Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su LGBT vaiko mama Rasa Račiene. Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis teigė, kad susitikimo metu buvo aptarti iššūkiai, su kuriais šiuolaikiniame pasaulyje susiduria vaikai, nemažai kalbėta ir apie Partnerystės įstatymą.
Prezidento patarėjas taip pat patikino, kad prezidentas nuolatos bendrauja su LGBT bendruomenės atstovais, todėl yra įsigilinęs į šios bendruomenės problemas.
„Tai buvo labai jautrus pokalbis tarp dviejų tėvų apie vaikus, apie iššūkius, su kuriais susiduria vaikai šiuolaikiniame pasaulyje. Ir tikrai prezidentas girdi ir jaučia tą nerimą, kurį išsakė, išdėstė gerbiama mama. Prezidentas teigė, kad šiuo metu mes valstybėje turime labai daug susiskaldymo, susipriešinimo, pykčio, trūksta pagarbos vieni kitiems, trūksta pagarbos kitaminčiams, trūksta pagarbos žmonėms, kurie galbūt kitaip gyvena“, – po R. Račienės ir prezidento susitikimo teigė P. Mačiulis.
Vis dėlto prezidento patarėjas akcentavo, kad šią problemą išspręsti nėra taip paprasta.
„Turbūt ši problema, kaip ir kitos problemos, nėra sprendžiama tiktai įstatymais, tam reikia ir didelio visuomenės požiūrio pasikeitimo, supratimo ir tolerancijos. Situacija po truputį keičiasi Lietuvoje, bet visi mes norime, kad tas pokytis būtų didesnis“, – pažymėjo jis.
P. Mačiulis pabrėžė, kad prezidentas bendrauja su LGBT bendruomenės atstovais ir žino jos problemas.
„Prezidentas tikra pažįsta ne vieną porą, bendrauja ir žino šių žmonių problemas. Tai turbūt kažkokio atskiro susitikimo tam tiesiog nereikia. Tas bendravimas vyksta nuolatos“, – patikino jis.
Pasak šalies vadovo patarėjo, susitikimo metu nemažai kalbėta ir apie Partnerystės įstatymą.
„Kokia forma jis galėtų būti, ar Civilinio kodekso keliu, ar atskiru įstatymu, čia yra turbūt tik detalės, kurios užgožtų pačią esmę, bet prezidentas nuoširdžiai laikosi pozicijos, jog bendro gyvenimo sureguliavimas turi būti įgyvendintas Lietuvoje“ , – sakė P. Mačiulis.
Pavasario sesijoje Seimas pateikimo stadijoje atmetė ir grąžino tobulinti daugybę emocijų visuomenėje keliantį lyčiai neutralios Partnerystės įstatymo projektą. Vis dėlto, kaip vasarą sakė prezidentas G. Nausėda, jis dar pateikimo stadijoje atmesto projekto nebūtų pasirašęs, mat įstatymo projekte partnerystė buvo prilyginta santuokai.
ELTA primena, kad LGBT vaiko mama R. Račienė trečiadienį išplatino viešą kreipimąsi į prezidentą Gitaną Nausėdą su siekiu pakeisti šalies vadovo poziciją LGBT bendruomenės atžvilgiu. Moteris kreipimesi teigė stovėsianti S. Daukanto aikštėje prie Prezidentūros iki tol, kol prezidentas savo darbotvarkėje ras laiko susitikimui. Kiek vėliau moteris pranešė prezidento kvietimą susitikti gavusi.
Šeštadienį prie Prezidentūros susirinko būrys žmonių, nusprendusių pareikšti palaikymą LGBT bendruomenei ir R. Račienei.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda dar kartą sukritikavo Vyriausybę dėl lėtų skiepijimo tempų. Pasak prezidento, prastesni nei tikėtasi skiepijimo nuo COVID-19 rezultatai yra susiję su tuo, kad „pirmoji vasaros pusė buvo pramiegota“. Be to, prezidentas svarsto, ar sulėtėję skiepijimo tempai negalėjo būti tikslingai inicijuoti – kad nebūtų pasiektas jo keltas tikslas paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų iki vasaros vidurio.
„Dėl vakcinavimo tenka prisiminti, kad mes praktiškai pražiopsojome, pramiegojome pirmą vasaros pusę, kai, nežinau dėl kokių sumetimų, buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimosi tempai. Galbūt dėl to, kad nebūtų pasiektas prezidento tikslas 70 proc. iki liepos vidurio. O po to, kai jau buvo pamatyta, kad susikaupė didelės vakcinos atsargos ir kad gali būti kritika iš visuomenės pusės, tada staiga imtasi verstis per galvą“, – Briuselyje žurnalistams komentavo šalies vadovas.
Šalies vadovas taip pat pranešė pasirašęs Vyriausybės parengtą įstatymą dėl vienkartinės išmokos už pasiskiepijimą nuo COVID-19. Visgi, neslepia prezidentas, sprendimas už skiepus 75 metų ir vyresniems senjorams skirti vienkartines 100 eurų išmokas kelia klausimų.
„Pasirašiau įstatymą dėl 100 eurų, nors jis turi tam tikrų aspektų, kurie galbūt ir iš moralinės, ir iš kitos pusės yra kritikuoti ar kvestionuotini. Aš manau, kad šiandien mums reikia kalbėti ne tik apie gąsdinimą ir tokiu būdu siekti vakcinuoti žmones, mums reikia galvoti ir apie paskatas“, – komentavo šalies vadovas.
Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai dalyvauja tarptautinės mokslinės konferencijos ir parodos atidaryme, skirtame Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-osioms metinėms. LR Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotrauka
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba Seime
Jūsų Ekscelencija Lenkijos Respublikos Prezidente,
Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, garbūs svečiai, man nepaprastai malonu dalyvauti „Abiejų Tautų tarpusavio įžado“ sukakties minėjime. Susirinkę šiandien, mes pratęsiame ir simboliškai užbaigiame prieš pusę metų pradėtą Gegužės 3-iosios Konstitucijos 230-ųjų metinių minėjimą.
Džiaugiuosi, kad kartu su manimi Lietuvos Respublikos Seime šia ypatinga proga lankosi Lenkijos Respublikos Prezidentas. Prieš pusę metų viešėdamas Varšuvoje, jutau didelę atsakomybę už lietuvių, lenkų bei kitas regiono tautas, kurioms artimas bendros mūsų valstybės palikimas. Neabejoju, kad ir Jo Ekscelencija Prezidentas šiandien aiškiai jaučia šio vizito reikšmę ir svarbą.
Turime puikią progą prisiminti Lietuvos ir Lenkijos bendrą istoriją, įvertinti sukauptą kultūros paveldą bei reikšmingą mūsų šalių indėlį į Europos raidą. Galime pagrįstai didžiuotis, kad Gegužės 3-iosios Konstitucija, įkvėpta Apšvietos epochos idėjų, jas savaip interpretavo ir pritaikė mūsų regiono aktualijoms. Šį teisinį dokumentą visada prisiminsime ir geruoju minėsime už tai, kad jis įtvirtino Lietuvą ir Lenkiją konstitucinės minties pirmeivių gretose.
Bendros Lietuvos ir Lenkijos valstybės seimo sprendimas 1791 metų spalio 20 dieną vienbalsiai priimti „Abiejų Tautų tarpusavio įžadą“ apibendrino diskusiją, pradėtą gerokai iki paskelbiant Gegužės 3-iosios Konstitucijos apmatus. Tai buvo natūrali pasekmė procesų, vykusių XVIII amžiaus pabaigoje, kai Abiejų Tautų Respublikai iškilusi egzistencinė grėsmė skubino mūsų protėvius vykdyti skubias reformas ir stiprinti valstybę.
Viena ryškiausių to meto tendencijų visoje Europoje buvo valstybės valdžios centralizavimas. Atitinkamai daugelis žymiausių ir įtakingiausių bendros Lietuvos ir Lenkijos valstybės veikėjų siekė iš Karalystės ir Didžiosios Kunigaikštystės sukurti vientisą politinį darinį, pajėgų susitelkti ir atremti svetimųjų spaudimą.
Tačiau net ir priėmus Gegužės 3-iosios Konstituciją, naujos bendros Policijos komisijos oficialiame pavadinime atsirado vietos žodžiui „Abiejų Tautų“. Tai buvo viena bendra institucija, tačiau – Abiejų Tautų. Ne tik Lenkijos, ne tik bendros Respublikos, bet ir Lietuvos.
Iškalbinga, kad tuo metu, vykstant diskusijai apie tolesnę bendros valstybės institucijų raidą, Trakų kaštelionas Konstantinas Pliateris aiškino, kad „būdama sąjungoje, Lietuva negali būti laikoma provincija bendrame kūne, ji turi būti laikoma viena tauta šalia kitos“.
1791 metų spalį priimtas „Abiejų Tautų tarpusavio įžadas“ būtent ir atspindėjo natūralią bendros valstybės politinę evoliuciją nuo Liublino unijos iki Apšvietos epochos. Nuolatinėse kompromiso paieškose gimė konstitucinis dokumentas, neatsiejama Pacta conventa dalis, kuris šiandien gali būti skaitomas tik kartu su Gegužės 3-iosios Konstitucija. „Tarpusavio įžadas“ galutinai įteisino politinę dvinarystę ir Lietuvos, kaip lygiavertės Lenkijos partnerės federacinėje valstybėje, statusą. Taip jo autoriams pavyko suderinti valstybės centralizavimo poreikį su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinio savarankiškumo tradicija.
Dokumentas, kurio 230-ąsias metines šiandien minime, mums svarbus ne tik kaip viena iš Gegužės 3-iosios Konstitucijos sudedamųjų dalių. Tai pirmiausia įrodymas, kad lietuvių ir lenkų tarpvalstybinių santykių raida rėmėsi, ir tebesiremia, kompromisų menu. Ji turi būti grindžiama pasitikėjimu ir tolerancija. Tik taip galime pratęsti strateginę bendrystę – ir ja pasiremti kintančioje geopolitinėje tikrovėje.
Gerbiamieji,
Lietuva ir Lenkija net du kartus XX amžiuje pakilo iš pelenų, pasiremdamos į laisvės ir valstybingumo tradicijas, perduodamas iš kartos į kartą.
Jau trečią kartą esame laisvi kurti savo valstybes ir siekti savo žmonių gerovės. Niekada anksčiau negyvenome taip gerai. Niekada neturėjome tokių tvirtų saugumo garantijų.
Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad Lietuva ir Lenkija toliau žengia kartu. Pastaraisiais dešimtmečiais stebėjome sparčią dvišalių santykių raidą. Tačiau visų bendradarbiavimo galimybių, esu tikras, iki šiol nesame išnaudoję.
Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai dalyvauja tarptautinės mokslinės konferencijos ir parodos atidaryme, skirtame Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-osioms metinėms. LR Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Svarbi paskata veikti išvien yra augančios karinės, technologinės, ekonominės grėsmės ir iššūkiai. Kaip ir prieš 230 metų, Lietuva ir Lenkija šiandien yra Vakarų civilizacijos priešakinėse linijose. Bandymai kaitinti atmosferą prie rytinių Europos Sąjungos ir NATO sienų kelia mums ypatingų užduočių ne tik užtikrinant mūsų šalių saugumą, bet ir palaikant pusiausvyrą regione. Turime ne tik skirti ypatingą dėmesį dvišaliam kariniam bendradarbiavimui, bet ir tvirtinti NATO vienybę, stiprinti mūsų pasienio infrastruktūrą ir į saugumo sistemą įtraukti mums tiek kultūriškai, tiek politiškai artimą Ukrainą, siekti jos teritorinio vientisumo atkūrimo.
Mūsų šalys negaili pastangų, kad kaimyninėje Baltarusijoje patys piliečiai galėtų laisvai ir demokratiškai išrinkti savo šalies valdžią. Mes tuo tikime, todėl laikome Liublino trikampio formatą atvirą ateities demokratinei Baltarusijai.
Kartu tai reiškia, kad turime aktyviai ruoštis atremti naujo pobūdžio grėsmes. Baltarusijos režimo hibridinė ataka, tūkstančius nereguliarių migrantų nukreipusi per Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos sienas, parodė būtinybę tobulinti galiojančius ES teisės aktus. Turime siekti pritaikyti europinę teisę prie naujų realijų, kad galėtume užtikrinti išorinių ES sienų apsaugą.
Pasinaudodamas proga, noriu nuoširdžiai padėkoti Lenkijai už pagalbą valdant Baltarusijos režimo sukeltą migracijos krizę, taip pat politinę paramą dėl nesaugios Astravo AE ir mūsų siekio užkardyti joje pagamintos elektros patekimą į ES vidaus rinką.
Kaip ir anksčiau, aš asmeniškai labai daug tikiuosi iš Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo, plėtojant ES Rytų partnerystės politiką. Nuo mūsų sėkmės šioje srityje priklausys viso regiono stabilumas ir ateities gerovė. Todėl turime daryti viską, kad būtų užtikrinta Rytų partnerystės politikos strateginė kryptis ir išlaikytos paskatos tęsti ambicingas reformas.
Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir „Abiejų Tautų tarpusavio įžado“ dvasią taip pat puikiai atspindi ir pastarojo meto postūmiai mūsų šalių ekonominiame, energetiniame, kultūriniame bendradarbiavime.
Nuoširdžiai džiaugiamės stebėdami, kaip sparčiai keičiasi Lenkijos transporto infrastruktūra. Patys su dideliu entuziazmu įsitraukėme į projekto „Rail Baltica“ darbus, o dabar viltingai žvelgiame į 2026 metus, kai turėtų prasidėti europinės vėžės geležinkelio eksploatacija.
Dar anksčiau, iki 2025 m., tikimės kartu su Lenkija įgyvendinti „Harmony Link“ projektą, kuris yra būtinas Baltijos valstybių elektros tinklų sinchronizacijai su kontinentine Europa. Jau artimiausiu metu turėtų būti užbaigtas ir kitas – elektros perdavimo tinklų jungties su Lenkija plėtros – projektas.
Ne mažiau svarbu, kad vietoje nestovi abiejų šalių kultūros, istorinės atminties bei mokslo institucijų, mokslininkų, paveldo specialistų ir muziejininkų bendradarbiavimas. Jis vyksta nuolat ir yra kryptingai plėtojamas, tačiau būtent šiandien jį geriausiai simbolizuoja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose atidaromos tarptautinė paroda bei mokslinė konferencija, skirtos Lietuvą ir Lenkiją susiejusiai Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir „Abiejų Tautų tarpusavio įžado“ patirčiai.
Prieš pusę metų Varšuvoje sakiau, ir dabar galiu pakartoti, kad Lietuva dar tik atranda Gegužės 3-iosios Konstituciją. Norėčiau, kad šią Konstituciją dažniau matytume kaip visumą, apimančią ir „Abiejų Tautų tarpusavio įžadą“. Norėčiau, kad prisimintume ją kaip unikalų to meto sąlygomis bandymą išspręsti sistemines bendros Lietuvos ir Lenkijos valstybės ir visuomenės modernizavimo problemas.
Tegul Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir „Abiejų Tautų tarpusavio įžado“ dvasia, atlaikiusi du ypač sunkius šimtmečius ir naujai sužibusi dabartinėje laisvės epochoje, visuomet įkvepia mūsų žmones. Tegul tarpusavio pasitikėjimas, pagarba ir tolerancija visada sudaro Lietuvos ir Lenkijos santykių pagrindą!
Pastaruoju metu vis dažniau galime sulaukti pareiškimų net iš aukščiausiųjų pasaulio tribūnų apie tai, kad jau neva būtų laikas pradėti baudžiamąjį persekiojimą tų žmonių, kurie vis dar pasisako prieš genderizmo ideologiją ir neskuba pašlovinti įsiteisinusios homoseksualizmo praktikos. Žinia, tokie raginimai neatsiranda tuščioje vietoje, o yra grindžiami vadinamųjų pažangiečių įsitikinimo, kad tolesnė pasaulio pažanga neišvengiamai bus susijusi su totaline lyties, šeimos ir tautos duotybių dekonstrukcija.
Jau seniai buvo gviešiamasi pasaulį seną išardyti, tačiau kai šiandien vėl ir vėl girdime intensyvėjančius raginimus užvaikyti tradicinės šeimos šalininkus, nevalingai kyla klausimas – ar ne laikas būtų pradėti steigti savigynos būrius nacionaliniu ir pasauliniu mastu?
Taigi – genderizmo ideologija ir homoseksualizmo praktika nėra tik privatus elgesio tipo pasirinkimas, draugų ratelyje palaikomas ekstravagantiškų polinkių kultas, bet greičiau yra agresyvaus veikimo ideologija, kviečianti pradėti medžioklės sezoną su garsiais varovų pasišūkavimais. Tai ypač akivaizdu Lietuvoje, kai pažangos trubadūrais prisistatantys asmenys netveria savo kailyje ragindami sukviestus medžioklius pačiu brutaliausiu būdu, įtraukiant net represine valstybės struktūras, susidoroti su tais tautiečiais, kuriems vis dar niekaip nedašunta, kad šviesią ateitį žmonijai gali užtikrinti tik toks homoseksualų vaizduotės užganėdinimas, kai mažuma taps dauguma, o dauguma – mažuma, ir čia dar būtinai nesuvokiamos loginės sekos pagrindu priduriant, kad reikia užkardyti kelią taip pat tiems nesusipratėliams, kurie su karčia mina pasitinka išvadą, kad žydai yra ponų rasė, o lietuvių populiacijai geriausiu atveju lieka tik baudžiauninko mentaliteto puoselėjimo užduotis.
Homoseksualų vėliava. EPA – ELTA nuotr.Siaubūnas. Slaptai.lt fotografija
Net laisviausi Lietuvos protai gerai supranta, kad nuomonių įvairovė yra toleruojama tik visuomenės apačiose, o kilimą karjeros laiptais gali užtikrinti tik radikali sąmonės vivisekcija, visiškas nekarjeratabilių nuomonių išsižadėjimas, tobulo baudžiauninko pašaukimo naštos prisiėmimas. Be to, apsimesti čia nepavyks, reikės persiimti baudžiauninko dvasia su dideliu aplombu ir įtikėjimu taip suprantamos karjeros pažado palaima. Tokie štai yra pirmąja besivadinančios Lietuvos vargai… Ta proga negaliu susiturėti nepastebėdamas, kad man labai simpatiška ir miela Nida Vasiliauskaitė, kaip atrodo, vis dėlto truputėlį klysta, kalbėdama apie antikonjunktūrinio nusiteikimo partijos, ironišku „Antroji Lietuva“ pavadinimu, sukūrimo pagal LGBT bendruomenės pavyzdį galimybę, jau vien dėl to, kad būtent homoseksualų pajėgos šiandien yra pirmosios Lietuvos avangardas (neironiškas), savotiškas mūsų dienų proletariatas, kuris neturi Tėvynės, o tik interesus.
Ne, nebūkite tikras, kad gėjus – neįkas. Ypač nepalanki aplinkybė yra tai, kad visų Lietuvoje vienaip ar kitaip instancionalizuotų, su valstybės vardu siejamų Žmogaus teisų gynimos organizacijų vadovų pozicijas šiandien užima išimtinai homoseksualai. Ar ir dabar sakote, kad Lietuvoje žmonės pasirenkami į raktines pozicijas, neatsižvelgiant į seksualinę orientaciją??? Kaip atrodo bent man, tokia selekcija žmogaus teisių gynimo sferoje savaime yra kracho nuoroda, žmogaus teisių problematikos išniekinimas, ypač kai čia dar prisideda politinė korupcija ir nepotizmo kraštutinumai. Visas šios nešvankios situacijos grožis atsivėrė iš karto, kai vadinamieji žmogaus teisių aktyvistai homoseksualistai, pasinaudodami Lietuvą ištikusia nelegalių migrantų krize, užpuolė mano šalį iš pasalų taip netikėtai ir ne mažiau bjauriai kaip užkratą platinantys šikšnosparniai vampyrai.
Izraelio ambasadorius Lietuvoje ponas Yossef LevyJAV ambasadorius R. S. Gilchristas, JAV ambasados Vilniuje nuotr.
Žiū: Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tiesiog tapatina žmogaus teisių problematiką su homoseksualizmo propaganda, automatiškai dėdama lygybės ženklą tarp, švelniai tariant, nevienarūšių reiškinių. Negaliu pasakyti, dėl kokios priežasties atsiranda toks vištakumas – ar tai yra indokrinacijos spaudimo į smegenis, ar paprasčiausio kvailumo pasekmė? Tačiau nekyla jokių abejonių, kad būtent ši moteriškaitė su pavargusiu nuo gimdymo veidu tapo tobulu Lietuvos politinės sistemos intoksikacijos laidininku, kas ypač ryškiai pasimatė anosios tarpininkavimo žydų nacistų užmačioms sužlugdyti Genocido centro veiklą atveju. Kaip visi gerai žinome, čia pasižymėjo du reziduojantys Lietuvoje su prigimtiniu polinkiu į apipjaustymo meną žydų tautybės ambasadoriai skaistaveidžiai, kurie šįkart persistengė, visiškai nupjaudami Tai. Tokiu būdu gražiai kartais pavadinamas Tautos atminties institutas buvo atskirtas nuo lietuvių tautos kamieno, o amputuotas organas, kaip žinome, yra tik fiziologinė atlieka, keliaujanti į šiukšlių dėžę. Savo ruožtu Viktorija Čmil, kaip atrodo, įgijo ne mažesne teisę kaip Vanagaitė būti tituluojama kastracijos mokslų magistre.
Tačiau yra Lietuvoje toks naivuolis Gitanas Nausėda, kuris, išrinktas prezidentu, kaip atrodo, tebepuoselėja iliuziją apie tai, kad būtų galima pabandyti apjungti abi Lietuvas. Todėl nenuostabu, kad anas susilaukia nežaboto labiausiai užsiangažavusių konjunktūrinkų puolimo. Užteks dėl pavyzdžio paminėti tik vieną Rimvydą Valatką, kiekvieną savaitgalį besispjaudantį nuodingomis seilėmis, kiti, minėk neminėjęs, iškart pasimiršta dėl jų nereikšmingumo ir neišraiškingumo. Kita vertus, man gaila ir šiandien taip besibjaurojančio R. Valatkos, kažkada legendinio redaktoriaus, bijau, kad vieną kartą jo neužsmaugtų tulžis. Todėl, prašau, imkite ir padovanokite R. Valatkai pono G. Nausėdos manekeną, tarkime, pripučiamą lėlę, su kuria ekslegendinis žurnalistas galėtų išsidūkti per naktį, tūkstantų kartų pasmaugdamas dabartinio Lietuvos prezidento muliažą, ir tokiu būdu atsikratęs nesveiko įtūžio, po to vėl galėdamas grįžti į gyvą viešosios erdvės tikrovę taip tarsi nieko nebuvo, demonstruodamas normalaus žmogaus refleksus. O jeigu žurnalistu pritrūktų draugijos manekeno išniekinimo apeigose, jam tikriausiai neatsisakytų patalkinti ta pati Maldeikienė, kuri apšlapinusi Nausėdos manekeną, kaip atrodo, ekstazės sparnais pasikeltų į devintąjį dangų.
Išties, yra kažkas manekeniško visados pasitempusio, doro veido žmogaus povyzoje. Tačiau tai, be visa ko kito, nėra pats blogiausias dalykas pasaulyje, kuris savo esme yra vitrina.
XXX
Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Po nesmagaus pasvarstymo vis tik norėčiau baigti linksmesne gaidele, užduodamas štai tokią mįslę: kas yra bendro tarp nacistų ir gėjų? Be jokios abejonės, bendrumo pagrindas čia yra maniakinis potraukis paradams. Be to, kaip atrodo, tokios paradų manijos nei vienu, nei kitu atveju paprastojo ekshibicionizmo polinkio poveikiu žmogaus pasirinkimams nepaaiškinsi, čia, manding, į paviršių prasiveržia labiau giluminis narcisizmo kompleksas. Kartą užmatęs išviešintas didžiosios internetinės žiniasklaidos portale Vytauto Tomo Raskevičiaus su paradine profesionalaus gėjaus uniforma nuotraukas, netikėtai pats sau pagalvojau, kad taip ar labai panašiai ir turėtų atrodyti postmoderniųjų laikų karnavalinis fiureris…
Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė mano, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda iš tiesų galėjo nežinoti, jog Rietave esantis jo aplankytas restoranas „Pasaulio pakrašty“ skleidė prieš galimybių pasą nukreiptas žinutes. Visgi kažkas iš Prezidentūros komandos, premjerės įsitikinimu, turėjo būti susipažinę su tokiais restorano savininkų komunikacijos pasirinkimais.
„Mes čia dabar sėdėsime ir spekuliuosime, žinojo prezidentas ar nežinojo… Galiausia prezidentas galėjo nežinoti, kaip ir (sveikatos apsaugos ministras – ELTA) su tais nelemtais „Kitokiais pasikalbėjimais“ ir nepažymėjimu. Ministras tikrai galėjo nežinoti, bet kažkas žinojo, kad padarė netinkamai. Tai čia irgi kažkas žinojo, kad taip atsitiko, o tą tinkamumą kiekvienas vertina pagal savo vertybes“, – Lrytas.tv laidai „Ne spaudai“ sakė I. Šimonytė. Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Premjerės vertinimu, toks šalies vadovo veiksmas gal ir nepakeitė jau nusprendusių pasiskiepyti žmonių nuomonės, tačiau sustiprino įsitikimus tų, kurie jau prieš tai abejojo vakcinacijos nauda.
Skiepų aritmetika. Slaptai.lt nuotr.
„Turbūt, kad žmonėms, kurie abejoja ar nelinkę įsiklausyti, ar galvoja, kad čia yra didelis sąmokslas ir kažkas panašaus, tai jiems tai gal pridėjo papildomą argumentą. Kad tai kažkaip fataliai lėmė, jog kažkas ėjo skiepytis ir apsisuko ant kulno, grįžo tą pačią minutę, tai turbūt, kad ne, bet manau, kad žmonėms, kurie apskritai nepasitiki visa situacija, susijusia su pandemija, mano, kad čia Vyriausybė perdeda, nėra taip blogai, turi kažkokių interesų ragindama žmones skiepytis, tai gal tiems žmonėms tą jų įsitikinimą pastiprino“, – samprotavo ji.
Nors ministrė pirmininkė ir pažymi, kad ne visais klausimais G. Nausėda iš karto turėtų pateikti aiškią savo nuomonę, tačiau didžiausia problema, Vyriausybės vadovės teigimu, yra tai, kad ji apskritai ne visada aiškiai gali suprasti, kokią poziciją vienu ar kitu klausimu užima šalies vadovas.
„Man atrodo, kad problema yra ne prezidento nuomonė, o tai, kad aš ne visą laiką iki galo suprantu, kokia ta nuomonė yra“, – pažymėjo I. Šimonytė.
Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda nekomentuoja Lenkjos Konstitucinio teismo verdikto, kad kai kurie Europos Sąjungos (ES) sutarties straipsniai yra „nesuderinami“ su Lenkijos Konstitucija. Vis tik politikas viliasi, kad šis ginčas tarp Lenkijos ir ES bus išspręstas taip, kad tenkintų abi puses.
„Aš negaliu komentuoti Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimų, o norite, kad komentuočiau Lenkijos Konstitucinio teismo sprendimą“, – Mažeikiuose žurnalistams teigė G. Nausėda.
„Be jokios abejonės, ši kontroversija arba ginčas yra juridinio pobūdžio ginčas ir bet koks emocinis ar politinis dalyvavimas šiame procese yra visiškai nereikalingas ir, ko gero, perteklinis ir gal net daugiau žalingas negu naudingas“, – pridūrė jis.
Vis tik prezidentas viliasi, kad šis ginčas bus išspręstas taip, kad abi pusės bus patenkintos.
„Tai aš labai tikiuosi, kadangi tai yra pirmiausiai pačios Lenkijos ir Europos Sąjungos klausimas, kad vis dėlto šis klausimas bus išspręstas taip, kad abi pusės bus patenkintos“, – akcentavo Lietuvos vadovas.
ELTA primena, kad Lenkijos Konstitucinis teismas ketvirtadienį pareiškė, kad kai kurie ES sutarties straipsniai yra „nesuderinami“ su Lenkijos Konstitucija.
Savo ruožtu Europos Parlamento vadovas Davidas Sassolis, reaguodamas į šį Lenkijos Konstitucinio teismo sprendimą, paragino Europos Komisiją „imtis būtinų veiksmų“.
Kokia konkreti reakcija tai galėtų būti, per spaudos konferenciją Briuselyje taip pat nesakė už teisingumą atsakingas EK narys Didier Reyndersas. Tačiau jis pareiškė manąs, kad ji gali būti greita – per kelias dienas ar savaites.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiko su Jos Karališkąja Prakilnybe Danijos kronprincese Mary. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiko su Jos Karališkąja Prakilnybe Danijos kronprincese Mary, kuri vieši Lietuvoje minint Lietuvos Respublikos ir Danijos Karalystės diplomatinių santykių užmezgimo šimtmetį ir atkūrimo trisdešimtmetį.
Šio susitikimo tikslas – pažymėti diplomatinių santykių įsteigimo ir atkūrimo datas, sustiprinti dvišalius ryšius ekonomikos, kultūros, gynybos, švietimo, mokslo, vystomojo bendradarbiavimo srityse.
Lietuva ir Danija yra tvirtos sąjungininkės NATO ir patikimos partnerės Europos Sąjungoje. Šalies vadovas padėkojo kronprincesei už Danijos karių indėlį stiprinant Lietuvos, Baltijos šalių ir kartu visos Europos saugumą, dalyvaujant NATO priešakinėse pajėgose bei NATO oro policijos misijoje.
„Lietuvos Respubliką ir Danijos Karalystę sieja abipusiškai draugiški ryšiai, kuriuos vertiname ir branginame. Būdamos Europos Sąjungos narėmis kartu esame suinteresuotos stiprinti gebėjimus veikti vieningai ir efektyviai tiek įgyvendindami reformas ES viduje, tiek užtikrindami Europos interesus mūsų kaimynystėje ir tarptautinėje arenoje“, – susitikime sakė šalies vadovas.
Susitikime buvo aptartas dvišalis ir regioninis bendradarbiavimas, klimato kaitos stabdymo ir žaliosios ekonomikos iniciatyvos.
Lietuvą su Danija sieja bendradarbiavimas vizualiųjų menų, kino, teatro, šokio, muzikos, archyvų, muziejų, bibliotekų srityse.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su lietuvių bendruomene Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčioje Čikagoje. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį lankėsi Čikagos Švč. Mergelės Marijos gimimo parapijoje, kurioje sakė sveikinimo kalbą. Vis dėlto šį prezidento sveikinimą sudrumstė incidentas.
Svetainėje „Youtube“ laikraščio „Draugas“ paviešintas vaizdo įrašas, kuriame matosi, kaip prezidento sveikinimo kalbos metu moteris iškėlė plakatą su užrašu „Nausėda yra homofobas“. Šis incidentas sutrikdė G. Nausėdos sveikinimo žodį.
„Padėkokime žmogui, kuris išreiškė savo nuomonę“, – į incidentą trumpai sureagavo prezidentas.
Šalies vadovas palaukė, kol plakatas iš moters buvo atimtas, ji išlydėta iš bažnyčios, ir tada tęsė savo kalbą.
Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su lietuvių bendruomene Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčioje Čikagoje. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene ketvirtadienį lankėsi viename svarbiausių JAV lietuvių traukos centrų – Čikagos Švč. Mergelės Marijos gimimo parapijoje.
Susitikęs su vietos lietuvių bendruomenės nariais, prezidentas dėkojo jiems už ilgametį darbą puoselėjant lietuvybę ir kvietė toliau stiprinti ryšius su Lietuva.
„Esu nuoširdžiai dėkingas visiems tiems, kurie daugelį metų kantriai dirbo, kad Naujojo pasaulio dirvoje sudygtų ir vaisių duotų lietuviškos kultūros sėklos“, – sakė šalies vadovas, pabrėžęs vertingą indėlį visų lietuvių, kurie JAV užsiėmė aktyvia visuomenine, kultūrine, politine veikla, savo vaikus auklėjo lietuviška dvasia.
Pasak G. Nausėdos, viso pasaulio lietuvius pirmiausia vienija sąmoningas įsipareigojimas Lietuvos idėjai, siekis gyventi ir dirbti dėl Lietuvos, ryžtas iš kartos į kartą perduoti tautines tradicijas.
„Kol pasaulyje bus lietuvių, bus ir Lietuva. Nesvarbu, kur gyvename, visi esame Lietuvos dalis. Esame viena tauta. Viena Lietuva“, – sakė šalies vadovas.
Kalbėdamas apie būtinybę stiprinti viso pasaulio lietuvių ryšį su Lietuvos valstybe, prezidentas pabrėžė, kad būtina įteisinti galimybę Lietuvos piliečiams išsaugoti Lietuvos pilietybę, tapus kitos valstybės piliečiais.
Šalies vadovas taip pat paragino JAV lietuvių bendruomenę dalintis su viso pasaulio lietuviais sukaupta vertinga patirtimi lituanistinio švietimo srityje. Pasak prezidento, lituanistinį švietimą būtina stiprinti, kad kuo daugiau išeivijos lietuvių vaikų galėtų sistemingai mokytis lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos, pažinti šalies kultūrą.
Šalies vadovas su pirmąja ponia D. Nausėdiene ketvirtadienį taip pat lankėsi Balzeko lietuvių kultūros muziejuje, padėjo gėlių prie paminklo S. Dariui ir S. Girėnui Čikagos Marketo parke, sakoma Prezidento komunikacijos grupės pranešime.
1929 m. Čikagoje įkurta Švč. Mergelės Marijos gimimo parapija – vienas svarbiausių JAV lietuvių visuomeninio gyvenimo centrų. 1957 m. prie Marketo parko pastačius naują lietuvišką bažnyčią, keletą dešimtmečių čia buvo didžiausias lietuviškas rajonas už Lietuvos ribų.
Netoliese įsikūrusiame Jaunimo centre iki šiol veikia Čikagos lituanistinė mokykla, Čiurlionio dailės akademija, Čikagos lietuvių opera, Dramos sambūris, moterų klubai, buriasi skautai, ateitininkai.
Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Rugsėjo 11-osios teroro aukų pagerbimo ceremonijoje. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Pirmąją vizito JAV dieną Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda Niujorke dalyvavo Rugsėjo 11-osios teroro aukų pagerbimo ceremonijoje. Vėlyvą pirmadienio vakarą Lietuvos laiku šalies vadovas sakys kalbą 76-ojoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje ir akcentuos darnaus vystymosi svarbą.
Savo kalboje JT aukšto lygio susitikimo dalyviams, kaip pažymima Prezidentūros pranešime, Lietuvos vadovas akcentuos, kad pažanga įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę yra didelė, bet dar nepakankama. Darnaus vystymosi darbotvarkę sudaro bendrai pasaulio valstybių sutarti 17 tikslų, orientuoti į socialinės atskirties, švietimo, aplinkos apsaugos, klimato kaitos, inovacijų ir ekonomikos augimo, lygybės ir kitus tikslus.
JT narėms G. Nausėda pabrėš didelę solidarumo svarbą. „Mums solidarumo prireiks, siekiant įveikti dar vieną didelį, skubiai spręstiną klausimą – klimato kaitos. Reikia imtis skubių veiksmų. Stiprindami savo šalių ekonomiką privalome investuoti į poveikio klimatui neutralumą, biologinės įvairovės apsaugą ir jos atkūrimą“, – teigia prezidentas.
Dėl pandemijos grėsmės kai kurios diskusijos JT šiemet vyksta nuotoliniu būdu.
Pirmadienį JT Generalinės Asamblėjos paraštėse prezidento dar laukia dvišaliai susitikimai su kitų valstybių lyderiais. Susitikimo su Kosovo prezidente Vjosa Osmani-Sadriu tikslas – išreikšti paramą Kosovo nepriklausomybei ir ES integracijos siekiams, taip pat paskatinti Kosovą ir toliau vykdyti būtinas reformas teisinės valstybės, pagrindinių teisių, teisingumo, kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu srityse.
Susitikime su Norvegijos ministre pirmininke Erna Solberg bus aptariami regioninio saugumo klausimai, nelegalios migracijos iššūkis bei atsakas į Baltarusijos režimo organizuotą hibridinę ataką.
Pirmąją vizito JAV dieną šalies vadovas taip pat dalyvavo Rugsėjo 11-osios teroro aukų pagerbimo ceremonijoje.
Migrantai skundžiasi dėl esamų prastų sąlygų stovyklose. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda, komentuodamas nelegaliai Lietuvos sieną kirtusių migrantų skundus dėl esamų prastų sąlygų stovyklose, pažymi, kad valstybės galimybės šiuo klausimu yra ribotos. Kita vertus, užsimena šalies vadovas, migrantų nepasitenkinimą gali kelti ir tai, kad jie buvo suklaidinti nelegaliai sieną kirsti padėjusių asmenų.
„Turbūt visada žmonės norėtų daugiau ir ypatingai tuomet, kada žmonės pačioje pradžioje yra suklaidinti – jiems yra pripasakota pasakų apie tai, kad labai paprasta kirsti Lietuvos ir Baltarusijos sieną ir toliau keliauti netrukdomiems… Bet juk taip nėra, ir mes tą bandome visais kanalais transliuoti, kad sąlygos yra visai kitokios, nei jiems nupaišo nelegalų verslą organizuojantys verslininkai. Ir dėl to aš suprantu, kad kai kurių žmonių lūkesčiai atvykus čia ir susidūrus su realiomis gyvenimo sąlygomis, išsiskiria ir atsiranda tam tikrų nusivylimo ženklų“, – pirmadienį lankydamasis Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Tačiau tokios yra Lietuvos galimybės. Lietuva yra nedidelė valstybė, kuriai 4 tūkst. migrantų yra jau nemažas skaičius, skaičiuojant santykinai“, – akcentavo G. Nausėda.
Prezidentas pažymėjo, kad žmogaus teisių klausimas, sprendžiant nelegalios migracijos krizę, yra svarbus. Tačiau, pasak jo, būtina užtikrinti ir tinkamą sienos perėjimo kontrolę.
„Taip, mes gerbiame universalias žmogaus teises, tačiau turime tam tikrą sienų perėjimo reguliavimą, kurį esame nustatę. Prašome, kad žmonės, kurie kreipėsi dėl prieglobsčio, tai padarytų tam tinkamose vietose. Jei tai yra padaroma tinkamose vietose – nagrinėjamos paraiškos ir priimami sprendimai. Tačiau mes negalime toleruoti akivaizdžiai nelegalaus sienos kirtimo faktų ir dėl to naudojame apgręžimo politiką šiuo metu“, – sakė G. Nausėda, pridurdamas, kad kol kas pasirinkta politika veikia gerai.
Prezidentas Kijeve inauguravo K. Ostrogiškio paminklą. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia vizitą Ukrainoje. Antradienį šalies vadovas dalyvavo Konstantino Ostrogiškio paminklo inauguracijoje.
K. Ostrogiškis, iš ukrainietiškų žemių kilęs, vienas žymiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karvedžių, pasižymėjo išskirtinėmis asmeninėmis ir dalykinėmis savybėmis, kariniais gebėjimais ir nuopelnais.
„Šiandien jį geriausiai prisimename kaip 1514 metų Oršos mūšio nugalėtoją. Būtent ši pergalė sustabdė tuometę Maskvos ekspansiją ir pažabojo jos ambicijas. Konstantino Ostrogiškio triumfas ne tik perspėjo apie Rytuose kylančią grėsmę europietiškajai civilizacijai, bet ir akivaizdžiai įrodė, kad ši grėsmė yra įveikiama“, – sakė prezidentas. G. Nausėda Ukrainoje pagerbė Gediminaičių panteoną ir Konstantino Ostrogiškio atminimą. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Šio antkapinio paminklo autoriai – skulptoriai Olesis Sydorukas, Borisas Krylovas ir Arūnas Sakalauskas.
Šalies vadovas džiaugėsi, kad bendromis Lietuvos ir Ukrainos pastangomis pavyko atkurti kartu su Uspenjės soboru prieš 80 metų sugriautą K. Ostrogiškio antkapinį paminklą.
G. Nausėdai įteiktas Ukrainos valstybinis apdovanojimas. Prezidentūros nuotr.
Šiuo metu Kijeve su vizitu viešintis prezidentas Gitanas Nausėda apdovanotas Jaroslavo išmintingojo I laipsnio ordinu, pranešė Prezidentūra.
Tai yra vienas aukščiausių Ukrainos valstybės apdovanojimų, skiriamas už išskirtinius nuopelnus Ukrainai ir jos žmonėms.
Apdovanojimą Lietuvos vadovui įteikė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šiuo metu Kijeve vykstančiame Krymo platformos inauguraciniame susitikime.
Prezidentas Kijeve: Lietuva niekada nepripažins Krymo okupacijos ir aneksijos. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotrauka
Prezidentas Gitanas Nausėda rugpjūčio 23 dieną pradėjo vizitą Ukrainoje. Pirmąją vizito dieną šalies vadovas dalyvavo inauguraciniame Krymo platformos susitikime. Krymo platforma yra diplomatinė Ukrainos iniciatyva, siekianti atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į neteisėtai Rusijos 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją.
„Lietuva niekada nepripažino ir nepripažins Krymo okupacijos ir aneksijos“, – susitikime sakė prezidentas.
Pasak šalies vadovo, tarptautinė bendruomenė turi laikytis vieningos pozicijos Krymo okupacijos klausimu ir siekti, kad Ukrainos teritorinis vientisumas būtų atkurtas vadovaujantis tarptautinės teisės principais. Kalbėdamas Krymo platformos susitikime prezidentas pabrėžė, kad Ukrainos nepriklausomybė, suverenumas ir teritorinis vientisumas yra viso demokratinio pasaulio interesas.
„Laukia nemažai iššūkių, tačiau didelę įtaką Ukrainos ateičiai turės pažanga ir pokyčiai šalies viduje. Ukraina kryptingai juda europinės ir transatlantinės integracijos keliu. Tikiu, kad sėkmingas reformų įgyvendinimas paspartins integracijos procesus. Palaikome Ukrainos pastangas stiprinti valstybės institucijas, užtikrinti teisės viršenybę, kovoti su korupcija, kurti konkurencingą, laisvos rinkos principais paremtą ekonomiką“, – sakė Lietuvos prezidentas.
Krymo platformos inauguraciniame susitikime Ukrainos sostinėje Kijeve dalyvauja 44 šalių delegacijos, įskaitant Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Slovėnijos, Suomijos ir kitų valstybių vadovus, ES Vadovų Tarybos Pirmininką, NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoją.
Susitikimo dalyviai pasirašė Bendrą tarptautinės Krymo platformos dalyvių deklaraciją. Šia deklaracija susitikimo dalyviai sutarė ir toliau laikytis aneksijos nepripažinimo politikos, reikalauti iš Rusijos okupacijos nutraukimo ir įgalinti tarptautines organizacijas imtis aktyvesnių veiksmų Krymo klausimais.
Laikraštis The Financial Times
Prezidentas Gitanas Nausėda, duodamas interviu „The Financial Times“, tikino, kad Lietuva nenusileis ginčuose su Baltarusija ar Kinija ir yra pasiryžusi ginti demokratijos vertybes, kurios yra puolamos.
G. Nausėda sakė „The Financial Times“, kad su Rusija ir Baltarusija besiribojanti Lietuva per savo ilgametę istoriją priprato prie „sunkių kaimynų“ ir išmoko kaip su jais elgtis.
„Ko gero svarbiausia žinia, kurią galėtume nusiųsti Baltarusijos režimui, yra ta, kad demokratinės šalys nėra silpnos. Demokratinės šalys – stiprios, vieningos ir gerbia teisės viršenybę. Nereikėtų manyti, kad mes silpni – mes būsime ryžtingi“, – sakė prezidentas.
Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva susiduria su Baltarusijos hibridine ataka, kuri yra nukreipta prieš visą Europos Sąjungą. Pastarosiomis savaitėmis Minskas per sieną pasiuntė daugiau nei 4 000 migrantų, daugiausiai Irako piliečių.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Baltarusija migraciją naudoja kaip ginklą.
Be to, praeitą savaitę Lietuva tapo pirmąją ES valstybe, iš kurios Kinija atšaukė savo ambasadorių. Taip Pekinas reagavo į Lietuvos sprendimą Vilniuje steigti Taivano atstovybę.
Kinijos komunistų partijos kontroliuojamas bulvarinis laikraštis „Global Times“ trečiadienį rašė, kad Kinija turėtų veikti išvien su Rusija ir Baltarusija, kad „nubaustų“ Lietuvą. „Kinijai ir Rusijai reikia drauge suduoti stiprų smūgį vienam ar dviem JAV pakalikams ir taip perspėti kitas valstybes“, – rašoma kinų laikraštyje.
G. Nausėda sakė, kad Lietuva tuo pačiu metu susiduria su spaudimu iš Baltarusijos ir Kinijos, ir tai veikiausiai nėra sutapimas. Jis taip priminė, kad Lietuva laikėsi „vienos Kinijos politikos“ nuo tada, kai 1991 m. abi valstybės užmezgė diplomatinius santykius.
„Norėtume, kad santykiai su Kinija remtųsi abipusės pagarbos principu. Kitu atveju dialogas virsta vienašaliais ultimatumais, reikalavimais, kurie nepriimtini tarptautiniuose santykiuose“, – sakė Lietuvos prezidentas. Baltarusijos tankai. EPA – ELTA nuotr.
Jis tikisi, kad Kinija apsigalvos ir pakeis savo sprendimą dėl ambasadoriaus atšaukimo bei pabrėžė, kad būdama suvereni ir nepriklausoma valstybė Lietuva gali laisvai spręsti su kuriomis šalimis ar teritorijomis vystyti ekonominius ir kultūrinius santykius.
Po beveik 50 metų trukusios okupacijos 1990 m. Lietuva iškovojo nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos ir tapo viena didžiausių demokratijos gynėjų tarp NATO ir ES narių.
„Kartais tie principai ir vertybės nelabai patinka mūsų kaimynams ir kai kurioms kitoms valstybėms. Tačiau mes negalime pasirinkti kito kelio. Tai yra mūsų kelias. Mes puikiai suprantame, kad šis kelias ne pats lengviausias“, – pabrėžė G. Nausėda.
Praeitą savaitę Lietuva, regis, ėmė suvaldyti nelegalią migraciją iš Baltarusijos po to, kai įtikino Iraką nutraukti skrydžius į Minską ir įgaliojo pasieniečius neįleisti iš Baltarusijos migrantų, bandančių patekti į Lietuvą ne per pasienio kontrolės punktus. Atrodo, kad po to Baltarusija migracijos srautus nukreipė į kaimynines Latviją ir Lenkiją.
Pastaruoju metu Lietuva susidūrė su keliais incidentais, kurie, prezidento patarėjų teigimu, gali būti tarpusavyje susiję. Anksčiau šią savaitę įvyko riaušės prie parlamento ir kilo neramumai nelegalių migrantų stovykloje prie Vilniaus, o Užsienio reikalų ministerija susidūrė su kibernetine ataka.
„Pastaruoju metu mes įpratome kovoti su hibridinėmis atakomis. Matome, kad yra vykdomos kibernetinės atakos. Lietuva iš tikrųjų puikiai supranta, kad įtampa regione padidėjo ir mes privalome būti pasiruošę į tai reaguoti“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas pirmadienį kalbėjo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir paprašė Lietuvoje dislokuoti NATO Kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos grupę. Jis taip pat minėjo, kad artėjančios bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“ gali prisidėti prie įtampos regione.
Kinijos karys
Latvijos užsienio reikalų ministras jau įspėjo apie galimus incidentus. Tuo metu G. Nausėda teigė, kad nors ir nėra įrodymų, jog Rusija gali būti prisidėjusi prie Baltarusijos vykdomos hibridinės atakos, tačiau „niekas negali paneigti, kad šie įvykiai daugiau ar mažiau naudingi Rusijai“.
G. Nausėda sako, kad atgavusi nepriklausomybę Lietuva išmoko tam tikras „moralines pamokas“ ir, būdama NATO ir ES narė bei atsižvelgdama į savo istorinę patirtį, rimtai suvokia savo atsakomybę.
„Mūsų istorija skausminga. Mūsų istorija sudėtinga. Tačiau manome, kad principai ir vertybės net ir XXI amžiuje reiškia daug ir mes bandome juos ginti“, – sakė prezidentas.
Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia nepalaikąs Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymo dėl iš Baltarusijos plūstančių nelegalių migrantų sukeltos krizės skelbti nepaprastąją padėtį.
„Prieš keldami tokius siūlymus turime atsakyti į klausimą, ką tai duos papildomai, palyginus su dabartine situacija. Nepaprastosios padėties įvedimas nereiškia, kad Vidaus reikalų ministerija atiduoda visą savo atsakomybę kariuomenei. Net ir tuo atveju kariuomenė būtų papildoma parama, kuri, be jokios abejonės, turėtų skirti tam daugiau resursų“, – žurnalistams Pabradėje teigė G. Nausėda.
Šalies vadovas kelia klausimą, ar nepaprastosios padėties paskelbimas būtų tik dar vienas provokacinis veiksnys, kuriuo galėtų pasinaudoti Lietuvai nedraugiškos šalys.
„Klausimas, ar šių resursų papildymas ir siuntimas prie sienos būtent šiuo metu nebūtų dar papildomas provokacinis veiksnys, turint omenyje, kad artėja „Zapad 2021“ pratybų kulminacija, kad mūsų nedraugai ieško bet kokio preteksto situaciją dar labiau komplikuoti, ir mes tai padarytume savo rankomis“, – sakė prezidentas.
Todėl G. Nausėda teigia kol kas nepalaikantis nepaprastosios padėties šalyje įvedimo.
„Matau dar gerokai daugiau rezervų, kuriuos galėtų panaudoti Vidaus reikalų ministerija, Sienos apsaugos tarnyba tam, kad problemos būtų sprendžiamos. Ir tik kraštutiniu atveju ir, be jokios abejonės, konsultuojantis, aiškinant gyventojams mes galėtume grįžti prie nepaprastosios padėties klausimo“, – pabrėžė G. Nausėda.
„Taip kad šiandieną tam aš nematau būtinybės“, – akcentavo prezidentas.
ELTA primena, kad vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė antradienį pranešė, jog dėl augančio nelegalių migrantų skaičiaus Vidaus reikalų ministerija (VRM) Vyriausybei pateikė siūlymą pasienyje su Baltarusija esančiose savivaldybėse įvesti nepaprastąją padėtį.
Prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniu būdu susitiko su užsienio šalyse reziduojančiais Lietuvos ambasadoriais. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda, pirmadienį susitikęs su užsienio šalyse reziduojančiais Lietuvos ambasadoriais, aptarė užsienio politikos aktualijas ir prioritetus. Diskutuota ES ir NATO klausimais, aptarta saugumo padėtis regione, Lietuvos tikslai įgyvendinant Rytų partnerystės iniciatyvą.
Tradicinis kasmetinis šalies vadovo ir Lietuvos ambasadorių susitikimas surengtas nuotoliniu būdu, praneša Prezidentūra.
„Pandemija palietė visas mūsų gyvenimo sritis. Pamatėme, kaip socialinės ir ekonominės įtampos didina valstybių pažeidumą išorinėms manipuliacijoms ir dezinformacijai“, – sakė prezidentas.
Susitikime su ambasadoriais akcentuotas svarbiausias Lietuvos užsienio politikos prioritetas – saugumo stiprinimas. „Lietuva – atsakinga NATO narė. Turime būti aktyvūs savo saugumo kūrėjai, vykdyti įsipareigojimus Aljansui, didinti gynybos finansavimą iki 2,5 proc. BVP 2030 metais. Didelė tarptautinė garbė ir atsakomybė, kartu ir ligšiolinių mūsų pastangų įvertinimas, yra tai, kad 2023 metų NATO vadovų susitikimas vyks Vilniuje“, – sakė G. Nausėda.
Aptariant padėtį artimiausioje kaimynystėje, valstybės vadovas atkreipė dėmesį, kad Baltarusijos režimas išjudino migracijos problemą, nelegalių migrantų, kertančių Lietuvos ir Baltarusijos sieną, skaičius per metus išaugo penkis kartus. Taip pat pabrėžė Rusijos tęsiamą karą Ukrainoje, plečiamą įtaką Pietų Kaukaze ir Vidurio Rytuose, sistemingai didinamą spaudimą ir naikinamus Baltarusijos valstybingumo likučius.
Prezidento teigimu, siekdami ilgalaikio tikslo – išplėsti saugumo ir demokratijos erdvę į Rytų partnerystės šalis – turime apsišarvuoti strategine kantrybe, visais lygmenimis remti partnerių euroatlantinės ir europinės integracijos tikslus ir padėti juos realizuoti. Šalies vadovas pabrėžė, kad Rytų partnerystės valstybėms reikalinga mūsų patirtis, pagalba ir parama. Lietuva gali didžiuotis Rytų Europos šalims rodomu pavyzdžiu.
Šalies vadovas taip pat ragino Lietuvos diplomatus telkti paramą kovai su nesaugia Astravo atomine elektrine, ieškoti instrumentų ir mechanizmų, kaip stabdyti šio projekto įgyvendinimą, – užkardant prekybą nesaugia elektros energija, ribojant tarptautinio finansavimo galimybes, įrangos patekimą.
Pasak G. Nausėdos, popandeminiu laikotarpiu siekiant ekonomikos atsigavimo ypač svarbi ekonominė diplomatija, kuri privalo išnaudoti visas galimybes pritraukti tiesiogines užsienio investicijas ir skatinti eksportą.
Prezidentas G. Nausėda metiniame susitikime su Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovais dalyvavo jau trečią kartą, sakoma Prezidento komunikacijos grupės pranešime.
A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Ketvirtadienį per derybas Briuselyje išryškėjo nesutarimai tarp ES lyderių dėl to, kaip elgtis su Rusija.
Įtempti santykiai su bloko rytine kaimyne yra vienas iš labiausiai nerimą keliančių iššūkių, kuriuos 27 šalių lyderiai turi išspręsti per dviejų dienų susitikimą.
ES užsienio reikalų vadovas Josepas Borrellis praėjusią savaitę perspėjo, kad santykiai ir toliau blogėja. Tačiau blokas nesutaria, kaip elgtis su Maskva.
Nors Prancūzija ir Vokietija nori pastūmėti santykius su Maskva pozityvesne linkme, jų siūlymas surengti ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimą yra nepopuliarus tarp kitų valstybių narių.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigė, kad ES turėtų rasti būdų, kaip užmegzti tiesioginį dialogą su Rusija, teigdama, kad „konfliktus geriausiai galima išspręsti… kalbantis vienam su kitu“. Karikatūra: Merkel ir Putino tandemas
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažymėjo, kad JAV prezidentas Joe Bidenas susitiko su Vladimiru Putinu, nors jie yra geografiškai toliau vienas nuo kito nei Rusija ir ES.
Tačiau kitos šalys tokį požiūrį vertina skeptiškai ir ragina būti atsargius.
„Mes nematome radikalių pokyčių Rusijos elgesio modelyje, – sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. – Jei be jokių teigiamų pokyčių Rusijos elgesyje mes pradėsime su ja bendrauti, tai mūsų partneriai, pavyzdžiui, Rytų partnerystės šalys, suvoks tai kaip labai neaiškius ir blogus signalus”.
„Man atrodo, kad mes bandome įtraukti lokį į medaus saugojimo procesą“, – pridūrė jis.
Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte teigė, kad, nors jis iš principo neprieštarauja tiesiogiai bendrauti su Rusija, jis nedalyvautų tokiame susitikime.
Tarp garsiausių tiesioginio dialogo su V. Putinu rėmėjų buvo Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas, kuris teigė, kad dabar yra pats geriausias laikas tokiam susitikimui.
Pašiepiama ponia Angela Merkel ir ponas Barakas Obama
Aukščiausio lygio susitikime ES partneriai turės bandyti pasiekti pusiausvyrą.
Pagal dpa matytą pareiškimo projektą, kurį ES lyderiai gali patvirtinti ketvirtadienį, 27 valstybių ir vyriausybių vadovai galėtų paraginti Europos Komisiją ir J. Borrellį „pateikti papildomų ribojančių priemonių, įskaitant ekonomines sankcijas, variantus“.
Grasindami ekonominėmis sankcijomis, ES lyderiai taip pat primintų apie „Europos Sąjungos atvirumą selektyviam bendradarbiavimui su Rusija ES interesų srityse“, jei jiems pavyktų sutarti dėl pareiškimo projekto.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Didžiojo šeimos gynimo maršo“ protestuotojai trečiąją protestų dieną nuvyko prie Prezidentūros. Protestuotojus pasitikęs prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis susirinkusiesiems perdavė šalies vadovo linkėjimus ir dėkojo renginio dalyviams už aktyvumą.
„Iš tikrųjų pirmiausiai norisi padėkoti jums už aktyvumą. Jūs parodėte, kad lietuviai yra aktyvi tauta, jūs parodėte, kad savo nuomonę ir įsitikinimus galite ginti girdėdami tą poziciją iš valdžios, kuriai nepritariate, jūs netylite, jūs kalbate ir sakote. Tai pirmiausiai ačiū jums už aktyvumą.
Tikrai yra daug temų Lietuvoje, kur nuomonės gali išsiskirti ir jos išsiskiria. Mes turime būti kuo labiau vieningi net ir girdėdami kitokias pozicijas, būti viena tauta, būti viena Lietuva“, – į protestuotojus prie Prezidentūros kreipėsi P. Mačiulis.
Vis tik prezidento patarėjas akcentavo, kad šiuo metu yra labai daug nerimo ženklų dėl to, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje. Jis atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė tik ketvirtadienį įregistravo Referendumo įstatymą.
„Jūs turbūt žinote, kad tik šiandien Vyriausybė registravo referendumo įstatymą. Vadinasi, jeigu Seimas nespės priimti šio įstatymo iki liepos mėnesio, jūs, aš ir kiti Lietuvos piliečiai praranda savo pilietinę teisę į referendumą“, – akcentavo P. Mačiulis.
Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Tai sukėlė protestuotojų pasipiktinimą, susirinkusieji šaukė „Gėda“.
„Pasigirsta daug nuomonių iš politikų, valdžios atstovų apie tai, kad klausti piliečių nuomonės nereikia. Klausti nuomonės reikia ar referendumu, ar apklausomis, ar kitais įmanomais būdais bendraujant su Lietuvos piliečiais tą būtina daryti. Negalime bijoti vieni kitų nuomonių, net jeigu jos išsiskiria“, – akcentavo P. Mačiulis.
Šalies vadovo patarėjas akcentavo perduodąs nuoširdžiausius linkėjimus nuo prezidento G. Nausėdos, kuris, anot jo, pasikalbėti su susirinkusiaisiais negalėjo ateiti dėl paruošiamojo Europos Vadovų Tarybos (EVT) pasitarimo.
„Todėl perduodu nuoširdžiausius linkėjimus nuo prezidento Gitano Nausėdos, kuris negali šiandien čia ateiti iki jūsų, nes šiuo metu dalyvauja paruošiamajame Europos Vadovų Tarybos pasitarime, kuris vyksta nuotoliniu būdu“, – sakė jis.
P. Mačiulis taip pat atkreipė protestuotojų dėmesį į užsitęsusį konservatorių ir G. Nausėdos konfliktą dėl atstovavimo EVT.
„Jūs turbūt puikiai žinote, kad ir prezidentą iš EVT bando išstumti kai kurie politikai“, – akcentavo prezidento patarėjas.
Tuo tarpu protestuotojai, reaguodami į prezidento patarėjo žodžius, skandavo „neleisime“.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Latvijos vadovu Egilu Levitu ir Estijos Ministre Pirmininke Kaja Kallas NATO viršūnių susitikime bendravo su JAV Prezidentu Joe Bidenu. Lietuvos Prezidento kanceliarijos nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Latvijos vadovu Egilu Levitu ir Estijos Ministre Pirmininke Kaja Kallas NATO viršūnių susitikime bendravo su JAV Prezidentu Joe Bidenu. Trijų Baltijos šalių vadovams JAV Prezidentas pabrėžė Jungtinių Amerikos Valstijų palaikymą ir pasiryžimą prisidėti prie patikimo atgrasymo ir gynybos užtikrinimo, stiprėjant geopolitinei įtampai rytiniame NATO flange.
„Susitikimas buvo išties reikšmingas Baltijos šalims. JAV supranta Baltijos šalims kylančias grėsmes, yra puikiai susipažinusios su agresyvėjančia Rusijos laikysena ir siekiu integruoti Baltarusiją į Rusijos karines struktūras. Išgirdome patikinimą, kad JAV mato mūsų regioną kaip strateginės svarbos Aljansui, kuriame būtina siekti atgrasymo ir gynybos stiprinimo. Esu tikras, kad Prezidentas J. Bidenas būsimame susitikime su Rusijos vadovu V. Putinu perduos aiškią žinutę apie NATO vienybę ir susitelkimą, atsakant į agresyvius ir nedraugiškus Rusijos veiksmus“, – teigė Prezidentas.
Šalies vadovas JAV lyderiui J. Bidenui pabrėžė gyvybiškai reikšmingą JAV karinio buvimo Baltijos šalyse svarbą. Pasak Lietuvos vadovo, JAV dalyvavimas, stiprinant regiono saugumą ir gynybą, yra svariausias Rusijos atgrasymo veiksnys, todėl Baltijos šalys siekia ir sieks dar didesnio JAV įsitraukimo į saugumo ir stabilumo regione užtikrinimą.
„Siekiame, kad JAV pajėgos Lietuvoje ir Baltijos šalyse didėtų, tai būtų geriausia ir reikšmingiausia dėmesio mūsų regiono saugumui išraiška“, – pridūrė šalies vadovas.
Prezidentas patvirtino JAV vadovui Lietuvos įsipareigojimą skirti ne mažiau 2 proc. BVP gynybai ir siekį šį finansavimą padidinti iki 2,5 proc. iki 2030 metų.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Prezidento komunikacijos grupė
