Didžiosios Britanijos kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Rusija išlieka „opiausia tiesiogine grėsme“ Jungtinei Karalystei, teigiama naujoje ataskaitoje, kurioje apibrėžiama Londono saugumo politika po „Brexito“.
„Integruotos apžvalgos“ ataskaitoje, kurioje pateikiama didžiausia JK užsienio ir gynybos politikos apžvalga nuo Šaltojo karo pabaigos, ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pažadėjo, jog šalis išliks NATO dalimi ir bendradarbiaus su „sąjungininkėmis ir partnerėmis“ sprendžiant saugumo iššūkius „fiziniame pasaulyje“ ir internetinėje erdvėje.
Dokumente nurodoma, kad „JK gerbia Rusijos žmones, kultūrą ir istoriją“, tačiau priduriama, jog „iki tol, kol pagerės santykiai su jos vyriausybe, mes aktyviai atgrasysime ir ginsimės nuo viso Rusijos keliamų grėsmių spektro.“
„Mes ir toliau viršysime NATO keliamą 2 proc. BVP gynybos išlaidų tikslą, ir toliau siūlysime savo branduolinius ir kibernetinius pajėgumus sąjungininkių gynybai“, – teigiama ataskaitoje.
JK ir Rusijos santykiai pastaraisiais metais atšalo dėl keleto incidentų, įskaitant dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimą 2018 m. kovą JK teritorijoje.
Abiem jiems ataka nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ vos nesibaigė mirtimi.
JK taip pat kaltina Rusiją kišusis į 2015 m. JK visuotinius rinkimus, prieš juos kai kuriems parlamento nariams patyrus kibernetinę ataką.
Eifelio bokštas. EPA – ELTA nuotr.
Paryžiuje stovintis Eifelio bokštas trečiadienį dėl sprogmens grėsmės buvo evakuotas dviem valandoms, pranešė monumento operatorius.
Policija naujienų agentūrai dpa patvirtino, kad buvo gautas pranešimas apie sprogmenį ir toje vietoje buvo vykdoma išminavimo operacija.
Eifelio bokšto operatorius sakė, kad 312 metrų aukščio monumentas buvo evakuotas 12 val. 15 min. vietos laiku (13 val. 15 min. Lietuvos laiku) ir jį pagal įprastas procedūras tuomet apieškojo policija.
Jis visuomenei vėl atvertas 14 val. 15 min. vietos laiku (15 val. 15 min. Lietuvos laiku).
Bokštas dėl koronaviruso kovą buvo uždarytas, tačiau birželį vėl atsivėrė lankytojams. Jame įprastai gausu turistų, tačiau jų šiuo metu Paryžiuje nedaug, visuomenei laikantis atsargumo ir tebegaliojant kelionių apribojimams.
Prancūzijos sostinė yra viena šalies teritorijų, kuriose pastaruoju metu fiksuojamas išaugęs koronaviruso atvejų skaičius. Infekcijų skaičius po griežto 55 dienų karantino, galiojusio nuo kovo vidurio iki gegužės vidurio, buvo smarkiai sumažėjęs.
Valdemaras Rupšys. Mjr. Tomo Balkaus nuotr.
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys akcentuoja, kad Baltarusijoje netoli Lietuvos sienos organizuojamos bendros Baltarusijos ir Rusijos pratybos kol kas tiesioginės grėsmės šaliai nekelia. Visgi V. Rupšys spaudimu vadina faktinio Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos pasisakymus, esą NATO pratybos Lietuvoje kelia grėsmę Baltarusijai.
„Nėra dabar tiesioginės grėsmės, aišku, mes tai vertiname kaip spaudimą. Iš kitos pusės, visą laiką reikia vertinti kiek jų pajėgumas šalimais mūsų sienos auga. Aišku ir jų kovinė galia, karinių priemonių išdėstymas, bet taip pat pratybos kelia nerimą, dėl to, kad pratybos visada yra orientuotos, atvirkščiai negu yra teigiama, į puolamuosius veiksmus. Dėl to šiek tiek nerimo yra. Bet šiandieną kažkokios tiesioginės karinės grėsmės tikrai nėra“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda LRT antradienį teigė V. Rupšys.
Lietuvos kariuomenės vadas taip pat akcentavo, kad reikia suvokti, jog Rusija ir Baltarusija turėjo, turi ir turės bendras pratybas, todėl, pasak jo, Lietuva privalo būti pasiruošusi bet kokiam scenarijui.
„Faktas yra kad ir praeityje, ir dabar, ir ateityje jie turės bendras pratybas, bendros pratybos tikrai kelia susirūpinimą, nes scenarijai yra puolamosios grėsmės, dėl to mes turime žiūrėti į savo pajėgumų vystymą, į bendrus planus su savo sąjungininkais ir visą laiką būti bet kokiam atvejui pasiruošus“, – sakė jis.
V. Rupšys pabrėžė ir tai, kad šiuo metu Lietuvoje vykdomos pratybos jokios grėsmės nei Baltarusijai, nei kaimyninėms šalims nekelia. Lietuvos kariuomenės vado teigimu, tai yra gynybinio pobūdžio pratybos.
„Tikrai jokios grėsmės nei Baltarusijai, nei kitiems kaimynams mūsų pratybos arba sąjungininkų buvimas Lietuvoje nekelia, tai yra tikrai anksčiau suplanuotos pratybos. Tiek mūsų veiksmai, tiek bendrai NATO kaip Aljanso veiksmai yra grynai gynybiniai ir tai, ką mes čia treniruojamės kartu, tai daugiau nukreipta į bendrą sąveiką ir tai yra grynai gynybinio pobūdžio visos pratybos“, – patikino jis.
Lietuvos kariuomenės vadas taip pat pripažįsta, kad su įvykiais Baltarusijoje siejamos propagandos kiekis yra padažnėjęs.
„Propaganda buvo suintensyvėjusi, ir dabar ji yra tęsiama, ir vakarykščiai pareiškimai prezidento ir bendrai numatomi jų veiksmai yra gerai koordinuota propaganda su kažkokiais priimtais sprendimais. Todėl ši propaganda tikrai yra matoma ir mes ją analizuojame“, – sakė jis.
V. Rupšio teigimu, susitikimo su prezidentu tikslas buvo informuoti G. Nausėdą apie dabartinę situaciją ir pateikti galimas prognozes, kaip situacija galėtų keistis.
R. Karoblis: laikomės savo – provokacijoms nepasiduosime
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis antrino kariuomenės vadui.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Laikomės tos pačios pozicijos – nepasiduoti provokacijoms. Tas naratyvas tęsiasi. Kalbant apie neplanines Baltarusijos pratybas, tai jos išsikvepia. (…) Tęsiama šiuo metu įprastinė veikla. Kita vertus, kai kurie pajėgumai, kurių paprastai nebūna toje teritorijoje, yra”, – LRT televizijai sakė R. Karoblis.
Kalbėdamas apie naujausias Baltarusijos ir Rusijos karines pratybas, ministras pažymėjo, kad jos yra seniai planuotos. Vis dėlto, kalbėjo R. Karoblis, iššūkis lauktų, jeigu Baltarusijos teritorijoje atsirastų nuolatinės Rusijos pajėgos.
„Jos buvo planuotos, yra prognozuojamos. Didesnių rizikų iš jų nejaučiame. Yra ilgalaikis klausimas, kad prezidentas Putinas, remdamas dabartinį režimą Baltarusijoje, ką gauna mainais, kokia yra kaina iš Baltarusijos dabartinių lyderių. Didžiausias galvos skausmas yra tai, ar neatsiras nuolatinės Rusijos pajėgos Baltarusijos teritorijoje“, – teigė krašto apsaugos ministras.
Jo teigimu, Lietuvoje vykstančios pratybos nekelia grėsmės nei Rusijai, nei Baltarusijai.
„Tie NATO daliniai, kurie yra Baltijos šalyse, yra daugiausiai atgrasymui. Tik gynybinio ir jokiu būdu ne puolamojo pobūdžio. Tuo tarpu Rusijos laikysena – pajėgų augimas (…) bei pajėgų stiprinimas Kaliningrade – tai yra apie tikrąjį puolamąjį pobūdį, bet jokiu būdu ne iš NATO pusės ir ne iš Baltijos šalių pusės“, – patikino R. Karoblis.
Pasak ministro, A. Lukašenkos retorika, jog NATO yra priešas, daugiausia yra skirta nukreipti vietinę visuomenę nuo dabartinės politinės situacijos Baltarusijoje.
Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka. ELTA nuotr.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka naudojasi dabartine situacija šalyje, kad suteiktų Rusijai galimybę įsikišti į ją ir suverstų atsakomybę už valstybės vidaus problemas tariamam priešui.
Tai trečiadienį per susitikimą su Vokietijos gynybos ministre Annegret Kramp-Karrenbauer pareiškė Estijos gynybos ministras Juris Luikas.
„Lukašenka, kalbėdamas apie NATO grėsmę, mėgina suteikti Rusijai galimybę įsikišti į įvykius ir suversti atsakomybę už valstybės vidaus problemas priešui fantomui, kurio iš tikrųjų nėra“, – cituoja J. Luiką Estijos gynybos ministerijos spaudos tarnyba.
Pašnekovai pažymėjo, jog dabar svarbiausias klausimas – kaip paremti Baltarusijos žmonių demokratijos siekius.
J. Luikas padėkojo Vokietijai už indėlį į Estijos oro erdvės gynybą. Kitą savaitę į Emario aviacijos bazę prie Talino atskris Vokietijos naikintuvai „Eurofighter“, kurie rotacijos tvarka pakeis Prancūzijos kariškius, informavo Estijos gynybos ministerija.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad žiniasklaidoje ketvirtadienį pasirodžius naujiems faktams dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus namo Trakuose renovacijos valdantieji kreipsis į Valstybės saugumo departamentą. R. Karbauskio teigimu, kai kurios žiniasklaidos priemonės buvo apgautos ir taip sąmoningai buvo skleidžiama melaginga informacija apie ministrą. Anot jo, po žurnalistinių tyrimų buvo pradėta abejoti ir visos Vyriausybės darbu, todėl šie melagingi faktai pradėjo kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.
„Šiandien galiu pasakyti, kad buvau teisus, nes tie faktai, kurie dabar aiškėja, rodo, kad viskas buvo supublikuota sąmoningai, specialiai ir tam sąmoningai buvo ruoštasi. Aš sakau, kad LRT tyrime žurnalistus kažkas apgavo ir specialiai įtraukė, ir tas vienas minimas žmogus galimai susijęs su KGB. Tai yra informacija, kurią jis pats sako ir duoda jūsų kolegei interviu, ir yra įrašai. Į tai mes turime labiau atkreipti dėmesį negu į tai, ką sako ministro atsakymai. Ministras atsakė, kaip viskas buvo, bet daug įdomiau, dėl ko jis Seime iš viso stovi ir atsakinėja į klausimus ir nebūtus dalykus, kurie neturi jokio pagrindo. Vis tai, kas buvo publikacijose ir buvo sufalsifikuota“, – sakė R. Karbauskis.
„Mes turime pradėti kalbėti apie tai, kad žmonės, atrodo, susiję su kitų valstybių interesais, veikdami kartu su opozicija ir kai kuriuo asmeniu iš Prezidentūros, veikė sąmoningai, kryptingai. Mano nuomone, tuo sukūrė grėsmę nacionaliniam saugumui ir mes dėl to kreipsimės šiandien į VSD. Skaitykite dabar jau dvi publikacijas apie visą šią J. Narkevičiaus istoriją. Jeigu jums atrodys kitaip, tai reiškia mūsų nuomonė skiriasi“, – sakė R. Karbauskis. VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.
R. Karbauskis tikina, kad valdantieji dar ketvirtadienį kreipsis į VSD.
„Šiandien mes susirinksime koalicinėje taryboje ir spręsime dėl kreipimosi į VSD. Tai, kas šiandien paskelbta, yra skandalinga. Situacija, kuri buvo kuriama nuo pat pradžių, kai prasidėjo J. Narkevičiaus puolimas, ji buvo nukreipta net į nepasitikėjimą Vyriausybe. Kai supranti, kad tie žmonės, kurie dalyvavo, yra susiję su, mūsų nuomone, kitų šalių interesais, tai pradedi galvoti, kad čia interesai sutapo opozicijos, kitų šalių, o gal ir KGB šiuo atveju. Tai turės VSD žiūrėti, ar mes nesusiduriame su veikimu prieš mūsų šalį, būtent su nacionalinio saugumo grėsmėmis“, – sakė „valstiečių“ lyderis.
„Šioje situacijoje teisėsaugos institucijos turės dvi kryptis darbo. Viena, kas tai falsifikavo, kas tai kūrė ir kodėl tai buvo daroma ir kas su kuo susiję. Antras dalykas, atsakyti į klausimą ar viskas yra gersai su dokumentais“, – teigė jis. Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad LRT tyrimų skyrius teigia išsiaiškinęs, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos deleguotas susisiekimo ministras J. Narkevičius, prieš dešimtmetį ėjęs aukštas pareigas Vilniaus savivaldybėje, už sėkmę renovacijos konkursuose iš bendrovės „Sodžiaus būsto“ esą galėjo reikalauti 10 procentų nuo laimėtų sumų. LRT tyrimų skyriaus duomenimis, už tuos pinigus esą buvo rekonstruotas J. Narkevičiaus namas Trakuose. Pats ministras kaltinimus neigia.
Tuo metu Delfi ketvirtadienį paskelbtoje publikacijoje teigiama, kad verslininkas Aleksandras Ribnikovas savo veiksmus dėl tariamos ministro J. Narkevičiaus korupcijos viešinimo konsultavosi su prezidento Gitano Nausėdos Nacionalinio saugumo grupės patarėju Dariumi Kuliešiumi.
Draudžiama žaisti. Slaptai.lt nuotr. Politologai Liberalų sąjūdžio tvirtinimus, kad Vyriausybės pateikti siūlymai primena sovietinius metodus ir pavojingai kėsinasi į žmogaus laisves bei teises, laiko nepagrįstais. Ekspertai įsitikinę, kad, esant ekstremaliai situacijai, Vyriausybė turi būti centras, organizuojantis visą šalies gyvenimą, ir akcentuoja, kad toks valdymo modelis grėsmės demokratiniams procesams šalyje nekelia.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Lauras Bielinis įsitikinęs, kad bet koks įstatymas gali būti panaudotas tiek prieš pilietį, tiek piliečio labui. Visgi profesorius akcentuoja, kad koronaviruso pandemijos kontekste turi būti panaudotos daug efektyvesnės priemonės nei įprastai.
„Net žirklės gali būti nusikalstamu įrankiu – jas galima panaudoti tam, kad nudurtum žmogų. Lygiai taip pat ir bet koks įstatymas gali būti panaudotas ir prieš pilietį, ir piliečio naudai. Bet turėdami galvoje šią situaciją, kurią turime dabar, pandemiją, sunkiai suvaldomą miniai (…), mes turime suvokti, kad kai kurie įrankiai turi būti daug efektyvesni negu žirklės“, – Eltai teigė L. Bielinis.
VDU politologas nesutinka su Liberalų sąjūdžio kritika Vyriausybei ir teigia manantis, kad Vyriausybės Seimui pateiktų pasiūlymų negalima tapatinti su sovietiniais metodais.
„Manyčiau, kad neprimena (sovietinių metodų. – ELTA), nes tai yra konkreti epideminė situacija. (…) Šiuo atveju, jeigu žmogus sergantis ir jeigu įtariama, kad jis negali ir nenori saviizoliuotis, jį reikia prievartos būdu sulaikyti, nes tai yra pavojinga visiems aplinkiniams“, – pažymėjo profesorius. Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
L. Bielinis akcentuoja ir tai, kad epidemijos laikmečiu šalyje negali būti dviejų galios centrų. Politologo nuomone, ekstremalios situacijos dėl koronaviruso metu Lietuvoje turi būti vienas aiškus centras, organizuojantis visą šalies gyvenimą, kuriuo turėtų būti Vyriausybė.
„Epidemijos laikmečiu negali būti dviejų centrų, netgi pusantro. Turi būti labai aiškus centras, organizuojantis visą mūsų gyvenimą, todėl Vyriausybė greičiausiai prašo tų papildomų įgaliojimų, kurie leistų tą gyvenimą optimaliai organizuoti“, – teigė L. Bielinis, akcentuodamas, kad, esant ekstremaliai situacijai, trukdyti Vyriausybei imtis priemonių nereikėtų.
VDU politologas taip pat pabrėžia, kad dėl koronaviruso kilusi pandemija yra išskirtinis atvejis, todėl, pasak profesoriaus, nereikėtų manyti, kad dėl šalyje taikomų priemonių išsikreipia demokratiniai procesai.
„Mes negalime (Vyriausybei. – ELTA) trukdyti ir neturime galvoti, kad tokiu būdu išsikreipia demokratiniai kažkokie principai arba konstituciniai. Tai išskirtinis atvejis, kuris nėra amžinas ir, pasibaigus epidemijai, pasibaigs ir šie įgaliojimai“, – savo nuomonę išsakė L. Bielinis.
Profesoriaus teigimu, reikia pripažinti, kad dėl koronaviruso kilusi situacija primena karinę padėtį, todėl, pasak L. Bielinio, įstatymai ir valdymo būdas turi būti sugriežtinti vardan visų Lietuvos gyventojų sveikatos.
Savo ruožtu VDU profesorius Šarūnas Liekis antrina L. Bieliniui, teigdamas, kad Liberalų sąjūdžio nuogąstavimai, jog Vyriausybės siūlymai primena sovietinius metodus ir pavojingai kėsinasi į žmogaus laisves bei teises, yra nepagrįsti. VDU profesorius Šarūnas Liekis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„(Grėsmės. – ELTA) neįžvelgiu, nes tokių masinių nelaimių, kaip karas, maras, badas, atvejais visi skaičiuoja rezultatą. Kitaip tariant, turi būti rezultatas, o ne procesas. Liberalai ir konservatoriai tradiciškai palaiko procesą, bet ne rezultatyvumą, todėl aš sakyčiau, kad Vyriausybės siūlymai yra orientuoti į rezultatyvumą ir į epidemijos, pandemijos veikimą Lietuvoje“, – Eltai sakė Š. Liekis.
„Lietuva yra teisinė valstybė, kurioje yra galimybės, jeigu bus kažkokie pažeidimai, tada ir svarstyti šiuos klausimus. O dabar taikomos visos priemonės, kurias ir daugybė kitų valstybių naudoja. Čia nieko nėra unikalaus“, – pridūrė jis.
Š. Liekis įsitikinęs, kad Vyriausybės siūlymai negali pakenkti šalies demokratiniams procesams. Politologo teigimu, svarbiausias tikslas šioje situacijoje yra pandemijos suvaldymas.
„Viskas orientuota į efektyvumą. Mano požiūriu, svarbiausia, kaip ir karo atveju, taip ir panepidemijos atveju, kad problemos būtų išspręstos ir panepidemija suvaldyta“, – patikino profesorius, akcentuodamas, kad siūlymai, kuriuos pateikė Vyriausybė, ekstremalios situacijos sąlygomis yra tinkami.
ELTA primena, kad Liberalų sąjūdžio politikai išplatino pranešimą, kuriame tvirtina, jog antradienį neeiliniame Seimo posėdyje Vyriausybė pateikė siūlymus, kurie primena sovietinius metodus ir pavojingai kėsinasi į žmogaus laisves bei teises.
Liberalų sąjūdis kritikuoja, kad sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga siekia ypač išplėsti ribas, kai gydytojas vienasmeniškai gali nuspręsti užrakinti žmogų iki 30 dienų, tam gali būti net pasitelkta policija. Partija skeptiškai vertina ir siūlymą įteisinti žmonių sekimą stebint mobiliuosius telefonus. Jų teigimu, karantino metu priimti sprendimai gali tęstis ir tuomet, kai situacija bus suvaldyta.
Liberalai taip pat nuogąstauja, kad teikiamu Civilinės saugos įstatymu Vyriausybė siūlo, kad būtų išplėstos Vyriausybės galios.
Koronaviruso pandemija kelia grėsmę visai žmonijai, perspėja Jungtinės Tautos (JT), inicijavusios humanitarinę programą, kuria siekiama pritraukti 2 mlrd. dolerių, skiriamų skurdžiausiai gyvenantiems pasaulio žmonėms.
„COVID-19 kelia grėsmę visai žmonijai, o visa žmonija turi kovoti. Visuotiniai veiksmai ir solidarumas yra būtini. Individuali šalių reakcijas nebus pakankama“, – apie iniciatyvą paskelbė JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas.
Praėjusią savaitę, pandemijai plintant į vis daugiau šalių ir pasiglemžiant vis daugiau gyvybių, A. Guterresas įspėjo, kad, pasauliui nesusitelkus kovai su koronavirusu, gali mirti milijonai žmonių.
„Šiuo COVID-19 Pasaulinės humanitarinės reakcijos planu siekiama sustiprinti skurdžiausių pasaulio šalių galimybes kovoti su koronavirusu ir patenkinti labiausiai pažeidžiamų žmonių poreikius, ypač moterų ir vaikų, senesnių žmonių, neįgaliųjų ir sergančių lėtinėmis ligomis“, – sakė A. Guterresas.
„Negalime prarasti to, ką pasiekėme investuodami į humanitarines programas ir (JT) Tvarios plėtros tikslus“, – pridūrė jis.
Programos planuojamos pritraukti lėšos yra nedidelės, palyginus su 2 trln. dolerių, kuriuos JAV Kongresas turėtų pritarti skirti amerikiečių gyventojams, įmonėms ir ligoninėms, staiga sustojus Jungtinių Valstijų ekonomikai.
JT programa turėtų veikti nuo balandžio iki gruodžio, taigi, regis, kad Jungtinės Tautos nemano, jog koronaviruso krizė gali baigtis anksčiau.
Iš viso 2 mlrd. 12 mln. dolerių turėtų būti skirti iš įvairioms JT agentūroms, kaip Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Pasaulio maisto programa (WFP), skiriamų lėšų.
Norvegijos žvalgybos tarnybos vadovas Mortenas Haga Lundė pirmadienį per spaudos konferenciją pristatė pranešimą „Fokus 2020“ apie nūdienos iššūkius šalies saugumui. Pasak jo, didžiausią grėsmę Norvegijos interesams kelia Rusija ir Kinija, pranešė televizijos kanalas NRK.
„Veiksniai, darantys didžiausią poveikį grėsmių Norvegijos interesams vaizdui, susiję su Rusija ir Kinija“, – pareiškė jis. Pareigūnas atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija stiprina savo bazių struktūrą Kolos pusiasalyje ir šiaurinėje Barenco jūros dalyje, dažniau rengia plataus masto karines pratybas, bando naujų rūšių „superginklus“ prie pat Norvegijos sienų. Kaip pažymėjo Lundė, Rusija kuria naujas, tobulesnes ginkluotės sistemas, kurios užtikrina „dinamiškesnę karinę galią“.
Pasak Norvegijos žvalgybos vadovo, ypač didelį susirūpinimą kelia tai, kad naujai Rusijos ginkluotei, apie kurią RF prezidentas Vladimiras Putinas pasakojo savo metiniame pranešime Federaliniam Susirinkimui 2018 metais, netaikomos galiojančios ginkluotės ribojimo sutartys, todėl ji „prisideda prie tarptautinio saugumo struktūros demontavimo“.
Lundė taip pat pareiškė, kad Kinija užsibrėžė tikslą iki 2050 metų pasiekti karinėje srityje JAV lygį. Pasak jo, daugelio šalių, taip pat ir Norvegijos, interesams grėsmę kelia Pekino ketinimas sukurti „skaitmeninį Šilko kelią“. Norvegijos žvalgybos vadovo nuomone, Kinija „mėgins kontroliuoti dalį penktosios kartos (5G) tinklų“.
Rusijos ginklai. EPA – ELTA nuotr.
Lietuvos žvalgyba antradienį paviešintoje grėsmių ataskaitoje teigia, kad didžiausi iššūkiai šalies nacionaliniam saugumui kyla dėl Rusijos ir Kinijos vykdomos politikos.
Visgi kasmetinę ataskaitą paskelbęs Valstybės saugumo departamentas bei Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos pažymi – pagrindinė grėsmė kyla dėl kaimynystėje esančios Rusijos. Pasak žvalgybos, Maskva vis dar nenustoja kištis į Lietuvos vidaus politikos procesus.
„Sąlygos daryti įtaką strateginiams politiniams sprendimams yra ribotos, tačiau Rusija neatsisako siekių kištis į Lietuvos vidinius politinius procesus“, – rašoma ataskaitoje.
Kariniai iššūkiai: grėsmės šaltinis Kaliningrade
Lietuvos žvalgybos institucijos pažymi, kad ypač neigiamai Lietuvos nacionalinio saugumo padėtį veikia Rusijos karinio potencialo ir aktyvumo didėjimas Vakarų karinėje apygardoje bei Kaliningrado srityje.
„Rusijos karinis potencialas ir greitas, centralizuotas Kremliaus sprendimų priėmimo procesas sukuria didelį pranašumą prieš Lietuvą ir kitas kaimynines valstybes“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Ypač didelį nerimą kelia procesai, vykstantys Kaliningrado srityje. Grėsmių vertinimo ataskaitoje pabrėžiama, kad Lietuvos kaimynystėje Rusija ir toliau plėtoja priemones, kurios, kilus konfliktui, leistų jai įgyti palankų jėgų balansą pirmajame konflikto etape. Rusijos Federacijos vėliava. EPA-ELTA nuotr.
Visgi žvalgybos institucijos įvertino ir kai kuriuos žingsnius, užtikrinančius tinkamą Rusijos atgrasymą.
„Didėjantys Baltijos valstybių nacionaliniai pajėgumai ir regione dislokuoti NATO priešakinių pajėgų (eFP) batalionai potencialaus karinio konflikto atveju mažina Rusijos galimybes jį lokalizuoti ir operatyviai baigti sau palankia linkme, išvengiant plataus Aljanso įsitraukimo. Todėl mažėja tikimybė, kad Rusija ryšis panaudoti karinę jėgą prieš Baltijos valstybes“, – rašoma ataskaitoje. Vis dėlto pabrėžiama, kad Rusija ir toliau sieks įtikinti NATO sąjungininkų politikus ir visuomenes, kad papildomos saugumo priemonės Baltijos regione didina įtampą.
Grėsmės kylančios dėl Baltarusijos ir Rusijos gilesnės integracijos
Kaip kelianti pavojų nacionaliniam saugumui išskiriama gilesnė Rusijos ir Baltarusijos integracija. Nors ataskaitoje akcentuojama, kad Baltarusija siekia priešintis Maskvos spaudimui, o ir derybas dėl gilesnės integracijos dažnai apsunkina skirtingos šalių pozicijos, mažai tikėtina, akcentuoja Lietuvos žvalgybos institucijos, kad vidutinėje perspektyvoje Minskui pavyks sumažins finansinę ir ekonominę priklausomybę nuo Rusijos.
Baltarusijos tankai. EPA – ELTA nuotr.
„Šios priklausomybės skatinamas Rusijos politinės įtakos Baltarusijai didėjimas neigiamai veiks regiono, įskaitant ir Lietuvos, saugumą“, – pabrėžia žvalgyba.
Paviešintoje ataskaitoje pažymima, kad, nepaisant Minsko bandymų priešintis Kremliaus daromam spaudimui, Baltarusijos ir Rusijos elitą vienija bendra grėsmių samprata. Taip pat pabrėžiama, kad abi šalys karinei sąveikai skiria ypatingą dėmesį. Pagaliau akcentuojama, kad svarbiausia Rusijos sąjungininkė vykdant žvalgybą prieš Lietuvą yra būtent Baltarusija.
„Baltarusijos žvalgybos tarnybos aktyviai bendradarbiauja su Rusijos žvalgyba ir teikia pagalbą Rusijos operacijoms Baltarusijoje“, – rašoma grėsmių vertinime.
Informacinės grėsmės: dėmesys Sausio 13-osios bylai
Kaip ir ankstesnėse paviešintose grėsmių ataskaitose, pastarajame grėsmių vertinime akcentuojamos iš Rusijos kylančios informacinės grėsmės.
Teigiama, kad vienas iš pagrindinių Rusijos informacinės politikos tikslų toliau lieka siekis menkinti Lietuvos valstybingumą ir kompromituoti bet kokias šalies gyventojų pasipriešinimo sovietų režimui apraiškas (pvz., 1941 m. birželio sukilimą, pokario rezistenciją, disidentų judėjimą). „Dėl šios priežasties Kremliaus propagandos kūrėjai 2019 m. labai stengėsi diskredituoti Sausio 13-osios ir dėl šnipinėjimo Rusijos naudai iškeltas bylas“, – rašoma dokumente.
2019 m. didelio dėmesio susilaukė Sausio 13-osios bylą nagrinėję Lietuvos teisėjai ir prokurorai. Pastaruosius Rusija oficialiai kaltina jos piliečių neteisėtu persekiojimu. Sausio 13-oji. Nuotraukų paroda Lietuvos Seime. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Propagandistai užsienio ir vidaus auditorijas siekė įtikinti, kad Sausio 13-osios byloje bei už šnipinėjimą Rusijos naudai nuteisti ar sulaikyti asmenys yra politiniai kaliniai (…). Kremliaus propagandos skleidimą lydėjo bauginimas, juo siekta paveikti bylos tyrėjus ir teisėjus. Rusijos valdžios atstovai nedviprasmiškai viešai teigė, kad Lietuvos teismo paskelbto nuosprendžio Sausio 13-osios byloje nepaliks be atsako“, – teigiama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Grėsmės kibernetinėje erdvėje
Paviešintame dokumente taip pat pažymima, kad Lietuvai grėsmę kelia kenkėjiška Rusijos ir Kinijos veikla kibernetinėje erdvėje.
Akcentuojama, kad nauju rizikos veiksniu gali tapti 5G technologijų, kurias plėtoja Kinijos telekomunikacijų milžinė Huawei, vystymas.
Pasak ataskaitos, planuojamos 5G technologijas naudojančios jautrios sistemos taps potencialiais kibernetinių atakų taikiniais. Be to, rizika gali kilti asmens duomenų saugumui ir kritinės infrastruktūros veikimui.
Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad priešiškos užsienio žvalgybos tarnybos pastaruoju metu vis aktyviau naudoja socialinius tinklus. Kinijos tarnybos, akcentuoja Lietuvos žvalgybos institucijos, šioje erdvėje itin aktyvios ir agresyvios. Pagal ataskaitą, Kinija verbavimui ir taikinių paieškai Lietuvoje daugiausia naudojasi socialinio tinklo „LinkedIn“ galimybėmis.
Visgi didžiausią grėsmę Lietuvos informacinių sistemų ir jose laikomos informacijos saugumui kelia Rusijos žvalgybos tarnybų kibernetinis šnipinėjimas. Dokumente pabrėžiama, kad tai vykdo GRU grupuotė Sofacy / APT28 ir FSB grupuotė Agent.btz / Snake.
Rizikas kelia Rusijos ir Kinijos partnerystė
Lietuvos žvalgyba, dar prieš metus prakalbusi apie grėsmes, kurias Lietuvai kelia Kinija, panašios pozicijos laikosi ir pastarojoje grėsmių ataskaitoje. „Kinijos siekis įgyti technologinį pranašumą ir aktyvi investicijų skvarba didina kitų valstybių pažeidžiamumą ir infrastruktūros kontrolės praradimo riziką“, – rašoma dokumente. Kinijos žvalgyba
Lietuvos atsakingos institucijos kaip grėsmę mato Pekino ir Maskvos interesų derinimą.
„Rusijos konfrontacija su Vakarais tarptautinėje politikoje skatina Maskvą derinti interesus su Kinija. Šios valstybės palaiko glaudžius politinius ir karinius santykius, derina pozicijas atskirais tarptautiniais klausimais“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Utenos rajone esantį rizikos židinį siekiama pašalinti kuo greičiau. AM nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda džiaugiasi, kad spėjo užbėgti įvykiams už akių dar vienai galimai aplinkosaugos nelaimei. G. Nausėda teigia, kad po apsilankymo Utenoje su kitomis institucijomis inicijavo patikrinimą cheminių atliekų sandėlyje Dičiūnuose, kur paaiškėjo, kad laikomos atliekos neatitinka priešgaisrinės saugos, civilinės saugos bei aplinkos apsaugos reikalavimų.
„Darbo dienos Utenoje metu su komanda atkreipėme dėmesį į dar vieną tiksinčią aplinkosauginę „bombą“ – cheminių atliekų sandėlį Dičiūnuose. Šiai problemai užbėgome už akių – inicijavome jos sprendimą ministerijos, savivaldybės ir kitų atsakingų institucijų lygmeniu.
Vertinu tai kaip optimistišką pirmosios darbo dienos Lietuvos regionuose rezultatą. Ir toliau reguliariai dirbsiu ne tik Vilniuje, bet ir kituose šalies miestuose ir miesteliuose, siekdamas sklandesnio ir efektyvesnio regionų politikos vykdymo“, – feisbuko paskyroje rašo G. Nausėda.
Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai ketvirtadienį, dalyvaujant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, policijos bei Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) pareigūnams, atliko neplaninį UAB „Ūrus“ ir Ko veiklavietės patikrinimą Dičiūnų kaime Utenos rajone.
Atlikus patikrinimą, pasitvirtino Utenos rajono savivaldybei AAD pareigūnų rašte pateikta informacija apie sandėliuose laikomų pavojingų atliekų grėsmę. Grėsmė kyla, nes veiklavietėje laikomos atliekos neatitinka priešgaisrinės saugos, civilinės saugos bei aplinkos apsaugos reikalavimų.
Patikrinimo metu AAA pareigūnai paėmė oro mėginius. Penktadienį dėl situacijos įvertinimo Utenos rajono savivaldybės administracijoje rengiamas ekstremalių situacijų komisijos posėdis.
Susitikimo metu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi ir krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu aptarė pastarosios savaitės įvykius Irake, kur mokymo misijose dalyvauja ir Lietuvos kariai.
Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Vytauto Jono Žuko, Lietuva vienašališkai nesiūlys atšaukti savo karių iš Irako.
Pasak V. J. Žuko, dėl savo karių atšaukimo iš Irako spręs visi sąjungininkai, todėl Lietuva vienašališkų veiksmų nesiims.
Raketomis apšaudytoje Ain al Asado karinėje bazėje iš viso buvo šeši Lietuvos kariai. Antradienį, apie 17 val. 30 min. Lietuvos laiku, Lietuvos kariai kartu su kitų valstybių kariais paliko karinę bazę, nes buvo gauta informacija dėl galimos raketų grėsmės. Balistinių raketų ataka įvykdyta kiek po vidurnakčio. Šiuo metu Irane yra 12 Lietuvos karių, vieni atlieka patarėjo funkcijas, kita dalyvauja kariniuose mokymuose.
Šiuo metu visi karių mokymai sustabdyti.
„Prezidentas aktyviai stebi situaciją Artimuosiuose Rytuose. (…) Prezidentas išreiškė susirūpinimą dėl mūsų tarnaujančių karių Irake ir Artimųjų Rytų regione saugumo. Prezidento nuomone, geriausias būdas šiuo metu valdyti situaciją Irake – deeskaluoti ir spręsti konfliktą diplomatinėmis priemonėmis. Taip pat yra jo sprendimas savarankiškai nesiimti jokių veiksmų ir laukti sąjungininkų sprendimų, kas liečia karių saugumą bei jų perdislokavimą regione“, – teigė V. J. Žukas.
Ministras R. Karoblis dar kartą patikino, kad Irake esantys Lietuvos kariai nenukentėjo, ir yra dedamos visos pastangos užtikrinti jų saugumą. Tiek R. Karoblis, tiek L. Linkevičius dar kartą patikino, kad Lietuvos pozicija yra tokia pati kaip ir kitų NATO šalių – JAV pastangos kovoti su terorizmu yra remiamos.
R. Karoblis teigė, kad nė vienas karys nepasiprašė būti sugrąžintas į Lietuvą. Ministras sakė, kad vėl sužinojus apie galimą pavojų, Lietuvos kariai gali būti perdislokuojami.
„Tai yra priemonės, atsižvelgiant į pačią saugumo situaciją. Apribotas išvažiavimas už bazės ribų, dalinių vadų įsakymu nustatomos tam tikros priemonės, pavyzdžiui, gali būti, tikėtina, kad ir yra, šarvinės liemenės nešiojamos ir panašūs dalykai. Pagal žvalgybinę informaciją, esant didesniam pavojui, perdislokuojamas į kitą vietą iš galimų taikinių ir kiti dalykai, susiję su taktiniais sprendimais“, – kalbėjo R. Karoblis.
Tuo tarpu L. Linkevičius teigia, kad prie deeskalacijos proceso galėtų prisidėti ir ES.
„Kaip ES galėtų įsijungti į šį derinimo procesą, deeskalacijos procesą kaip potencialus veikėjas. ES turi tam pakankamai ekonominių ir politinių argumentų tą daryti. Įvyko tai, kas įvyko. Raginame susikoncentruoti į taikių sprendimų paiešką (…) Tikimės, kad netrukus apie tai kalbės ir JAV prezidentas“, – sakė L. Linkevičius.
Susitarimas su Iranu dėl branduolinės programos, pasak L. Linkevičiaus, šiuo metu nėra veiksnus.
„Faktiškai jis nėra veiksnus šiuo metu. De jure tebeegzistuoja, de facto sunku pasakyti kaip yra“, – teigė L. Linkevičius.
ELTA primena, kad anksčiau oficialus Pentagono atstovas Jonathanas Hoffmanas pranešė, jog Iranas raketomis smogė mažiausiai dviem JAV naudojamoms karinėms bazėms Irake. Pasak jo, Iranas paleido keliolika raketų į ir Erbilio miesto oro uostą.
Situacija Artimuosiuose Rytuose smarkiai susikomplikavo po to, kai sausio 3 d. JAV surengė ataką Bagdado oro uosto rajone, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vadas generolas Qasemas Soleimanis. Irano aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba pareiškė darysianti viską, kad būtų atkeršyta už generolo mirtį.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas surengė susitikimą su aukštais valdančiosios partijos pareigūnais, paskelbė valstybinė šalies žiniasklaida. Susitikimas vyko prieš pat metų pabaigą, iki kurios, pasak Pchenjano, JAV turi pakeisti savo poziciją aklavietėje atsidūrusiose branduolinio nusiginklavimo derybose.
Plenarinė sesija prasidėjo šeštadienį, po pasigirdusių prielaidų, kad Pchenjanas ketina išbandyti tarpžemyninę balistinę raketą – „Kalėdų dovaną“ Vašingtonui.
Kim Jong Unas pirmininkavo susitikimui, kuriame aptarta nauja „skaidri, antiimperialistinė ir nepriklausoma pozicija“, sakoma Korėjos centrinės naujienų agentūros (KCNA) pranešime.
Valdančioji Korėjos darbininkų partija taip pat „aptars svarbius klausimus valstybės gynybos srityje“, pridūrė KCNA.
Derybos dėl Korėjos pusiasalio branduolinio nusiginklavimo iš esmės yra įstrigusios nuo tada, kai šių metų pradžioje žlugo Kim Jong Uno ir Donaldo Trumpo viršūnių susitikimas Hanojuje.
Susitikimas prasidėjo praėjus savaitei po to, kai Kim Jong Unas surengė aukščiausių kariuomenės pareigūnų posėdį, kuriame aptarė karinių pajėgumų stiprinimą. Sausio 1-ąją izoliuotos šalies lyderis sakys svarbią kasmetinę kalbą.
Šį mėnesį Pchenjanas „Sohae“ raketų paleidimo komplekse atliko kelis statinius bandymus, taip pat keliskart buvo panaudota ginkluotė, kurią Japonija ir kitos šalys apibūdino kaip balistines raketas.
Šiaurės Korėjai dėl jos branduolinės programos skirtos griežtos JAV ir Jungtinių Tautų (JT) sankcijos, tačiau Pchenjanas yra itin supykęs dėl nešvelninamų sankcijų net ir po to, kai buvo paskelbtas moratoriumas branduolinių ir tarpžemyninių balistinių raketų bandymams.
Pagrindinė Šiaurės Korėjos sąjungininkė Kinija ir Rusija siūlė švelninti sankcijas ir taip deeskaluoti susidariusią padėtį.
„Neišvengiama“ grėsmė
Pietų Korėjos nacionalinio susijungimo instituto mokslininko Hong Mino teigimu, vykstančiame Šiaurės Korėjos pareigūnų posėdyje gali būti paskelbtas „didžiulis politikos lūžis“ santykių su Jungtinėmis Valstijomis atžvilgiu.
Anksčiau šį mėnesį Šiaurės Korėjos žiniasklaida paskelbė ant balto žirgo jojančio Kim Jong Uno nuotraukų, o ekspertai tikino, kad tokie atvaizdai gali būti simboliniai ir reikšti politikos pokytį.
Pats D. Trumpas sakė susitvarkysiantis su Kim Jong Uno jam rengiamu siurprizu.
„Sužinosime, kas tai per siurprizas ir sėkmingai su juo susitvarkysime. Visi man turi siurprizų, bet pažiūrėkime, kas bus. Aš su jais tvarkausi tada, kai jie pasirodo“, – sakė JAV prezidentas.
Vis dėlto buvęs D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas kritikavo prezidento poziciją šiuo klausimu ir tikino, kad Pchenjanas kelia „neišvengiamą“ grėsmę.
JAV prezidentas į savo bandymus įkalbėti Kim Jong Uną nutraukti Šiaurės Korėjos izoliaciją ir atsisakyti branduolinių ginklų investavo itin daug politinio kapitalo.
Tiesa, po trijų susitikimų ir daugelio laiškų pažangos nėra labai daug.
Seimo narių Lauryno Kasčiūno ir Manto Adomėno spaudos konferencija „Dėl Lietuvos ir Kinijos santykių“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo konservatorių frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Mantas Adomėnas penktadienį pristatė rezoliucijos projektą, kuriuo siekia atkreipti dėmesį ir įvertinti Lietuvos santykius su Kinija. Politikų teigimu, didėjantis Kinijos ekonominis aktyvumas bei agresyvi retorika turi būti tinkamai ir atsakingai įvertinta prieš plėtojant prekybą ir bendradarbiavimą su šia šalimi.
Dar prieš trisdešimt metų, pasak L. Kasčiūno, analitikams bei ekspertams kalbėjus apie komunizmo žlugimą, šių dienų realybė, sako politikas, rodo, kad komunizmas ne tik nežlugo, bet ir „kai kuriuose regionuose įgauna vis naujas formas, kurios prisitaiko prie globalizacijos“.
„Kalbant apie galios augimą, reikia minėti bandymą pirmauti technologijų pasaulyje, dominuoti ekonominiuose santykiuose ir jau galima kalbėti netgi apie tam tikrą poveikį kitų valstybių politinėms sistemoms“, – penktadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė L. Kasčiūnas.
Tęsdamas kalbą apie didėjančią Kinijos įtaką, parlamentaras kartu priminė suintensyvėjusias Europos Sąjungos diskusijas apie 5 G ryšio saugumą, investicijų iš trečiųjų šalių patikros mechanizmą. Jo teigimu, griežtesniam Kinijos investicijų reguliavimui ES prieštarauja tos šalys, kuriose Kinija, teigia L. Kasčiūnas, investuoja „neproporcingai daug“ – Portugalija, Graikija, Vengrija.
„Matome, kad ekonominis bendradarbiavimas, ryšiai, ekonominis Kinijos poveikis jau ima veikti įvairių valstybių politinius apsisprendimus“, – sakė L. Kasčiūnas.
Tuo metu M. Adomėnas atkreipė dėmesį, kad 2019 m. Kinijai buvo esminiai metai – 70 metų nuo komunistinės Kinijos susikūrimo, Tibeto okupacijos metinės, taip pat Tiananmenio žudynių trisdešimtosios metinės.
„Šie trys jubiliejai savotiškai buvo lūžio taškas pačios Kinijos mąstyme apie pasaulį ir santykį su juo. Tai, kas iki tol buvo daroma ganėtinai latentiškai, šiais metais buvo apnuoginta ir iškilo į paviršių“, – kalbėjo M. Adomėnas. Kaip Kinijos grėsmės pavyzdžius jis įvardijo šios šalies grasinimus Taivanui, Honkongo autonominiam regionui, agresiją Pietų Kinijos jūroje, etninės uigūrų mažumos persekiojimą.
Kinijos komunistų partijos suvažiavimas. EPA – ELTA nuotr.
„Mes turime suprasti, kad Kinija, nepaisant jos pastangų (kurti. – ELTA) savo, kaip pažangios, modernios ir neagresyvios šalies įvaizdį, iš tikrųjų yra nusikaltimus žmogiškumui tebevykdantis karine prasme agresyvus režimas“, – aiškino Seimo narys.
M. Adomėnas taip pat priminė, kad šiemet Lietuvos nacionalinio saugumo strategijoje Kinija pirmą kartą buvo įvardinta kaip grėsmė Lietuvai. Vis dėlto šis faktas, teigė parlamentaras, valdžios buvo ignoruotas.
„Mes turime konstatuoti, kad politinė šalies valdžia, užuot priėmusi tą perspėjimą kaip svarbų orientyrą politikos ir santykių su Kinija peržiūrėjimui, bandė jį tiesiog paneigti, nustumti į paraštę ir kažkokiu būdu retušuoti. (…) Tokie signalai, ateinantys iš Užsienio reikalų ministerijos, yra dalykas, kuris iš tikrųjų kelia didžiulį nerimą, nes (…) matome vis didėjantį Kinijos aktyvumą ES ir taip pat Lietuvoje“, – konstatavo M. Adomėnas.
Politikas priminė, kad Lietuvoje rugpjūčio 23 d. vykęs Honkongo paramai skirtas mitingas buvo bandomas blokuoti Kinijos ambasados. Lietuvoje, pasak jo, veikia ir Kinijos žvalgybų tinklas, prisidengęs Kinijos piliečių Lietuvoje asociacijos vardu.
„Labai svarbu, kad Lietuva neatliktų sprendimų, kurie toliau ją įstumtų į Kinijos politinės gravitacijos orbitą, ir čia Lietuva, kaip šalis, pirmoji pradėjusi Sovietų Sąjungos demontavimą, turėtų būti viena iš pirmųjų, kuri atvirai ir aiškiai nacionaliniu politiniu lygiu ES, NATO formatuose turi kalbėti apie Kinijos grėsmę“, – sakė M. Adomėnas. Jo teigimu, Lietuva, norėdama plėtoti prekybinius, energetinius, technologinius ryšius su Kinija, turi gerai įvertinti visas potencialias grėsmes.
„Mūsų tikslas yra vėl grąžinti Kinijos temą į nacionalinio dėmesio tašką“, – pabrėžė M. Adomėnas.
Rezoliuciją, siekiančią paskatinti rimčiau vertinti Kinijos galią, pasirašė šeši parlamentarai: L. Kasčiūnas, M. Adomėnas, Audronius Ažubalis, Vytautas Bakas, Žygimantas Pavilionis ir Ingrida Šimonytė.
JAV Kongreso Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi laiko „nustatytu faktu“ tai, kad prezidentas Donaldas Trumpas pažeidė šalies konstituciją. Ji tai pareiškė trečiadienį prasidedant šešias valandas truksiantiems debatams dėl apkaltos Amerikos parlamento žemuosiuose rūmuose.
„Tai, apie ką mes šiandien diskutuojame, yra nustatytas faktas, kad prezidentas pažeidė konstituciją“, – pabrėžė politikė. Pasak jos, D. Trumpas kelia nuolatinę grėsmę JAV nacionaliniam saugumui.
Anot N. Pelosi, Baltųjų rūmų šeimininkas nepaliko įstatymų leidėjams kito pasirinkimo kaip tik pradėti jo apkaltos procedūrą.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį uždarame posėdyje nusprendė, kad strategiškai svarbius sandorius tikrinanti komisija turėtų dar kartą svarstyti, ar dujotiekį su Lenkija statysianti bendrovė „Alvora“ gali sukelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Kaip Eltai teigė NSGK narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas, sprendimas priimtas 5 balsais „už“ ir 4 susilaikius.
ELTA primena, kad bendrovės „Alvora“ ir „Šiaulių dujotiekio statyba“ laimėjo konkursą statyti beveik 100 mln. Eur vertės magistralinį dujotiekį iš Lietuvos į Lenkiją (GIPL).
„Mes, išklausę informacijos, kreipėmės dar kartą į nacionaliniam saugumui svarbių objektų komisiją dėl to, kad būtų pakartotinai įvertintas ir patikrintas laimėjęs rangovas, ar jis atitinka reikalavimus, keliamus nacionaliniam saugumui“, – sakė jis, pabrėždamas, kad visa svarbi informacija, susijusi su „Alvora“, nebuvo įvertinta politiniame lygmenyje.
Dėl to, akcentavo konservatorius, yra pakankamas pretekstas apskritai įvertinti, ar nereikėtų keisti specialios Vyriausybės komisijos, vertinančios nacionaliniam saugumui svarbius sandėrius, sudėties sudarymo principų.
„Pati komisijos sudėtis yra techninio lygmens, ten nėra politinio lygmens atstovų, nėra viceministrų, nėra ministrų. Tačiau komisijos sprendimo pasekmės yra labai ryškiai politinės. Kai kuriais atvejais gali atsirasti institucinė inercija, todėl politikai turėtų daryti sprendimus, o ne vien technokratinė komisija“, – sakė L. Kasčiūnas.
Politiko teigimu, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios komisijos veiklos pobūdis yra ydingas.
„Jeigu komisijos sprendimas yra teigiamas dėl rangovo arba investuotojo, tai tas klausimas net nekeliauja į Vyriausybę. Tik jei sprendimas yra neigiamas, tokiu atveju klausimas atsiduria Vyriausybėje. Tad šiuo atveju čia nėra politinio filtro, todėl tai nėra geras mechanizmas“, – argumentavo NSGK narys.
Grįždamas prie bendrovės, turinčios statyti strateginį Lietuvai dujotiekį į Lenkiją, L. Kasčiūnas neatmetė galimų rizikų, kylančių dėl „Alvoros“ ryšių su trečiosiomis šalimis.
„Detalėmis kalbėti negaliu, todėl pasakysiu iš principo – klausimų dėl dabartinio rangovo, laimėjusio konkursą, bei jo sąsajų su trečiosiomis šalimis, kurios kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui, nesumažėjo. Abejonės mums nebuvo išsklaidytos, mums nėra aišku kur yra ta esminė raudonoji linija, kada galima suvaldyti rizikas, o kada jau rangovas, investuotojas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Atsakymai į klausimus, kurie mums buvo pateikti, mūsų neįtikino, mes aiškiai matome, kad dabartinis rangovas turi daug stiprių ryšių su trečiosiomis šalimis, kurios kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – apibendrino L. Kasčiūnas.
Seimas ketvirtadienį balsuos dėl prezidento Gitano Nausėdos siūlymo nustatyti Astravo atominės elektrinės (AE) veiklą kaip keliančią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad, Seimui įstatymu pripažinus trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, elektros energijos importo iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, veikla, tai yra elektros energijos, pagamintos trečiojoje šalyje, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, patekimas į Lietuvos elektros energetikos sistemą veikla yra kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Taip pat siūloma nustatyti, kad išduotų leidimų importuoti elektros energiją iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, galiojimas panaikinamas nedelsiant juos išdavusios institucijos sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka nuo tokios nesaugios branduolinės elektrinės veiklos pradžios ar nuo Lietuvos Seimo pripažinimo trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, jei tokia elektrinė jau veikia.
Kaip teigiama įstatymo projekte, siūloma nustatyti, kad informaciją apie nesaugios branduolinės elektrinės elektros energijos gamybos veiklos pradžią leidimą importuoti elektros energiją iš trečiosios šalies išdavusiai institucijai pateikia Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius („Litgrid“), o nesaugios branduolinės elektrinės elektros energijos gamybos veiklos pradžios data šio įstatymo tikslais laikoma perdavimo sistemos operatoriaus pranešimo apie tokios veiklos pradžią diena.
ELTA primena, kad Baltarusija 2400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Pirmąjį jėgainės reaktorių tikimasi paleisti jau šiemet, antrąjį – kitais metais.
Lietuva yra priėmusi sprendimą neįsileisti elektros iš Baltarusijos, kai pradės veikti Astravo AE. Tokį sprendimą yra priėmusi ir Lenkija.
Lietuvos ir Latvijos pozicijos Astravo AE atžvilgiu buvo išsiskyrusios. Latviai nerodė didelio solidarumo Lietuvos interesui, kad kaimyninės šalys ateityje taip pat neįsileistų Astravo AE energijos į savo rinkas.
2017-ųjų birželį Seimas pripažino, kad Baltarusijoje, Astrave, statoma branduolinė elektrinė yra nesaugi ir kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.
Prezidentas Gitanas Nausėda Londone įvykusį susitikimą su NATO lyderiais vadina puikiu ir sėkmingu, nes, tvirtina jis, su Turkija pasirašyti gynybos planai bei priimta deklaracija, kurioje Rusija įvardinta kaip grėsmė. Pasak šalies vadovo, susitikimas buvo sėkmingas ir dėl to, kad daug dėmesio skirta vykstančiai Kinijos ekonominei ekspansijai aptarti.
„Viena vertus, galime pasidžiaugti, kad pagaliau turime gynybos planus, kuriuos mums leido patvirtinti Turkija. Kita vertus, turime deklaraciją, kurioje pirmą kartą gana aiškiai įvardinta Rusijos grėsmė, ir manau, kad ir prie derybų stalo sėdint susidarė įspūdis, kad daugelis valstybių supranta, koks neramus yra dabartinis pasaulis, ir kad vienas iš veiksnių yra agresyvus Rusijos elgesys savo kaimynų atžvilgiu“, – du esminius susitikimo pasiekimus LRT įvardino prezidentas.
Prezidentas džiaugėsi, kad svarbiausia, jog sutarimas su Turkija buvo pasiektas, o, pasak G. Nausėdos, visos kitos techninės detalės ateis vėliau.
„Pasiektas principinis sutarimas dabar, techninės detalės ateis vėliau. Svarbiausia, kad tylos laikotarpis baigėsi, ir mes neturime prieštaravimų iš Turkijos pusės, kurie neleido mums iki galo padėti tašką šitoje istorijoje. Visa kita jau yra antrinės reikšmės. Niekas nieko iš mūsų mainais nereikalavo“, – sakė prezidentas, akcentuodamas, kad visi – Lietuvos, Latvijos, Lenkijos prezidentai bei Estijos premjeras – padėkojo Turkijos prezidentui T. Erdoganui už solidarią laikyseną ir sprendimą.
Pasak G. Nausėdos, gynybos planų su Turkija pasirašymas yra Vašingtono sutarties 5 straipsnio materiali išraiška.
„Tai pirmiausiai yra praktinis Vašingtono sutarties 5 straipsnio realizavimas. Kadangi kalbėti apie 5 straipsnį abstrakčiai, žinoma, galima, bet jis turi turėti labai konkrečią kolektyvinės gynybos išraišką, kuri atsispindi planuose, atsispindi konkrečiose investicijose, ir dabar mes šitą žingsnį pagaliau galėsime padaryti“, – pažymėjo šalies vadovas.
Pasak prezidento, reikia pasidžiaugti, kad pakankamai dėmesio NATO lyderių susitikime buvo skirta ir Kinijos ekonominei ekspansijai bei terorizmo problemai.
„Taip pat pakankamai daug dėmesio skirta Kinijos ekonominei ekspansijai, norui tvirtesnį žingsnį žengt į technologijų sritį, infrastruktūros sritį… tam taip pat reikia ruoštis. Tai nebūtinai turi būti laikoma kažkokiu ypatingai rizikos veiksniu, bet valstybės privalo turėti labai aiškią politiką šiuo atžvilgiu… Terorizmas, be jokios abejonės, mes visiškai solidarizuojamės su tomis valstybėmis, kurios jaučia terorizmo grėsmę“, – susitikimo metu identifikuotas problemas įvardino G. Nausėda.
ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda su žmona Diana antradienį pradėjo darbo vizitą Jungtinėje Karalystėje. Trečiadienį jis dalyvavo NATO viršūnių susitikime. 70-metį mininčio NATO vadovai Londone aptarė tolesnės Aljanso adaptacijos procesus nuolat kintančioje saugumo aplinkoje, transatlantiniam saugumui kylančias grėsmes ir iššūkius. NATO lyderiai kalbėjosi ir apie gynybos finansavimo įsipareigojimų vykdymo ir teisingo naštos pasidalijimo svarbą, stiprinant NATO gebėjimą atremti kylančias grėsmes.
Kontroversiškai vertinama rusiška programėlė „FaceApp“, leidžianti pasendinti savo atvaizdą, sukėlė JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) nerimą.
FTB laiko „FaceApp“ „galima kontržvalgybos grėsme“ ir pareiškė tirsianti, ar sparčiai išpopuliarėjusi išmaniųjų telefonų programėlė buvo naudojama Rusijos valdžios kišantis į JAV rinkimus.
Lapkričio 25 d. datuojamame laiške Senato demokratų mažumos lyderiui Chuckui Schumeriui, FTB direktoriaus pavaduotoja Jill Tyson tikino, kad rusams priklausanti programėlė, leidžianti pasendinti arba atjauninti savo atvaizdą, kelia grėsmę dėl būdų, kuriais Kremlius gali „pasiekti telefono ir interneto ryšį“.
„FTB laiko bet kokią mobiliąją programėlę ar panašų Rusijoje sukurtą produktą, kaip „FaceApp“, galima kontržvalgybos grėsme, atsižvelgiant į duomenis, kuriuos renka šis produktas, privatumo ir naudojimo taisykles bei teisinius mechanizmus, kurie leidžia Rusijos valdžiai pasiekti šiuos duomenis“, – laiške, kurį pavyko gauti leidiniui „Daily News“, teigia J. Tyson.
Taigi, tvirtina J. Tyson, FTB įvertins, ar „užsienio įtakos operacijos, įskaitant „FaceApp“, taikėsi į „išrinktus pareigūnus, kandidatus, politines kampanijas ar partijas“ Jungtinėse Valstijose.
J. Tyson laiškas yra pirmas kartas, kai FTB oficialiai pavadino „FaceApp“ galima grėsme JAV rinkimų saugumui.
J. Tyson laiškas taip pat yra atsakymas į liepą Ch. Schumerio FTB parašytą laišką, kuriame biuras raginamas ištirti, ar programėlė gali „kelti nacionalinio saugumo ir privatumo grėsmes milijonams JAV piliečių“.
„FaceApp“ naudojimo taisyklės leidžia programinės įrangos kūrėjams dalytis vartotojų duomenimis be jų sutikimo. Be to, vartotojai, norėdami naudotis programėle, turi jai leisti pasiekti beveik visas nuotraukas ir mobiliojo telefono duomenis. Tai esą kelia grėsmę, kad programėlės kūrėjai gali pasidalyti tokia informacija su trečiosiomis šalimis.
Sankt Peterburge įsikūrę programėlės kūrėjai neigia pardavę „FaceApp“ vartotojų duomenis trečiosioms šalims.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, šeštadienį vykstančiame tarybos posėdyje aptardamas politinę padėtį, pažymėjo, kad valdantieji neketina prisidėti prie prezidento Gitano Nausėdos siūlomos Gerovės valstybės idėjos.
„Pasigirdus kalboms apie Gerovės valstybės kūrimo pradžią sukirbo viltis, kad gal užstrigęs valstybės pertvarkų vežimas pajudės iš mirties taško. Prezidentas, laikydamasis žodžio, po rinkimų pateikė pirmąsias idėjas, kaip gerovės galėtų Lietuvoje rastis daugiau. Tačiau išgirdus, kad Vyriausybė „viskam pritaria“, bet niekuo prezidentui nepadės, galime suprasti, kad prezidento žadama gerovė bent metams bus padėta ant valstietiško ledo ir jos įgyvendinimas greičiausiai nepajudės nė per milimetrą (…)“, – sakė G. Landsbergis.
TS-LKD lyderis taip pat teigė, kad visos garsiai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei senų-naujų koalicijos partnerių reklamuotos reformos ir pertvarkos absoliučiai žlugo arba jas dar teks perdaryti, o tuščių įstatymų leidimas – populiarus koalicijos darbų imitavimas.
„Tiesą sakant, turiu pripažinti vieną klaidą – esu pasakęs, kad valstiečių darbus reikės atšaukti. Atsiimu šitą pasakymą – atšaukti iš tikrųjų nereikės, nes nebus labai ką atšaukti. Pagalvokime – buvo ir šešios struktūrinės reformos, ir universitetų jungimas, ir vaučeriai, ir prekybos centrų kvietimas Lietuvon, ir viešojo sektoriaus pertvarka. Nepamirškime ir regioninių ligoninių pertvarkos. Viskas sustabdyta, užstrigę teismuose arba tyliai atšaukta. Netgi ta pati urėdijų reforma, kuria dar kažkiek laiko buvo mėginama pridengti nieko nenuveikimą, atšaukta Konstitucinio Teismo ir turės grįžti į Seimą naujam balsavimui (…)“, – sakė konservatorių partijos pirmininkas. Galų gale TS-LKD pirmininkas aiškiai įvardijo, kaip turi keistis politika ir kokie svarbiausiai klausimai vis dar neišspręsti.
Nuo Astravo AE iki Vilniaus – ranka paduoti
„Pirmiausiai turime stabdyti pliurpalų malūną. Gana kalbėti apie nuolatines reformas, pertvarkas, pokyčius. Žmonės pavargo nuo nuolatinės netvarkos. Taip pat turime įgyvendinti tai, dėl ko jau esame susitarę. Kaip mes galime kalbėti apie naujus susitarimus dėl švietimo, jeigu nėra aišku, ar bus vykdomas susitarimas dėl gynybos. Kartu ir Astravo grėsmė. (…) Ir valstiečiai, ir socdemai, ir liberalai – visi pripažino, kad Astravas yra gyvybinė grėsmė Lietuvai. (…) Visos atsakingos partijos, įvertinusios savo politinės valios galimybes, turi sutarti, kiek ir kur jos gali įgyvendinti pokyčius (…)“, – TS-LKD tarybos posėdyje sakė G. Landsbergis.
Konservatorių partijos pirmininkas, kviesdamas „nepasiduot nei radikalizmui, nei pliurpalizmui, o nuosaikiai, ramiai užtikrinti, kad ir rytoj, taip kaip vakar, būtų Lietuva“, pažymėjo, kad „Lietuvai nebereikia dar vienos revoliucijos. Ar valstietiškos, ar kokios nors dar žadančios nepasiekiamus dalykus. Pagrindinis uždavinys – tausoti ir saugoti tai, kas sutarta ir kas pasiekta, po truputį tobulinant tai, dėl ko dar galima susitarti su galimais partneriais“.
Dainius Kreivys. Reklaminis stendas. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Dainius Kreivys po praėjusią savaitę pasirodžiusių pranešimų, kad Latvija ketina iš Baltarusijos pirkti elektros energiją ir ją perparduoti Lietuvai, kreipėsi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos pirmininką Alminą Mačiul.
Parlamentaras prašo atlikti Lietuvos elektros biržoje veikiančio dalyvio „Spectrum Baltic” patikrą, nustatant šios įmonės savininkus, jų sąsajas su Rusijos ar Baltarusijos energetikos įmonėmis bei atitikimą nacionalinio saugumo reikalavimams.
Kaip skelbta viešojoje erdvėje, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba suteikė leidimą Latvijos bendrovei „Spectrum Baltic” Lietuvos elektros biržoje prekiauti Rusijos Karaliaučiaus srityje ir Baltarusijoje įsigyta elektros energija. Panaudojant vadinamuosius apsikeitimo sandorius tarp Rusijos ir Baltarusijos elektros prekybos įmonių naudos gavėju iš tikrųjų bus Astravo atominė elektrinė (AE).
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys Dainius Kreivys pažymi, kad Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba galimai pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, suteikdama galimybę prekiauti „Spectrum Baltic” baltarusiška elektra. Be to, Seimas įstatymu yra pripažinęs, kad Baltarusijoje statoma Astravo AE yra nesaugi ir kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Įstatyme numatytas ir elektros importo iš Baltarusijos draudimas, kai šalyje pradės veikti Astravo AE.
„Įgyvendinant apsikeitimo sandorį Lietuvos elektros biržoje leidimą elektra prekiauti turinti Latvijos „Spectrum Baltic” iš tiesų prekiaus baltarusiška elektra ir pažeis Lietuvos įstatymų reikalavimus bei nacionalinio saugumo interesus. Egzistuoja didelė tikimybė, kad būtent tai ir įvyks. Tikrai neketiname sėdėti rankų sudėję ir stebėti, kaip „broliukai latviai“ apsukriai pardavinės mums Astrave pagamintą elektros energiją, todėl, nors ir gavome tokią dovanėlę ypatingos vienybės – Baltijos kelio 30-mečio – išvakarėse, kreipiuosi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, prašydamas įvertinti išduotą leidimą bei jos sandorių atitikimą Lietuvos nacionaliniam saugumui – negalime numoti ranka į „broliukų“ mėginimus pasipelnyti mūsų saugumo sąskaita“, – teigė D. Kreivys.
Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatyme numatytas elektros importo iš Baltarusijos draudimas, kai joje pradės veikti Astravo AE. Šiame įstatyme taip pat nurodoma, kad Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai yra suteikta teisė atlikti įmonių, veikiančių strategiškai svarbiuose sektoriuose ir galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, patikrą savo iniciatyva.
