Ginklai Ukrainai

Trumposios naujienos

Lenkijos prezidentas Andžejus Duda. EPA – ELTA nuotr.

Varšuva, rugsėjo 21 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad ministro pirmininko pasisakymas, jog Lenkija nebeginkluos Ukrainos, buvo neteisingai suprastas.
 
Mateuszo Morawieckio „žodžiai buvo interpretuoti pačiu blogiausiu būdu (…) Mano nuomone, ministras pirmininkas norėjo pasakyti, kad mes neperduosime Ukrainai naujos ginkluotės, kurią šiuo metu perkame modernizuodami Lenkijos kariuomenę“, sakė A. Duda televizijai TVN24.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.09.22; 06:00
Aktualijos

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.

Darbo vizitu antradienį į Bukareštą išvykęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad dėl eskalacijos baimės NATO Aljansas Ukrainai nesuteikia pakankamai ginklų. Pasak jo, nuolat yra dvejojama.
 
„Neturėtume jaustis turį teisę vertinti Ukrainos progresą be tinkamos savirefleksijos ar mes patys padarėme pakankamai. Eskalacijos baimė iki šiol neleido mums suteikti Ukrainai ginklų, kurie leistų iš tikrųjų laimėti karą“, – dalyvaudamas atviroje ambasadorių suvažiavimo sesijoje „Nuo Baltijos iki Juodosios jūros: saugumo ir junglumo stiprinimas“ sakė G. Landsbergis.
 
Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, nepastovumas Rusijoje tik didės, todėl reikia imtis realių veiksmų.
 
„Planai neatbaido vien savo egzistavimu. Sąjungininkų pajėgų sukūrimas, žymiai daugiau karių, dislokuotų prie rytinių NATO sienų net taikos metu, gynybos pramonės atkūrimas – yra tai, ko reikia tikram poveikiui“, – akcentavo G. Landsbergis.
 
ELTA primena, kad G. Landsbergis rugpjūčio 29–30 dienomis su darbo vizitu lankosi Bukarešte, kur su Rumunijos užsienio reikalų ministre vyksta dvišalės politinės konsultacijos tarptautiniais klausimais.
 
Taip pat G. Landsbergis dalyvaus ir metiniame Rumunijos ambasadorių suvažiavime.
 
Raminta Majauskaitė (ELTA)
 
2023.08.30; 08:41
Trumposios naujienos

EPA – ELTA nuotraukoje – Šveicarijos vėliava

Ciurichas, kovo 1 d. (dpa-ELTA). Šveicarijos gyventojų nuomonė prieštaringu klausimu dėl šveicariškos amunicijos siuntimo į Ukrainą išsiskyrė: 50 proc. apklaustųjų tam pritaria, o 46 proc. – ne, rodo nauja apklausa.
 
Apklausa, kurią užsakė žiniasklaidos grupė „Tamedia“, pasirodė trečiadienį, prieš parlamento debatus dėl to, ar turėtų būti keičiamas įstatymas, kad būtų galima tiekti šaudmenis.
 
Šveicarijos vyriausybė uždraudė Vokietijai ir kitoms valstybėms perduoti šveicariškus šaudmenis Ukrainai, motyvuodama neutralia šalies pozicija. Tai įrašyta ir Šveicarijos karinės technikos tiekimo sutartyse.
 
Tačiau žmonėms dėl tokios pozicijos kyla abejonių, Rusijai jau metus vykdant plataus masto karą Ukrainoje. Be to, kitos šalys, siekiančios paremti Kyjivą, leidžia suprasti, kad, jei pozicija nesikeis, ateityje jos gali pirkti šaudmenis iš kitų šalių.
 
Tai paskatino du parlamento komitetus siūlyti keisti įstatymą ir buvo pateikta nemažai pasiūlymų. Tačiau prieš bet kokius pakeitimus gali būti rengiamas referendumas, o tai reikštų, kad bet kokių licencijų šaudmenų perdavimui galima tikėtis ne anksčiau kaip 2024 metais.
 
Apklausoje, kurioje dalyvavo daugiau kaip 27 tūkst. respondentų, tokiam perdavimui ypač nepritarė jaunesni žmonės. Už tai balsavo tik 36 proc. jaunesnių nei 35 metų amžiaus asmenų, o tarp vyresnių nei 65 metų amžiaus asmenų šis skaičius išaugo iki 66 procentų.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2023.03.02; 00:00
Trumposios naujienos

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. EPA – ELTA foto

JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas sekmadienį pareiškė, kad Kinija svarsto galimybę tiekti ginklus Rusijai jos kare prieš Ukrainą, ir įspėjo Pekiną, kad bet koks tiekimas „sukels rimtų problemų“.
 
„Dabar, remdamiesi turima informacija, nerimaujame, kad jie svarsto galimybę suteikti mirtiną paramą“, –  teigė A. Blinkenas CBS laidai „Face The Nation“. Paklaustas, ką reikštų mirtina parama, jis atsakė, kad „viską – nuo amunicijos iki pačių ginklų“.
 
Panašių komentarų A. Blinkenas yra pateikęs keliuose interviu Amerikos televizijai iš Vokietijos, kur šeštadienį dalyvavo Miuncheno saugumo konferencijoje ir susitiko su savo Kinijos kolega Wangu Yi. Tada jis Wangui sakė, kad „jeigu Kinija teiks materialinę paramą Rusijai arba padės sistemingai vengti sankcijų“, tai turės padarinių, teigė vienas valstybės departamento pareigūnas.
 
Apskritai JAV komentarai buvo vienas iki šiol aiškiausių įspėjimų, kad Kinija gali būti pasirengusi ne tik retoriškai, politiškai ar diplomatiškai remti Rusiją, bet ir padėti jai ginkluotis beveik metus trunkančiame kare su Ukraina.
 
Sekmadienį dalyvaudamas televizijos ABC laidoje, A. Blinkenas pabrėžė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas dar praėjusių metų kovą įspėjo savo Kinijos kolegą Xi Jinpingą nesiųsti ginklų Rusijai.
 
Nuo tada „Kinija stengiasi neperžengti šios ribos, įskaitant susilaikymą pardavinėti mirtinų ginklų sistemas, skirtas naudoti mūšio lauke“, teigia su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis administracijoje.
 
Įtakingas respublikonų JAV senatorius Lindsey Grahamas, dalyvavęs Miuncheno konferencijoje, teigė, kad būtų rimta klaida, jei Kinija aprūpintų Rusiją ginklais, – anot jo, ypač šiuo metu, kai jis dar niekada nebuvo taip įsitikinęs, kad Ukraina nugalės. Tai būtų tas pats, teigė jis, kas pirkti bilietus į skęstantį „Titaniką“.
 
L. Grahamas, žinomas kaip gerai informuotas griežto užsienio politikos kurso šalininkas, taip pat sakė matąs aiškių ženklų, kad JAV greitu metu paskelbs apie planus apmokyti Ukrainos naikintuvų pilotus.
 
Rita Vidugirienė (ELTA)
 
2023.02.20; 06:02
Trumposios naujienos

Michailas Podoliakas. EPA – ELTA foto

Kyjivas, sausio 19 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidento padėjėjas ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarams laikas nustoti bijoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir pasiųsti į karo draskomą šalį taip reikalingų modernių tankų.
 
„Tikroji lyderystė – tai rodyti pavyzdį, o ne dairytis į kitus… Ukrainai reikia tankų; tankai – raktas į tinkamą karo pabaigą. Laikas nustoti drebėti prieš Putiną ir žengti galutinį žingsnį“, – tviteryje parašė prezidento patarėjas Michaylas Podoliakas.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.01.20; 07:00
Trumposios naujienos

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

Briuselis, sausio 15 d. (ELTA). Ukraina, pasak NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, turi gauti ginklų, kurių jai reikia, kad laimėtų. „Esame lemiamame karo etape“, – sakė jis Vokietijos laikraščiui „Handelsblatt“. Karinė parama esą yra greičiausias kelias į taiką.
 
J. Stoltenbergas svarbiais pavadino pastaruosius sąjungininkų pažadus dėl sunkiosios karinės technikos perdavimo Ukrainai. „Tačiau jau artimoje ateityje tikiuosi daugiau“, – sakė jis. Sąjungininkų susitikime Ramšteine sausio 20 dieną esą turėtų būti priimta naujų sprendimų.
 
J. Stoltenbergas sakė, kad ir pasibaigus karui nesitiki santykių su Rusija normalizavimo, bent jau kol valdžioje bus Vladimiras Putinas. V. Putinas, anot jo, nori kitokios Europos. „Jis nori Europos, kurioje galėtų kontroliuoti kaimynus. Demokratiją ir laisvę jis laiko grėsme savo režimui“, – kalbėjo NATO vadovas.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.01.16; 08:00
Gordijo mazgasSkaitomiausios

Rishis Sunakas. EPA – ELTA foto

Londonas, gruodžio 17 d. (ELTA). Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishis Sunakas davė nurodymą įvertinti karo Ukrainoje eigą, praneša BBC.
 
Pasak šaltinių, premjeras nori gauti informacijos, kaip Ukrainos ginkluotosios pajėgos panaudoja Jungtinės Karalystės karinę pagalbą ir kokia jos reikšmė šiame kare.
 
„Norima pažiūrėti, ką mes įdėjome ir ką mes gavome“, – sakė vienas šaltinis.
 
Įtakingi Didžiosios Britanijos politikai mano, kad Ukraina ir Rusija atsidūrė aklavietėje ir vienintelis būdas vienai iš šalių išsiveržti į priekį – reikšmingai padidinti ginkluotės atsargas. Ukraina tai gali padaryti tik su JAV ir Europos šalių, pirmiausia – Jungtinės Karalystės, pagalba.
 
R. Sunakui panorus atlikti „auditą“, Didžiosios Britanijos vyriausybėje būgštaujama, kad premjeras gali būti pernelyg atsargus. Šaltiniai pažymi, kad ministras pirmininkas, kaip ir JAV prezidentas Joe Bidenas, nenori išprovokuoti globalaus konflikto. Bet iš R. Sunako įtakingi politikai tikisi tokio pat ryžto, kokį demonstravo jo pirmtakas Borisas Johnsonas.
 
„Mes sustiprinome JAV ryžtą visais lygmenimis. Nenorime, kad Rishis palaikytų Bideno atsargumą. Norime, kad jis veiktų taip, kaip Borisas”, – teigė šaltinis.
 
Kaip pažymi BBC, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis žino apie šias diskusijas ir ragina R. Sunaką tęsti tvirtą karinę paramą Ukrainai.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.12.18; 07:51
Trumposios naujienos

Roma, liepos 2 d. (ELTA). Neapolio policija nepraleido ir grąžino į Persano di Salerno karinę bazę tris vilkikus, kurie gabeno savaeigius artilerijos pabūklus „Panzerhaubitze 2000“. Jie turėjo būti pristatyti į Vokietiją, o iš ten – perduoti Ukrainai.
 
Tai pranešė Italijos laikraštis „Il Mattino“.
 
Leidinio žiniomis, haubicos Neapolyje buvo sustabdytos todėl, kad privatus vežėjas rangovas neturėjo reikiamų dokumentų vilkikams ir puspriekabėms.
 
Be to, vienas vairuotojas neturėjo pažymėjimo, leidžiančio vairuoti specialiąją techniką.
 
„Trys mašinos iš penkių buvo grąžintos atgal į bazę. Du kiti vilkikai tęsė kelionę į Boloniją, iš kur per Vokietiją važiuos į Ukrainą“, – sakoma pranešime.
 
Portalas „rbc.ua“ primena, kad Vokietija ir Nyderlandai išsiuntė Ukrainai pirmąsias 12 haubicų „Panzerhaubitze 2000“.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.07.03; 07:00
Be kategorijos

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba. EPA – ELTA foto

Kyjivas, birželio 26 d. (ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Didžiojo septyneto (G7) valstybes įvesti daugiau sankcijų Rusijai ir perduoti Ukrainai sunkiąją ginkluotę po to, kai sekmadienį Kyjivą sudrebino Rusijos raketų sprogimai, praneša „Ukrinform“.
 
Apie tai ministras paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“ sekmadienį vykstant G7 viršūnių susitikimui Vokietijos Alpėse.
 
„Septynerių metų ukrainietė mergaitė ramiai miegojo Kyjive, kol Rusijos sparnuotoji raketa nesusprogdino jos namų. Dar daugelis kenčia visoje Ukrainoje. G7 viršūnių susitikimas privalo atsakyti didžiausiomis sankcijomis Rusijai ir dideliu kiekiu sunkiosios ginkluotės Ukrainai. Liguistą Rusijos imperializmą reikia nugalėti“, – pabrėžė D. Kuleba, minėdamas sprogimą išgyvenusią mergaitę.
 
Kaip anksčiau skelbta, sekmadienio rytą Rusija paleido kelias sparnuotąsias raketas į Ukrainos sostinę. Sprogimas apgriovė devynių aukštų gyvenamąjį namą. Nelaimės metu vienas žmogus žuvo, o 4 buvo sužaloti. Gelbėtojai toliau ieško žmonių, kuriuos galėjo užgriūti nuolaužos.
 
Karolis Broga (ELTA)
 
2022.06.27; 07:50
Trumposios naujienos

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. EPA – ELTA foto

Kyjivas, gegužės 24 d. (dpa-ELTA). Dėl įnirtingo Rusijos puolimo šalies rytuose Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba reikalauja greitesnės Vakarų karinės pagalbos.
 
„Per anksti daryti išvadą, kad Ukraina jau turi visus ginklus, kurių jai reikia, – rašė D. Kuleba tviteryje. – Rusijos puolimas Donbase yra negailestingas mūšis – didžiausias Europos žemėje nuo Antrojo pasaulinio karo“.
 
Jo šaliai ypač greitai reikia daugkartinių raketų paleidimo įtaisų ir ilgojo nuotolio artilerijos, teigė D. Kuleba. Jis dėl sunkiosios ginkluotės tiekimo kalbėjęs ir su JAV valstybės sekretoriumi Antony‘iu Blinkenu.
 
D. Kuleba dar kartą apkaltino prieš tris mėnesius karą pradėjusią kaimyninę Rusiją vagiant iš Ukrainos grūdus.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.05.25; 09:00
Aktualijos

Šarvuotoji technika karinio parado metu. Slaptai.lt nuotr.

Briuselis, gegužės 17 d. (ELTA). Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius antradienį Briuselyje dalyvavo Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos gynybos klausimais posėdyje, kur su ES gynybos ministrais aptarė paramą Ukrainai, investicijų į gynybos pajėgumus, atsargų atstatymo ir Strateginio kompaso įgyvendinimo klausimus.
 
Pasak viceministro, ES parama Ukrainai turi tapti nuolatine ir ilgalaike.
 
„ES aiškus prioritetas – padėti Ukrainai apsiginti, o galiausiai ir laimėti. Šiuo laikotarpiu Ukrainai labai svarbūs ES finansiniai ir žmogiškieji ištekliai. Sprendimas padidinti paramą iki 2 mlrd. eurų karinei paramai per Europos taikos priemonę yra geras pavyzdys. Tokia parama turėtų būti ilgalaikė ir pritaikoma atsižvelgiant į situaciją“, – sako viceministras M. Abukevičius.
 
Susitikime, kaip nurodoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime, kelti siūlymai įvertinti galimybes išnaudoti ES turimus instrumentus padėti Ukrainai tokiose srityse kaip išminavimas, gynybos sektoriaus reformos, maisto tiekimo saugumas.
 
M. Abukevičius akcentavo, kad vienas iš prioritetų šiuo metu yra atstatyti ES valstybių narių pajėgumų atsargas, kurios buvo perduotos Ukrainai. Šalys diskutavo apie galimybę kurti naują gynybos instrumentą, kuris suteiktų finansinę paramą atstatyti savo amunicijos ir kitų kritinių pajėgumų atsargas. Visų pirma ši parama būtų suteikiama labiausiai pažeidžiamoms šalims.
 
Taip pat kalbėta apie poreikį koordinuoti įsigijimus, supaprastinti įsigijimų procedūras ir suteikti nacionalinėms gynybos išlaidoms specialų lankstumą ES daugiametėje perspektyvoje.
 
„ES lygmens sprendimai gynybos srityje būtų naudingi, jeigu leistų greičiau, pigiau ir su mažesne administracine našta sumažinti investicijų į gynybą spragą“, – teigia M. Abukevičius.
 
Diskutuojant apie ES Strateginį kompasą viceministras pabrėžė, kad ES bendros pastangos turi atliepti dabartinę tikrovę ir būti sutelktos į efektyvią paramą Ukrainos kariuomenei, ES šalių atsparumo didinimą, investicijas gerinant karinį mobilumą, taip pat – strateginės partnerystės su NATO ir transatlantinio ryšio su JAV stiprinimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.05.18; 07:00
Trumposios naujienos

Vladimiras Putinas. Grobonies dantys. EPA – ELTA foto

Maskva, gegužės 3 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė Prancūzijos kolegai Emmanueliui Macronui, kad Vakarai turi nustoti tiekti ginklus Ukrainai, ir apkaltino Kyjivą rimtai nesiimant derybų, kad konfliktas būtų užbaigtas, pranešė Kremlius.
 
Apkaltinęs Ukrainos pajėgas vykdant karo nusikaltimus, V. Putinas sakė E. Macronui, kad „Vakarai galėtų padėti sustabdyti šiuos žiaurumus darydami atitinkamą spaudimą valdžiai Kyjive, taip pat sustabdydami ginklų tiekimą Ukrainai.“
 
V. Putinas taip pat pareiškė, kad Kyjivas nepasirengęs „rimtam darbui“ užbaigiant konfliktą.
 
„Rusijos pusė tebėra atvira dialogui“, – sakė Rusijos lyderis E. Macronui, remiantis Kremliaus pranešimu. Savo ruožtu E. Macronas, anot Kremliaus, teigė, kad dėl Ukrainos konflikto kyla grėsmė pasauliniam maisto saugumui. V. Putinas susiejo situaciją su Vakarų sankcijomis Rusijai ir „atkreipė dėmesį į netrukdomo pasaulinės logistikos ir transporto infrastruktūros funkcionavimo svarbą“, nurodė Kremlius.
 
E. Macronas yra vienas iš nedaugelio Vakarų lyderių, kalbančių su V. Putinu nuo tada, kai Maskva vasario 24 d. pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, jis valandų valandas kalbasi su V. Putinu telefonu, mėgindamas susitarti dėl konflikto sprendimo.
 
Per karą jau žuvo tūkstančiai žmonių, daugiau nei 13 mln. turėjo palikti savo namus ir tai didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių krizė Europoje.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.05.04; 07:37
Trumposios naujienos

Italijos vėliava

Roma., balandžio 24 d. (dpa-ELTA). Italija, anot žiniasklaidos, svarsto galimybę perduoti Ukrainai daugiau ginklų. Roma galvoja apie dar vieną karinės paramos paketą, dėl kurio gali būti nuspręsta ateinančiomis dienomis, sekmadienį rašo keli šalies laikraščiai.
 
Vyriausybė šių pranešimų komentuoti nenorėjo ir atkreipė dėmesį į tai, kad Italija jau nusiuntė karinės paramos į Ukrainą. Tiesa, sąrašas ginklų, kurie perduoti, laikomas paslaptyje.
 
„Corriere della Sera“, remdamasis vyriausybės šaltiniai, rašo, kad šiuo metu vertinama, kokią sunkiąją artileriją būtų galima tiekti Ukrainai. Laikraščiai minėjo įvairaus tipo šarvuočius. Kai kurie jų esą yra rezerve.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.04.25; 06:44
Trumposios naujienos

Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.

Berlynas, balandžio 22 d. (ELTA). Artimiausiu metu Vokietija nusiųs Ukrainai prieštankinių priemonių, minų ir artilerijos šaudmenų. Be to, Berlynas ketina prisidėti prie jos gynybinio pajėgumo stiprinimo Vakaruose pagaminta ginkluote.
 
Tai ketvirtadienį paskelbtame interviu leidiniui „Spiegel“ pareiškė VFR kancleris Olafas Scholzas.
 
Pasak jo, galimybės tiekti Ukrainai ginkluotę iš Bundesvero atsargų iš esmės yra išnaudotos.
 
„Mes būtinai dar patieksime prieštankinių priemonių, prieštankinių minų ir artilerijos šaudmenų, gynybinės ginkluotės ir minosvaidžių. Mes mokame už ginklų tiekimą. Vokietija tam skyrė iš viso 2 mlrd. eurų“, – pažymėjo O. Scholzas.
 
Anot kanclerio, prieštankines priemones ir artileriją galima greitai permesti į Ukrainos rytus. Berlynas taip pat pasirengęs išmokyti Ukrainos karius naudoti vokišką ginkluotę.
 
„Karinė technika turi būti naudojama be ilgo pasirengimo, be papildomos logistikos, be karių iš kitų šalių. Šį tikslą greičiausiai galima pasiekti su sovietine ginkluote, su kuria ukrainiečiai yra gerai susipažinę. Todėl neatsitiktinai kai kurios NATO šalys Rytų Europoje dabar tiekia Ukrainai tokią ginkluotę“, – pridūrė Vokietijos vyriausybės vadovas.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.04.23; 08:00
Trumposios naujienos

Sergejus Lavrovas. EPA – ELTA nuotr.

Aštrėjant konfliktui Rytų Ukrainoje, Maskva įspėja dėl ginklų tiekimo Kijevui.
 
„Mes raginame visas šalis, su kuriomis kalbamės, tarp jų – Turkija, išanalizuoti visuomet karingus Kijevo režimo pasisakymus, – pirmadienį lankydamasis Egipte sakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“. – Mes įspėjame jas nekurstyti šių militaristinių nuotaikų“.
 
Turkija toliau tiekia Ukrainai kovinius dronus. Kijevas jau 2019 metais pasirašė atitinkamą susitarimą. Pusė tuzino dronų, anot žiniasklaidos, jau gauta. Pasak Gynybos ministerijos Kijeve, praėjusį gruodį sudaryti nauji susitarimai dėl kovinių dronų, įskaitant amuniciją, pristatymo bei patrulinių laivų pirkimo.
 
S. Lavrovas, be to, kritikavo JAV karo laivų nusiuntimą į Juodąją jūrą. Klausimas esą lieka atviras – ko JAV ten, už tūkstančių kilometrų nuo savo teritorijos, nori.
 
ES, jos pačios teigimu, su dideliu nerimu stebi Rusijos dalinių judėjimą netoli sienos su Ukraina ir Krymo pusiasalyje. Maskva raginama atsisakyti visų žingsnių, kurie kelia tolesnę įtampą, sakė ES užsienio politikos įgaliotinio Josepo Borrellio atstovas. Nauja konflikto eskalacija, ES požiūriu, būtų nepriimtina.
 
Be to, Rusija raginama sustiprinti pastangas įgyvendinti 2015 metų taikos planą, kalbėjo atstovas. ES sveikina Ukrainos pastangas šia kryptimi.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.13; 00:30
Trumposios naujienos

JAV prezidento Donaldo Trumpo vyriausybė svarsto tiekti ginklus Ukrainai. Nuspręsta suteikti šaliai „geresnius gynybinius pajėgumus“, Vašingtone pareiškė Valstybės departamento atstovė Heather Nauert. Taip esą norima paremti Ukrainos pastangas ginti savo suverenumą ir teritorinį integralumą bei užkirsti kelią tolesnėms agresijoms.

Pasak stoties „ABC News“, JAV vyriausybė planuoja tiekti šaliai prieštankinių raketų.

Šis žingsnis gali dar labiau paaštrinti ir taip įtemptus santykius tarp JAV ir Rusijos. Rytų Ukrainoje jau daugiau kaip trejus metus vyriausybiniai daliniai kaunasi su Maskvos remiamais separatistais. Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, iki šiol žuvo daugiau kaip 10 000 žmonių. 2015 metais sutartas taikos planas įgyvendinamas labai vangiai. Abi pusės trečiadienį susitarė dėl paliaubų žiemos švenčių dienomis.

H. Nauert pareiškė, kad JAV parama yra grynai gynybinio pobūdžio. Ukraina esą yra suvereni valstybė ir turi teisę gintis.

Parduodant ginklus kitoms šalims reikalingas JAV Kongreso pritarimas. Tačiau tikėtina, kad tam bus duotas leidimas. Senatoriai, pavyzdžiui, respublikonas Johnas McCainas jau seniai spaudžia aprūpinti Ukrainą ginklais. D. Trumpo pirmtako Baracko Obamos vyriausybė tai atmetė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.24; 00:02