Prie Pilaitės rajono Vilniuje esantys miškai jau kertami be leidimo. Miškų savininkai mano esantys pilnateisiai šeimininkai ir patys gali spręsti, kaip naudingiau pasielgti su savo mišku.

Vyriausybė nutarė miestuose esančius miškus patikėjimo teise perduoti savivaldybėms.

Pastarosios ilgai nelaukė ir Seimui pateikė Miškų įstatymo projektą, kuriame galima leisti mišką paversti gyvenamosiomis statybomis. Ar kam nors berūpi, kokia yra miško paskirtis, reikšmė žmogui ir aplinkai, ir kiek jų turėtų likti.

Continue reading „Kam rūpi miškas“

azuolas_ziema_m

Lie­tu­vių kal­ba ra­šiu­sio mū­sų is­to­ri­ko S. Dau­kan­to su­kur­tuo­se ap­ra­šy­muo­se se­no­vės gi­ria Lie­tu­vo­je bu­vu­si taip tan­ki ir se­na, kad net die­no­vi­dy­je ten vieš­pa­ta­vo prie­te­ma.

Nes Ais­ti­jos gin­ta­ri­nės sau­lės gy­vy­bę že­mė­je puo­se­lė­jan­tys spin­du­liai ne­pa­jėg­da­vo pra­si­skverb­ti pro tan­kiai vir­šū­nė­se iš­skleis­tas ša­kas, ne­lei­džian­čias jau pa­va­sa­rį įšil­ti link šak­nų že­mė­je sto­rė­jan­tiems ga­lin­giems ka­mie­nams, sa­vo žiau­be­ri­ne vė­su­ma ne­vi­lio­da­ma įvai­ria­rū­šių kir­var­pų, po­žie­vi­nių bla­kių, bliz­gi­nės ir ūsuo­čių va­ba­lų.

Continue reading „Girios naikinimo metai“

knystautas-parkai-lt

Nežiūrint aibės žingsnių parodyti Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko „gamtosaugiškumą“, nežiūrint aibės labai abejotinų (juridiškai) žingsnių, kuriuos šis veikėjas drąsiai žengė praeitoje Seimo sesijoje, nežiūrint gana griežtos Seimo pirmininkės I.Degutienės kritikos ir jau visai griežtos Prezidentės D.Grybauskaitės kritikos, ant Olimpo kalno – tas pats žmogus.

Valdančioji frakcija „nemato pagrindo“ keisti Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko. Kokio gi pagrindo dar reikėtų? Kur dar įmanomi tokie dalykai? Na Rusijoje gal. Nigerijoje, Burkina Faso, Nigeryje. Bet jau tik ne Europoje. Visiškai pasitikėjimą praradęs net dalies savųjų gretose politikas vėl lieka griauti Lietuvos gamtos ateities.

Continue reading „Nepajudinamas „gamtosaugininkas“ karaliaus toliau“