Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 209 straipsnio 1 dalimi, šiandien Seimo planarinio posėdžio metu atsakė į Seimo nario Mindaugo Puidoko raštu pateiktus klausimus.

_____________

1 klausimas. Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras, vienas iš Prokurorų profesinės sąjungos lyderių Julius Rėksnys viešai pareiškė, kad „tam tikriems tarnybų vadovams nurodoma pradėti kriminalinės žvalgybos veiksmus, tyrimą. Pakanka, kad neįvardintas informacijos šaltinis ką nors praneštų, tarkime, kad asmuo paėmė kyšį. Imama klausytis jo pokalbių. Vien informacija, kad prieš tokį asmenį buvo vykdomi tokie veiksmai, gali sutepti jo reputaciją. Kai kurie aukšti politikai labai gerai išmoko pamokas. Buvo paduodamas sąrašas žmonių ir liepiama jiems pareikšti įtarimus, nors tam nebūdavo pagrindo. Tada informacija numetama žiniasklaidai”. Prašau nurodyti ar esate pats gavęs tokį sąrašą arba nurodymus? Jei taip, iš ko ir kieno pavardės jame buvo?

Visų pirma turiu pabrėžti, kad šioje citatoje kaip tiesa yra pateikti keli niekuo nepagrįsti teiginiai, kurie klaidina visuomenę.

Atsakingai pareiškiu, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai pradedami tik tuomet, kai yra tam rimtas pagrindas ir griežtai laikantis visų nustatytų procedūrų. Ir tikrai tam nepakanka atskiro anoniminio pranešimo.

Šiame procese yra ne vienas kontrolės mechanizmas, įskaitant ir teismo sprendimą, todėl teigti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai pradedami be pagrindo, tiesiog kažkam to pageidaujant, negalima. 

Antra, atsakydamas į klausimą dėl sąrašų ir nurodymų davimo, dar kartą užtikrinu, kad tokios praktikos mano vadovavimo laikotarpiu nebuvo ir nebus.

2 klausimas. Viešai pareiškėte, kad dėl prokuroro J. Rėksnio kreipėtės į Etikos komisiją, tai yra siekiate jį nubausti už viešus jo pasisakymus, o ar buvo pradėtas tyrimas siekiant išsiaiškinti jo teiginių pagrįstumą? Jei taip, koks ir kada?

Tiesa yra ta, kad atsižvelgdamas į turimą medžiagą bei gegužės 6 d. vykusios prokuratūros Kolegijos siūlymą, kreipiausi į Prokurorų etikos komisiją pavesdamas ištirti ir įvertinti paskelbtus teiginius dėl neva vykstančio politikų kišimosi į ikiteisminius tyrimus, piktnaudžiavimo korupciniuose tyrimuose ir kitus.

Kolegijos nuomone, su kuria aš pilnai sutinku, visos viešai paskelbtos abejonės, kurios sukėlė didelį atgarsį tiek visuomenėje, tiek prokuratūros bendruomenėje, turi būti išsklaidytos nešališku išsamiu tyrimu.

Etikos komisijai buvo perduotas ir prokuroro J. Rėksnio komentaras, kurį jis atsiuntė po prašymo pateikti galimai jam žinomą faktinę informaciją ir kitas konkrečias aplinkybes, kuriomis jis grindė savo teiginius apie prokuratūros veiklą bendraudamas su publikacijos autoriumi.

generaline-prokuratura1
Lietuvos Generalinė prokuratūra

Tyrimo metu Komisija, tikėtina, surinks dar daugiau medžiagos ir tik surinktų duomenų visumos pagrindu pateiks savo išvadas, ar prokuroro vardu viešai pateikti teiginiai yra pagrįsti ar ne, bei atitinkamą Komisijos siūlymą.

Priminsiu, kad šios Komisijos sudėtyje yra ir 3 visuomenės atstovai, todėl abejoti Komisijos tyrimo nešališkumu bei sprendimo objektyvumu nėra jokio pagrindo.

Atsakydamas į antrąją klausimo dalį apie tyrimą siekiant išsiaiškinti teiginių pagrįstumą, galiu pakartoti viešai jau skelbtą informaciją.

Susipažinęs su prokuroro J. Rėksnio atsakymu ir kita medžiaga, bei atsižvelgdamas į prokuratūros Kolegijos nuomonę, pavedžiau Baudžiamojo persekiojimo departamentui įvertinti, ar prokuroro J. Rėksnio pateikto atsakymo dalyje apie galimai daryta įtaką ikiteisminiam tyrimui dėl CŽV kalėjimų Lietuvoje yra nusikalstamos veikos požymių bei priimti atitinkamą proceso sprendimą.

Šiuo metu toks sprendimas dar nėra priimtas.

3 klausimas. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis viešai pareiškė, kad tiek buvęs generalinis prokuroras Darius Valys, tiek jūs esate nurodę prokurorams siųsti bylas į teismą net jei ten nėra pakankamai įrodymų apkaltinamajam nuosprendžiui. Kaip pavyzdį pateikiamos korupcijos kategorijos bylos kurių beveik 50% žlugo teismuose būtent dėl minėtų priežasčių. Ar tokiu būdu prokuratūra siekia kažkokių politinių ar viešųjų ryšių tikslų?

Visų pirma turiu atkreipti dėmesį į tai, kad šioje citatoje pateikiami statistiniai duomenys visiškai prasilenkia su realybe.

Pastarųjų ketverių metų duomenys rodo, kad korupcinėse bylose asmenys išteisinami itin retai – vidutiniškai vos 4 iš 100. Pernai išteisinimų rodiklis šiose bylose siekė tik 3 procentus.

Jei žiūrėtume per atskiras nusikalstamas veikas, didžiausias išteisintų asmenų procentas buvo prieš trejus metus – 2016 metais bylose dėl piktnaudžiavimo.

Tuomet iš 42 kaltinamųjų buvo išteisinti 16. Tai sudaro 38 procentus nuo visų kaltintų piktnaudžiavimu. Tačiau per keletą metų pavyko pasiekti teigiamų pokyčių. Pernai iš 69 kaltinamųjų išteisinimo sulaukė tik 8 asmenys.

Dar noriu pabrėžti, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Demokratinėje valstybėje yra normalu, kuomet dalis nusikalstamų veikų padarymu kaltinamų asmenų teismuose yra išteisinami.

Taip pat mūsų valstybėje kiekvienas išteisintas asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos, padarytos galimai neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmais, atlyginimo.

Tai yra sveikos baudžiamojo persekiojimo sistemos sudėtinė dalis.

2016-2018 metais asmenys, kurie buvo kaltinami korupcinių nusikalstamų veikų padarymu, pateikė iš viso 15 ieškinių dėl galimai padarytos žalos atlyginimo.

11 ieškinių buvo atmesti, 4 ieškiniai patenkinti iš dalies. Priteista bendra suma – apie 31 tūkstantis eurų.

Tai rodo, kad civilinio proceso tvarka nagrinėjant tokių asmenų ieškinius, teismai dažniausiai nenustato neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų.

4 klausimas. Kas suteikė teisę generaliniam prokurorui ignoruoti pagrindines žmogaus teises ir laisves, jei iš anksto žinodamas, kad asmuo nepadarė nusikalstamos veikos, vis tiek prokuroras verčiamas tokią bylą siųsti į teismą ir taip nekaltai persekiojamą asmenį bausti pačiu teismo procesu?

Tokios teisės tikrai niekas nesuteikė ir negali suteikti, tačiau turiu pabrėžti, kad šis teiginys konstruojamas remiantis tik tendencingomis prielaidomis, o ne faktais.

Priminsiu, kad atlikdamas savo funkcijas, taigi ir priimdamas sprendimą kreiptis į teismą, prokuroras veikia savarankiškai ir vienvaldiškai, gerbdamas asmens teises ir laisves, laikydamasis nekaltumo prezumpcijos bei lygiateisiškumo principo, yra nepriklausomas nuo kitų institucijų, organizacijų ar asmenų, klauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų.

Turiu pabrėžti ir tai, kad bet kuris prokuroras, kuriam tapo žinoma apie galimai daromą kokį nors neteisėtą poveikį, neteisėtus pavedimus, įpareigojimus arba kitokį kišimąsi į jo ar kito prokuroro veiklą, turi ne tik galimybę, bet ir įstatymuose aiškiai nustatytą prievolę į tokią informaciją ar įtarimus reaguoti vienu ar keletu jam tinkamiausiu atrodančiu būdu, kurie yra numatyti Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnis numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nustatęs nusikalstamos veikos požymius, turi pradėti ikiteisminį tyrimą.

Prokuroro pareiga apie aukštesniojo prokuroro priimtą proceso sprendimą, prieštaraujantį įstatymams, pranešti generaliniam prokurorui (jo pavaduotojui) yra numatyta Prokuratūros įstatymo 15 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme  numatyta valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareiga pranešti apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas užtikrina galimybę pateikti informaciją  garantuojant ją pateikusio asmens konfidencialumą.

5 klausimas. Prokuroras J. Rėksnys pareiškė, kad vadinamojoje koncerno „MG Baltic” politinės korupcijos byloje, “kažkodėl teisiami vienos partijos atstovai, o kiti – neliečiami. Kodėl ne visi lygūs prieš įstatymą?”. Prašau nurodyti ar buvo atliktas šios bylos patikrinimas ir išsiaiškintos aukščiau minimos aplinkybės?

Atsakydamas į šį klausimą visų pirma turiu priminti, kad šioje byloje kaltinimai buvo pareikšti ne vienai, kaip teigiama, bet dviem politinėms partijoms bei tai, kad šiuo metu vyksta šios bylos nagrinėjimas teisme, todėl kalbėti apie šią byla dabar man būtų nekorektiška.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)

Kalbant bendrai, hipotetiškai, teismas, išnagrinėjęs bylą ir įžvelgęs kažkokių jos trūkumų, pavyzdžiui, įvertinęs, kad baudžiamojon atsakomybėn turi būti patraukti ir kiti asmenys, įskaitant juridinius, turi teisę tai nurodyti savo nutartyje. Tuomet priimami atitinkami sprendimai.

Tačiau šiuo metu panašaus turinio teiginiai vertinti tik kaip spekuliatyvūs, nepagrįsti ir neatsakingi.

6 klausimas. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrėja R. B. viešame interviu pareiškė, kad buvę aukšti FNTT pareigūnai, o dabar įtakingi advokatai, galimai palaiko korupcinius ryšius su dabar veikiančiais aukštais FNTT pareigūnais ir daro galimai neteisėtą poveikį ikiteisminiams tyrimams. Teigiama, kad ji kreipėsi į prokuratūrą, tačiau ji tai perdavė FNTT vadovams, kurie ją pradėjo persekioti. Prašau nurodyti ar pradėjote tyrimą tikslu išsiaiškinti minimas aplinkybes ir kokių veiksmų ėmėtės apsaugoti apie galimą korupciją pranešusią pareigūnę nuo susidorojimo?

Šiame klausime teigiama, kad po to, kai asmuo kreipėsi į prokuratūrą dėl pranešėjo statuso suteikimo, informacija apie šį kreipimąsi buvo perduota FNTT vadovams. Tai nėra tiesa.

Apie asmenį, kuris kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pripažinti jį pranešėju, jokia informacija nebuvo teikta nei FNTT, nei kitiems asmenims ar institucijoms.

Po viešų teiginių apie spėjamą informacijos perdavimą tokia prielaida prokuratūroje buvo patikrinta ir tuo buvo įsitikinta. Pabrėžtina tai, kad pats asmuo dėl viešai skelbiamo tariamo informacijos nutekėjimo nėra pateikęs jokio oficialaus skundo.

Išsamų atsakymą apie situaciją su šiuo darbuotoju viešai yra pateikusi ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba.

7, 8 ir 9 klausimus sieja bendra tema, todėl juos pagarsinsiu kartu. 

Buvusi FNTT tyrėja E. S., jos sūnus J. S. ir jo advokatas Erikas Pavlovičius viešai atskleidžia šokiruojančius faktus, kad FNTT Kauno apygardos valdybos viršininkas Rolandas Urbonas bei jo pavaldiniai galėjo daryti galimai nusikalstamą spaudimą įtariamajam ir jo šeimos nariams, su kuriais jį ir jo pavaldinius siejo draugiški santykiai, duoti, kaip teigiama reportaže, melagingus parodymus prieš R. Urbonui neįtinkančius kitus FNTT pareigūnus mainais į ikiteisminio tyrimo nutraukimą.

Ar buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba minimų aukštų FNTT pareigūnų atžvilgiu? Jei ne, kodėl?

Žiniasklaidos pranešimose apie šią bylą minima ir tai, kad FNTT Kauno apygardos valdybos viršininkas Rolandas Urbonas kalba Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus vardu siūlydamas sprendimus įtariamiesiems kokiomis aplinkybėmis jiems gali būti nutraukti ikiteisminiai tyrimai. Ar buvo atliktas tyrimas siekiant patikrinti šiuos faktus?

Prašau nurodyti, jei taip yra, kokiu pagrindu tai vyksta? Kodėl sprendimus ikiteisminiuose tyrimuose priima ne tyrimui vadovaujantys prokurorai, kaip numato Baudžiamojo proceso kodeksas, o FNTT teritorinio padalinio vadovas, veikdamas išvien su apygardos vyriausiuoju prokuroru? Kaip dažnai tai vyksta ikiteisminiuose tyrimuose ir kokiu teisiniu pagrindu?

Visų pirma norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad ir šiose klausimų formuluotėse jau kaip nustatytas faktas pateikiami teiginiai, kurie nėra pagrįsti jokiais konkrečiais duomenimis, todėl dar kartą turiu priminti apie nekaltumo prezumpcijos principą.

Antra, turiu priminti ir tai, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnis, tiek 2015 metais priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas akcentuoja konstitucinį prokurorų nepriklausomumo principą, kuris nesuderinamas su generalinio prokuroro viešu atsiskaitymu iš Seimo tribūnos apie veiksmus ir sprendimus konkrečiuose ikiteisminiuose tyrimuose.

Tad šiuo metu viešai galiu pranešti tik tiek, kad Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro tarnybinio pranešimo pagrindu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba, kurį pavesta organizuoti Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorams. Įtarimai šiame tyrime kol kas nėra niekam nepareikšti.

Šio ikiteisminio tyrimo eigoje bus siekiama išaiškinti ir tai, ar minimi teiginiai dėl FNTT Kauno apygardos valdybos pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų yra pagrįsti.

10 klausimas. Ar šie minimi ikiteisminiai tyrimai, kuriuose aukšti FNTT Kauno apygardos valdybos pareigūnai siūlė sprendimus, siekiant objektyvaus tyrimo, buvo perimti iš FNTT Kauno padalinio ir Kauno apygardos prokuratūros į kitą ikiteisminio tyrimo įstaigą ir kontroliuoti kitai prokuratūrai? Jei ne, kodėl iki šiol tai nepadaryta?

Kaip jau ką tik minėjau, ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo yra pradėtas Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro iniciatyva, todėl šiuo metu nėra jokio pagrindo abejoti šio prokuroro objektyvumu ir jo organizuojamus tyrimus perduoti kitam prokurorui ar kitai teritorinei prokuratūrai.

Prokuratūra

Taip pat galiu informuoti, kad minimuose tyrimuose yra padaryti sprendimai dėl ikiteisminio tyrimo institucijos tyrėjo pakeitimo.

11 klausimas. Ar po žiniasklaidos pranešimų buvo atliktas sisteminis tarnybinis tyrimas dėl Kauno apygardos prokuratūros prokurorų veiklos, kurie kontroliuoja ikiteisminius tyrimus FNTT Kauno apygardos valdyboje, siekiant objektyviai įvertinti susidariusią situaciją?

Galiu užtikrinti, kad iki dabar jokių objektyvių duomenų, kurie būtų pagrindas tokį tyrimą atlikti, aš neturiu.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra

2019.05.15; 08:40

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nariai Seime Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas, gindami viešąjį interesą, rengia kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą dėl Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Stasio Jakeliūno galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir neteisėto bandymo paveikti Lietuvos banko (LB) priimamus sprendimus.

„Esame susirūpinę pastaruoju metu ypač suintensyvėjusiomis Seimo valdančiosios daugumos atstovų S. Jakeliūno ir jį remiančių Ramūno Karbauskio, Viktoro Pranckiečio pastangomis menkinti LB reputaciją. Tai svarbiausia šalies institucija, kontroliuojanti bankų sistemą ir užtikrinanti šio sektoriaus stabilumą. Bet koks kišimasis į LB nepriklausomumą gali sukelti neprognozuojamas pasekmes, nerimą Lietuvos ir tarptautinėse finansų rinkose, indėlininkų paniką. Jau nekalbant apie tai, kad toks kišimasis yra neteisėtas. Kiekvienos šalies centrinio banko nepriklausomumą gina Europos centrinis bankas“, – TS-LKD pranešime cituojamas A. Kubilius.

Seimo narys kelia klausimą, kas slypi po S. Jakeliūno siekiu sukelti abejones šalies centrine finansų institucija.

„Jei tai būtų tik kerštas už S. Jakeliūno nepriėmimą į darbą, tai būtų mažiausia grėsmė valstybės saugumui ir jos institucijų stabilumui, tačiau mes matome ir kur kas rimtesnių galimų interesų. Gali būti, kad toks neteisėtas elgesys yra nulemtas artėjančių Prezidento rinkimų, kuriuose dalyvauja ministras pirmininkas (Saulius Skvernelis. – ELTA). Tokių pavojingų rinkimų kampanijų jau yra buvę. Bet gali būti ir bankrutavusio banko „Snoras“ akcininkų bandymo daryti poveikį Lietuvoje, pasitelkiant Seimo narį S. Jakeliūną ir keršijant banko vadovui Vitui Vasiliauskui už „Snoro“ banko bankrotą. O tai jau būtų žymiai rimtesnė problema“, – teigia A. Kubilius.

Pasak M. Majausko, nutarta kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši ištirtų S. Jakeliūno veiklą.

„Matydami galimai neteisėtą veiką, nukreiptą prieš pagrindinę Lietuvos finansų instituciją – Lietuvos banką – rengiame kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą. Prašome pradėti ikiteisminį tyrimą ir ištirti, ar pono S. Jakeliūno veiksmais nedaroma žala viešajam interesui pagal Baudžiamojo kodekso 228 ir 288 straipsnius – piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir neleistiną kišimąsi į valstybės tarnautojo veiklą, pažeidžiant Lietuvos banko nepriklausomumą“, – cituojamas M. Majauskas.

ELTA primena, kad LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas po Vyriausybės pasitarimo trečiadienį teigė, kad krizės tyrimą atliekantis BFK pirmininkas S. Jakeliūnas bandė pakliūti dirbti į LB, kitaip žadėdamas parašyti knygą bei dalyvauti „Snoro“ byloje.

„Aš puikiai prisimenu (…) mūsų pokalbį (su S. Jakeliūnu. – ELTA) 2013 m. rudenį, kuriame mes kalbėjome apie finansinių paslaugų priežiūrą. Taip pat jis užsiminė, kad turi kompetencijos ir galėtų prisijungti prie LB kolektyvo. Jei ne, tai jis turi pasiūlymą su „Snoru“ susijusiais asmenimis, parašytų knygą ir kažkaip dalyvautų teisminiuose procesuose, susijusiuose su „Snoru“, kaip ekspertizę turintis asmuo. Mano atsakymas buvo paprastas: pone Stasy, pamirškime šį pokalbį, jūs vaikštote ties Baudžiamojo kodekso riba ir turėtumėte suprasti, ką „Snoro“ byla reiškia Lietuvos bankui, ir toks elgesys yra neetiškas“, – po posėdžio žurnalistams sakė V. Vasiliauskas.
Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Pasak LB valdybos pirmininko, po pokalbio jis paprašė, kad S. Jakeliūnas jį ištrintų iš adresatų sąrašo, o tai, pasak V. Vasiliausko, parodo, kodėl tarpusavio santykiai tarp jų yra atšalę.

„Aš nuoširdžiai buvau šoke – kaip galima taip šnekėti. Po to mes dar susirašinėdavome ir 2014 m. pabaigoje, kai buvo kilęs „Swedbank“ palūkanų skandalas, mes ten susirašinėjome, apsikeitėme elektroninėmis žinutėmis. Paprašiau, kad jis mane išbrauktų iš adresatų sąrašo, nes nenoriu nieko bendro su juo turėti“, – žurnalistams sakė V. Vasiliauskas.

Pasak jo, dabartiniai teiginiai apie LB, sklindantys iš S. Jakeliūno, yra šmeižtas.

„Tai yra viena aplinkybių, kodėl mes išėjome viešai. Aš negaliu pakęsti, kai banko, kuris yra viena šauniausių ekspertinių institucijų, vadovybė, labai protingai ir gudriai formuojant teiginius, kurie būtų kaip nuomonės reiškimas ir klausimai, yra viešai šmeižiama. Tai yra problema, ir dėl to į tai galime atsakyti tik viešumu, kito kelio neturime“, – po posėdžio kalbėjo V. Vasiliauskas. 

snoras
Snoras
LB valdybos pirmininkas trečiadienį taip pat teigė galvojantis apie susirašinėjimo su krizės tyrimą atliekančiu BFK pirmininku paviešinimą.

S. Jakeliūnas sakė, kad susirašinėjimuose jokios informacijos, dėl kurios nerimautų, nėra.

„Ne, nėra (dėl ko nerimauti. – ELTA). Rašiau jiems (…), apie „Revolutą“ taip pat, bet, kad būtų kažko pikantiško, nėra. Interpretuoti galima įvairiai“, – Eltai teigė S. Jakeliūnas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.14; 03:00

Pinigai pinigėliai… GP nuotr.

Vienas milijonas du šimtai tūkstančių eurų – tokia suma piniginių lėšų Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorų nutarimais šiais metais buvo pripažinta bešeimininke ir perduota valstybės nuosavybėn. Sostinės prokurorai sprendimus pripažinti pinigines lėšas bešeimininkėmis priėmė šešiuose ikiteisminiuose tyrimuose dėl galimo pinigų plovimo, galimai nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo ir kitų nusikalstamų veikų. Ikiteisminius tyrimus atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos pareigūnai.

Ikiteisminiai tyrimai buvo atliekami dėl įtartinų, nepagrįstų, galimai nusikalstamų finansinių operacijų, kurių metu neaiškios kilmės lėšos buvo pervedamos į Lietuvoje veikiančias finansines įstaigas. Nustačius, kad tiek lėšų siuntėjai, tiek jų tariami gavėjai nėra tikri šių lėšų savininkai, šių lėšų judėjimas buvo apribotas, o vėliau, prokurorų sprendimais, piniginės lėšos perduotos valstybės nuosavybėn.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra

2018.12.27; 03:30

Vilniaus apskrities VPK viršininko pavaduotojas Mindaugas Morkevičius ir prokurorė Edita Ignatavičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Bendras Generalinės  prokuratūros ir Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos pranešimas 

Po itin sudėtingo tyrimo, sėkmingai bendradarbiaujant Lietuvos, užsienio institucijų ir tarptautinių organizacijų pareigūnams, išaiškinta ir sustabdyta išskirtinio masto tarptautinio nusikalstamo susivienijimo, veikla.

Keletą metų, laikantis ypatingo konfidencialumo sąlygų, buvo renkami duomenys, kurie leidžia pagrįstai įtarti, kad šio susivienijimo nariai, kurių dauguma yra Lietuvos piliečiai, specializavosi vadinamojo „kardingo“, įsilaužimų į banko sąskaitas, BOTNET naudojimo srityje, taip pat vykdė nusikaltimus, susijusius su mokesčių slėpimu, pinigų plovimu, stambaus masto nusikalstamu būdu Vokietijos ir kitų Vakarų Europos šalių elektroninėse parduotuvėse įgytų prekių persiuntimu realizacijai į trečiąsias šalis ir kitų nusikaltimų darymu.

Lietuvoje įtarimai pareikšti 58 asmenims. Šį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius, tyrimą atlieka Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos tyrėjai. Tyrimas keletą metų vyko sudarius specialią Lietuvos bei Vokietijos pareigūnų jungtinę tyrimo grupę bei dalyvaujant tarptautinių organizacijų Eurojustas ir Europolas pareigūnams.

Pareigūnų surinkti duomenys atskleidžia, kad šiame nusikalstamame susivienijime buvo palaikoma griežta hierarchija ir vaidmenų pasiskirstymas. Viena susivienijimo narių grupė buvo atsakinga už vertingų prekių įgijimą elektroninėse parduotuvėse naudojant vogtus kreditinių kortelių duomenis. Dažniausiai nukentėdavo Vokietijos elektroninės parduotuvės.

Kita grupė buvo atsakinga už vadinamųjų „dropų“ arba kitaip „siuntinių agentų“ verbavimą ir kontakto su jais palaikymą. „Siuntinių agentų“ vardu buvo persiunčiamos elektroninėse parduotuvėse nusikalstamu būdu įgytos prekės. Šie asmenys privalėjo persiųsti prekes toliau, jau į Rytų Europos šalis. „Siuntinių agentų“ darbą kontroliavę nusikalstamo susivienijimo nariai stengėsi juos įtikinti, kad šis darbas yra legalus ir netgi gana pelningas, tačiau maždaug po mėnesio visi kontaktai su „siuntinių agentais“ būdavo nutraukiami ir jokių pinigų jie negaudavo. Susivienijimo nariai per tą laiką jau būdavo užverbavę naujus „siuntinių agentus“.

Trečia nusikalstamo susivienijimo narių grupė buvo atsakinga už nusikalstamu būdu įgytų prekių priėmimą Rytų Europoje ir šių prekių realizavimą. Iš realizacijos gautas pelnas elektroninių pinigų ir kriptovaliutos pavidalu buvo persiunčiamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriui, kuris paskirstydavo uždirbtus pinigus tarp kitų nusikalstamo susivienijimo narių. Atlygis priklausydavo nuo asmens pareigų susivienijime ir darbo produktyvumo.

Ikiteisminį tyrimą atliekantys Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos tyrėjai nustatė, kad nusikalstamo susivienijimo nariai, gyvendami skirtingose valstybėse, kontaktuodavo su organizatoriumi bei tarpusavyje internetu, laikydamiesi itin griežtų konspiracijos reikalavimų. Specialias duomenų bazes administravęs šio susivienijimo organizatorius reikalaudavo, kad kiekvienas jo narys tokioje duomenų bazėje nuolat talpintų tam tikras ataskaitas apie atliktus darbus ir kiti į nusikalstamą schemą įtraukti asmenys galėtų matyti visą neteisėtai įgytų prekių judėjimo grandinę.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pagrindinis prekių kiekis iš Vokietijos elektroninių parduotuvių (jos buvo pats populiariausias nusikaltėlių taikinys) keliavo į Rusiją, Ukrainą ir Baltijos šalis. Už prekių realizaciją atsakingi nusikalstamo susivienijimo nariai paprastai turėdavo ne tik sandėlius, bet ir savo elektronines parduotuves, per kurias lengvai realizuodavo prekes žymiai mažesne kaina negu Vakaruose. Populiariausios iš jų: naujausi išmanieji telefonai, kompiuteriai, navigacijos, televizoriai, dulkių siurbliai, garsių prekinių ženklų drabužiai.

2015 metais tarp Lietuvos ir Vokietijos teisėsaugos institucijų buvo pasirašyta sutartis dėl Jungtinės tyrimo grupės (JTG) sudarymo. Tai ženkliai supaprastino ir pagreitino aktualios informacijos apsikeitimo procedūrą tarp abiejų šalių policijos pareigūnų ir prokuratūros atstovų.

Tyrimo metu buvo nustatyta daugiau nei 35 000 sukčiavimo internetu atvejų, kurie nuo 2012 metų buvo įvykdyti šio tarptautinio nusikalstamo susivienijimo narių. Turimi duomenys leidžia manyti, kad šio nusikalstamo susivienijimo padaryta žala gali siekti apie 18 milijonų eurų.

2018 m. birželio mėnesį Kipre, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Šveicarijoje, Ukrainoje ir Jungtinėje Karalystėje buvo įvykdyta didelio masto tarptautinė operaciją. Jos metu Kipre sulaikytas šio nusikalstamo susivienijimo organizatorius, turintis Rusijos Federacijos pilietybę, o kitose šalyse – pagrindiniai susivienijimo nariai. Operacija, padedant Europolui ir Eurojustui, buvo organizuota Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnų kartu su kolegomis iš Saksonijos žemės Kriminalinių tyrimų biuro.

Eurojusto atstovai reikšmingai prisidėjo prie tyrimo koordinuodami ikiteisminio tyrimo veiksmus tarp įvairių užsienio valstybių prokurorų, policijos pareigūnų, surengė penkis koordinacinius pasitarimus dėl bendrų tyrimo veiksmų bei padėjo įsteigti jungtinę tyrimo grupę.

Europolo pareigūnai buvo atsakingi už apsikeitimą informacija tarp tyrime dalyvaujančių šalių ir vykdė didžiulės apimties duomenų bei kitos informacijos analizę. Tai padėjo surinkti reikšmingus duomenis apie pagrindinius įtariamuosius ir susieti visų dalyvaujančių šalių tyrimus.

Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai ne tik dalyvavo sulaikymo operacijose Kipre ir Jungtinėje Karalystėje, tačiau ir kruopščiai suplanavo ir realizavo tris operacijos etapus Lietuvoje.

Pirmasis iš jų įvyko 2017 metų spalio 10-13 dienomis. Tuo metu Lietuvos policijos pareigūnai kartu su Vokietijos policijos pareigūnais, dalyvaujant Europolo atstovui atliko vienuolika kratų Kaune, Vilniuje ir Visagine. Jų metu buvo sulaikyti penki įtariamieji. Po šių asmenų sulaikymų, vėliau buvo sulaikyti ir kiti, nusikalstamo susivienijimo hierarchijoje žemiau stovintys, susivienijimo nariai.

Antrasis operacijos etapas Lietuvoje įvyko 2018 metų birželio 12-13 dienomis. Tuo metu Lietuvos pareigūnai Visagine sulaikė nusikalstamo susivienijimo narį, atsakingą už grupuotės pinigų plovimą. Jo naudotose patalpose buvo atliktos 3 kratos. Tuo pačiu metu kiti Lietuvos policijos pareigūnai dalyvavo nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus sulaikymo operacijoje Kipre. Tai – pagrindinė operacijos fazė. Jos metu sulaikymai taip pat vyko ir daugelyje kitų šalių. Veiksmams koordinuoti Europole buvo įsteigtas operatyvinis štabas, kuriame dalyvavo ir Lietuvos policijos atstovai.

2018 metų birželio 26-28 dienomis įvyko trečiasis operacijos etapas, kurio metu Vilniuje ir įvairiose Didžiosios Britanijos miestuose buvo sulaikyti keturi įtariamieji Lietuvos Respublikos piliečiai, atlikta 10 kratų. Pažymėtina, jog Didžiojoje Britanijoje buvo sulaikytas nusikalstamo susivienijimo narys, kuris vadovavo mūsų šalies piliečių, dirbusių „siuntinių agentais“, tinklui. Šio asmens atžvilgiu buvo paskelbtas Europos arešto orderis, ir jis jau po dviejų savaičių perduotas Lietuvai.

Ikiteisminio tyrimo metu atliekant kratas Lietuvoje buvo rasta ir paimta apie 150 000 eurų, 185 000 JAV dolerių, apribotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį bei kitą turtą Vilniuje ir Kaune.

Tyrimas šiuo metu tęsiamas.

Už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime yra numatytas laisvės atėmimas iki penkiolikos metų.

Už sukčiavimą organizuotoje grupėje yra numatytas laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės, ar jos duomenų panaudojimą, netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimą, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimą ar neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis yra numatytas laisvės atėmimas iki šešerių metų.

2018.07.28; 07:00

Nuotraukose – 1991-ųjų Sausio 13-oji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Paskelbus apie Rusijos Federacijos Tyrimų komiteto sprendimą iškelti baudžiamąsias bylas Lietuvos prokurorams ir teisėjams nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylas, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra primena, kad mūsų valstybės Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad teisingumą vykdo tik teismas, o teisėjai bei prokurorai yra nepriklausomi ir vykdydami savo pareigas klauso tik įstatymo.

Sausio 13-osios minėjimas 2016-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Šią žinią galiu vertinti tik kaip bandymą bauginant baudžiamuoju persekiojimu paveikti mūsų valstybės prokurorų bei teisėjų darbą. Tai prieštarauja teisingumo principams, kuriais vadovaujasi demokratinės teisinės valstybės.“ – sako E. Pašilis.

Joks oficialaus pranešimas apie Lietuvos teisėjų bei prokurorų atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį persekiojimą iš Rusijos Federacijos šiuo metu nėra gautas.

Prokuratūra primena, kad šių metų gegužės mėnesį Generalinės prokuratūros prokurorai, palaikantys valstybinį kaltinimą Sausio 13-osios byloje, baigiamosiose kalbose pasiūlė kaltinamiesiems skirti bausmes, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme.

Sausio 13-osios minėjimas Lietuvos Seime 2015-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kaltinimų dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų veikiant organizuotoje grupėje sulaukė 67 Rusijos Federacijos, Ukrainos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai, 1991 m. ėję vadovaujančias pareigas Sovietų Sąjungos komunistų partijoje, Gynybos, Vidaus reikalų ministerijose, Valstybės saugumo komitete (KGB), jų sukarintuose padaliniuose.

Iš minėtų kaltinamųjų 65 yra teisiami jiems nedalyvaut teisminiame procese, t. y. už akių, o du kaltinamieji dalyvauja Vilniaus apygardos teisme.

Sausio 13-osios minėjimo akimirka Lietuvos Seime 2017-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Šešis asmenis, subūrusius organizuotą grupę ir į ją įtraukusius kitus kaltinamuosius, prokurorai prašė teismo pripažinti kaltais, padarius nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, ir pasiūlė skirti jiems griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime. Likusius kaltinamuosius, t. y. 61 asmenį, prokurorai prašė teismo pripažinti kaltais, padarius nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, ir skirti jiems laisvės atėmimo bausmes nuo 12 iki 20 metų, jas atliekant pataisos namuose.

1991 m. sausį jėga buvo siekiama Nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą grąžinti į Sovietų Sąjungos sudėtį. Karinių veiksmų metu, užimant Spaudos rūmus, Televizijos bokštą, Lietuvos radijo ir televizijos pastatus bei komendanto valandos metu buvo nužudyta 14 civilių, daugiau nei 800 civilių buvo sužaloti. Šioje byloje nukentėjusiais pripažinti 790 asmenų.

Prokurorai taip pat teismo prašė priteisti solidariai iš kaltinamųjų nukentėjusiesiems pagal jų pareikštus civilinius ieškinius – 1 120 000 Eur ir 11 365 460 Eur žalą Lietuvos valstybės naudai.

Šis teisminis procesas dar nėra baigtas

Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra

2018.07.24; 06:30

Išnagrinėjus Valstybės saugumo departamento (VSD) raštą dėl galimai neteisėto žvalgybos informacijos apie tam tikrų verslo grupių įtaką politikams paviešinimo, Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šis sprendimas priimtas įvertinus VSD pateiktą ir kitą reikšmingą informaciją, kuri buvo gauta tikslinant pareiškime nurodytas aplinkybes.

Pareiškimo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad šių metų gegužės mėn. pradžioje įvairiose žiniasklaidos priemonėse buvo paskelbta VSD Seimo Nacionaliniam saugumo ir gynybos komitetui siųsto rašto, kuriam nebuvo suteikta jokia slaptumo žyma, kopija. Š. m. birželio 1 d. Seimo NSGK sprendimu tas pats dokumentas buvo oficialiai paskelbtas viešai.

„Atsižvelgiant į tai, kad š. m. birželio 1 d. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas šią informaciją paskelbė viešai bei įvertinus šios informacijos turinį, iš kurio akivaizdu, kad informacija buvo paviešinta vadovaujantis visuomenės ir valstybės intereso viršenybės principu, t. y. siekiant atskleisti neigiamą tam tikrų verslo grupių įtaką politikams ir politiniams procesams šalyje, aplinkybė, kad ši informacija buvo paviešinta anksčiau, vertintina kaip formalus pažeidimas, neužtraukiantis baudžiamosios atsakomybės“, – rašoma nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Informacijos šaltinis – prokuraturos.lt

2018.06.05; 08:21

Prokuratūra

Prokuratūra it koks Grinčas vagia malonias Kalėdas iš liberalų. Ketvirtadienį Prokuratūra Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) perdavė ikiteisminio tyrimo medžiagą dėl liberalų politinės korupcijos ir taip dar kartą užbėrė druskos ant neskaidria veikla kaltinamos partijos žaizdų.

Pateiktoje medžiagoje nieko labai naujo: teigiama, kad nustatyta, jog Liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinė kampanija iš dalies buvo finansuota iš neteisėto finansavimo šaltinio – VšĮ „Laisvės studijų centras“ lėšų. Tačiau klausant Liberalų sąjūdžio pirmininko Eugenijaus Gentvilo, susidaro įspūdis, kad jam kelia nerimą ne tiek ši medžiaga, kiek tai, jog Prokuratūros balsas šiuo klausimu skamba labai dažnai, labai garsiai ir labai viešai.

Dėl to, panašu, kad ne vienas liberalas specifinės architektūros pastate, kuriame įsikūrusi Prokuratūra, mato ne ką kitą kaip Pandoros skrynią, kuriai prasivėrus sudreba jau ir taip „drebantis“ Liberalų sąjūdis.

Kitaip tariant, periodiškai iš Prokuratūros pasirodantys pranešimai apie liberalų bylą į neviltį varo tiek naująjį partijos pirmininką Eugenijų Gentvilą, tiek ir pačios partijos reitingus. Pastaraisiais mėnesiais rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rodo, kad liberalai svyruoja ties 5 proc. palaikymo riba. Tai riba, kuri yra būtina siekiant patekti į Seimą.

Dar gruodžio pradžioje E. Gentvilas, komentuodamas lapkričio mėnesį pasirodžiusius prokurorų konstatavimus, kad Liberalų sąjūdis galėjo turėti naudos iš narystę sustabdžiusio Gintaro Steponavičiaus piktnaudžiavimo, balsuojant dėl koncernui „MG Baltic“ naudingų teisės aktų priėmimo, teigė, kad Prokuratūros darbas primena tikslingą kenkimą partijai.

Anot E. Gentvilo, prokurorai tokiomis žiniomis nieko naujo nepasako, tačiau į labai nepatogią situaciją varo atsigauti bandančią partiją. Tuo labiau kad Prokuratūros pasisakymas buvo deklaruojamas naujo partijos pirmininko rinkimų fone. Tąkart politikas retoriškai klausė, ar nevyksta teisėsaugos struktūrose kokie nors užkulisiniai dalykai.

Šiandien, nors ir po partijos pirmininko rinkimų, tačiau prieš pat Kalėdas, Prokuratūra vėl turi „žinių“ apie liberalus. Ir šios žinios vėl į neviltį varo partijos pirmininku išrinktą E. Gentvilą. Jam kaltinimai vėl atrodo pritemptos teisėsaugos interpretacijos, primenančios partijos kankinimą.

„Daug kas atrodo keistai, bet kategoriškų vertinimų nesiimu, – Eltai sakė E. Gentvilas. – Daug ko nežinome. Nežinome, kaip vyksta procesas, kodėl jis taip vyksta“.

Vis dėlto dabartinė situacija politikui kelia nemažai įtarimų, kad kažkas tiesiog eksperimentuoja su partija.

„Esame bokso kriaušės vietoje. Mus daužo ir kartais paspjaudo. Ir čia nesu tikras, ar tai vyksta pagrįstai, ar nepagrįstai“, – komentavo pasirodžiusią informaciją iš Prokuratūros E. Gentvilas.

Liberalas teigė, kad dabar laukia, kol baigsis ikiteisminis tyrimas. „Tada ir paaiškės, ar buvo pagrindas tokioms interpretacijoms. Jei paaiškės, kad visos interpretacijos yra neteisingos, ateis diena, kai bokso kriaušė trenks atgal“, – aiškino liberalų pirmininkas.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė sutiko, kad Prokuratūros žinios neleidžia atsipūsti tiek liberalams, tiek jų rinkėjams. Anot jos, Prokuratūros siunčiamos „žinutės“ liberalus smukdo vis giliau ir giliau.

Tačiau MRU politologė akcentavo, kad, nepaisant to, jog Prokuratūra korupcijos verpetuose skęstančios partijos negaili, patys liberalai nedaro nieko rimto, kad pasilengvintų gyvenimą. Anot jos, liberalai nesiunčia jokių pozityvių naujienų savo potencialiam rinkėjui. Kitaip tariant, skęstama ne tik dėl padarytų klaidų ar Prokuratūros pareiškimų. Sunkios dienos nesibaigia ir dėl neteisingų sprendimų.

„Ką liberalai, be to, kad bandė atmušti Prokuratūros kaltinimus, padarė taisydami savo reputaciją? Aš manyčiau, kad nieko“, – akcentavo MRU dėstytoja.

„Kokią žinutę liberalų rinkėjas gavo per partijos pirmininko rinkimus? Potencialūs rinkėjai, teigė politologė, gavo E. Gentvilą, kuris su žadamu partijos atsinaujinimu nelabai siejasi“, – detalizavo politologė.

R. Urbonaitė teigė mananti, kad rinkimai, kuriuose buvo tik du kandidatai ir kurie nebuvo visuotiniai, ne tik komunikacine prasme liko periferijoje, bet kartu visuomenės neįtikino, kad partijoje vyksta kažkoks realus atsinaujinimas. Tuo labiau kad tik pasibaigus rinkimams kilo vieši ginčiai dėl jų skaidrumo.

Maža to, pabrėžė politologė, kad liberalų darbas opozicijoje taip pat yra labai silpnas. R. Urbonaitė priminė, jog dalis liberalų palaikė 2018 m. biudžetą.

Taigi, konstatavo MRU dėstytoja, liberalai neišnaudoja to, kad yra vienintelė liberalizmui atstovaujanti jėga. Todėl, anot jos, net atsiribojus nuo nuolat pasikartojančių Prokuratūros priminimų apie kaltinimus korupcija, situacija su liberalų veiksmais, susigrąžinant pasitikėjimą, nėra gera.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.22; 00:15

 

Parlamentinį tyrimą dėl elektroninės sveikatos sistemos kūrimo atlikusi Seimo Antikorupcijos komisija prašo Generalinės prokuratūros įvertinti kai kurių buvusių Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovų ir darbuotojų galimą nusikalstamą veiklą.

Toks prašymas suformuluotas Vitalijaus Gailiaus vadovaujamos komisijos išvadose, kurios penktadienį įregistruotos Seimo posėdžių sekretoriate.

Komisija, įvertinusi surinktą medžiagą apie buvusių SAM darbuotojų Sauliaus Juliaus Janonio, Žilvino Padaigos, Haroldo Baubino, Evaldo Dobravolsko dalyvavimą įgyvendinant e.sveikata projektą Lietuvos mastu, daro išvadą, kad „šie asmenys galimai pasinaudodami savo einamomis pareigomis, siekdami asmeninės naudos, iš anksto suplanavo ir sukūrė verslo planą“.

Komisija turi pagrindo įtarti, kad „šių asmenų valdomi ir (ar) valdyti privatūs juridiniai asmenys galimai sukūrė nusikalstamą schemą, kuri sudaro galimybes dalyvauti įgyvendinant e.sveikata projektą tarpininkų vaidmeniu, negalinčių pasiūlyti galutinio produkto, o tai stipriai brangina gydymo įstaigų vykdomus su e.sveikata susijusius viešuosius pirkimus“.

Pasak išvadų projekto, komisijoje išnagrinėjus surinktą informaciją darytina išvada, kad „S. J. Janonis, H. Baubinas, Ž. Padaiga ir E. Dobravolskas – visi įvairiose institucijose yra skirtingu metu kartu dirbę, o juos sieja verslo interesai: S. J. Janonis buvo vienas pirmųjų Valstybinės ligonių kasos direktorių ir vadovavo šiai institucijai nuo 1997 m. iki 2003 m., vėliau jis, laimėjęs konkursą, tapo SAM sekretoriumi ir ėjo šias pareigas nuo 2003 m. iki 2006 m. pradžios. Pasitraukęs iš SAM S. J. Janonis pradėjo aktyviai užsiiminėti verslu“.

Komisijos duomenimis, H. Baubinas – S. J. Janoniui vadovaujant VLK – buvo VLK Sveikatos draudimo metodikos skyriaus specialistas, o vėliau buvo pakeltas į direktoriaus pavaduotojo medicinai postą. 2006 m. pradžioje S. J. Janoniui pasitraukus iš SAM sekretoriaus posto, H. Baubinas buvo paskirtas į jo vietą ir išbuvo joje iki 2009 m., kuomet buvo atleistas dėl blogai įgyvendinto NESS projekto.

Ž. Padaiga dirba Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Dirbdamas tuometiniame Kauno medicinos universitete, 1998-2003 m., taip pat buvo Seimo Nacionalinės sveikatos tarybos patarėju, o 2004-2006 m. laikotarpiu buvo sveikatos apsaugos ministru, t. y. tuo metu, kai SAM sekretoriumi dirbo S. J. Janonis.

E. Dobravolskas – buvęs SAM darbuotojas, buvo pavaldus H. Baubinui, kai pastarasis buvo SAM sekretoriumi ir buvo atsakingas už NESS įgyvendinimą.

„Galimai neskaidri šių asmenų veikla prasidėjo S. J. Janoniui išėjus iš SAM ir į jo vietą atėjus H. Baubinui, kai ministru buvo Ž. Padaiga. Šių asmenų pastangomis buvo pasiekta, kad antrą kartą vykdomą e.sveikatos projektą, taip vadinamą NESS II, įgyvendintų UAB „Etnomedijos Intercentras“, o jį prižiūrėtų jų paskirtas žmogus H. Baubinas ir jo pavaduotojas E. Dobravolskas. Projektas buvo neįgyvendintas, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu SAM diegėjams buvo įpareigota primokėti daugiau kaip 650 tūkst. eurų už nepabaigtą ir neveikiančią e.sveikatos sistemą, neskaitant kitų už „atliktus darbus“ sumokėtų sumų“, – sakoma Seimo Antikorupcijos komisijos išvadose.

Komisijos duomenimis, S. J. Janonis įkūrė įmonę UAB EHS (2016 m. pavadinimas pakeistas į UAB „Varutis“). 2007 m. vasario mėn. ši įmonė kartu su UAB „Etnomedijos Intercentras“ vykdė NESS II projektą.

Taip pat, kol vyko NESS II kūrimas, S. J. Janonis įkūrė įmonę UAB „e-sveikata“ (2014 m. pakeistas pavadinimas į UAB „Diavera“), kurios pagrindinė veikla buvo teikti paslaugas sveikatos įstaigoms.

„Pirmoji viešojo konkurso sutartis buvo laimėta jau 2008 m. VšĮ Klaipėdos apskrities ligoninėje, kur buvo plečiama „Ligoninės paciento elektroninės sveikatos įrašo informacinė sistema“. Tuo laikotarpiu e.sveikatos sprendimai dar nebuvo gavę finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir įmonės kryptis buvo pakeista iš informacinių sistemų į mokymų ir konsultacijų. 2010 m. įmonė laimėjo Lietuvos gydytojų sąjungos konkursą už 2,5 mln. eurų, vėliau 2011 m. pardavė savo paslaugų (mokymų ir konsultacijų) dar už daugiau kaip 1 mln. eurų, o 2012 m. už 350 tūkst. eurų bei už 250 tūkst. eurų. 2013 m., didžioji šių pirkimų dalis buvo susijusi su Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centru prie SAM“, – nustatė Seimo komisija.

Jos išvadose teigiama, kad nepavykus pabaigti NESS II projekto ir atleidus H. Baubiną iš SAM sekretoriaus pareigų, jis 2009 m. liepos 1 dieną buvo priimtas į įmonę UAB „e-sveikata“. Šioje įmonėje tuo metu jau dirbo tiek S. J. Janonis – atsakingas už informacines technologijas, tiek Ž. Padaiga – atsakingas už visuomenės sveikatos projektus.

Parlamentarų duomenimis, tuo tarpu kartu su H. Baubinu dirbęs E. Dobravolskas buvo paskirtas UAB EHS direktoriumi.

Tyrimą atlikusi komisija nustatė, kad S. J. Janonis 2011 m. gruodžio mėnesį, įkūrė naują įmonę UAB „Hisas“, kuri, tikėtina, vėliau ir perėmė visus UAB „e-sveikata“ įsipareigojimus. Ši įmonė iš karto tapo viena pagrindine Ligoninių informacinių sistemų kūrėja.

„Abejonių kyla dėl bendrovės galimybių, kai trumpiau nei per 1 metus turi sukurti eilės ligoninių informacines sistemas. Todėl tikėtina, kad įmonė šią sistemą gavo jau pagamintą, o ją pagamino UAB EHS. Tai galima nustatyti pagal tai, kad E. Dobravolskas viešai prisistatydavo kaip UAB „Hisas“ projektų vadovas“, – teigiama komisijos išvadose.

Pasak komisijos, darytina išvada, kad UAB „Hisas“ galimai pardavinėjo UAB EHS sukurtą sistemą, naudodamasis S. J. Janonio, Ž. Padaigos įtaka tiek SAM, tiek ligoninių vadovams. „Taip pat, išnagrinėjus aptariamų bendrovių laimėtus viešuosius pirkimus, akivaizdu, kad tiek UAB EHS, tiek UAB „Hisas“ klientų ratas persidengia, lygiai taip pat kaip ir pagrindiniai atstovaujantys asmenys – E. Dobravolskas, kuris tuo pačiu metu buvo UAB EHS direktoriumi bei prisistatinėjo UAB „Hisas“ projektų vadovu. Taip pat svarbus faktas, kad daugeliu atvejų pirkimo konkursuose dalyvaudavo ir laimėdavo vienas tiekėjas“, – nustatė parlamentarai.

2009-2015 metų e.sveikatos programos lėšų įsisavinimui buvo pasitelktas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. „Ši įstaiga pati netikėtai nusprendė kurti ligoninės informacinę sistemą ir sėkmingai laimėjo kelis didelės apimties ir finansiškai naudingus konkursus. Atkreiptinas dėmesys, kad Ž. Padaiga tuo metu Lietuvos sveikatos mokslų universitete ėjo fakulteto dekano pareigas, o apie šį konkursą ir netikėtą bendradarbiavimą patvirtino komisijos posėdyje apklaustas S. J. Janonis.

Pažymėtina, kad šio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto laimėto konkurso projekto vadovu viešoje erdvėje prisistatė E. Dobravolskas, kuris pristatinėjo sveikatos priežiūros įstaigų informacinės sistemos diegimą ir perspektyvas, t. y. tas pats E. Dobravolskas, kuris yra UAB „Hisas“ projektų vadovas ir UAB EHS pagrindinis akcininkas“, – nustatė komisija.

Analizuojant gautą medžiagą taip pat atkreiptas dėmesys, kad UAB „Varutis“ viešuosiuose pirkimuose dalyvavo 2009-2011 metais, vėliau „užleido vietą“ UAB „Hisas“, kuri dalyvavo konkursuose 2012-2016 metais. „Tokiu būdu buvo vaizduojama, kad dirba skirtingos įmonės, nors iš tiesų veikė tie patys asmenys“, – sakoma išvadose.

Komisija prašo Generalinę prokuratūrą įvertinti išvadoje paminėtų asmenų galimą nusikalstamą veiką.

Komisija daro išvadą, kad „buvę SAM darbuotojai S. J. Janonis, Ž. Padaiga, H. Baubinas, E. Dobravolskas, dirbdami SAM ir tiesiogiai dalyvavę e.sveikata projekto planavimo, rengimo, įgyvendinimo, teisinės bazės kūrimo darbuose, ignoruodami Valstybės kontrolės pastabas, galimai iš anksto planavo būsimo verslo schemą, įkuriant privačius juridinius asmenis, kurie dalyvaus diegiant e.sveikata sistemą Lietuvoje“.

Komisija taip pat daro išvadą, kad, prižiūrint NESS I projekto įgyvendinimą, Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA, direktorius Viktoras Sirvydis) nevykdė pakankamos NESS I projekto įgyvendinimo kontrolės, vykdoma priežiūra nebuvo efektyvi, o tik formali ir deklaratyvi, todėl darytina išvada, kad valstybei galimai buvo padaryta žala.

Seimo Antikorupcijos komisija mano, kad Generalinės prokuratūros prokuroras Erikas Vaitekūnas 2008 m. gruodžio 15 dienos nutarimu nepradėti ikiteisminio tyrimo pagal Seimo Audito komiteto, Seimo Sveikatos reikalų komiteto ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) pateiktą medžiagą dėl NESS, neištiriant visų aplinkybių, sudarė sąlygas nebaudžiamumui ateityje.

Beje, 2017 m. lapkričio 13 dienos raštu generalinė prokuratūra Komisiją informavo, kad: „2017 m. spalio 26 d. tarnybiniu pranešimu prokuroras savo iniciatyva pradėjo tyrimą viešojo intereso gynimo aspektu dėl valstybei galimai padarytos žalos įgyvendinant Nacionalines sveikatos sistemos projektą“.

Komisija atkreipia dėmesį, kad buvę SAM valstybės tarnautojai, dirbdami SAM tiesiogiai dalyvavę e.sveikata projekto įgyvendinime, vėliau įkūrę bendroves, įgyvendinančias e.sveikata projektą, de jure atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nėra juridinio pagrindo konstatuoti pažeidimą, tačiau mano, kad de facto jų veikla, susijusi su e.sveikata projektu, dirbant SAM, buvo nukreipta į privačių interesų tenkinimą ateityje.

Įgyvendinant e.sveikata projektą į tarptautinę praktiką, komisijos nuomone, nebuvo atsižvelgta bei ja nesivadovauta.

Seimo Antikorupcijos komisija tyrė e.sveikatos projekto kūrimą nuo šių metų birželio 20 d. Lapkričio 30 d. komisijos priimtos išvados bus pateiktos Seimui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.03; 03:30

Generalinės prokuratūros prokuroras Darius Stankevičius apeliacine tvarka apskundė pirmos instancijos teismo nuosprendį sostinės advokatui V. V., pripažintam kaltu dėl prekybos poveikiu. Prokuroro nuomone, nuteistajam turėtų būti skirta reali, o ne lygtinė laisvės atėmimo bausmė.

Šių metų spalio 4 dieną Vilniaus apygardos teismas advokatą V. V. pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu – už gautą 55 tūkst. eurų kyšį jis žadėjo paveikti Lietuvos apeliacinio teismo teisėją, nagrinėjusį vieną baudžiamąją bylą. Pirmos instancijos teismas advokatą pripažino kaltu ir skyrė jam 4 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 3 metams.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras D. Stankevičius šį nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodė, kad V. V., būdamas advokatu, t. y. asmeniu, prilygintu valstybės tarnautojui, padarė sunkų korupcinio pobūdžio nusikaltimą itin jautrioje, su teisingumo vykdymu susijusioje sferoje, o būtent – įgyvendinant jam, kaip advokatui, tenkančias Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme ir Advokatų etikos kodekse numatytas teises bei pareigas.

Pasak prokuroro D. Stankevičiaus, savo veiksmais nuteistasis V. V. sumenkino visuomenės pasitikėjimą Lietuvos advokatūra ir pažeidė jos reputaciją, pažemino advokato profesijos vardą, iškraipė Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme įtvirtintų advokato funkcijų esmę ir veiklos principus, sukeldamas abejones dėl advokato, kaip piliečių, o neretai ir valstybės interesų gynėjo, profesinės veiklos skaidrumo.

Be to, V. V. veiksmais buvo pakirstas pasitikėjimas nepriklausomu ir nešališku teismu bei teismų sistema, kadangi nuteistasis bandė daryti poveikį Lietuvos apeliacinio teismo teisėjui, nagrinėjusiam baudžiamąją bylą. Prokuratūros apeliaciniame skunde konstatuojama, kad V. V. diskreditavo ne tik advokato vardą, bet ir Konstitucijoje, įstatymuose įtvirtintą nepriklausomą teismų sistemą. Nuteistasis sudarė sąlygas susiformuoti nuomonei, kad jam tarpininkaujant teismuose, suinteresuoti asmenys už kyšius gali tikėtis švelnesnės bausmės ar išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo paskirti V. V. realią 5 metų laisvės atėmimo bausmę, 4 metams atimti teisę užsiimti advokato praktika, skirti 15 MGL (564 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir konfiskuoti iš jo 20 tūkst. eurų vertės turto.

 Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė.

2017.10.20; 05:32

Generalinėje prokuratūroje vykusioje spaudos konferencijoje (įrašas) pranešta apie baigtą ikiteisminį tyrimą ir Vilniaus apygardos teismui perduotą nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje prekyba poveikiu kaltinami Europos Parlamento narys Rolandas Paksas, vienos žiniasklaidos grupės vadovas G. V. ir verslininkas A. J. Z.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Ikiteisminio skyriaus viršininkas Ramūnas Lukošius informavo apie tai, kad R. Paksui kaltinimai prekyba poveikiu pareikšti pagal Baudžiamojo kodekso 226 str. 4 dalį. Jis kaltinamas tuo, kad 2015 m. rugpjūčio pabaigoje, būdamas politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas, pasinaudodamas visuomenine padėtimi, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės institucijoms, jos valstybės tarnautojams tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti 15 tūkst. eurų kyšį. Už tai jis, įtariama, pažadėjo paveikti valstybės institucijų tarnautojus, kad šie, vykdydami savo įgaliojimus, kuo skubiau, nesudarydami procedūrinių kliūčių, esant nustatytiems ir pašalintiems pažeidimams, atliktų vieno prekybos tinklo parduotuvės Prienuose statybos užbaigimo procedūras.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kyšį R. Paksui, veikdamas vieno prekybos tinklo bei vienos statybos kompanijos interesais, pasiūlė žiniasklaidos grupės vadovas G. V., kuriam kaltinimai prekyba poveikiu pareikšti pagal Baudžiamojo kodekso 226 str. 3 dalį.

R. Paksas, vykdydamas neteisėtą pažadą, 2015 m. rugsėjo pradžioje susitiko su tuometiniuaplinkos viceministru ir nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros skyriaus valstybės tarnautojai kuo skubiau pasirašytų vieno prekybos tinklo parduotuvės Prienuose Statybos užbaigimo aktą.

Šį nurodymą tą pačią dieną telefoninio pokalbio metu aplinkos viceministras perdavė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko pavaduotojui, kuris tai perdavė Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vadovei. Jau kitą dieną po R. Pakso ir aplinkos viceministro susitikimo, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai pasirašė pastato – prekybos centro Prienuose Statybos užbaigimo aktą. Tą pačią dieną aplinkos viceministras apie įvykdytą nurodymą informavo R. Paksą.

Taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad G. V. susitarė priimti nuo 14 iki 43 tūkst. eurų vertės kyšį iš verslininko A. J. Z., veikusio Lietuvos atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų įmonės vadovo interesais. G. V., įtariama, pažadėjo pasinaudoti savo poveikiu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams, atlikusiems tyrimą dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, kad šie priimtų aukštųjų technologijų įmonės vadovui palankų sprendimą. Dėl šio epizodo G. V. pareikšti kaltinimai prekyba poveikiu pagal Baudžiamojo kodekso 226 str. 4 dalį.

Verslininkui A. J. Z. pareikšti kaltinimai prekyba poveikiu pagal Baudžiamojo kodekso 226 str. 3 dalį. Jis, įtariama, pasiūlė ir susitarė duoti G. V. kyšį už Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų priimtą aukštųjų technologijų įmonės vadovui palankų sprendimą.

Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktą ikiteisminį tyrimą kontroliavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.

Asmuo, įvykdęs Baudžiamojo kodekso 226 str. 3 dalyje apibrėžtą nusikalstamą veiką gali būti nubaustas laisvės atėmimu iki septynerių metų, o įvykdęs Baudžiamojo kodekso 226 str. 4 dalyje apibrėžtą nusikalstamą veiką – laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos bendras pranešimas

2017.09.13; 08:30

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Ingrida Šimonytė ir Arvydas Anušauskas kreipėsi į švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę bei Generalinę prokuratūrą dėl nesibaigiančių skandalų Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre.

Viešojoje erdvėje pateikta informacija apie profesinio mokymo centro l.e.p. Jolantos Valiulienės vadovės nedeklaruotus interesus privačioje bendrovėje, su kuria galimai sudarytos neteisėtos ir žalingos valstybei sutartys. Taip pat skelbiama apie įgyvendinamą profesinio mokymo infrastruktūros plėtros projektą, kuriam skirta didelė Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų suma, tačiau kartu atsiradusius turto nuosavybės pokyčius, kurie kelia klausimų tiek dėl pačių sandorių, tiek dėl ES lėšų panaudojimo teisėtumo.

Seimo nariai švietimo ir mokslo ministrės klausia, ar buvo atliktas šių aplinkybių, susijusių su disponavimu valstybei nuosavybės teise priklausančiu turtu ir kitais sandoriais su UAB „Valedija“ tyrimas. Taip pat domimasi, kokių žingsnių buvo imtasi dėl valstybei priklausančio ir mokesčių mokėtojų lėšomis pagerinto turto neteisėto perleidimo privatiems asmenims. Kokių priemonių bus imamasi, kad įstaigai net laikinai nevadovautų asmenys, kurių veikla kelia abejonių tiek interesų konflikto valdymo, tiek atitikimo įstatymams požiūriu?

„Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre nesiliauja rastis istorijos, keliančios klausimų tiek dėl vadovų gebėjimų, tiek dėl valdomo turto ir projektams skirtų lėšų panaudojimo. Žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija atskleidė naujų galimų korupcijos ir neteisėto veikimo apraiškų, į kurias žvelgti pro pirštus negalima“, – komentavo I. Šimonytė.

Kartu parlamentarai Generalinės prokuratūros prašo imtis visų reikalingų priemonių ginti viešąjį interesą, ištirti nurodytas aplinkybes ir grąžinti galimai neteisėtai perleistą privačiai nuosavybei valstybės turtą į valstybės rankas.

„Galimas piktnaudžiavimas europinėms lėšomis visada gali skaudžiai atsiliepti valstybei, nes pasitvirtinus įtarimams gali reikėti grąžinti gautas lėšas. Būtent todėl atsakingi pareigūnai turi patikrinti šį atvejį“, – komentavo A. Anušauskas.

Parlamentarai I. Šimonytė ir A. Anušauskas taip pat kreipėsi į Valstybės kontrolę prašydami informuoti, ar buvo atlikti kokie nors kontrolės veiksmai vertinant šio projekto įgyvendinimo rezultatus ir jų atitikimą paramos skyrimo sąlygoms.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.16; 02:02

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša (dešinėje) ir šio departamento prokuroras Tomas Meškauskas

Spaudos konferencijos metu Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša ir šio departamento prokuroras Tomas Meškauskas pateikė informaciją apie prokuroro sprendimą baigti šių metų vasario mėnesį pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimai įvykdytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kuriame įtarimai dėl prekybos poveikiu pareikšti buvusiai Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajai prokurorei Rita Aliukonienei bei vienam privačiam asmeniui.

Surašius kaltinamąjį aktą ši byla bus perduota nagrinėti teisme.

Prokurorai taip pat informavo, kad pradinėje šio ikiteisminio tyrimo stadijoje Aukščiausiojo Teismo teisėjas Viktoras Aidukas buvo apklaustas liudytoju taikant specialų statusą – neįspėjant dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimo, tačiau tyrimo eigoje, išsiaiškinus daugiau aplinkybių, šis statusas buvo pakeistas į liudytojo.

Prokuroro T. Meškausko teigimu, gauti duomenys leidžia padaryti kategorišką išvadą, jog nei įtariamieji, nei kiti asmenys patys ar veikdami kitų asmenų vardu nepadarė ir net nedarė jokios įtakos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos sprendimui jos nagrinėjamoje rezonansinėje byloje, taip pat teigė, kad tyrimo metu neginčijamai nustatyta, jog V. Aidukas, būdamas teisėjų kolegijos pirmininku, neatliko jokių veiksmų, leidžiančių jį įtarti bent šališkumu nagrinėjant bylą. Ikiteisminį šios bylos tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos pareigūnai.

Spaudos konferencijos metu taip pat buvo pranešta, kad vakar sulaikytam teisėjo papirkimu įtariamam Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Žilvinui Gžimailai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Prokuroro nutarimu Kauno apygardos teismo teisėjui R. Antanavičiui šiuo metu suteiktas liudytojo, kuris turi teisę neduoti parodymų apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, statusas. Tai padaryta atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad teisėjas galimai darė analogišką poveikį Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui, tačiau įtariamojo statuso be Seimo ar Prezidentės sutikimo teisėjui suteikti negalima. Teisėjas pasinaudojo teise neduoti parodymų.

Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas šiame tyrime yra liudytojas, kuris pranešė apie nusikalstamą veiką ir bendradarbiauja su teisėsauga.

Šį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai.

www.prokuraturos.lt

2017.07.01; 05:52

Ketvirtadienį Vilniaus miesto savivaldybėje buvo skubiai sušaukta Ekstremaliųjų situacijų komisija, kuri paskelbė ekstremaliąją situaciją, kilus pavojui nekilnojamajai kultūros vertybei – Gedimino kalnui. 

Gedimino pilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kultūros ministerija ketvirtadienį kreipėsi į savivaldybę, prašydama skelbti ekstremalią situaciją dėl Gedimino kalno. Tai padaryti Kultūros ministeriją įpareigojo Vyriausybė. Ekstremalios situacijos paskelbimas leis Gedimino kalno tvarkybai naudoti lėšas iš Valstybės rezervo.

Ekstremalios situacijų valdymo komisija operacijų vadovu paskyrė kultūros viceministrą Renaldą Augustinavičių, o gelbėjimo darbų vadove paskirta Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė. Operacijų centras artimiausiu metu bus aktyvuotas Kultūros ministerijoje.

Šiuo metu Gedimino kalnas ir ant jo esančios Gedimino pilies komplekso liekanos yra pavojingos būklės: linijinės deformacijos pietrytiniame šlaite artimiausiu metu gali susijungti, tokiu būdu sudarydamos daug didesnę nuošliaužą negu pernai spalį įvykusi nuošliauža šiaurės vakariniame šlaite, kuri galėtų lemti net Aukštutinės pilies rūmų liekanų griūtį.

Help – padėk

Be to, kad paskelbta ekstremalioji situacija, meras Remigijus Šimašius ketvirtadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas ginti viešąjį interesą ir nustatyti priežastis bei asmenis, kaltus dėl tragiškos dabartinės Gedimino kalno būklės. Miesto vadovas įsitikinęs, kad būtina reikalauti atsakomybės iš asmenų, kurie sudarė sąlygas susiklostyti esamai situacijai.

Mero laiške Prokuratūrai prašoma ištirti visas nurodytas aplinkybes, kurios galimai galėjo turėti įtakos dabartinei kalno būklei, ir nustatyti, ar įvairiais laikotarpiais šalia kalno vykdyta ūkinė veikla neprisidėjo prie Gedimino kalno šlaito slinkimo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.29; 21:07

Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.

Šiandien ryte sulaikytas teisėjo papirkimu įtariamas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, dirbantis Mažeikiuose, Žilvinas Gžimaila.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Ž. Gžimaila įtariamas davęs 1000 eurų dydžio kyšį Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui už tai, kad nagrinėdamas vieną administracinę bylą šis teisėjas priimtų palankų sprendimą Ž. Gžimailos pažįstamam privačiam asmeniui, pažeidusiam Kelių eismo taisykles.

Ikiteisminio tyrimo duomenys taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad analogišką poveikį Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui galėjo daryti ir Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius.

Prokuroro nutarimu R.Antanavičiui šiandien suteiktas liudytojo, kuris turi teisę neduoti parodymų apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, statusas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (įskaitant ir įtarimų jam pareiškimą), suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo.

Šiuo metu vyksta būtini proceso veiksmai, sprendžiama dėl kardomosios priemonės skyrimo įtariamajam.

Generalinės prokuratūros pradėtą ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas, tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai.

Generalinio prokuroro E. Pašilio sprendimu, minėto prokuroro atžvilgiu šiandien pradėtas tarnybinis patikrinimas bei priimtas sprendimas dėl nušalinimo nuo pareigų tyrimo laikotarpiui.

„Visuomenė pagrįstai tikisi, kad prisiekęs tarnauti Lietuvos valstybei prokuroras savo pareigas vykdys laikydamasis įstatymų ir moralės normų, brangindamas jam suteiktą pasitikėjimą. Todėl tokie veiksmai, kurie grubiai pažeidžia esminius teisingumo, teisėtumo, sąžiningumo bei kitus prokuroro veiklos principus, griauna visuomenės pasitikėjimą prokuratūra, yra netoleruotini.“ –teigia generalinis prokuroras E. Pašilis.

Per pastaruosius kelerius metus (nuo 2014 m. pradžios) ikiteisminiai tyrimai dėl įvairių korupcinio pobūdžio veikų buvo pradėti 5 prokurorų atžvilgiu, du iš jų – šiemet. Du buvę prokurorai per šį laikotarpį teismų pripažinti kaltais. Iš viso šiuo metu yra atliekami du tokio pobūdžio ikiteisminiai tyrimai, vienos bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

2017.06.29; 15:05

Generalinis prokuroras prašo panaikinti Seimo nario K. Pūko teisinę neliečiamybę. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į Seimą, prašydamas leisti patraukti Seimo narį Kęstutį Pūką baudžiamojon atsakomybėn ikiteisminiame tyrime dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų.

Vilniaus apylinkės prokuratūroje šių metų kovo 16 d. buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl seksualinio priekabiavimo ir šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimo.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad šių metų pradžioje Seimo narys K. Pūkas galimai seksualiai priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomų asmenų. Nukentėjusiais dėl seksualinio priekabiavimo šiame ikiteisminiame tyrime pripažinti 4 asmenys.

Taip pat tyrimo metu surinkti duomenys, anot Generalinės prokuratūros pranešimo, leidžia pagrįstai manyti, kad nuo praėjusių metų pabaigos iki šių metų vasario mėnesio pradžios K. Pūkas, laikydamas teisėtai įsigytą šaunamąjį ginklą bei šaudmenis seife, esančiame jo darbo Seime patalpose, neužtikrino šio ginklo ir šaudmenų saugumo. Tuo galimai buvo pažeistos šaunamojo ginklo bei šaudmenų laikymo taisyklės ir dėl to sudarytos sąlygos kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti. 

Lietuvos Respublikos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos Konstitucijoje, Baudžiamojo proceso kodekse bei Seimo statute nustatyta, kad Seimo nario asmuo neliečiamas, Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Baudžiamojo proceso kodekse taip pat nustatyta, kad kitos procesinės prievartos priemonės šiam asmeniui taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos įstatymus ar tarptautinės teisės normas.

Įvertinus nurodytas Konstitucijos, Seimo statuto ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas ir nustatytas faktines aplinkybes, prokuratūra konstatuoja, kad tolesnis ikiteisminis tyrimas Seimo nario K. Pūko atžvilgiu negalimas negavus Seimo sutikimo patraukti šį asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.

Baudžiamajame kodekse už seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais siekimą, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavimą prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Pagal kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį, tas, kas pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti, gali būti baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Seksualiniu priekabiavimu K. Pūką apkaltino kelios moterys, kurių teigimu, per darbo pokalbius į Seimo nario padėjėjo vietą jis elgėsi nederamai, laidė dviprasmiškas užuominas, siūlė eiti į Seimo viešbutį.

Šių metų kovą visuomenės informavimo priemonėse buvo viešai pateikta informacija, filmuota medžiaga apie tai, kad Seimo narys K. Pūkas, ieškodamas Seimo nario padėjėjos-sekretorės, kreipė dėmesį į lytį, išvaizdą, amžių, asmeninio gyvenimo aplinkybes.

Gegužės 2 dieną Seimas nutarė pradėti apkaltos procesą Seimo nariui K. Pūkui. Parlamentarai taip pat nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą išvados, ar šio Seimo nario veiksmai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos išvadoje, prieštarauja Konstitucijai.

Generalinis prokuroras prašo panaikinti Seimo nario K. Pūko teisinę neliečiamybę. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.28; 05:30

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą, gavusi Seimo narių kreipimąsi dėl žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos, kad Seimo narys Artūras Skardžius gauna pajamų nuomodamas žemės sklypus vėjo jėgainių verslui plėtoti verslininkams, kurių interesus galimai gina Seime. 

Vėjo jėgainės

Atliekant tyrimą bus surinkti, išanalizuoti duomenys ir įvertinta, ar buvo padaryta korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų rengiant ir svarstant atskirus teisės aktų projektus, kuriais reglamentuojamas vėjo energetikos ir kitų atsinaujinančių išteklių energetikos rūšių plėtros skatinimas.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jį kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas.

Praėjusią savaitę Seimas pavedė Seimo Antikorupcijos komisijai ištirti Seimo nario A. Skardžiaus veiklą.

Parlamentarai suteikė šiai komisijai laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus ir pavedė atlikti parlamentinį tyrimą dėl žiniasklaidoje paskelbtos informacijos, kad Seimo narys A. Skardžius galimai gavo asmeninės naudos darydamas poveikį Seimo, Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams, primena ELTA.

Antikorupcijos komisijai pavesta nustatyti, ar A. Skardžius darė poveikį fiziniams ar juridiniams asmenims, darydamas įtaką AB „Lietuvos energija” skelbto konkurso dėl Šilutės rajone numatyto plėtoti vėjo jėgainių parko prijungimo prie elektros tinklų sąlygų, kurį laimėjo UAB „Naujoji energija“, rezultatams; jeigu darė poveikį, kokiais konkrečiais veiksmais šis poveikis buvo padarytas.

Seimo Antikorupcijos komisija aiškinsis, ar Seimo narys A. Skardžius ar jo šeimos nariai gauna pajamų iš žemės nuomos Šilutės rajono Čiūtelių kaime, kai galutinė žemės naudotoja yra toje vietovėje įsteigto vėjo jėgainių parko konkurso laimėtoja ir eksploatuotoja UAB „Naujoji energija“, ir ar žemės nuomos kaina pagal sutartyje numatytas sąlygas, sklypo dydį ir paskirtį yra pagrįsta.

„Jei nuomos kaina laikytina nepagrįsta, kas leidžia konstatuoti esamos kainos nepagrįstumą ir kokia kaina būtų laikytina pagrįsta“, – toks klausimas pateiktas Antikorupcijos komisijai.

Parlamentinį tyrimą atliekanti komisija turės nustatyti, ar A. Skardžiaus ar jo šeimos narių sudarytose žemės nuomos sutartyse įrašyta žemės nuomos kaina keitėsi, jei keitėsi, kada ir dėl kokių priežasčių. Komisija domins ir tai, ar A. Skardžius asmeniškai nedarė įtakos valstybės institucijoms, kad padidėtų elektros energijos supirkimo, tuo pačiu ir žemės nuomos kaina. Jei įtaka buvo daroma, Antikorupcijos komisija turės nustatyti, kokiais konkrečiais veiksmais ji pasireiškė.

„Ar A. Skardžius kaip nors dalyvavo svarstant ar priimant šiuo metu galiojančio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, Specialiųjų tyrimų tarnybos požiūriu, ydingą nuostatą, kad verslininkai, savo lėšomis jūroje atlikę poveikio aplinkai vertinimą dėl vėjo jėgainių parkų statybos, įgyja teisę reikalauti be konkurso statyti toje teritorijoje vėjo jėgainių parką, ar teikė pasiūlymus dėl šios nuostatos įrašymo“, – toks klausimas pateiktas Seimo nutarime.

Parlamentinio tyrimo metu bus atsakyta, ar A. Skardžius gavo asmeninės naudos iš sprendimų, kuriuos priimant jis asmeniškai dalyvavo ar galimai paveikė kitų institucijų sprendimus kaip asmuo ar Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos vadovas.

Taip pat numatyta įvertinti antikorupciniu aspektu A. Skardžiaus teiktus pasiūlymus dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo.

Ji turės išsiaiškinti ir tai, kokie fiziniai ar juridiniai asmenys valdo Baltarusijos įmonę „Investenergostroj“, kuriai paskolą yra suteikę A. Skardžiaus šeimos nariai, įsigiję tos įmonės akcijų, kokie šių asmenų ryšiai su A. Skardžiumi, ar jie neturėjo įtakos Seimo nario parlamentinei veiklai.

Seimo Antikorupcijos komisija iki šių metų lapkričio 10 d. turės atlikti parlamentinį tyrimą ir pateikti Seimui išvadas.

Beje, A. Skardžius atsidūrė ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijos akiratyje. Ši komisija nutarė pradėti tyrimą dėl jo galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto.

Etikos sargai atsižvelgė į Seimo narės Aušros Maldeikienės prašymą išnagrinėti žiniasklaidoje pateiktą informaciją dėl galimai supainiotų Seimo nario A. Skardžiaus privačių ir viešųjų interesų.

Tyrimas pradėtas ir vykdant Seimo pavedimą Etikos ir procedūrų komisijai išnagrinėti ir pateikti išvadas dėl Seimo nario A. Skardžiaus veiklos suderinamumo su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Seimo statuto ir kitų teisės aktų nuostatomis.

Birželio 20 d. Seimas priėmė tokį Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio pateiktą protokolinį nutarimą, primena ELTA.

Seimas pavedė etikos sargams nustatyti, ar A. Skardžius tinkamai deklaravo savo privačius interesus, ar nekyla interesų konfliktas A. Skardžiui einant Seimo nario pareigas dėl nuomojamos žemės subnuomininko UAB „Naujoji energija“ veiklos – vėjo jėgainių parko eksploatacijos.

Seimo Etikos ir procedūros komisija taip pat turės nustatyti, ar Seimo nariui A. Skardžiui dėl jo šeimos turimos žemės nuomos sutarties su UAB „Renovacijos partneriai“ nekyla viešųjų ir privačių interesų konfliktas svarstant Seime klausimus, kurie yra tiesiogiai susiję su Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimais, reglamentuojančiais vėjo energetiką.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija turės pateikti Seimui išvadas bei pasiūlymus iki šių metų rugsėjo 1 d.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.27; 15:20

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) patenkino Panevėžio apylinkės prokuratūros kasacinį skundą byloje dėl avarijos, kurioje buvo sužalotos 4 mažametės mergaitės. Po dviejų vienas kitam prieštaraujančių žemesnės instancijos teismų nuosprendžių bylos nagrinėjimo ėmėsi LAT teisėjų kolegija. Ji kaltu pripažino dvigubai mieste leistiną greitį viršijusį BMW vairuotoją, o ne sankryžoje posūkį į kairę dariusią kito automobilio vairuotoją.

Minėta avarija Panevėžyje įvyko 2015 metų vasario 28 dieną, apie 14 val. 30 min., šviesoforu reguliuojamoje Klaipėdos-Savitiškio gatvių sankryžoje.

Klaipėdos gatve miesto centro link važiavusio automobilio „Alfa Romeo“ vairuotoja, 30-metė kupiškėnė K. A., degant žaliam šviesoforo signalui sukdama į kairę, nepraleido priešpriešiais atvažiuojančio automobilio BMW 525. Pastarąjį automobilį vairavo Panevėžio rajone gyvenantis 29 metų V. V. BMW priekiu trenkėsi į dešinįjį „Alfa Romeo“ šoną, kai šis jau buvo išvažiavęs iš sankryžos ir įsukęs į Savitiškio gatvę.

Avarijoje buvo sužalotos 4 mažametės mergaitės, važiavusios kupiškėnės vairuotame automobilyje. Dvi iš jų kurį laiką buvo gydomos ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje. Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad šioms mažametėms sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, kitoms dviems – nežymiai.

Dėl avarijos, kurios metu buvo sužaloti žmonės, ikiteisminį tyrimą atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pareigūnai, o jiems vadovavo Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Gražina Petrulytė.

Kaltinimai šioje byloje buvo pareikšti BMW vairavusiam V. V. Ekspertai nustatė, kad jo vairuojamas automobilis į sankryžą įlėkė dvigubai didesniu, nei leidžiama mieste, greičiu – važiuodamas ne mažiau kaip 100 km/h. Tuo metu pradėjusi į kairę sukti „Alfa Romeo“ vairuotoja buvo įsitikinusi manevro saugumu, nes atvažiuojantis BMW nuo sankryžos buvo pakankamai toli.

Ekspertai pateikė išvadas, kad šiuo atveju automobilio „Alfa Romeo“ vairuotoja būtų spėjusi saugiai atlikti posūkio manevrą, jei V. V. vairuojamas automobilis būtų važiavęs leistinu mieste greičiu.

Praėjusių metų birželio 17 dieną Panevėžio miesto apylinkės teismas paskelbė V. V. apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas dėl avarijos, per kurią buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, jam skyrė 40 MGL dydžio (1506 eurų) baudą. Be to, vyras buvo įpareigotas atlyginti neturtinę žalą sužeistoms mažametėms ir jų atstovėms pagal įstatymą – sumokėti nuo 500 iki 2500 eurų.

Šį nuosprendį apskundęs aukštesnės instancijos teismui, V. V. pernai spalį Panevėžio apygardos teismo buvo išteisintas. Teismas konstatavo, kad šis eismo įvykis kilo ne tik dėl apelianto, bet ir dėl „Alfa Romeo“ vairavusios K. A. veiksmų, todėl yra labai svarbu teisingai nustatyti priežastinį ryšį tarp abiejų vairuotojų veiksmų ir atsitikusių padarinių. Antros instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje konstatavo, kad V. V. padaryti KET pažeidimai „nebuvo būtinoji įvykio padarinių kilimo sąlyga“. Išteisinus BMW vairuotoją, nukentėjusiųjų ieškiniai dėl neturtinės žalos palikti nenagrinėti.

Po dviejų kardinaliai prieštaringų teismų nuosprendžių Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Gražina Petrulytė parengė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Kasaciniame skunde Panevėžio apylinkės prokuratūra prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Prokuratūra šį prašymą motyvavo tuo, kad būtent V. V. viršytas greitis, o ne vairuotojos K. A. veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis. „K. A., atlikdama posūkio manevrą, pagrįstai tikėjosi, kad kiti eismo dalyviai važiuoja pagal taisykles ir nenumatė, kad V. V. vairuojamas automobilis artėja prie sankryžos dvigubai didesniu, nei leistina greičiu“, – rašoma kasaciniame skunde. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, akcentuodamas vairuotojos K. A. pareigą laikytis kelių eismo taisyklių, nuo tokios pareigos atleido V. V.

„Pripažinimas, kad K. A. veiksmai buvo būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti (nes ji, sukdama į kairę, nepraleido tiesiai ne mažesniu kaip 100 km/h greičiu važiuojančio automobilio), reikštų, jog realiame gyvenime vairuotojai negali apskritai padaryti kairiojo posūkio manevro, privalo stovėti sankryžose kol užsidegs draudžiamas signalas, nes priešpriešiais tiesiai bet kuriuo momentu net kelis kartus viršydami leistiną greitį gali atvažiuoti kitų transporto priemonių vairuotojai“, – argumentuojama kasaciniame skunde.

Prokuratūros argumentai įtikino LAT teisėjų kolegiją. Gegužės mėnesį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kuria panaikino Panevėžio apygardos teismo nuosprendį ir paliko galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį V. V.

Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė (Panevėžys).

2017.05.27; 03:02

Šiaulių apygardos prokuratūroje patikrinus medžiagą dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo, susijusio su praėjusių metų spalį vykusiu gaisru Radviliškio įmonėje „Gairelita“, priimtas sprendimas atnaujinti ikiteisminį tyrimą.

Tyrimas buvo atliekamas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo dėl neatsargumo ir dėl aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimo.

Aukštesnysis prokuroras, išnagrinėjęs ir įvertinęs medžiagą, nustatė, kad duomenų galutiniam sprendimui priimti nepakanka, todėl panaikino ankstesnįjį nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Be to, kas jau yra atlikta, toliau bus renkami papildomi duomenys, kurie leistų tiksliau įvertinti ir konkrečiai nustatyti, kas buvo atsakingas už priešgaisrinę apsaugą įmonėje, kokios buvo ankstesnių pažeidimų aplinkybės ir jų galima įtaka šiam gaisrui atsirasti.

Be šių veiksmų, bus toliau tikslinama dėl realios materialinės žalos padarymo įvairiems įstatymo ginamiems objektams – orui, vandeniui, žemei, gyventojams dėl statinių ir jų sveikatai, savivaldybėms. Preliminariai skaičiuojama, kad buvo padaryta kelių milijonų eurų žala.

Šių metų pradžioje buvo gauta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Gaisrinių tyrimo centro išvada, kurioje nurodyta, kad gaisro židinio zona ir priežastis yra ta, jog gaisras kilo dėl netinkamo pjuvenų sandėliavimo.

Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gabrielė Gendvilaitė (Šiauliai).

2017.05.25; 08:33

Apgaulingas apskaitos tvarkymas ir neteisėtas duomenų apie pajamas pateikimas – už tokias nusikalstamas veikas šiauliečiui verslininkui teks atsakyti teisme. Šių nusikaltimų padarymu kaltinamo 43 metų įmonės direktoriaus G. L. baudžiamąją bylą Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Asta Mickevičiūtė šiandien perdavė teismui.

Ikiteisminį tyrimą atlikę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai ištyrė, kad nuo 2015 metų iki 2016 metų kovo G. L. iš Baltarusijoje esančios durpių briketų gamyklos įsigijo durpių briketų ir juos pardavė fiziniams asmenims, neišrašydamas pardavimo dokumentų.

Suskaičiuota, kad per beveik pusantrų metų vyras keturių skirtingų įmonių vardu įgijo daugiau nei 2200 tonų durpių briketų ir didžiąją dalį jų pardavė Lietuvoje, oficialiai nuslėpdamas informaciją apie įvykdytus sandorius. Pardavimo metu sąskaitos faktūros išrašomas nebūdavo, o sumokėjus už prekes pirkėjas gaudavo tik kvitą. Tokie kvitai būdavo išduodami dar kitos jau bankrutuojančios įmonės vardu.

Šiaulietis ne tik į buhalterinę apskaitą neįtraukdavo gautų pajamų, bet ir Valstybinei mokesčių inspekcijai nemokėdavo pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Tyrimo metu nustatyta, kad į įmonių apskaitą buvo neįtraukta beveik 200 tūkstančių eurų pajamų, o nesumokėta daugiau nei 40 tūkstančių eurų mokesčių.

Nustatyta, kad kaltinamasis organizavo visų 4 įmonių apgaulingą buhalterinę apskaitą, tačiau nebūtinai būdavo įmonių vadovu. Vieną įmonę buvo neseniai įsteigęs ir paskyręs kitą asmenį formaliu vadovu, dar kitos įmonės akcijas perpirko, tačiau pardavimo dokumentai taip ir liko nesutvarkyti – oficiali vadovė buvo ankstesnė įmonės akcininkė.

Įstatymas už apgaulingą apskaitos tvarkymą ir neteisėtą duomenų apie pajamas pateikimą numato laisvės atėmimą iki 4 metų.

Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gabrielė Gendvilaitė (Šiauliai).

2017.04.28; 06:47

Generalinė prokuratūra patvirtina, kad STT Vilniaus valdybos pareigūnai įtarimus piktnaudžiavimu pagal Baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d. pareiškė Seimo nariui Gintarui Steponavičiui.

Praėjusių metų gegužės 11 d. pradėtame ikiteisminiame tyrime dėl korupcinių veikų surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad 2012 – 2016 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys, tuometinis parlamentinės politinės partijos „Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis“ pirmininko pavaduotojas ir šios politinės partijos Seime frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius, priešingais Seimo nario tarnybos interesais, piktnaudžiaudamas Seimo nario tarnybine padėtimi ir turimais konstituciniais įgaliojimais, su vieno verslo koncerno atstovu tarėsi dėl lėšų, skirtų G. Steponavičiaus atstovaujamai viešajai įstaigai, Gintaro Steponavičiaus vardo paramos fondui bei kandidato į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimo narius Gintaro Steponavičiaus rinkiminei kampanijai finansuoti.

Turimi duomenys taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad šis Seimo narys yra balsavęs Seime dėl šiam koncernui naudingų teisės aktų priėmimo.

Dėl šioje byloje tiriamų nusikalstamų veiksmų pranešimai apie įtarimus yra įteikti dar trims asmenims, kurie neturėjo ar šiuo metu nebeturi imuniteto nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat vienam juridiniam asmeniui.

Ikiteisminio tyrimo metu G. Steponavičius buvo apklaustas kaip liudytojas, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra.

2017.04.28; 18:35