Vilniuje pavasaris. Vytauto Visocko nuotr.

Gegužės 1-ąją minima Tarptautinė darbo diena. Jau kurį laiką netyla diskusijos, ar verta ją ir toliau laikyti poilsio diena, kai darbuotojai gali neiti į darbus. Vieni teigia, kad tai nereikalinga poilsio diena, daranti žalą ekonomikai, kiti – jog tai puiki proga darbuotojams garsiai kovoti už savo teises.
Vilniuje – pavasaris. Vytauto Visocko nuotr.
 
Sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka mano, kad, jei šios nedarbo dienos nebūtų, nenutiktų nieko baisaus. Tuo pačiu, anot jo, tie, kurie nesutinka su šios dienos šventimu, gali tiesiog pasinaudoti laisva poilsio diena.
 
„Jeigu jos nebūtų, nebūtų nieko baisaus, bet jei ji buvo padaryta, tai reikėtų sustoti. Šventė, žinoma, sugadinta sovietmečio, bet daug kas sovietmečio sugadinta, o kilmė – ne Sovietų Sąjungos. Kitose šalyse įvairiai pažymima, vienur – mažiau, kitur – labiau, tai niekam netrukdo, kas nori, gali švęsti, kas nenori, gali naudotis laisvu laiku, juolab pavasaris, lietuviai sodus turi, į kaimus važiuoja. Geru metu laisva diena niekam netrukdo“, – Eltai teigė R. Lazutka.
 
„Kas ideologiškai negali priimti, gali džiaugtis saule ir tiek“, – pridūrė ekonomistas.
 
Pasak jo, daugiau klausimų kelia, ar turėtų nedarbo diena būti lapkričio 2-oji, dėl kurios Seimas apsisprendė praėjusiais metais, prijungdamas ją prie kitos nedarbo dienos – lapkričio 1-osios.
 
Ekonomistas taip pat pabrėžė, kad dėl poilsio dienos patiriamos ekonominės žalos skaičiavimas kai kuriais atvejais gali būti klaidingas.
 
„Daug kas labai aritmetiškai mechaniškai skaičiuoja, kiek sukuriama BVP, padalina iš darbo dienų. Bet tai yra primityvus skaičiavimas, nes ir laisvalaikis skatina ekonomiką. Laisvu metu žmonės turi kada pavaikščioti po parduotuves, pramogauja, vartoja, daugiau perka, tokiu būdu tik paskatina ekonomiką.
 
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Jei didelė paklausa tam tikrose rinkose ir nespėjama pagaminti, reikia papildomos darbo jėgos, darbdaviai sugalvoja, kaip padaryti. Priima papildomą darbuotoją, pasamdo žmones dirbti viršvalandžius, už juos apmoka ir tą problemą išsprendžia, tai nėra taip, kad ekonomikos rezultatai būtų priklausomi tik nuo darbo dienų skaičiaus“, – sakė jis.
 
Tuo metu ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė mano, kad poilsio dienų Lietuvoje ir taip yra labai daug.
 
„Apskritai visokių švenčių, laisvadienių, nedarbo dienų yra palyginus nemažai. Šita gegužės pirmoji tikrai neturėtų būti, nes nei ta šventė Lietuvoje labai stipriai švenčiama, nei kažkuo labai ypatinga. Esame besivejanti ekonomika, kur kiekviena diena kuria pridėtinę vertę ir tam yra svarbi“, – sakė ekonomistė.
 
Anot jos, darbuotojų ateitis yra susijusi su lankstesniais darbo santykiais.
 
Analitikė Indrė Genytė-Pikčienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

„Daugelis profesijų, įmonių tuos santykius sprendžia ir vertina pagal padarytą darbą. Laisvadieniai gali būti darbdavio ir darbuotojų tarpusavio susitarimo klausimas, o ne valdžios tvarka, kuri šiuo atveju net ir to rimto pagrindo nelabai turi“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
 
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė mano, kad ši šventė yra susijusi su darbuotojų teisėmis, todėl siūlymus atšaukti nedarbo dieną, pasak jos, teikia tik tie, kurie negerbia darbuotojų.
 
„Tokius siūlymus teikia tie, kurie negerbia darbuotojų. Gegužės 1 diena – tarptautinė darbo šventė, visas pasaulis būtent šią dieną primena visiems apie problemas, su kuriomis susiduria įvairių profesijų darbuotojai: darbo apmokėjimas, darbo ir šeimos santykių derinimas, atlyginimų klausimai, darbų sauga.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Tai ta diena, kai garsiai galime pasakyti, kad ne viskas yra gerai darbo rinkoje ir darbuotojai vis dar yra silpnoje pusėje ir šiandien absoliučiai neapsaugoti“, – Eltai sakė I. Ruginienė.
 
„Mes turime dėti didesnes pastangas, kad padarytume taip, jog kiekvienas darbuotojas, ypatingai Lietuvoje, jaustųsi saugiai“, – pridūrė ji.
 
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato 14 švenčių dienų, kai kurios jų – savaitgaliais. Seime jau buvo pateiktas ne vienas siūlymas, siekiant Gegužės 1-ąją išbraukti iš šventinių dienų sąrašo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.01; 07:06

Gegužės 1-ąją per tradicinį Rusijos profsąjungų organizuotą paradą dešimtys tūkstančių žmonių Maskvoje žygiavo per Raudonąją aikštę. Kolonos priešakyje ėjo sostinės meras Sergejus Sobianinas.

Oratoriai reikalavo gerų algų ir pakankamai darbo vietų jauniems žmonėms bei vyresnio amžiaus darbuotojams. Policijos ir profsąjungų duomenimis, eitynėse dalyvavo daugiau kaip 100 000 žmonių.

Tarptautinę darbo dieną demonstracijos vyko visoje šalyje. Per jas iki vidudienio sulaikyta per 70 žmonių, pranešė radijo stotis „Echo Moskvy“. Be kita ko, žmonės sulaikyti Sankt Peterburge.

Apie organizuotas demonstracijas su tūkstančiais dalyvių pranešta ir iš Rytų Ukrainos. Sostinėje Kijeve, žiniasklaidos teigimu, tik kelios dešimtys žmonių atsiliepė į profsąjungų kvietimą išeiti į gatves ir reikalauti didesnių algų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.02; 08:04

Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.

Tokia ta liaudies patarlė – gili savo turiniu ir paprasta išmintimi.

Tačiau Lietuvos premjeras jau manosi tą griovį peršokęs, antraip ar būtų vakar paskelbęs, ką po savęs paliksiąs, kai tapsiąs Prezidentu.

Dingojas, kad jis tuo tvirtai įsitikinęs – kad jau Prezidentas. O drąsa – visuomet pagirtina.

O kad drąsos S. Skverneliui nestinga, vargu ar kas tuo suabejotų. Jis buvo ir Generaliniu policijos komisaru, ir Vidaus reikalų ministru, sugebėjo per vieną dieną atleisti net tris savo ministrus, įsiskaudinti dėl Prezidentės, neatsiklausęs Prezidentės nuskristi į Izraelį ir neužsukti pas Palestinos lyderį, pasiūlyti baltarusiams jų baigiamą statyti Astravo atominę elektrinę perdaryti į dujinę, ir t.t, ir t.t.

Taigi įvardijo įpėdinius: Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius, Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Kandidatai kaip kandidatai, lyg ir nieko neprikiši. Blogiau jau tikriausiai nebebus – skaičiuojant laiką nuo buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus kadencijos.

Norime gyventi nevergaudami. Vytauto Visocko nuotr.

Šiandien – Gegužė 1-oji. Tarptautinė darbo žmonių šventė. Tad reikėtų ne švęsti ir ne ilsėtis, o dirbti.

Labora!

Iki Prezidento rinkimų liko visai nedaug. Jie įvyks Gegužės 12-ąją.

Kas dėl darbo. Visom rankom (o jų, deja, tik dvi) balsuočiau tik už Aušrą Maldeikienę, bet ji, labai gaila, jau senokai iš tos kovos pasitraukė.

Paaiškinsiu, kodėl būčiau balsavęs būtent už ją. Ji viename interviu viename portale pasakė tai, ko niekas lig šiol nėra garsiai pasakęs (arba aš nesu girdėjęs): mąstymas ir yra pats tikriausias darbas!

Nuo savęs pridurčiau: tai labai sunkus darbas, bet jo vaisiai – patys saldžiausi.

Tačiau čia iškyla klausimas: o kaip gi išmokti mąstyti?

Pritariu šimtu procentų A. Maldeikienei – reikia skaityti knygas! Ne Valinsko memuarus apie Valinską, ne Tapino kasmet kepamą „grožinę“ literatūrą, ne pupyčių spontaniškus pirstelėjimus, o tikrąją literatūrą.

Kaip atskirti tikrąją nuo netikros? Į tai – sunkiausia atsakyti. Bet šiokį tokį patarimą galėčiau duoti (nemokamai).

  1. Ne visuomet gražus, blizgus viršelis reiškia gerą knygą. Geriausia knyga – aptriušusiu viršeliu (reiškia, ją skaitė daug protingų žmonių).
  2. Knygos storis – visiškai nieko nereiškia.
  3. Nesivadovaukite jokia reklama, nes tai – pati tikriausia apgaulė.
  4. Taip vadinamose Knygų mugėse – dar blogiau, ir dar daugiau šlamšto, nes gera knyga mėgsta tylą, o ne triukšmą.
  5. Sužinokite apie autorius, kurie neserga puikybe (puikybė – didžiausia nuodėmė ir nesąmonė).
  6. Vadovaukitės tik savo širdimi, protu ir intuicija.
Knygos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Iš visų devynių kandidatų į Lietuvos Respublikos Prezidentus, regis dauguma težino Orvelo „Gyvulių ūkį“. Iš ko sprendžiu? O gi iš to, kad daugelis politikų jį tik ir cituoja, na, dar „Šauniojo Šveiko nuotykius“. Vienas ne taip seniai buvęs vienas iš trijų aukščiausiųjų politikų net yra sakęs, jog „Šveiko…“ autorius neva esąs ne Hašekas, o Havelas…

Visaip su tais politikais būna…

Tiek tų pamokslų : dar kartą su Gegužės 1-ąja, darbo žmonių švente!

Mąstykime (tai reiškia – dirbkime) visi, belaukdami Gegužės 12-osios.

2019.05.01; 06:50

Graikijos profsąjungos, reikalaudamos didesnių algų ir protestuodamos prieš nedarbą, gegužės 1-ąją sukėlė transporto trikdžius.

Visi keltai, kursuojantys iš Egėjo salų ir į jas, liko uostuose, nes jūreiviai nutraukė darbą. Keltai vėl išplauks tik ketvirtadienio rytą.

Tarptautinę darbo dieną nekursavo ir traukiniai. Metro mašinistai darbą nutraukė kelioms valandoms. Autobusų vairuotojai Atėnuose streikuos 24 valandas, pranešė Graikijos radijas.

Popiet Graikijos profsąjungos daugelyje šalies miestų rengia demonstracijas už didesnes algas ir prieš nedarbą. Graikijoje nedarbas siekia 18,5 proc. ir yra didžiausias ES.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.01; 12:30

Lygiai pusę dešimtos trenkė orkestras – ir labai spalvinga kolona pajudėjo nuo Seimo rūmų Vyriausybės rūmų link. Gedimino prospektas dar tuščias. Vilniečiai miega arba jau išvažinėję į gamtą. Arba abejingi tam, kas dedasi gatvėje. Ar maža jie matė visokių demonstracijų! Tačiau prospekte daug socialdemokratų iš visos Lietuvos, iš daugelio rajonų. Žygiuoja jauni ir pagyvenę, kai kurie stumia tuščius vaikiškus vežimėlius, neša lagaminus su užrašu “grįžtu namo”.

Prie Vinco Kudirkos paminklo LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius paaiškino, ką tai simbolizuoja. Raginimą grįžti iš plataus pasaulio, gimdyti ir auginti vaikus Lietuvoje, Lietuvai. Dabartinė vyriausybė šių ir kitų opių problemų neišspręs. Oratoriui demonstrantai pritarė.

Vytauto Visocko nuotr.

2012.05.01

Saulius-Stoma

Pagaliau yra kuo pasidžiaugti! Lietuvos ūkio augimas įgauna pagreitį. Šių metų pirmą ketvirtį, palyginus su atitinkamu periodu pernai, ekonomika augo 6,9 procento. Pasak Statistikos departamento, augimas fiksuojamas visose ūkio šakose.

Spartų pirmo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą lėmė ir žemos bazės efektas – 2010 m. pradžioje beveik visų, išskyrus pramonę, veiklos rūšių bendroji pridėtinė vertė dar mažėjo. Tačiau tai tik parodo prieš metus įvykusį labai teigiamą lūžį. Nuo to laiko ūkio atsigavimas nuosekliai didėja. 2010 m. II ketvirtį metinis augimas sudarė 1 proc., III ketvirtį – 1,2 proc., o IV ketvirtį – 4,8 proc.

Continue reading „Antraip scenarijus “Lietuva be lietuvių” nėra jau toks neįmanomas“

video_cip

Šiomis dienomis Lietuvos sostinėje Vilniuje – gausu renginių. Gegužės 1-ąją Gedimino pilies papėdėje buvo sodinamas ąžuoliukas, skirtas Žalgirio mūšio įamžinimui, tą pačią dieną po visą Vilnių išsibarstę koncertavo jaunieji muzikantai, skelbdami ir trankią, ir krikščionišką, ir filosofinę muziką. Tačiau gegužės 1-ąją būta ir renginių, kurių nepavadinsi nei gražiais, nei prasmingais. Omenyje turime na kad ir Algirdo Paleckio ir jo frontininkų sukeltą triukšmą Vinco Kudirkos aikštėje priešais Lietuvos Vyriausybės rūmus, trukdant Lietuvos profsąjungoms paminėti gegužės 1-ąją. Kieno interesus ginti bando jaunasis A.Paleckis? O juk ir profsąjungų esama visokių: vienoms nuoširdžiai rūpi visuomenės gerovė, kitos tik imituoja, jog gina dirbančiųjų interesus. Tad kaip atskirti tikruosius nuo netikrųjų? Kaip suprasti, kada mūsų Vilnius – gražus, o kada – ne?

Šiandien videostudija “SLAPTAI” pateikia reportažą, kurio kadrai pasakoja ne tik apie gražųjį, bet ir negražųjį Vilnių.

Continue reading „Gražus – negražus Vilnius“