Gordijaus mazgas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šeštadienį Vilniuje įvyko Tautos ir Teisingumo sąjungos (centristų ir tautininkų) suvažiavimas, kuriame galutinai patvirtintas Lietuvių tautininkų respublikonų sąjungos ir Lietuvos centro partijos susijungimas į jungtinę politinę organizaciją – Tautos ir teisingumo sąjungą (centristus – tautininkus).
Politinės organizacijos pirmininku tapo Seimo narys Petras Gražulis, pirmuoju pavaduotoju išrinktas buvęs tautininkų partijos pirmininkas Sakalas Gorodeckis, pavaduotojais tapo buvęs Seimo narys Naglis Puteikis ir Kristupas Krivickas. Politinės tarybos pirmininku patvirtintas buvęs Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Gintaras Songaila.
Seimo narys P. Gražulis, informavęs apie suvažiavimą, pranešė, kad susivienijus prezidento A. Smetonos įsteigtos ir vadovautos Lietuvos tautininkų sąjungos veiklos tęsėjai Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungai, Romualdo Ozolo įsteigtos ir vadovautos Lietuvos Centro partijos veiklos tęsėjai Lietuvos centro partijai, P. Gražulio įsteigtai ir vadovautai visuomeninei organizacijai „Už Lietuvą, vyrai!” ši Tautos ir Teisingumo sąjunga (centristai–tautininkai) vienija daugiau nei 7 000 narių ir yra ketvirta pagal dydį politinė partija Lietuvoje.
Suvažiavime patvirtinta itin aštriai Vyriausybę ir valdančiuosius kritikuojanti rezoliucija, pareikalauta Vyriausybės atsistatydinimo ir priešlaikinių rinkimų paskelbimo.
Valdemaras Valkiunas
Seimo Lietuvos regionų frakcijos nariai Petras Gražulis ir Valdemaras Valkiūnas siūlo atšaukti praėjusios kadencijos Seimo 2018 m. gruodžio 4 d. priimtą rezoliuciją „Dėl Jungtinių Tautų Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“ ir taip pat ragina atšaukti Lietuvos parašą Globalios migracijos pakte Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje. Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Parlamentarai įregistravo tai siūlantį rezoliucijos projektą.
Jame numatyta, kad Seimas turėtų pasiūlyti Vyriausybei nedelsiant įpareigoti vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę atšaukti buvusio vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno parašą Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje Marakeše 2018 m. gruodžio 10 d. patvirtintame Globalios migracijos pakte ir tuoj pat pradėti taikyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą sienos perėjimą.
Rezoliucijos projekto autoriai tvirtina, kad Seimas, priimdamas rezoliuciją „Dėl Jungtinių Tautų Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“ iš esmės Lietuvos valstybės vardu palaimino prieštaringai vertinamą vadinamąjį Globalios migracijos paktą, neturėdamas šio Pakto vertimo į lietuvių kalbą.
„Lietuvos vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas Vyriausybės vardu Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje Marakeše 2018 m. gruodžio 10 d. šį Paktą pasirašė remdamasis būtent aukščiau minėta Seimo rezoliucija“,- pažymima rezoliucijos projekte.
Jame konstatuojama, kad būtent ši 2018 m. gruodžio 4 d. Seimo rezoliucija ir jos pagrindu Vyriausybės pasirašytas minėtas Paktas „neleidžia prieš ekonominius migrantus, apsimetančius karo pabėgėliais, taikyti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą sienos perėjimą“.
Seimo nariai Petras Gražulis ir Valdemaras Valkiūnas apgailestauja, kad ketvirtadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su politinių partijų vadovais neaptarė šios jų iniciatyvos. Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Stop ženklas
„Globalios migracijos paktas neleidžia prieš ekonominius migrantus, apsimetančius karo pabėgėliais, taikyti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą sienos perėjimą ir verčia priimti visus, net ekonominius pabėgėlius be jokių išlygų ar išimčių. Labiausiai nuo ekonominių pabėgėlių kenčiančios šalys – Vengrija, Australija, Izraelis, Lenkija, Slovakija, Čekija, Austrija, Šveicarija, Bulgarija, Latvija ir Italija todėl ir nesutiko pasirašyti šio Pakto. Lietuvos Seimas, kaip jau tapo įprasta, keliaklupsčiais puolė įsiteikinėti pasaulio galingiesiems, visiškai nepaisydama savo gyventojų interesų“, – sako projekto autoriai Seimo nariai P. Gražulis ir V. Valkiūnas.
Jie atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 metais visos tuometinės Seimo frakcijos, balsuodamos už rezoliuciją dėl migracijos, „greičiausiai iki galo ir nesuprato, ką daro, nes beskubėdamos įsiteikti daugumai Jungtinių Tautų valstybių, net neturėjo šio Pakto vertimo į lietuvių kalbą“.
Seimo nariai Petras Gražulis ir Valdemaras Valkiūnas sako siūlantys Lietuvai skubiai išeiti iš Jungtinių Tautų migracijos pakto, „nes jis verčia besąlygiškai įsileisti bet kokius imigrantus“.
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šiandien Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) pirmininkas, Seimo narys P. Gražulis kreipėsi į generalinę prokuratūrą prašydamas iškelti baudžiamąją bylą Europos parlamento narei A. Maldeikienei už jos socialinio tinklo facebook paskyroje paskleistą neapykantą, patyčias ir niekinimą.
P. Gražulis pareiškime prokuratūrai nurodo, kad A. Maldeikienė savo facebook paskyroje tyčiojosi, niekino ir žemino bažnyčią, kunigus, „Didžiojo šeimos gynimo maršo” dalyvius dėl jų tikėjimo, įsitikinimų ir pažiūrų.
Baudžiamojo kodekso 170 straipsnis numato, kad “tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
Seimo narė Aušra Maldeikienė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Štai A. Maldeikienės viešai išsakyti teiginiai, dėl kurių P. Gražulis kreipėsi į prokuratūrą:
„Visi tie tradicinių šeimų gynėjai man (…) atgrasūs ir savo dvejetukininkų knygos nemačiusių mentalitetu, savo aistra pinigams, vogimui, melui, korupcijai, be kurios jie savo gyvenimo nemato.
„Tie tradicinių šeimų gynėjai (įskaitant juos remiančius kardinolus, vyskupus, kunigus ir zakristijonus) yra primityvūs ir gašlūs — visa ta jų tradicija tėra labai mažo protelio žmogaus mėgavimasis bent svajonėse apie seksą.
„Užuojauta. Kai užaugi tarp alkoholikų, nematei knygų ir mokykloje net prieveiksmio be klaidos parašyti neišmokai, tai taip ir gaunasi.“
Dėl šių A. Maldeikienės teiginių ir viešai paskleistos neapykantos, patyčių ir niekinimo P. Gražulis šiandien kreipėsi į generalinę prokuratūrą prašydamas iškelti jai baudžiamąją bylą.
Vaivorykštės spalvos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimui siūloma priimti rezoliuciją, kuria siūloma parlamento daugumą sudarančiai koalicijai paskirti Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininku kitą Seimo narį, kuris, skirtingai nei dabartinis šio komiteto vadovas Tomas Vytautas Raskevičius, „rūpintųsi ne tik LGBT bendruomenės atstovų teisėmis, o visų Lietuvos piliečių, ypač dabar per karantiną pažeidžiamomis, žmogaus teisėmis“.
Tai siūlantį rezoliucijos projektą „Dėl Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininko“ pirmadienį įregistravo Seimo narys Petras Gražulis.
„Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi, nes gina ne visų Lietuvos piliečių žmogaus teises, o išimtinai tik LGBT bendruomenės interesus, tokiu būdu pažeisdamas Seimo Statute numatytą šio komiteto pirmininko pareigų reglamentavimą, nes tai nėra Seimo LGBT teisių, o visų Lietuvos piliečių žmogaus teisių komitetas“, – sakoma dokumento projekte.
Rezoliucijos projektą P. Gražulis siūlo priimti, atsižvelgdamas į tai, kad iki šių metų vasario 16 d. po visuomenininkų organizuota rezoliucija, kuria reikalaujama Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus atstatydinimo arba atsistatydinimo iš Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigų, pasirašė net 365 tūkstančiai 440 Lietuvos piliečių.
Rezoliucijos projekte atkreipiamas dėmesys į tai, kad šią peticiją pasirašė 15 proc. visų balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių.
Projekte pažymima, kad peticijoje pagrįstai keliamas klausimas, kodėl Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius užsiima „išimtinai tik LGBT bendruomenės klausimais, visiškai nekreipdamas dėmesio į kitas šio komiteto veiklos sritis, kurių pagrindinė – visos visų piliečių žmogaus teisės“.
„T. V. Raskevičius viešai skelbia, kad jis rengia įstatymų ir teisės aktų projektus, skirtus tik LGBT bendruomenei, tokiu būdu ignoruodamas visus kitus Lietuvos piliečius, kurių žmogaus teisės yra pažeidžiamos; ignoruoja kitas labai svarbias, šiuo metu Lietuvoje pažeidžiamas žmogaus teises“, – teigiama rezoliucijos projekte.
Jame pažymima, kad ignoruojama teisė į darbą (nepagrįstas smulkaus ir vidutinio verslo uždarymas COVID epidemijos pretekstu), teisė į socialinį ir ekonominį teisingumą (nuolat didėja turtinė ir pajamų nelygybė, ypač karantino metu).
Prie Lietuvoje pažeidžiamų žmogaus teisių rezoliucijos projekte paminėta taip pat „ žodžio laisvė ir teisė rinktis į taikius susirinkimus (policija nuolat naudoja perteklines priemones, sukeldama besinaudojantiems žodžio ir susirinkimų laisve fizinį skausmą, nepagrįstai ir brutaliai juos sulaiko), teisė į gydymą (smarkiai apribotas priėmimas pas gydytojus ir planinės operacijos, kurios nepagrįstai suvaržytos prisidengiant epidemija)“.
„Seimo pirmininkė, kaip viešai skelbia žiniasklaida, jau kelintą kartą atsisako priimti visuomenininkų organizuotą rezoliuciją, kurią pasirašė net 365 tūkst. 440 Lietuvos piliečių.
Jie prašo Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus atstatydinimo arba atsistatydinimo iš Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigų, nes jis užsiima išimtinai tik LGBT klausimais.
O juk jis turėtų, kaip teisingai rašo peticijos autoriai, ginti visų piliečių teises, kurios yra pažeidžiamos, ypač per karantiną, pvz., kai valdžia neleidžia dirbti smulkiam verslui, varžo žodžio ir susirinkimų teisę, taiko fizinę prievartą pavieniams piketuotojams, riboja planines medicinos operacijas ir pan. Todėl, Seimo pirmininkei nepriimant šių parašų, nematau kito kelio, kaip registruoti analogišką Seimo rezoliuciją, nes negalima leisti, kad Seimas ignoruotų net 15 proc. rinkėjų pasirašytą kreipimąsi“ – dokumento aiškinamajame rašte sako P. Gražulis.
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pasirašė kreipimąsi į Seimą pakartotinai prašydamas leisti patraukti parlamentarą Petrą Gražulį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
2016 m. pradėto ir 2019 m. rugsėjo 9 d. nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiagoje turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys P. Gražulis nuo 2015 m. gegužės iki 2017 m. vasario iš vienos privačios bendrovės galimai siekė gauti ir gaudavo turtinę naudą veikdamas šios bendrovės interesais bei neleistinai kišdamasis į kitų valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą, taip pat siūlydamas Rusijos pareigūnams duoti pinigų, prašydamas neteisėtai veikti nurodytos bendrovės interesais.
Prokuroro vertinimu, tokiais veiksmais Seimo narys sistemingai, ilgą laiką naudojosi savo, kaip aukščiausios valdžios atstovo, statusu ir įtaka, menkino einamų pareigų prestižą, Seimo bei Seimo nario autoritetą, pažeidė Konstitucijoje įtvirtintus principus ir taip sulaužė Seimo nario priesaiką ir dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą. Duoti parodymus kaip specialusis liudytojas Seimo narys P. Gražulis atsisakė.
Siekiant tęsti šį ikiteisminį tyrimą ir vėliau, įvertinus visus gautus duomenis, spręsti klausimą dėl bylos perdavimo teismui, P. Gražuliui buvo būtina įteikti pranešimą apie įtarimą, apklausti jį įtariamuoju, atlikti kitus procesinius veiksmus. Tačiau asmuo, turintis Seimo nario neliečiamybę, numatytą Konstitucijoje ir Seimo statute, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, negavus Seimo sutikimo. Dėl Seimo nario laisvės suvaržymo į Seimą gali kreiptis tik šalies generalinis prokuroras.
Su tokiu prašymu generalinis prokuroras į Seimą kreipėsi 2019 m. birželio 4 d, tačiau šį prašymą Seimas atmetė. Išnaudojus visas turimas tyrimo galimybes 2019 m. rudenį ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo buvo nutrauktas.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija 2017 m. rugsėjo 13 d. išvadoje dėl generalinio prokuroro kreipimųsi nagrinėjimo konstatavo, kad Seimo statuto 2 straipsnio nuostatos nustato, kad naujai išrinktas Seimo narys privalo prisiekti nepaisant to, ar jis Seimo nariu buvo ankstesnės kadencijos Seime, todėl naujai išrinktas Seimo narys kartu su naujos kadencijos Seimo nario įgaliojimais bei teisėmis iš naujo įgyja ir Seimo nario neliečiamybę ir tai yra pagrindas pakartotinai kreiptis į naujos kadencijos Seimą dėl leidimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn.
Šį ikiteisminį tyrimą kontroliavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas, atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Vytenis Andriukaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos socialdemokratų partijos narys Vytenis Andriukaitis neigia viešumoje pasirodžiusią informaciją, neva jis Gargždų vienmandatėje apygardoje remia nepriklausomą kandidatą Petrą Gražulį. V. Andriukaičio teigimu, tai yra P. Gražulio antrojo rinkimų turo reklaminė klastotė.
„Tikrai neremiu P. Gražulio. Tai yra klastotė. Užvakar man skambino žurnalistė, tik pavardės jos nepamenu, ir paklausė, ar aš remiu P. Gražulį. Aš jai atsakiau, kad tikrai ne, nes negaliu remti P. Gražulio pasisakymų, veiklos, požiūrio“, – Eltai teigė V. Andriukaitis.
Anot jo, žurnalistė tuomet paklausė, ar šis galįs pasakyti ką nors gero apie P. Gražulį.
„Aš atsakiau, kad tai spalvinga, prieštaringa asmenybė. Taip pat pasakiau, kad tai vienintelis iš vienmadatininkų, esantis disidentas (…) Man straipsnio niekas nerodė ir šiandien man tai yra naujiena, kaip ir jums, kad aš pradėjau P. Gražulį remti. Tai klastotė ir nesąmonė. Kaip galiu remti homofobišką žmogų?“, – sakė jis.
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Trečiadienį viešumoje pasirodė P. Gražulio rinkiminės kampanijos reklaminis leidinys. Jame įvairūs politikai, visuomenės veikėjai ragina antrajame rinkimų ture balsuoti ne už konservatorių kandidatę Rasą Petrauskienę, o už P. Gražulį.
LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas taip pat Eltai teigė, kad partija Gargždų vienmandatėje apygardoje palaikymo neišreikš nei P. Gražuliui, nei R. Petrauskienei.
„Paramos mes ten niekam neteikiame, nes priežastis yra paprasta. Mūsų skyrius rinkimuose sudalyvavo ir visi emociškai pavargę. Aš suprantu, kad Seimas be pono Gražulio labai daug neteks, bet teks pasistengti išgyventi. Gargžduose partija baigė savo rinkimus. Savo ruožtu jie rinksis jau kaip rinkėjai. Aš iki šiol nelabai suprantu Gražulio fenomeno ten. Kaip žmonės, matydami jo elgesį, jį vis dar renka. Matyt, randa savo priežasčių“, – Eltai sakė G. Paluckas.
Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jau kaip ir primirštas faktas, kada Seimo narys Petras Gražulis nusivalė savo snarglį į Seimo posėdžių salės palangę.
Kažkada estetikos paskaitose VU dėstytojas Krescencijus Stoškus studentams siekė įrodyti, jog ir negražiame dalyke reikia sugebėti įžvelgti tam tikrą grožį.
Ir jis, tikriausiai, buvo ir yra teisus.
Šiandieninis menas taip pat bando kapstytis negrožyje, ieškodamas estetinių pajautų. Vieniems pasiseka geriau, kitiems – prasčiau.
Panašiomis paieškomis pritvinkę ir šiandieniniai politikai: kuo šlykščiau, tuo – gražiau; tuo esi krutesnis, kuo daugiau ir garsiau apie tave kalba.
Filosofas Krescencijus Stoškus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Gydomosios purvo vonių savybės paliegusiam kūnui. O sielai?
Petras Gražulis, Vytautas Kamblevičius, Dainius Kepenis… Kiek reikėtų vardinti nūdienių Seimo narių pavardžių, kad pagaliau suvoktume paprastą tiesą: dugnas pramuštas, po juo – bedugnė. Tik iš giliai styro ausys, panašios į dvikojį Sapiens. Ne Homo, tik Sapiens.
Trumpos, bet neužmirštamos Vytauto Landsbergio kalbos, pasakytos Sausio 13-ąją, atpasakojimas. Jie žuvo tokie jauni. Dabar jie iš ten klausia mūsų: kur jūs dabar stovite, už ką jūs? Ir mes turėtume iš gėdos prasmegti skradžiai žemę.
Bet mes, kaip bebūtų neįtikėtina, neprasmengame. Ir gėdos jausmas – toliau apgaudinėjant savo artimą, vagiant, teršiant, niekinat tai, kas turėtų būti šventa, – jau seniai išbrauktas iš Reglamento.
Prof. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
O Sausio 13-oji trunka tik akimirką.
Kur mūsų pilietinė visuomenė, taip vadinamieji intelektualai, pagaliau kur Prezidentas, neįgalintis patraukti bent vieno, netiesiogiai, bet atvirai nusispjovusio ant tų jaunų, pasiaukojusių ir gulinčių po žeme?
Jeigu prieš dvidešimt devynerius metus galėjome plikomis rankomis sustabdyti sovietinių okupantų tankus, tai nejaugi dabar esme nepajėgūs sulaužyti perdegusiu mėšlu ir pigiom trąšom aplipusius karbauskinio buldozerio vikšrus?
Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo sprendimas nepanaikinti kaltinimų iš Generalinės prokuratūros susilaukusio Petro Gražulio neliečiamybės sukėlė aštrią politologų ir apžvalgininkų kritiką.
Vieni tai, kad parlamente pritrūko balsų panaikinti Seimo nario imunitetą, siejo su dar vienu žingsniu gadinant parlamento įvaizdį Lietuvos visuomenėje, kiti samprotavo, kad parlamento sprendimas prasilenkia su kai kuriais šalies nacionalinio saugumo imperatyvais.
Keltas klausimas ir dėl balsavime nedalyvavusių parlamentarų, nes, siekiant panaikinti Seimo nario imunitetą, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys. Tuo tarpu balsuojant dėl P. Gražulio neliečiamybės pačiame balsavime nedalyvavo nė 100 iš 141 parlamentaro.
Žurnalistas Rimvydas Valatka socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje aštriai komentavo antradienio balsavimą dėl P. Gražulio.
Rimvydas Valatka
„Seimas įsikalė dar vieną medinį kuolą į savo lavono įvaizdį. Gražulis lygesnis už lygius. Varom taip ir toliau! Varom taip kasdien!“, – rašė žurnalistas.
2018 m. pavasarį protesto mitingą „Mes kaltinam“ organizavęs žurnalistas Andrius Tapinas taip pat pakomentavo antradienio balsavimą Seime. Kiek daugiau nei prieš metus į protestą dėl nepavykusio balsavimo naikinant mandatą priesaiką sulaužiusiam Mindaugui Basčiui kvietęs A. Tapinas klausė, kodėl tiek mažai Seimo narių apskritai dalyvavo balsavime.
„Su 25 balsavusiais prieš ar susilaikiusiais kaip ir viskas aišku – ten kažkoks politinių prostitučių, oportunistinių socbebrų ir vis dar nesuvokiančių, kur atsidūrė levučių rinkinys, kvepiantis taip, kaip savaitei ant saulės pamirštos vištienos salotos su majonezu.
Bet ir be jų pritrūko 6 balsų, o posėdyje nedalyvavo apie 40 žmonių. Taip, taip, komandiruotės, nepaprasto svarbumo komandiruotės gelbėjant Lietuvą tikriausiai neleido sudalyvauti ir konservatoriams Kernagiui ir Kęstučiui Masiuliui (čia jau graži tradicija), ir Laisvės partijos lyderei Aušrinei Armonaitei, ir būsimajai Liberalų sąjūdžio lyderei Viktorijai Čmilytei-Nielsen ir krūvai valstiečių. Aišku, kad dirbat dėl Lietuvos, bet koks jausmas bus grįžus?Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Bet Seimas toks įdomesnis. Nebeliko savisaugos instinkto, taip norisi kai kuriems šiandien malonumo, kad net ir politinis sifilis po metų nebaisus“, – feisbuke rašė A. Tapinas.
Savo ruožtu Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius Seimo sprendime įžvelgė prasilenkimą su nacionalinio saugumo klausimais. Analitikas teigė, kad P. Gražulio istoriją vertina per Rusijos įtakų Lietuvoje perspektyvą.
„Manau, kad visų, kurių balsais neleista panaikinti P. Gražulio neliečiamybės, pavardes būtina įsiminti visiems laikams. Ir ne vien dėl to, kad jie Seimą pavertė įtariamųjų kriminaliniais nusikaltimais apsaugos skydu. Man ši istorija rūpi ir iš Rusijos įtakų, kurias nagrinėju, perspektyvos.
Manau, kad bet kam, kas tomis įtakomis domisi, yra pakankamai akivaizdu, kad savo veiksmais Rusijoje, kuriais yra įtariamas, P. Gražulis pavertė save mažų mažiausiai pažeidžiamu įvairioms Kremliaus mafijos režimo įtakoms. Ar Lietuvos Seimo narių balsavimas reiškia, kad jie nori apginti Kremliaus mafijos valstybės įtakoms pažeidžiamą kolegą nuo galimybės, kad viską ištirtų Lietuvos teisėsauga? Ar taip Gediminas Kirkilas ir daugybė kitų supranta nacionalinį saugumą?Marius Laurinavičius. Slaptai.lt foto
Nors, žinoma, kuo stebėtis, kai visiems jiems nerūpi ir valdančiosios partijos lyderiui R. Karbauskiui priklausančios bendrovės verslo ryšiai net su žmogumi, stovinčiu už visiems gerai žinomo Rusijos trolių fabriko… Ar verta tuomet stebėtis, kad prie tokios valdžios Rusijos FSB konkursus laiminčios bendrovės gali būti ir Lietuvos kariuomenės ar strategiškai svarbių įmonių tiekėjomis?“, – feisbuke mintimis dalinosi M. Laurinavičius.
Seimo narys P. Gražulis antradienį Seime išsaugojo teisinę neliečiamybę. Parlamentas nepatenkino generalinio prokuroro E. Pašilio prašymo ir nepanaikino jo teisinės neliečiamybės. Priimti tokį sprendimą pritrūko balsų, nes „už“ balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 3, susilaikė 25 parlamentarai.
Man visada imponavo žmonės, kurie laiku suvokia, kad pasuko ne tuo keliu. Taip šiandien pasielgė Šarūnas Marčiulionis, vos prieš kelias dienas valstiečių sąraše antruoju numeriu išrinktas į Europos Parlamentą (EP). Jis pareiškė atsisakąs šio mandato, nes mano, kad naudingesnis bus čia, Lietuvoje.
Pagarbos vertas žingsnis.
Tam įtakos galbūt turėjo ir vakar dienos Aušros Maldeikienės, taip pat patekusios į EP, tiesmukas ir net, sakyčiau, labai grubus, kaip politikės, pareiškimas, jog Š. Marčiulionis yra visiškas nulis ir tautos nesusipratimas.
Tokį spaudimą viešojoje erdvėje patyrusiam žmogui, suprantama, nelengva atlaikyti. Tačiau turime ir kitokių pavyzdžių. Štai jau daugelį metų Lietuvos politikoje besisukiojantis, nulinės moralės, nulinio padorumo bei nulinės savigarbos veikėjas Petras Gražulis, plačiai atmerkęs kerštu ir neapykanta pritvinkusias akis, nė nemano, jog daro gėdą savo šaliai. Joje ir už jos ribų.
Save vadinantis buvusiu disidentu, jis mielai dalija interviu Rusijos propagandistams dergdamas savo tėvynę, kiršina žmonių grupes, ne vienąsyk niekino kitaip manančius ir galvojančius.
Nieko gero šaliai nenuveikęs valstietis Bronys Ropė jau antrąsyk prasibrovė prie sotaus EO lovio. Laimingas. Pavymui – Viktoras Uspaskichas, daugelį metų atvirai ir ciniškai šaipęsis iš Lietuvos ir jos žmonių: jūs, litovcai, nemokate dzirbti, aš jus išmokinsiu.
Ir mokino, mokėdamas atlyginimus vokeliuose. Tie, kurie pabandė pasipriešinti, atsidūrė teismuose ir neteko sveikatos.
Valstiečių ir žaliųjų pirmininkas Ramūnas Karbauskis prieš Prezidento ir EP rinkimus grasinosi, esą jeigu jo partija tuos rinkimus pralaimės, jie trauksis iš valdančiosios koalicijos, o galbūt ir apskritai iš Seimo. Prapylė visus rinkimus. Nesitraukia, nes sako, jog laimėjo, na, ne Prezidento, bet nors EP. Ar tiesa, jeigu daugiausia vietų – tris gavo konservatoriai?
Ingrida Šimonytė jau spėjo pareikšti užuojautą R. Karbauskiui, bet ar ji reikalinga tam, kuris braidžioja ūkuose?
Politinė prieblanda Lietuvoje jau neišsisklaido daugelį metų, ji vis tirščiau užgula pažemę.
Tačiau, jeigu tikėjimą galėtume paversti žinojimu, ir atvirkščiai, – atsirastų vilties, jog kažkas vis dėlto keisis. Turi keistis.
Tokios vilties ženklus mums siunčia išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda. Mažiau patyčių – sako jis.
Pradžiai to galbūt net pakanka žmogui, žvelgiančiam į priekį.
Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimui siūloma priimti rezoliuciją, kuria būtų išreikšta parama JAV prezidento Donaldo Trumpo kandidatūrai į Nobelio Taikos premiją.
Šios iniciatyvos ėmėsi parlamentaras Petras Gražulis, įregistravęs Seimo rezoliucijos projektą „Norvegijos Parlamentui ir Norvegijos Nobelio komitetui dėl siūlymo suteikti Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentui Donaldui Trumpui Nobelio taikos premiją“.
„Lietuvos Respublikos Seimas (….) vertindamas Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento Donaldo Trumpo indėlį siekiant susitarimo dėl Korėjos pusiasalio branduolinio nusiginklavimo; pabrėždamas Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento Donaldo Trumpo išskirtinius nuopelnus išgelbstint daugybę civilių nuo žūties Sirijoje; pažymėdamas, jog dėl Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento Donaldo Trumpo pastangų Irake, Afganistane ir Sirijoje tampa saugiau, remia Japonijos, Izraelio bei kitų valstybių iniciatyvą ir reiškia paramą jo kandidatūrai į Nobelio Taikos premiją“, – sakoma dokumento projekte.
P. Gražulis siūlo Seimui priimti tokią rezoliuciją įvertinant ir „nuoširdžius ilgalaikius istorinius Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) tautų santykius.„
„JAV yra svarbiausia partnerė užtikrinant Lietuvos ir Baltijos valstybių taiką, saugumą, stabilumą bei gerovę“, – sakoma dokumento projekte.
Jame taip pat kalbama apie „lemiamą Jungtinių Amerikos Valstijų ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos vaidmenį užtikrinant taiką, saugumą ir stabilumą Europoje ir visame pasaulyje.„
Kaip skelbė ELTA, JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra sakęs esąs vertas Nobelio taikos premijos, bet nesitikįs jos gauti.
Norvegijos Nobelio instituto duomenimis, šiais metais prestižiniam apdovanojimui gauti pasiūlyti 304 asmenys ir organizacijos. Kas yra kandidatai, laikoma griežtoje paslaptyje.
Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Mišrios Seimo narių grupės narys Petras Gražulis susirūpino dėl Lietuvos žiniasklaidoje formuojamo neigiamo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo įvaizdžio. Todėl Agnės Širinskienės vadovaujamai galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančiai Seimo laikinajai komisijai jis siūlo ištirti, „kas finansuoja ir organizuoja straipsnių ir žinučių (įskaičiuojant „fake news“), kuriose itin neigiamai vaizduojamas D. Trumpas ir jo vykdoma politika, sklaidą Lietuvos žiniasklaidoje“.
Tokį pasiūlymą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravęs P. Gražulis taip pat siūlo komisijai „ įvertinti sistemiškos ir nuoseklios JAV prezidento D. Trumpo ir jo politikos juodinimo kampanijos daromą žalą Lietuvai ir jos nacionaliniams interesams.„
P. Gražulis mano, kad būtina parlamentinį tyrimą išplėsti, įtraukiant ir galimą neteisėtą poveikį žiniasklaidai, kuri, anot jo, „galėjo būti sąlygojama tam tikrų suinteresuotų grupių ar Lietuvai nedraugiškų valstybių, kad būtų trukdoma Lietuvos strateginiams interesams pakertant pasitikėjimą NATO bei JAV įsipareigojimais“.
Kaip pastebi P. Gražulis, pastaruoju metu pagrindinėse Lietuvos žiniasklaidos priemonėse sistemingai, nuosekliai pasirodo straipsniai ir žinutės (įskaičiuojant „fake news“), kuriose itin neigiamai vaizduojamas JAV prezidentas D. Trumpas.
„Iš JAV prezidento tyčiojamasi, jis pozicionuojamas kaip kvailas, pasitikėjimo nenusipelnantis asmuo, taip siekiant įnešti Lietuvos gyventojų nepasitikėjimą pagrindiniu NATO partneriu ir jo įsipareigojimais ginti Lietuvą agresijos atveju. Akivaizdu, kad juodinimo kampanijos sistemiškumas ir nuoseklumas neatsiranda pats savaime“, – pastebi P. Gražulis.
Anot jo, JAV yra pagrindinės Lietuvos strateginės partnerės užtikrinant valstybės nacionalinį saugumą.
„Akivaizdu, jog ir JAV prezidentas yra esminis Lietuvos nacionalinio saugumo garantas. Lietuvos strateginis ir esminis interesas (numatytas tiek Konstitucijoje, tiek įstatymuose, tiek Vyriausybės programoje) – visomis priemonėmis stiprinti transatlantinę integraciją. Akivaizdu, kad nedraugiškos Lietuvai valstybės (tarp jų Rusija) suinteresuotos kelti įtampas tarp JAV ir Lietuvos, mažinti pasitikėjimą NATO bei kelti abejones, jog agresijos prieš Lietuvą atveju bus vykdomas Šiaurės Atlanto sutarties 5-asis straipsnis“, – savo pasiūlymą praplėsti tyrimą argumentuoja P. Gražulis.
Lapkričio 15 d. Seimas po svarstymo pritarė nutarimo projektui, leisiančiam galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančiai Seimo laikinajai komisijai praplėsti savo tyrimo ribas ir laikotarpį. Tačiau tai dar negalutinis sprendimas, nes šio projekto dar laukia priėmimo stadija.
Komisijos pirmininkė A. Širinskienė siūlo į tyrimą įtraukti galimą neteisėtą pensijų fondų interesų atstovavimą teisėkūros procese ar kreipiantis į Konstitucinį Teismą bei bandymus daryti įtaką Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK), primena ELTA.
„Valstiečiams“ atstovaujanti komisijos pirmininkė taip pat siūlo dvejais metais praplėsti tyrimo laikotarpį. Jei Seimas pritartų, komisija tirtų ir šią Seimo kadenciją, tai reikštų, kad tyrimas apimtų 2008-2018 metus.
Nors Seimo opozicijai nepatinka toks „komisijų festivalis“, ji irgi turi pasiūlymų dėl tyrimo praplėtimo.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas ragina tirti ir galimą Rusijos verslo ir politikų įtaką Lietuvai. Komisijai jis siūlo pasidomėti, kokią įtaką Rusijos verslo ir politinės struktūros darė Lietuvos verslui ir politikai, siekdamos apeiti Rusijai taikomas ekonomines sankcijas.
Šiai komisijai liberalas E. Gentvilas taip pat siūlo išanalizuoti, kaip Rusijos verslo ir politinės struktūros veikė Lietuvos politines partijas bei politikus inicijuojant 2012 m. referendumą dėl Visagino AE statybos.
Tyrimo komisija, kurioje dirba 12 įvairioms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių, dirbs iki 2019 m. gegužės 1 dienos.
Slaptai.lt nuotraukoje: parlamentaras Kęstutis Masiulis, šio komentaro autorius.
Artėja rinkimai – tą galima suprasti iš politinių įvykių, įtampų ir naujienų gausos. Partijos ir politiniai vadovai jau pradėjo stumdytis dėl startinių pozicijų su naujai kylančiais lyderiais. Per vieną savaitę išgirdome apie Rolando Pakso, Viktoro Uspaskicho, Petro Gražulio ir Povilo Urbšio manevrus. Partijų atstovai rungiasi, kas daugiau papils kritikos konkurentams, reputacijos svyruoja, į tai žymiai nervingiau reaguoja reitingai.
Kurie rinkimai svarbiausi?
Nors pagal rangą svarbiausi artėjantys rinkimai yra Prezidento, taip mano ir rinkėjai, nes juose dalyvaujama gausiausiai, bet didžiausios politinės batalijos ir partijų kautynės turbūt vyks apie savivaldybių rinkimus. Ir tai suprantama: tie, kas valdys daugiau savivaldybių, turės platesnę bazę būsimiems Seimo rinkimams. Ne mažiau svarbūs atskiriems politikams bus ir Europos parlamento rinkimai, nors pačios partijos jiems dėmesio skiria mažiau. Referendumas dėl dvigubos pilietybės jau labiau bus panašus į techninį balsavimą, nes politinį palaikymą jam žada daugelis įtakingiausių politinių jėgų ir jame didžiausia mįslė bus ne gyventojų pasirinkimas, kuris labai aiškiai numanomas, bet balsuojančiųjų skaičius.
Prezidento rinkimai vyks kandidatų deficito sąlygomis: net didžiosios partijos nesuranda tinkamų lyderių. Jeigu galimas kandidatas jau turi politinės patirties, iškart yra padaręs klaidų, su kažkuo santykiai pablogėję, kažkas jau kuo nors buvo apkaltinęs ir dabar tai gali būti eksponuojama per mikroskopą ir viešai aptarinėjama. Todėl vėl daugiausiai galimybių laimėti Lietuvos Prezidento rinkimus turi žmogus, anksčiau nedalyvavęs aktyvioje politikoje. Šiandien matome favoritą Gitaną Nausėdą. Jam labai padeda nuolatinis žiniasklaidos dėmesys ir gebėjimas išlaikyti solidžią poziciją bet kokioje diskusijoje.
Kad atsiras ir koks kitas panašaus lygio nepolitinis kandidatas, jau mažai tikėtina. Kiti galimi oponentai galėtų būti Kauno meras arba užsienio reikalų ministras, kurie irgi santykinai mažai dalyvauja nacionaliniuose politiniuose apsistumdymuose. Tačiau V. Matijošaitis greičiausiai nedrįs veltis į tokio masto rinkimus, nes tikėtina, kad stojęs į tokia konkurencinę kovą jis nesugebės užtildyti žiniasklaidos, kuri konkurentų paakinta gali atidžiau pradėti nagrinėti jo verslo reikalus, o tada jau lauk skandalų. L. Linkevičius turėtų didesnių galimybių laimėti Prezidento rinkimus, tačiau jam labai nepalankiai susiklostė politinis socialdemokratų partijų susikirtimas. S. Skverneliui dabartinis postas garantuoja visuomenės susidomėjimą, tačiau netrūksta ir kritikos.
Konservatoriau jau turi net du partinius kandidatus, kurie kol kas aštriomis alkūnėmis labiau bado vienas kitą, o partija dar planuoja rengti viešus kandidato rinkimus, kurie didins laimėtojo žinomumą.
Atskiriems politikams bus labai įdomūs Europos parlamento rinkimai. Socialdemokratai, darbiečiai, liberalai ir tvarkiečiai labai pretenduoja negauti nei vienos vietos didžiajame Senojo žemyno susirinkime, todėl tarp tų partijų veikėjų tvyro didelė įtampa. R. Paksas dėl dar vienos kadencijos pasiryžęs net sužlugdyti savo įkurtą partiją, V. Mazuronis ieško prie ko prisišlieti, o kur postas Gediminui Kirkilui jau daug kartų pažadėtas, bet vis neištesėtas.
Didžiausios kovos dėl savivaldos
Politines partijas labiausiai įtraukia savivaldos rinkimai. Jie vyksta visoje šalyje, dalyvauja daugiausiai dalyvių, o kai kurių savivaldybių nuobodžius politikų perrinkimus pagyvina asmeninės dvikovos dėl mero posto. Savivaldoje buvę stiprūs socialdemokratai suskilo ir dabar šios partijos griuvėsiuose vyksta platus politinis turgus siekiant perimti skyrius į savo rankas. Iš partijų pašalinti Druskininkų ir Lazdijų merai tveria bendrą politinį darinį, taigi naujienų daug.
Lietuva – iš paukščio skrydžio. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kol kas visiškai neaišku, kas valdys sostinę ir užims ketvirtą pagal svarbą šalyje sostinės mero postą. Daug kas priklausys nuo Tėvynės sąjungos sprendimo, nes būtent konservatoriai yra stipriausia Vilniaus politinė jėga, tačiau norint laimėti mero rinkimus reikia surasti ir įtikinai autoritetingą lyderį. Vilniaus rinkėjai yra išsilavinę ir jiems reikia imponuojančio, sėkmingo lyderio.
Kaune ir Klaipėdoje merų rinkimai labiau nuspėjami, tačiau Šiauliuose ir Panevėžyje gali būti ne mažiau įdomios kovos nei Vilniuje. Šiauliuose, panašu, kad dabartinio mero dienos suskaičiuotos, nes jis nesugebėjo miesto atsigavimo viltį paversti realiais darbais ir tikėtina, kad jam gali atsirevanšuoti Seimo narys Valerijus Simulikas. Panevėžyje gali susigrumti konservatorių atstovas ir du P. Urbšio judėjimo atstovai.
Po mažiau nei metų Lietuva pradės tikrą rinkimų demokratijos šventę. Per nedidelį laiko terminą reikės 4 ar net 6 kartus apsilankyti prie urnų ir pareikšti pilietinę valią. Nėra ko stebėtis, kad politinių pareiškimų gausėja, jie garsėja, o politinei įtampai vis labiau kaistant iki rinkimų dar galima bus pamatyti ne vieną skambią antraštę žiniasklaidoje.
26 августа 2009 года в Интернет портале www.slaptai.lt и в газете «XXI amžius» («XXI век») была помещена статья из нескольких частей Гинтараса Висоцкаса «В Литве – прорусские греческие организации», в которых рассказывается о странном поведении руководителя немногочисленной греческой организации «Понтос» Георгиос Мацукатова.
Сегодня предлагаем еще одну публикацию на греческую тему. В ней освещаем точку зрения на Г. Мацукатова проживающих в Литве общин азербайджанцев, белорусов, эстонцев, татар. В ней также содержатся и конкретные данные о суммах денег, за несколько последних лет полученными из госбюджета немногочисленными общественными организациями Г. Мацукатова. В данном тексте названы и те наши парламентарии, которые почему-то активно поддерживают Г. Мацукатова. Помимо прочего, в публикации рассматриваются и некоторые публичные заявления Г. Мацукатова.
Первый наш собеседник – председатель Общества азербайджанцев Литвы Магир Гамзаев.
На фото Гинтараса Висоцкаса:
Лидер Общества азербайджанцев Литвы Магир Гамзаев, активно поддерживавший независимость Литвы с первых митингов Саюдиса.
На первых баррикадах «Саюдиса» главы «Понтос» Георгиос Мацукатова не было
26 августа с. г. в Интерне-портале www.slaptai.lt и в газете «XXI amžius» («XXI век») была помещена статья «В Литве – прорусские греческие организации», рассказывающая о странном, сомнительном, непонятном поведении руководителя немногочисленной греческой организации «Понтос» Георгиос Мацукатова. Сегодня продолжаем цикл публикаций на греческую тему. Наш гость – куратор по делам национальных меньшинств с начала Возрождения Владимирас Гражулис, утверждающий, что грека Г. Мацукатова в рядах первых участников Саюдиса точно не видел.
