Ginklai. Šaudymo varžybos. EPA – ELTA nuotr.

Seimas pritarė Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir priėmė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą su pasiūlytomis pataisomis, suteikiančiomis teisę piliečiams nepaprastosios ar karo padėties atveju disponuoti teisėtai įgytais ginklais ir šaudmenimis – nuosavybė bus ribojama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka.

Prezidentės teigimu, negali būti varžoma tautos ir kiekvieno piliečio teisė priešintis agresoriui, okupantui ir bet kam, kas prievarta kėsintųsi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką.

Pagal priimtą Prezidentės siūlymą, nepaprastosios, karo padėties metu ar paskelbus mobilizaciją ginklai bei šaudmenys bus paliekami jų teisėtiems turėtojams ir galės būti laikinai paimami ar rekvizuojami tik išskirtiniais atvejais – jeigu tie ginklai ir šaudmenys bus reikalingi Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms arba bus informacijos, kad jie galės būti panaudoti nusikalstamoms veikoms daryti.

Konstitucijoje laiduojama kiekvieno piliečio teisė priešintis, todėl jo pasiryžimas ginti Lietuvos valstybę ginkluoto užpuolimo metu privalo būti skatinamas, o karo ar nepaprastosios padėties atveju turi veikti toks teisinis reguliavimas, kuris sukurtų vientisą, nuoseklią valstybės gynybos sistemą.

Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 94 tūkstančiai teisėtų ginklų savininkų, o civilinėje apyvartoje – apie 174 tūkstančiai ginklų.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
 
2019.06.28; 06:50

Šveicarijos rinkėjai sekmadienį balsavo referendume dėl ginklų įstatymų sugriežtinimo, kad šalies įstatymai būtų suderinti su ES teisės aktais.

Šveicarija nėra ES narė, bet šalis yra pasirašiusi Šengeno sutartį ir prisijungė prie Šengeno erdvės, kurioje nėra pasienio kontrolės. Dėl to iš Šveicarijos reikalaujama laikytis ES teisės aktų. 

Nepaisant to, kad Šveicarija nuo senų laikų laikoma taikia šalimi, šalyje itin daug žmonių turi šaunamųjų ginklų. Daugiau kaip 27 proc. Šveicarijos populiacijos turi šaunamuosius ginklus, ir tai vienas didžiausių procentų Vakarų Europoje. 

Po 2015 metų išpuolių Paryžiuje ir 2016 m. išpuolių Briuselyje ES sugriežtino šaunamųjų ginklų įsigijimo ir laikymo taisykles. Jei šveicarai referendume balsuos prieš, šalis gali būti pašalinta iš Šengeno erdvės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.20; 06:00

Vyriausiasis JAV valstybės departamento pareigūnas pabrėžia, kad Rusija, norėdama išvengti antrojo sankcijų paketo, per metus turi įvykdyti tris reikalavimus.

„Jei šie reikalavimai bus įvykdyti, nereikės nerimauti dėl antrojo sankcijų paketo, pagal kurį gresia vos ne visiškas ekonominių ir diplomatinių santykių nutraukimas“, – ketvirtadienį Minesotoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė JAV pareigūnas.

Vašingtonas trečiadienio vakarą pranešė apie naujas sankcijas Rusijai ir kaltina šią pažeidus tarptautinę teisę. JAV tvirtina, kad naujos sankcijos Maskvai bus taikomos dėl to, kad Kremlius yra susijęs su Sergejaus ir Julijos Skripalių apnuodijimu Didžiosios Britanijos Solsberio mieste šių metų kovą, primena ELTA.

Pagal Cheminių ir biologinių ginklų kontrolės ir nuodingųjų medžiagų eliminavimo įstatymą, dabartinės sankcijos privalo galioti mažiausiai 12 mėnesių, bet jos gali būti atšauktos, jei Rusija įvykdys tam tikras itin specifines sąlygas.

„Pagal įstatymą reikalavimai sankcijoms atšaukti gana aiškiai išdėstyti. Vienas iš jų yra, pavyzdžiui, kad Rusija daugiau nenaudotų cheminių ar biologinių ginklų, pažeisdama tarptautinę teisę, ir nenaudotų mirtinų cheminių ar biologinių ginklų prieš savo pačios piliečius. Antras reikalavimas – Rusija turi garantuoti, kad nebeužsiims panašia veikla. Trečiasis reikalavimas – Rusija turi būti pasiruošusi leisti Jungtinių Tautų stebėtojams ar kitiems tarptautiniu mastu pripažintiems nešališkiems stebėtojams vietoje atlikti patikrinimus arba sutikti su kitomis patikimomis priemonėmis, užtikrinančiomis, kad vyriausybė nenaudoja cheminių ar biologinių ginklų, pažeisdama tarptautinę teisę ir nenaudoja tokių ginklų prieš savo pačios piliečius“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje žurnalistams sakė JAV atstovas.

JAV nepirks iš Rusijos elektronikos, kompiuterių, daviklių ir lazerių, telekomunikacijos, specializuotos naftos ir dujos gavybos produkcijos, informacijos ir saugumo technologijų. Sankcijos bus taikomos visoms valstybinėms Rusijos įmonėms.

JAV apriboja užsienio pagalbą Rusijai, nutraukia bet kokį gynybos reikmenų pardavimą, draudžia prekybos ginklais finansavimą bei draudžia eksportuoti į Rusiją prekes, susijusias su nacionaliniu saugumu.

„Iš esmės tai reikš, kad bus uždrausta išduoti licencijas eksportuoti į Rusiją prekes ir technologijas, kurios laikomos svarbiomis nacionaliniam saugumui. JAV administracija nusprendė įvesti draudimo prezumpciją parduoti Rusijai nacionalinio saugumo požiūriu jautrias JAV prekes ir technologijas“, – teigė JAV pareigūnas.

Sankcijos įvedamos remiantis 1991 metų Cheminių ir biologinių ginklų kontrolės ir nuodingųjų medžiagų eliminavimo įstatymu.

Pirmoji sankcijų banga turėtų įsigalioti rugpjūčio 22-ąją. Teigiama, kad dėl tokių sankcijų eksportas į Rusiją gali sumažėti šimtais milijonų JAV dolerių.

Aukšti Rusijos vadovai piktinasi JAV sprendimu, sankcijas vadina „drakoniškomis“, „neteisėtomis“, „linčo teismu“ ir kaltina Vašingtoną politikos nenuspėjamumu. Rusijos vyriausybė ruošia atsakomąsias priemones. Užsienio reikalų ministerijos atstovė ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva pradeda svarstyti atsakomąsias priemones, informuoja agentūra „Reuters“.

Pasak specialistų, jau dabar spaudimą rubliui daro naujienos apie JAV pasirengimą imtis naujų sankcijų prieš Rusiją.

Dolerio kursas Maskvos biržoje ketvirtadienį išaugo 1 rubliu ir pasiekė 66,55 rublio, pirmą kartą nuo 2016 metų lapkričio viršydamas 66 rublius.

Euro kursas šoktelėjo 1,15 rublio – iki 77,17 rublio, peržengdamas 77 rublių ribą pirmą kartą nuo šių metų balandžio.

Informaciją pateikė Paulina Levickytė (ELTA)

2018.08.11; 07:20

EPA – ELTA nuotraukoje – Šveicarijos vėliava

Kaip ekonomistas žaviuosi Šveicarija dėl jos protingo požiūrio į klausimus, pvz., išlaidų suvaržimo ir mokesčių.

Kaip politinių sistemų stebėtojas, žaviuosi Šveicarija dėl jos tvirto federalizmo.

Kaip žmogaus teisių šalininkas, žaviuosi Šveicarijos finansinio privatumo apsauga (deja, nusilpusi dėl išorinio spaudimo).

Kaip laisvės šalininkas aš žaviuosi Šveicarija dėlto, kad joje yra tradicija turėti ginklus.

Iš tiesų, yra ginklų parduotuvė mažiau nei už mylios nuo federalinio Parlamento Berne, kuri parduoda (Oi!) karinio stiliaus šturmo šautuvus.

Deja, ji nebuvo atidaryta, kai ėjau pro šalį praėjusį savaitgalį, taigi galėjau tik padaryti nuotrauką, kas buvo rodoma jos lange.

Negalėjau išvengti mintyse lyginti Šveicarijos sostinę, kur ginklai parduodami, su JAV sostine, kur šališkumas yra parduodamas.

Čia taip pat yra kultūra „už ginklus“ – kaip Šveicarijoje, taip nurodyta šiame straipsnyje.

“Šaudymas tampa vis populiaresnis tarp jaunų žmonių, ir federalinis sprendimas sumažinti amžių dėl pamokų yra svarbi jo dalis,” sako laimingas Christoph Petermann, Šveicarijos šaudymo Federacijos ryšių viršininko pavaduotojas.

2016 metais vyriausybė sumažino amžių nuo 17 iki 15 metų, kurio sulaukę jauni žmonės gali dalyvauti šaudymo į taikinį apmokymuose. “Be to, mes esam labai patenkinti mergaičių ir jaunų moterų pasirinkimą šaudymui … ” Kai kalbama apie vaikų mokymą šaudyti, vaikai yra prileisti nuo penkerių metų amžiaus – bet ne šaudyti šturmo karabinu. Tai tampa rimta, kuomet tokiems vaikams leidžiama treniruotis su pneumatiniais pistoletais ir šautuvais, arbaletais arba lankais, o nuo dešimties metų amžiaus – su mažo kalibro ginklais, bei nuo 12-kos, apskritai su šturmo šautuvais.

Deja, Šveicarijos teisės laikyti ginklus yra puolamos. Problema yra ne politikai Berne, bet biurokratai Europos Komisijoje. Šveicarijos žiniasklaida, aprašo šią problemą.

Šveicarijos gynybos ministerijos emblema

… ES ginklų kontrolės planai turėjo būti baigti 2019-aisiais, per kuriuos siekiama pažaboti ginklų pardavimą internete ir nustatyti griežtus apribojimus šturmo ginklams.

… Šveicarijos „karinio tipo“ ginklai vis dar galėtų būti laikomi namuose po karinės tarnybos, laikantis tradicijų. Pagal šiuos planus, medžiotojai taip pat nebūtų paveikti. Tačiau tam tikri pusiau automatiniai ginklai – pvz., su apkabomis į kurias telpa 20 turų šaudmenų – ir kai kurios didelės talpos „ant peties laikomi “ šautuvai būtų uždrausti. Ginklų savininkai ir mėgėjai privalės surašyti savo kolekcijas ir pranešti valdžios institucijoms apie tai, ką jie turi.

Nereikia nė sakyti, kad Šveicarijos ginklų teisių asociacijos nėra patenkintos.

Kritikai sako, kad vyriausybės pasiūlymas buvo nuspręstas nedemokratiškai ir draudimas neturės jokios įtakos visuomenės saugumui ar terorizmui Europoje. Jie nerimauja dėl jos poveikio jų teisėms turėti ginklus ir yra ypač nepatenkinti apribojimais tam tikrų kategorijų pusiau automatiniams ginklams ir apkaboms, galimą poveikį kariniams šautuvams, ir papildomai biurokratijai.

Jean-Robert Consolini- Lagardere arsenalo savininkas pažadėjo kovoti su tokiu pasiūlymu. “Šie teroro išpuoliai buvo atlikti žmonių, kurie naudojo ginklus, nelegaliai gautus Juodojoje rinkoje, bet ne iš teisėtos prekybos ginklų arsenalų. Taigi ši direktyva niekaip netrukdys neteisėtai nelegalių ginklų apyvartai ir jų nusikalstamam panaudojimui“.

Šiandien Šveicarija pagal gyventojų skaičių Vakarų šalių tarpe yra viena iš daugiausia ginklų savininkų turinčia šalimi. Manoma, kad šios šalies teisėtoje apyvartoje yra maždaug du milijonai legalių ginklų. Tokie nuosavybės skaičiai ir esami ginklų įstatymai atspindi šalies piliečių tarpe giliai įsišaknijusį įsitikinimą dėl teisės turėti šaunamuosius ginklus ir jų savanorių armijos reikalavimų teisėtumo.

Tačiau liūdna, kad Šveicarų teisės laikyti ginklus yra atakuojamos.

Ponas Consolini yra visiškai teisus, beje, apie ES direktyvų poveikį teroristams, kurie visada gali gauti ir apsirūpina ginklais Juodojoje rinkoje.

Bet kuriuo atveju Amerikos ginklų savininkų asociacijos išreiškia užuojautą savo Šveicarijos kolegomis.

Nacionalinė ginklų asociacija (NRA) pareiškė savo nuomones apie šią kontroversiją.

Šveicarija turi daugiausia civilinių savininkų turimų šaunamųjų ginklų vienam gyventojui Europoje ir yra trečia pasaulyje. Šveicarijos patirtis, kaip ir daugelio Jungtinės Amerikos Valstijos regionų, paneigia ginklų kontrolės šalininkų teiginius, kad platesnė šaunamojo ginklo nuosavybė reiškia daugiau smurto.

Deja, taikių ginklų nuosavybės tradicija, regis, neįtikina ginklų uždraudimo sumanytojų.

Ginklų arsenalas

Naujausio ginklų kontrolės griežtinimo ir nuosavybės teisių į šaunamąjį ginklą apribojimų stūmimo iniciatyva kyla ne iš Šveicarijos, bet iš Europos Sąjungos ginklų direktyvos, 2017 m. gegužės 17 d. Briuselyje priėmus labiausiai ginčytinus ES ginklų įstatymo pakeitimus pistoletams su apkabomis, kurių talpa didesnė nei 20 šovinių, ir šautuvams su apkabomis, kurių talpa didesnė nei 10 šovinių. Jie dabar laikomi jau A kategorijos ginklais.

A kategorijos ginklai paprastai draudžiami naudoti civiliniais tikslais. Be to, teisės aktuose reikalaujama, kad ES valstybės narės sukurtų šaunamųjų ginklų registrus. Šveicarija nėra ES narė, tačiau šalis yra Šengeno zonos narė, todėl Šveicarija privalo atitikti ES šaunamųjų ginklų apribojimus.

Balandžio 9 d. Šveicarijos teisių į ginklus organizacija „Pro Tell“, pavadinta legendinio šaulio (snaiperio) Viljamo Telio vardu, pareiškė savo nepritarimą ES ir Šveicarijos teisės aktų pakeitimams. Ji nurodo Šveicarijos ginklų įstatymus kaip “išraišką, pasitikėjimo ir pagarba tarp piliečių ir valstybės.” Gruodžio mėn. Pro Tell pareiškė, kad ji yra pasirengus toliau kovoti su bet kokiu ginklų teisių apribojimais referendumo būdu. Šveicarijos Liaudies partija taip pat yra užregistravusi savo opoziciją naujiems ES apribojimams.

Yra du galimi teigiami rezultatai.

Pirma, kaip buvo pastebėta ir praėjusiais metais, Čekijos Respublika yra teisingoj šios kovos pusėje. Ir jos vyriausybė ginčija Europos Komisijos kišimąsi į tai, kas turėtų būti nuspręsta nacionalinių vyriausybių.

Čekijos Respublika pateikė ieškinį prieš naują Europos Sąjungos direktyvą sugriežtinti ginklų nuosavybę, siekimą apriboti prieigą prie pusiau automatinių ir kitų ginklų. ES šalių vidaus reikalų ministrai davė galutinį pritarimą tokiems pakeitimams nepaisydami to, kad Čekijos Respublika, Liuksemburgas ir Lenkija protestuoja. Čekijos vidaus reikalų ministerija sakė, kad direktyva buvo per daug griežta, pavyzdžiui, paveikianti tūkstančius medžiotojų – tai populiari veikla, turinti ilgas tradicijas šioje centrinės Europos šalyje…

“Toks didžiulis padorių ginklų savininkų baudimas yra nepriimtinas, nes legaliai įsigytų ginklų draudimas neturi jokio ryšio su antiteroristine kova,” pareiškė vidaus reikalų ministras Milanas Chovanec savo pareiškime.

Ginklo taikiklis

Jis pabrėžė, kad “tai ne tik absurdiškas sprendimas, kuris dar kartą pakirs žmonių pasitikėjimą ES, be to, šios direktyvos įgyvendinimas taip pat gali turėti neigiamą poveikį Čekijos Respublikos vidaus saugumui, nes daug ginklų galėtų pereiti į juodąją rinką”.

Žemesnieji Čekijos Parlamento Rūmai birželio mėn. pritarė įstatymui, kuris įtvirtino ginklų savininkų teises  šalies konstitucijoje.

Teoriškai, Čekijos vyriausybės išsakytieji teisiniai argumentai privalėtų dominuoti, nes “subsidiarumas”, regis, neabejotinai yra įtvirtintas Europos sutartyse.

Bet bijau, kad decentralizacijos principas bus pamirštas dėl pro-harmonization („suderinamumo“) ideologijos, paplitusios ES institucijų tarpe.

Taigi antroji parinktis yra teigiamas rezultatas referendume Šveicarijoje, kuri turi ilgą tiesioginės demokratijos tradiciją.

Kadangi šveicarai linkę būti labai protingais, balsuojant nacionaliniais klausimais, galime tikėtis, kad jie atmes peršamą ginklų kontrolę ir – visiems tikslams ir ketinimams – pasiūlydami Europos Komisijai eiti pasivaikščioti.

Tikėkimės. Yra labai nedaug Libertarinių požiūrių jurisdikcijų pasaulyje. Būtų gėda, jei šveicarai apsiverstų ir leistų ES biurokratams diktuoti savo įstatymus dėl ginklų.

Interneto dienoraštis Word Press com: 

https://danieljmitchell-wordpress-com.cdn.ampproject.org/c/s/danieljmitchell.wordpress.com/2018/05/02/european-bureaucrats-threatening-swiss-gun-rights/amp/

2018.05.07; 17:40

Lietuvos ginklų kontrolės inspektorius trečiadienį Turkijos vadovaujamos inspektorių grupės sudėtyje lankosi Rusijos 22-ojoje sunkiųjų bombonešių aviacijos divizijoje, dislokuotoje Engelse. Ginklų kontrolės inspektoriai atliks vertinamąjį vizitą pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) 2011 m. Vienos dokumentą.

Vizito metu Lietuvos ir Turkijos ginklų kontrolės inspektoriai išklausys Rusijos divizijos vado pranešimą apie dalinį ir turės galimybę gauti informaciją apie junginyje tarnaujančio personalo skaičių, deklaruojamų orlaivių kiekį, taip pat juos apžiūrėti.

Lankydamiesi Rusijos aviacijos bazės padaliniuose ir bendraudami su ten tarnaujančiu kariniu personalu inspektoriai taip pat galės susipažinti su kasdiene divizijos veikla.

Remiantis vertinamojo vizito metu gauta informacija, ginklų kontrolės inspektoriai parengs ir ESBO šalims išplatins ataskaitą, kurioje pateiks vertinimą, kaip Rusija laikosi Vienos dokumento įsipareigojimų.

Šiemet tai bus pirmasis Lietuvos ginklų kontrolės inspektoriaus vizitas užsienio šalyje. Rusijoje Lietuvos atstovas su vertinamuoju vizitu pastarąjį kartą lankėsi 2017 m. sausį, o Rusijos inspektoriai karinę veiklą Lietuvoje tikrino 2017 m. lapkritį.

2011 m. Vienos dokumentas įpareigoja ESBO priklausančias valstybes kasmet pateikti informaciją apie savo karines pajėgas, gynybinių pajėgumų plėtojimo planus ir karinį biudžetą, iš anksto informuoti apie planuojamą stambaus masto karinę veiklą. Valstybės taip pat įsipareigoja priimti savo teritorijoje nustatytą kiekį kitų šalių karinių ekspertų inspekcijų bei vizitų į karinius dalinius.

Remiantis šiuo dokumentu, kiekviena ESBO priklausanti šalis turi teisę patikrinti, ar kita šiai organizacijai priklausanti valstybė nevykdo stambaus masto karinės veiklos, apie kurią būtina pranešti iš anksto, ir ar neturi nedeklaruotų karinių pajėgumų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.18; 02:30

Briuselyje susirinkę NATO šalių gynybos ministrai atkreipė dėmesį į Rusijos vykdomus svarbios ginklų kontrolės sutarties pažeidimus ir aptarė būdus, kaip priversti Maskvą laikytis šio susitarimo sąlygų, ketvirtadienį sakė JAV gynybos sekretorius Džimas Metisas (Jim Mattis).

Vašingtonas tvirtina, kad Rusija pažeidė Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF), pasirašytą dar Šaltojo karo metais. Ja uždrausta dislokuoti trumpojo ir vidutinio nuotolio raketas.

„Esame tvirtai įsitikinę, kad Rusija pažeidė INF“, – sakė Dž. Metisas.

„Mūsų tikslas – ne pasitraukti iš šios sutarties, o pasiekti, kad Rusija jos laikytųsi“, – pridūrė JAV gynybos sekretorius.

Minėtoji sutartis įsigaliojo 1987 metais, ją pasirašius JAV prezidentui Ronaldui Reiganui (Ronald Reagan) ir tuomečiam Sovietų Sąjungos vadovui Michailui Gorbačiovui.

Maskva atkakliai neigė, kad neseniai dislokuodama antžeminę raketų sistemą ji pažeidė šią sutartį.

Dž. Metisas tikino, kad kelios NATO narės turi įrodymų, jog Rusija sutarties sąlygų nesilaiko.

„Aptarėme Rusijos Federacijos vykdomus INF sutarties pažeidimus ir mūsų kolektyvines pastangas pasiekti, kad Rusija vėl imtų laikytis jos sąlygų“, – teigė Dž. Metisas.

„Tai tiesiog būtina, norint išsaugoti pasitikėjimą ginklų kontrolės susitarimais. Mes tai darome solidžiu, skaidriu ir patikrinamu keliu“, – pridūrė jis, tačiau savo teiginių plačiau nekomentavo.

Maskva, savo ruožtu, taip pat kaltina JAV pažeidžiant minėtąją sutartį – esą Lenkijoje ir Rumunijoje dislokuotos JAV raketų sistemos „Patriot“, prireikus, gali būti panaudotos paleisti raketas į Rusijos teritoriją.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.10; 00:05