Prieš savaitę, kalbėdami apie Lietuvos ir Azerbaidžano tarpvalstybinių santykių ištakas ( http://www.slaptai.lt/gyvenimo-skandalai/5009-lietuva-azerbaidzanas-isplesti-istorijos-puslapiai.html ), pasidžiaugėme, kad tokie ryšiai tarp dviejų valstybių iš tikrųjų buvo užmegzti ne prieš dvidešimt, o beveik prieš šimtą metų. Šiandien, versdami Lietuvos ir Pietų Kaukazo valstybių ryšių puslapius, prisiminkime ne tik šviesiąją, bet ir šešėlinę jų pusę. Daugelis šiame straipsnyje minimų epizodų galėtų virsti intriguojamais detektyviniais romanais.
Gražina Sviderskytė
Ša! Kalba pinigai
Pinigų kalba – globali, universali. Ją moka žurnalistas ir taksistas, eskimas ir aborigenas, mažas ir senas. Tiesą sakant, ją suvokia bet kas, turintis bent riešuto dydžio smegenis. Net žiurkės.
Septyniasdešimtųjų pradžioje viename Teksaso koledžų šešios laboratorinės žiurkės Raymondui Battalio ir Johnui Kageliui įrodė, kad geba veikti pagal išskaičiavimą. Eksperimentinėse dėžėse įkurdintos žiurkės išmoko spaudinėti dvi „gėrimų automato” svirtis ir prisikliukinti vieno iš dviejų: gardaus šaknų alaus arba aitraus toniko. Aišku, alus buvo paklausesnis.
KK, mūsų ledkalnio viršūnė
Štai ir proga viešai išpažinti, kad Kristupas Krivickas man patinka. Aišku, savotiškai. Tuoj paaiškinsiu, kol skaitytojo išmonė neprikūrė mano nesakytų, negalvotų ir apskritai nebūtų dalykų.
Proga – dėl Kristupo Krivicko kilęs ažiotažas žiniasklaidos priežiūros ir stebėsenos, teisėtvarkos institucijose, TV 3 televizijoje, internete. Diskusija svarbi ir kartu dviprasmiška dėl nemokamos reklamos herojui, ypač internete. Kai rašai „Kristupas Krivickas” – arba „Natalija Zvonkė”, arba „Vytautas Landsbergis” – gali būti tikras, kad ilgam aktyvuoji naršytojų (ne diskusijos dalyvių ar skaitytojų, bet raktažodžiais optimizuotų tekstų vartotojų) srautą. Bet yra kaip yra, rizikuoju.