Baltarusijos diktatoriaus akys. Vilniuje demonstruojamų plakatų eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso XV skyriaus „Nusikaltimai žmogiškumui ir karo nusikaltimai“ 1003 straipsnio „Kankinimas“ 1 dalį.
Šis proceso sprendimas priimtas išsamiai susipažinus su lapkričio 30 d. Generalinei prokuratūrai pateiktu Lietuvoje šiuo metu gyvenančio Baltarusijos piliečio M. CH. pareiškimu dėl smurto, kurį jis nurodė patyręs spalio 13 d. Baltarusijos sostinėje Minske.
Pareiškėjo nurodytos įvykio aplinkybės bei prokuratūrai pateikti kiti pirminiai duomenys įvertinti kaip turintys nusikaltimo, kuriam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamuoju kodeksu, yra taikoma universali jurisdikcija, požymių.
Universali jurisdikcija reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus taikoma, nepaisant nukentėjusiųjų bei įtariamųjų turimos pilietybės, nusikaltimo padarymo vietos bei to, ar valstybėje, kurioje buvo padarytas nusikaltimas, už tai baudžiama pagal įstatymą. Prie tokių nusikaltimų Lietuvoje priskiriamas ir asmens kankinimas – vienas iš nusikaltimų žmoniškumui.
„Tarptautinė bendruomenė vieningai sutaria dėl universalios jurisdikcijos būtinumo ir svarbos ginant esmines žmogaus teises bei stabdant, užkardant sunkius tarptautinius nusikaltimus, tačiau tokios bylos visgi yra retos ir keliančios labai daug teisinių klausimų. Todėl suprantu, kad ir šis ikiteisminis tyrimas bus itin sudėtingas, atidžiai visų stebimas, ir tikrai niekas šiandien negali pasakyti, kada ir kuo jis baigsis. Tačiau jei vadovaujamės žmogaus teisėmis kaip pamatine vertybe, šioje situacijoje turime tik vieną teisingą sprendimą – teisėtais būdais surinkti ir tinkamai užfiksuoti kuo daugiau įrodymo vertę turinčių duomenų, būtinų teismo procesui, kada ir kur jis vyktų. Nelikti nuošalyje įpareigoja ir mūsų pačių istorija“, – sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą komentuoja generalinis prokuroras Evaldas Pašilis. Baltarusijos OMONas siautėja. EPA – ELTA nuotr.
Prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą pateikęs Baltarusijos pilietis teigia, kad šių metų spalio 13 d. Minske patyrė netikėtą užpuolimą ir kankinimus, kuriuos, jo manymu, vykdė Aliaksandro Lukašenkos režimui lojalūs jėgos struktūrų pareigūnai. Pareiškime teigiama, kad šių struktūrų smurtą bei kankinimus patiria ir kiti Baltarusijos piliečiai, kurie protestuoja prieš suklastotus šalies vadovo rinkimų rezultatus. M. CH. taip pat teigia, kad į Vilnių buvo priverstas atvykti bijodamas dėl savo saugumo bei dėl šios priežasties negalėjęs ginti savo teisių Baltarusijoje.
Siekiant teisme įrodyti minimą nusikaltimą, ikiteisminio tyrimo metu turi būti gauti duomenys apie tai, kad kankinimas vykdytas veikiant valstybės vardu. Taip pat neatmetama, kad tikrinant visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes bus gauti duomenys ir apie kitus galimai nukentėjusius asmenis.
Organizuoti, kontroliuoti ir vadovauti šiam ikiteisminiam tyrimui pavesta Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentui, atlikti tyrimo veiksmus – Lietuvos kriminalinės policijos biurui.
Arvydas Anušauskas. Vytauto Vsocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas kreipėsi į generalinį prokurorą, teisingumo ir užsienio reikalų ministrus, klausdamas, kokiomis sąlygomis Rusijos Federacijai išduodamas keliolika metų Lietuvoje gyvenęs čečėnas Beslanas Estemirovas.
Žiniasklaidoje skelbiama, kad į Rusijos Federaciją artimiausiomis dienomis bus išsiųstas čečėnas B. Estemirovas. Rusija teigia, kad vyras apie 20 metų priklauso čečėnų vadovaujamai neteisėtai ginkluotai karinei grupuotei, kuri ne kartą pasikėsino į Rusijos teisėsaugos pareigūnų ir kariškių gyvybes.
„Atkreipiant dėmesį į tai, kad Rusija slepia nuo Lietuvos teisėsaugos Medininkų žudynių dalyvius, tai toks sprendimas atrodo vienpusiškas ir neduodantis Lietuvai jokios naudos. Ar Rusija pažadėjo mums perduoti Sausio 13-osios ir Medininkų bylų figūrantus? Kas daroma ir kaip to siekiama, ar tokie biurokratiniai teisiniai sprendimai rodo, kad mes nustojome vertinti žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje, Čečėnijoje įvykdytus karo nusikaltimus? Ar Užsienio reikalų ministerija įvertina, kad pastaraisiais metais Europos valstybėse buvo nužudytas ne vienas čečėnas, kuris priklausė Vladimirui Putinui ir Ramzanui Kadyrovui oponavusiai pusei?“, – klausia A. Anušauskas.
Aušrinė Armonaitė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė praėjusią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą ir išsiaiškinti, kas skleidžia šmeižtą ir melagingą informaciją, neva politikė yra kaip nors susijusi su buvusiu KGB karininku. A. Armonaitė jokių giminystės ryšių su minimu asmeniu neturi, ir papildomai apie tai informavo Valstybės saugumo departamentą.
„Jaučiu, kad pastaruosius pusę metų prieš mane aktyviai organizuojama melo ir šmeižto ataka socialiniuose tinkluose bei interneto komentaruose, minint, jog neva tai mano senelis buvo KGB karininkas. Tai kenkia mano reputacijai, tai kenkia mano politinei veiklai, o pagaliau tai juodina mano vienintelį senelį, kuris dar yra su mumis, kuris vardu Kazimieras, ir nėra nieko bendro turėjęs su KGB“, – teigė A. Armonaitė.
Kreipimesi į prokuratūrą ir VSD A. Armonaitė pažymi, kad melaginga informacija aktyviai dalinamasi internetinių portalų komentaruose, ji skleidžiama įvairiose feisbuko socialinės platformos grupėse, komentaruose, įrašuose. Pastaraisiais mėnesiais, artėjant Seimo rinkimams, šmeižimo mastas akivaizdžiai padidėjęs.
„Manau, jog toks laikas pasirinktas sąmoningai, norint sukelti kuo didesnę žalą mano asmeniui. Esu tolerantiška kritikai, suprantu, kad galiu patikti ne visiems, mano veiklą galima kritikuoti ir tai kiekvieno teisė. Tačiau sąmoningas melo skleidimas prieš asmenį yra nusikaltimas, ir už jį tai organizuojantys asmenys turi atsakyti. Nacionalinio saugumo požiūriu, tai yra fake news ataka prieš Seimo narį, pakertanti ne tik asmens reputaciją, bet ir pasitikėjimą demokratinėmis šalies institucijomis“, – sakė A. Armonaitė.
Policijos automobiliai. Slaptai.lt nuotr.
Penktadienį kelioms teisėsaugos institucijoms pranešus, kad praėjusių metų spalį Vilniuje ketinta įvykdyti teroristinį aktą, Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas sako, kad jaunuolio, kuriam pareikšti įtarimai šiuo nusikaltimu, veikla buvo stebima.
„Buvo iš dalies žinoma, kad jis buvo ultradešiniųjų pakraipų. Buvo stebima jo veikla“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė A. Paulauskas.
Pasak pareigūno, sprogmuo buvo rastas greitai po padėjimo – jį neutralizavo „Aras“. Kaip toliau pasakojo A. Paulauskas, sprogmens jaunuoliui nepavyko aktyvuoti dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių.
„Negalime dar paviešinti, kodėl visuomenei tai nebuvo paviešinta – tiesiog buvo siekiama nutraukti to viso tinklo veiklą. Dėl to tai buvo laikoma paslaptyje. (…) Tai buvo realus sprogmuo, kurio svoris buvo apie 6 kg. (…) tai yra pakankamai galingas sprogmuo“, – paaiškino A. Paulauskas.
Policijos atstovas taip pat patikino, kad daugiau įtariamųjų byloje nėra.
„Šis asmuo Lietuvoje veikė vienas“, – teigė A. Paulauskas, pridūręs, kad minėtas asmuo priklausė virtualiai ultradešiniųjų grupuotei „Feuerkrieg Division“. Jis taip pat pabrėžė, kad policija nuolat stebi internetinę erdvę, mato ultradešiniųjų judėjimą, aktyvumą.
Pažymėta, kad daugiau įtariamųjų byloje nėra. A. Paulauskas pripažino, kad padėtas sprogmuo galėjo sukelti daug žalos.
„Įsivaizduokite 2,5 kilogramo trotilo miesto centre. Šiandien tik galime prognozuoti – gali būti, kad išdužę langai kelių šimtų metrų spinduliu. Jeigu būtų kažkokie žmonės arčiau sprogimo epicentro, galbūt nepavyktų išvengti ir aukų“, – sakė policijos generalinio komisaro pavaduotojas.
Paklausus, iš kur jaunuolis galėjo gauti šaudmenų bei sprogstamųjų medžiagų, A. Paulauskas atsakė, kad internetu.
„Visagalis internetas – tas pats „dark web‘as“, kur, turint šiek tiek gilesnių žinių IT srityje, galima atsirasti tuos pačius video, kurie instruktuoja, kaip pasigaminti, kokias chemines medžiagas naudoti pasigaminti tam tikrus sprogmenis. Mūsų žiniomis, jaunuolis pasinaudojo būtent tuo kanalu – interneto pagalba susirado tas instrukcijas. Čia matome, kad dažnai tomis pačiomis instrukcijomis naudojasi labai skirtingų pakraipų teroristinių grupuočių nariai“, – sakė A. Paulauskas.
Jaunuolis studijavo informacinių technologijų srityje, buvo linkęs į radikalumą
Policijos atstovo teigimu, nusikaltimu kaltinamo jaunuolio motyvai tokiam poelgiui yra būdingi ultradešiniesiems radikalams – protesto forma prieš pasaulyje nusistovėjusią tvarką. Jaunuolis nusikaltimo metu studijavo Vilniuje.
„Tuo metu jis studijavo. Kiek žinau, IT srityje“, – patvirtino A. Paulauskas.
Jis pripažino, kad tikriausiai jaunuolis nebūtų sustojęs ties šiuo nusikaltimu, tačiau kartu pasidžiaugė, kad pareigūnams pavyko sulaikyti įtariamąjį.
„Laimei, Lietuvoje tokie atvejai yra pavieniai, bet jie mums primena, kad mes nesame kažkur pasaulio paraštėje, esame viena iš ES sostinių. Tai, kad Lietuvoje neįvyksta teroristiniai aktai arba įvyksta labai retai, nereiškia, kad galime atsipalaiduoti“, – kalbėjo policijos atstovas, pridūręs, kad jaunuolis nusikaltimą pripažįsta ir su teisėsaugos pareigūnais bendrauja.
Pasak A. Paulausko, jaunuolio sulaikymo terminas baigsis liepą. Antrankiai
„Liepos mėnesį, tikslios datos negaliu atsakyti, bet manau, kad yra visi pagrindai tą suėmimą tęsti, kol bus baigtas ikiteisminis nagrinėjimas“, – pridūrė A. Paulauskas.
Anot bendro Generalinės prokuratūros, Kriminalinės policijos biuro ir Valstybės saugumo departamento pranešimo, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2019 m. spalio 6 d., kai prie pastato, kuriame įsikūrusi tarptautinė bendrovė „Western Union“, sienos buvo aptiktas savadarbis sprogmuo bei juodos spalvos dažais ant pastato sienos išpurkšti užrašai „FK DIVISION“, „SIEGE“ ir svastikos ženklas.
2019 m. spalio 15 d. įtariamasis – 1999 m. gimęs Lietuvos pilietis – buvo sulaikytas. Šiuo metu jis yra suimtas.
Tęsiant ikiteisminį tyrimą buvo gauta duomenų, kad sulaikytasis priskiria save ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistų ,,Feuerkrieg Division“ grupuotei ir, kaip įtariama, teroristiniais tikslais gamino ir laikė didelės sprogstamosios galios sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas.
Birželio 17 d. baudžiamoji byla perduota Vilniaus apygardos teismui. Įtariamajam gresia laisvės atėmimas iki 10 metų.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentu laikinai paskirtas Aidas Budrys. LBA nuotr.
Laikinai eiti Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidento pareigas paskirtas ilgametis asociacijos darbuotojas ir dabartinis viceprezidentas Aidas Budrys, ketvirtadienio vakarą pranešė LBA.
LBA valdyba, reaguodama į asociacijos prezidentui Mantui Zalatoriui pareikštus įtarimus, jo apribotas galimybes atlikti LBA veiklai užtikrinti reikalingas funkcijas ir gavusi M. Zalatoriaus prašymą laikinai suspenduoti jo pareigas, laikinai sustabdė jo, kaip asociacijos prezidento, pareigų vykdymą.
Tokį sprendimą LBA valdyba, kurioje dalyvauja bankų „Danske Bank“, „Luminor“, SEB, „Swedbank“ ir Šiaulių banko atstovai, priėmė ketvirtadienį sušaukto neeilinio valdybos posėdžio metu.
Laikinai paskirtas vadovas A. Budrys užtikrins tolesnį būtiną asociacijos funkcijų vykdymą ir finansų sektoriaus atstovavimą.
Bankų sektoriaus dalyviai yra sunerimę dėl viešai paskelbtos informacijos ir pareikštų įtarimų LBA prezidentui bei pabrėžia, kad bankai savo veikloje vadovaujasi aukščiausiais etikos standartais ir skaidrumo principais, jų principingai laikosi.
LBA nariai yra pasiruošę bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis ir suteikti visą reikalingą informaciją, kad į visus kylančius klausimus dėl lig šiol pareigas ėjusio LBA prezidento M. Zalatoriaus veiklos būtų atsakyta.
Antradienį Generalinė prokuratūra pranešė, kad Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovas M. Zalatorius buvo suimti, gavus duomenų apie galimai vykdomas neteisėtas veikas: stambaus masto kyšininkavimą, papirkimą, prekybą poveikiu, turto iššvaistymą ir dokumentų klastojimą.
Kaip teigė generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, turimi duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad V. Sutkus, pasinaudodamas savo einamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus.
Tarp tokių įstatymų projektų – 2019 metų pabaigoje svarstytas 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketas, įstatymai dėl bankų turto ir pelno mokesčių bei kiti.
FNTT
Penktadienį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius Antoni Mikulskis pasirašė įsakymą, kurio nušalino nuo pareigų įtariamąjį tarnybos vyriausiąjį tyrėją Nerijų Valatką.
N. Valatka nušalintas remiantis Vidaus tarnybos statutu, nepratęsus tyrėjui kardomosios priemonės suėmimo termino, pagal gautą informaciją iš tyrimą organizuojančios ir kontroliuojančios Generalinės prokuratūros prokurorės.
Suėmimo ir nušalinimo metu pareigūnui darbo užmokestis nėra mokamas.
Dėl vyriausiojo tyrėjo galimai neteisėtų veiksmų FNTT taip pat buvo pradėjusi tarnybinį tyrimą.
Apie ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo tarnybai buvo žinoma, jame FNTT dalyvavo nuo pat tyrimo pradžios, visais klausimais bendradarbiaujama su tyrimą atliekančiomis Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generaline prokuratūra.
Kaip jau buvo pranešta, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus duomenų apie tai, kad Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai Nerijus Marcinkevičius ir Ugnius Vyčinas, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamo persekiojimo skyriaus prokuroras Donatas Puzinas bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Nerijus Valatka, veikdami nepriklausomai vienas nuo kito, neformaliai susitikinėja su Kaune praktikuojančiu advokatu Šarūnu Mickevičiumi ir aptaria jų žinioje esančių finansinių ūkinių ikiteisminių tyrimų eigą, neviešintinus duomenis bei galimybes priimti proceso sprendimus, kuriais suinteresuoti šio advokato neoficialiai atstovaujami privatūs asmenys. Galimai tokiu būdu tam tikrais atvejais buvo siekiama materialinės ar kitokios naudos.
Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro prašymus leisti taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą įtariamiesiems Nerijui Marcinkevičiui, Donatui Puzinui, Nerijui Valatkai bei Šarūnui Mickevičiui.
Nerijų Marcinkevičių leista suimti 7 dienoms, Nerijų Valatką, Donatą Puziną ir Šarūną Mickevičių – 10 dienų, sakoma Generalinės prokuratūros pranešime.
Iš viso trečiadienį paviešintame ikiteisminiame tyrime dėl įtariamos prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo yra 11 įtariamųjų.
Tyrimui vadovaujančio prokuroro sprendimu iki dabar penkiems įtariamiesiems yra paskirtos su laisvės apribojimu nesusijusios kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.
Kaip jau buvo pranešta, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus duomenų apie tai, kad Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai Nerijus Marcinkevičius ir Ugnius Vyčinas, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamo persekiojimo skyriaus prokuroras Donatas Puzinas bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Nerijus Valatka, veikdami nepriklausomai vienas nuo kito, neformaliai susitikinėja su Kaune praktikuojančiu advokatu Šarūnu Mickevičiumi ir aptaria jų žinioje esančių finansinių – ūkinių ikiteisminių tyrimų eigą, neviešintinus duomenis bei galimybes priimti proceso sprendimus, kuriais suinteresuoti šio advokato neoficialiai atstovaujami privatūs asmenys. Galimai tokiu būdu tam tikrais atvejais buvo siekiama materialinės ar kitokios naudos. Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio įsakymu visi trys prokurorai nedelsiant nušalinti nuo pareigų, pradėti atitinkami tarnybiniai patikrinimai bei kitos vidinės procedūros.
Ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo atlieka Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.
NSGK narys Vytautas Bakas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo narys Vytautas Bakas, nepaisant Seimo valdybos atsisakymo inicijuoti parlamentinį tyrimą, yra įsitikinęs, kad Įtakingi Lietuvos politikai, pareigūnai galėjo išnaudoti nacionalinį saugumą turinčias užtikrinti institucijas savo siauriems politiniams tikslams.
„Įtakingi Lietuvos politikai, pareigūnai galėjo išnaudoti nacionalinį saugumą turinčias užtikrinti institucijas savo siauriems politiniams tikslams arba siekdami įgyti pranašumą prieš savo politinius konkurentus arba net juos kompromituoti, gali patvirtinti, kad be teisėto pagrindo buvo renkama informacija apie niekuo dėtus žmones“, – teigė V. Bakas.
„Esu įsitikinęs, kad buvo kišimąsi į šalies piliečių privatų gyvenimą. Taip pat, atskiri asmenys stengėsi daryti įtaką, mano nuomone neteisėtą, demokratiniam rinkimų procesui“, – sakė V. Bakas.
Anot jo, Seimo valdyba Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Dainiaus Gaižausko buvo suklaidinta.
„Mano nuomone, Seimo valdyba suklydo ir savo sprendimą jie grindė antrine, ar net tretine informacija“, – sakė V. Bakas.
Skirtingai nei teigia NSGK pirmininkas D. Gaižauskas, pasak V. Bako, antradienį uždarame NSGK komiteto posėdyje nebuvo priimti jokie sprendimai, o tik išklausyta STT ir Generalinės prokuratūros informacija. V. Bakas taip pat tikina, kad E. Pašilis ir Ž. Bartkus antradienį pateikė visiems NSGK nariams informaciją, į kokius būtent rinkimus buvo kišimąsi bei kokios institucijos pareigūnai rinko neteisėtus duomenis apie šalies piliečius. STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.
V. Bakas teigia, kad tik prieš metus gavęs informaciją, jis kreipėsi į STT bei su E. Pašiliu susitiko asmeniškai.
„Tik gavęs man adresuotą informaciją, matydamas, nusikalstamos veikos požymius (…) iš karto kreipiausi į STT ir informavau E. Pašilį asmeniškai per oficialų susitikimą“, – teigė jis.
„Man yra svarbus šis atvejis ir dešimt mėnesių palaikiau ryšius su E. Pašiliu ir STT. Gavau atsakymą, kad tyrimas nebetęsiamas, tuomet kreipiausi į Seimo valdybą“, – teigė jis.
ELTA primena, kad Seimo valdyba trečiadienį atsisakė inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją, atsižvelgdami į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto perduotą protokolą.
„Tai yra NSGK kompetencija, jie nusprendė, kad tyrimo pradėti neverta. Kitaip sakant, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas prisiėmė sprendimo atsakomybę“, – sakė V. Pranckietis.
V. Bakas praeitą savaitę valdybą informavo, kad vienoje iš nacionalinių saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų buvo renkama informacija apie žmones be įstatyme numatytų pagrindų bei daromas „galimai neteisėtas poveikis šalies vidaus politiniams procesams“. Visgi rašte neatskleidžiama, kuri nacionalinį saugumą užtikrinanti institucija turima omenyje.
V. Bakas tvirtina, kad dėl galimai padarytos nusikalstamos veiklos kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, tačiau sausio 29 dieną jis iš minėtų institucijų gavo atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas.
Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.
V. Bakui paskelbus apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą, antradienį dabartinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas D. Gaižauskas sušaukė neeilinį posėdį, kuriame komiteto nariai, išklausę Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Generalinės prokuratūros vadovų informaciją, nusprendė neinicijuoti parlamentinio tyrimo dėl Seimo nario pateiktos informacijos.
„Informacijos turinio neatskleisiu, bet pagal informaciją, kurią mes gavome, galiu pasakyti, kad nei nusikaltimo, nei suinteresuotumo, užsakymų greičiausiai nebuvo. Informacija, kuri buvo pateikta viešojoje erdvėje, buvo įvertinta subjektyviai ir neatitiko tikrovės“ , – po NSGK uždaro posėdžio teigė komiteto pirmininkas D. Gaižauskas.
Tuo metu, V. Bakas po NSGK posėdžio teigė, kad ir toliau laikosi savo nuomonės ir viliasi, kad trečiadienį Seimo valdyba nuspręs pradėti parlamentinį tyrimą.
„Visų pirma aš esu labai dėkingas NSGK kolegoms, generaliniam prokurorui bei STT vadovui, kurie atėjo į posėdį, kurie pateikė komitetui informaciją. Mano įspūdžiai tokie, kad laukiu Seimo valdybos sprendimo dėl tos informacijos, kurią pateikiau“, – sakė V. Bakas.
Vytautas Bakas. Slaptai.lt nuotr.
Seimo valdyba trečiadienį spręs, ar inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją dėl Seimo nario Vytauto Bako pateiktos informacijos apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą vienoje iš nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų.
Buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas praeitą savaitę valdybą informavo, kad vienoje iš nacionalinių saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų buvo renkama informacija apie žmones be įstatyme numatytų pagrindų bei daromas „galimai neteisėtas poveikis šalies vidaus politiniams procesams“. Visgi rašte neatskleidžiama, kuri nacionalinį saugumą užtikrinanti institucija turima omenyje.
V. Bakas tvirtina, kad dėl galimai padarytos nusikalstamos veiklos kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, tačiau sausio 29 dieną jis iš minėtų institucijų gavo atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas.
V. Bakui paskelbus apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą, antradienį dabartinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas sušaukė neeilinį posėdį, kuriame komiteto nariai, išklausę Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Generalinės prokuratūros vadovų informaciją, nusprendė neinicijuoti parlamentinio tyrimo dėl Seimo nario pateiktos informacijos.
„Informacijos turinio neatskleisiu, bet pagal informaciją, kurią mes gavome, galiu pasakyti, kad nei nusikaltimo, nei suinteresuotumo, užsakymų greičiausiai nebuvo. Informacija, kuri buvo pateikta viešojoje erdvėje, buvo įvertinta subjektyviai ir neatitiko tikrovės“ , – po NSGK uždaro posėdžio teigė komiteto pirmininkas D. Gaižauskas.
Tuo metu, V. Bakas po NSGK posėdžio teigė, kad ir toliau laikosi savo nuomonės ir viliasi, kad trečiadienį Seimo valdyba nuspręs pradėti parlamentinį tyrimą.
„Visų pirma aš esu labai dėkingas NSGK kolegoms, generaliniam prokurorui bei STT vadovui, kurie atėjo į posėdį, kurie pateikė komitetui informaciją. Mano įspūdžiai tokie, kad laukiu Seimo valdybos sprendimo dėl tos informacijos, kurią pateikiau“, – sakė V. Bakas.
Lietuvos Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai šnipinėjimu už akių pateikti Rusijos Federacijos piliečiui I. G. ir Lietuvos Respublikos piliečiui V. S.
Lietuvos saugumo (VSD) būstinė Vilniaus pakrašyje. Slaptai.lt nuotr.
Rusijos Federacijos pilietis I. G., kuris nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus viršininku, taip pat kaltinamas dokumentų klastojimu, suklastotų dokumentų panaudojimu ir daugkartiniu neteisėtu valstybės sienos perėjimu.
I. G. ir V. S. už akių kaltinami tuo, kad veikdami organizuotoje grupėje su už šiuos nusikaltimus jau nuteistu Rusijos Federacijos piliečiu Nikolaj Filipčenko – tuomečiu Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu ypatingai svarbiems reikalams, nuo 2011 m. spalio iki 2014 m. pabaigos keliose užsienio valstybėse vykusių susitikimų su Lietuvos piliečiais metu, kurstė, verbavo šiuos asmenis šnipinėti prieš Lietuvos Respubliką – rinkti ir perduoti užsienio valstybės žvalgybos institucijai ją dominančią informaciją, dalyvavo tokios veiklos organizavime ir mokėdavo už gautą informaciją.
Bylos duomenimis, skirtingu metu ir atskirai vienas nuo kito šnipinėti buvo verbuojami keli Lietuvos piliečiai, kurie Rusijos Federacijos Federalinę saugumo tarnybą domino dėl anksčiau turėtos darbinės patirties ir turimų ryšių su buvusiais ir esamais įvairių Lietuvos institucijų tarnautojais. Jiems buvo duodamos užduotys už piniginį atlygį rinkti ir teikti informaciją, susijusią su Vadovybės apsaugos departamento darbuotojais, jų darbo organizavimu, kontaktine informacija, profesinėmis ir asmeninėmis charakteristikomis, taip pat – Vadovybės apsaugos departamento saugomų valstybės vadovų asmenine ir patalpų apsauga, tam naudojama technine įranga bei kita panašaus pobūdžio informacija.
Ypatingas dėmesys buvo skiriamas galimybei gauti privačią, techninę ir kitokią informaciją apie tuometinės Lietuvos Respublikos Prezidentės asmeninę bei darbo, gyvenamųjų patalpų apsaugą, užmegzti ryšius su saugumo sistemas prižiūrinčiais pareigūnais. Juos buvo siekiama užverbuoti tikintis slapta Lietuvos Respublikos Prezidentūroje bei Lietuvos Respublikos Prezidentės gyvenamosiose patalpose įrengti pasiklausymo priemones.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamieji aktyviais veiksmais siekė gauti kuo išsamesnę informaciją apie tuometinius ir buvusius Valstybės saugumo departamento pareigūnus.
Siekdami gauti tokių žinių, kaltinamieji teikė jų verbuojamiems asmenims technines ir kitas priemones, konsultacijas, instrukcijas bei pinigines lėšas ryšio ir kitoms priemonėms, trečiųjų šalių vizoms įsigyti.
Bylos duomenimis, kaltinamasis I. G., vykdydamas nusikalstamas veikas, ne kartą naudojosi suklastotais asmens dokumentais vykdamas į užsienio valstybes susitikti su verbuojamais asmenimis.
Galimybė šiuos asmenis dėl nusikaltimų, kuriais Lietuvos valstybei padaryta didelės žalos, teisti už akių atsirado nuo 2017 m. spalio 26 d., kai buvo priimtos atitinkamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pataisos.
Rusijos pilietis Nikolaj Filipčenko įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl organizuotoje grupėje vykdyto šnipinėjimo prieš Lietuvos Respubliką, neteisėto valstybės sienos perėjimo, panaudojant suklastotus dokumentus, jam skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Teismas konstatavo, kad Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresnysis operatyvinis įgaliotinis ypatingai svarbiems reikalams, papulkininkis Nikolaj Filipčenko Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos pavedimu šnipinėjo, duodamas Lietuvos piliečiams užduotis rinkti užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją ir tokią informaciją surinko.
Užrašas skelbia: „Rusijos šnipai“
Lietuvos Respublikos Prezidentas 2019 m. lapkričio 14 d. dekretu Nikolaj Filipčenko suteikė malonę.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo šnipinėjimo buvo pradėtas iš Valstybės saugumo departamento gavus Žvalgybos ir Kriminalinės žvalgybos įstatymuose numatytomis priemonėmis surinktą medžiagą. Ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, aktyviai bendradarbiaujant su Valstybės saugumo departamentu bei užsienio valstybių teisėsaugos ir vidaus saugumo institucijomis.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra
Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, vadovaudamasisLietuvos Respublikos Seimo statuto 209 straipsnio 1 dalimi, šiandien Seimo planarinio posėdžio metu atsakė į Seimo nario Mindaugo Puidoko raštu pateiktusklausimus.
_____________
1 klausimas.Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras, vienas iš Prokurorų profesinės sąjungos lyderių Julius Rėksnys viešai pareiškė, kad „tam tikriems tarnybų vadovams nurodoma pradėti kriminalinės žvalgybos veiksmus, tyrimą. Pakanka, kad neįvardintas informacijos šaltinis ką nors praneštų, tarkime, kad asmuo paėmė kyšį. Imama klausytis jo pokalbių. Vien informacija, kad prieš tokį asmenį buvo vykdomi tokie veiksmai, gali sutepti jo reputaciją. Kai kurie aukšti politikai labai gerai išmoko pamokas. Buvo paduodamas sąrašas žmonių ir liepiama jiems pareikšti įtarimus, nors tam nebūdavo pagrindo. Tada informacija numetama žiniasklaidai”. Prašau nurodyti ar esate pats gavęs tokį sąrašą arba nurodymus? Jei taip, iš ko ir kieno pavardės jame buvo?
Visų pirma turiu pabrėžti, kad šioje citatoje kaip tiesa yra pateikti keli niekuo nepagrįsti teiginiai, kurie klaidina visuomenę.
Atsakingai pareiškiu, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai pradedami tik tuomet, kai yra tam rimtas pagrindas ir griežtai laikantis visų nustatytų procedūrų. Ir tikrai tam nepakanka atskiro anoniminio pranešimo.
Šiame procese yra ne vienas kontrolės mechanizmas, įskaitant ir teismo sprendimą, todėl teigti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai pradedami be pagrindo, tiesiog kažkam to pageidaujant, negalima.
Antra, atsakydamas į klausimą dėl sąrašų ir nurodymų davimo, dar kartą užtikrinu, kad tokios praktikos mano vadovavimo laikotarpiu nebuvo ir nebus.
2 klausimas. Viešai pareiškėte, kad dėl prokuroro J. Rėksnio kreipėtės į Etikos komisiją, tai yra siekiate jį nubausti už viešus jo pasisakymus, o ar buvo pradėtas tyrimas siekiant išsiaiškinti jo teiginių pagrįstumą? Jei taip, koks ir kada?
Tiesa yra ta, kad atsižvelgdamas į turimą medžiagą bei gegužės 6 d. vykusios prokuratūros Kolegijos siūlymą, kreipiausi į Prokurorų etikos komisiją pavesdamas ištirti ir įvertinti paskelbtus teiginius dėl neva vykstančio politikų kišimosi į ikiteisminius tyrimus, piktnaudžiavimo korupciniuose tyrimuose ir kitus.
Kolegijos nuomone, su kuria aš pilnai sutinku, visos viešai paskelbtos abejonės, kurios sukėlė didelį atgarsį tiek visuomenėje, tiek prokuratūros bendruomenėje, turi būti išsklaidytos nešališku išsamiu tyrimu.
Etikos komisijai buvo perduotas ir prokuroro J. Rėksnio komentaras, kurį jis atsiuntė po prašymo pateikti galimai jam žinomą faktinę informaciją ir kitas konkrečias aplinkybes, kuriomis jis grindė savo teiginius apie prokuratūros veiklą bendraudamas su publikacijos autoriumi.
Lietuvos Generalinė prokuratūra
Tyrimo metu Komisija, tikėtina, surinks dar daugiau medžiagos ir tik surinktų duomenų visumos pagrindu pateiks savo išvadas, ar prokuroro vardu viešai pateikti teiginiai yra pagrįsti ar ne, bei atitinkamą Komisijos siūlymą.
Priminsiu, kad šios Komisijos sudėtyje yra ir 3 visuomenės atstovai, todėl abejoti Komisijos tyrimo nešališkumu bei sprendimo objektyvumu nėra jokio pagrindo.
Atsakydamas į antrąją klausimo dalį apie tyrimą siekiant išsiaiškinti teiginių pagrįstumą, galiu pakartoti viešai jau skelbtą informaciją.
Susipažinęs su prokuroro J. Rėksnio atsakymu ir kita medžiaga, bei atsižvelgdamas į prokuratūros Kolegijos nuomonę, pavedžiau Baudžiamojo persekiojimo departamentui įvertinti, ar prokuroro J. Rėksnio pateikto atsakymo dalyje apie galimai daryta įtaką ikiteisminiam tyrimui dėl CŽV kalėjimų Lietuvoje yra nusikalstamos veikos požymių bei priimti atitinkamą proceso sprendimą.
Šiuo metu toks sprendimas dar nėra priimtas.
3 klausimas. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis viešai pareiškė, kad tiek buvęs generalinis prokuroras Darius Valys, tiek jūs esate nurodę prokurorams siųsti bylas į teismą net jei ten nėra pakankamai įrodymų apkaltinamajam nuosprendžiui. Kaip pavyzdį pateikiamos korupcijos kategorijos bylos kurių beveik 50% žlugo teismuose būtent dėl minėtų priežasčių. Ar tokiu būdu prokuratūra siekia kažkokių politinių ar viešųjų ryšių tikslų?
Visų pirma turiu atkreipti dėmesį į tai, kad šioje citatoje pateikiami statistiniai duomenys visiškai prasilenkia su realybe.
Pastarųjų ketverių metų duomenys rodo, kad korupcinėse bylose asmenys išteisinami itin retai – vidutiniškai vos 4 iš 100. Pernai išteisinimų rodiklis šiose bylose siekė tik 3 procentus.
Jei žiūrėtume per atskiras nusikalstamas veikas, didžiausias išteisintų asmenų procentas buvo prieš trejus metus – 2016 metais bylose dėl piktnaudžiavimo.
Tuomet iš 42 kaltinamųjų buvo išteisinti 16. Tai sudaro 38 procentus nuo visų kaltintų piktnaudžiavimu. Tačiau per keletą metų pavyko pasiekti teigiamų pokyčių. Pernai iš 69 kaltinamųjų išteisinimo sulaukė tik 8 asmenys.
Dar noriu pabrėžti, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Demokratinėje valstybėje yra normalu, kuomet dalis nusikalstamų veikų padarymu kaltinamų asmenų teismuose yra išteisinami.
Taip pat mūsų valstybėje kiekvienas išteisintas asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos, padarytos galimai neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmais, atlyginimo.
Tai yra sveikos baudžiamojo persekiojimo sistemos sudėtinė dalis.
2016-2018 metais asmenys, kurie buvo kaltinami korupcinių nusikalstamų veikų padarymu, pateikė iš viso 15 ieškinių dėl galimai padarytos žalos atlyginimo.
11 ieškinių buvo atmesti, 4 ieškiniai patenkinti iš dalies. Priteista bendra suma – apie 31 tūkstantis eurų.
Tai rodo, kad civilinio proceso tvarka nagrinėjant tokių asmenų ieškinius, teismai dažniausiai nenustato neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų.
4 klausimas. Kas suteikė teisę generaliniam prokurorui ignoruoti pagrindines žmogaus teises ir laisves, jei iš anksto žinodamas, kad asmuo nepadarė nusikalstamos veikos, vis tiek prokuroras verčiamas tokią bylą siųsti į teismą ir taip nekaltai persekiojamą asmenį bausti pačiu teismo procesu?
Tokios teisės tikrai niekas nesuteikė ir negali suteikti, tačiau turiu pabrėžti, kad šis teiginys konstruojamas remiantis tik tendencingomis prielaidomis, o ne faktais.
Priminsiu, kad atlikdamas savo funkcijas, taigi ir priimdamas sprendimą kreiptis į teismą, prokuroras veikia savarankiškai ir vienvaldiškai, gerbdamas asmens teises ir laisves, laikydamasis nekaltumo prezumpcijos bei lygiateisiškumo principo, yra nepriklausomas nuo kitų institucijų, organizacijų ar asmenų, klauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų.
Turiu pabrėžti ir tai, kad bet kuris prokuroras, kuriam tapo žinoma apie galimai daromą kokį nors neteisėtą poveikį, neteisėtus pavedimus, įpareigojimus arba kitokį kišimąsi į jo ar kito prokuroro veiklą, turi ne tik galimybę, bet ir įstatymuose aiškiai nustatytą prievolę į tokią informaciją ar įtarimus reaguoti vienu ar keletu jam tinkamiausiu atrodančiu būdu, kurie yra numatyti Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnis numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nustatęs nusikalstamos veikos požymius, turi pradėti ikiteisminį tyrimą.
Prokuroro pareiga apie aukštesniojo prokuroro priimtą proceso sprendimą, prieštaraujantį įstatymams, pranešti generaliniam prokurorui (jo pavaduotojui) yra numatyta Prokuratūros įstatymo 15 straipsnyje.
Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme numatyta valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareiga pranešti apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką.
Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas užtikrina galimybę pateikti informaciją garantuojant ją pateikusio asmens konfidencialumą.
5 klausimas. Prokuroras J. Rėksnys pareiškė, kad vadinamojoje koncerno „MG Baltic” politinės korupcijos byloje, “kažkodėl teisiami vienos partijos atstovai, o kiti – neliečiami. Kodėl ne visi lygūs prieš įstatymą?”. Prašau nurodyti ar buvo atliktas šios bylos patikrinimas ir išsiaiškintos aukščiau minimos aplinkybės?
Atsakydamas į šį klausimą visų pirma turiu priminti, kad šioje byloje kaltinimai buvo pareikšti ne vienai, kaip teigiama, bet dviem politinėms partijoms bei tai, kad šiuo metu vyksta šios bylos nagrinėjimas teisme, todėl kalbėti apie šią byla dabar man būtų nekorektiška.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Kalbant bendrai, hipotetiškai, teismas, išnagrinėjęs bylą ir įžvelgęs kažkokių jos trūkumų, pavyzdžiui, įvertinęs, kad baudžiamojon atsakomybėn turi būti patraukti ir kiti asmenys, įskaitant juridinius, turi teisę tai nurodyti savo nutartyje. Tuomet priimami atitinkami sprendimai.
Tačiau šiuo metu panašaus turinio teiginiai vertinti tik kaip spekuliatyvūs, nepagrįsti ir neatsakingi.
6 klausimas. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrėja R. B. viešame interviu pareiškė, kad buvę aukšti FNTT pareigūnai, o dabar įtakingi advokatai, galimai palaiko korupcinius ryšius su dabar veikiančiais aukštais FNTT pareigūnais ir daro galimai neteisėtą poveikį ikiteisminiams tyrimams. Teigiama, kad ji kreipėsi į prokuratūrą, tačiau ji tai perdavė FNTT vadovams, kurie ją pradėjo persekioti. Prašau nurodyti ar pradėjote tyrimą tikslu išsiaiškinti minimas aplinkybes ir kokių veiksmų ėmėtės apsaugoti apie galimą korupciją pranešusią pareigūnę nuo susidorojimo?
Šiame klausime teigiama, kad po to, kai asmuo kreipėsi į prokuratūrą dėl pranešėjo statuso suteikimo, informacija apie šį kreipimąsi buvo perduota FNTT vadovams. Tai nėra tiesa.
Apie asmenį, kuris kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pripažinti jį pranešėju, jokia informacija nebuvo teikta nei FNTT, nei kitiems asmenims ar institucijoms.
Po viešų teiginių apie spėjamą informacijos perdavimą tokia prielaida prokuratūroje buvo patikrinta ir tuo buvo įsitikinta. Pabrėžtina tai, kad pats asmuo dėl viešai skelbiamo tariamo informacijos nutekėjimo nėra pateikęs jokio oficialaus skundo.
Išsamų atsakymą apie situaciją su šiuo darbuotoju viešai yra pateikusi ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba.
7, 8 ir 9 klausimus sieja bendra tema, todėl juos pagarsinsiu kartu.
Buvusi FNTT tyrėja E. S., jos sūnus J. S. ir jo advokatas Erikas Pavlovičius viešai atskleidžia šokiruojančius faktus, kad FNTT Kauno apygardos valdybos viršininkas Rolandas Urbonas bei jo pavaldiniai galėjo daryti galimai nusikalstamą spaudimą įtariamajam ir jo šeimos nariams, su kuriais jį ir jo pavaldinius siejo draugiški santykiai, duoti, kaip teigiama reportaže, melagingus parodymus prieš R. Urbonui neįtinkančius kitus FNTT pareigūnus mainais į ikiteisminio tyrimo nutraukimą.
Ar buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba minimų aukštų FNTT pareigūnų atžvilgiu? Jei ne, kodėl?
Žiniasklaidos pranešimose apie šią bylą minima ir tai, kad FNTT Kauno apygardos valdybos viršininkas Rolandas Urbonas kalba Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus vardu siūlydamas sprendimus įtariamiesiems kokiomis aplinkybėmis jiems gali būti nutraukti ikiteisminiai tyrimai. Ar buvo atliktas tyrimas siekiant patikrinti šiuos faktus?
Prašau nurodyti, jei taip yra, kokiu pagrindu tai vyksta? Kodėl sprendimus ikiteisminiuose tyrimuose priima ne tyrimui vadovaujantys prokurorai, kaip numato Baudžiamojo proceso kodeksas, o FNTT teritorinio padalinio vadovas, veikdamas išvien su apygardos vyriausiuoju prokuroru? Kaip dažnai tai vyksta ikiteisminiuose tyrimuose ir kokiu teisiniu pagrindu?
Visų pirma norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad ir šiose klausimų formuluotėse jau kaip nustatytas faktas pateikiami teiginiai, kurie nėra pagrįsti jokiais konkrečiais duomenimis, todėl dar kartą turiu priminti apie nekaltumo prezumpcijos principą.
Antra, turiu priminti ir tai, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnis, tiek 2015 metais priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas akcentuoja konstitucinį prokurorų nepriklausomumo principą, kuris nesuderinamas su generalinio prokuroro viešu atsiskaitymu iš Seimo tribūnos apie veiksmus ir sprendimus konkrečiuose ikiteisminiuose tyrimuose.
Tad šiuo metu viešai galiu pranešti tik tiek, kad Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro tarnybinio pranešimo pagrindu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba, kurį pavesta organizuoti Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorams. Įtarimai šiame tyrime kol kas nėra niekam nepareikšti.
Šio ikiteisminio tyrimo eigoje bus siekiama išaiškinti ir tai, ar minimi teiginiai dėl FNTT Kauno apygardos valdybos pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų yra pagrįsti.
10 klausimas. Ar šie minimi ikiteisminiai tyrimai, kuriuose aukšti FNTT Kauno apygardos valdybos pareigūnai siūlė sprendimus, siekiant objektyvaus tyrimo, buvo perimti iš FNTT Kauno padalinio ir Kauno apygardos prokuratūros į kitą ikiteisminio tyrimo įstaigą ir kontroliuoti kitai prokuratūrai? Jei ne, kodėl iki šiol tai nepadaryta?
Kaip jau ką tik minėjau, ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo yra pradėtas Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro iniciatyva, todėl šiuo metu nėra jokio pagrindo abejoti šio prokuroro objektyvumu ir jo organizuojamus tyrimus perduoti kitam prokurorui ar kitai teritorinei prokuratūrai.
Prokuratūra
Taip pat galiu informuoti, kad minimuose tyrimuose yra padaryti sprendimai dėl ikiteisminio tyrimo institucijos tyrėjo pakeitimo.
11 klausimas. Ar po žiniasklaidos pranešimų buvo atliktas sisteminis tarnybinis tyrimas dėl Kauno apygardos prokuratūros prokurorų veiklos, kurie kontroliuoja ikiteisminius tyrimus FNTT Kauno apygardos valdyboje, siekiant objektyviai įvertinti susidariusią situaciją?
Galiu užtikrinti, kad iki dabar jokių objektyvių duomenų, kurie būtų pagrindas tokį tyrimą atlikti, aš neturiu.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nariai Seime Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas, gindami viešąjį interesą, rengia kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą dėl Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Stasio Jakeliūno galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir neteisėto bandymo paveikti Lietuvos banko (LB) priimamus sprendimus.
„Esame susirūpinę pastaruoju metu ypač suintensyvėjusiomis Seimo valdančiosios daugumos atstovų S. Jakeliūno ir jį remiančių Ramūno Karbauskio, Viktoro Pranckiečio pastangomis menkinti LB reputaciją. Tai svarbiausia šalies institucija, kontroliuojanti bankų sistemą ir užtikrinanti šio sektoriaus stabilumą. Bet koks kišimasis į LB nepriklausomumą gali sukelti neprognozuojamas pasekmes, nerimą Lietuvos ir tarptautinėse finansų rinkose, indėlininkų paniką. Jau nekalbant apie tai, kad toks kišimasis yra neteisėtas. Kiekvienos šalies centrinio banko nepriklausomumą gina Europos centrinis bankas“, – TS-LKD pranešime cituojamas A. Kubilius.
Seimo narys kelia klausimą, kas slypi po S. Jakeliūno siekiu sukelti abejones šalies centrine finansų institucija.
„Jei tai būtų tik kerštas už S. Jakeliūno nepriėmimą į darbą, tai būtų mažiausia grėsmė valstybės saugumui ir jos institucijų stabilumui, tačiau mes matome ir kur kas rimtesnių galimų interesų. Gali būti, kad toks neteisėtas elgesys yra nulemtas artėjančių Prezidento rinkimų, kuriuose dalyvauja ministras pirmininkas (Saulius Skvernelis. – ELTA). Tokių pavojingų rinkimų kampanijų jau yra buvę. Bet gali būti ir bankrutavusio banko „Snoras“ akcininkų bandymo daryti poveikį Lietuvoje, pasitelkiant Seimo narį S. Jakeliūną ir keršijant banko vadovui Vitui Vasiliauskui už „Snoro“ banko bankrotą. O tai jau būtų žymiai rimtesnė problema“, – teigia A. Kubilius.
Pasak M. Majausko, nutarta kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši ištirtų S. Jakeliūno veiklą.
„Matydami galimai neteisėtą veiką, nukreiptą prieš pagrindinę Lietuvos finansų instituciją – Lietuvos banką – rengiame kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą. Prašome pradėti ikiteisminį tyrimą ir ištirti, ar pono S. Jakeliūno veiksmais nedaroma žala viešajam interesui pagal Baudžiamojo kodekso 228 ir 288 straipsnius – piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir neleistiną kišimąsi į valstybės tarnautojo veiklą, pažeidžiant Lietuvos banko nepriklausomumą“, – cituojamas M. Majauskas.
ELTA primena, kad LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas po Vyriausybės pasitarimo trečiadienį teigė, kad krizės tyrimą atliekantis BFK pirmininkas S. Jakeliūnas bandė pakliūti dirbti į LB, kitaip žadėdamas parašyti knygą bei dalyvauti „Snoro“ byloje.
„Aš puikiai prisimenu (…) mūsų pokalbį (su S. Jakeliūnu. – ELTA) 2013 m. rudenį, kuriame mes kalbėjome apie finansinių paslaugų priežiūrą. Taip pat jis užsiminė, kad turi kompetencijos ir galėtų prisijungti prie LB kolektyvo. Jei ne, tai jis turi pasiūlymą su „Snoru“ susijusiais asmenimis, parašytų knygą ir kažkaip dalyvautų teisminiuose procesuose, susijusiuose su „Snoru“, kaip ekspertizę turintis asmuo. Mano atsakymas buvo paprastas: pone Stasy, pamirškime šį pokalbį, jūs vaikštote ties Baudžiamojo kodekso riba ir turėtumėte suprasti, ką „Snoro“ byla reiškia Lietuvos bankui, ir toks elgesys yra neetiškas“, – po posėdžio žurnalistams sakė V. Vasiliauskas.
Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr. Pasak LB valdybos pirmininko, po pokalbio jis paprašė, kad S. Jakeliūnas jį ištrintų iš adresatų sąrašo, o tai, pasak V. Vasiliausko, parodo, kodėl tarpusavio santykiai tarp jų yra atšalę.
„Aš nuoširdžiai buvau šoke – kaip galima taip šnekėti. Po to mes dar susirašinėdavome ir 2014 m. pabaigoje, kai buvo kilęs „Swedbank“ palūkanų skandalas, mes ten susirašinėjome, apsikeitėme elektroninėmis žinutėmis. Paprašiau, kad jis mane išbrauktų iš adresatų sąrašo, nes nenoriu nieko bendro su juo turėti“, – žurnalistams sakė V. Vasiliauskas.
Pasak jo, dabartiniai teiginiai apie LB, sklindantys iš S. Jakeliūno, yra šmeižtas.
„Tai yra viena aplinkybių, kodėl mes išėjome viešai. Aš negaliu pakęsti, kai banko, kuris yra viena šauniausių ekspertinių institucijų, vadovybė, labai protingai ir gudriai formuojant teiginius, kurie būtų kaip nuomonės reiškimas ir klausimai, yra viešai šmeižiama. Tai yra problema, ir dėl to į tai galime atsakyti tik viešumu, kito kelio neturime“, – po posėdžio kalbėjo V. Vasiliauskas.
Snoras
LB valdybos pirmininkas trečiadienį taip pat teigė galvojantis apie susirašinėjimo su krizės tyrimą atliekančiu BFK pirmininku paviešinimą.
S. Jakeliūnas sakė, kad susirašinėjimuose jokios informacijos, dėl kurios nerimautų, nėra.
„Ne, nėra (dėl ko nerimauti. – ELTA). Rašiau jiems (…), apie „Revolutą“ taip pat, bet, kad būtų kažko pikantiško, nėra. Interpretuoti galima įvairiai“, – Eltai teigė S. Jakeliūnas.
Vienas milijonas du šimtai tūkstančių eurų – tokia suma piniginių lėšų Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorų nutarimais šiais metais buvo pripažinta bešeimininke ir perduota valstybės nuosavybėn. Sostinės prokurorai sprendimus pripažinti pinigines lėšas bešeimininkėmis priėmė šešiuose ikiteisminiuose tyrimuose dėl galimo pinigų plovimo, galimai nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo ir kitų nusikalstamų veikų. Ikiteisminius tyrimus atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos pareigūnai.
Ikiteisminiai tyrimai buvo atliekami dėl įtartinų, nepagrįstų, galimai nusikalstamų finansinių operacijų, kurių metu neaiškios kilmės lėšos buvo pervedamos į Lietuvoje veikiančias finansines įstaigas. Nustačius, kad tiek lėšų siuntėjai, tiek jų tariami gavėjai nėra tikri šių lėšų savininkai, šių lėšų judėjimas buvo apribotas, o vėliau, prokurorų sprendimais, piniginės lėšos perduotos valstybės nuosavybėn.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra
Vilniaus apskrities VPK viršininko pavaduotojas Mindaugas Morkevičius ir prokurorė Edita Ignatavičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Bendras Generalinės prokuratūros ir Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos pranešimas
Po itin sudėtingo tyrimo, sėkmingai bendradarbiaujant Lietuvos, užsienio institucijų ir tarptautinių organizacijų pareigūnams, išaiškinta ir sustabdyta išskirtinio masto tarptautinio nusikalstamo susivienijimo, veikla.
Keletą metų, laikantis ypatingo konfidencialumo sąlygų, buvo renkami duomenys, kurie leidžia pagrįstai įtarti, kad šio susivienijimo nariai, kurių dauguma yra Lietuvos piliečiai, specializavosi vadinamojo „kardingo“, įsilaužimų į banko sąskaitas, BOTNET naudojimo srityje, taip pat vykdė nusikaltimus, susijusius su mokesčių slėpimu, pinigų plovimu, stambaus masto nusikalstamu būdu Vokietijos ir kitų Vakarų Europos šalių elektroninėse parduotuvėse įgytų prekių persiuntimu realizacijai į trečiąsias šalis ir kitų nusikaltimų darymu.
Lietuvoje įtarimai pareikšti 58 asmenims. Šį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius, tyrimą atlieka Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos tyrėjai. Tyrimas keletą metų vyko sudarius specialią Lietuvos bei Vokietijos pareigūnų jungtinę tyrimo grupę bei dalyvaujant tarptautinių organizacijų Eurojustas ir Europolas pareigūnams.
Pareigūnų surinkti duomenys atskleidžia, kad šiame nusikalstamame susivienijime buvo palaikoma griežta hierarchija ir vaidmenų pasiskirstymas. Viena susivienijimo narių grupė buvo atsakinga už vertingų prekių įgijimą elektroninėse parduotuvėse naudojant vogtus kreditinių kortelių duomenis. Dažniausiai nukentėdavo Vokietijos elektroninės parduotuvės.
Kita grupė buvo atsakinga už vadinamųjų „dropų“ arba kitaip „siuntinių agentų“ verbavimą ir kontakto su jais palaikymą. „Siuntinių agentų“ vardu buvo persiunčiamos elektroninėse parduotuvėse nusikalstamu būdu įgytos prekės. Šie asmenys privalėjo persiųsti prekes toliau, jau į Rytų Europos šalis. „Siuntinių agentų“ darbą kontroliavę nusikalstamo susivienijimo nariai stengėsi juos įtikinti, kad šis darbas yra legalus ir netgi gana pelningas, tačiau maždaug po mėnesio visi kontaktai su „siuntinių agentais“ būdavo nutraukiami ir jokių pinigų jie negaudavo. Susivienijimo nariai per tą laiką jau būdavo užverbavę naujus „siuntinių agentus“.
Trečia nusikalstamo susivienijimo narių grupė buvo atsakinga už nusikalstamu būdu įgytų prekių priėmimą Rytų Europoje ir šių prekių realizavimą. Iš realizacijos gautas pelnas elektroninių pinigų ir kriptovaliutos pavidalu buvo persiunčiamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriui, kuris paskirstydavo uždirbtus pinigus tarp kitų nusikalstamo susivienijimo narių. Atlygis priklausydavo nuo asmens pareigų susivienijime ir darbo produktyvumo.
Ikiteisminį tyrimą atliekantys Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos tyrėjai nustatė, kad nusikalstamo susivienijimo nariai, gyvendami skirtingose valstybėse, kontaktuodavo su organizatoriumi bei tarpusavyje internetu, laikydamiesi itin griežtų konspiracijos reikalavimų. Specialias duomenų bazes administravęs šio susivienijimo organizatorius reikalaudavo, kad kiekvienas jo narys tokioje duomenų bazėje nuolat talpintų tam tikras ataskaitas apie atliktus darbus ir kiti į nusikalstamą schemą įtraukti asmenys galėtų matyti visą neteisėtai įgytų prekių judėjimo grandinę.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pagrindinis prekių kiekis iš Vokietijos elektroninių parduotuvių (jos buvo pats populiariausias nusikaltėlių taikinys) keliavo į Rusiją, Ukrainą ir Baltijos šalis. Už prekių realizaciją atsakingi nusikalstamo susivienijimo nariai paprastai turėdavo ne tik sandėlius, bet ir savo elektronines parduotuves, per kurias lengvai realizuodavo prekes žymiai mažesne kaina negu Vakaruose. Populiariausios iš jų: naujausi išmanieji telefonai, kompiuteriai, navigacijos, televizoriai, dulkių siurbliai, garsių prekinių ženklų drabužiai.
2015 metais tarp Lietuvos ir Vokietijos teisėsaugos institucijų buvo pasirašyta sutartis dėl Jungtinės tyrimo grupės (JTG) sudarymo. Tai ženkliai supaprastino ir pagreitino aktualios informacijos apsikeitimo procedūrą tarp abiejų šalių policijos pareigūnų ir prokuratūros atstovų.
Tyrimo metu buvo nustatyta daugiau nei 35 000 sukčiavimo internetu atvejų, kurie nuo 2012 metų buvo įvykdyti šio tarptautinio nusikalstamo susivienijimo narių. Turimi duomenys leidžia manyti, kad šio nusikalstamo susivienijimo padaryta žala gali siekti apie 18 milijonų eurų.
2018 m. birželio mėnesį Kipre, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Šveicarijoje, Ukrainoje ir Jungtinėje Karalystėje buvo įvykdyta didelio masto tarptautinė operaciją. Jos metu Kipre sulaikytas šio nusikalstamo susivienijimo organizatorius, turintis Rusijos Federacijos pilietybę, o kitose šalyse – pagrindiniai susivienijimo nariai. Operacija, padedant Europolui ir Eurojustui, buvo organizuota Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnų kartu su kolegomis iš Saksonijos žemės Kriminalinių tyrimų biuro.
Eurojusto atstovai reikšmingai prisidėjo prie tyrimo koordinuodami ikiteisminio tyrimo veiksmus tarp įvairių užsienio valstybių prokurorų, policijos pareigūnų, surengė penkis koordinacinius pasitarimus dėl bendrų tyrimo veiksmų bei padėjo įsteigti jungtinę tyrimo grupę.
Europolo pareigūnai buvo atsakingi už apsikeitimą informacija tarp tyrime dalyvaujančių šalių ir vykdė didžiulės apimties duomenų bei kitos informacijos analizę. Tai padėjo surinkti reikšmingus duomenis apie pagrindinius įtariamuosius ir susieti visų dalyvaujančių šalių tyrimus.
Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai ne tik dalyvavo sulaikymo operacijose Kipre ir Jungtinėje Karalystėje, tačiau ir kruopščiai suplanavo ir realizavo tris operacijos etapus Lietuvoje.
Pirmasis iš jų įvyko 2017 metų spalio 10-13 dienomis. Tuo metu Lietuvos policijos pareigūnai kartu su Vokietijos policijos pareigūnais, dalyvaujant Europolo atstovui atliko vienuolika kratų Kaune, Vilniuje ir Visagine. Jų metu buvo sulaikyti penki įtariamieji. Po šių asmenų sulaikymų, vėliau buvo sulaikyti ir kiti, nusikalstamo susivienijimo hierarchijoje žemiau stovintys, susivienijimo nariai.
Antrasis operacijos etapas Lietuvoje įvyko 2018 metų birželio 12-13 dienomis. Tuo metu Lietuvos pareigūnai Visagine sulaikė nusikalstamo susivienijimo narį, atsakingą už grupuotės pinigų plovimą. Jo naudotose patalpose buvo atliktos 3 kratos. Tuo pačiu metu kiti Lietuvos policijos pareigūnai dalyvavo nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus sulaikymo operacijoje Kipre. Tai – pagrindinė operacijos fazė. Jos metu sulaikymai taip pat vyko ir daugelyje kitų šalių. Veiksmams koordinuoti Europole buvo įsteigtas operatyvinis štabas, kuriame dalyvavo ir Lietuvos policijos atstovai.
2018 metų birželio 26-28 dienomis įvyko trečiasis operacijos etapas, kurio metu Vilniuje ir įvairiose Didžiosios Britanijos miestuose buvo sulaikyti keturi įtariamieji Lietuvos Respublikos piliečiai, atlikta 10 kratų. Pažymėtina, jog Didžiojoje Britanijoje buvo sulaikytas nusikalstamo susivienijimo narys, kuris vadovavo mūsų šalies piliečių, dirbusių „siuntinių agentais“, tinklui. Šio asmens atžvilgiu buvo paskelbtas Europos arešto orderis, ir jis jau po dviejų savaičių perduotas Lietuvai.
Ikiteisminio tyrimo metu atliekant kratas Lietuvoje buvo rasta ir paimta apie 150 000 eurų, 185 000 JAV dolerių, apribotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį bei kitą turtą Vilniuje ir Kaune.
Tyrimas šiuo metu tęsiamas.
Už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime yra numatytas laisvės atėmimas iki penkiolikos metų.
Už sukčiavimą organizuotoje grupėje yra numatytas laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės, ar jos duomenų panaudojimą, netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimą, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimą ar neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis yra numatytas laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Nuotraukose – 1991-ųjų Sausio 13-oji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Paskelbus apie Rusijos Federacijos Tyrimų komiteto sprendimą iškelti baudžiamąsias bylas Lietuvos prokurorams ir teisėjams nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylas, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra primena, kad mūsų valstybės Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad teisingumą vykdo tik teismas, o teisėjai bei prokurorai yra nepriklausomi ir vykdydami savo pareigas klauso tik įstatymo.
Sausio 13-osios minėjimas 2016-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Šią žinią galiu vertinti tik kaip bandymą bauginant baudžiamuoju persekiojimu paveikti mūsų valstybės prokurorų bei teisėjų darbą. Tai prieštarauja teisingumo principams, kuriais vadovaujasi demokratinės teisinės valstybės.“ – sako E. Pašilis.
Joks oficialaus pranešimas apie Lietuvos teisėjų bei prokurorų atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį persekiojimą iš Rusijos Federacijos šiuo metu nėra gautas.
Prokuratūra primena, kad šių metų gegužės mėnesį Generalinės prokuratūros prokurorai, palaikantys valstybinį kaltinimą Sausio 13-osios byloje, baigiamosiose kalbose pasiūlė kaltinamiesiems skirti bausmes, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme.
Sausio 13-osios minėjimas Lietuvos Seime 2015-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kaltinimų dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų veikiant organizuotoje grupėje sulaukė 67 Rusijos Federacijos, Ukrainos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai, 1991 m. ėję vadovaujančias pareigas Sovietų Sąjungos komunistų partijoje, Gynybos, Vidaus reikalų ministerijose, Valstybės saugumo komitete (KGB), jų sukarintuose padaliniuose.
Iš minėtų kaltinamųjų 65 yra teisiami jiems nedalyvaut teisminiame procese, t. y. už akių, o du kaltinamieji dalyvauja Vilniaus apygardos teisme.
Sausio 13-osios minėjimo akimirka Lietuvos Seime 2017-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šešis asmenis, subūrusius organizuotą grupę ir į ją įtraukusius kitus kaltinamuosius, prokurorai prašė teismo pripažinti kaltais, padarius nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, ir pasiūlė skirti jiems griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime. Likusius kaltinamuosius, t. y. 61 asmenį, prokurorai prašė teismo pripažinti kaltais, padarius nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, ir skirti jiems laisvės atėmimo bausmes nuo 12 iki 20 metų, jas atliekant pataisos namuose.
1991 m. sausį jėga buvo siekiama Nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą grąžinti į Sovietų Sąjungos sudėtį. Karinių veiksmų metu, užimant Spaudos rūmus, Televizijos bokštą, Lietuvos radijo ir televizijos pastatus bei komendanto valandos metu buvo nužudyta 14 civilių, daugiau nei 800 civilių buvo sužaloti. Šioje byloje nukentėjusiais pripažinti 790 asmenų.
Prokurorai taip pat teismo prašė priteisti solidariai iš kaltinamųjų nukentėjusiesiems pagal jų pareikštus civilinius ieškinius – 1 120 000 Eur ir 11 365 460 Eur žalą Lietuvos valstybės naudai.
Šis teisminis procesas dar nėra baigtas
Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra
Išnagrinėjus Valstybės saugumo departamento (VSD) raštą dėl galimai neteisėto žvalgybos informacijos apie tam tikrų verslo grupių įtaką politikams paviešinimo, Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šis sprendimas priimtas įvertinus VSD pateiktą ir kitą reikšmingą informaciją, kuri buvo gauta tikslinant pareiškime nurodytas aplinkybes.
Pareiškimo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad šių metų gegužės mėn. pradžioje įvairiose žiniasklaidos priemonėse buvo paskelbta VSD Seimo Nacionaliniam saugumo ir gynybos komitetui siųsto rašto, kuriam nebuvo suteikta jokia slaptumo žyma, kopija. Š. m. birželio 1 d. Seimo NSGK sprendimu tas pats dokumentas buvo oficialiai paskelbtas viešai.
„Atsižvelgiant į tai, kad š. m. birželio 1 d. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas šią informaciją paskelbė viešai bei įvertinus šios informacijos turinį, iš kurio akivaizdu, kad informacija buvo paviešinta vadovaujantis visuomenės ir valstybės intereso viršenybės principu, t. y. siekiant atskleisti neigiamą tam tikrų verslo grupių įtaką politikams ir politiniams procesams šalyje, aplinkybė, kad ši informacija buvo paviešinta anksčiau, vertintina kaip formalus pažeidimas, neužtraukiantis baudžiamosios atsakomybės“, – rašoma nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Prokuratūra it koks Grinčas vagia malonias Kalėdas iš liberalų. Ketvirtadienį Prokuratūra Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) perdavė ikiteisminio tyrimo medžiagą dėl liberalų politinės korupcijos ir taip dar kartą užbėrė druskos ant neskaidria veikla kaltinamos partijos žaizdų.
Pateiktoje medžiagoje nieko labai naujo: teigiama, kad nustatyta, jog Liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinė kampanija iš dalies buvo finansuota iš neteisėto finansavimo šaltinio – VšĮ „Laisvės studijų centras“ lėšų. Tačiau klausant Liberalų sąjūdžio pirmininko Eugenijaus Gentvilo, susidaro įspūdis, kad jam kelia nerimą ne tiek ši medžiaga, kiek tai, jog Prokuratūros balsas šiuo klausimu skamba labai dažnai, labai garsiai ir labai viešai.
Dėl to, panašu, kad ne vienas liberalas specifinės architektūros pastate, kuriame įsikūrusi Prokuratūra, mato ne ką kitą kaip Pandoros skrynią, kuriai prasivėrus sudreba jau ir taip „drebantis“ Liberalų sąjūdis.
Kitaip tariant, periodiškai iš Prokuratūros pasirodantys pranešimai apie liberalų bylą į neviltį varo tiek naująjį partijos pirmininką Eugenijų Gentvilą, tiek ir pačios partijos reitingus. Pastaraisiais mėnesiais rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rodo, kad liberalai svyruoja ties 5 proc. palaikymo riba. Tai riba, kuri yra būtina siekiant patekti į Seimą.
Dar gruodžio pradžioje E. Gentvilas, komentuodamas lapkričio mėnesį pasirodžiusius prokurorų konstatavimus, kad Liberalų sąjūdis galėjo turėti naudos iš narystę sustabdžiusio Gintaro Steponavičiaus piktnaudžiavimo, balsuojant dėl koncernui „MG Baltic“ naudingų teisės aktų priėmimo, teigė, kad Prokuratūros darbas primena tikslingą kenkimą partijai.
Anot E. Gentvilo, prokurorai tokiomis žiniomis nieko naujo nepasako, tačiau į labai nepatogią situaciją varo atsigauti bandančią partiją. Tuo labiau kad Prokuratūros pasisakymas buvo deklaruojamas naujo partijos pirmininko rinkimų fone. Tąkart politikas retoriškai klausė, ar nevyksta teisėsaugos struktūrose kokie nors užkulisiniai dalykai.
Šiandien, nors ir po partijos pirmininko rinkimų, tačiau prieš pat Kalėdas, Prokuratūra vėl turi „žinių“ apie liberalus. Ir šios žinios vėl į neviltį varo partijos pirmininku išrinktą E. Gentvilą. Jam kaltinimai vėl atrodo pritemptos teisėsaugos interpretacijos, primenančios partijos kankinimą.
„Daug kas atrodo keistai, bet kategoriškų vertinimų nesiimu, – Eltai sakė E. Gentvilas. – Daug ko nežinome. Nežinome, kaip vyksta procesas, kodėl jis taip vyksta“.
Vis dėlto dabartinė situacija politikui kelia nemažai įtarimų, kad kažkas tiesiog eksperimentuoja su partija.
„Esame bokso kriaušės vietoje. Mus daužo ir kartais paspjaudo. Ir čia nesu tikras, ar tai vyksta pagrįstai, ar nepagrįstai“, – komentavo pasirodžiusią informaciją iš Prokuratūros E. Gentvilas.
Liberalas teigė, kad dabar laukia, kol baigsis ikiteisminis tyrimas. „Tada ir paaiškės, ar buvo pagrindas tokioms interpretacijoms. Jei paaiškės, kad visos interpretacijos yra neteisingos, ateis diena, kai bokso kriaušė trenks atgal“, – aiškino liberalų pirmininkas.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė sutiko, kad Prokuratūros žinios neleidžia atsipūsti tiek liberalams, tiek jų rinkėjams. Anot jos, Prokuratūros siunčiamos „žinutės“ liberalus smukdo vis giliau ir giliau.
Tačiau MRU politologė akcentavo, kad, nepaisant to, jog Prokuratūra korupcijos verpetuose skęstančios partijos negaili, patys liberalai nedaro nieko rimto, kad pasilengvintų gyvenimą. Anot jos, liberalai nesiunčia jokių pozityvių naujienų savo potencialiam rinkėjui. Kitaip tariant, skęstama ne tik dėl padarytų klaidų ar Prokuratūros pareiškimų. Sunkios dienos nesibaigia ir dėl neteisingų sprendimų.
„Ką liberalai, be to, kad bandė atmušti Prokuratūros kaltinimus, padarė taisydami savo reputaciją? Aš manyčiau, kad nieko“, – akcentavo MRU dėstytoja.
„Kokią žinutę liberalų rinkėjas gavo per partijos pirmininko rinkimus? Potencialūs rinkėjai, teigė politologė, gavo E. Gentvilą, kuris su žadamu partijos atsinaujinimu nelabai siejasi“, – detalizavo politologė.
R. Urbonaitė teigė mananti, kad rinkimai, kuriuose buvo tik du kandidatai ir kurie nebuvo visuotiniai, ne tik komunikacine prasme liko periferijoje, bet kartu visuomenės neįtikino, kad partijoje vyksta kažkoks realus atsinaujinimas. Tuo labiau kad tik pasibaigus rinkimams kilo vieši ginčiai dėl jų skaidrumo.
Maža to, pabrėžė politologė, kad liberalų darbas opozicijoje taip pat yra labai silpnas. R. Urbonaitė priminė, jog dalis liberalų palaikė 2018 m. biudžetą.
Taigi, konstatavo MRU dėstytoja, liberalai neišnaudoja to, kad yra vienintelė liberalizmui atstovaujanti jėga. Todėl, anot jos, net atsiribojus nuo nuolat pasikartojančių Prokuratūros priminimų apie kaltinimus korupcija, situacija su liberalų veiksmais, susigrąžinant pasitikėjimą, nėra gera.
Parlamentinį tyrimą dėl elektroninės sveikatos sistemos kūrimo atlikusi Seimo Antikorupcijos komisija prašo Generalinės prokuratūros įvertinti kai kurių buvusių Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovų ir darbuotojų galimą nusikalstamą veiklą.
Toks prašymas suformuluotas Vitalijaus Gailiaus vadovaujamos komisijos išvadose, kurios penktadienį įregistruotos Seimo posėdžių sekretoriate.
Komisija, įvertinusi surinktą medžiagą apie buvusių SAM darbuotojų Sauliaus Juliaus Janonio, Žilvino Padaigos, Haroldo Baubino, Evaldo Dobravolsko dalyvavimą įgyvendinant e.sveikata projektą Lietuvos mastu, daro išvadą, kad „šie asmenys galimai pasinaudodami savo einamomis pareigomis, siekdami asmeninės naudos, iš anksto suplanavo ir sukūrė verslo planą“.
Komisija turi pagrindo įtarti, kad „šių asmenų valdomi ir (ar) valdyti privatūs juridiniai asmenys galimai sukūrė nusikalstamą schemą, kuri sudaro galimybes dalyvauti įgyvendinant e.sveikata projektą tarpininkų vaidmeniu, negalinčių pasiūlyti galutinio produkto, o tai stipriai brangina gydymo įstaigų vykdomus su e.sveikata susijusius viešuosius pirkimus“.
Pasak išvadų projekto, komisijoje išnagrinėjus surinktą informaciją darytina išvada, kad „S. J. Janonis, H. Baubinas, Ž. Padaiga ir E. Dobravolskas – visi įvairiose institucijose yra skirtingu metu kartu dirbę, o juos sieja verslo interesai: S. J. Janonis buvo vienas pirmųjų Valstybinės ligonių kasos direktorių ir vadovavo šiai institucijai nuo 1997 m. iki 2003 m., vėliau jis, laimėjęs konkursą, tapo SAM sekretoriumi ir ėjo šias pareigas nuo 2003 m. iki 2006 m. pradžios. Pasitraukęs iš SAM S. J. Janonis pradėjo aktyviai užsiiminėti verslu“.
Komisijos duomenimis, H. Baubinas – S. J. Janoniui vadovaujant VLK – buvo VLK Sveikatos draudimo metodikos skyriaus specialistas, o vėliau buvo pakeltas į direktoriaus pavaduotojo medicinai postą. 2006 m. pradžioje S. J. Janoniui pasitraukus iš SAM sekretoriaus posto, H. Baubinas buvo paskirtas į jo vietą ir išbuvo joje iki 2009 m., kuomet buvo atleistas dėl blogai įgyvendinto NESS projekto.
Ž. Padaiga dirba Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Dirbdamas tuometiniame Kauno medicinos universitete, 1998-2003 m., taip pat buvo Seimo Nacionalinės sveikatos tarybos patarėju, o 2004-2006 m. laikotarpiu buvo sveikatos apsaugos ministru, t. y. tuo metu, kai SAM sekretoriumi dirbo S. J. Janonis.
E. Dobravolskas – buvęs SAM darbuotojas, buvo pavaldus H. Baubinui, kai pastarasis buvo SAM sekretoriumi ir buvo atsakingas už NESS įgyvendinimą.
„Galimai neskaidri šių asmenų veikla prasidėjo S. J. Janoniui išėjus iš SAM ir į jo vietą atėjus H. Baubinui, kai ministru buvo Ž. Padaiga. Šių asmenų pastangomis buvo pasiekta, kad antrą kartą vykdomą e.sveikatos projektą, taip vadinamą NESS II, įgyvendintų UAB „Etnomedijos Intercentras“, o jį prižiūrėtų jų paskirtas žmogus H. Baubinas ir jo pavaduotojas E. Dobravolskas. Projektas buvo neįgyvendintas, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu SAM diegėjams buvo įpareigota primokėti daugiau kaip 650 tūkst. eurų už nepabaigtą ir neveikiančią e.sveikatos sistemą, neskaitant kitų už „atliktus darbus“ sumokėtų sumų“, – sakoma Seimo Antikorupcijos komisijos išvadose.
Komisijos duomenimis, S. J. Janonis įkūrė įmonę UAB EHS (2016 m. pavadinimas pakeistas į UAB „Varutis“). 2007 m. vasario mėn. ši įmonė kartu su UAB „Etnomedijos Intercentras“ vykdė NESS II projektą.
Taip pat, kol vyko NESS II kūrimas, S. J. Janonis įkūrė įmonę UAB „e-sveikata“ (2014 m. pakeistas pavadinimas į UAB „Diavera“), kurios pagrindinė veikla buvo teikti paslaugas sveikatos įstaigoms.
„Pirmoji viešojo konkurso sutartis buvo laimėta jau 2008 m. VšĮ Klaipėdos apskrities ligoninėje, kur buvo plečiama „Ligoninės paciento elektroninės sveikatos įrašo informacinė sistema“. Tuo laikotarpiu e.sveikatos sprendimai dar nebuvo gavę finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir įmonės kryptis buvo pakeista iš informacinių sistemų į mokymų ir konsultacijų. 2010 m. įmonė laimėjo Lietuvos gydytojų sąjungos konkursą už 2,5 mln. eurų, vėliau 2011 m. pardavė savo paslaugų (mokymų ir konsultacijų) dar už daugiau kaip 1 mln. eurų, o 2012 m. už 350 tūkst. eurų bei už 250 tūkst. eurų. 2013 m., didžioji šių pirkimų dalis buvo susijusi su Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centru prie SAM“, – nustatė Seimo komisija.
Jos išvadose teigiama, kad nepavykus pabaigti NESS II projekto ir atleidus H. Baubiną iš SAM sekretoriaus pareigų, jis 2009 m. liepos 1 dieną buvo priimtas į įmonę UAB „e-sveikata“. Šioje įmonėje tuo metu jau dirbo tiek S. J. Janonis – atsakingas už informacines technologijas, tiek Ž. Padaiga – atsakingas už visuomenės sveikatos projektus.
Parlamentarų duomenimis, tuo tarpu kartu su H. Baubinu dirbęs E. Dobravolskas buvo paskirtas UAB EHS direktoriumi.
Tyrimą atlikusi komisija nustatė, kad S. J. Janonis 2011 m. gruodžio mėnesį, įkūrė naują įmonę UAB „Hisas“, kuri, tikėtina, vėliau ir perėmė visus UAB „e-sveikata“ įsipareigojimus. Ši įmonė iš karto tapo viena pagrindine Ligoninių informacinių sistemų kūrėja.
„Abejonių kyla dėl bendrovės galimybių, kai trumpiau nei per 1 metus turi sukurti eilės ligoninių informacines sistemas. Todėl tikėtina, kad įmonė šią sistemą gavo jau pagamintą, o ją pagamino UAB EHS. Tai galima nustatyti pagal tai, kad E. Dobravolskas viešai prisistatydavo kaip UAB „Hisas“ projektų vadovas“, – teigiama komisijos išvadose.
Pasak komisijos, darytina išvada, kad UAB „Hisas“ galimai pardavinėjo UAB EHS sukurtą sistemą, naudodamasis S. J. Janonio, Ž. Padaigos įtaka tiek SAM, tiek ligoninių vadovams. „Taip pat, išnagrinėjus aptariamų bendrovių laimėtus viešuosius pirkimus, akivaizdu, kad tiek UAB EHS, tiek UAB „Hisas“ klientų ratas persidengia, lygiai taip pat kaip ir pagrindiniai atstovaujantys asmenys – E. Dobravolskas, kuris tuo pačiu metu buvo UAB EHS direktoriumi bei prisistatinėjo UAB „Hisas“ projektų vadovu. Taip pat svarbus faktas, kad daugeliu atvejų pirkimo konkursuose dalyvaudavo ir laimėdavo vienas tiekėjas“, – nustatė parlamentarai.
2009-2015 metų e.sveikatos programos lėšų įsisavinimui buvo pasitelktas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. „Ši įstaiga pati netikėtai nusprendė kurti ligoninės informacinę sistemą ir sėkmingai laimėjo kelis didelės apimties ir finansiškai naudingus konkursus. Atkreiptinas dėmesys, kad Ž. Padaiga tuo metu Lietuvos sveikatos mokslų universitete ėjo fakulteto dekano pareigas, o apie šį konkursą ir netikėtą bendradarbiavimą patvirtino komisijos posėdyje apklaustas S. J. Janonis.
Pažymėtina, kad šio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto laimėto konkurso projekto vadovu viešoje erdvėje prisistatė E. Dobravolskas, kuris pristatinėjo sveikatos priežiūros įstaigų informacinės sistemos diegimą ir perspektyvas, t. y. tas pats E. Dobravolskas, kuris yra UAB „Hisas“ projektų vadovas ir UAB EHS pagrindinis akcininkas“, – nustatė komisija.
Analizuojant gautą medžiagą taip pat atkreiptas dėmesys, kad UAB „Varutis“ viešuosiuose pirkimuose dalyvavo 2009-2011 metais, vėliau „užleido vietą“ UAB „Hisas“, kuri dalyvavo konkursuose 2012-2016 metais. „Tokiu būdu buvo vaizduojama, kad dirba skirtingos įmonės, nors iš tiesų veikė tie patys asmenys“, – sakoma išvadose.
Komisija prašo Generalinę prokuratūrą įvertinti išvadoje paminėtų asmenų galimą nusikalstamą veiką.
Komisija daro išvadą, kad „buvę SAM darbuotojai S. J. Janonis, Ž. Padaiga, H. Baubinas, E. Dobravolskas, dirbdami SAM ir tiesiogiai dalyvavę e.sveikata projekto planavimo, rengimo, įgyvendinimo, teisinės bazės kūrimo darbuose, ignoruodami Valstybės kontrolės pastabas, galimai iš anksto planavo būsimo verslo schemą, įkuriant privačius juridinius asmenis, kurie dalyvaus diegiant e.sveikata sistemą Lietuvoje“.
Komisija taip pat daro išvadą, kad, prižiūrint NESS I projekto įgyvendinimą, Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA, direktorius Viktoras Sirvydis) nevykdė pakankamos NESS I projekto įgyvendinimo kontrolės, vykdoma priežiūra nebuvo efektyvi, o tik formali ir deklaratyvi, todėl darytina išvada, kad valstybei galimai buvo padaryta žala.
Seimo Antikorupcijos komisija mano, kad Generalinės prokuratūros prokuroras Erikas Vaitekūnas 2008 m. gruodžio 15 dienos nutarimu nepradėti ikiteisminio tyrimo pagal Seimo Audito komiteto, Seimo Sveikatos reikalų komiteto ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) pateiktą medžiagą dėl NESS, neištiriant visų aplinkybių, sudarė sąlygas nebaudžiamumui ateityje.
Beje, 2017 m. lapkričio 13 dienos raštu generalinė prokuratūra Komisiją informavo, kad: „2017 m. spalio 26 d. tarnybiniu pranešimu prokuroras savo iniciatyva pradėjo tyrimą viešojo intereso gynimo aspektu dėl valstybei galimai padarytos žalos įgyvendinant Nacionalines sveikatos sistemos projektą“.
Komisija atkreipia dėmesį, kad buvę SAM valstybės tarnautojai, dirbdami SAM tiesiogiai dalyvavę e.sveikata projekto įgyvendinime, vėliau įkūrę bendroves, įgyvendinančias e.sveikata projektą, de jure atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nėra juridinio pagrindo konstatuoti pažeidimą, tačiau mano, kad de facto jų veikla, susijusi su e.sveikata projektu, dirbant SAM, buvo nukreipta į privačių interesų tenkinimą ateityje.
Įgyvendinant e.sveikata projektą į tarptautinę praktiką, komisijos nuomone, nebuvo atsižvelgta bei ja nesivadovauta.
Seimo Antikorupcijos komisija tyrė e.sveikatos projekto kūrimą nuo šių metų birželio 20 d. Lapkričio 30 d. komisijos priimtos išvados bus pateiktos Seimui.
Generalinės prokuratūros prokuroras Darius Stankevičius apeliacine tvarka apskundė pirmos instancijos teismo nuosprendį sostinės advokatui V. V., pripažintam kaltu dėl prekybos poveikiu. Prokuroro nuomone, nuteistajam turėtų būti skirta reali, o ne lygtinė laisvės atėmimo bausmė.
Šių metų spalio 4 dieną Vilniaus apygardos teismas advokatą V. V. pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu – už gautą 55 tūkst. eurų kyšį jis žadėjo paveikti Lietuvos apeliacinio teismo teisėją, nagrinėjusį vieną baudžiamąją bylą. Pirmos instancijos teismas advokatą pripažino kaltu ir skyrė jam 4 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 3 metams.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras D. Stankevičius šį nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.
Apeliaciniame skunde prokuroras nurodė, kad V. V., būdamas advokatu, t. y. asmeniu, prilygintu valstybės tarnautojui, padarė sunkų korupcinio pobūdžio nusikaltimą itin jautrioje, su teisingumo vykdymu susijusioje sferoje, o būtent – įgyvendinant jam, kaip advokatui, tenkančias Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme ir Advokatų etikos kodekse numatytas teises bei pareigas.
Pasak prokuroro D. Stankevičiaus, savo veiksmais nuteistasis V. V. sumenkino visuomenės pasitikėjimą Lietuvos advokatūra ir pažeidė jos reputaciją, pažemino advokato profesijos vardą, iškraipė Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme įtvirtintų advokato funkcijų esmę ir veiklos principus, sukeldamas abejones dėl advokato, kaip piliečių, o neretai ir valstybės interesų gynėjo, profesinės veiklos skaidrumo.
Be to, V. V. veiksmais buvo pakirstas pasitikėjimas nepriklausomu ir nešališku teismu bei teismų sistema, kadangi nuteistasis bandė daryti poveikį Lietuvos apeliacinio teismo teisėjui, nagrinėjusiam baudžiamąją bylą. Prokuratūros apeliaciniame skunde konstatuojama, kad V. V. diskreditavo ne tik advokato vardą, bet ir Konstitucijoje, įstatymuose įtvirtintą nepriklausomą teismų sistemą. Nuteistasis sudarė sąlygas susiformuoti nuomonei, kad jam tarpininkaujant teismuose, suinteresuoti asmenys už kyšius gali tikėtis švelnesnės bausmės ar išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Apeliaciniu skundu prokuroras prašo paskirti V. V. realią 5 metų laisvės atėmimo bausmę, 4 metams atimti teisę užsiimti advokato praktika, skirti 15 MGL (564 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir konfiskuoti iš jo 20 tūkst. eurų vertės turto.
Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė.
Generalinėje prokuratūroje vykusioje spaudos konferencijoje (įrašas) pranešta apie baigtą ikiteisminį tyrimą ir Vilniaus apygardos teismui perduotą nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje prekyba poveikiu kaltinami Europos Parlamento narys Rolandas Paksas, vienos žiniasklaidos grupės vadovas G. V. ir verslininkas A. J. Z.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Ikiteisminio skyriaus viršininkas Ramūnas Lukošius informavo apie tai, kad R. Paksui kaltinimai prekyba poveikiu pareikšti pagal Baudžiamojo kodekso 226 str. 4 dalį. Jis kaltinamas tuo, kad 2015 m. rugpjūčio pabaigoje, būdamas politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas, pasinaudodamas visuomenine padėtimi, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės institucijoms, jos valstybės tarnautojams tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti 15 tūkst. eurų kyšį. Už tai jis, įtariama, pažadėjo paveikti valstybės institucijų tarnautojus, kad šie, vykdydami savo įgaliojimus, kuo skubiau, nesudarydami procedūrinių kliūčių, esant nustatytiems ir pašalintiems pažeidimams, atliktų vieno prekybos tinklo parduotuvės Prienuose statybos užbaigimo procedūras.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kyšį R. Paksui, veikdamas vieno prekybos tinklo bei vienos statybos kompanijos interesais, pasiūlė žiniasklaidos grupės vadovas G. V., kuriam kaltinimai prekyba poveikiu pareikšti pagal Baudžiamojo kodekso 226 str. 3 dalį.
R. Paksas, vykdydamas neteisėtą pažadą, 2015 m. rugsėjo pradžioje susitiko su tuometiniuaplinkos viceministru ir nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros skyriaus valstybės tarnautojai kuo skubiau pasirašytų vieno prekybos tinklo parduotuvės Prienuose Statybos užbaigimo aktą.
Šį nurodymą tą pačią dieną telefoninio pokalbio metu aplinkos viceministras perdavė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko pavaduotojui, kuris tai perdavė Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vadovei. Jau kitą dieną po R. Pakso ir aplinkos viceministro susitikimo, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai pasirašė pastato – prekybos centro Prienuose Statybos užbaigimo aktą. Tą pačią dieną aplinkos viceministras apie įvykdytą nurodymą informavo R. Paksą.
Taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad G. V. susitarė priimti nuo 14 iki 43 tūkst. eurų vertės kyšį iš verslininko A. J. Z., veikusio Lietuvos atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų įmonės vadovo interesais. G. V., įtariama, pažadėjo pasinaudoti savo poveikiu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams, atlikusiems tyrimą dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, kad šie priimtų aukštųjų technologijų įmonės vadovui palankų sprendimą. Dėl šio epizodo G. V. pareikšti kaltinimai prekyba poveikiu pagal Baudžiamojo kodekso 226 str. 4 dalį.
Verslininkui A. J. Z. pareikšti kaltinimai prekyba poveikiu pagal Baudžiamojo kodekso 226 str. 3 dalį. Jis, įtariama, pasiūlė ir susitarė duoti G. V. kyšį už Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų priimtą aukštųjų technologijų įmonės vadovui palankų sprendimą.
Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktą ikiteisminį tyrimą kontroliavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.
Asmuo, įvykdęs Baudžiamojo kodekso 226 str. 3 dalyje apibrėžtą nusikalstamą veiką gali būti nubaustas laisvės atėmimu iki septynerių metų, o įvykdęs Baudžiamojo kodekso 226 str. 4 dalyje apibrėžtą nusikalstamą veiką – laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.
Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos bendras pranešimas
