Joe Bidenas šluostosi akis nosinaite. EPA – ELTA foto
Kyjivas, birželio 11 d. (dpa-ELTA). Ukrainos politinę vadovybę suerzino JAV prezidento Joe Bideno penktadienį išsakyti komentarai, esą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „nenorėjo girdėti“ Vašingtono perspėjimų apie Rusijos invazijos grėsmę.
Penktadienio vakarą J. Bidenas pareiškė, kad jo šalis gerokai prieš vasario 24-ąją turėjo duomenų, kad Rusija rengiasi užpulti Ukrainą, „tačiau to nenorėjo girdėti nė V. Zelenskis, nė kiti žmonės“.
Ukrainos prezidento atstovas Serhijus Nykyforovas šeštadienį teigė, kad šiems komentarams „neabejotinai reikia paaiškinimo“.
Atstovo teigimu, V. Zelenskis ragino skelbti sankcijas Rusijai dar tada, kai ji prie Ukrainos sienos telkė savo pajėgas.
JAV artilerijos sistemos „Paladin“. Vyr. srž. sp. Ievos Budzeikaitės nuotr.
Kyjivas, birželio 9 d. (AFP-ELTA). Vakarų tiekiama tolimojo nuotolio artilerija suteiktų Ukrainai ugnies jėgą, kurios jai reikia, kad per kelias dienas atmuštų Rusijos pajėgas ir užimtų Sjeverodonecką, ketvirtadienį pareiškė Ukrainos regiono pareigūnas.
„Kai tik turėsime tolimojo nuotolio artileriją, kad galėtume rengti dvikovas su Rusijos artilerija, mūsų specialiosios pajėgos galės išvalyti miestą per dvi ar tris dienas“, – sakoma Luhansko srities gubernatoriaus Sergijaus Haidajaus interviu, išplatintame jo oficialiuose socialinės žiniasklaidos kanaluose.
Siekdamos užimti didelę dalį Rytų Ukrainos, Maskvos pajėgos sutelkė savo ugnies jėgą strategiškai svarbiame pramonės centre. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai trečiadienį apibūdino mūšį kaip „vieną sunkiausių“ nuo karo pradžios.
Haubicos. Št. srž. A. Stonio nuotr.
S. Haidajus ketvirtadienį sakė, kad Ukrainos pajėgos mieste tebėra „labai motyvuotos“ ir kad „visi laikosi savo pozicijose“. „Rusijos artilerija nuolat apšaudo ukrainiečių kontroliuojamas teritorijas“, – pridūrė jis.
Nepaisydamos Rusijos lyderio Vladimiro Putino perspėjimų, JAV ir Didžioji Britanija paskelbė suteiksiančios Kyjivui ilgojo nuotolio tikslios artilerijos baterijas.
Ukrainos prezidentūra pranešė, kad visa Luhansko sritis nuolat atakuojama iš minosvaidžių, artilerijos ir raketomis. Ji pranešė, kad keturi žmonės žuvo ir dar penki buvo sužeisti per Rusijos aviacijos smūgį Toškivkos kaimui maždaug už 25 kilometrų į pietus nuo Sjeverodonecko.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba. EPA – ELTA foto
Berlynas, gegužės 12 d. (dpa-ELTA). Vokietijoje viešintis Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba pareikalavo vakarietiškų naikintuvų ir priešraketinių sistemų savo šalies gynybai nuo Rusijos. „Pamirškime sovietines sistemas, tai praeitis, – sakė jis interviu laikraščiui „Die Welt“. – Jei šis karas tęsis toliau, paskutinės sovietinių ginklų atsargos šalyse, kurios pasiruošusios juos mums duoti, jau netrukus bus išnaudotos. Kai kurios jau dabar išnaudotos“.
NATO šalys, tiekdamos ginklus Ukrainai, pradžioje perdavė jai sovietines ginklų sistemas, nes ukrainiečių kariams lengviau jomis naudotis. Tačiau dabar vis dažniau karo teritoriją pasiekia Vakarų gamybos ginkluotė.
D. Kuleba vėl kritikavo Vokietijos delsimą tiekti ginklus. Jis pabrėžė, kad Vokietijos pažadėtų priešlėktuvinių tankų Ukraina nė neprašė.
„Tiesa, kad mes neprašėme „Gepard“. Vokietijos vyriausybei, atrodo, svarbiausia buvo mums kažką duoti, ko jai pačiai nereikia“, – sakė ministras. Jis teigė, kad pradžioje nebuvo amunicijos šiems tankams. „Iš pradžių duoti mums tai, ko mes neprašėme ir tada konstatuoti, kad sistema negalima naudotis, kelia kai kurių klausimų“, – teigė D. Kuleba.
Jis nepakankamu pavadino Vokietijos sprendimą dėl septynių savaeigių haubicų 2000 – modernių artilerijos pabūklų – tiekimo. „Tuo pat metu, kai pasirodė ši žinia, aš sužinojau, kad viena labai maža ES šalis mums taip pat nori perduoti septynis tos pačios sistemos vienetus. Neatitinka dimensija, tai neatrodo gerai“, – sakė D. Kuleba.
„Gepard“ tankai ir savaeigės haubicos iki šiol yra vienintelė sunkioji ginkluotė, kurią Vokietija pažadėjo Ukrainai.
Italijos vėliava
Roma., balandžio 24 d. (dpa-ELTA). Italija, anot žiniasklaidos, svarsto galimybę perduoti Ukrainai daugiau ginklų. Roma galvoja apie dar vieną karinės paramos paketą, dėl kurio gali būti nuspręsta ateinančiomis dienomis, sekmadienį rašo keli šalies laikraščiai.
Vyriausybė šių pranešimų komentuoti nenorėjo ir atkreipė dėmesį į tai, kad Italija jau nusiuntė karinės paramos į Ukrainą. Tiesa, sąrašas ginklų, kurie perduoti, laikomas paslaptyje.
„Corriere della Sera“, remdamasis vyriausybės šaltiniai, rašo, kad šiuo metu vertinama, kokią sunkiąją artileriją būtų galima tiekti Ukrainai. Laikraščiai minėjo įvairaus tipo šarvuočius. Kai kurie jų esą yra rezerve.
Vašingtonas, balandžio 19 d. (AFP-ELTA). Pirmieji ginklai iš naujo JAV karinės pagalbos paketo pasiekė Ukrainos pasienį. Keturi lėktuvai sekmadienį atgabeno karinės įrangos Ukrainai, pirmadienį pareiškė aukštas JAV gynybos departamento pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės. Netrukus esą laukiama penkto skrydžio.
Baltieji rūmai apie 800 mln. dolerių (737 mln. eurų) vertės karinę pagalbą Ukrainos pajėgoms kovoje su Rusijos invaziniais daliniais paskelbė trečiadienį. Į naująjį paramos paketą įtraukta 18 155 mm haubicų, 200 M113 tipo šarvuotų automobilių, 11 Mi-17 sraigtasparnių, 100 kitokių šarvuočių, taip pat artilerijos amunicija.
Pentagono atstovas Johnas Kirby‘is sakė, kad NATO rytiniame flange dislokuoti JAV kariai „per ateinančias kelias dienas“ pradės apmokyti ukrainiečių karius, kaip naudotis 155 mm haubicomis. Šių ginklų JAV Ukrainai perduoda pirmą kartą. 155 mm haubicos yra moderniausia šių ginklų versija.
Baltieji rūmai tuo tarpu pranešė, kad prezidentas Joe Bidenas neketina vykti į Ukrainą. Tokių planų nėra, patvirtino jo atstovė Jen Psaki. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį interviu CNN televizijai pareiškė viltį, kad JAV prezidentas aplankys jo šalį.
JAV vyriausybė ketina siųsti į Ukrainą kitą aukštą atstovą. Tai gali būti valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas arba gynybos sekretorius Lloydas Austinas.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Kyjivas, balandžio 13 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą paragino Vakarus toliau tiekti ginklus jo šaliai. „Mums skubiai reikia sunkiosios artilerijos, sunkiųjų tankų, oro gynybos sistemų ir lėktuvų“, – sakė jis trečiadienį instagrame paskelbtame vaizdo įraše anglų kalba.
V. Zelenskis konkrečiai įvardijo 155 mm ir 152 mm kalibro haubicas, sovietinio tipo „Grad“, „Smerč“ raketų sistemas ar amerikietiškas M142 HIMARS, taip pat sovietinius T-72 modelio tankus – „ar panašius amerikietiškus ar vokiškus“.
Toliau V. Zelenskis minėjo sovietų gamybos S-300 ar BUK oro gynybos sistemas – „arba lygiavertes modernias Vakarų priešlėktuvines sistemas“.
Prezidentas savo žinutę užbaigė žodžiais: „Apginkluokite Ukrainą dabar, kad apgintumėte laisvę“.
Dmytro Kuleba. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, balandžio 11 d. (dpa-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pakartojo, kad Vokietija ir Prancūzija padarė strateginę klaidą, kai 2008-aisiais pasipriešino galimam Ukrainos stojimui į NATO.
Dabar jo šalis turi mokėti už šią klaidą. „Jei būtume NATO narė, šio karo nebūtų“, – D. Kuleba sakė JAV transliuotojui NBC. Jis kartu metė kaltinimus Vokietijai, kad ši nepadeda jo šaliai, nes toliau kalba apie skirtumą tarp gynybai ir puolimui skirtų ginklų. „Jei nešvaistytume laiko kalbėdami apie gynybai ir puolimui skirtus ginklus ir ko Ukrainai reikia ir ko nereikia, dabar būtume visai kitokioje, stipresnėje pozicijoje“, – kalbėjo ministras.
Ukrainos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad jo šalis NATO ir Vakarams siūlo „sąžiningą susitarimą“. „Jūs duodate mums viską, ko mums reikia. Mainais mes kaunamės, kad jums nereikėtų stoti į kovą, kai (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas nuspręs išbandyti NATO 5-ąjį straipsnį ir užpulti kurią nors NATO šalį“, – tvirtino D. Kuleba.
Jis pridūrė, kad ukrainiečiai „moka kautis“, tačiau jiems reikia ginklų.
Kalbėdamas apie Rusijos kariuomenės išvedimą iš sostinės Kyjivo apylinkių ir numatomą didelio masto Rusijos puolimą šalies rytuose, D. Kuleba nurodė: „Ukraina laimėjo kovą dėl Kyjivo. Dabar laukia nauja kova – kova dėl Donbaso“, – teigė ministras.
Dmytro Kuleba. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, balandžio 7 d. (AFP-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį sakė tikįs, kad NATO narės atsiųs Kyjivui reikalingų ginklų, tačiau primygtinai prašė, kad jos turi veikti greitai, kol Rusija nepradėjo dar vieno didelio puolimo.
„Arba jūs mums padėsite dabar, ir aš kalbu apie dienas, ne savaites, arba jūsų pagalba ateis per vėlai. Ir daug žmonių žus, daug civilių neteks savo namų, daug kaimų bus sunaikinta. Būtent dėl to, kad ši pagalba atėjo pavėluotai“, – sakė D. Kuleba, susitikęs su NATO užsienio reikalų ministrais Briuselyje.
V. Zelenskis. Ukrainos prezidentas
Kyjivas, kovo 23 d. (AFP-ELTA). Praėjus mėnesiui po Rusijos invazijos Ukraina pakartotinai kreipėsi į Vakarų lyderius, ragindama aprūpinti Kyjivą pažangiais ginklais kovai su lėtai į priekį besistumiančia Maskvos kariuomene.
„Mūsų ginkluotosios pajėgos ir piliečiai laikosi su antžmogiška drąsa, tačiau mes negalime laimėti karo be puolamųjų ginklų, be vidutinio nuotolio raketų, kurios gali būti atgrasymo priemonė“, – antradienį vėlai vakare per diskusiją sakė Ukrainos prezidento patarėjas Andrijus Jermakas.
„Mūsų atveju tai būtų atgrasymas, o ne agresija“, – pabrėžė jis.
Šis kreipimasis nuskambėjo netrukus po to, kai Rusija paskelbė panaudojusi hipergarsines raketas mūšio lauke, netoli Ukrainos sienos su NATO nare Rumunija, ir, analitikų teigimu, tai buvo pirmasis tokių ginklų panaudojimas pasaulyje.
A. Jermakas sakė, kad Ukrainai „neįmanoma“ veiksmingai gintis be patikimos „oro gynybos sistemos, kuri numuša priešo balistines raketas iš didelio atstumo“.
JAV prezidentas J. Bidenas ir kiti NATO lyderiai didina karinę paramą Ukrainai, įskaitant prieštankinius ginklus, kurie padėjo sulaikyti Rusijos pajėgas.
Ukrainos prašymas suteikti dar didesnę karinę paramą iš Vakarų sąjungininkių yra viena svarbiausių temų Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kalbose, skirtose Europos ir Vakarų valstybių įstatymų leidėjams.
Trečiadienį V. Zelenskis turi kreiptis į Japonijos ir Prancūzijos parlamentus, o ketvirtadienį – į specialų NATO aukščiausiojo lygio susitikimą. Ukrainos vadovas neseniai pripažino, kad Kijevas greičiausiai netaps bloko nariu.
„Jie nenori mūsų matyti NATO. Ši eskalacijos baimė yra suprantama. Tačiau ji mūsų neišgelbės“, – antradienį savo kalboje pridūrė A. Jermakas.
Lietuvos Šaulių sąjungos gynybinių pajėgumų bei galimybių stiprinimas ir įgaliojimų išplėtimas yra neabejotinai būtinais. Tačiau Valstybės visuotinių gynybinių galių stiprinimo kontekste to akivaizdžiai nepakanka.
Ukrainiečių didvyriško ginkluoto pasipriešinimo agresoriui pavyzdžiai rodo, kad neišvengiamai būtinas tiek visų kitų Lietuvos ginklų savininkų bei plačiosios visuomenės realus įgalinimas visuotiniam ginkluotam pasipriešinimui. O jis, savo ruožtu, reikalauja sudaryti realias galimybes tinkamai tam pasirengti iš anksto.
Rusijos karinė agresija prie Ukrainą, naudojami būdai ir mąstai besąlygiškai patvirtina kadaise Gerbiamojo pono Edmundo Jakilaičio, dar prieš kelis metus, viešai pagarsintą įžvalgą apie tai, jog agresoriui privalo visuotinai priešintis ginklu visi Lietuvos gyventojai: jaunas ir senas, vyrai ir moterys, kiekvienoje gatvėje, kelyje ir takelyje, iš kiekvieno kiemo, namo, lango, durų, palėpės ir tarpuvartės.
Tačiau tam yra būtini parengimas, pasirengimas bei atitinkamo lygmens praktiniai įgūdžiai. Jiems gi susiformuoti yra būtinos realios „techninės” galimybės: tam tinkama ginkluotė, šaudmenys bei praktiniai piliečių ir jų kovinių vienetų mokymai.
Advokatas Arūnas Marcinkevičius (dešinėje). Eugenijaus Onaičio nuotr.
Tam, savo ruožtu, kas itin svarbu, yra būtini atitinkami teisiniai pagrindai bei tokio pasirengimo teisinis reglamentavimas. O visa tai jau senai reikalauja Įstatymų leidėjo išminties ir politinės valios sprendimų. Nedelskite. Nebėra laiko!
Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) Valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius
XXX
Seimo NSGK posėdyje pareikštas susirūpinimas dėl Ginklų ir šaudmenų įstatymo pataisų
2022 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kvietimu LiGSA Valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius ir LKKSS Valdybos pirmininko pavaduotojas, Signataras Saulius Pečeliūnas dalyvavo Komiteto posėdyje.
Posėdžio metu buvo svarstomas Seimo narių grupės inicijuotų Lietuvos Šaulių sąjungos įstatymo pataisų (Nr. XIVP-1293) ir su jomis tiesiogiai susijusių Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisų (XIVP-1294) projektų paketas. Taip pat buvos svarstomas Seimo narių Jono Jaručio ir Kęstučio Mažeikos inicijuotų ir Komitete patobulintų Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-785(2).
Lietuvos ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) ir Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) atstovai pristatė bei išdėstė vieningą poziciją dėl akivaizdžių Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisų projekto Nr. XIVP-785(2) trūkumų ir oficialiai pareiškė bendrą abiejų nevyriausybinių organizacijų susirūpinimą dėl šiuo projektu reiškiamo nepasitikėjimo Lietuvos Kariuomenės atsargos karininkais, į valstybinę pensiją išėjusiais statutiniais pareigūnais, kitais ginklų savininkais bei, iš esmės, plačiąja visuomene.
Kairėje – Kovo 11-osos Akto signataras Saulius Pečeliūnas. Slaptai.lt nuotr.
LiGSA ir LKKSS atstovai atkreipė Komiteto narių dėmesį ir į tai, kad tokios dalinės ir nepakankamos pataisos nedera su LR Konstitucija, Karo padėties įstatymu ir kitais esamais ir rengiamais įstatymais ir nutarimais, bei viešai deklaruojamais teiginiais apie visuomenės rengimą visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui.
Apgailestaujame, kad kol kas ignoruojama dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą susiklosčiusi įtempta ir pavojinga geopolitinė padėtis, kai Lietuva nuo atgrasymo perėjo prie gynybos. Nepaisoma akivaizdžių faktų iš mūšių vietų, atskleidžiančių iš civilių sudarytų Ukrainos teritorinės gynybos kovinių vienetų efektyvumo ir jų pagalbos reguliariajai kariuomenei svarbos. Toks Ukrainos ginkluoto pasipriešinimo vienetų veiksmų rezultatyvumas vaizdžiai patvirtina visų sričių ir rūšių ginklų savininkų bei visų kitų gyventojų tinkamo parengimo ir pasirengimo ginkluotai Šalies gynybai būtinumą ir naudą.
Viliamės, kad už valstybės gynybinių galių stiprinimą tiesiogiai atsakingi politikai, įstatymų leidėjai, valdininkai ir pareigūnai supranta atsainaus požiūrio į akivaizdžius dalykus ir politinės valios trūkumo ydingumą, bei galimas pasekmes.
žr.: 2022-03-09 LRS NSGK posėdžio vaizdo įrašą (nuo: pradžios iki 49:53 min.):
Pagrindinis Suomijos simbolis – nacionalinė vėliava.
Helsinkis, vasario 28 d. (AFP-ELTA). Suomija priėmė „istorinį“ sprendimą tiekti ginklus Ukrainai, Rusijai pradėjus invaziją į provakarietišką kaimynę, pirmadienį pranešė šalies vyriausybė.
Helsinkis išsiųs 1 500 raketų paleidimo įrenginių, 2 500 automatinių šautuvų, 150 tūkst. šaudmenų ir 70 tūkst. porcijų lauko maisto davinių, sakė gynybos ministras Anttis Kaikkonenas.
Latvijos vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ryga, sausio 19 d. (dpa-ELTA). Latvija nori padėti Ukrainai karine technika, šiai susiduriant su galima Rusijos invazijos grėsme.
Latvija yra pasirengusi pristatyti „letalines ir neletalines prekes“ į Kijevą, trečiadienį spaudos konferencijoje Rygoje sakė gynybos ministras Artis Pabrikas.
Ką tiksliai atsiųs Latvija, bus pranešta tik prekėms pasiekus Ukrainą. Tarp jų – ir Latvijoje pagaminta karinė technika, ir reikmenys iš Latvijos atsargų, sakė A. Pabrikas. Latvija nesvarsto siųsti į Ukrainą karių.
A. Pabrikas taip pat kritikavo santūrumą tiekiant karinę pagalbą Ukrainai. „Labai apgailestauju, kad kai kurios Europos šalys dėl įvairių priežasčių nenori to daryti. Nemanau, kad tai teisinga“, – sakė Latvijos gynybos ministras.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas griežtai atmetė galimybę tiekti Ukrainai bet kokius ginklus.
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, sausio 18 d. (dpa-ELTA). Po Didžiosios Britanijos sprendimo tiekti Ukrainai ginklų Vokietijos kancleris Olafas Scholzas patvirtino, kad Berlynas to nedarys.
„Vokietijos federalinė vyriausybė daug metų vykdo vienodą strategiją šiuo klausimu. Tai reiškia, kad mes neeksportuojame letalinių ginklų“, – sakė jis antradienį Berlyne po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
„Praėjusių metų gruodį pasikeitus vyriausybei, ši pozicija nepasikeitė“, – pridūrė O. Scholzas.
Ukraina daug metų reikalauja ginklų iš Vokietijos, kad galėtų apsiginti nuo galimo Rusijos puolimo – tačiau iki šiol nesėkmingai.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock jau pirmadienį lankydamasi Kijeve atmetė ginklų tiekimą Ukrainai. Didžioji Britanija tą pačią dieną paskelbė, kad aprūpins šalį lengvaisiais prieštankiniais ginklais. Būtina gerinti Ukrainos gynybinius pajėgumus, sakė britų gynybos ministras Benas Wallace‘as. Tai esą nėra strateginiai ginklai, ir jie nekelia pavojaus Rusijai.
Maskva griežtai kritikuoja ginklų tiekimą Ukrainai.
Stokholme nužudytas švedų reperis Einaras. EPA-ELTA nuotr.
Stokholmas, spalio 22 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienio vakarą Stokholme buvo nušautas švedų reperis Einaras, pelnęs apdovanojimų ir pirmavęs Skandinavijos šalių topuose, pranešė policija ir žiniasklaida.
19 metų Einaras, repavęs švedų kalba, 2019 metais buvo daugiausiai srautiniu būdu transliuojamas atlikėjas „Spotify“ svetainėje Švedijoje.
Į jį buvo šauta kelis kartus prie daugiabučio namo prieš pat 23 val. Greitosios pagalbos darbuotojai suteikė pirmąją pagalbą, tačiau jis mirė įvykio vietoje, agentūrai AFP sakė Stokholmo policijos atstovė žiniasklaidai Towe Hagg.
Policija pradėjo tyrimą dėl žmogžudystės, ieškoma įtariamųjų.
„Aktyviai dirbame, kad išsiaiškintume, kodėl tai įvyko ir kas už to gali slypėti“, – sakė T. Hagg.
Kaip įprasta, policija kol kas nepatvirtino aukos tapatybės. Tačiau visos pagrindinės Švedijos žiniasklaidos priemonės jį įvardijo kaip reperį Einarą, kurio visas vardas ir pavardė yra Nilsas Kurtas Erikas Einaras Gronbergas.
Daugelyje Einaro dainų minimas nusikaltėlių gyvenimas, įskaitant narkotikus ir ginklus. Jis viešai nesutarė su konkuruojančiu atlikėju Yasinu, kuris liepą buvo įkalintas 10 mėnesių už tai, kad 2020 metais prisidėjo pagrobiant Einarą.
Einaras pradėjo skelbti dainas socialiniuose tinkluose dar būdamas paauglys, o proveržis įvyko 2019 metais, kai išleido dainą „Katten i trakten“, kuri užėmė pirmąją vietą Švedijos singlų tope.
Jis pelnė keletą muzikos apdovanojimų, įskaitant Švedijos „Grammy“.
Pastaraisiais metais Švedijai tenka kovoti su gaujų ir organizuotų nusikaltėlių grupuočių šaudymais ir sprogdinimais.
„Prarasta jauno žmogaus gyvybė ir suprantu, kad jis daug reiškė daugeliui jaunų žmonių. Tragiška, kad buvo prarasta dar viena gyvybė“, – penktadienį naujienų agentūrai TT sakė ministras pirmininkas Stefanas Lofvenas.
Pistoletas. EPA – ELTA nuotr.
Pirmadienį Rusijos Permės universiteto miestelyje studentas pradėjo šaudyti ir nušovė aštuonis žmones, kol buvo sulaikytas, pranešė tyrėjai. Tai jau antros masinės šaudynės švietimo institucijoje šiemet.
Rusijos tyrimų komitetas pranešė, kad per išpuolį Permės valstybiniame universitete taip pat buvo sužeisti keli žmonės ir kad įtariamasis buvo sužeistas sulaikymo metu. Anksčiau tyrėjai teigė, kad žuvo penki žmonės, o dar šeši buvo sužeisti.
Rusijoje vyksta palyginti nedaug šaudynių mokyklose dėl griežto saugumo švietimo įstaigose ir dėl to, kad sunku legaliai įsigyti šaunamųjų ginklų, nors medžioklinius šautuvus galima registruoti.
Socialinėje žiniasklaidoje išplatintuose vaizdo įrašuose matyti, kaip mokiniai mėto daiktus pro miestelio pastatų langus, o po to patys šoka, kad pabėgtų nuo šaulio.
Valstybinė žiniasklaida parodė mėgėjišką filmuotą medžiagą, kuri, kaip pranešama, buvo nufilmuota per išpuolį ir kurioje matomas asmuo, apsirengęs juoda taktine apranga, įskaitant šalmą, nešinas ginklu ir einantis per miestelį.
Paskutinį kartą toks kruvinas išpuolis įvyko šių metų gegužę, kai devyniolikmetis šaulys pradėjo šaudyti savo mokykloje centrinės Rusijos Kazanės mieste ir nušovė devynis žmones.
Tyrėjai sakė, kad tas vyras turėjo smegenų sutrikimą. Tačiau jis buvo pripažintas tinkamu gauti licenciją pusiau automatiniam šautuvui, kurį panaudojo per išpuolį.
Tą dieną, kai buvo įvykdytas išpuolis – vienas baisiausių pastarojo meto Rusijos istorijoje – prezidentas Vladimiras Putinas paragino peržiūrėti ginklų kontrolės įstatymus.
Rusiškas automatas. Slaptai.lt nuotr.
Ketvirtadienį Kultūros ministerijos iniciatyva surengtame susitikime šalies muziejininkai, Kultūros ministerijos ir policijos atstovai aptarė svarbiausius klausimus, susijusius su ginklų laikymu muziejuose, sakoma pranešime.
2019 m. Lietuvoje buvo priimta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisa, numatanti, kad net ir netinkamais šaudyti pripažinti ginklai privalo būti įregistruoti iki šių metų rugsėjo 14 d. Didelė dalis muziejų visus turimus ginklus ir šaudmenis yra tinkamai įregistravę, tačiau kai kurie to padaryti iki šiol nebuvo spėję. Be to, dalis muziejų nėra tinkamai įregistravę ir nedeaktyvuotų ginklų, nors prievolė tai padaryti įsigaliojo dar 1998 m.
Todėl ministerijos iniciatyva surengtas nuotolinis susitikimas, kurio metu Policijos departamento Licencijavimo skyriaus viršininkas Audrius Čiupala išsamiai išaiškino įstatymo nuostatas bei atsakė į visus muziejų atstovams kilusius klausimus dėl tolesnio ginklų registravimo.
„Noriu padėkoti A. Čiupalai už ypač aiškius, išsamius ir konkrečius atsakymus į visus muziejininkams kilusius klausimus, taip pat už sklandų bendradarbiavimą. Šis susitikimas patvirtino, jog geranoriškai kalbantis ir diskutuojant galima nesunkiai rasti konstruktyvius sprendimus“, – sakė kultūros viceministras Rimantas Mikaitis.
Policijos atstovas muziejininkams dar kartą priminė, kad iki rugsėjo 14 d. jie turi pateikti prašymus dėl ginklų registravimo Policijos departamentui, o prašymo nagrinėjimo ir ginklų registravimo procedūros bus užbaigtos po rugsėjo 14 d. pagal muziejų pateiktus prašymus.
Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis laiko nepagrįstais Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos pareiškimus, kad esą Ukrainos valdžia rengia smogikus ir juos, taip pat ginklus, permeta į Baltarusijos teritoriją.
Tai pirmadienį žurnalistams pareiškė Ukrainos prezidento spaudos sekretorius Serhijus Nikiforovas.
„Prezidentas V. Zelenskis pabrėžia, kad Ukraina kovoja su smogikais, o ne juos treniruoja, kaip tvirtina A. Lukašenka. Jo pareiškimus V. Zelenskis vadina nepagrįstais“, – sakoma Ukrainos prezidento tinklalapyje paskelbtame S. Nikiforovo pareiškime.
Pasak S. Nikiforovo, A. Lukašenka savo pareiškimais siekia atitraukti dėmesį nuo įvykių, prasidėjusių Baltarusijoje praėjusiais metais.
Ukraina, pridūrė spaudos sekretorius, yra ištikima baltarusių tautos bičiulė, bet nesikiša į politinius procesus kitose valstybėse. „Tikimės, kad nebus nedraugiškų A. Lukašenkos žingsnių Ukrainos atžvilgiu. O jei bus, tai jie sulauks skubaus ir galingo ir mūsų valstybės, ir tarptautinės bendrijos atsakymo“, – pabrėžė S. Nikoforovas.
Anksčiau pirmadienį A. Lukašenka pareiškė, kad Ukrainos valdžia susijusi su smogikų rengimu ir jų bei ginklų permetimu į Baltarusijos teritoriją.
Ginklai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Artimiausiu metu įvyks muziejininkų, Kultūros ministerijos ir policijos atstovų susitikimas, kuriame bus paaiškintas įstatymas, numatantis registruoti visiškai netinkamus naudoti ar signalinius ginklus, įsigytus iki 2019 m. rugsėjo 1 d. Dėl tokio susitikimo susitarė kultūros ministras Simonas Kairys ir policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
Pasak policijos generalinio komisaro R. Požėlos, kadangi policijai pavesta įgyvendinti šį įstatymą, bus ieškoma sprendimų, kaip išsaugoti eksponatus jų nesugadinant (t. y. nedeaktyvuojant). „Būtina susėsti prie bendro stalo, išsiaiškinti kylančius nesutarimus, kad abi pusės vienodai suprastų įstatymo esmę, ir sutarti, kaip efektyviau jį įgyvendinti“, – sako policijos vadovas.
Kultūros ministras Simonas Kairys pastebi, kad Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai šiuos klausimus yra išsprendę ir visus turimus ginklus bei šaudmenis tinkamai įregistravę.
„Tačiau matome, kad savivaldybėms pavaldiems muziejams kyla daug klausimų ir neaiškumų, todėl kartu su policijos atstovais sutarėme dėl bendro susitikimo, kurio metu aiškiai ir konkrečiai bus atsakyta į visus muziejininkams kylančius klausimus. Neretai problemų šaltinis yra emocijos ir nesusikalbėjimas – tai ir bandysime pakeisti. Neabejoju, kad drauge lengvai rasime sprendimus, kurie leis tinkamai įregistruoti turimus ginklus bei šaudmenis tiek išsaugant jų kaip eksponatų vertę, tiek paisant įstatymų“, – Policijos departamento pranešime cituojamas S. Kairys.
2019 m. Lietuvoje priimta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisa, numatanti, kad net ir tie ginklai, kurie pripažinti visiškai netinkami šaudyti, privalo būti įregistruoti ir tai turi būti padaryta iki šių metų rugsėjo 14 d.
Kad iš Baltarusijos į Lietuvą pradėję plūsti įvairiaspalviai migrantai nėra pasėka kažkokių kataklizmų, ištikusių juos išvykimo šalyse, o paties Baltarusijos Batkos suorganizuota priešiška akcija – kerštas Lietuvai už paramą A. Lukašenkos oponentams, buvo aišku daugeliui jau po pirmos intensyvios migracijos savaitės.
Netrukus įžvalgesni komentatoriai ir interneto naršytojai sukonkretino savo apibendrinimus ir pavadino tai savotišku hibridiniu karu, kurį Lietuvai paskelbė Baltarusijos diktatorius, ne be savo tikrojo Šeimininko patarimų ir paramos.
Galiausiai panašiai prašneko ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, tiesa, tik po to, kai griežtą Baltarusijos valdžios veiksmų įvertinimą pateikė įvairios ES institucijos ir jų aukšti pareigūnai.
Tiesa, savo institucijoms įprastiniu stiliumi jie savo pagalbą ir palaikymą Lietuvai daugiau reiškė žodžiais, bet buvo padaryti ir kai kurie konkretūs veiksmai. Itin daug vilčių ES pareigūnai deda į sienų apsaugos agentūrą „Frontex“.
Europos Komisijos viceprezidentas Margaritis Schinas savo „Twitter“ paskyroje pasidalijo, jog Lietuva – antroji šalis narė po Graikijos, kuriai suteikta tokia skubi ir aktyvi „Frontex“ pagalba.
Gal ES ponams ir ponioms atrodo, kad jie daro viską, kas reikalinga, ir veikia aktyviai, tačiau yra pagrindo abejoti jų veiklumu, ir abejones sukėlė kai kurios „Frontex“ direktoriaus Fabrice`as Leggeri pastabos. Direktorius teigia, kad jo agentūra jau beveik prieš metus ėmė įtarinėti Lukašenkos Baltarusiją prieš Lietuvą planuojant kažkokias ypatingas akcijas, ir net apčiuopė, jog gali būti panaudoti migrantų srautai kaip POLITINIS GINKLAS [paryškinta mano – J.L.]. Todėl „Frontex“ darbuotojai, pasak direktoriaus, jau nuo praėjusio rudens [??!! – J.L.] ėmė stebėti šios šalies sienas.
O po to juos dailiai atgabena iki Lietuvos pasienio ir palinki laimingos kelionės per sieną.
Taigi, šaunioji „Frontex“ jau nuo rudens stebi Baltarusijos sienas su ES, tačiau nepastebėjo, kad siena tarp Baltarusijos ir Lietuvos praktiškai nesaugoma, tik stebima?!
Lietuvos kariuomenė pasienyje su Baltarusija pradėjo tiesti spygliuotos vielos užtvarą. KAM nuotr.
Peršasi nelinksmos išvados: arba ES institucijos prastai sąveikauja su atskirų valstybių giminiškomis institucijomis ir nesidalina informacija – netgi tokia gyvybiškai svarbia, kaip sienų apsauga ir sandraugos saugumas, – arba dalinasi, bet rudenį darbą pradėjusi naujoji valdančioji koalicija, užsiėmusi pandemijos suvaldymu, gėjų teisėmis ir jėgos žaidynėmis su Prezidentu, į šia svarbią informaciją numojo ranka. Antraip skambiu koncertinos vardu pavadinta tvora jau būtų buvusi beveik baigta, ir Seimo narė Dovilė Šakalienė būtų jau beužsiimanti į tvorą susižeidusių neteisėtų sienos pažeidėjų gydymu ir slaugymu.
Tikiuosi, kad atsiras visuomeninės organizacijos – iš valdžios institucijų, matant, kaip jos veikė iki šiol, juk naudos kaip iš ožio, – kurios atkreips dėmesį į šią keistą situaciją ir išsiaiškins, kurioje grandyje nesuveikė ES sienų ir visuomenės saugumą turinčios užtikrinti institucijos. Nes tiek Lietuvos žmonės, tiek ir kitų pasienio su Baltarusija šalių gyventojai turi teisę žinoti, kaip „įsisavinami“ jų mokesčiai, skirti ES bendrijos šalių saugumui.
O grįžtant prie to jau beveik (na, išskyrus žmogaus teisių gynėjus) visiems suvokto fakto, jog prieš Lietuvą vykdomas hibridinis karas, reikėtų paklausti politikų, politologų, valstybės pareigūnų ir, svarbiausia, kariškių: kokiais gi ginklais kariaujama šitame „hibridiniame kare“?
VR ministrė džiugina tautą, kad pasieniečiams į pagalbą bus siunčiami kariai. Tai kokius ginklus jie panaudos? Juk ne palmių, ir net ne kadagių šakeles? Gal savivaldybių pareigūnus, kad jie krūtine užstotų sienas ir kumščiuotųsi su pažeidėjais?
Kalbama, jog gal ir NATO atsiųs savo kontingentą į pagalbą. Ką jis čia darys? Tankais akės pasienio zoną?
Kiek klausiausi visokių kalbų, ir Seimo neeilinės sesijos svarstymų, panašių klausimų niekas nekelia. Kodėl? Bijo akis į akį susidurti su nauja realybe, kuri dar neregėta Europoje, bet kuri jau seniai yra tapusi vos ne kasdienybe ten, kur civilizuotas pasaulis susiduria su musulmoniškuoju ekstremizmu. Pastarasis dažnai ginklų vietoje panaudoja GYVUS ŽMONES. Ir ne tiek stiprius, darbingus, kariauti pajėgius vyrus, o būtent moteris, senelius, vaikus. Taip buvo Afganistane, taip „kariauja“ arabai su Izraeliu… O dabar jų patirtį perėmė A. Lukašenka. Tik jis gyvaisiais ginklais pavertė ne savo baltarusius, o vilioja lengvatikius, prastai informuotus žmones iš Artimųjų Rytų, iš Afrikos.
O jei Lukašenkos į Lietuvą varomi „pabėgėliai“ yra ne standartiniai migrantai, o „gyvasis ginklas“, vadinasi, į tą „ginklą“ reikia reaguoti kaip į ginklą, o ne kaip į įprastinius taikos ir laimės ieškotojus, plūstančius į Vakarų Europą. Taikant „gyviesiems ginklams“ standartinius, ES priimtus įstatymus migrantams, dar aplaistant juos žmogaus teisių gynėjų ašaromis, situacija taptų dar grėsmingesnė ir nebevaldoma.
Negaliu pritarti premjerės I. Šimonytės pasiektam susitarimui su Graikijos vyriausybe, kad Lietuva migrantų našta „dalintųsi su kitomis ES valstybėmis“. Juk tai – tęsinys ydingos Angelos Merkel politikos, kai PATI PASIKVIETUSI šimtus tūkstančių migrantų į Vokietiją, paskui veidmainiškai tą naštą ėmė dalinti kitoms ES valstybėms, kurios nei kvietė, nei viliojo tų klajoklių ordų. Tokiu susitarimu mūsų premjerė tik subanalino Lietuvos padėtį, prilyginusi ją merkelinei: „Pati pasikvietė – pati šaukia „Padėkit!“.
Apie ką jis svajoja? Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
O juk tai – iš esmės neteisinga ir klaidina pasaulio visuomenės nuomonę. Kartoju: Lietuvai Baltarusijos diktatorius paskelbė karą, ir kariauja gyvais žmonėmis-migrantais, specialiai jais užtvindydamas mažą ir ne pačią turtingiausią ir, deja, ne pačią protingiausią ES šalį.
Suprantama, sienos pažeidėjai – nekalti, tai A. Lukašenkos apgauti žmonės. Bet dėl to jie netampa mažiau pavojingais ginklais, skirtais destabilizuoti padėtį Lietuvoje, o gal ir dar plačiau. Todėl mūsų vyriausybės pastangos turi būti nukreiptosį tai, kad pabėgėlių stovyklose ir jų išeities kraštuose būtų platinama informaciją apie tai, jog Baltarusijos vyriausybė juos niekšiškai apgauna, naudodama juos kaip agresijos priemonę prieš ES, ir todėl nė vienas migrantas, mėginantis patekti į bet kurią ES šalį per Baltarusijos teritoriją, į ES šalis nebus priimtas, o be jokių kalbų apie žmogaus teises, be jokių išimčių bus apsuktas atgal.
Šitai, beje, jau daro UR ministras G. Landsbergis, ir galėtume tik palinkėti sėkmės jo prisiimtoje misijoje.
Be leidimo atvykusi į Lietuvą. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Spėju, jog tokia pozicija sukeltų žmogaus teisių gynėjų pasipiktinimą ir pasipriešinimą. Nenoriu ginčytis su jais, įrodinėdama, jog dabartinėje situacijoje Lietuva ir kitos paribio su Baltarusija šalys pirmiausia turi galvoti apie SAVO visuomenės saugumą ir išgyvenimą, ir tik išlikusios saugios pačios, jos galės sau leisti prabangą rūpintis viso likusio pasaulio vargšais. Nenorinčių girdėti neįtikinsi.
Žinoma, humaniškesnė būtų kita priemonė: kad ES susitartų su kokia nors trečia šalimi (ir apmokėtų jai) steigti jos teritorijoje stovyklą tiems nelaimėliams, kurie visgi pasiduotų Lukašenkos vyliui ir brautųsi į Lietuvą, Lenkiją ar Latviją per Baltarusijos teritoriją. Tokiu atveju galima būtų leisti jiems be traumų peržengti sieną, kad juos čia patsusodinus į lėktuvus ir išgabenus į tą stovyklą, kurioje jie jau galėtų teikti prašymus, savas biografijų versijas, o teisininkai narpliotų jų reikalus iki sąmonės aptemimo, bet pagal visas žmogaus teisių gynėjų sugalvotas procedūras.
Bet kad siūlomos priemonės būtinybė, nauda ne tik Lietuvai, bet ir kitoms su Baltarusija besiribojančioms šalims, būtų aiški ES institucijoms, turėtų kompetentingai ir sutartinai, netampydami valstybės jėgų ir lėšų į skirtingas puses, padirbėti ir vyriausybinės mūsų šalies institucijos, ir žmogaus teisių gynėjai, ir žiniasklaida. Tik ar misija „būti vieningiems“ mūsų šalyje dar įmanoma?
Automatai. Slaptai.lt nuotr.
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį per Baltuosiuose rūmuose vykusią ceremoniją, skirtą pristatyti naujas ginklų kontrolės priemones, įvardijo su ginklais susijusį smurtą JAV „epidemija“ ir „tarptautine gėda“.
„Dėl Dievo meilės, tai yra epidemija, ir ji turi liautis“, – teigė jis, pavadindamas šaudynes „visuomenės sveikatos krize“.
„Tai – tarptautinė gėda“, – Baltųjų rūmų rožių sode Kongreso nariams ir ginklų kontrolės aktyvistams sakė demokratų prezidentas, kurio pašonėje stovėjo viceprezidentė Kamala Harris ir generalinis prokuroras Merrickas Garlandas.
„Pakaks maldų, – teigė J. Bidenas. – Laikas imtis veiksmų.“
Kongresui nepavykus susitarti dėl naujų plataus masto priemonių, kaip griežtesnių ginklų pirkėjų patikrų, J. Bidenas paskelbė apie šešias priemones, kurios, pasak jo, padės sušvelninti krizę.
Be gana kuklių priemonių suvaldyti politiškai itin jautrią problemą, J. Bidenas per rožių sode pasakytą kalbą taip pat paskelbė apie ginklų kontrolės šalininko ir buvusio teisėsaugos pareigūno Davido Chipmano kandidatūrą tapti Alkoholio, tabako, šaunamųjų ginklų ir sprogmenų kontrolės biuro (ATF) vadovu.
Į šešias J. Bideno pristatytas priemones įskaitoma taisyklė, „skirta užkirsti kelią plisti ginklams vaiduokliams“ – taip vadinami ginklai, kuriuos galima sukonstruoti namų sąlygomis. Baltųjų rūmų teigimu, šie savadarbiai ginklai kelia itin daug nerimo, nes jie neturi serijinių numerių ir jų neįmanoma atsekti, po to kai šie panaudojami vykdant nusikaltimą.
Į kitas priemones, be kita ko, įskaitoma didesnė parama agentūroms, kurios yra įsitraukusios į kovą su smurtu bendruomenėse, ir sprendimas užsakyti pirmą išsamią ataskaitą apie šaunamųjų ginklų prekybą JAV nuo 2000 m.
Amerikoje per šaudynes kasmet žūsta beveik 40 tūkst. žmonių.
Nors tokios masinės šaudynės, kaip pastarosios Kolorade, Džordžijoje ir Kalifornijoje, pritraukia daugiausiai dėmesio, daugiau kaip pusę metinio aukų skaičiaus sudaro savižudybės.
