Geležinkelio tiltas per Nerį prie Jonavos bus ilgiausias Baltijos valstybėse. „Lietuvos geležinkelių“ nuotr.

Už projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga bendrovė „LTG Infra“ pradėjo antrą konkurso etapą, kurio metu bus atrinktas geležinkelio tilto per Nerį prie Jonavos rangovas.
 
Tai bus ilgiausias, daugiau kaip 1,5 km ilgio, geležinkelio tiltas Baltijos valstybėse.
 
„Geležinkelio tiltas per Nerį – techniškai sudėtingiausias inžinerinis statinys „Rail Baltica“ geležinkelio statyboje. Tai bus ilgiausias ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos valstybėse tiltas. Dar vienas inžinerinis iššūkis – nebus nei vienos atramos vandenyje, tad išrinktam tilto statybos rangovui šis darbas bus tikrai rimtas iššūkis“, – pranešime cituojamas „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovskis.
 
Iš viso naujojo tilto ilgis sieks 1510 metrų. Iki šiol ilgiausias tiltas Lietuvoje buvo per Dubysą nutiestas Lyduvėnų geležinkelio tiltas, kurio ilgis yra 599 m, o ilgiausias automobiliams skirtas tiltas – per Nemuną prie Jurbarko įrengtas tiltas, kurio ilgis siekia 494 m.
 
Ilgiausias naujo tilto tarpas tarp atramų, toje vietoje kur jis kirs upę, sieks 150 metrų.
 
Konkursą laimėjęs rangovas pagal sutartį turės ne tik pastatyti tiltą, bet ir sutvarkyti aplinką, įrengti triukšmą slopinančias sienutes, rekonstruoti šalia einančius vandentiekio bei kitus inžinerinius tinklus, rekonstruoti melioracijos statinius.
 
Naujasis tiltas bus Lietuvoje visiškai naujo 1435 mm pločio vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ ruožo tarp Kauno ir Lietuvos-Latvijos sienos dalis.
 
„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino.
 
Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
 
Projekto statybos, kurių numatoma vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.28; 12:00

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Švenčionių rajone pristatyta šį mėnesį baigta tiesti nacionalinės reikšmės geležinkelio linijos Pabradė-Pažeimenė atšaka. Kaip teigė renginyje, kuriame krovinių gabenimo galimybę išbandė rotaciją baigiantys ir iš Lietuvos išvykstantys JAV kariai, dalyvavęs Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, projektas ne tik leis lengviau ir operatyviau judėti karinei technikai, bet kartu yra ir simboliškas: būtent JAV kariai pirmieji šią atšaką išbando.
 
„Ši atšaka labai padės logistiniams aspektams, taupant ir moto-resursus, ir palengvinant situaciją keliuose, užtikrinant eismo saugumą (…). Simboliška, kad ši infrastruktūros plėtra prasideda nuo JAV bataliono technikos krovimo. Tai rodo mūsų sąjungininkų buvimą“, – teigė R. Karoblis.
 
Savo ruožtu „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška pabrėžė, kad projektą, svarbų nacionalinio saugumo atžvilgiu, pavyko įgyvendinti labai greitai.
 
„Projektas įgyvendintas labai greitai, statybos truko mažiau kaip pusę metų. Jis skirtas kariuomenei ir prisideda prie logistikos mobilumo. Tokią sunkią techniką lengviau transportuoti geležinkeliu nei auto keliais (…) Labai džiaugiamės, kad Lietuvos geležinkeliai gali prisidėti prie tokių svarbių projektų, kartu gerinant mūsų karinį mobilumą NATO partneriams ir mums“, – kalbėjo „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius.
Amerikiečių kariai. Slaptai.lt nuotr.
 
Nutiesta geležinkelio atšaka, kaip teigia Krašto apsaugos ministerija, padės užtikrinti patogesnį į Lietuvą atvykstančių NATO sąjungininkų karinės technikos ir kitos įrangos perdislokavimą į netoliese Pabradės esantį Lietuvos kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligoną.
 
R. Karoblis: šiuo metu kariuomenėje vystoma apie 200 projektų
 
Ministras R. Karoblis pabrėžė, kad šiuo metu didžiausi infrastruktūriniai projektai yra organizuojami Pabradėje esančiame poligone.
 
„Pabradės poligonas nemaža dalimi yra statybų aikštelė, yra ruošiamos naujos rezervinės bazės greito reagavimo NATO pajėgoms. Tokį pajėgumą mes turime turėti. Taip pat vystosi ir kiti projektai, kurie užtikrina manevro ir ugnies galimybes. Vystomi projektai ir kitose poligonuose“, – žurnalistams penktadienį kalbėjo R. Karoblis.
 
„Infrastruktūros tobulinimas poligonuose yra nenutrūkstamas procesas, nes atsiranda vis nauji kariuomenės ir sąjungininkų poreikiai“, – pridūrė jis.
Amerikiečių kariai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Taip pat, ministro teigimu, kariuomenė gali pasigirti naujai atidaromomis kareivinėmis.
 
„Pradėjo veikti naujos modernios kareivinės Rukloje, skirtos Vaidoto batalionui, birželio pabaigoje turėtų būti baigtos kareivinės Tauragėje. Taip pat nemaži projektai yra planuojami“, – pažymėjo R. Karoblis.
 
Pasak jo, šiuo metu kariuomenės kokybę keliančių projektų mastas yra nesulyginamas su tuo, kas buvo prieš septynetą metų.
 
„Jei neklystu tai 2013-2014 metais viso labo buvo 5 gyvi projektai, tai šiuo metu per visą kariuomenę yra apie 200 projektų“, – teigė ministras.  
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.29; 14:11

Važiuodamas traukiniu ilgiausiu Rusijos tiltu, prezidentas Vladimiras Putinas atidarė geležinkelio liniją į Juodosios jūros Krymo pusiasalį.
 
Valstybinė televizija pirmadienį per tiesioginę transliaciją pradžioje rodė, kaip V. Putinas stovi šalia traukinio mašinisto. „Pirmyn“, – tarė jis.
 
Vėliau prezidentas, traukiniui riedant 19 km ilgo tiltu, su darbininkais vagone gėrė kavą. Rusija, nepaisydama tarptautinių protestų, Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį aneksavo 2014-aisiais.
 
V. Putinas į traukinį įlipo Kerčėjė Kryme ir netrukus išlipo Rusijos Tumano pusiasalyje. „Tai didelis įvykis“, – sakė jis geležinkelio stotyje. Milijonai žmonių esą taip ateityje galės pasiekti Krymą.
 
Ginčytino tilto dalį, skirtą automobiliams, V. Putinas atidarė jau pernai. Po daugiau kaip ketverius metus trukusių bėgių tiesimo darbų dabar juo riedės ir traukiniai.
 
Ukraina, kuriai tarptautinės teisės požiūriu Krymas priklauso, taip pat ES ir JAV protestavo prieš tilto tiesimą. 19 km tiltas Kerčės sąsiauryje – tarp Juodosios ir Azovo jūrų – yra ilgiausias Rusijoje ir Europoje. Jo statybos kaštai siekė 228 mlrd. rublių (3,3 mlrd. eurų).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.24; 02:00

« 1 2 »

Alytus man – tai Vidzgiris, ne mažiau brangus už Nemuną. Žinojau kiekvieną jo takelį, kurių tada, po karo, buvo daug. Po karo jį mes gerokai skriaudėme. Čia ganėsi dešimtys ožkų, karvių, iš Vidzgirio vasarą tėvo padirbtu vežimėliu, labai panašiu į tikrą vežimą, žiemai prisiveždavome malkų, neretai ir kokį ąžuokiuką nusikirsdami. Taip darė daugelis pamiškės gyventojų. Vidzgiryje uogaudavom, grybaudavom, žibutes ir konvalijas skynėm. Pastarųjų, kaip vaistažolių, į mokyklą turėdavo atnešti kiekvienas mokinys, kartais jas skindavo organizuotai į mišką atvestos kelios pradinukų klasės. Žinau tą iš savo patirties.

Iš Vidzgirio ąžuolų gilių virdavome labai skanią (ir sveiką!) kavą, jas labai mėgo mūsų kiaulės, kurios kriuksėdavo vos ne kiekvienoje pamiškės sodyboje. Vidzgirio medžių lapus rudenį naudojome vietoj šiaudų kaip kraiką karvėms, ožkoms, kiaulėms. Vidzgirio eglutes Kūčių dieną rėdydavome pačių pasigamintais popieriniais žaisliukais, pigiais saldainiais, obuoliukais… Vėliau, kai į Alytų atvažiuodavau kaip svečias, visa šeima eidavom pasivaikščioti, nusifotografuoti prie Linijos, prie Sustok – pasigrožėk, prie Urbono.

Continue reading „Mano Alytus ( 2 )“

Mano tėviškė – mėlyno Nemuno vingis. Taip teigia ir poetas kolaborantas Antanas Venclova, atkakliai siekęs, kad Lietuva prarastų nepriklausomybę, bet parašęs vieną įsimintiną  eilėraštį, kuriame savo tėviškę įkurdina mėlyno Nemuno vingyje. Tada, kai jis taip rašė, buvo priverstas meluoti. Jo tėviškė ne Nemuno vingis, jo tėviškė Trempiai, Liubavo valsčiuje. Jis pats prisidėjo prie to, kad Lietuvos ilgai negalėjome vadinti tėvyne – tik tėviške. Tame eilėraštyje jis apdainuoja tėvynę, ne tėviškę. Gal todėl kartais nepagalvoję painiojame sąvokas gimtinė, tėviškė, tėvynė.

Prieš pora metų lankiausi bendrinės lietuvių kalbos tėvo Jono Jablonskio tėviškėje, nors kelio rodyklė į ją bylojo – į gimtinę. Gimė Jonas Jablonskis Kubilėliuose, paskui tėvai persikėlė į Rygiškius. Ten jis augo, ten jo tėviškė, ne gimtinė.

Continue reading „Mano Alytus ( 1 )“