Kijevas, sausio 21 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį į aidinčią salę Kijevo centre, skambant vienišam trimitui ir kariuomenės būgnui, ceremonine apranga vilkintys kariškiai įnešė septynis karstus.
Juodais drabužiais vilkintys gedėtojai, rankoje laikantys po rožę, kiek anksčiau rinkosi šalia Maidano aikštės Ukrainos sostinėje atiduoti paskutinės pagarbos vidaus reikalų ministrui Denisui Monastyrskiui ir jo kolegoms, kurie šią savaitę žuvo per visus sukrėtusią sraigtasparnio katastrofą.
„Jų nepalaužė karas, ir jie neleido, kad kiti palūžtų“, – šimtams gedinčiųjų, tarp kurių buvo ir aukšto rango vyriausybės pareigūnų, sakė laidotuvių ceremonijos vedėjas.
Lauke, pučiant žiemiškam vėjui, plevėsavo pusiau nuleistos Ukrainos ir Europos Sąjungos vėliavos, šalimais esantys keliai buvo uždaryti ir apstatyti prieštankinėmis kliūtimis, tuščiose gatvėse budėjo patruliai.
Denysas Monastyrskis, 42-jų metų teisininkas, savo pareigas pradėjęs eiti 2021 metais, buvo vienas iš devynių žmonių, skridusių valstybinės gelbėjimo tarnybos sraigtasparnyje, kai šis šią savaitę sudužo netoli vaikų darželio ir gyvenamojo namo Kijevo srities Brovarų mieste.
Jis priklausė naujai Ukrainos politikų kartai ir buvo aukščiausio rango pareigūnas, žuvęs per Rusijos invaziją, pradėtą praėjusių metų vasarį.
Laidotuvių vedėjas ceremonijos metu pasakė, kad būtent D. Monastyrskis paskambino Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui praėjusių metų vasario 24 dieną ir pranešė, kad Rusija įsiveržė į Ukrainą. Ir pridūrė, kad būtent D. Monastyrskis suorganizavo ginklų dalijimą sostinės gyventojams, artėjant Rusijos pajėgoms.
„Šlovė Ukrainai“, – baigdamas savo kalbą pasakė jis, kaipmat sulaukęs šimtų salėje esančių žmonių atsako: „Šlovė mūsų didvyriams.“
V. Zelenskis ir jo žmona Olena Zelenska į ceremoniją atvyko vilkėdami juodais drabužiais, nešini gėlių vainikais.
„Ukraina kasdien praranda savo geriausius sūnus ir dukras“, – vėliau sakė V. Zelenskis.
Vienas iš žuvusiųjų buvo 34-erių metų fotografas Mykola Anatskis, kuris kartu su ministru keliavo į fronto liniją iš sugriauto Bachmuto miesto.
„Kolia buvo nepaprastai geras, protingas vaikas. Jis dar būtų galėjęs labai daug nuveikti dėl Ukrainos, – kalbėjo jo buvusi mokytoja Liudmila Zacharenko, užsiminusi, kad jos buvęs mokinys neseniai susilaukė dukrytės.
„Baisu, iš gyvenimo išeina geriausi žmonės“, – sakė 53-ejų metų moteris.
Ukrainos žvalgybos pareigūnas Ilja Samoilenka, kurį Rusijos pajėgos paėmė į nelaisvę po kelias savaites trukusios „Azovstal“ plieno gamyklos pietiniame Mariupolio mieste apgulties, D. Monastyrskio žūtį pavadino „didele netektimi“.
„Vyksta karas. Žmonės, kurių vaidmuo – stiprinti ir užtikrinti mūsų gynybą, yra nepaprastai svarbūs“, – sakė jis agentūrai AFP, turėdamas galvoje žuvusius vidaus reikalų ministerijos pareigūnus.
Visgi I. Samoilenka, kurio dirbtinė akis ir rankos protezas liudija, kad jis pats pernai buvo susilietęs su mirtimi gindamas Mariupolį, teigė, kad Ukraina negali sau leisti gedėti ilgai.
„Galime porą dienų sielvartauti, – sakė jis AFP aiškindamas, kad katastrofa Brovaryje nėra priežastis stabdyti „pergalės įtvirtinimą“.
„Turime judėti pirmyn. Į priekį“, – po ceremonijos kalbėjo kamufliažinius drabužius vilkintis I. Samoilenka.
San Paulas, gruodžio 30 d. (AFP-ELTA). Brazilijoje penktadienį prasideda tris dienas truksiantis nacionalinis gedulas dėl futbolo legendos Pele, triskart Pasaulio taurės laimėtojo, laikomo geriausiu visų laikų žaidėju, mirties.
Dėl peržengusio futbolo ribas „Karaliaus“ mirties visame pasaulyje gedi ne tik sporto pasaulis, bet ir politikos ir kultūros lyderiai, siunčiantys savo užuojautos ir pagerbimo žinutes.
82 metų Pele mirė ketvirtadienį Alberto Einšteino ligoninėje San Paule po ilgos kovos su vėžiu.
„Mes tave be galo mylime. Ilsėkis ramybėje“, – socialiniame tinkle „Instagram“ parašė jo duktė Kely Nascimento.
Futbolo pasaulis – nuo buvusių komandos draugų iki dabartinių žvaigždžių – pagerbė „O Rei“, kuris pakeitė šią sporto šaką per ilgą profesionalo karjerą, prasidėjusią dar paauglystėje.
Brazilijos žvaigždė Neymaras sakė, kad Pele „futbolą pavertė menu“. Prancūzas Kylianas Mbappe sakė, kad jo palikimas „niekada nebus pamirštas“, o portugalas Cristiano Ronaldo pavadino jį „įkvėpimu milijonams“.
Pasaulio futbolo čempionatą ką tik laimėjusios Argentinos kapitonas Lionelis Messis tiesiog parašė: „Ilsėkis ramybėje“.
Pele yra vienintelis futbolininkas istorijoje, laimėjęs tris pasaulio čempionatus – 1958, 1962 ir 1970 metais. Per 21 metus trukusią karjerą jis įmušė rekordinį pasaulyje 1 281 įvartį per 1 363 rungtynes.
Jo sveikata vis labiau silpo, jis kovojo su inkstų ligomis ir storosios žarnos vėžiu – 2021 metų rugsėjį jam buvo atlikta vėžio operacija, po kurios sekė chemoterapija.
Pirmadienį Pele bus pašarvotas, o laidotuvės įvyks antradienį pietrytiniame Santoso mieste, kuriame jis žaidė didžiąją savo karjeros dalį, pranešė jo buvęs klubas.
Miestas paskelbė septynių dienų gedulą, o sirgaliai plūsta į komandos stadioną padėti gėlių.
Rio de Žaneire Pele garbei buvo apšviesta Kristaus Atpirkėjo statula, nuo kurios atsiveria miesto panorama, ir legendinis Marakanos stadionas.
Pele pagerbė ir tarptautiniai veikėjai, tarp jų JAV prezidentas Joe Bidenas ir buvęs šalies vadovas Barackas Obama, Brazilijos muzikos legendos Caetano Veloso bei Gilberto Gilas, taip pat Tarptautinio olimpinio komiteto vadovas Thomas Bachas.
„Sambos futbolas“
1940 metų spalio 23 dieną pietrytiniame Tres Korasoeso mieste gimęs Edsonas Arantesas do Nascimento, pavadintas amerikiečių išradėjo Thomo Edisono vardu, augo gatvėje pardavinėdamas žemės riešutus, kad padėtų savo skurdžiai šeimai pragyventi.
Netrukus jis gavo pravardę Pele, nes neteisingai ištarė Bile, „Vasco de Sao Lourenco“ komandos, kurioje kadaise žaidė jo tėvas futbolininkas, vartininko vardą.
Pele sužibėjo nuo 15 metų, kai pradėjo profesionaliai žaisti „Santos“ komandoje. Jis padėjo klubui pelnyti daugybę titulų, įskaitant 1962 ir 1963 metais iškovotą Tarpkontinentinę taurę ir įkūnijo Brazilijos rinktinės meistrišką žaidimo stilių, vadinamą „sambos futbolu“.
Londonas, rugsėjo 14 d. (dpa-ELTA). Londono centre būriuojasi dešimtys tūkstančių žmonių, norinčių išvysti karalienės Elžbietos II karstą.
Jie sustoję už laikinų atitvarų, kuriuos saugo uniformuoti policijos pareigūnai.
Ten netrukus įvyks iškilminga monarchės karsto pervežimo iš Bakingemo rūmų į Vestminsterio salę procesija. Karstą pėsčiomis lydės karališkosios šeimos nariai.
Procesija nuo Bakingemo rūmų pajudės 14 val. 22 min. vietos (16 val. 22 min. Lietuvos) laiku ir 15 val. pasieks Vestminsterio salę. Joje tuomet įvyks maždaug 20 min. trukmės pamaldos, kurias aukos Kenterberio arkivyskupas.
Vestminsterio salėje karalienės karstas bus pašarvotas keturias dienas, iki laidotuvių ateinantį pirmadienį, rugsėjo 19 d. Karstą nuo trečiadienio 17 val. vietos laiku galės aplankyti visi norintieji. Tačiau prie įėjimo į salę taip pat jau nusidriekusi milžiniška eilė.
Londonas, rugsėjo 8 d. (ELTA). Eidama 97-uosius metus, mirė Jungtinės Karalystės (JK) karalienė Elžbieta II.
Apie tai ketvirtadienį pranešė britų nacionalinis transliuotojas BBC.
„Karalienė šią popietę taikiai mirė Balmoralo pilyje“, – teigiama Bakingemo rūmų pranešime.
Elžbieta II sostą iš savo tėvo paveldėjo 1952 m. Ji valdė JK daugiau nei 70 metų.
Mirus Elžbietai II, dabar sostą perims jos vyriausias sūnus, princas Charlesas. Jo žmona Camilla taps karaliene konsorte. Pora, anot Bakingemo rūmų, ketvirtadienio vakarą dar liks Balmoralo pilyje ir penktadienio rytą grįš į Londoną.
23 žmonės tebegydomi ligoninėje po anksčiau šią savaitę surengtų šaudynių vienoje Rusijos mokykloje, tarp jų – 20 mokinių, sakė Tatarstano Respublikos vadovo pavaduotoja Leila Faslejeva.
Šie skaičiai rodo, kad sužeistųjų skaičius išaugo iki 23. Iš pradžių buvo skelbiama, kad per antradienio šaudynes Kazanės mieste buvo sužalotas 21 žmogus.
„Visų būklė stabili, – sakė L. Faslejeva. – Tačiau, atsižvelgiant į sužalojimų sunkumą, gydytojai nori perkelti aštuonis pacientus gydytis į Maskvą.“
Išpuolis vidurinėje mokykloje Kazanėje pareikalavo devynių žmonių – daugiausiai vaikų – gyvybių.
Policija sulaikė 19 metų įtariamąjį, kuris legaliai laikė šaunamąjį ginklą. Jis – buvęs šios mokyklos mokinys. Institucijos atmetė teroristinį motyvą.
Trečiadienis Tatarstane paskelbtas gedulo diena. Praeiviai prie 175-osios vidurinės mokyklos padėjo gėlių ir uždegė žvakučių.
Pasak institucijų, mokykla dabar bus remontuojama. Paskelbtose mokyklos pastato nuotraukose matyti suniokoti koridoriai ir išdužę langai.
Sekmadienį Vokietijoje vyksta renginiai, skirti atminti 80 000 žmonių, mirusių nuo COVID-19, praneša AFP.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris dalyvavo ekumeninėse pamaldose Kaizerio Vilhelmo atminimo bažnyčioje Berlyne.
Vėliau jie lankysis Berlyno filharmonijoje, kur šalies prezidentas sakys kalbą.
Dėl šalyje galiojančių karantino priemonių ribojamas renginių dalyvių skaičius, todėl ceremonijas tiesiogiai transliuoja visuomeninė televizija.
Prezidentas F. W. Steinmeieris pabrėžė, kad svarbu matyti ne vien tik statistiką, bet ir suvokti, kad už kiekvieno skaičiaus yra žmogus.
Vokietijos regionų lyderiai ragino žmones prisijungti prie atminimo kampanijos ir už mirusiuosius uždegti žvakes prie savo namų langų penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį.
Vokietijos sveikatos apsaugos institucijos perspėja, kad COVID-19 aukų skaičius dar labiau išaugs, nes šalis susiduria su trečiąja pandemijos banga.
Nors Vokietija nuo pirmosios pandemijos bangos nukentėjo palyginti mažai, tačiau jai sunkiai sekasi imtis ryžtingų veiksmų susiduriant su dabartine banga, kilusia daugiausiai dėl labiau užkrečiamos britiškos koronaviruso atmainos.
Remiantis Roberto Kocho instituto (RKI) duomenimis, per pastarąją parą Vokietijoje patvirtinti 19 185 nauji COVID-19 atvejai, o per parą mirė 67 žmonės. Aukų skaičius nuo pandemijos pradžios pasiekė 79 914.
A. Merkel vyriausybė siekia daugiau galių, kad galėtų imtis griežtesnių apribojimų, pavyzdžiui, komendanto valandos. Tačiau kai kuriuose Vokietijos regionuose vietos valdžia priešinasi naujiems suvaržymams. Griežtesnėms priemonėms dar turi pritarti parlamentas.
Patrankų salvėmis visoje Jungtinėje Karalystėje šeštadienį pagerbtas miręs karalienės Elžbietos II vyras princas Philipas. Daugelyje miestų ir vietovių, įskaitant Londoną, Belfastą, Edinburgą, Kardifą ir užjūrio teritoriją Gibraltarą, lygiai 12.00 val. vietos laiku (14.00 val. Lietuvos laiku) buvo paleistos patrankų salvės.
Iš viso per 40 minučių nuaidėjo 41 salvė.
Vestminsterio abatijoje, kur 1947 metais susituokė Elžbieta ir Philipas, jau penktadienį 99 kartus sugaudė varpas – po kartą už kiekvienus velionio gyvenimo metus. Nuo penktadienio prie visų oficialių pastatų plevėsuoja iki pusės stiebo nuleistos vėliavos. Kada vyks princo laidotuvės, kol kas nežinoma.
Visose futbolo rungtynėse šeštadienį, rekomendavus britų futbolo asociacijai, bus skelbiama tylos minutė, žaidėjai bus su juodais raiščiais ant rankų. Dvi tylos minutės planuojamos ir „Grand National“ žirgų lenktynėse.
Princas Philipas mirė penktadienio rytą Vindzoro pilyje, likus dviem mėnesiams iki savo 100-ojo gimtadienio. Lapkritį karalienė ir princas minėjo 73-ąsias savo vestuvių metines.
Lietuva minės Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienas – prisimins ir pagerbs masinio nekaltų žmonių trėmimo į netinkamas gyventi Sibiro ir Tolimosios Šiaurės Sovietų Sąjungos teritorijas aukas.
Karštą 1941 metų birželio 14-ąją gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos buvo išvežta per 30 tūkst. žmonių.
Sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko apie 800 tūkst. gyventojų. Apie 300 tūkst. žmonių patyrė komunistinio režimo baisumus – kalėjimus, lagerius, tremtį Sibire ir Tolimojoje Šiaurėje. Kas trečias suimtasis mirė nuo kankinimų, bado ar nepakėlė atšiauraus klimato. Bėgdami nuo komunistų teroro iš Lietuvos pasitraukė daugiau kaip 440 tūkst. šalies gyventojų.
Genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, sovietinio genocido ir teroro aukomis 1940-1958 metais tapo kas trečias Lietuvos gyventojas.
Renginiai Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti prasidės prie paminklo žuvusiems už Tėvynę Lietuvos kariuomenės karių kapų memoriale Antakalnio kapinėse.
Vėliau – iškilmingas Seimo posėdis istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje.
Likus minutei iki vidudienio, 11.59 val., visi kviečiami prisijungti prie pilietinės akcijos – Tylos minutės – okupacijos aukoms atminti.
Vidudienį – Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje. Po to Okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukos bus pagerbtos prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje Vilniuje. Atminimo valandos vyks ir prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre.
Pavakare Šv. Mišios bus aukojamos Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.
Prabėgus 78-eriems metams nuo masinių Lietuvos piliečių trėmimų pradžios, projekto „Misija Sibiras” organizatoriai kviečia ištarti vardą, išgirsti likimą ir išsaugoti istoriją atminimo išsaugojimo akcijoje, kurioje bus skaitomi tremtinių vardai, pavardės bei likimai. Vilniuje pavardės bus skaitomos Aukų gatvės skvere, šalia Genocido aukų muziejaus. Skaitymai vyks ir Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, kituose miestuose.
Pavardes skaitys „Misija Sibiras” dalyviai, skautai, šauliai, kitų jaunimo organizacijų atstovai, prisijungti galės kiekvienas norintis Lietuvos pilietis.
Akcijos pabaiga numatoma birželio 15 d. 10.00 val.
Atėnų apylinkėse siaučiantys ir sparčiai plintantys miškų gaisrai pražudė 74 žmones. Ugniagesių tarnybos atstovė Stavroula Maliri sakė, kad žuvusiųjų skaičius išaugo nuo 60 iki 74 ir tai dar nėra galutinis aukų skaičius, nes ugniagesiai vis dar ieško aukų.
Kaip pranešama, dar mažiausiai 187 žmonės buvo sužeisti, tarp kurių 23 vaikai. Dingusių asmenų skaičius neaiškus.
Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras paskelbė tris gedulo dienas.
„Šiandien Graikija gedi ir pagerbiant žuvusiųjų atminimą skelbiame trijų dienų trukmės gedulą“, – sakė premjeras.
Atėnų apylinkėse siaučiantys ir sparčiai plintantys miškų gaisrai jau pražudė 74 žmones. Ugnis tebesiautėja ir ją sunkiai sekasi sutramdyti.
Ugniagesių tarnybos atstovė Stavroula Maliri sakė, kad žuvusiųjų skaičius išaugo nuo 60 iki 74 ir tai dar nėra galutinis aukų skaičius, nes ugniagesiai vis dar ieško aukų.
Kaip pranešama, dar mažiausiai 187 žmonės buvo sužeisti, tarp kurių 23 vaikai. Dingusių asmenų skaičius neaiškus.
Rusijoje – dar viena gedulo savaitė. Tiesa, visuotinis gedulas Rusijoje nepaskelbtas. Aviakatastrofoje žuvo Jaroslavlio “Lokomotyvo” ledo rutulio komanda. Labai keista, bet Rusijos prezidentas tuo metu buvo kaip tik labai netoliese. Ir vėl kalbėjo apie būtinumą modernizuoti šalį. Žodžiu, vis modernizuoja ir modernizuoja.
Ir dar keista, kad Rusijoje nepaskelbtas visuotinis gedulas. Nepaskelbė, matyt, tik dėl to, kad lėktuvai pas mus pradėjo ypač dažnai kristi. Greičiausiai tokių avarijų tiesiog nutarta neprisiminti. Atkreipkite dėmesį: lėktuvų avarijos Rusijoje tapo tokios dažnos, tarsi kokiame nors Konge. Man, žinoma, galima papriekaištauti, esą skirtumas tarp Rusijos ir Kongo – milžiniškas. Suprask, Kongas neturi kosminių raketų. Čia privalau pabrėžti, kad mūsų kosminės raketos taip pat pradėjo kristi ir dužti. Vis dėl tos pačios priežasties: vagiama, bet iš tarnybos vagių niekas neatleidžia. Jei mes neturėsime įpročio iš tarnybos atleisti valdininkų už tai, kas dedasi jiems pavaldžiose institucijose, lėktuvai Rusijoje vis dažniau kris ant žemės, ir katastrofos kaskart bus skaudesnės.
2010 m. birželio 15 dieną LR Seimas pirmą kartą per dvidešimt nepriklausomybės metų išdrįso oficialiai paminėti skaudžiausią XX amžiaus Lietuvos istorijos datą – sovietinės okupacijos 70-metį.
Nepriklausomoje Lietuvoje iki šiol oficialiai buvo vengiama okupaciją vadinti okupacija. Iš Seimo tribūnos atvirai buvo pasakyta apie 1940 metų birželio 15-tą prasidėjusią ir 50 metų trukusią sovietinę okupaciją, kurios metu Lietuva prarado šimtus tūkstančių savo aktyviausių ir geriausių žmonių.