Lietuva informuota, kad Rusijos užsienio reikalų ministerija, gavusi pranešimą apie grasinimus Lietuvos diplomatinės atstovybės darbuotojams ir jų šeimos nariams, informavo apie tai kompetentingas Rusijos tarnybas, kad būtų imtasi visų reikiamų priemonių. 

Tai pažymėta balandžio 17 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministerijai pateiktame Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos atsakyme į balandžio 12 dienos notą dėl Lietuvos atstovybės Maskvoje darbuotojų ir jų šeimos narių saugumo užtikrinimo. 

Balandžio 12 dieną į Užsienio reikalų ministeriją iškviestas Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje atstovas, kuriam buvo įteikta nota dėl gautų grasinimų ir pakartotinai paprašyta atlikti incidento tyrimą, informuoti apie jo rezultatus bei užtikrinti atstovybės darbuotojų ir jų šeimos narių saugumą, kaip tą numato 1961 metų Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių 29 straipsnis.

Kovo 31 dieną Lietuvos ambasada Maskvoje gavo laišką, kuriame, darant sąsają su Vilniaus apygardos teismo paskelbtu kaltinamuoju nuosprendžiu Sausio 13-osios byloje, grasinama ambasados darbuotojams ir jų šeimos nariams, jų laisvei ir saugumui tuo atveju, jei jie per 1 mėnesį neišvyks iš Maskvos. Laiškas pasirašytas Rusijos specialiųjų tarnybų veteranus vienijančios organizacijos „Rusijos veteranai“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.18; 07:55

Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas. EPA – ELTA nuotr.
Užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad ambasadorius Rusijoje ponas Remigijus Motuzas dėl savo pažeidžiamumo yra pakviestas konsultacijoms į Lietuvą.

Pasak užsienio reikalų ministro atstovės spaudai Rasos Jakilaitienės, R. Motuzas neapibrėžtam laikui konsultacijoms į Vilnių pakviestas dėl dviejų priežasčių. 

„Į konsultacijas jis pakviestas dėl dviejų priežasčių. Viena priežastis yra grasinimai ambasadai, ambasados darbuotojams ir ambasadoriui po Sausio 13-osio bylos nuosprendžio. Antras punktas – dėl vizų išdavimo bylos, nors ten jam nėra pareikšti nei įtarimai, nei kaltinimai“, – Eltai sakė R. Jakilaitienė. 

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius LRT radijui ketvirtadienį pabrėžė, kad Lietuvos ambasada Rusijoje gavo grasinamą laišką, kuris tapo vienu iš argumentų priimant sprendimą dėl R. Motuzo. 

„Kovo pabaigoje ambasada gavo elektroninį laišką, kurį pasirašė specialiųjų tarnybų veteranai, grasinamą laišką ambasadoriui, diplomatams, reikalaujant palikti šalį per mėnesį, nes kitaip gali būti grėsmė saugumui. Į tai buvo reaguota“, – sakė L. Linkevičius.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas tampa pažeidžiamas ir meta šešėlį diplomatinei tarnybai. 

Prezidentė šią poziciją deklaravo po to, kai R. Motuzas trečiadienį kaip specialusis liudytojas buvo apklaustas korupcijos byloje dėl vizos išdavimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.12; 07:11

Ankstų antradienį dėl galimos grėsmės saugumui evakuotos rotušės mažiausiai šešiuose Vokietijos miestuose.

Mažiausiai šešių Vokietijos miestų – Augsburgo, Kaizerslauterno, Chemnico, Getingeno, Noinkircheno ir Rendsburgo – rotušės elektroniniu paštu sulaukė anoniminių grasinimų susprogdinti. 

Anot policijos, buvo imtasi atsargumo priemonių, apieškotos rotušės, tačiau kol kas nerasta jokių konkrečių grėsmių.

Neringa Šarmavičiūtė (ELTA)
 
2019.03.27; 07:41

Žandarmerijos darbuotojai pirmadienio vakare Bulgarijos prezidento administracijos priimamajame sulaikė ginkluotą vyrą. Tai pranešė televizijos kanalas „Nova TV“.

Jo duomenimis, 71 metų amžiaus vyras turėjo pistoletą su dviem atsarginėmis apkabomis ir grasino prezidento administracijos darbuotojams.

Šiuo metu vyrą apklausia policijos pareigūnai, kurie aiškinasi jo poelgio motyvus.

Incidento metu Bulgarijos prezidentas buvo Lenkijoje, Katovicų mieste, kur vyksta JT klimato kaitos konferencija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.05; 01:00

19 Seimo narių antradienį kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų prieš Seimo narę Dovilę Šakalienę.

Penkių Seimo frakcijų atstovai pasirašė po kreipimusi, kuriame konstatuojama, kad prieš Seimo narę Dovilę Šakalienę galimai buvo padarytos ir toliau daromos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamajame kodekse (grasinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, šmeižimas padarius sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas).

Prokurorų klausiama, ar yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, siekiant nustatyti ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenis, šmeižiančius Seimo narę grobiant vaikus bei jais prekiaujant, t. y. darant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, viešai kurstančius su ja susidoroti ir tiesiogiai grasinančius nužudyti ir šiais veiksmais siekiančius neleisti Dovilei Šakalienei vykdyti Seimo narės pareigų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.14; 06:30

Stormy Daniels. EPA – ELTA nuotr.

JAV teismas atmetė ieškinį dėl šmeižto, kurį prezidentui Donaldui Trumpui iškėlė filmų suaugusiesiems aktorė Stormy Daniels, informuoja BBC.

Stormy Daniels, kurios tikrasis vardas – Stephanie Clifford, tvirtina 2006-aisiais turėjusi romaną su D. Trumpu.

Ieškinį aktorė iškėlė prezidentui pareiškus, kad jos teiginiai, esą prabilusi apie tariamus jųdviejų santykius ji sulaukė grasinimų, – išgalvoti.

Tačiau teisėjas priėmė verdiktą, kad prezidento tviterio žinutę saugo pirmoji JAV Konstitucijos pataisa, užtikrinanti žodžio laisvę.

Stormy Daniels taip pat nurodyta apmokėti D. Trumpo teisines išlaidas, tačiau konkreti suma kol kas nenustatyta. Aktorės teisininkas pareiškė, kad jo ginamoji teismo sprendimą skųs.

D. Trumpas neigia kada nors turėjęs nesantuokinių ryšių su Stormy Daniels.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.17; 07:07

Filipinuose pakeliui į darbą nušautas radijo diktorius, žinomas dėl kritiškų komentarų vietos pareigūnų atžvilgiu.

Automobiliu į darbą važiavusį 38 metų amžiaus radijo stoties DWZR diktorių Joey Llaną iš pasalos užpuolė nežinomi ginkluoti vyrai.

Tyrėjai dar aiškinasi nužudymo motyvą, tačiau pabrėžė, kad diktorius dėl savo komentarų, išsakytų radijo programų metu, buvo sulaukęs grasinimų mirtimi.

„Jeigu pasitvirtins, kad tai susiję su jo darbu, šis nužudymas bus jau 12-asis žiniasklaidos darbuotojo nužudymas prezidentaujant Rodrigui Dutertei ir 185-asis – nuo 1986 metų“, – teigė Filipinų nacionalinė žurnalistų sąjunga.

Filipinai klasifikuojami kaip viena iš žurnalistams pavojingiausių vietų pasaulyje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.23; 04:00

Iranas sekmadienį pareiškė protestą dėl Nyderlandų sprendimo išsiųsti du šalies diplomatus ir pagrasino, kad prieš tokį „nedraugišką ir destruktyvų veiksmą“ imsis atsakomųjų priemonių.

Nyderlandų žvalgybos AIVD atstovas penktadienį naujienų agentūrą AFP informavo, kad birželio 7 dieną iš šalies buvo išsiųsti du Irano ambasados darbuotojai. Išsamiau tokio sprendimo jis nekomentavo.

Netrukus po to, kai pasirodė ši informacija, Teherane buvo iškviestas Nyderlandų ambasadorius Irane, ir dėl šio žingsnio jam pareikštas „griežtas protestas“, sakoma internete paskelbtame Irano užsienio reikalų ministerijos pranešime.

„Kaip jau buvo pranešta Nyderlandų ambasadoriui, Islamo Respublika pasilieka teisę imtis atsakomųjų veiksmų“, – pranešime cituojamas užsienio reikalų ministerijos atstovas Bahramas Qassemis.

Be kita ko, B. Qassemis paragino Nyderlandų vyriausybę pasiaiškinti, kodėl „ji suteikia prieglobstį nusikaltėliams ir teroristams“ iš Irano opozicinės organizacijos „Liaudies mudžahedai“.

Teherano režimas „Liaudies mudžahedus“ uždraudė dar 1981 metais. Nuo 2002-ųjų iki 2009-ųjų organizacija buvo įtraukta ir į Europos Sąjungos teroristinių organizacijų sąrašą.

Du Irano diplomatai iš Nyderlandų buvo išsiųsti dar gerokai iki praėjusį pirmadienį Prancūzijos, Belgijos ir Vokietijos paskelbtos žinios apie šešių asmenų, įskaitant Vienoje dirbantį Irano diplomatą, areštus. Visi jie įtariami prisidėję prie spėjamo sąmokslo užpulti birželio 30 dieną Paryžiaus priemiestyje vykusį „Liaudies mudžahedų“ mitingą.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-07-09

Buvusiai pornografinių filmų aktorei Stephanie Clifford buvo grasinama fiziniu susidorojimu, jeigu ji viešai pasakos apie savo intymius ryšius su Donaldu Trumpu. Tai penktadienį televizijos kanalui CNN pareiškė moters advokatas Michaelas Avenattis.

„Mano klientei buvo grasinama fiziniu susidorojimu siekiant priversti ją nepasakoti to, ką ji žinojo apie D. Trumpą“, – sakė advokatas. Anot jo, detalės bus išdėstytos S. Clifford interviu televizijos kanalui CBS, kuris bus parodytas šį mėnesį. „Ji ketina papasakoti konkrečias to, kas įvyko, detales“, – teigė M. Avenattis.

Jis nepatikslino, kas konkrečiai grasino moteriai. Advokatas taip pat neatskleidė, ar jo klientė dėl šių grasinimų kreipėsi į policiją.

Sausio pabaigoje laikraštis „The Wall Street Journal“ išspausdino straipsnį, kad esą D. Trumpas turėjo nesantuokinių ryšių su buvusia pornografinių filmų aktore S. Clifford. Pasak leidinio, likus mėnesiui iki JAV prezidento rinkimų, kurie įvyko 2016 metų lapkritį, moteriai buvo sumokėta 130 tūkstančių dolerių už tai, kad ji nuslėptų savo intymaus susitikimo su respublikonu 2006 metų liepą faktą. Tai buvo nesantuokiniai ryšiai, kadangi milijardieriaus ir Melanios Trump vestuvės įvyko 2005 metais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.17; 00:01

Filosofas, rašytojas Vytautas Rubavičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kreipimasis į J.E. Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę dėl rašytojo Vytauto Rubavičiaus persekiojimo

Kreipiamės į Jūsų ekscelenciją, prašydami įpareigoti teisėtvarkos institucijas nustatyti, kas ir kokiu tikslu šantažuoja bei grasina nužudyti Lietuvos kultūros ir meno premijos laureatą, filosofijos mokslų daktarą, poetą (2007 m. „Poezijos pavasario“ laureatą), rašytoją, publicistą, kultūros kritiką, žurnalistą ir vertėją Vytautą Rubavičių.

2017 m. gruodžio 11 d. prieš V. Rubavičių buvo įvykdyta kibernetinė ataka (į jo asmeninį kompiuterį buvo atsiųstos grasinamos žinutės „Išgyvensi iki Kalėdų“, „Pakasim“).

Būta požymių, kad tuo metu jo bute naudotos nesankcionuotos stebėjimo ir pasiklausymo priemonės, kurias naudoja specialiosios tarnybos (realiu laiku komentuoti namuose esančių žmonių veiksmai, trumposiomis žinutėmis komentuotas namuose vykęs gyvas pokalbis), palikti akivaizdūs apsilankymo jo bute ženklai. Kitą dieną su V. Rubavičiaus sūnumi nutrauktos darbo sutartys. Todėl manytina, kad išpuolį vykdo ne kompiuterių įsilaužėliai ar kitokie įstatymų pažeidėjai.

Dėl šių grasinimų V.Rubavičius kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Dėl to paties incidento į Generalinę prokuratūrą kreipėsi ir 37 Seimo narių grupė, prašydama apginti viešąjį interesą ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo filosofo V. Rubavičiaus persekiojimo. Tačiau teisėsaugos institucijos atsisakė tai daryti, motyvuodamos neva nepakanka įrodymų. Gavus tokį  minėtų institucijų atsakymą, išpuolis su grasinimais pasikartojo – į V.Rubavičiaus asmeninį kompiuterį vėl atsiųstos grasinančios žinutės.

Apgailestaujame, kad laisvoje Lietuvoje yra įmanomi tokie totalitarinei valstybei būdingi veiksmai. Manome, kad tai susiję su V. Rubavičiaus publikacijomis žiniasklaidoje, jo atviru bei kritišku požiūriu į lietuvių tautos egzistencines ir valstybės valdymo problemas. Jis nesitaiksto su politikų mėginimais ardyti valstybės pagrindą – šeimą, naikinti lietuvių kalbos valstybinį statusą, riboti žodžio ir saviraiškos laisves. Tikėtina, kad aštri jo kritika dažnai nepatinka ir politinėms partijoms. Tačiau tai negali būti pagrindas V.Rubavičiaus persekiojimui ir bauginimams, nes tai reikštų, kad jis yra persekiojamas už savo pažiūras, kurios niekaip nekenkia visuomenei ir valstybei. Atvirkščiai, jos telkia visuomenę, didina atsparumą svetimai, antivalstybinei propagandai. Rašytojo persekiojimas nepateisinamas nei teisiniu, nei moraliniu požiūriu – Lietuvos teisėtvarka privalo užtikrinti jo saugumą ir jį ginti. Esame įsitikinę, jog ne rašytojas V.Rubavičius turi rinkti įrodymus, kad yra šantažuojamas, kad jo pokalbių klausomasi, kad jam grasinama susidorojimu, kad jo gyvybei  gresia realus pavojus. Teisėtvarkos pareigūnų pasyvumas šio incidento atžvilgiu diskredituoja ir menkina mūsų valstybės ir valdžios įvaizdį.

Jūsų Ekscelencija Prezidente, piliečiai pasikliauja Jūsų autoritetu. Esame įsitikinę, kad Jūsų dėmesys šiam incidentui būtų pakankama priemonė, kad teisėtvarkos institucijos pradėtų vykdyti savo konstitucinę prievolę – saugoti ir ginti piliečių teises ir laisves – tarp jų ir teisę laisvai reikšti savo nuomonę, ir teisę į asmens privataus gyvenimo neliečiamumą.

Būtų nedovanotina valstybės ir valdžios klaida, jei minėti grasinimai rašytojo atžvilgiu būtų įgyvendinti. Manome, jog laiku nesiėmus prevencinių priemonių, šis incidentas gali įgauti platų tarptautinį rezonansą, sustiprinti visuomenės nepasitikėjimą valdžia bei nusivylimą valstybe.

Jūsų ekscelencija Prezidente, kreipiamės į Jus prašydami paremti V.Rubavičiaus ir pilietinių organizacijų siekį išsiaiškinti, kas ir kokiu tikslu jį  persekioja. Reikalaujame, kad būtų užkirstas kelias bet kokiems konstitucinių laisvių  suvaržymams, tarp jų nepagrįstiems žmonių gąsdinimams ar grasinimams dėl įsitikinimų ir jų raiškos laisvės.

Nuoširdžiai ir pagarbiai   

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras

Lietuvos žmogaus teisių asociacija – Vytautas Budnikas

Piliečių gynybos paramos fondas – Stasys Kaušinis

Lietuvos Helsinkio grupė – Stasys Stungurys

Nepartinis demokratinis judėjimas – Krescencijus Stoškus

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija – Romualdas Povilaitis

2018.01.19; 00:05

Penktadienį Maskvos regione teko evakuoti daugiau kaip 40 mokyklų, sulaukusių grasinimų dėl galimų sprogimų.

Remiantis naujienų agentūros „Interfax“ pranešimais, iš mokyklų teko evakuoti apie 6 tūkst. žmonių.

Nesiliaujant grasinimų bangai, pastarosiomis savaitėmis Rusijoje teko evakuoti daug pastatų. Rugsėjo viduryje prasidėjus šių grasinimų bangai, evakuacijos visoje šalyje jau palietė daugiau kaip 100 tūkst. žmonių.

Grasinimų sulaukė švietimo įstaigos, prekybos centrai, oro uostai, traukinių stotys ir kitos viešos vietos. Nei vienu atveju nebuvo rastos jokios tikros bombos.

Valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ praėjusį mėnesį skelbė, kad didžioji dalis skambučių apie tariamai padėtas bombas atlikti iš kaimyninės Ukrainos. Rusijai aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį, Ukrainos ir Rusijos santykiai tapo prastesni nei kada nors anksčiau.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.08; 00:02

Keturias dienas iš eilės keli Rusijos miestai sulaukė virtinės įspėjimų apie įvairiose jų vietose tariamai padėtas bombas, praneša BBC.

Dėl šios priežasties buvo evakuotos dešimtys mokyklų, prekybos centrų, geležinkelio stočių ir visuomeninių pastatų. Evakuacijos palietė dešimtis tūkstančių žmonių.

Iki šiol visi pranešimai pasirodė esą melagingi, ir gyventojai buvo raginami išlikti ramūs.

Šių grasinimų autorius, ar autoriai, kol kas nežinomi, tačiau vienas šalies pareigūnas užsiminė, kad jų sulaukta iš užsienio.

Trečiadienį pavojus, kad gali nugriaudėti sprogimai, pasiekė ir Maskvą. Ten, be kita ko, buvo evakuotas netoli Kremliaus esantis prabangus prekybos centras GUM. Evakuacijos įvairiose Rusijos sostinės vietose palietė apie 15 tūkst. žmonių, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.

Valstybiniai šalies televizijos kanalai šių įvykių itin plačiai nekomentavo, tačiau Kremliui palankūs laikraščiai pranešė apie galimai įvykdytą plataus masto kibernetinę ataką, kuri esą veikiausiai buvo įvykdyta iš Ukrainos teritorijos. Tačiau tai patvirtinančios informacijos jie nepateikė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.14; 06:00

Policijai sulaukus grasinamo skambučio nutrauktas keltų eismas tarp Danijos ir Vokietijos jau atnaujintas, praneša „Reuters“, remdamasi Danijos policijos informacija.

Policijos išplatintame pranešime teigiama, kad Riodbio ir Gedserio uostuose (Danija) pareigūnai apieškojo pirmuosius keltus ir, įsitikinę, kad juose nėra pavojų keliančių asmenų ar medžiagų, leido jiems atnaujinti darbą.

Dėl šio grasinimo buvo laikinai sustabdytas ir keltų eismas tarp Danijos ir Švedijos, tačiau jis netrukus taip pat buvo atnaujintas.

Keltų operatorius „Scandlines“ trečiadienį pranešė Riodbio miestelyje (Danija) evakavęs visus savo keltus ir laikinai sustabdęs keltų eismą tarp Danijos ir Vokietijos. Tokių veiksmų bendrovė ėmėsi po to, kai policijos pareigūnai sulaukė grasinimo telefonu.

„Visos keltų operacijos buvo sustabdytos ir visi keltai bus ištuštinti vos tik policija leis jiems įplaukti į uostą“, – sakė „Scandlines“ atstovas spaudai.

Vietos policija teigė, kad keltų eismas buvo sustabdytas sulaukus telefono skambučio, bet išsamesnės informacijos nesuteikė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.08; 06:36

Nužudyto opozicijos lyderio vyresnioji duktė Žana Nemcova išvyko iš Rusijos po to, kai gavo grasinimų, praneša The Times. „Buvusi žurnalistė apkaltino Rusijos lyderį tuo, kad jam tenka „politinė atsakomybė“ už jos tėvo nužudymą“, – rašo žurnalistas Benas Hoilas. Ji taip pat kritikavo oficialų Nemcovo nužudymo tyrimą.

Leidiniui The Times Nemcova nepasakė, kur dabar gyvena ir pareiškė, kad nežino, ar kada nors grįš į Rusiją.

Continue reading „Boriso Nemcovo duktė dėl grasinimų pabėgo į užsienį“

Gal tai – tik atsitiktinumas. Tačiau jei suskaičiuočiau, kiek sykių šiemet man buvo bandoma uždraust filmuoti, fotografuoti ar užsirašinėti į diktofoną, – susidarytų ilgokas sąrašas. Jei pridėčiau atvejus, kai bandyta sudaužyti filmavimo kamerą, kai sulaukiau grasinimus primenančių perspėjimų teismo koridoriuje, – sąrašas taptų dar įspūdingesnis. O jei dar prisiminčiau atvejus, kai nukentėjau ne aš, žurnalistas, o interviu davę asmenys, – turėčiau sąrašą, akivaizdžiai nebūdingą civilizuotai valstybei. Apibendrinus visus vien tik šiemet patirtus incidentus galėčiau drąsiai abejoti, ar Lietuva – demokratinė valstybė.

Tik nemanykite, jog prabilau apie pastangas belstis į VSD ar kokios kitos Lietuvos slaptosios tarnybos duris. Jei žodžius "nefilmuok, nefotografuok, neįrašinėk" būtų ištarę VSD, Antrojo departamento ar FNTT pareigūnai, – negūžčiočiau pečiais. Bet negaliu nesistebėti, kai mane, atėjusį pasižiūrėti prie Vilniaus Karoliniškių poliklinikos surengto piketo, pasitinka uniformuotas saugos tarnybos atstovas ir pradeda kamantinėti: ar turiu leidimą filmuoti, ar savo žingsnius suderinęs su poliklinikos vadovybe, kodėl drįstu filmuoju poliklinikos užrašą virš centrinio įėjimo?

Continue reading „„Nefilmuok, nefotografuok, neįrašinėk““

Vakarų spauda pasakoja apie Chimkų žurnalisto Michailo Beketovo, kuris neseniai mirė ir ketvirtadienį buvo palaidotas, gyvenimą, veiklą ir vargus.

„Atsisveikinimas su rusų žurnalistu – kovotoju ir „nepatogiu žmogum“ – taip pavadintas straipsnis laikraštyje El Pais. Michailas Beketovas vadovavo laikraščiui "Chimkinskaja pravda" (Chimkų tiesa) ir kritikavo Chimkų municipalinę administraciją, primena autorius.

Paskelbus ciklą straipsnių apie Chimkų miško iškirtimą plentui nutiesti, M.Beketovui prasidėjo nemalonumai: užmušė jo šunį, susprogdino automobilį. „Žurnalistas apkaltino (tuometį – red.) Chimkų merą skatinus puolimą, bet meras, savo ruožtu, apkaltino jį šmeižtu ir padavė į teismą. Po to M.Beketovas buvo sumuštas, neteko dalies kaukolės ir galimybės tęsti profesionalią veiklą“, – sakoma straipsnyje.

Continue reading „Rusijoje palaidotas žurnalistas, tapęs ekologinės kovos auka“

leonid_razvozajev

Pasaulio spaudoje gausu pranešimų apie dar labiau augančią Rusijos slaptųjų tarnybų įtaką.

Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Razvozžajevo pagrobimą Ukrainoje portalas slaptai.lt jau rašė.

Nūnai mes pateikiame naujų tekstų apie Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) operaciją. Tai – Pilar Bonet (“El Pais”) publikacija “Maskva pasiekė, kad Kijevas padėtų jai sulaikyti opozicionierius”,  Elen Bari (“The New York Times”) straipsnis “Rusijos opozicionierius sako, kad pagrobėjai grasino jo vaikams” ir Helen Vomek (“The Times”) rašinys „Pagrobimas ir kankinimai” kelia baimę, kad grįžta stalinizmas”.

Continue reading „Dar kartą apie įžūlų Leonido Razvozžajevo pagrobimą“

novaja_gaz

Praėjus 100 dienų po laimėjimo prezidento rinkimuose Vladimiras Putinas stiprina spaudimą opozicijai ir Kremlių erzinantiems žurnalistams.

Taip rašo leidinys Quest–France.

„Novaja gazeta“ (liet. „Naujasis laikraštis“) vyriausiasis redaktorius apkaltino atvirame laiške Rusijos Federacijos (RF) Tardymo komiteto vadovą Bastrykiną grasinimu nužudyti jo (vyriausiojo redaktoriaus) pavaduotoją Sergejų Sokolovą, sakoma redakciniuose komentaruose.

Priežastis – straipsnis, kuriame žurnalistas apkaltino generolą ginus mafijinę grupuotę 12-os žmonių nužudymo byloje. Laiške sakoma, kad Bastrykinas nuvežė žurnalistą į mišką netoli nuo Maskvos ir grasino susidoroti.

Continue reading „Valdžios ir spaudos priešprieša“

Šiandien portalo “Slaptai” svečias – buvęs ilgametis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius.

Dr. A.Matulevičius dabar vadovauja visuomeniniam judėjimui “Tautos ateities forumas” (TAF). A.Matulevičius taip pat yra didelį populiarumą sulaukusios knygos “Valstybės valdymo užkulisiai” autorius. Spalio 25 dieną TAF vadovas su keliomis kitomis visuomeninėmis organizacijomis rengia piketą prie LR Konstitucinio Teismo. Bus viešai piktinamasi dėl Konstitucinio Teismo neleistinų veiksmų griaunant lietuviškąją šeimą kaip mūsų tautos ir valstybės egzistencinį pagrindą.

Su Tautos Ateities Forumo vadovu Algimantu Matulevičiumi kalbasi portalo Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas. 

Continue reading „“Matulevičiau, mažiau kalbėk apie tai, ką žinai, ir grasinimai liausis”“

begliu-2

Nors Sovietų Sąjunga buvo “geležinė uždanga”, bet ją “perlipti”, po ja “pralįsti” nuolat bandė įvairių profesių, įvairių tautų (ypač okupuotų) žmonės.

KGB nuolat gaudė tokius bėglius, įkalbinėjo, šantažavo, net žudė. KGB ir jo informatoriai nuolat bandė atspėti, kas yra potencialus bėglys, kas puoselėja viltį ištrūkti į laisvę. Ypač daug darbo, daug rūpesčių šia prasme turėdavo įvairiose šalyse dirbę rusų diplomatai – šnipai, atstovybių darbuotojai.

Štai vienas daug triukšmo sukėlęs anų laikų įvykis. Devyni sovietų tanklaivio “Tuapsė” jūrininkai San Franciske paprašė politinio prieglobsčio. Jūreiviai pareiškė, kad jie nenori grįžti į Rusiją. Jų pageidavimas buvo patenkintas.

Continue reading „Bėglių gaudytojai“