgio bloko bazinius modulius nešančiosioms raketoms „Zenit“ ir „Proton“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.28; 00:30

E. Macrono populiarumas vis dar žemas po gaisro Paryžiaus katedroje. EPA-ELTA nuotr.
Sekmadienį paskelbtos apklausos rezultatai rodo, kad Prancūzijos prezidento populiarumas išlieka žemiau 30 procentų ribos jam susiduriant su politinėmis problemomis. Jokių didesnių pokyčių neįvyko ir po gaisro Paryžiaus Dievo Motinos katedroje, praneša AFP.

Savaitraštyje „Journal du Dimanche“ publikuota „Ifop“ apklausa atskleidė, kad tik 29 proc. respondentų patenkinti E. Macrono darbu, o 69 proc. – nepatenkinti.

Apklausų rezultatai balandžio ir kovo mėnesiais nesiskyrė.

Respondentai buvo apklausiami iki balandžio 20 d., o rezultatai paskelbti E. Macronui dramatiškos savaitės pabaigoje, po to, kai jam teko kreiptis į prancūzus po Paryžiaus Dievo Motinos katedrą nusiaubusio gaisro.

Prancūzijos prezidentas žadėjo, kad istorinis pastatas bus atstatytas viso labo po 5 metų. Kai kurie apžvalgininkai mano, kad toks terminas pernelyg optimistinis.

Dėl gaisro E. Macronui teko atidėti planuotą kalbą dėl socialinės nelygybės atsakant į jo valdymą aptemdžiusius „geltonųjų liemenių“ protestus.

Ketvirtadienį Prancūzijos prezidentas turėtų surengti spaudos konferenciją, kurios metu, tikimasi, praneš apie mokesčių mažinimą ir svarbias reformas.

Savaitgalį buvo paskelbti ir kitų apklausų rezultatai.

Šeštadienį publikuota „Opinion
Dega Paryžiaus Dievo Motinos katedra. EPA-ELTA nuotr.
Way“ apklausa rodo, kad tik 27 proc. respondentų patenkinti E. Macrono darbu, tai mažiausiais rodiklis per visą jo kadenciją.

Tačiau BVA apklausa, paskelbta penktadienį, atskleidė, kad jo populiarumas išaugo 3 procentiniais punktais iki 32 proc.

Netrukus po to, kai E. Macronas tapo prezidentu 2017 m., jo populiarumas siekė 60 proc., žmonėms viliantis, kad jis imsis svarbių reformų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.21; 14:00

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Lietuva sukrėsta po Paryžiaus Dievo Motinos katedros gaisro, todėl, pasak jos, Lietuvos žmonės pasirengę padėti Prancūzijai atkurti pasauliui brangią katedrą.

,,Lietuva sukrėsta Noterdamo tragedijos, bet pilna ryžto padėti prancūzų tautai atkurti visam pasauliui brangią katedrą. Šimtmečių istoriją menanti katedra – ne tik Paryžiaus simbolis, ji mūsų širdžių šventovė, kuriai prikelti Lietuva ir mūsų žmonės pasirengę padėti ir prisidėti“, – teigė šalies vadovė.

Trečiadienį Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Lietuvos valstybės vadovus, ragindama ieškoti būdų, kaip Lietuvos valstybė galėtų finansiškai ar kitomis priemonėmis prisidėti prie paramos sudegusiai Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedrai atstatyti bei konkrečiais veiksmais parodytų solidarumą su Prancūzija ir jos žmonėmis.

Kreipimesi į Lietuvos Respublikos prezidentę D. Grybauskaitę, ministrą pirmininką Saulių Skvernelį ir Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį pabrėžiama, kad Lietuva ir Prancūzija yra ne tik partnerės Europos Sąjungoje ir NATO, bet mus vienija ir bendras krikščioniškos civilizacijos pamatas, o nuo gaisro nukentėjo neįkainojama kultūros vertybė, unikalus istorinis paveldas, vienas iš Paryžiaus simbolių ir visos Prancūzijos pasididžiavimas. 

Prieš 800 metų statytą Paryžiaus Dievo Motinos katedrą pirmadienį vakare nusiaubė gaisras. Paveldo praradimai – milžiniški.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.17; 12:03

Dėl Paryžiaus Dievo Motinos katedrą apėmusio gaisro Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atšaukė planuotą savo kalbą per televiziją. Tai vakare pranešė Eliziejaus rūmų atstovas.

Buvo planuota, kad E. Macronas pirmadienį per televiziją kreipsis į tautą ir, praėjus penkiems mėnesiams nuo „geltonųjų liemenių“ protestų pradžios, paskelbs apie naujas lengvatas prancūzams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.16; 05:51

Gaisras Kemerovo prekybos centre. EPA – ELTA nuotr.

Seniai seniai, 1866-ųjų lapkritį, žinomas rusų poetas Fiodoras Tiutčevas rašė:

Умом Россию не понять,

Аршином общим не измерить:

У ней особенная стать —

В Россию можно только верить.

Deja, neradau viso šio J. Strielkūno versto eilėraščio „Protu Rusijos nesuvokti“, tačiau ir perteikti ruso mentalitetą kita kalba labai sunku. Mums, lietuviams, jis tiesiog nesuprantamas. Juo labiau – paskutinė ketureilio mintis: Rusija galima tik tikėti…

Tačiau šiandien šio tikėjimo ar pasitikėjimo maža, jis dažnai apgauna. Ukrainiečiai nuo seno laikė save rusų broliais ir sesėmis, juk ta pati slavų giminė, o štai 2014 m. V. Putinas pamynė visą brolystę ir separatistų rankomis atgnybo dalį Ukrainos, pavertė ją tolesnės kovos su ukrainiečių tauta placdarmu. Taip V. Putinas ją „išdūrė“ su Krymu, pamynęs visus ankstesnių SSRS lyderių susitarimus.

Štai didžioji tragedija Kemerove. Milžiniškas Rusijos vidurio anklavas šalia mokslo centro prie Novosibirsko, šalia Altajaus, kalnakasybos regionas. Sritis pusantro karto didesnė už Lietuvą. Anglies šachtų nusiaubtoje žemėje kone vienintelė atgaiva buvo Lenino prospekte įsikūręs prekybos ir pramogų centras „Žiemos vyšnia“. Čia, kaip į mūsų Akropolį, atgaivai, pramogoms, pirkiniams važiavo ištisos šeimos, akmens anglies dulkių prisikvėpavę vaikai, kurie multikų žiūrėti buvo užrakinti kino salėse… 

Gaisro Kemerove pasekmės – tragiškos. EPA – ELTA nuotr.

Tą kovo 25-ąją apkartusi „Žiemos vyšnia“ tapo bendru kapu 64 komplekso lankytojams, iš kurių net 41 buvo vaikai. V. Putinas tik skėsčiojo rankomis, kaltino „разгильдяйство“ ir žadėjo kaltininkus nubausti. Vėl mums „protu nesuvokti“: rusiškai tas terminas gal ir skamba griežtai, o lietuviškai – betvarkė, „chaltūra“, atsipalaidavimas, tinginiavimas, nerūpestingumas, o gal viskas kartu…Iš tiesų, per švelnu.

Tik ką išrinktam naujam Rusijos carui buvo pofik, ką apie „stiprų centrą“ galvos Rusijos gilumos žmonės, jo buvę rinkėjai. Jis pasisukiojo prie sudegusio komplekso, padėjo gėlių, nuvyko į morgą, kur netikėtai susitiko su gaisro aukų artimaisiais, atvažiavo į ligoninę, kur pasikalbėjo su į lovas paguldytais sveikais, dailiais treningais aprengtais vyrukais, dar surengė pasitarimą su vietos administracija.

Stoti prieš mitinguojančius Kemerove jis nesiryžo. Ten vos išrinktąjį prezidentą būtų nušvilpę. Minioje matėsi jam ypač nepalankių transparantų. Jo spaudos atstovas Dmitrijus Peskovas susitikime su Aukštosios ekonomikos mokyklos moksleiviais taip teisino savo šefą: „Jūs žinote, Putinas labai konkretus ir pragmatiškas prezidentas. Jeigu jam užduoda klausimą, tai į jį jis atsako ir bando išsiaiškinti, kad ką nors pažadėtų. Jis nieko tuščiai nežada, jis labai toli nuo populizmo. Kalbėti su tūkstantine minia Putino stiliumi neįmanoma“.  

Paniekinamas V. Putino „dešinės rankos“ apibūdinimas „minia“ reiškia tikrąjį Kremliaus požiūrį į paprastą rusų liaudį, ir net vertimo iš rusų kalbos čia nereikia… Nuo caro laikų ji buvo užguita, laikoma tamsoje ir purve, nors maitino ir šildė Maskvą, išlaikė jos didžiulę armiją. Tai tie rusų valstiečiai, darbininkai, nuo anglies dulkių papilkėjusiais veidais šachtininkai atbloškė atgal nuo Maskvos galingą Vokietijos armiją.

Praėjus pusantros paros Rusijos TV dar nedrįso parodyti visos tragedijos mastų. Matėme tik baisius pavienius mėgėjiškus youtube kadrus. Srities gubernatorius Amanas Tulejevas taip pat neišdrįso pasirodyti gaisravietėje, pareiškęs per savo padėjėjus, kad „jo kortežas tik būtų trukdęs gelbėtojams“. Portalo Graniru.org apžvalgininkas ironiškai klausia, ar gubernatorius negalėjo atvykti paprastu limuzinu ar kokiu šachtininko kledaru? Jis bijojo žmonių. Kaip ir jo šefas, Kremliaus valdovas…

A. Tulejevas bijojo mitinguotojų, juos pavadinęs „nuolatiniais ramybės trikdytojais“ (rus. бузотеры – vėlgi sunkiai verčiamas terminas; gal skandalistai, chuliganai, triukšmadariai).

D. Peskovas ir šį akibrokštą mėgino minkštinti, pareiškęs, kad gubernatorius „pasirinko nevykusį apibūdinimą“. O jo pavaduotojas Sergejus Civiliovas mitingo moderatoriui Igoriui Vostrikovui mestelėjo, kad šis surengė „pijarą ant skausmo“ („пияр на горе“), tik paskui, supratęs, kad įžeidė žmones, atsiprašydamas priklaupė ant vieno kelio…

Gubernatorius ir miesto meras Ilja Serediukas įtarinėjo, kad mitingas buvo provokacinis, nes „maždaug tik 25-30 proc. jo dalyvių suėjo užjausti, kartu pasidalinti skausmu“, bet šiaip tai buvo tiksliai suplanuota akcija, „skirta diskredituoti valdžios struktūras“. 11 valandų užsitęsęs mitingas buvo apsuptas sustiprintais policijos kordonais, kad, kaip paaiškino srities liaudies deputatų tarybos pirmininkas A. Sinicinas, „gedulas nevirstų politiniu veiksmu“.

Rusijos prezidentas pabijojo akis į akį susitikti su gaisre sudegusiųjų artimaisiais. EPA – ELTA nuotr.

Štai ko bijo Rusijos valdžia. Bet koks mitingas, parodęs žmonių ketinimus pareikšti savo valią ir protestą prieš valdžios aplaidumą, vertinamas kaip pavojus nuversti ją. Ne šiaip sau minėtas mitingo moderatorius I. Vostrikovas, kalbėjęs apie tai, kad į Tarybų aikštę atėjo, nes jo trys vaikai, žmona ir sesuo žuvo, ir bijąs, kad dėl to neteks darbo, paskui sakė atšaukiąs tokias akcijas…

Srities vadovų atsistatydinimas vis dėl to įvyko. 73 metų A. Tulejevas, valdęs kraštą 21-rius metus, pasiprašė V. Putino leidimo pasitraukti, o jo vietą užėmė 56-rių beveik prieš mėnesį vicegubernatoriumi paskirtas S. Civiliovas – buvęs karo laivyno jūreivis, kalnakasybos kompanijos „Kalmar“ direktorius, perdavęs jos akcijas žmonai. Tas pats, kuris klaupėsi prieš minią… Manoma, kad jo ryšiai taip pat veda link V. Putino, su kuriuo Kremliuje buvo susitikęs vasarį. Kompanija „Kolmar“ susijusi su prezidento bičiuliu oligarchu Genadijumi Timčenka, kuris savo ruožtu dalijosi nešvariais „Surguto naftos“ pinigais su V. Putinu, dar 2007 m. teigė politologas Stanislavas Belkovskis.

Gaisras vidurio Rusijoje užgeso. Mitingai išblėso, jų organizatoriai, praradę savo šeimas, nuleido rankas, nes bijo netekti gerai apmokamo darbo šachtininkų mieste. Abu gerai įmitę anglies pramonės magnatai toliau laikys žmones už pavadėlio, numetę laikinas kompensacijas aukų šeimoms, o eiliniai rusai nuleidę galvas vėl rugsėjį rinks naują krašto valdžią – tokią pat abejingą jų likimui ir tokią niekinančią savo rinkėjus…

Tikrai, civilizuoto žmogaus protu Rusijos nesuvokti…

2018.04.02; 05:00

Naktį į penktadienį Didžiosios Lenkijos vaivadijos Murovana Goslinos miestelyje trūko aukšto slėgio dujotiekis. Gautomis žiniomis, žmonės per incidentą nenukentėjo.

Dujų sprogimas sukėlė didelį gaisrą, kurio pašvaistė buvo matyti už kelių dešimčių kilometrų. Su ugnimi kovojo 160 ugniagesių. Gelbėtojai evakavo 20 žmonių. Sudegė trys gyvenamieji namai ir ūkinis pastatas.

Kaip informavo bendrovė „Gaz-System“, Lenkijos dujotiekių tinklo operatorė, vamzdynas buvo naudojamas pagal visas taisykles. Pasak kompanijos atstovo Mariuszo Kozlowskio, incidento priežastis tirs speciali komisija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.27; 00:30