Geležinis Vilkas

Fotoreportažai

Į Lietuvą atvykus NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės pagrindinio kontingento kariams ir karinei technikai surengtos pirmosios pratybos.

Kovo pirmąją savaitę Lietuvos kariuomenės poligone Kazlų Rūdoje kovinio šaudymo treniruotėje dalyvavo vokiečių kariai.

Šiuo metu Lietuvoje jau yra per 400 Vokietijos karių, 100 Belgijos karių, grupė karių iš Nyderlandų. Šio mėnesio pabaigoje į Lietuvą atvyks ir pagrindinis Nyderlandų karių kontingentas su technika, gegužę prie kovinės grupės Lietuvoje prisijungs kariai iš Norvegijos.

Į Lietuvą atgabenta įvairios karinės technikos, tarp jų ir sunkioji – tankai „ Leopard 2“, šarvuočiai – CV90, M113, BOXER, FENEK, kt.

NATO priešakinių NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Lietuvoje vadovaus Vokietija. 2017-2018 metų laikotarpiui batalione tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos kariai – iš viso apie 1 200 karių.

Sąjungininkų bataliono kovinė grupė pagal poreikį (pvz. grėsme, pratybos ir pan.) galės būti pastiprinama. Pastiprinimas planuojamas ir 2017 m. vasarą, kai Lietuvoje vyks intensyvus pratybų ciklas. Planuojama, kad tuomet į Lietuvą atvyks papildomi artilerijos, oro erdvės gynybos, inžineriniai ir kiti padaliniai.

NATO bataliono kariai yra dislokuoti Rukloje, jie dalyvaus bendrose kovinio rengimo pratybose įvairiuose Lietuvos kariuomenės poligonuose. Prireikus, bataliono kariai dalyvautų ir koviniuose veiksmuose.

NATO bataliono kovinė grupė Lietuvoje yra pavaldi Lietuvos kariuomenės Mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ . Batalionui bus vadovaujama pagal NATO vadovavimo ir valdymo procedūras. NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė bus rotuojama kas pusę metų.

Lietuva ypač vertina šias Vokietijos ir kitų sąjungininkų pastangas, kuriomis siekiama stiprinti atgrasymą ir kolektyvinę gynybą Baltijos šalių regione.

NATO priešakinių pajėgų buvimas Lietuvoje – tai aiškus Aljanso solidarumo ir pasiryžimo ginti NATO teritoriją nuo bet kokio potencialaus agresoriaus demonstravimas.

NATO viršūnių sprendimu reaguojant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir Rusijos karinius veiksmus tokios kovinės grupės taip pat dislokuojamos Estijoje ir Latvijoje bei Lenkijoje. Joms vadovaus Jungtinė Karalystė, Kanada ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Visos keturios kovinės grupės bus pilnai dislokuotos iki 2017 metų birželio.

Vokietijos kontingento nuotraukos.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.03.10; 06:32

Trumposios naujienos

Vasario 21 d. Rukloje, kur įsikūrė NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės kariai, lankėsi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai. Kartu su Seimo nariais, tarp kurių ir komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Rukloje lankėsi ir krašto apsaugos viceministrai Vytautas Umbrasas ir Giedrimas Jeglinskas.

Svečiai susitiko su batalionui vadovaujančios Vokietijos kariuomenės karininku pulkininku Christophu Huberiu, mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vadu plk. Mindaugu Steponavičiumi.  Su jais Seimo nariai aptarė bataliono veiklą, paskirtį, susipažino su bataliono logistiniu aprūmini, planuojamu koviniu rengimu.

NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Lietuvoje dislokuota NATO viršūnių susitikime pernai liepą Varšuvoje priimtu sprendimu, reaguojant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir Rusijos aktyvius veiksmus Ukrainoje. Pirmieji iš maždaug 1, 2 tūkst. bataliono karių į Lietuvą atvyko šių metų sausio pabaigoje, likę – atvyks iki birželio.

Batalione Lietuvoje šiais metais tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, kitais metais Kroatijos ir Prancūzijos kariai.

Taikos metu batalionas dalyvaus pratybose su Lietuvos kariais, o krizės ar konflikto atveju gintų Lietuvą kartu su Lietuvos nacionalinėmis ir papildomai atvykstančiomis sąjungininkų pajėgomis.

Tokios kovinės grupės, siekiant stiprinti sąjungininkų buvimą rytiniame aljanso flange, nuo metų pradžios dislokuojamos ir Estijoje, Latvijoje bei Lenkijoje.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.02.22; 07:30

Aktualijos

„Į Lietuvą nuo sausio pabaigos atvykstančio NATO priešakinių pajėgų bataliono misija yra gynybinio pobūdžio ir skirta Rusijos atgrasymui. Vokietijos vadovaujamo daugianacionalinio bataliono kariai Lietuvoje dalyvaus pratybose su mūsų kariais, o agresijos prieš Lietuvą atveju kartu su Lietuvos kariuomenės ir papildomai atvykstančiais sąjungininkų padaliniais gins Lietuvą“ – sako Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras. 

Spaudos konferencijos metu.

Sausio 18 d. Rukloje (Jonavos r.) pristatytas Lietuvos kariuomenės pasirengimas šalyje nuo vasario priimti NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės karius ir karinę techniką.

Į Lietuvą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupę pradės atvykti jau nuo 2017 m. sausio pabaigos, tai bus nedidelė vokiečių karių grupė, kuri koordinuos kitų tarptautinio bataliono vienetų atvykimą.

Pasak generolo, pagrindinis sąjungininkų pajėgų karių ir karinės technikos judėjimas prasidės vasario mėnesį. Planuojama, kad visi NATO priešakinių pajėgų bataliono padaliniai į Lietuvą atvyks ir pasieks operacinį pajėgumą iki š. m. birželio vidurio. 

Lietuvoje dislokuojamam NATO batalionui vadovaus ir jo pagrindą sudarys Vokietijos kariai iš 122-ojo mechanizuoto bataliono, atvyksiančio iš savo nuolatinės dislokacijos vietos Bavarijoje. 

Tarptautinis batalionas įsikurs Rukloje ir treniruosis su Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ kariais. „NATO priešakinių pajėgų batalionas bus parengtas veikti tiek brigados „Geležinis Vilkas“ sudėtyje, tiek ir atskirai“, – sakė Jungtinio Štabo Planavimo valdybos viršininkas pulkininkas Gintaras Ažubalis. 

2017-2018 metų laikotarpiui batalione tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos kariai. 

Lietuvoje bus dislokuota iš viso apie 1200 NATO priešakinių pajėgų bataliono karių, o esant poreikiui arba tam tikram laikotarpiui (pvz. pratyboms) bus siunčiamas pastiprinimas. 

Čia bus priimami NATO kariai.

Pasak plk. G. Ažubalio, Lietuvoje dislokuojama NATO bataliono kovinė grupė bus sudaryta iš tankais ir pėstininkų kovos mašinomis aprūpintų manevrinių vienetų, taip pat sunkiosios artilerijos, žvalgybos, inžinerijos ir kitų paramos vienetų.

Skirtingais laikotarpiais, Lietuvoje bus dislokuota dešimtys tankų ir šarvuotos technikos bei keli šimtai ratinės karinės technikos – tankų „Leopard 2“, šarvuočių CV90, „Boxer“, „Fennek“ ir kitų.

Lietuva atvykstančiam NATO priešakinių pajėgų batalionui suteiks priimančiosios šalies paramą. „Mums tai unikalus ir sudėtingas, gerąja prasme, projektas. Pirmą kartą priimame tokio dydžio kovinę grupę. Daug personalo, daug ginkluotės. Ir priimame ne trumpam laikotarpiui, bet nuolatiniam dislokavimui“, – sakė Jungtinio Štabo viršininko pavaduotojas pulkininkas leitenantas Valdas Dambrauskas. 

Žvilgsnis iš paukščio skrydžio.

Šiuo metu Mokomajame pulke remontuojamos kareivinės, kuriose bus apgyvendinti sąjungininkų bataliono kovinės grupės kariai, ruošiama teritorija, kur bus dislokuojami šio vieneto gyvenamieji bei darbui skirti konteineriai, ryšio antenos, sporto ir laisvalaikio zonos, medicinos punktas, kur planuojama skirti darbo vietas sąjungininkų karo medikams ir vietą jų medicininiams konteineriams. Taip pat remontuojamas bendrabutis, kuriame planuojama apgyvendinti dalį atvykstančių sąjungininkų, įrenginėjamos aikšteles, kuriose planuojama išdėstyti sąjungininkų bataliono kovinės grupės logistinius konteinerius ir laikyti karinę techniką. 

Dalį infrastruktūros atnaujinimo ir plėtros darbų Ruklos įguloje ir Linkaičiuose ketinama užbaigti iki 2017 m. vasario.

Dėl agresyvių Rusijos veiksmų Ukrainoje ir pasikeitusios saugumo situacijos, Varšuvos NATO viršūnių susitikime valstybių lyderiai priėmė sprendimą nuo 2017 m. trijose Baltijos valstybėse ir Lenkijoje sustiprinti sąjungininkų buvimą dislokuojant po NATO priešakinių pajėgų bataliono dydžio kovines grupes.

Nuotraukų autoriai – Ieva Budzeikaitė (LK) ir vyr. srž. sp. Lukas Kalvaitis (KAM).

Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.

2017.01.18; 06:59

Trumposios naujienos

Lapkričio 21–25 d. Kazachstano ir Baltarusijos ginkluotės kontrolės inspektorių grupė Lietuvoje atliks pasirinkto rajono inspekciją pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) 2011 m. parengto Vienos dokumento reikalavimus.

Vizito metu pasirinktame rajone, kurio plotas iki 20 000 kv. km, Kazachstano vadovaujama ginkluotės kontrolės inspektorių grupė turės teisę apsilankyti Lietuvos kariuomenės poligonuose ir šiuo metu Lietuvoje vykstančiose tarptautinėse pratybose „Iron Sword 2016“. Kazachstano ir Baltarusijos pareigūnai išklausys Krašto apsaugos Savanorių pajėgų, Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ ir Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko vadų pranešimus.

Kazachstano ir Baltarusijos ginkluotės kontrolės inspektoriams, vadovaujantis 2011 m. Vienos dokumento nuostatomis, bus sudaryta galimybė apskristi pasirinktą rajoną Lietuvos karinių oro pajėgų orlaiviu ir įsitikinti, kad jokia nedeklaruota karinė veikla nėra vykdoma.

Kazachstano pareigūnai, vadovaudamiesi 2011 m. Vienos dokumento nuostatomis ir inspekcijos metu gauta informacija, parengs ir išplatins ESBO šalims ataskaitas, kuriose pateiks išvadas, kaip Lietuva vykdo tarptautinių sutarčių reikalavimus ginkluotės kontrolės srityje.

Tai bus trečioji šiais metais užsienio šalių Lietuvoje atlikta ginkluotės kontrolė pagal 2011 m. Vienos dokumentą. Šiemet Lietuvoje jau lankėsi Suomijos ir Baltarusijos ginkluotės kontrolės inspektoriai. Lietuvos atstovai šiais metais inspektavo Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano ir Tadžikistano karinius dalinius.

2011 m. Vienos dokumentas įpareigoja valstybes kasmet pateikti informaciją apie savo karines pajėgas, gynybinių pajėgumų vystymo planus ir karinį biudžetą, taip pat iš anksto informuoti apie planuojamą karinę veiklą. Valstybės taip pat įsipareigoja priimti savo teritorijoje nustatytą skaičių kitų šalių karinių ekspertų inspekcijų ir vizitų į karinius dalinius.

Remiantis 2011 m. Vienos dokumentu, kiekviena ESBO priklausanti šalis turi teisę patikrinti, ar kita šiai organizacijai priklausanti šalis nevykdo stambaus masto karinės veiklos, apie kurią būtina pranešti iš anksto, ir ar neturi nedeklaruotų karinių pajėgumų.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016-11-22; 03:03

Trumposios naujienos

Lapkričio 20 d. prasideda jau trečią kartą Lietuvoje rengiamos tarptautinės pratybos „Iron Sword 2016“ (liet. „Geležinis kardas 2016“).

Apie 4 tūkst. sąjungininkų pajėgų karių iš 11 NATO šalių planuos ir vykdys gynybos ir puolimo operacijas, treniruosis atlikti žygio, susitelkimo rajono užėmimo, kovinės paramos ir kitas užduotis.

Kartu šiose pratybose bus stiprinama bendrų veiksmų sąveika su NATO sąjungininkais, taip pat treniruojamasi vykdyti įvairias operacijas apgyvendintoje vietovėje.

„Ateityje kariuomenė susidurs su šiuo metu dar nežinomais iššūkiais, todėl gebėjimas greitai prisitaikyti prie naujos situacijos yra gyvybiškai svarbus ir tam reikia ruošti karius ir štabus. Greita ir efektyvi visų teritorijoje esančių padalinių reakcija į konvencinio karo grėsmes – yra vienas pagrindinių šių pratybų uždavinių“, – sako Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys.

Pratybos vyks lapkričio 20–gruodžio 2 d. vienu metu Gaižiūnų ir Generolo Silvestro Žukausko poligonuose. Jose dalyvaus kariai iš Estijos, Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Kanados, Lenkijos, Liuksemburgo, Rumunijos, Slovėnijos, Vokietijos ir Lietuvos.

Pratybose „Iron Sword 2016“ kartu bus vertinamas šiais metais įsteigtos Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“, Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ ir joms priskirtų padalinių kovinis rengimas. Pratybose dalyvaus ir iš rezervo karių suformuotas pėstininkų batalionas.

Pratybos „Iron Sword“ yra NATO karinio rengimo ir pratybų organizavimo programos (angl. MTEP – Military Training and Exercise Program) dalis.

Žiniasklaidos dėmesiui:

Žiniasklaidos atstovai kviečiami į oficialią pratybų „Iron Sword 2016“ atidarymo ceremonijas Generolo Silvestro Žukausko poligone, Švenčionių r. lapkričio 20 d. 10 val. ir Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ rikiuotės aikštėje Rukloje lapkričio 21 d. 10 val.

Atvykstantys į ceremonijas žiniasklaidos atstovai privalo užsiregistruoti pratybų Visuomenės informavimo centre – susisiekti telefonu ar el. paštu:

Generolo Silvestro Žukausko poligone (Pabradėje) – kpt. Paulius Babilas, tel. 8 618 40469, el. paštas: paulius.babilas@mil.lt

Gaižiūnų poligone (Rukloje) – vrš. Gintautas Mauricas, tel. 8 665 19398, el. paštas gintautas.mauricas@mil.lt

Generolo Silvestro Žukausko poligone (Švenčionių r.) treniruosis ir bus vertinamas Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ kovinis rengimas. Jos pagrindą sudarys dvi batalionų taktinės grupės ir priskirtas Artilerijos batalionas. Pirmosios – „Baltijos“ bataliono – taktinės grupės sudėtyje treniruosis Estijos, Latvijos ir Lietuvos kariai.

Jungtinių Amerikos Valstijų 173-osios desantinės brigados 2-ojo bataliono pagrindu suformuotoje taktinėje grupėje „Titanas“ treniruosis kariai iš JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Lenkijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Slovėnijos ir Vokietijos. Artilerijos bataliono sudėtyje – savaeigėmis haubicomis ginkluoti Vokietijos kariuomenės 131-ojo artilerijos bataliono ir Lietuvos kariai.

Šiame poligone Lietuvos karių kontingentą sudarys kariai iš Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“, Karaliaus Mindaugo husarų, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotųjų pėstininkų, Juozo Vitkaus inžinerijos, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionų ir kitų kariuomenės kovinių ir paramos vienetų.

Gaižiūnų poligone (Jonavos r.) treniruosis ir bus vertinamas Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ kovinis rengimas, kurios sudėtyje – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas ir tokio lygmens pratyboms pirmą kartą suformuotas rezervo karių batalionas, taip pat priskirti paramos vienetai. Šiame poligone kartu su lietuviais treniruosis kariai iš JAV ir Rumunijos.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione tarnaujantiems nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariams šios pratybos yra vertinamosios. Į atsargą šauktiniai kariai bus išleisti gruodžio pabaigoje.

Lapkričio 20–26 d. į pratybas „Iron Sword 2016“ bus integruotos Sausumos pajėgų Nekinetinių operacijų pratybos „Pasitikėjimas“. Jose bus stiprinami civilių ir karių tarpusavio ryšiai, atnaujinamos žinios apie šalies gynybą. Kariai supažindins gyventojus ir mokys atpažinti informacinės aplinkos keliamas grėsmes, supažindins visuomenę su karių vykdoma veikla, pratybomis ir Lietuvoje besitreniruojančių NATO sąjungininkų galimybėmis. 

Lapkričio 24-27 d. pratybų „Geležinis kardas“ dalimi taps Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės vertinamosios pratybos „Tvirtas skydas“. Jose bus vertinamas karių savanorių gebėjimas vykdyti jiems paskirtas gynybines operacijas.

Pratybų dalyvių, karinės technikos judėjimas 

Į tarptautines pratybas „Iron Sword 2016“sąjungininkai atsigabena savo ginkluotę ir kovinę techniką. Kariai į poligonus vyksta lapkričio 14-20 d., karinė technika gabenama geležinkeliais, bendro naudojimo keliais, taip pat jūrų keliu per Klaipėdos uostą ir lėktuvais per Vilniaus ir Kauno oro uostus. Karines technikos kolonas galima išvysti judant maršrutais Klaipėda–Vievis–Pabradė, Kalvarija–Kaunas–Vievis–Pabradė, Saločiai–Maišiagala–Pabradė, taip pat Rukla–Vievis–Pabradė. Kolonos lydimos Karo policijos.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.11.17; 04:48

Trumposios naujienos

Lapkričio 5 d. bėgimu IN MEMORIAM Vilniaus Vingio parke pagerbti šiais metais išėję krašto apsaugos sistemos kariai ir civiliai.

Bėgimo metu suaukotos lėšos bus skirtos mirusių karių šeimoms paremti.

Bėgimą organizavo Didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų Vilniaus draugija. Šiais metais jau antrą kartą surengtame bėgime dalyvavo ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

 Pirmą kartą šiais metais mirusius karius bėgimu pagerbė ir užsienyje tarnaujantys kariai bei jų šeimos nariai. Bėgimas IN MEMORIAM vyko Briuselyje, Afganistano sostinėje Kabule ir Estijos mieste Tartu.

Bėgimu pagerbti Gintaras Čivilis, tarnavęs Mechanizuotoje pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas”, Jonas Vaišnoras, tarnavęs Krašto apsaugos ministerijos bendrųjų reikalų departamente, Svajūnas Pranaitis, tarnavęs Krašto apsaugos savanorių pajėgų 2-oje rinktinėje, Vigantas Tarutis, tarnavęs Krašto apsaugos savanorių pajėgų 5-oje rinktinėje, Vytautas Lavrencas, tarnavęs Krašto apsaugos savanorių pajėgose, Otas Kiserauskas, tarnavęs Lietuvos didžiojo kunigaikščo Butigeidžio dragūnų batalione, Marius Šablinskas, tarnavęs Lietuvos didžiojo kunigaikščo Butigeidžio dragūnų batalione, Martynas Jurkus, tarnavęs Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.11.05; 15:05

Fotoreportažai

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Pabradėje Generolo Silvestro Žukausko poligone stebėjo „Geležinio vilko“ pratybas, kuriose Lietuvos ir NATO sąjungininkų kariai vykdė taktines lauko kovines operacijas, atliko planavimo, pajėgų valdymo, žvalgybos, susitelkimo ir gynybos užduotis.

Pratybos „Geležinis vilkas“ yra plataus masto regioninių NATO pratybų „Kardo kirtis 2016“ dalis. Tai didžiausios pratybos Baltijos šalyse, per visą narystės NATO laikotarpį, kuriose dalyvauja 10 tūkstančių karių iš 13 Aljanso valstybių.

„Savo apimtimi ir užduočių mastais unikalios pratybos demonstruoja, kad mūsų kariai sugeba sėkmingai dirbti kartu su NATO partneriais, o Aljansas yra pasirengęs užtikrinti visų savo narių saugumą ir gynybą. Lietuvai  taip pat  labai svarbu, kad šiose pratybose sėkmingai dalyvauja ir aktyviai krašto gynybą įsitraukia  mūsų šauktiniai“, – sakė Prezidentė.

Šiemet pratybos yra išskirtinės ne tik dėl savo masto. Jose dalyvauja ir šauktinių pagrindu suformuoti LDK Kęstučio ir kunigaikščio Vaidoto batalionai. Todėl vienas iš pratybų tikslų yra praktinis šių batalionų karinio pasirengimo ir gebėjimo atlikti kovines užduotis, sklandžiai sąveikauti su kitais Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų daliniais įvertinimas.

Pratybų metu taip pat vertinamas 2-osios KASP rinktinės bei Danijos ypatingai greitojo reagavimo pajėgų, kurios 2017 m. perims budėjimą NATO ypač aukštos parengties pajėgose, kovinis pasirengimas. Kitąmet kartu su Danijos greitojo reagavimo pajėgomis NATO budės ir Lietuvos kariuomenės LDK Algirdo bataliono kuopa. Šių pajėgų užduotis – labai greitai reaguoti ir per itin trumpą laiką ateiti į pagalbą, jei kyla grėsmė nors vienai Aljanso valstybei.

Pratybose „Geležinis vilkas“ dalyvavo Vokietijos kariuomenės pėstininkų kovos mašinos „Boxer“, savaeigiai artilerijos pabūklai „PzH2000“, Danijos kariuomenės tankai „Leopard A5“, JAV šarvuoti transporteriai „Stryker“, strateginiai bombonešiai „B-52“ ir atakos lėktuvai „A-10“.

Pratybos „Kardo kirtis 2016“ prasidėjo gegužės 27 d. ir tęsis beveik mėnesį. Į jas atvyko kariai iš JAV, Danijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Liuksemburgo, Norvegijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Suomijos ir Vokietijos. Tuo pat metu Lenkijoje vyksta tarptautinės pratybos „Anakonda“. NATO pratybos Baltijos šalyse ir Lenkijoje yra vienas iš pagrindinių saugumo ir gynybos stiprinimo Aljanso rytiniame flange elementų.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos / Robertas Dačkus

2016.06.16; 12:40

Trumposios naujienos

Birželio 6 d. 14 val. rengiamas pratybų „Geležinis Vilkas 2016“ Generolo Silvestro Žukausko poligone (Švenčionių r.) atidarymas.

Iškilmingoje atidarymo ceremonijoje dalyvaus Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas gen. mjr. Almantas Leika, JAV 29-osios divizijos vado pavaduotojas brg. gen. Jefrey P. Kramer, Lenkijos karo atašė Lietuvoje, Kunigaikščio Vaidoto, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotųjų pėstininkų batalionų, JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos ir II-ojo kavalerijos pulko II-ojo eskadrono ir Lenkijos karių rikiuotės.

Po atidarymo prasidės pratybos, kurių metu bus treniruojamas ir vertinamas LDK Kęstučio ir Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotųjų pėstininkų batalionų tarnaujančių NPPKT karių pasirengimas ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės gebėjimas planuoti operacijas ir valdyti padalinius, atlikti žvalgybos, žygio, susitelkimo rajono užėmimo, gynybos ir puolimo užduotis.

Kartu su apie 400 karių iš JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos ir Lenkijos Pabradės poligone treniruosis apie 1,9 tūkst. karių.

Pastarąją savaitę padidėjęs karinės technikos ir karių judėjimas Lietuvos keliuose, geležinkeliuose, oro ir jūrų uostuose susijęs su prasidedančiomis didelio masto tarptautinės karinės pratybos „Iron Wolf 2016“ (liet. „Geležinis Vilkas 2016“).

Birželio 12 d. kita pratybų dalis prasidės Gaižiūnų poligone (Jonavos r.), taip pat Kėdainių, Kauno ir Jonavos rajonų teritorijose. Čia bus treniruojama ir vertinama budėjimui Danijos 2-ios brigados karių pagrindu suformuota bataliono dydžio kovinė grupė, tarp kurių yra ir Lietuvos karių kuopa, besiruošianti budėti NATO ypač greito reagavimo pajėgose (angl. NATO Very High Readiness Joint Task Force, VJTF).

„Geležiniame Vilke 2016“ dalyvaus apie 5000 karių iš Lietuvos ir 6 NATO šalių: Danijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos, Liuksemburgo, Prancūzijos ir Vokietijos.

Šios pratybos yra tarptautinių pratybų „Saber Strike 2016“ (liet. „Kardo kirtis 2016“), šiuo metu jau vykstančių Baltijos šalyse, dalis. Birželio 1 d. prasidėjo pirmasis pratybų „Iron Wolf 2016“ etapas – užsienio karių ir technikos perdislokavimas į pratybų vietas Lietuvoje.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.06.06; 11:44

Aktualijos

2014 gegužės 6 d. 17 val. Kaune prie Muzikinio teatro surengtas šaulio, Lietuvos karo aviacijos 4-osios oro eskadrilės lakūno kapitono Prano Gudyno 85-ųjų žūties metinių paminėjimas.

Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas, šaulys R. Kaminskas priminė, kad šioje vietoje 1929 m. gegužės 6 d. prieš tuometinį Ministrą pirmininką prof. A. Voldemarą buvo įvykdytas pasikėsinimas, kurio metu žuvo jo adjutantas kapitonas P. Gudynas.

„Pastebėtina, kad Kaune jau tapo tradicinė ši vieta pagerbti jaunųjų mūsų šalies patriotų žygdarbius. Šis likiminis įvykis yra geras pavyzdys jaunajai kartai apie jos kasdieninį  pasiruošimą būti savo šalies nuolatiniu gynėju ir jos saugotoju,“ – kalbėjo R. Kaminskas.

Continue reading „Kaip žuvo Ministro pirmininko A.Voldemaro adjutantas P.Gudynas” →

Algimantas Liekis

Monografijos „Prezidentinė Lietuva (1919 04 05 – 1920 06 15, 1926 12 17–1940 06 15)“ santrauka

Prezidentui A. Smetonai „Geležinis Vilkas“ buvo nepriimtinas dėl jo politinių, ideologinių nuostatų  ir dėl to, kad pretendavo dalyvauti valstybės valdyme, kad siekė Lietuvoje įgyvendinti itališkojo fašizmo nuostatas. Jo idealas iš „Vilties“, „Varpo“ laikų buvo nuosaiki tautinė valdžios sistema, kurioje būtų vieninga visuomenė, be partijų, klusni savo vadovams.

Tad ir Lietuvos tautininkų sąjunga nebuvo valdanti, o anot paties  Prezidento, tik tautinės politikos įgyvendinimo talkininkė. Ir Tautininkų sąjungos archyvuose nėra dokumentų, liudijančių, kad ji būtų delegavusi skiriant postus valstybėje, kaip, sakysime, kad dalyvavo krikščionių demokratų, jau nekalbant apie komunistų partiją sovietmetyje.

Valdžią Vokietijoje paėmus Hitleriui ir stiprėjant vokiečių nacistinių organizacijų veiklai Klaipėdoje ir jos krašte, 1934 m. gegužės 6 d. pogrindyje veikęs „Geležinis Vilkas“ persitvarkė į Lietuvos nacionalistų partiją (LNP), kuri „siekia sujungti visas sveikas tautos jėgas į vieną visumą, į vieną nacionalinį sąjūdį, kuriantį nepriklausomą Lietuvą nauju valstybingumo bei politiniais pagrindais, ugdo tautinę lietuvių kultūrą ir saugo lietuvių istorinę garbę,“ – rašyta LNP įstatuose.

Continue reading „Prezidentinė Lietuva ( 8 )” →

gintaras_portretas_2
Jezerskas prieš Visocką

Žiniasklaidos laisvė Europos Sąjungos šalyse – vienas iš svarbiausių visuomeninio-politinio gyvenimo principų. Ir vis dėlto Lietuvos žurnalistas, parašęs straipsnį, kuriame minimas KGB, neseniai buvo nuteistas kaip kriminalinis nusikaltėlis, ir už tai žurnalistas gali būti uždarytas į kalėjimą.

Gintaras Visockas – žurnalistas, turintis 20 metų stažą. Jam teko padirbėti ir korespondentu Šiaurės Kaukaze Čečėnijos karo metu. Nuo to laiko 45-rių metų žurnalistas pamėgo karo tematiką. Savo svetainėje „Slaptai“ Visockas ir jo kolegos dažnai rašo apie KGB veiklą ir Lietuvos politikų priklausomybę buvusiai tarybinei specialiajai tarnybai. Paskutinis Visocko straipsnis apie Česlovą Jezerską, buvusį kandidatą į Lietuvos prezidentus, gali jam kainuoti laisvę.

Continue reading „Žurnalistas keliaus į kalėjimą: Lietuvos teisingumo keršto aktas?” →