Greta Thunberg. EPA-ELTA nuotr.
Stokholmas, rugpjūčio 18 d. (dpa-ELTA). Prieš penktąsias visame pasaulyje išgarsėjusio savo klimato streiko metines Švedijos aplinkosaugos aktyvistė Greta Thunberg paragino aktyviau kovoti su klimato krize. Greta Thunberg. EPA – ELTA nuotr.
„Nors ne kartą įrodėme, kad milijonai žmonių visame pasaulyje reikalauja pokyčių, pasaulis nejuda teisinga kryptimi“, – rašė 20-metė socialiniuose tinkluose X ir „Instagram“ milijonams savo sekėjų. Klimatui kenksmingų dujų išmetimas esą toliau didėja, o planeta greičiau nei tikėtasi artėja prie kritinio taško.
Iš šios situacijos, anot G. Thunberg, yra tik viena išeitis. „Mums skubiai reikia radikalios klimato apsaugos, kad išgelbėtume tai, kas gali būti išgelbėta, ir kad kiek įmanoma labiau apribotume katastrofiškus klimato krizės padarinius, kuriuos žmonės jaučia jau dabar“, – rašė švedė. Ji ragino klimato judėjimą „Fridays for Future“ daryti didesnį spaudimą pasaulio lyderiams.
„Turime išlaikyti spaudimą, negalime leisti, kad valdantieji dėl pelno ir godumo aukotų žmones ir planetą“, – pažymėjo G. Thunberg. Greta Thunberg dalyvavo proteste Londone prieš bankų vaidmenį klimato krizėje. EPA-ELTA nuotr.
Greta Thunberg suėmimo metu. EPA-ELTA nuotrauka
G. Thunberg 2018 m. rugpjūčio 20 d. – jai tada buvo 15 metų – pirmą kartą prie Švedijos parlamento surengė protestą, reikalaudama saugoti aplinką. Šį sekmadienį sueina penkeri metai nuo šios akcijos. „Mokyklos streikas už klimatą“ per kelis mėnesius virto tarptautiniu klimato judėjimu „Fridays for Future“, kuris nuo tada daugelyje šalių spaudžia imtis aktyvesnių klimato apsaugos priemonių.
Pati G. Thunberg šią vasarą baigė mokyklą, tačiau ir toliau penktadieniais rengia protestus – šį penktadienį jis buvo jau 261–asis iš eilės.
Greta Thunberg suėmimo metu. EPA-ELTA nuotrauka
Malmė, liepos 24 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį Švedijos policija pašalino kovotoją su klimato kaita Gretą Thunberg iš protesto vietos, pranešė naujienų agentūros AFP fotografas. Tai įvyko po kelių valandų, kai teismas skyrė jai baudą už nepaklusimą policijai per mitingą praėjusį mėnesį.
G. Thunberg ir dar penki asmenys buvo policijos išvežti per protestą prie Malmės uosto. Policija pranešė, kad „iš įvykio vietos buvo pašalinti šeši žmonės“, ir pridūrė, kad bus pranešta, jog jie „nevykdė policijos nurodymų“. Tai toks pats nusikaltimas, už kurį jai ką tik buvo skirta bauda.
Bauda nubausta G. Thunberg sakė, kad veikė iš būtinybės dėl visuotinio atšilimo, ir po kelių valandų prisijungė prie naujos protesto akcijos. 20-metė aktyvistė, tapusi su klimato kaita kovojančio judėjimo veidu, buvo apkaltinta sutrikdžiusi eismą ir atsisakiusi nutraukti birželį vykusį protestą Malmės uostamiestyje.
„Tiesa, kad tą dieną buvau toje vietoje, ir taip pat tiesa, kad gavau įsakymą, kurio nepaklausiau, bet noriu paneigti padariusi nusikaltimą“, – teisme sakė G. Thunberg, paklausta apie jai pateiktą kaltinimą. Ji teigė veikusi iš būtinybės, kurią kelia „klimato krizė“.
Per aplinkosaugos aktyvistų grupės „Reclaim the Future“ organizuotą mitingą bandyta užblokuoti įvažiavimą ir išvažiavimą iš Malmės uosto protestuojant prieš iškastinio kuro naudojimą. „Mano nuomone, esame nepaprastoje situacijoje, ir dėl to mano veiksmas buvo teisėtas“, – po teismo sakė ji žurnalistams.
Po trumpo bylos nagrinėjimo teismas vis dėlto pripažino ją atsakinga ir skyrė 1500 kronų (144 JAV dolerių) baudą ir sumokėti dar 1000 kronų į Švedijos fondą nusikaltimų aukoms.
Ji buvo nuteistas už nusikaltimą, kuris gali užtraukti iki šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bet paprastai skiriama bauda
Po kelių valandų G. Thunberg prisijungė prie panašaus protesto, už kokį jau gavo baudą. Sėdėdama ant kelio į Malmės uostą ji iškėlė ženklą: „Blokuoju autocisternas“.
G. Thunberg išgarsėjo pasauliniu mastu, kai būdama 15 metų pradėjo „Mokyklų streiką už klimatą“ priešais Švedijos parlamentą Stokholme. Ji su maža jaunimo grupe įkūrė judėjimą „Penktadieniai ateičiai“, jis greitai tapo pasauliniu reiškiniu.
Be streikų dėl klimato kaitos, jauna aktyvistė nuolat smerkia vyriausybes ir politikus dėl netinkamo klimato problemų sprendimo. „Mes nelauksime, bet padarysime viską, ką galime, kad sustabdytume šią mūsų gyvenimus deginančią pramonę“, – sakė ji, aiškindama apie grupės planus tęsti pilietinį nepaklusnumą.
Klimato aktyvistė Greta Thunberg. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, birželio 29 d. (dpa-ELTA). Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg kartu su tarptautine darbo grupe atvyko į Ukrainą, kad įvertintų Rusijos karo padarytą žalą aplinkai. „Mums reikia jūsų profesionalios pagalbos“, – sakė ketvirtadienį Kyjive grupę priėmęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis pirmiausiai atkreipė dėmesį į didžiulę žalą, kurią padarė Kachovkos užtvankos sugriovimas ir dėl to kilęs potvynis birželio pradžioje.
„Nemanau, kad pasaulio reakcija į šį ekocidą buvo pakankama, – sakė G. Thunberg. – Nemanau, kad kokios nors reakcijos užtektų. Nes tiesiog nėra žodžių šiam brutalumui nusakyti“. V. Zelenskis, be to, papasakojo apie geriamojo vandens tiekimo problemas Chersone ir besiribojančioje Mykolajivo srityje. Taip pat padaryta žala žemės ūkio sektoriui bei biologinei įvairovei regione.
Į Kyjivą atvykusiai aplinkos darbo grupei dar priklausė buvusi Švedijos premjerė Margot Wallström, buvusi Airijos prezidentė Mary Robinsin bei Europos Parlamento vicepirmininkė suomė Heidi Hautala. Grupės tikslas yra prisidėti prie to, kad Rusija atlygintų žalą, padarytą per daugiau kaip 16 mėnesių trunkančią invaziją.
Klimato aktyvistė Greta Thunberg. EPA-ELTA nuotr.
Oslas, kovo 1 d. (dpa-ELTA). Norvegijos policija per demonstracijas už senųjų gyventojų – samių – teises išnešė kelias ministerijas blokavusius demonstrantus, tarp kurių buvo ir garsioji klimato aktyvistė Greta Thunberg. Ji trečiadienį pradžioje dalyvavo proteste prie Norvegijos finansų ministerijos, kuris, kaip ir kitos akcijos Osle, buvo nukreiptos prieš vėjo jėgainių parką regione, kuriame gyvena daug čiabuvių elnių ganytojų.
Vėliau 20–metė G. Thunberg buvo išnešta ir iš dar vieno protesto prie Norvegijos klimato ir aplinkos ministerijos. Kaip ir kiti demonstrantai, ji buvo paleista netoli ministerijos.
Norvegijos aukščiausiasis teismas 2021 metų spalį nusprendė, kad vėjo jėgainių parkas pažeidžia regiono čiabuvių – samių – teises. Šiame regione gyvena daug šiaurės elnių ganytojų. Tačiau per daugiau nei 500 dienų nuo sprendimo priėmimo nebuvo imtasi jokių veiksmų, todėl dabar aktyvistai nori, kad vyriausybė pašalintų vėjo jėgainių parką. Dėl to jie jau kelias dienas protestuoja prie įvairių ministerijų Osle.
G. Thunberg Norvegijos transliuotojui NRK sakė, kad dalyvauja protestuose ne prieš žaliąją energiją, o prieš vietinių gyventojų teisių pažeidimus. Ji teigė darysianti tai ir toliau.
Klimato aktyvistė Greta Thunberg. EPA-ELTA nuotr.
Berlynas, sausio 17 d. (AFP-ELTA). Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg antradienį buvo sulaikyta per protestą Vokietijos kaime, kurį planuojama nugriauti ir išplėsti anglies kasyklą, pranešė policija.
„Grupė yra policijos areštinėje“, – sakė policijos atstovė spaudai, paklausta apie G. Thunberg ir kitų aktyvistų sulaikymą vakariniame Liucerato kaime.
Nufilmuotuose vaizduose buvo matyti, kaip šalmus dėvintys policijos pareigūnai sulaiko G. Thunberg ir palydi iki laukiančio autobuso.
Sulaikytieji „atitrūko nuo kitų protestuotojų“ ir nubėgo link atviros duobės krašto, teigė policija.
Dabar, pasak policijos, siekiama nustatyti sulaikytų protestuotojų tapatybę, o vėliau bus nuspręsta, kokių tolesnių veiksmų imtis.
Atstovė spaudai sakė, kad aktyvistai nebuvo oficialiai suimti.
Greta Thunberg. EPA-ELTA nuotr.
Stokholmas, lapkričio 5 d. (AFP-ELTA). Švedų klimato aktyvistė Greta Thunberg penktadienį įvardijo COP26 klimato konferenciją Glazge kaip „nesėkmę“, kai savaitės trukmės derybos, pasak kai kurių ekspertų, pasibaigė paviršutiniškais pažadais mažinti emisijas.
„Ne paslaptis, kad COP26 (konferencija) buvo nesėkminga“, – per tame pačiame Škotijos mieste vykusį tūkstantinį protestą sakė G. Thunberg.
Ji pavadino šias klimato derybas „dviejų savaičių trukmės verslo švente ir bla bla bla“. „Tai nebe klimato konferencija. Tai – pasaulinis smegenų plovimo apie ekologiją festivalis“, – šūkaujančiai žmonių miniai sakė G. Thunberg.
Delegatus iš beveik 200 šalių subūrusios COP26 konferencijos dėmesio centre buvo 2015 m. Paryžiaus klimato susitarimas, kurio tikslas yra apriboti pasaulinės temperatūros kilimą iki 1,5–2 laipsnių Celsijaus, pasitelkiant griežtas emisijų ribojimo priemones.
Per pirmąją konferencijos savaitę kai kurios šalys paskelbė apie tikslus laipsniškai atsisakyti anglies ir nutraukti iškastinio kuro gavybos finansavimą, tačiau pasigesta detalių dėl, anot mokslininkų, būtino masinio anglies dvideginio emisijų mažinimo.
„Jie negali ignoruoti bendros mokslininkų nuomonės ir jie negali ignoruoti mūsų“, – sakė G. Thunberg.
„Mūsų lyderiai nesiima lyderystės. O lyderystė atrodo taip“, – pridūrė ji, pirštu rodydama į minią.
Greta Thunberg dalyvavo proteste Londone prieš bankų vaidmenį klimato krizėje. EPA-ELTA nuotr.
Londonas, spalio 29 d. (AFP-ELTA). Prieš JT klimato konferenciją Škotijoje švedų aktyvistė Greta Thunberg dalyvavo protesto akcijoje Londone, kurioje kritikavo pasaulio bankų vaidmenį per klimato krizę. Kartu su keliomis dešimtimis bendražygių ji penktadienį ragino bankus nutraukti aplinkai kenksmingų projektų, įskaitant iškastinio kuro gavybos, finansavimą.
18-metė G. Thunberg su savo rėmėjais protestavo prie „Standard Chartered“ būstinės Londone. Vienas plakatų skelbė „Jokių pinigų klimato chaosui! Nustokite finansuoti mūsų naikinimą“. Žinoma klimato aktyvistė kalbos nesakė, tačiau vėliau tviteryje kritikavo, kad „bankai vis dar didžiules pinigų sumas investuoja į iškastinį kurą ir taip destabilizuoja planetą ir rizikuoja žmonių gyvybėmis“.
Prieš sekmadienį Glazge prasidėsiančią pasaulio klimato konferenciją COP26 daugelyje šalių planuojami panašūs protestai. G. Thunberg, jos pačios teigimu, ketina dalyvauti „klimato teisingumo“ eitynėse Glazge kitą penktadienį.
Greta Thunberg. EPA – ELTA nuotr.
Stokholmas, spalio 14 d. (ELTA). 18-metė klimato aktyvistė Greta Thunberg išsikraustė iš tėvų namų. Interviu agentūrai „Reuters“ ji atskleidė nebegyvenanti su tėvais.
G. Thunberg pasakojo įsikrausčiusi į nuomojamą būstą Stokholme, tačiau ne viena, o su dviem savo keturkojais. „Ir laimei, esu Švedijoje, kur žmonės ne taip domisi įžymybėmis“, – sakė ji.
Naujajame bute mergina gyvena su juoda labradoro kalyte Roxy ir auksaspalviu retriveriu Moses. Ją dažai aplanko tėvai bei jaunesnioji sesutė.
G. Thunberg, išgarsėjusi savo penktadieniniais mokyklos streikais, teigė toliau tęsianti mokslus, kuriuos derina su veikla judėjime „Penktadieniai už ateitį“ („Fridays For Future“). „Aš mėginu būti efektyvi: mokykloje padarau namų uždavinius, kad, kai grįžtu namo, turėčiau laiko kitiems dalykams, darbui“, – sakė G. Thunberg. Pabaigusi mokyklą, ji norėtų toliau studijuoti. „Tai man labai patinka“, – kalbėjo klimato aktyvistė. Paklausta apie ateitį, ji sakė: „Matysime, kur aš galiausiai atsidursiu“.
Tačiau interviu priežastis buvo ne nauja G. Thunberg gyvenamoji vieta, o Glazge vyksianti Pasaulio klimato konferencija. „Manau, kad girdėsime daug gražių kalbų ir daug pažadų, – sakė ji. – Tačiau jie, įdėmiai panagrinėjus, bus daugiau ar mažiau nereikšmingi. Visa tai bus tik tam, kad žiniasklaida turėtų apie ką pranešti“. Po to esą veikiausiai viskas liks kaip buvę.
„Konferencija duos rezultatų tik tada, jei bus didelis, masinis spaudimas iš išorės“, – tęsė G. Thunberg. Anot jos, dar esame toli nuo to, kas turi būti padaryta. Tačiau maža viltis esą rusena: „Galbūt yra sąžiningų lyderių, kurie aiškiai parodys, kad būtina skubėti ir pažadins žmones“.
G. Thunberg sakė tikriausiai dalyvausianti JT susitikime, tačiau būgštauja, kad vėl nusivils.
Greta Thunberg. EPA-ELTA nuotr.
Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg antradienį gavo pirmąją vakcinos nuo COVID-19 dozę.
„Esu be galo dėkinga ir privilegijuota, galėdama gyventi tokioje pasaulio dalyje, kurioje jau galiu pasiskiepyti“, – savo tviteryje parašė 18-metė ir kartu pridėjo nuotrauką su pleistru ant rankos.
G. Thunberg taip pat sukritikavo pasaulinį vakcinų paskirstymą ir pavadino jį „labai neteisingu“.
Anot leidinio „New York Times“, 84 proc. pasaulyje iki šiol atliktų vakcinacijų įvyko dideles ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, o tuo metu vos 0,3 proc. vakcinos dozių sunaudota mažas pajamas gaunančiose valstybėse, rašė aktyvistė.
G. Thunberg pridūrė, kad „niekas nėra saugus, kol visi nėra saugūs“, ir paragino žmones nedvejoti, kai jiems yra pasiūloma vakcinos dozė. „Tai gelbsti gyvybes“, – teigė ji.
Švedijoje bent vieną vakcinos dozę iki šiol gavo apie 77 proc. suaugusiųjų. Iš jų beveik pusė yra paskiepyti abiem vakcinos dozėmis.
Greta Thunberg. EPA – ELTA nuotr.
Švedų klimato aktyvistė Greta Thunberg skyrė 100 tūkst. eurų iš savo fondo „Covax“ vakcinų programai paremti, pirmadienį pranešė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).
„Covax“ yra už lygias galimybes prieiti prie vakcinų kovojanti ir vakcinų dozes skurdesnėms šalims tiekianti programa.
„Tarptautinė bendruomenė turi rodyti daugiau iniciatyvos ir spręsti šią vakcinų nelygybės tragediją, – sakė 18-metė aktyvistė G. Thunberg. – Kaip ir klimato krizės klausimu, pirmiausia turime padėti tiems, kurie yra labiausiai pažeidžiami.“
Klimato aktyvistė Greta Thunberg. EPA-ELTA nuotr.
Pirmuosiuose šiais metais Švedijoje pasirodysiančiuose pašto ženkluose bus pavaizduota 18-metė aplinkosaugos aktyvistė Greta Thunberg. Tai antradienį pranešė bendrovė „Postnord“.
„Motyvai pašto ženkluose turi atspindėti mūsų gyvenamą laikotarpį, kuriame ekologijos problema aktuali jau daug metų, prie to prisidėjo ir stiprus G. Thunberg balsas“, – sakoma pranešime.
Švedijos pašto ženkluose bus pavaizduota aplinkosaugos aktyvistė G. Thunberg. EPA-ELTA nuotr.
Piešinį pašto ženklui sukūrė dailininkas Henningas Trollbäckas. Jame Greta su geltonu apsiaustu stovi ant uolos žydro dangaus su įvairiaspalviais debesimis fone ir žvelgia į kregždes.
Be Gretos atvaizdo, naujus pašto ženklus puošia Švedijos floros ir faunos motyvai. Pašto ženklai bus parduodami nuo sausio 14 d., jie kainuos po 12 kronų (1,15 euro).
G. Thunberg savo „Mokyklos streiku už klimatą“ prieš dvejus metus padėjo pamatus dabartiniam judėjimui „Penktadieniai už ateitį“. Ji buvo nominuota Nobelio taikos premijai, pelnė kitų apdovanojimų.
Greta Thunberg. EPA-ELTA nuotr.
Klimato aktyvistė Greta Thunberg paragino žmones „Juodąjį penktadienį“ nepirkti bereikalingai.
„Perdėtas vartojimas naikina dabartines ir būsimas gyvenimo sąlygas ir pačią planetą, – rašė 17-metė švedė tviteryje ir instagrame. – Nepirkite daiktų, kurių jums nereikia“.
„Juodąjį penktadienį“ fizinės ir internetinės parduotuvės vilioja klientus didelėmis nuolaidomis.
Klimato aktyvistai kritikuoja, kad perdėtas vartojimas gilina klimato krizę – gamyba, pavyzdžiui, didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir sekina brangius planetos resursus.
„Klimato krizė reikalauja, kad pereitume prie tvaraus gyvenimo būdo, – neseniai rašė G. Thunberg gimtosios Švedijos laikraštis „Aftonbladet“. – Mums nepadės, jei didžiosios įmonės darys viską, kad skatintų vartojimą“.
Su grotažyme #BlockFriday daugelis klimato aktyvistų reikalavo blokuoti „Juodąjį penktadienį“.
Klimato aktyvistė Greta Thunberg. EPA-ELTA nuotr.
Klimato aktyvistė Greta Thunberg galimą JAV prezidento Donaldo Trumpo pralaimėjimą rinkimuose išnaudojo revanšui jo pamėgtame „Twitter“ tinkle.
Reaguodama į D. Trumpo tviterio žinutę, kurioje prezidentas reikalauja nutraukti balsų skaičiavimą JAV, G. Thunberg rašė: „Kaip juokinga. Donaldui reikia spręsti savo pykčio valdymo problemą ir tada su draugu pažiūrėti gerą seną filmą! Atsipalaiduok, Donaldai, atsipalaiduok!“
Identišką tviterio žinutę D. Trumpas parašė praėjusį gruodį apie G. Thunberg. Tai jis padarė po to, kai jaunoji klimato aktyvistė „Time“
žurnalo buvo paskelbta „Metų žmogumi“.
„Taip juokinga“, – rašė D. Trumpas tada tviteryje. Ir kandžiai pridūrė: „Gretai reikia spręsti savo pykčio valdymo problemą ir tada su draugu pažiūrėti gerą seną filmą. Atsipalaiduok Greta, atsipalaiduok!“
G. Thunberg savo ruožtu iš karto sureagavo į D. Trumpo žodžius ir pakeitė savo apibūdinimą tviteryje. „Paauglė, kuri sprendžia savo pykčio valdymo problemą. Kaip tik šiuo metu atsipalaiduoju ir su draugu žiūriu gerą seną filmą“, – rašė ji savo tviterio paskyroje.
Respublikonas D. Trumpas praeityje ne kartą reiškė abejones, kad klimato kaita apskritai vyksta ir jei taip, kad ji yra nulemta žmogaus.
Po metų pertraukos Švedijos aplinkosaugos aktyvistė Greta Thunberg grįžo į mokyklos suolą. 17-metė pirmadienį tviteryje rašė: „Mano metai be mokyklos baigėsi, nuostabu pagaliau vėl būti mokykloje!“
Stokholme mokslo metai prasidėjo praėjusios savaitės viduryje.
G. Thunberg metus laiko nelankė mokyklos, kad galėtų visą savo dėmesį skirti kovai su klimato kaita. 2019-aisiais moksleivė jachta kirto Atlantą, kad galėtų dalyvauti klimato viršūnių susitikime ir demonstracijose, be kita ko, JAV.
G. Thunberg paragino Vokietijos kanclerę A. Merkel palikti klimato „komforto zoną“. EPA-ELTA nuotr.
Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg paragino Vokietijos kanclerę Angelą Merkel „išdrįsti galvoti apie ilgalaikes perspektyvas“ ketvirtadienį vykusio susitikimo metu, kuriame jos aptarė klimato krizę ir kovos su klimato atšilimu priemones, skelbia „Reuters“.
90 minučių trukmės susitikimo metu A. Merkel išdėstė savo klimato politikos prioritetus Vokietijos pirmininkavimo ES metu, – kalbėjo apie ES tikslą iki 2050 metų pasiekti neutralumą klimatui ir tarpinius tikslus iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, sakė vyriausybės atstovas.
Po susitikimo reporteriams G. Thunberg sakė, kad A. Merkel buvo maloni ir labai draugiška, tačiau teigė, jog kanclerė turi didelę atsakomybę ir didžiulę galimybę tapti pasaulio lydere kovoje su klimato kaita.
„Svarbiausia yra tai, kad pradėtume į klimato krizę žvelgti taip pat, kaip žvelgiame į kitas krizes“, – sakė G. Thunberg, pridurdama, kad ji ir dar keletas kitų aktyvistų A. Merkel paprašė skubiau spręsti su klimato kaita susijusias problemas.
„Ko mes norime, tai – lyderių. Norime, kad žmonės imtųsi daugiau veiksmų, išdrįstų palikti savo komforto zonas, pirmenybę teiktų mūsų laukiančiai ateičiai ir išdrįstų galvoti apie ilgalaikes perspektyvas“, – teigė jaunoji aktyvistė.
Prie G. Thunberg susitikime prisijungė keletas „Fridays for Future“ judėjimo narių, tarp kurių ir aktyvistė Luisa Neubauer. Greta Thunberg. EPA-ELTA nuotr.
„Ji bent patvirtino, kad yra pasiryžusi pirmininkavimo laikotarpiu ką nors padaryti, – sakė L. Neubauer. – Tačiau galiausiai kalbama apie bendrus biudžetus, apie labai aiškius tikslus, apie skaičius ir duomenis ir tai, kad mums reikia veiksmų, o ne labai gražių ir didelių žodžių.“
Vyriausybės atstovas teigė, kad A. Merkel ir aktyvistai bendrai sutiko, kad globalinis atšilimas kelia iššūkių pasauliui, o išsivysčiusios valstybės turi didelę atsakomybę su jais tvarkytis.
„To pagrindas yra nuoseklus Paryžiaus klimato susitarimo įgyvendinimas“, – sakė vyriausybės atstovas.
Vokietijos vyriausybė anksčiau šią savaitę pripažino, kad būtų neįvykdžiusi savo 2020 metų klimato tikslų, jei koronaviruso pandemijos sukeltas ekonominis chaosas nebūtų smarkiai sumažinęs šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo.
Greta Thunberg. EPA – ELTA nuotr.
Greta Thunberg buvo apdovanota Portugalijos Gulbenkiano fondo premija už nuopelnus žmoniškumui, skiriama už kovą prieš klimato kaitą. Jai paskirta milijono eurų suma.
17-metė klimato aktyvistė premijos sulaukė už jos pastangas stabdyti klimato kaitą bei ekologijos krizę, pirmadienį paskelbtame pranešime teigė fondo atstovai.
Padėką G. Thunberg išsakė tviterio paskyroje. „Tai man reiškia labai daug, viliuosi, kad premija padės man pasaulyje padaryti dar daug gero“, – socialiniame tinkle paviešintame vaizdo įraše sakė G. Thunberg.
Aktyvistė yra pirmasis šio fondo apdovanotas žmogus. Konkrečiai ši už kovą prieš klimato kaitą Gulbenkiano fondo teikiama premija buvo įsteigta šiemet. G. Thunberg pasirinkta iš 136 nominantų, kilusių iš 43 šalių.
Komisijos pirmininkas Jorge Sampaio teigė, kad už ją balsavo dauguma komisijos narių.
J. Sampaio atkreipė dėmesį į tam tikrą G. Thunberg kovos su klimato kaita „formą, kuri leido jai suburti jaunąją kartą siekti su klimatu susijusių tikslų, taip pat į jos ryžtingą kovą, siekiant panaikinti status quo, kuris nepasiduoda pokyčiams – tai ją daro viena nepaprasčiausių šių laikų asmenybių“.
Greta Thunberg. EPA-ELTA nuotr.
Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg šeštadienį sakė, kad „juodujų gyvybės rūpi“ (angl. „black lives matter“) judėjimo protestai rodo, kad visuomenė pasiekė „lūžio tašką“, po kurio pagaliau imama kalbėti apie neteisybes.
„Panašu, kad pasiekėme tam tikrą visuomeninį lūžio tašką, kurį pasiekus žmonės ima suprasti, jog tokiems dalykams negalime nuolatos atgręžti nugarų“, – sakė 17-metė aktyvistė interviu transliuotojui BBC.
„Šių neteisybių negalime nuolatos šluoti po kilimu“, – pridūrė ji.
Interviu su G. Thunberg paskelbtas pasaulio sostinėms besiruošiant dar vienam antirasistinių protestų savaitgaliui. Protestus įžiebė neginkluoto afroamerikiečio George’o Floydo mirtis nuo baltųjų policijos pareigūnų rankų.
Britų protestuotojai nuvertė XVII amžiaus vergų prekybininko statulą, o Anglijos bažnyčia ir Anglijos bankas išreiškė gailestį kadaise pasipelnius iš vergų pardavimų į Šiaurės ir Pietų Ameriką.
Penktadienį JAV Vašingtono mieste buvo nuversta ir padegta buvusio Konfederacijos generolo, pasisakiusio už vergiją, statula.
G. Thunberg sakė, kad „žmonės suranda savo balsus ir ima suprasti, kad jie iš tikrųjų gali turėti įtakos.“
Interviu ji taip pat papasakojo apie savo nuostabą dėl didžiulio JAV skurdo lygio, apie kurį ji sužinojo keliaudama su savo tėčiu elektriniu automobiliu, kurį pasiskolino iš buvusio Kalifornijos gubernatoriaus ir aktoriaus Arnoldo Schwarzeneggerio.
„Šokiravo išgirsti žmones kalbant apie tai, kad jie negali sau leisti nusipirkti maisto“, – sakė ji.
Šeštadienį Londone ir Škotijos sostinėje Edinburge numatoma naujų protestų.
Klimato aktyvistė Greta Thunberg. EPA-ELTA nuotr.
Tarptautinę moters dieną klimato aktyvistė Greta Thunberg socialiniuose tinkluose pasidalino mintimis apie pasaulyje vyraujančią moterų nelygybę.
„Pripažįstame, kad šiuolaikinėje visuomenėje toli gražu nėra pasiekta moterų ir vyrų lygybė. Be lyčių lygybės nebus ir klimato teisingumo“, – savo feisbuko įraše teigia septyniolikmetė aktyvistė iš Švedijos.
Anot G. Thunberg, Tarptautinė moters diena neturėtų būti klaidingai suprantama kaip proga aukštinti moteris: tai turėtų būti proga rimtai apsvarstyti, kaip visuomenėje galėtų būti patobulinta lyčių lygybė.
„Mes, moterys, šiandien ir kiekvieną dieną norime ne šventės ar sveikinimų, o lygybės“, – rašo klimato aktyvistė.
Panašaus pobūdžio žinutėje, paskelbtoje „Instagram“ tinkle, ji pabrėžia dvigubą klimato pokyčių ir moterų nelygybės pasaulio pietuose poveikį. „Mums vis dar liko daug nuveikti“, – pridūrė paauglė.
G. Thunberg pradėjo pasaulinį mokinių judėjimą, kurio tikslas – vietoje ėjimo į pamokas penktadieniais rengti įvairias akcijas dėmesiui į klimato problemas atkreipti. Pirmasis toks mokyklinis streikas surengtas 2018 m. rugpjūtį.
Paauglė tapo pavyzdžiui daugybei mergaičių ir berniukų visame pasaulyje.
Sąjūdis prieš Astravo AE. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vertindami susibūrusį Sąjūdį prieš Astravo atominę elektrinę (AE), energetikos ekspertas ir politologai sako, kad Lietuva apie matomas grėsmes turi kalbėti, tačiau kartu pabrėžia, jog svarbūs ir realūs veiksmai.
Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas tvirtina, kad Europoje yra ne vienas pavyzdys, kai pastatyta atominė elektrinė taip ir nebuvo niekada paleista. Vis dėlto, vertindamas susibūrusį Antiastravinį judėjimą, A. Sekmokas pažymi, kad Lietuvai svarbu ne tik kalbėti, tačiau ir daryti konkrečius veiksmus.
Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas, politologas Laurynas Jonavičius pabrėžia, kad projektas yra ne tik praktinis, tačiau ir politinis.
Tokią Antiastravinio sąjūdžio potekstę mato ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas profesorius Algis Krupavičius. Jo teigimu, toks judėjimas yra ne tik smarkiai pavėluotas, tačiau ir abejotinas – Astravo AE saugumo klausimus, pasak A. Krupavičiaus, labiausiai turėtų kelti Lietuvos institucijos, o ne politikai prieš rinkimus.
A. Sekmokas tiki, kad Astravo AE gali nepradėti darbo: Lietuva turi ne tik kalbėti
Kaip Eltai sakė A. Sekmokas, Europoje yra pavyzdžių, kai pastatytos AE taip ir nepradėjo darbo, o jų projektai buvo nutraukti, – pavyzdžiui, prie Austrijos sostinės Vienos (Zwentendorfo AE. – ELTA) arba Švedijoje, netoli sąsiaurio su Danijos sostine Kopenhaga (Barsbeko AE. – ELTA).
Jo manymu, Lietuvai svarbiausia ne tik kalbėti apie problemą – reikia, pasak A. Sekmoko, atjungti elektros linijas, leidžiančias Baltarusijai eksportuoti elektrą. Tada, pasak buvusio energetikos ministro, Astravo AE projektas nebeturėtų perspektyvos.
„Viskas labai didele dalimi priklausys nuo Lietuvos veiksmų. Astravo AE yra statoma ir pastatyta ant sienos su Lietuva, ir tikslas buvo eksportuoti elektrą į Lietuvą ir ES šalis per Lietuvą. Buvo įvertinta, kad yra visa elektros perdavimo infrastruktūra, sukurta Ignalinos AE, kurią galima panaudoti ir kuri yra visiškai tinkama, kad per ją – per elektros jungtis „NordBalt“ ir „LitPol Link“ – jungtis į Švediją ir Lenkiją, kad ta elektra būtų eksportuojama į ES šalis, ne tik į Lietuvą – ir Latviją, Estiją. Lietuva yra pagrindinis mazgas, ir per ją iš esmės eina pagrindinės linijos, per kurias ta elektra galėtų būti eksportuota. Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
Į Lietuvą iš Baltarusijos ateina keturios aukštos įtampos elektros perdavimo linijos, kurios tam tikslui ir buvo numatytos panaudoti. Jeigu Lietuva, pradėjus veikti Astravo AE, išjungtų tas linijas, tai iš karto šito projekto ekonominis pagrindimas labai rimtai susiūbuotų, jeigu jis išvis galėtų būti įgyvendintas“, – teigė A. Sekmokas.
Lietuvai uždarius elektros perdavimo linijas, atkreipė dėmesį A. Sekmokas, Baltarusijai labiau finansiškai apsimokėtų apskritai nepradėti elektros gamybos Astravo AE, nei vėliau inicijuoti visos elektrinės sustabdymą.
„Jeigu iš eksporto pajamų Baltarusija negautų, turiu galvoje, konvertuojama valiuta, tai jau dabar to projekto ekonominis pagrindimas ir nauda yra abejotina. Tada tokią elektrinę eksploatuoti ir pasiryžti jos uždarymo kaštams būtų visiškai neracionalu. Žymiai pigiau yra tą projektą nutraukti, uždaryti AE, negu pasiryžti jį tęsti ir prisiimti dar didesnes išlaidas ir kaštus“, – pabrėžė energetikas.
Politologas: Antiastravinio sąjūdžio idėja graži
Tuo metu VU TSPMI dėstytojas, užsienio politikos ekspertas Laurynas Jonavičius sako, kad susibūręs Antiastravinis projektas ir siekis sustabdyti elektrinės paleidimą kaimyninėje šalyje yra kompleksinis dalykas, – jo teigimu, tai yra tiek politinis projektas, tiek rimtas tikslas, reikalaujantis daug analitinio skaičiavimo.
„Jeigu žmonės turi tikslą, jeigu mato esant galimybę jį pasiekti, tai turi teisę tai daryti. Interesas yra gražus, geras, ir iš principo idėja yra tvarkinga. Kiek tai yra įgyvendinama praktiškai – kitas klausimas. Čia kaip paklausti, ar tai, ką sako Greta Thunberg, yra blogai ar gerai. Gerai, aišku, bet vėlgi viso to praktinis įgyvendinimas yra analitinis dalykas – reikia daug skaičiuoti, analizuoti ir daryti. Antra vertus, tai yra ir politinis projektas, palaikantis matomumą, iškeliantis klausimą, kas yra gerai. Negali sakyti, kad čia yra bloga idėja, – tai yra labai gera idėja, tvarkinga. Ar ji duos rezultatų, pažiūrėsime vėliau“, – Eltai sakė L. Jonavičius. Sąjūdis prieš Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
Paklaustas, kaip vertina socialdemokratų išsakytą kritiką Antiastraviniam sąjūdžiui, pavadinus jį konservatorių rinkimų kampanija, politologas atsakė, kad tiesos čia galima įžvelgti, tačiau, L. Jonavičiaus teigimu, visa tai priklauso nuo politinių oponentų požiūrio.
„Visi mato, ką nori matyti. Yra turbūt tiesos tame – laikas, kada tai susikūrė, kontekstas, kas tai sukūrė ir kaip sukūrė, kaip ir pasitarnautų tokiems teiginiams, kad tai yra priešrinkiminės kampanijos dalis, bet tai yra iš kelių elementų susidedantis procesas, ir natūralu, kad tie, kurie palaiko idėją, matys vienus elementus, o tie, kurie jos nepalaiko, matys kitus elementus“, – pridūrė L. Jonavičius.
Jo teigimu, Antiastravinis sąjūdis nedaro didelės neigiamos arba teigiamos įtakos Lietuvos ir Baltarusijos santykiams.
„Kol kas nei labai kenkia, nei labai gerina tų santykių. Jų tokių rimtų nelabai yra, pokalbis, dialogas vyksta, bet čia jeigu mes matome grėsmę, tai kažką daryti (reikia. – ELTA), kalbėtis, ieškoti būdų, kaip išspręsti. Taip, tai sunku, galima nesikalbant deklaruoti savo tiesą, bet klausimas, ar tas savo tiesos deklaravimas duos rezultatų“, – apibendrino L. Jonavičius.
Tuo metu A. Sekmokas dar kartą pabrėžė – Lietuva turi ne tik kalbėti.
„Čia yra ne tik kalbėjimas. Kalbėti Europos mastu labai svarbu, bet svarbiausia yra ne tik kalbėjimas. Svarbiausia yra elektros perdavimo linijų į Astravo AE (…) išjungimas – tai lemiamas veiksnys dėl tolimesnės Astravo AE perspektyvos. Išjungti tas elektros linijas, kol nepradėjo veikti AE arba tik pradėjus veikti, nėra vėlu. Išjungus tas linijas Astravo AE praranda bet kokią perspektyvą“, – konstatavo A. Sekmokas.
A. Krupavičius įžvelgia priešrinkiminį judėjimą: nereikia galvoti, kad Baltarusija – išprotėjusi valstybė
Vis dėlto dar vienas Eltos kalbintas politologas, VDU profesorius A. Krupavičius, kalbėdamas apie susibūrusį judėjimą prieš Astravo AE, pažymėjo kad panašių sąjūdžių susikūrimai priešrinkiminiu laikotarpiu nėra atsitiktinumas.
„Žvelgiant į Antiastravinį sąjūdį galima kelti labai daug klausimų, kodėl jis atsiranda būtent čia ir dabar, kai iki rinkimų lieka 8 mėnesiai, nors galimybių tokį sąjūdį įkurti buvo, ko gero, beveik 10 metų. Per tuos 10 metų net panašių idėjų viešojoje erdvėje nebuvo išsakyta. Dar daugiau – tas rinkimų pamušalas darosi stipresnis, kai įvertinamas faktas, kad Astravo AE praktiškai jau yra pastatyta, iš esmės pirmasis jos blokas netrukus jau pereis arba pereina į bandymų stadiją ir reaktoriuje labai netolimoje ateityje turėtų atsirasti branduolinis kuras. Tokių faktų šviesoje Antiastravinis vajus atrodo, švelniai tariant, abejotinai“, – Eltai sakė A. Krupavičius.
Profesorius išskyrė vieną iš prieš Astravo AE pasisakančių aktyvistų argumentų – statomos elektrinės atstumą nuo Lietuvos sostinės Vilniaus. Astravo AE saugumo užtikrinimas, o ne atstumo nuo elektrinės kvestionavimas, pasak jo, turėtų būti Lietuvos pagrindinis tikslas. Kartu politologas pateikė ir statistinių duomenų.
„Jeigu mes pažiūrėtume į tikrovę objektyviai, tai, iš atstumų statistikos, ji tikrai yra labai įdomi. JAV 1/3 gyventojų gyvena 50 arba mažiau mylių atstumu nuo atominių elektrinių. (…) Viena iš arčiausiai esančių AE prie miestų yra Toronte, Kanadoje, kur atstumas nuo Toronto, kuris turi beveik tokį patį skaičių, kaip visa Lietuva, yra apie 30 kilometrų. Iš tikrųjų saugumo argumentų negalima pakeisti atstumo argumentais“, – pabrėžė VDU profesorius, pridūręs, kad atominės elektrinės, statomos šalies viduje, saugumu yra suinteresuota ir pati Baltarusija.
„Nereikia įsivaizduoti, kad Baltarusija yra išprotėjusi valstybė. Lietuvos erdvėje yra nepopuliaru sakyti, ir mes labai mėgstame kurti įvairias sąmokslo teorijas, bet Baltarusija ir jos lyderiai nėra išprotėję, – jie sau po kėde bombos tikrai nesiekia pasidėti. Jie lygiai taip pat yra suinteresuoti Baltarusijos AE saugumu. Mes spręsti vietos klausimą gerokai pavėlavom“, – apibendrino A. Krupavičius. Astravo AE. EPA – ELTA nuotr.
Politologas taip pat priminė premjero Sauliaus Skvernelio idėją bei siūlymą Minskui Astravo AE pakeisti modernia dujine elektrine.
„Tuo pirmuoju S. Skvernelio atveju planas-chuliganas buvo rinkimų galimas instrumentas. Lygiai taip pat, panašu, yra ir su dabartiniu Sąjūdžiu. (…) Yra tam tikros prasmės tame Sąjūdyje tik vienu aspektu – kiek jis galėtų prisidėti prie tos elektrinės saugumo padidinimo ir jos saugumo garantijų. Tiesą sakant, tai yra labiau ne Antiastravo sąjūdžio reikalas, kiek Lietuvos valstybės ir jos institucijų užduotis, – kad niekam nekiltų abejonių ir Astravo AE saugumo srityje būtų visi saugikliai sudėlioti“, – pridūrė A. Krupavičius.
Sąjūdis prieš Astravo AE šeštadienį Seime vykusio pirmojo suvažiavimo metu kreipėsi į Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, primena ELTA. Laiške į kaimyninės šalies vadovą Sąjūdžio iniciatoriai siūlo „neforsuoti tos atominės elektrinės pirmojo bloko paleidimo, ignoruojant tarptautinius saugumo reikalavimus ir mūsų gerąją kaimynystę“. Suvažiavime taip pat buvo pristatyta ir peticija Europos Parlamentui dėl Astravo AE sustabdymo, šioje elektrinėje pagamintos elektros energijos importo į ES asocijuotąsias šalis uždraudimo ir Baltijos valstybių elektros tinklų sinchronizacijos su Europos tinklu paspartinimo.
Du švedų parlamentarai ketvirtadienį 2020 m. Nobelio taikos premijai nominavo paauglę klimato aktyvistę Gretą Thunberg ir pasaulinį protestų judėjimą „Penktadieniai už ateitį“.
„Greta Thunberg yra klimato aktyvistė, o pagrindinė priežastis, kodėl ji nusipelnė Nobelio taikos premijos, yra tai, kad, nepaisant jauno amžiaus, ji sunkiai dirbo, kad atvertų politikų akis klimato krizės atžvilgiu“, – laiške Norvegijos Nobelio komitetui rašė Kairės partijos parlamentarai Jensas Holmas ir Hakanas Svennelingas.
„Klimato krizė sukurs naujus konfliktas ir galiausiai karus. Taigi, veiksmai siekiant emisijų sumažinimo ir Paryžiaus susitarimo laikymosi kartu yra ir taiką nešantys veiksmai“, – teigė parlamento nariai.
Politikai pridūrė, kad be judėjimo „Penktadieniai už ateitį“ ir G. Thunberg „klimato klausimas nebūtų taip plačiai įtrauktas į darbotvarkę, kaip yra dabar“.
17-metė G. Thunberg buvo minima tarp kandidatų sulaukti Nobelio taikos premijos 2019 m., tačiau ši garbė atiteko Etiopijos premjerui Abiy Ahmedui už jo pastangas užbaigiant ilgai trukusį konfliktą su kaimynine Eritrėja.
Vos per metus Aspergerio sindromu serganti klimato aktyvistė tapo balsu kartos, kuriai didžiulį nerimą kelia klimato kaitos krizė.
2018 m. rugpjūtį G. Thunberg pradėjo „mokyklos streikus už klimatą“ prie Švedijos parlamento. Nuo tada jos veiksmai įkvėpė milijonus jaunų žmonių reikalauti pokyčių kovoje su klimato kaita.
Norvegijos Nobelio komitetas priima paraiškas dėl Nobelio taikos premijos nominantų iki vasario 1 d. Tūkstančiai žmonių turi teisę teikti paraiškas, tarp jų – buvę laureatai, dalis universitetų profesorių, parlamentų nariai ir vyriausybių ministrai, taip pat dabartiniai ir buvę Norvegijos Nobelio komiteto nariai.
Komitetas niekada neatskleidžia nominantų vardų, tačiau kandidatus nominavę žmonės turi teisę atskleisti savo siūlymus.
