Sprogimo spalvos. Slaptai.lt nuotr.
Kairas, rugpjūčio 14 d. (dpa-ELTA). Teroristinė organizacija „Al Qaeda“ po Korano sudeginimo akcijų Švedijoje ir Danijoje paragino vykdyti išpuolius. Visi susiję asmenys turi būti nubausti „griežčiausiomis bausmėmis“, o abiejų šalių ambasados turi būti sprogdinamos visame pasaulyje, sakoma pareiškime, kuris naktį į pirmadienį paskelbtas ‚Al Qaeda“ artimame tinklapyje. Pareiškimo autentiškumo kol kas nepriklausomai patikrinti nepavyko. Pareiškimas datuotas liepos mėnesio data.
Švedijoje ir Danijoje nedidelės aktyvistų grupės pastaruoju metu kelis kartus degino ar kitaip niekino Koraną. Daugelyje musulmoniškų šalių tai sukėlė audringus protestus. Abi Skandinavijos šalys būgštauja, kad islamo ekstremistai Korano sudeginimu gali pasinaudoti kaip dingstimi rengti išpuolius. Todėl jos sustiprino sienų apsaugą.
„Europa po „Charlie Hebdo“ nesuprato mūsų žinutės. Atrodo, kad ji tą dieną nebuvo pakankamai nubausta“, – toliau sakoma „Al Qaeda“ pareiškime. 2015 m. sausį islamistai įsiveržė į Prancūzijos satyrinio laikraščio „Charlie Hebdo“ redakciją ir nušovė 12 žmonių. Šis žurnalas prieš tai paskelbė pranašo Mahometo karikatūras. Atsakomybę už išpuolį prisiėmė „Al Qaeda“.
Žiūronai. Slaptai.lt nuotr.
Paryžius, rugsėjo 20 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos valdžia tiria grėsmes ištremtam Rusijos disidentui, šiam pranešus apie pastebėtą lazerinio taikiklio šviesą galimai siekiant jį nužudyti, antradienį pranešė tyrimui artimas šaltinis.
Vladimiras Osečkinas, vadovaujantis nevyriausybinei organizacijai Gulagu.net, kuri specializuojasi atskleidžiant piktnaudžiavimą Rusijos kalėjimuose, yra pabėgėlis ir gyvena kurortiniame Bjarico mieste pietvakarinėje Prancūzijos pakrantėje.
Žinomas prezidento Vladimiro Putino priešininkas V. Osečkinas teigia, kad į jį taikytasi rugsėjo 12-osios vakarą, kai jis su žmona ir vaikais buvo namuose ir dirbo tamsoje.
„Pastebėjau judantį raudoną tašką ant vienos iš terasų turėklų, o paskui jis nuslinko siena manęs link“, – telefonu naujienų agentūrai AFP sakė V. Osečkinas. „Išjungėme šviesą, atsigulėme ant grindų, uždarėme langines ir iškvietėme policiją“. Jis pridūrė, kad policija ir kaimynai girdėjo šūvius.
V. Osečkinas sakė vasarį buvęs informuotas apie rengiamą pasikėsinimą į jį ir vėliau jam buvo skirta policijos apsauga. Jis pridūrė prieš 10 dienų taip pat gavęs informaciją, kad „Rusijos nusikalstamo pasaulio bosas“ atvyko į Prancūziją su misija žudyti žmones Bjarico rajone.
Tyrimui artimas šaltinis, prašęs neskelbti jo pavardės, AFP sakė, kad tyrimas pradėtas dėl „grasinimų“, o ne dėl pasikėsinimo nužudyti. Šaltinis atsisakė patvirtinti ar paneigti, kad buvo paleisti šūviai.
Gulagu.net išpopuliarėjo 2021 m., kai buvo paskelbti vaizdo įrašai, kuriuose matyti išžaginimai Rusijos kalėjimuose, taip pat aukų ir nusikaltėlių – o tai labai neįprasta – liudijimai, dėl kurių valdžios institucijos buvo priverstos pradėti tyrimą. Gulagu.net teigia turinti daugiau nei 1000 vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti kankinimai Rusijos kalėjimuose.
Aktyvistai ir Vakarų vyriausybės kaltina Rusiją siekiant pašalinti užsienyje esančius oponentus, pavyzdžiui, dvigubą agentą Sergejų Skripalį, 2018 m. išgyvenusi mėginimą nužudyti jį nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Kremlius kaltinimus neigia.
V. Putino invazija į Ukrainą paskatino daugybę karui nepritariančių aktyvistų, žurnalistų ir intelektualų išvykti iš Rusijos į Europos Sąjungos valstybes, įskaitant Prancūziją.
R. T. Erdoganas oficialiai paskelbė sieksiantis dar vienos kadencijos prezidento poste. EPA-ELTA nuotr.
Ankara, liepos 18 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį atnaujino savo grasinimus „įšaldyti“ Švedijos ir Suomijos narystės NATO paraiškas, jei karinis aljansas neįvykdys Ankaros sąlygų.
Birželio pabaigoje Madride vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime R. T. Erdoganas paragino abi šalis „atlikti savo darbą“ kovojant su terorizmu ir apkaltino jas suteikus prieglobstį už įstatymo ribų paskelbtiems kurdų kovotojams.
Pirmadienį, trišalio viršūnių susitikimo su Rusija ir Iranu išvakarėse, R. T. Erdoganas žurnalistams sakė: „Noriu dar kartą pakartoti, kad įšaldysime procesą, jei šios šalys nesiims reikiamų veiksmų įvykdyti mūsų sąlygas”.
„Ypač atkreipiame dėmesį į tai, kad Švedija šiuo klausimu neturi gero įvaizdžio“, – pridūrė Turkijos vadovas.
Šio mėnesio pradžioje NATO pradėjo Švedijos ir Suomijos stojimo procedūras, kai pavyko pasiekti susitarimą su Turkija, kuri skelbė neleisianti Šiaurės šalims įstoti į NATO.
Pirmadienio vakarą jis turi sėsti į lėktuvą ir skristi į Teheraną, kur antradienį vyks derybos su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Irano prezidentu Ebrahimu Raissiu, iš kurių jis tikisi gauti leidimą ginkluotai intervencijai Sirijos šiaurės vakaruose.
Ankara nuo gegužės pabaigos grasina pradėti operaciją, kurios tikslas – sukurti 30 km „saugumo zoną“ palei savo sieną, kad galėtų susidoroti su kurdų kovotojais, vykdančiais sukilimą prieš Turkijos valstybę. Tiek Teheranas, tiek Maskva jau pareiškė nepritariantys tokiam puolimui.
Rusija, Turkija ir Iranas yra pagrindiniai nuo 2011 metų Siriją niokojančio karo dalyviai: Maskva ir Teheranas remia Bašaro al Assado režimą, o Ankara – sukilėlius.
Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl grasinimų Seimo narei Agnei Širinskienei. Savo ruožtu parlamentarė teigia, kad dėl situacijos kreipėsi ir į Vadovybės apsaugos tarnybą.
„Liepos 1 dieną gautas pranešimas, pirminė informacija tokia, kad skambinusi moteris (A. Širinskienė – ELTA) tikino sulaukusi grasinimų“, – teigė Vilniaus apskrities policijos atstovė.
Kaip teigė atstovė, parlamentarei buvo grasinama, kad ji „sava mirtimi nemirs“. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio pirmą dalį, kurioje numatoma, kad už grasinimus asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Pati A. Širinskienė pažymi, kad dėl sulauktų grasinimų ji kreipėsi ir į Vadovybės apsaugos tarnybą.
„Kreipiausi į policiją ir šiandien informavau ir Vadovybės apsaugą“, – pažymėjo A. Širinskienė.
Vadovybės apsaugos tarnybos atstovai šį faktą patvirtino, tačiau detalesnės informacijos, argumentuojant, kad tai būtų nesaugu, neatskleidė.
„Kreipimasis gautas ir užfiksuotas, tačiau detaliau komentuoti negalime, nes tai procesiniai dalykai, kurie viešai negali būti skelbiami dėl suprantamo saugumo“, – patvirtino Vadovybės apsaugos tarnybos bendrųjų reikalų skyriaus atstovė Ieva Charciuk.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę parlamentarė teigė sulaukusi grasinimų iš konservatorių rinkėjų.
„Labai džiaugiuosi ir matau konservatorių lyderius, ir premjerę tarp jų, tai norėčiau vis dėlto, kad jie pasikalbėtų su savo rinkėjais ir gerbėjais ir paprašytų opozicijai neskambinti ir negrasinti susidorojimu, sakant, kad jūs sava mirtimi nemirsite“, – Seimo posėdyje teigė A. Širinskienė.
„Tai tikrai būtų labai smagu, kad Seimo nariai Landsbergio gerbėjų būtų taip telefonais nepersekiojami“, – pažymėjo parlamentarė.
Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Opozicijai priklausanti Seimo narė Agnė Širinskienė teigia sulaukusi grasinimų. Politikė ketina kreiptis į teisėsaugą.
Parlamentarė mano grasinimų sulaukusi iš konservatorių rinkėjų.
„Labai džiaugiuosi ir matau konservatorių lyderius, ir premjerę tarp jų, tai norėčiau vis dėlto, kad jie pasikalbėtų su savo rinkėjais ir gerbėjais ir paprašytų opozicijai neskambinti ir negrasinti susidorojimu, sakant, kad jūs sava mirtimi nemirsite“, – Seimo posėdyje teigė A. Širinskienė.
„Tai tikrai būtų labai smagu, kad Seimo nariai Landsbergio gerbėjų būtų taip telefonais nepersekiojami“, – pažymėjo parlamentarė.
Šis Seimo narės pasisakymas sulaukė ir premjerės I. Šimonytės replikos. Posėdžio metu ministrė pirmininkė pasiūlė A. Širinskienei kreiptis į teisėsaugą, o ne kaltinti savo kolegas.
„Šiaip tokie pasisakymai neturėtų tiesiog likti pakabinti ore. Ponia, jūs tiesiog kreipkitės į teisėsaugą, jeigu jums kažkas grasina, ir nemosikuokite čia savo kolegų ar buvusių valstybės vadovų vardais“, – sakė premjerė.
Politikė savo feisbuko paskyroje informuoja dėl šio incidento ketinanti kreiptis į policiją.
Michailas Podoliakas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, birželio 15 d. (ELTA). Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas atsakė į Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo grasinimus, kad esą po dvejų metų Ukrainos gali nebelikti pasaulio žemėlapyje, praneša portalas „rbc.ua“.
Anot M. Podoliako, tai pasakyti galėjo tik „mažas žmogus su dideliais kompleksais“.
„Jeigu Rusijos imperializmas turėtų veidą, tai būtų Medvedevas. Mažas žmogus su dideliais kompleksais, kurio vienintelė galimybė atkreipti į save dėmesį – purkštelėti nuodų į Ukrainos pusę arba grasinti pasauliui“, – parašė jis tviteryje.
Pasak M. Podoliako, „Ukraina buvo, yra ir bus“, o štai „kur bus Medvedevas po dvejų metų – klausimas“. Dmitrijus Medvedevas. EPA – ELTA nuotr.
„rbc.ua“ primena, kad Ukraina pasiūlė Jungtinėms Valstijoms susitarimą dėl suskystintųjų dujų tiekimo lendlizo. Kyjivas už jas sumokėtų per dvejus metus.
D. Medvedevas į tai reagavo žodžiais, jog Kremliuje abejojama, ar Ukraina apskritai dar egzistuos po dvejų metų.
Kumštis – svarbus argumentas. Slaptai.lt nuotr.
Groznas, gegužės 26 d. (ELTA). Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas grasina Lenkijai. „Ukraina yra baigtas reikalas. Mane domina Lenkija“, – pareiškė jis viename vaizdo įraše, kuriuo remiasi n-tv.de.
„Po Ukrainos, jei gausime komandą, mes per šešias sekundes parodysime jums, ją galime“, – įraše toliau Lenkijai grasina R. Kadyrovas.
Lenkai esą turi pasiimti savo ginklus ir atitraukti samdinius. „Ir oficialiai prašykite atleidimo už tai, ką padarėte mūsų ambasadoriui“, – kalbėjo R. Kadyrovas.
Rusijos ambasadorius Lenkijoje gegužės 9 dieną, kai rusai švenčia Pergalės dieną, Varšuvoje demonstrantų buvo apipiltas raudonas dažais. ramzan kadyrov
Neseniai R. Kadyrovas pripažino „klaidas“ Ukrainoje, padarytas „operacijos“ pradžioje. „Pradžioje buvo klaidų, kai kurių trūkumų, tačiau dabar viskas 100 proc. vyksta pagal planą“, – prieš daugiau nei savaitę viename politikos forume sakė R. Kadyrovas.
Britų gynybos ministerijos duomenimis, Ukrainoje yra tūkstančiai kovotojų iš autonominės Čečėnijos respublikos, kurie padeda Rusijai kautis su ukrainiečiais.
Siaubūnas. Slaptai.lt fotografija
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama apie galimą Rusijos invaziją į Ukrainą. Tai, kad karas Rytų Europoje yra tikėtinas scenarijus akcentuoja ir už Lietuvos užsienio politiką bei valstybės saugumą atsakingi politikai.
Opozicinių partijų atstovai sutaria, kad tokią retoriką valdantieji renkasi sąmoningai, jog įbaugintų visuomenę. Pasak jų, tai yra politinis instrumentas, naudojamas siekiant sutelkti visuomenę turint tam tikrų politinių interesų. Jie taip pat įsitikinę, kad eskaluojant karo temą yra bandoma nukreipti gyventojų dėmesį nuo kitų aktualių vidaus politikos problemų.
G. Paluckas: konservatoriai sąmoningai gąsdina visuomenę
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas kritikuoja, pasak jo, aštrią konservatorių retoriką dėl įtampų, tvyrančių tarp Ukrainos ir Rusijos.
Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Mano siūlymas valdantiesiems yra tiesiog nustoti karksėti, nes tai, ką jie šneka garsiomis antraštėmis, jie šneka nuo 2018 metų. Ir jeigu pažiūrėsime atgal, tai dėl bet kokių pratybų buvo gąsdinama kartu. Nepaisant to, kad aplinkybės yra tikrai labai stipriai pasikeitusios, bet ir mūsų elgesys yra pakitęs, ir mūsų užsienio politikos „rezultatai“ yra akivaizdūs“, – Eltai teigė G. Paluckas.
„Jeigu mes dar vos prieš porą metų galėjome šnekėti, kad Baltarusija yra neutrali šalis, tai yra ji buvo paskelbusi neutralitetą, tai šiandien mes matome, kad jie jau aktyviai dalyvauja kartu su Rusija tose vadinamosiose pratybose, kurios telkia kariuomenes ir didina tą psichologinį spaudimą tiek Ukrainai, tiek Vakarų bendruomenei“, – taip pat pažymėjo jis.
G. Paluckas pripažįsta, kad tam tikros rizikos dėl Rusijos pajėgų telkimo Ukrainos pasienyje yra. Tačiau, pasak jo, konservatorių pasirinkta retorika yra savotiškas „mėgavimasis situacija“.
„Kalbant apie realybę, jos, aišku, nereikia ignoruoti, reikia viską matyti ir blaiviai vertinti, bet kalbant apie tai, ką daro kolegos konservatoriai dabar, tai yra karksėjimas. Tiesiog man susidaro įspūdis, kad tas kalbėjimasis yra mėgavimasis situacija. Ir taip, kaip aš girdžiu, kaip kartais pasisako tiek ponas Arvydas Anušauskas, tiek ponas Gabrielius Landsbergis, tai man susidaro toks įspūdis, kad jie tiesiog labai nusiviltų, jeigu nebūtų jokio didesnio konflikto“, – akcentavo G. Paluckas.
Socialdemokrato nuomone, taip konservatoriai sąmoningai bando įbauginti visuomenę.
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Čia yra klasikinė, tradicinė prekyba baime ir grėsme. Tai yra politinis instrumentas, kuris yra naudojamas tam, kad būtų įaudrinta ir išgąsdinta visuomenė ir siekiant sutelkti aplink savo tam tikrus politinius siekius. Tai yra klasika ta prasme, kad kolegos konservatoriai tai daro dešimtmečius“, – sakė LSDP frakcijos seniūnas.
„Todėl aš sakau dar kartą, neneigdamas situacijos rimtumo, kad taip, kaip elgiasi ir taip, kaip visuomenę audrina, kokiomis formuluotėmis šneka konservatoriai, tai yra sąmoningas veikimas“, – pridūrė politikas. Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
G. Palucko teigimu, savo pasirinktomis formuluotėmis apie įtampą Ukrainoje Lietuvos politikai išsiskiria ir tarptautiniame kontekste. O tokie jų veiksmai, pasak jo, trikdo visuomenę.
„Prancūzija svarsto, galvoja, kokį pasiūlyti deeskalacijos planą, kaip sumažinti įtampą, ką padaryti. Vokietija, nors mūsų karštos galvos puolė kritikuoti, kaip čia draudžia estams siųsti, bet ji irgi galvoja, kaip išspręsti situaciją diplomatiniu keliu“, – teigė G. Paluckas.
„Tai aš nematau pastangų dedamų, kad tas galimas karinis konfliktas ar kažkokia invazija neįvyktų, aš to nematau“, – atkreipė dėmesį Seimo narys.
LSDP frakcijos seniūnas taip pat pabrėžia, kad socialdemokratai nemato galimybės, kad Rusijos keliamą grėsmę galima užkardyti ekonominėmis sankcijomis.
„Tai yra keli dalykai, kurie išskiria požiūrius konservatorių ir socialdemokratų. Mes aiškiai matome situaciją. Nejaugi Rusija tampa agresyvesnė dėl to, kad ji turtėja ir geriau gyvena? Akivaizdu, kad ne. Tai jeigu mes turime valstybę, kuri turi vis mažiau ką prarasti, kur gyventojai įtikinti propagandos, kad priešai puola, tai mes turime pagrindą tam agresyvumui formuoti. Iš to kelias būtų, ar tai būtų Makrono siūlomas, ar Vokietijos diplomatijos pastarąjį 50 metų puoselėjamas kelias, kad tos šalys, kurios dabar yra agresyvios, turėtų ką prarasti ir nenorėtų to padaryti“, – pabrėžė jis.
R. Karbauskis: mes tokia retorika tik erziname Rusiją ir Ukrainą
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos valdančiųjų retorika smarkiai skiriasi nuo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pastarojo meto teiginių.
„Šiandien buvo paskelbtas pasisakymas Ukrainos prezidento Zelenskio. Ir Ukrainos prezidentas, kaip šalies, kuri patiria tam tikrą karo riziką, jis elgiasi visiškai priešingai negu elgiasi mūsų valdžia. Tai yra jis aiškiai sako, kad grėsmė egzistuoja, bet ji egzistuoja labai seniai – Ukrainoje karo padėtis jau yra daugybę metų“, – sakė R. Karbauskis.
„Jo teigimu, nėra dabar paruoštos kažkokios karinės grupuotės, kuri būtų pasiruošusi atakai konkrečiai į Ukrainą. Jis šneka apie tai, ką konkrečiai žino, nes jis vadovaujasi, matyt, Ukrainos žvalgybos duomenimis“, – taip pat pažymėjo jis.
Tuo tarpu Lietuvos valdžia, pasak jo, elgiasi visiškai atvirkščiai. R. Karbauskio teigimu, už Lietuvos užsienio politiką atsakingi asmenys savo pareiškimais tik erzina Rusiją ir Ukrainą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
„Man tai, kas vyksta Lietuvoje, yra visiškai nesuvokiama. Mūsų valdžia elgiasi kažkaip labai keistai, nes toks vaizdas, kad mes esame ne Lietuva, o mes esame JAV ar kažkas panašaus ir mes dabar gąsdiname Rusiją, mes ruošiamės kažkokioms deryboms ir t.t. Žinome, kad niekas jokių derybų tarp Lietuvos ir Rusijos dėl Ukrainos neves“, – sakė R. Karbauskis.
„Tai kodėl mes taip elgiamės, aš nesuprantu. Mes tik erziname Rusiją, erziname Ukrainą ir visus erziname“, – taip pat pabrėžė jis.
Politikas svarsto, kad galbūt gąsdindami žmones valdantieji bando nukreipti visuomenės dėmesį nuo kitų vidaus politikos problemų.
„Atsakymas yra toks: kuo labiau išgąsdinti tautą, tuo mažiau tauta prisimins apie didėjančias kainas, energetiką, šildymą. Galų gale, jeigu kažkas išeis į gatvę protestuoti, tada pasakys: čia jau grynai prorusiškos jėgos“, – teigė R. Karbauskis.
„Valdžiai, kadangi nesiseka labai, ji susidirbo labai su savo vertybine politika, mes dabar patiriame vis daugiau ir daugiau problemų ir ekonomikoje ir visur kitur. Tai šioje situacijoje tas karo naratyvas leidžia kaip ir pabėgti nuo visų tų temų“, – pridūrė jis.
R. Karbauskis įsitikinęs, kad Rusijos keliamą grėsmę galima sumažinti tik derybų būdu. Pasak jo, grasinimais jokie pokyčiai nėra pasiekiami.
„Aš tikrai labai įdėmiai stebiu įvykius ir matau, kad yra derybinis procesas tarp Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, ko nebuvo labai ilgą laiką. Tai yra proaktyvu, nes tai mažina karo grėsmę. Ir jeigu kalbėtume apie tai, kas buvo gruodžio viduryje ir dabar, po mėnesio, tai grėsmė yra sumažėjusi. Kad ir kaip rėktų kas iš mūsų atstovų, realiai pati karo grėsmė yra sumažėjusi, nes vis dėlto jau prasidėjo kalbėjimas, derybos“, – sakė politikas.
R. Karbauskis taip pat mano, kad neįmanoma Rusijos pažaboti ir ekonominėmis sankcijomis. Giltinė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Jeigu mūsų dabartinė Lietuvos valdžia turi šiek tiek proto, jie supranta, kad energetiškai Europos Sąjunga priklauso nuo Rusijos labai stipriai. Ir mūsų politinės pastangos atsiremia į Vokietijos interesą pirkti pigiai dujas iš Rusijos“, – teigė R. Karbauskis.
Politikas pritaria tam, kad Lietuva Ukrainai teiktų pagalbą.
„Aš pritarčiau visiems veiksmams, kurie yra suderinti su NATO ir ES. Tai yra, jeigu karinė pagalba su NATO yra suderinta, o aš manau, kad tai yra suderinta, tai, be abejonių, mes tai turime daryti. O jeigu kalbėtume apie diplomatines pastangas, tai aš šiandien nematau pajėgių derybininkų, nebent prezidentas imtųsi tos funkcijos kažkuria prasme ir rodytų iniciatyvą, kviestųsi Rusijos ambasadorius ar kažką. Bet tai tikrai ne Gabrielius Landsbergis, tikrai ne tie žmonės“, – pažymėjo jis.
Kumštis. Slaptai.lt nuotr.
Roma, gruodžio 29 d. (ELTA). Italijoje 2021 metais palyginti su praėjusiais metais bauginimo aktų žurnalistų atžvilgiu skaičius padidėjo 21 proc. Tai rodo trečiadienį paskelbti šalies Vidaus reikalų ministerijos duomenys.
„Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius buvo užfiksuoti 156 žurnalistų bauginimo aktai, 21 proc. daugiau negu per analogišką 2020 metų laikotarpį. 74 atvejais žiniasklaidos darbuotojams buvo grasinama socialiniuose tinkluose“, – sakoma pranešime.
Pasak VRM atstovų, apskritai 2021 metais palyginti su praėjusiais metais Italijoje padarytų nusikaltimų skaičius išaugo 5,4 proc. Ypač padaugėjo kibernetinių nusikaltimų – jų prieaugis sudaro 30,5 proc.
Baltarusijos diktatoriaus akys. Vilniuje demonstruojamų plakatų eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
Vidaus reikalų viceministras Kęstutis Lančinskas teigia, kad pranešimai apie Baltarusijoje didinamas karines pajėgas ir girdimi sunkiosios technikos garsai Baltarusijos teritorijoje yra grasinimas Lietuvai. Vis dėlto, anot viceministro, Lietuva yra pasiruošusi, todėl bijoti nėra ko.
Baltarusijos kariškiai. EPA – ELTA nuotr.
„Tai yra tiesioginis grasinimas ir šantažas. Baltarusija pati sukėlė šitą situaciją, jeigu ne Baltarusijos tarnybų ir valstybinių įmonių veiksmai, mes tokios situacijos tikrai nebūtumėme turėję. Jie šitą situaciją sukėlė, o dabar jiems ją labai sunku kontroliuoti (…). Norėdami nusimesti nuo savęs kaltę, parodyti, kad jie yra gražūs, balti ir pūkuoti, jie kuria įvairiausias istorijas ir situacijas“, – ketvirtadienį ,,Žinių radijui“ sakė K. Lančinskas.
Visgi, kaip teigia viceministras, girdimi sunkvežimiai su galimai neteisėtais migrantais neturėtų kelti baimės.
„Mes esame ramūs, pasiruošę, mes nieko neslepiame, giname savo valstybę, ginamės patys, tiek Lietuvos, tiek išorinę ES sieną. Mes turime palaikymą iš ES, NATO valstybių, dirbame savo darbą ir tiek“, – kalbėjo K. Lančinskas.
ELTA primena, kad trečiadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas generolas Rustamas Liubajevas pranešė, jog pasieniečiai dažnai girdi sunkiosios technikos garsus Baltarusijos pasienyje. Anot VSAT vado, sunkvežimiais galimai gabenami į Lietuvos teritoriją Baltarusijos neteisėti migrantai. Visgi, R. Liubajevas patikino, nors migrantų srautai didėja, tačiau situacija yra kontroliuojama.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas sako, kad tiek jis, tiek ir kiti Lietuvos – Baltarusijos pasienį saugantys pareigūnai sulaukia grasinimų. Jo teigimu, tai, ko gero, Baltarusijos specialiųjų tarnybų inicijuota spaudimo priemonė. Kita vertus, pažymi R. Liubajevas, tai yra ir viena iš priežasčių, kodėl VSAT nenori, kad žiniasklaida pasienyje fiksuotų, kaip vykdomi nelegaliai sieną kirsti ketinančių migrantų „neįleidimo veiksmai“.
„Kol kas mes nelabai norėtume, kad būtų fiksuojami neįleidimo veiksmai. Tai yra susiję su dviem pagrindiniais aspektais. Pirmiausiai su mūsų pareigūnų saugumo aspektu. Mūsų pareigūnai, kurie dalyvavo šioje veikloje, gali susilaukti grasinimų. Ir tokių atvejų yra. Daugelis iš mūsų gauna grasinimų, asmeniškai aš gavau jų tikrai nemažai. Tačiau aš esu pakankamai viešas asmuo ir tikrai nesunku mane identifikuoti kaip tarnybos vadą ir žinutes siųsti man. Tačiau pakankamai dažnai tai buvo daroma ir su pareigūnais, kurie dalyvavo arba neįleidimo procedūroje, arba tiesiog organizuojant valstybės sienos apsaugą“, – žurnalistams trečiadienį sakė R. Liubajevas.
VSAT patruliai. VSAT nuotr.
„Kitas aspektas yra susijęs su taktiniais dalykais. Mūsų pareigūnai, vykdydami tuos neįleidimus, atlieka veiksmus, kurie turi didelę reikšmę taktikos prasme. Tikrai nenorėtume, kad ta informacija būtų lengvai prieinama Baltarusijos Respublikos specialiosioms tarnyboms“, – teigė VSAT vadas.
R. Liubajevas neabejojo, kad šie grasinimai yra organizuojami būtent Baltarusijos specialiųjų tarnybų.
„Pagal mūsų informaciją ir praktiką, tai yra Baltarusijos specialiųjų tarnybų poveikio priemonė. Ji mane šiek tiek juokina, kadangi jei man rašytų arabų teroristinių organizacijų atstovai, jie tai parašytų arba arabų kalba, arba lietuvių, arba rusų kalba. Bet dabar sulaukiu tik angliškai parašytų pranešimų. Labai juokingo turinio pranešimai“, – sakė R. Liubajevas.
VSAT vado teigimu, jam rašyta iš netikrų paskyrų, kurios buvo sukurtos vos kelios minutės iki grasinamos žinutės išsiuntimo. Išsiuntus laišką, akcentavo jis, paskyros buvo ištrinamos.
Lenkijos vyriausybė antradienį pratrūko, kai Europos Komisija paragino skirti Lenkijai kasdienes baudas, kol ji neįvykdys nurodymo sustabdyti prieštaringai vertinamas teismų reformas.
„Europos Komisija neteisėtai blokuoja Lenkijai skirtas lėšas ir prašo skirti baudas. Tai yra agresijos veiksmai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ sakė teisingumo viceministras Sebastianas Kaleta. Jis pavadino šį žingsnį „neteisėta ataka“.
Prieš tai Europos Komisija paprašė Europos Teisingumo Teismo (ETT) nubausti Varšuvą, taip žengdama dar vieną žingsnį teisiniame ginče dėl Lenkijos Aukščiausiojo teismo drausmės kolegijos.
„Teisingumo sistemos visoje Europos Sąjungoje turi būti nepriklausomos ir sąžiningos“, – antradienį raštu pareiškė EK pirmininkė Ursula von der Leyen.
Liepos viduryje aukščiausiasis Europos Sąjungos teismas nustatė, kad Lenkijos Aukščiausiojo teismo drausmės kolegija negarantuoja nešališkumo ir nepriklausomybės, todėl pažeidžia ES teisę.
Europos Komisija, pradėjusi šias procedūras prieš Varšuvą, davė Lenkijai vieną mėnesį paaiškinti, kaip ji įgyvendins ETT sprendimą, kitaip susidurs su finansinėmis sankcijomis.
Popiežius Pranciškus: šiuo metu svarbiausia brolybė. EPA-ELTA nuotr.
Italijos pašto darbuotojai perėmė popiežiui adresuotą laišką, kuriame buvo trys kulkos. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“.
Įtartinas vokas buvo aptiktas naktį į pirmadienį pašto siuntų rūšiavimo skyriuje Milano priemiestyje. Jis buvo išsiųstas Prancūzijoje. Italijos teisėsaugos institucijos pradėjo tyrimą.
Ant voko ranka buvo užrašyta: „Popiežiui, Vatikanas, Šv. Petro aikštė, Roma“. Jame buvo trys kulkos, kaip manoma, pistoleto, ir raštelis apie finansines operacijas Vatikane.
Vatikano atstovai kol kas niekaip nekomentuoja šio incidento.
Vilniuje dviem teismams sulaukus grasinimų, buvo evakuoti žmonės. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tvirtina, kad po to, kai trečiadienį buvo gauti elektroniniai laiškai su grasinimais įvykdyti teroristinį nusikaltimą 12 objektų Vilniuje, taip keršijant už „brolius musulmonus“, terorizmo grėsmės lygis šalyje išlieka žemas.
„Žvalgybos institucijos, pirmiausiai Valstybės saugumo departamentas, vertina šią informaciją ir vertina grėsmių realumą. Kaip žinoma, teroro grėsmė dabar vertinama kaip žema, ir tas vertinimas nėra pasikeitęs“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Anušauskas, kartu pabrėždamas, kad tokio pobūdžio grasinimų tikslas yra skleisti dezinformaciją ir baimę tarp gyventojų.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad šioje srityje taip pat labai stipriai veikia dezinformacija, klaidinimas, bauginimas. Tai iš esmės yra mūsų šalies žmonių, pareigūnų bauginimas, kad jie neatliktų savo pareigų“, – aiškino krašto apsaugos ministras.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai priklausantis politikas pasakojo, kad prieš keletą metų jis pats yra gavęs ne vieną tokio pobūdžio grasinimą.
„Prieš keletą metų po interviu Prancūzijos naujienų agentūrai gavau apie 20 panašaus pobūdžio grasinimų susidoroti, bet vienas dalykas siųsti juos iš Kanados, Prancūzijos. Patys suprantate, kaip vertiname tokių grasinimų realumą“, – tikino konservatorius.
Visgi krašto apsaugos ministras patikino, kad, nors dėl vertėjų trūkumo patikrinimai ir nėra paprasti, tačiau į Lietuvą patenkantys nelegalūs migrantai taip pat apklausiami, tikrinant, ar jie neturi ryšių su teroristinėmis grupuotėmis.
„Vertinimas ir paieška tų žmonių pabėgėlių sraute, kurie jau yra Lietuvoje, ar gali būti susiję su kokia nors nelegalia, teroristine organizacija, ISIS. Vertinimai vyksta nuolat, apklausos vyksta“, – teigė A. Anušauskas.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Paaiškėjus, kad tuomet dar premjero pareigas ėjusiam Sauliui Skverneliui buvo grasinama sunkiai sutrikdyti sveikatą ar net nužudyti, dabar ministrės pirmininkės pareigas einanti Ingrida Šimonytė teigė, kad ir pati susilaukia „visokiausių palinkėjimų“. Tiesa, ji pažymėjo, kad kreiptis į teisėsaugos institucijas kol kas nematė pagrindo.
„Tikrai nežinau tos situacijos aplinkybių. Neslėpsiu, kad ir pati susilaukiu visokiausių palinkėjimų, kokių nors žinučių, kurios gali skambėti visaip. Tiesa, pagrindo kreiptis į teisėsaugą pati kol kas nemačiau“, – antradienį Seime atsakinėdama į žurnalistų klausimus kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerė sutiko, kad visi žinomi žmonės tikriausiai susilaukia įvairiausių žinučių. Tačiau ji tuo pačiu pabrėžė, kad norėtų, jog įvairius pareiškimus ji gautų ne iš anoniminiais profiliais prisidengiančių asmenų.
„Politikų, matyt, tokia dalia. Ne tik politikų, bet ir kitų matomų žmonių, kad jie susilaukia visokių žodžių iš aplinkinių, dažnai anoniminių. Kartais sakau, kad jeigu kažkas nori man ką nors pasakyti, tai būtų labai gerai, kad turėtų drąsos įsivardinti vardą ir pavardę, kad galėtumėme kalbėti, kaip gyvas žmogus su gyvu žmogumi, o ne su botu ar anoniminiu profiliu“, – tvirtino ministrė pirmininkė.
Visgi ji akcentavo, kad grasinimai apskritai neturėtų būti toleruojami, nesvarbu, kam jie būtų adresuoti. Tuo pačiu I. Šimonytė patikino, kad teisėsaugos institucijos geba įvertinti rizikas ir imasi veiksmų tuomet, kai to tikrai reikia.
„Manau, kad tikrai neturi būti prielaidų kažkokiems įsivaizdavimams, kad tai yra toleruojama, todėl, kad mes žinome patirčių ir mūsų kaimyninėje Lenkijoje, kur neapykanta konkrečiam politikui baigiasi to žmogaus mirtimi. Todėl, kad ir kažkam tai gali atrodyti nerimti dalykai, bet institucijos, kurios tai vertina, tai vertina rizikas pagal savo metodiką ir patirtį. Ir matyt, kai reikia imtis papildomų veiksmų, jų imasi“, – teigė I. Šimonytė.
Kaip antradienį skelbė portalas Delfi.lt, Vadovybės apsaugos departamento (VAD) pareigūnai, gavę žinių apie grasinimus nužudyti bei sunkiai sutrikdyti ekspremjero S. Skvernelio sveikatą, sustiprino tuomečio Vyriausybės vadovo apsaugą bei kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Policijos departamentą.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda teigia, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas nesitikėjo tokio griežto atsako iš Europos Sąjungos. Vakarų reakcija į Baltarusijos veiksmus priverstinai nutupdant iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą Minske, pasak Lietuvos prezidento, įrodo, kad panašūs Baltarusijos veiksmai ateityje susilauks paties griežčiausio Europos šalių atsako.
„Jie turi suprasti vieną dalyką: kalbų, pagrūmojimų, gilių susirūpinimų laikas baigėsi ir dabar tokio pobūdžio veiksmai bus baudžiami visu griežtumu. Diktatorius apie tai privalo žinoti – jo medaus mėnuo baigėsi“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas pažymi, kad ES jau ėmėsi tinkamų veiksmų, kurie sukels skausmingų pasekmių Baltarusijos diktatoriui.
„Aš manau, kad svarbus sprendimas jau padarytas Europos Vadovų Taryboje pirmadienį. Manau, kad diktatorius nesitikėjo šito sprendimo, jis tikrai skausmingas. Jis bus dar skausmingesnis, kuomet realiai šios sankcijos įsigalios, tiek ekonominės sankcijos, tiek sąrašų dėl asmenų ir juridinių asmenų papildymas. Taip pat Baltarusijos oro erdvės paskelbimas nesaugia įvyko iš karto. Ir šitam režimui yra dėl ko graužtis pirštus“, – tvirtino šalies vadovas.
Tuo tarpu vertindamas A. Lukašenkos pareiškimus, kad Vakarus užplūs Baltarusijoje nebekontroliuojamų migrantų ir narkotikų banga, G. Nausėda vadina nusikaltėlio žargonu.
Karikatūristų taikinyje – Aliaksandras Lukašenka. Vilnius. Lukiškių aikštė. Karikatūristų paroda po atviru dangumi. Slaptai.lt nuotr.
„Tai jau kriminalinio nusikaltėlio žargonas ir tai leidžia suabejoti tuo rojumi, kurį kuria ponas Lukašenka savo žemėje. Nes jeigu jis tokį rojų kuria, tai visi tie žmonės, kuriuos jis grasina nukreipti į Europos Sąjungą, turėtų likti jo rojaus žemėje, bet jie kažkodėl nelieka ir bėga toliau“, – kalbėjo prezidentas, kartu pažymėdamas, kad atkreipė ES šalių vadovų dėmesį į Astravo elektrinę, apie kurios saugumo problemas Lietuva primena jau ilgą laiką.
„Tai atviras šantažas ir dar kartą aktualizuoja ir Astravo atominės elektrinės klausimą. Aš šitą labai aiškiai kolegoms ES šalių vadovams sakiau: supraskite, dabar mes turime ir į Astravą pradėti žiūrėti kitaip. Tai, apie ką mes kalbėjome, apie ekologiją, ekonomiką, energetikos rinką, visa tai yra papildomi veiksniai. Pagrindinis veiksnys yra tai, kad šitas žmogus gali pradėti naudoti atominę elektrinę, kaip šantažo įrankį. Ir šantažo įrankį toli gražu ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai“, – teigė G. Nausėda.
ELTA primena, kad sekmadienį iš Graikijos į Lietuvą skridęs „Ryanair” orlaivis po melagingo pranešimo apie neva jame esančią bombą buvo priverstinai nutupdytas Minske. Baltarusijos oro erdvėje jį lydėjo šios šalies karinių oro pajėgų naikintuvas Mig-29. Lėktuvu skrido Baltarusijos režimo kritikas Romanas Protasevičius, kuris buvo sulaikytas Minske.
Maryja Kalesnikava. EPA-ELTA nuotr.
Baltarusijos opozicijos atstovė Maryja Kalesnikava teigė, kad saugumas jai ant galvos užmovė maišą ir grasino nužudyti, kai mėgino išvežti ją į Ukrainą, rašoma ketvirtadienį jos advokato išplatintame pranešime, skelbia „Reuters“.
M. Kalesnikava priešinosi išvežti iš šalies siekusiems pareigūnams ir suplėšė savo pasą. Šiuo metu ji kalinama sostinėje Minske.
Pranešime teigiama, kad jos gyvybei iš tiesų grėsė pavojus.
„Buvo ypač aiškiai pasakyta, kad jei savanoriškai nepaliksiu Baltarusijos, būsiu bet kuriuo atveju išvežta – gyva arba gabaliukais. Man taip pat grasinta iki 25 metų įkalinimu“, – teigė M. Kalesnikava.
Jos advokatas teigė, kad opozicionierė pateikė pareiškimą prieš Baltarusijos valdžios institucijas, įskaitant KGB.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigia, kad reikia nusiteikti, jog neramumai Baltarusijoje užsitęs.
Komentuodama trečią savaitę besitęsiančius Baltarusijos pilietinės visuomenės protestus, raginančius trauktis brutalias represijas prieš šalies piliečius naudojantį Aliaksandro Lukašenkos režimą, A. Skaisgirytė tvirtina, kad politinė krizė kaimyninėje valstybėje tampa lėtine, ilgai užsitęsti galinčia krize.
„Manau, kad mes išeina į tą fazę, kuomet yra lėtinė krizė. Reikia nusiteikti, kad tai nebus labai greitas sprendimas“, – „Žinių radijui“ teigė prezidento patarėja.
„Viskas priklauso nuo Baltarusijos visuomenės: kiek ši visuomenė eis iki galo, kad pagaliau taptų laisva“, – pridūrė ji.
Kartu A. Skaisgirytė pakomentavo ir A. Lukašenkos pastaruoju metu aktyviai skleidžiamą agresyvią retoriką NATO atžvilgiu bei groteskišką pasirodymą su automatu „Kalašnikov“ rankose. Patarėjos teigimu, tokiu būdu A. Lukašenka ne tik siunčia žinutes Baltarusijos piliečiams ir tarptautinei bendruomenei, tačiau kartu konstruoja ir menamus išorės priešus.
„Tokioje situacijoje šios valstybės faktinis vadovas tiesiog ieško priešų užsienyje. Todėl jo retorika labai aiški: NATO grasina, NATO šalia Baltarusijos sienos rengia mistines pratybas, kad kažkokie vadovai inicijuoja neramumus Baltarusijoje. Ši retorika, kurią mes jau ne kartą esame girdėję, šiuo atveju dar labiau sustiprėjo“, – teigė prezidento patarėja.
Demonstratyvų A. Lukašenkos pasirodymą su automatu rankose, aiškino A. Skaisgirytė, galima įvertinti kaip nevykusį bandymą sustiprinti šį įspūdį.
„Jo įvaizdis – karinė uniforma su automatu, taip pat jaunuolis (A. Lukašenkos sūnus – ELTA), aprengtas atitinkamai, yra skirtas sustiprinti įspūdį, kad šalį puola. Bet aš nežinau, ar įmanoma šiais laikais taip paprastai apkvailinti (visuomenę – ELTA): socialiniuose tinkluose yra pilna kitokios informacijos“, – samprotavo A. Skaisgirytė, pridurdama, kad faktinio valstybės vadovo pasirodymas su automatu rankoje, ko gero, yra žinutė tiek Baltarusijos piliečiams, tiek užsienio valstybėms.
„Tai buvo žinutė ir saviems, ir užsieniui: užsieniui – nesikiškite, o saviems – žiūrėkite, užsienis puola, reikia gintis“, – pastarojo savaitgalio A. Lukašenkos pasirodymą komentavo A. Skaisgirytė.
A. Lukašenka pasirodė su neužtaisytu automatu rankoje
Sekmadienį Minsko centre susirinko dešimtys tūkstančių prieš A. Lukašenkos režimą protestuojančių baltarusių. Tuo metu virš Minsko, kur vyko didžiulės demonstracijos, pastebėtas sraigtasparnis. Žiniasklaida paskelbė, kad juo skrido prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
Viešojoje erdvėje taip pat paplito įrašas, kuriame matyti, kaip iš jo išlipa ginkluoti vyrai, o vienas jų – A. Lukašenka su automatu „Kalašnikov“ rankose. Vaizdo įraše pastebėtas ir karine uniforma vilkintis A. Lukašenkos sūnus.
A. Lukašenka kaltina Vilnių ir Varšuvą dėl neramumų kurstymo
Lankydamasis Gardine surengtame šalininkų mitinge, Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka pareiškė, kad „neramumus“ šalyje kursto užsienio valstybės, o kurstytojos neva yra Lietuva ir Lenkija.
Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
A. Lukašenka taip pat perspėjo kaimynines šalis, įskaitant Lietuvą, kad jos gali sulaukti „atitinkamo atsako“ iš Baltarusijos ir Rusijos valstybės.
„Tie, kurie visa tai koordinuoja, sėdi užsienyje, kaimyninėse šalyse. Būtent juos noriu perspėti: tai ne tik mūsų siena. Tai yra Sąjunginės valstybės (Baltarusijos su Rusija) siena ir KSSO (Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos) siena. Ir atsakas bus atitinkamas: Baltarusijos piktnaudžiautojams neatiduos“, – teigė A. Lukašenka.
Paskelbė aukščiausią kovinę parengtį
Tariamas Baltarusijos vadovas savaitgalį taip pat pareiškė, kad prie šalies sienų yra užfiksuotas NATO pajėgų „rimtas judėjimas“, todėl, pasak jo, Baltarusijoje įvedama aukščiausio lygio kovinė parengtis.
Jis nurodė imtis „pačių griežčiausių priemonių“ ir užkirsti kelią bandymams nuversti jo režimą.
„Akivaizdu, kad vidaus politinė situacija mūsų šalyje yra kurstoma planuojant spalvotąją revoliuciją“, – A. Lukašenką cituoja valstybinė naujienų agentūra „BelTA“. Aliaksandras Lukašenka rimtai išsigandęs. EPA – ELTA nuotr.
A. Lukašenkos teigimu, Baltarusijos kariuomenė turi „imtis pačių griežčiausių priemonių, kad apsaugotų mūsų šalies teritorinį vientisumą“.
ELTA primena, kad demonstracijos Baltarusijoje prasidėjo po rugpjūčio 9 d. vykusių prezidento rinkimų, kuriuose neva 80,1 proc. balsų atiteko 26 metus šalį valdančiam A. Lukašenkai.
Oficialiais duomenimis, opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja buvo antra su 10,12 proc. balsų, tačiau ji rezultatų nepripažino. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją dėl savo saugumo išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
Suklastoti rinkimai šalyje sukėlė protestų bangą, kuri tęsiasi iki šiol. Kilusius protestus valdžia malšino smurtu, kurių metu keli žmonės žuvo ir buvo sulaikyti tūkstančiai, pranešama apie kankinimus sulaikymo įstaigose.
Nepaisant Pietų Korėjos perspėjimų ir mėginimų švelninti situaciją, Šiaurės Korėja tęsia savo konfrontacinį kursą kaimynės atžvilgiu. Praėjus dienai po to, kai susprogdino abiejų šalių ryšių biurą, Šiaurės Korėjos karinė vadovybė trečiadienį paskelbė, kad planuoja pasienyje vykdyti karines pratybas ir į anksčiau bendrai naudotas pramonines ir turistines teritorijas permesti karius.
Be to, vėl bus įrengti jau likviduoti kontrolės postai karinėje buferinėje zonoje tarp abiejų valstybių ir pradėtos skrajučių akcijos prieš Pietų Korėją, valstybinė žiniasklaida citavo Generalinį štabą. Dėl savo branduolinės programos izoliuota šalis jau prieš tai grasino tokiais žingsniais.
Pietų Korėjos prezidento Moon Jae Ino pasiūlymą nusiųsti specialiuosius pasiuntinius situacijai švelninti komunistinė vadovybė, jos pačios duomenimis, kategoriškai atmetė. Šiaurės Korėjos lyderio Kim jong-uno įtakinga sesuo Kim Yo Jong apkaltino Pietų Korėją pateikus „netaktišką ir miglotą pasiūlymą“. Pietų Korėja pirmiausiai turi „kontroliuoti žodžius ir elgesį tokių kvailių, kurie toliau mus provokuoja“, sakė Kim Yo Jong, turėdama omenyje Pietų Korėjos aktyvistų ir Šiaurės Korėjos pabėgėlių propagandinių skrajučių akcijas pasienyje.
Po pastarosios akcijos, kai gegužės pabaigoje Šiaurės Korėjos kryptimi buvo nusiųsti balionai su maždaug 500 000 skrajučių su kritika autokratinei vadovybei Pekine, įtampa tarp šalių aštrėja. Pchenjanas kaltina Seulą toleruojant tokias akcijas. Šiaurės Korėja prieš kurį laiką nutraukė ryšių linijas su Pietų Korėja. Antradienį susprogdinus ryšių biurą pasienio mieste Kaesonge, Seulas įspėjo kaimynę dėl tolesnių žingsnių, kurie gali dar labiau paaštrinti situaciją.
Šiaurės Korėjos karinė vadovybė dabar paskelbė, kad daliniai bus nusiųsti į Kaesongo pramonės parką ir turistinį regioną Kumgango kalnuose prie rytinės pakrantės. Pramonės kompleksas neeksploatuojamas nuo 2016 metų. Pietų korėjiečių turistinės kelionės į kalnus negalimos nuo 2008-ųjų, kai Seulas įšaldė bendrą kelionių programą. To priežastis buvo mirtini Šiaurės Korėjos kario šūviai į Pietų Korėjos turistę uždaroje teritorijoje regione.
Jei įgyvendins savo karinius žingsnius, kuriais grasina, Šiaurės Korėja pažeis 2018 metų susitarimus dėl pasitikėjimą skatinančių priemonių.
Demokratai griežtai sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimus pasiųsti į gatves karius ir dislokuoti Nacionalinę gvardiją, kad būtų numalšinti smurtiniai protestai, įsiplieskę šalyje dėl afroamerikiečio George’o Floydo nužudymo per policijos operaciją Mineapolyje.
„Jei miestas ar valstija atsisako imtis veiksmų, kurie yra būtini, siekiant apginti savo gyventojų gyvybes ir nuosavybę, tada aš dislokuosiu kariškius ir greitai išspręsiu problemą už juos“, – teigė D. Trumpas.
Respublikono prezidento pareiškimus netrukus sukritikavo demokratai.
„Tai nėra prezidento žodžiai. Tai diktatoriaus žodžiai“, – reaguodama į D. Trumpo komentarus tviteryje rašė senatorė demokratė Kamala Harris.
Buvęs JAV viceprezidentas ir numanomas Demokratų partijos kandidatas lapkritį vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose J. Bidenas taip pat negailėjo kritikos D. Trumpui.
„Jis naudoja Amerikos kariuomenę prieš Amerikos žmones. Jis nupurškė protestuotojus ašarinėmis dujomis ir šaudė guminėmis kulkomis. Dėl nuotraukos“, – teigė J. Bidenas.
„Fašistinė kalba, kurią ką tik pasakė D. Trumpas, prilygo karo prieš Amerikos piliečius paskelbimui“, – tviteryje rašė Oregono senatorius demokratas Ronas Wydenas.
„Prezidentas D. Trumpas nėra diktatorius ir neturi teisės vienašališkai dislokuoti JAV karių šalies valstijose“, – tvirtino Niujorko generalinės prokurorės Letitios James biuras.
46-erių G. Floydas mirė po brutalaus sulaikymo Mineapolyje. Vienas iš keturių operacijoje dalyvavusių pareigūnų beveik devynias minutes keliu spaudė ant žemės gulinčio, antrankiais surakinto, beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, nors jis skundėsi, kad negali kvėpuoti, ir raitėsi iš skausmo. Netrukus jis mirė.
Šis incidentas paskatino JAV protestus prieš policijos smurtą ir rasizmą bei riaušes.
