LRT Tarybai antradienį nepritarus, kad visuomeninio transliuotojo generalinio direktoriaus rinkimai vyktų atviru balsavimu, Tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka tikina, kad tiek jis, tiek visa LRT Taryba prisiims atsakomybę, jei rudenį vėl nebus išrinktas LRT generalinis direktorius, skelbia portalas lrt.lt.
„Be abejonės. Daug kartų nuskambėjo žodis „atsakomybė“. Patikėkite, atsakingai“, – po posėdžio paklaustas apie atsakomybę portalui teigė E. Valatka.
„Tai, kad tarybos narių nuomonė išsiskiria balsuojant už vieną ar kitą kandidatą, čia yra tokia situacija. Bet vėlgi, neskubinkime įvykių“, – pridūrė jis.
Pasak tarybos pirmininko, atviro balsavimo galimybė buvo svarstoma po to, kai toks pasiūlymas nuskambėjo visuomenėje.
Birželį, Seimo Kultūros komiteto posėdyje E. Valatka teigė, kad atviras balsavimas renkant LRT generalinį direktorių būtų galimas, tačiau antradienį pats balsavo prieš tokį siūlymą.
Antradienį posėdžiavusi LRT Taryba nepritarė siūlymui visuomeninio transliuotojo generalinį direktorių rinkti atviru Tarybos narių balsavimu. Penki nariai pasisakė už šį siūlymą, 7 – prieš viešą balsavimą.
Kito LRT generalinio direktoriaus konkurso data – šių metų spalio 3 diena.
LRT Taryba birželį vėl nepavyko išrinkti naujo visuomeninio transliuotojo generalinio direktoriaus. Konkurse dalyvavę kandidatai Monika Garbačiauskaitė-Budrienė bei Aistis Zabarauskas sulaukė vienodo palaikymo – už kiekvieną jų balsavo po 6 LRT Tarybos narius.
Kovo mėnesį įvykusiuose LRT generalinio direktoriaus rinkimuose iš šešių kandidatų, dėl nepakankamai surinkto balsų kiekio, taip pat nebuvo išrinktas nei vienas. Įvykdžius du balsavimo turus nei vienas iš kandidatų pirmame ture nesurinko daugiau nei 7 balsų. Antrajame ture kandidatai surinko po vienodą balsų skaičių.
LRT generalinį direktorių konkurso būdu skiria 12 narių LRT Taryba.
Kol bus išrinktas nuolatinis LRT generalinis direktorius, transliuotojui vadovauja penkerių metų kadenciją baigusi M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Buvęs LRT tarybos vadovas Liudvikas Gadeikis tvirtina, kad jeigu norima išeiti iš aklavietės dėl naujojo nacionalinio transliuotojo vadovo išrinkimo, reikėtų rinkimus rengti atviru balsavimu. Pasak jo, tuomet, jeigu rezultatas vėl būtų lygus, viską lemtų pirmininko balsas.
„Turėjau peržiūrėti mūsų prieš porą metų priimtus įvairius dokumentus, reglamentą ir pan., nes įstatymas buvo atnaujintas, ir radau, kad yra paprasta išeitis – jeigu taryba nori iš tos aklavietės išeiti, ji tiesiog turi peržiūrėti savo reglamente numatytą generalinio direktoriaus rinkimų tvarką“, – trečiadienį LRT televizijai teigė L. Gadeikis.
„(…) Jei rinkimai vyktų atviru balsavimu, tokiu atveju, jeigu yra po šešis balsus, reglamente numatyta puiki išimtis – lemia pirmininko balsas“, – akcentavo jis.
Kultūros ministras idėjai pritaria, bet pokyčių norėtų didesnių
Kultūros ministras Simonas Kairys taip pat aiškino, kad idėja rengti atvirą balsavimą yra gera, nes ji leistų tarybos pirmininkui pasinaudoti pridėtine galia. Tačiau jis pažymėjo, kad pokyčių reikėtų ir didesnių.
„Be abejo, atviras balsavimas bent jau leistų tarybos pirmininkui pasinaudoti ir savo tokia pridėtine galia. Tik mes turim labai aiškiai atskirti tam tikrus principus. Iš esmės tarybos pareiga duoti direktorių. Kad ir koks būtų procesas, kad ir kaip jie ten viduje ginčytųsi ir panašiai, jų pareiga yra jį paskirti“, – sakė S. Kairys.
„(…) Manau, kad įstatymų pakeitimų reikėtų ir tai signalas, jau antrą kartą renkant generalinį direktorių. (…) Niekada nesupratau, kai balsuojama tiesiog už vieną asmenį arba už kitą, pvz., pakeliant ranką ar kažkur ten taryba tokių maišelių padalija visiems, jie sumeta kokį vardą, už ką balsuoja. Man tai truputį toks archajiškas būdas. Taigi jeigu jau kandidatai rašo programas, yra dalis raštu, yra dalis žodžiu, tarybos nariai irgi turėtų balsuoti ne tiesiog myliu ar nemyliu principu, man patinka ar nepatinka“, – akcentavo jis.
ELTA primena, kad antradienį posėdžiavusi LRT taryba vėl neišrinko naujo visuomeninio transliuotojo generalinio direktoriaus. Konkurse dalyvavę kandidatai Monika Garbačiauskaitė-Budrienė bei Aistis Zabarauskas sulaukė vienodo palaikymo – už kiekvieną jų balsavo po 6 LRT tarybos narius.
Kovo mėnesį įvykusiuose LRT generalinio direktoriaus rinkimuose iš šešių kandidatų, dėl nepakankamai surinkto balsų kiekio, taip pat nebuvo išrinktas nei vienas. Įvykdžius du balsavimo turus nei vienas iš kandidatų pirmame ture nesurinko daugiau nei 7 balsų. Antrajame ture kandidatai surinko po vienodą balsų skaičių.
LRT generalinį direktorių konkurso būdu skiria 12 narių LRT taryba. Tarybai šiuo metu vadovauja Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius E. Valatka.
Antradienį, uždaro posėdžio metu, LRT taryba išrinks naująjį LRT generalinį direktorių. Dėl šio posto rungiasi du kandidatai – dabartinė nacionalinio transliuotojo laikinoji vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir komunikacijos specialistas Aistis Zabarauskas. Jie posėdžio metu LRT tarybai pristatys savo kandidatūras.
Gegužės 24 dieną buvo viešai paskelbtos abiejų kandidatų į generalinio direktoriaus pareigas programų santraukas.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė savo parengtos programos ištraukomis dalinosi mėnesį iki rinkimų savo „Facebook“ paskyroje. Anot jos, pagrindinis iššūkis, su kuriuo šiuo metu susiduria LRT – besikeičiantys auditorijos įpročiai.
Laikinoji nacionalinio transliuotojo vadovė teigė, kad jos atsakas į šį iššūkį būtų skaitmeninių produktų patogumo tobulinimas, LRT turinio planavimo logikos keitimas, LRT padalinių struktūros keitimas ir turinio sklaidos strategijos suformavimas.
Kandidatas A. Zabarauskas, dalyvavęs „15min“ rengtoje debatų laidoje, teigė manantis, kad dabartinėje LRT organizacijoje trūksta nuomonių įvairovės.
Pasak A. Zabarausko, tapęs LRT vadovu jis įneštų daugiau skaidrumo bei dėmesio santykiui su skirtingomis auditorijomis. Taip pat, vienas jo prioritetinių darbų būtų nacionalinio transliuotojo perkėlimas į naujas patalpas.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė atsisakė dalyvauti kitų medijų organizuojamuose debatuose. Tokį savo sprendimą ji grindė tuo, kad, anot jos, komercinės žiniasklaidos atstovai nėra suinteresuoti tiesioginio konkurento LRT sėkme. Todėl, teigė ji, būtų sunku tikėtis objektyvių debatų.
ELTA primena, kad kovo mėnesį įvykusiuose LRT generalinio direktoriaus rinkimuose iš šešių kandidatų, dėl nepakankamai surinkto balsų kiekio, nebuvo išrinktas nei vienas.
Įvykdžius du balsavimo turus nei vienas iš kandidatų pirmame ture nesurinko daugiau nei 7 balsų. Antrajame ture kandidatai surinko po vienodą balsų skaičių.
Gegužės mėnesį surengtas pakartotinis konkursas.
LRT generalinį direktorių konkurso būdu skiria 12 narių LRT taryba. Tarybai šiuo metu vadovauja Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Eugenijus Valatka.
Antradienį įvyko LRT generalinio direktoriaus rinkimai. Iš šešių kandidatų, dėl nepakankamai surinkto balsų kiekio, nebuvo išrinktas nei vienas.
„Būtent šiandien vyko diskusijos ir kandidatų programų pristatymas. Po diskusijų ir susitikimų su kandidatais taryba posėdžiavo. Buvo apsikeista nuomonėmis. Ir šiandieną yra situacija, kai nei vienas iš kandidatų negavo reikiamo garsų skaičiaus“, – antradienį, po LRT tarybos posėdžio teigė LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka.
Pasak LRT tarybos pirmininko, įvykdžius du balsavimo turus nei vienas iš kandidatų pirmame ture nesurinko daugiau nei 7 balsų. Antrajame ture kandidatai surinko po vienodą balsų skaičių. Portalo Lrytas.lt pateiktais duomenimis, šie kandidatai, tai – dabartinė LRT generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė ir Aistis Zabarauskas.
„Yra dvylika tarybos narių ir tam, kad patvirtinti generalinio direktoriaus kandidatūrą reikia 7 balsus. Nei vienas nesurinko, tad kitame posėdyje bus skelbiamas kitas konkursas“, – aiškino jis.
„Buvo ir antras turas ir kandidatai gavo po vienodą balsų skaičių“, – pridūrė jis.
Taip pat, pasak jo, kitame LRT tarybos posėdyje bus paskelbtas naujas generalinio direktoriaus konkursas. Tarybos pirmininko teigimu, kitas posėdis nusimato balandžio mėnesį.
„Kitame LRT tarybos posėdyje bus skelbiamas naujas konkursas“, – informavo E. Valatka.
ELTA primena, kad LRT generalinio direktoriaus rinkimuose buvo svarstomi 6 konkurso kandidatai. Iš jų,viešai apie savo kandidatūrą į LRT vadovo postą buvo paskelbę komunikacijos agentūros „Adverum“ vykdomasis direktorius Aistis Zabarauskas bei Vilniaus universiteto (VU) dėstytojas Mantas Martišius.
LRT generalinį direktorių konkurso būdu skiria 12 narių LRT taryba. Tarybai šiuo metu vadovauja Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Eugenijus Valatka.
Po keturis tarybos narius skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.
Dabartinė LRT vadovė M.Garbačiauskaitė-Budrienė penkerių metų kadenciją pradėjo 2018-aisiais.
Koncerno „Achemos grupė“ valdyba penktadienį koncerno generaliniu direktoriumi paskyrė Kastytį Braziulį, iki šiol ėjusį koncerno Kontrolės ir vidaus audito direktoriaus pareigas. Buvęs generalinis direktorius Giedrius Jakubauskas atšauktas iš einamų pareigų.
Kaip nurodoma pranešime, K. Braziulis yra įgijęs aukštąjį teisės, ekonomikos ir inžinerijos išsilavinimą, ėjęs vadovaujamas pareigas valstybinėse ir privačiose bendrovėse, o pastaruosius trejus metus buvo atsakingas už kontrolę ir vidaus auditą koncerne „Achemos grupė“.
Koncernui „Achemos grupė“ priklauso Lietuvoje ir užsienyje veikiančios bendrovės, įsikūrusios Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Suomijoje, Švedijoje, Liuksemburge, Čekijoje ir Kroatijoje. Grupės bendrovėse dirba 4,6 tūkst. darbuotojų.
Antradienį paaiškės, kuris iš 12 kandidatų taps nacionalinio transliuotojo LRT generaliniu direktoriumi.
Kandidatai LRT tarybai antradienį nuo ryto iki vakaro pristatys savo programas uždarame posėdyje, o vakare, po tarybos balsavimo, bus paskelbtas laimėtojas.
Sprendimą kandidatus pristatyti uždarame posėdyje anksčiau kritikavo premjeras Saulius Skvernelis, raginęs, kad rinkimai būtų kuo skaidresni. Petras Gražulis ir Artūras Skardžius buvo pasiūlę konkursą apskritai stabdyti iki kol bus baigtas parlamentinis LRT tyrimas.
LRT generalinio direktoriaus postą užimti pretenduoja buvęs BNS vadovas Artūras Račas, buvusi poralo Delfi.lt vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, dabartinis LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius, LRT darbuotojas Aldaras Stonys, istorikas Bernardas Gailius, televizijos laidų vedėjas Arūnas Valinskas, LRT darbuotojas Justas Senapėdis, prodiuseris Kristupas Augustas Krivickas ir politikas Zigmas Vaišvila.
Dar trys kandidatai nesutiko skelbti savo pavardžių – neoficialiais portal vz.lt duomenimis tai – Laimonas Ubavičius, Kultūros ministerijos kancleris, Liudvikas Ragauskis, teisininkas, bei Jūratė Černiauskienė, „Kultino“ direktorė.
Seimo laikinoji tyrimo komisija tiria LRT valdymą, finansinės ir ūkinės veiklą. LRT kritikuoja, kad šis tyrimas pradėtas, nes ji kritiškai atsiliepia apie valdančiuosius.