Greta Thunberg. EPA-ELTA nuotr.

Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg šeštadienį sakė, kad „juodujų gyvybės rūpi“ (angl. „black lives matter“) judėjimo protestai rodo, kad visuomenė pasiekė „lūžio tašką“, po kurio pagaliau imama kalbėti apie neteisybes.
 
„Panašu, kad pasiekėme tam tikrą visuomeninį lūžio tašką, kurį pasiekus žmonės ima suprasti, jog tokiems dalykams negalime nuolatos atgręžti nugarų“, – sakė 17-metė aktyvistė interviu transliuotojui BBC.
 
„Šių neteisybių negalime nuolatos šluoti po kilimu“, – pridūrė ji.
 
Interviu su G. Thunberg paskelbtas pasaulio sostinėms besiruošiant dar vienam antirasistinių protestų savaitgaliui. Protestus įžiebė neginkluoto afroamerikiečio George’o Floydo mirtis nuo baltųjų policijos pareigūnų rankų.
 
Britų protestuotojai nuvertė XVII amžiaus vergų prekybininko statulą, o Anglijos bažnyčia ir Anglijos bankas išreiškė gailestį kadaise pasipelnius iš vergų pardavimų į Šiaurės ir Pietų Ameriką.
 
Penktadienį JAV Vašingtono mieste buvo nuversta ir padegta buvusio Konfederacijos generolo, pasisakiusio už vergiją, statula.
G. Thunberg sakė, kad „žmonės suranda savo balsus ir ima suprasti, kad jie iš tikrųjų gali turėti įtakos.“
 
Interviu ji taip pat papasakojo apie savo nuostabą dėl didžiulio JAV skurdo lygio, apie kurį ji sužinojo keliaudama su savo tėčiu elektriniu automobiliu, kurį pasiskolino iš buvusio Kalifornijos gubernatoriaus ir aktoriaus Arnoldo Schwarzeneggerio.
 
„Šokiravo išgirsti žmones kalbant apie tai, kad jie negali sau leisti nusipirkti maisto“, – sakė ji.
 
Šeštadienį Londone ir Škotijos sostinėje Edinburge numatoma naujų protestų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.21; 02:00

Klimato aktyvistė Greta Thunberg. EPA-ELTA nuotr.

Tarptautinę moters dieną klimato aktyvistė Greta Thunberg socialiniuose tinkluose pasidalino mintimis apie pasaulyje vyraujančią moterų nelygybę.
 
„Pripažįstame, kad šiuolaikinėje visuomenėje toli gražu nėra pasiekta moterų ir vyrų lygybė. Be lyčių lygybės nebus ir klimato teisingumo“, – savo feisbuko įraše teigia septyniolikmetė aktyvistė iš Švedijos.
 
Anot G. Thunberg, Tarptautinė moters diena neturėtų būti klaidingai suprantama kaip proga aukštinti moteris: tai turėtų būti proga rimtai apsvarstyti, kaip visuomenėje galėtų būti patobulinta lyčių lygybė.
 
„Mes, moterys, šiandien ir kiekvieną dieną norime ne šventės ar sveikinimų, o lygybės“, – rašo klimato aktyvistė.
 
Panašaus pobūdžio žinutėje, paskelbtoje „Instagram“ tinkle, ji pabrėžia dvigubą klimato pokyčių ir moterų nelygybės pasaulio pietuose poveikį. „Mums vis dar liko daug nuveikti“, – pridūrė paauglė.
 
G. Thunberg pradėjo pasaulinį mokinių judėjimą, kurio tikslas – vietoje ėjimo į pamokas penktadieniais rengti įvairias akcijas dėmesiui į klimato problemas atkreipti. Pirmasis toks mokyklinis streikas surengtas 2018 m. rugpjūtį.
 
Paauglė tapo pavyzdžiui daugybei mergaičių ir berniukų visame pasaulyje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.08; 15:00

Sąjūdis prieš Astravo AE. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vertindami susibūrusį Sąjūdį prieš Astravo atominę elektrinę (AE), energetikos ekspertas ir politologai sako, kad Lietuva apie matomas grėsmes turi kalbėti, tačiau kartu pabrėžia, jog svarbūs ir realūs veiksmai.
 
Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas tvirtina, kad Europoje yra ne vienas pavyzdys, kai pastatyta atominė elektrinė taip ir nebuvo niekada paleista. Vis dėlto, vertindamas susibūrusį Antiastravinį judėjimą, A. Sekmokas pažymi, kad Lietuvai svarbu ne tik kalbėti, tačiau ir daryti konkrečius veiksmus.
 
Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas, politologas Laurynas Jonavičius pabrėžia, kad projektas yra ne tik praktinis, tačiau ir politinis.
 
Tokią Antiastravinio sąjūdžio potekstę mato ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas profesorius Algis Krupavičius. Jo teigimu, toks judėjimas yra ne tik smarkiai pavėluotas, tačiau ir abejotinas – Astravo AE saugumo klausimus, pasak A. Krupavičiaus, labiausiai turėtų kelti Lietuvos institucijos, o ne politikai prieš rinkimus.
 
A. Sekmokas tiki, kad Astravo AE gali nepradėti darbo: Lietuva turi ne tik kalbėti
 
Kaip Eltai sakė A. Sekmokas, Europoje yra pavyzdžių, kai pastatytos AE taip ir nepradėjo darbo, o jų projektai buvo nutraukti, – pavyzdžiui, prie Austrijos sostinės Vienos (Zwentendorfo AE. – ELTA) arba Švedijoje, netoli sąsiaurio su Danijos sostine Kopenhaga (Barsbeko AE. – ELTA).
 
Jo manymu, Lietuvai svarbiausia ne tik kalbėti apie problemą – reikia, pasak A. Sekmoko, atjungti elektros linijas, leidžiančias Baltarusijai eksportuoti elektrą. Tada, pasak buvusio energetikos ministro, Astravo AE projektas nebeturėtų perspektyvos.
 
„Viskas labai didele dalimi priklausys nuo Lietuvos veiksmų. Astravo AE yra statoma ir pastatyta ant sienos su Lietuva, ir tikslas buvo eksportuoti elektrą į Lietuvą ir ES šalis per Lietuvą. Buvo įvertinta, kad yra visa elektros perdavimo infrastruktūra, sukurta Ignalinos AE, kurią galima panaudoti ir kuri yra visiškai tinkama, kad per ją – per elektros jungtis „NordBalt“ ir „LitPol Link“ – jungtis į Švediją ir Lenkiją, kad ta elektra būtų eksportuojama į ES šalis, ne tik į Lietuvą – ir Latviją, Estiją. Lietuva yra pagrindinis mazgas, ir per ją iš esmės eina pagrindinės linijos, per kurias ta elektra galėtų būti eksportuota.
Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
 
Į Lietuvą iš Baltarusijos ateina keturios aukštos įtampos elektros perdavimo linijos, kurios tam tikslui ir buvo numatytos panaudoti. Jeigu Lietuva, pradėjus veikti Astravo AE, išjungtų tas linijas, tai iš karto šito projekto ekonominis pagrindimas labai rimtai susiūbuotų, jeigu jis išvis galėtų būti įgyvendintas“, – teigė A. Sekmokas.
 
Lietuvai uždarius elektros perdavimo linijas, atkreipė dėmesį A. Sekmokas, Baltarusijai labiau finansiškai apsimokėtų apskritai nepradėti elektros gamybos Astravo AE, nei vėliau inicijuoti visos elektrinės sustabdymą.
 
„Jeigu iš eksporto pajamų Baltarusija negautų, turiu galvoje, konvertuojama valiuta, tai jau dabar to projekto ekonominis pagrindimas ir nauda yra abejotina. Tada tokią elektrinę eksploatuoti ir pasiryžti jos uždarymo kaštams būtų visiškai neracionalu. Žymiai pigiau yra tą projektą nutraukti, uždaryti AE, negu pasiryžti jį tęsti ir prisiimti dar didesnes išlaidas ir kaštus“, – pabrėžė energetikas.
 
Politologas: Antiastravinio sąjūdžio idėja graži
 
Tuo metu VU TSPMI dėstytojas, užsienio politikos ekspertas Laurynas Jonavičius sako, kad susibūręs Antiastravinis projektas ir siekis sustabdyti elektrinės paleidimą kaimyninėje šalyje yra kompleksinis dalykas, – jo teigimu, tai yra tiek politinis projektas, tiek rimtas tikslas, reikalaujantis daug analitinio skaičiavimo.
 
„Jeigu žmonės turi tikslą, jeigu mato esant galimybę jį pasiekti, tai turi teisę tai daryti. Interesas yra gražus, geras, ir iš principo idėja yra tvarkinga. Kiek tai yra įgyvendinama praktiškai – kitas klausimas. Čia kaip paklausti, ar tai, ką sako Greta Thunberg, yra blogai ar gerai. Gerai, aišku, bet vėlgi viso to praktinis įgyvendinimas yra analitinis dalykas – reikia daug skaičiuoti, analizuoti ir daryti. Antra vertus, tai yra ir politinis projektas, palaikantis matomumą, iškeliantis klausimą, kas yra gerai. Negali sakyti, kad čia yra bloga idėja, – tai yra labai gera idėja, tvarkinga. Ar ji duos rezultatų, pažiūrėsime vėliau“, – Eltai sakė L. Jonavičius.
Sąjūdis prieš Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
 
Paklaustas, kaip vertina socialdemokratų išsakytą kritiką Antiastraviniam sąjūdžiui, pavadinus jį konservatorių rinkimų kampanija, politologas atsakė, kad tiesos čia galima įžvelgti, tačiau, L. Jonavičiaus teigimu, visa tai priklauso nuo politinių oponentų požiūrio.
 
„Visi mato, ką nori matyti. Yra turbūt tiesos tame – laikas, kada tai susikūrė, kontekstas, kas tai sukūrė ir kaip sukūrė, kaip ir pasitarnautų tokiems teiginiams, kad tai yra priešrinkiminės kampanijos dalis, bet tai yra iš kelių elementų susidedantis procesas, ir natūralu, kad tie, kurie palaiko idėją, matys vienus elementus, o tie, kurie jos nepalaiko, matys kitus elementus“, – pridūrė L. Jonavičius.
 
Jo teigimu, Antiastravinis sąjūdis nedaro didelės neigiamos arba teigiamos įtakos Lietuvos ir Baltarusijos santykiams.
 
„Kol kas nei labai kenkia, nei labai gerina tų santykių. Jų tokių rimtų nelabai yra, pokalbis, dialogas vyksta, bet čia jeigu mes matome grėsmę, tai kažką daryti (reikia. – ELTA), kalbėtis, ieškoti būdų, kaip išspręsti. Taip, tai sunku, galima nesikalbant deklaruoti savo tiesą, bet klausimas, ar tas savo tiesos deklaravimas duos rezultatų“, – apibendrino L. Jonavičius.
 
Tuo metu A. Sekmokas dar kartą pabrėžė – Lietuva turi ne tik kalbėti.
 
„Čia yra ne tik kalbėjimas. Kalbėti Europos mastu labai svarbu, bet svarbiausia yra ne tik kalbėjimas. Svarbiausia yra elektros perdavimo linijų į Astravo AE (…) išjungimas – tai lemiamas veiksnys dėl tolimesnės Astravo AE perspektyvos. Išjungti tas elektros linijas, kol nepradėjo veikti AE arba tik pradėjus veikti, nėra vėlu. Išjungus tas linijas Astravo AE praranda bet kokią perspektyvą“, – konstatavo A. Sekmokas.
 
A. Krupavičius įžvelgia priešrinkiminį judėjimą: nereikia galvoti, kad Baltarusija – išprotėjusi valstybė
 
Vis dėlto dar vienas Eltos kalbintas politologas, VDU profesorius A. Krupavičius, kalbėdamas apie susibūrusį judėjimą prieš Astravo AE, pažymėjo kad panašių sąjūdžių susikūrimai priešrinkiminiu laikotarpiu nėra atsitiktinumas.
 
„Žvelgiant į Antiastravinį sąjūdį galima kelti labai daug klausimų, kodėl jis atsiranda būtent čia ir dabar, kai iki rinkimų lieka 8 mėnesiai, nors galimybių tokį sąjūdį įkurti buvo, ko gero, beveik 10 metų. Per tuos 10 metų net panašių idėjų viešojoje erdvėje nebuvo išsakyta. Dar daugiau – tas rinkimų pamušalas darosi stipresnis, kai įvertinamas faktas, kad Astravo AE praktiškai jau yra pastatyta, iš esmės pirmasis jos blokas netrukus jau pereis arba pereina į bandymų stadiją ir reaktoriuje labai netolimoje ateityje turėtų atsirasti branduolinis kuras. Tokių faktų šviesoje Antiastravinis vajus atrodo, švelniai tariant, abejotinai“, – Eltai sakė A. Krupavičius.
 
Profesorius išskyrė vieną iš prieš Astravo AE pasisakančių aktyvistų argumentų – statomos elektrinės atstumą nuo Lietuvos sostinės Vilniaus. Astravo AE saugumo užtikrinimas, o ne atstumo nuo elektrinės kvestionavimas, pasak jo, turėtų būti Lietuvos pagrindinis tikslas. Kartu politologas pateikė ir statistinių duomenų.
 
„Jeigu mes pažiūrėtume į tikrovę objektyviai, tai, iš atstumų statistikos, ji tikrai yra labai įdomi. JAV 1/3 gyventojų gyvena 50 arba mažiau mylių atstumu nuo atominių elektrinių. (…) Viena iš arčiausiai esančių AE prie miestų yra Toronte, Kanadoje, kur atstumas nuo Toronto, kuris turi beveik tokį patį skaičių, kaip visa Lietuva, yra apie 30 kilometrų. Iš tikrųjų saugumo argumentų negalima pakeisti atstumo argumentais“, – pabrėžė VDU profesorius, pridūręs, kad atominės elektrinės, statomos šalies viduje, saugumu yra suinteresuota ir pati Baltarusija.
 
„Nereikia įsivaizduoti, kad Baltarusija yra išprotėjusi valstybė. Lietuvos erdvėje yra nepopuliaru sakyti, ir mes labai mėgstame kurti įvairias sąmokslo teorijas, bet Baltarusija ir jos lyderiai nėra išprotėję, – jie sau po kėde bombos tikrai nesiekia pasidėti. Jie lygiai taip pat yra suinteresuoti Baltarusijos AE saugumu. Mes spręsti vietos klausimą gerokai pavėlavom“, – apibendrino A. Krupavičius.
Astravo AE. EPA – ELTA nuotr.
 
Politologas taip pat priminė premjero Sauliaus Skvernelio idėją bei siūlymą Minskui Astravo AE pakeisti modernia dujine elektrine.
 
„Tuo pirmuoju S. Skvernelio atveju planas-chuliganas buvo rinkimų galimas instrumentas. Lygiai taip pat, panašu, yra ir su dabartiniu Sąjūdžiu. (…) Yra tam tikros prasmės tame Sąjūdyje tik vienu aspektu – kiek jis galėtų prisidėti prie tos elektrinės saugumo padidinimo ir jos saugumo garantijų. Tiesą sakant, tai yra labiau ne Antiastravo sąjūdžio reikalas, kiek Lietuvos valstybės ir jos institucijų užduotis, – kad niekam nekiltų abejonių ir Astravo AE saugumo srityje būtų visi saugikliai sudėlioti“, – pridūrė A. Krupavičius.
 
Sąjūdis prieš Astravo AE šeštadienį Seime vykusio pirmojo suvažiavimo metu kreipėsi į Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, primena ELTA. Laiške į kaimyninės šalies vadovą Sąjūdžio iniciatoriai siūlo „neforsuoti tos atominės elektrinės pirmojo bloko paleidimo, ignoruojant tarptautinius saugumo reikalavimus ir mūsų gerąją kaimynystę“. Suvažiavime taip pat buvo pristatyta ir peticija Europos Parlamentui dėl Astravo AE sustabdymo, šioje elektrinėje pagamintos elektros energijos importo į ES asocijuotąsias šalis uždraudimo ir Baltijos valstybių elektros tinklų sinchronizacijos su Europos tinklu paspartinimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.20; 11:00

Du švedų parlamentarai ketvirtadienį 2020 m. Nobelio taikos premijai nominavo paauglę klimato aktyvistę Gretą Thunberg ir pasaulinį protestų judėjimą „Penktadieniai už ateitį“.
 
„Greta Thunberg yra klimato aktyvistė, o pagrindinė priežastis, kodėl ji nusipelnė Nobelio taikos premijos, yra tai, kad, nepaisant jauno amžiaus, ji sunkiai dirbo, kad atvertų politikų akis klimato krizės atžvilgiu“, – laiške Norvegijos Nobelio komitetui rašė Kairės partijos parlamentarai Jensas Holmas ir Hakanas Svennelingas.
 
„Klimato krizė sukurs naujus konfliktas ir galiausiai karus. Taigi, veiksmai siekiant emisijų sumažinimo ir Paryžiaus susitarimo laikymosi kartu yra ir taiką nešantys veiksmai“, – teigė parlamento nariai.
 
Politikai pridūrė, kad be judėjimo „Penktadieniai už ateitį“ ir G. Thunberg „klimato klausimas nebūtų taip plačiai įtrauktas į darbotvarkę, kaip yra dabar“.
 
17-metė G. Thunberg buvo minima tarp kandidatų sulaukti Nobelio taikos premijos 2019 m., tačiau ši garbė atiteko Etiopijos premjerui Abiy Ahmedui už jo pastangas užbaigiant ilgai trukusį konfliktą su kaimynine Eritrėja.
 
Vos per metus Aspergerio sindromu serganti klimato aktyvistė tapo balsu kartos, kuriai didžiulį nerimą kelia klimato kaitos krizė.
 
2018 m. rugpjūtį G. Thunberg pradėjo „mokyklos streikus už klimatą“ prie Švedijos parlamento. Nuo tada jos veiksmai įkvėpė milijonus jaunų žmonių reikalauti pokyčių kovoje su klimato kaita.
 
Norvegijos Nobelio komitetas priima paraiškas dėl Nobelio taikos premijos nominantų iki vasario 1 d. Tūkstančiai žmonių turi teisę teikti paraiškas, tarp jų – buvę laureatai, dalis universitetų profesorių, parlamentų nariai ir vyriausybių ministrai, taip pat dabartiniai ir buvę Norvegijos Nobelio komiteto nariai.
 
Komitetas niekada neatskleidžia nominantų vardų, tačiau kandidatus nominavę žmonės turi teisę atskleisti savo siūlymus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.31; 03:00

Aplinkosaugos aktyvistė Greta Thunberg. EPA – ELTA nuotr.

Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg siekia savo vardą ir savo judėjimo „Fridays-for-Future“ pavadinimą užregistruoti kaip prekės ženklą. 17-metė trečiadienį instagrame pranešė, kad jau pateikė atitinkamą prašymą.
 
Tikslas esą yra neleisti, kad toliau savavališkai būtų naudojamas jos vardas bei jos inicijuoto globalaus judėjimo pavadinimas.
 
Ji pati ir kiti jauni aktyvistai neturi jokio intereso dėl prekės ženklų, rašė G. Thunberg. Tačiau jos vardas bei „Fridays for Future“ pavadinimas esą nuolat be jų sutikimo naudojami komerciniams tikslams. Todėl būtina tai užpatentuoti. G. Thunberg taip pat skundėsi, kad žmonės vis mėgina prisistatyti jos atstovais, kad užmegztų kontaktą su politikais, menininkais ir žiniasklaida.
 
Klimato apsaugos judėjimo ikona kartu paskelbė, kad įsteigs fondą, kuris rūpinsis „Fridays for Future“ finansiniais aspektais. Fondas esą bus „visiškai skaidrus“. Organizacijos tikslais švedė įvardijo „ekologinio, klimatinio ir socialinio tvarumo“, o taip pat „psichinės sveikatos“ skatinimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.30; 10:16

Švedų paauglė klimato aktyvistė Greta Thunberg kasmetiniame verslo ir politikos lyderių forume Davose pareiškė, kad „iš esmės nieko nepadaryta“ kovoje su klimato kaita, nepaisant garsiai nuskambėjusios jos kampanijos.
 
Davose vėliau taip pat pasirodė ir skeptiškai klimato kaitą vertinantis JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Vis dėlto prieš pat jo kalbą G. Thunberg pabrėžė savo žinią, įkvėpusią milijonus žmonių visame pasaulyje: vyriausybės daro nepakankamai dėl kovos su klimato kaita.
 
„Mes visi kovojame už aplinką ir klimatą. Jei pasižiūrėtumėte iš platesnės perspektyvos, iš esmės nieko nepadaryta. Reikės kur kas daugiau nei tiek. Tai tik pati pradžia“, – sakė G. Thunberg pačią pirmą Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) dieną.
 
Ramiai kalbėdama su ironiška šypsena, G. Thunberg pripažino, kad jos kampanija, prasidėjusi protestais prie Švedijos parlamento, pritraukė daug dėmesio, tačiau kol kas neatnešė pokyčių.
 
„Yra skirtumas tarp buvimo girdima ir realaus poveikio pokyčių labui“, – teigė aktyvistė.
 
„Nesu žmogus, kuris turėtų skųstis dėl to, kad manęs negirdi. Visą laiką esu girdima. Bet mokslas ir jaunų žmonių balsas nėra šio pokalbio centre“, – pridūrė G. Thunberg.
 
Praeitą savaitę paskelbtoje PEF Pasaulio rizikų ataskaitoje įspėjama, kad „klimato kaita smogia vis stipriau ir greičiau nei daugelis tikėjosi“, o pasaulio vidutinė temperatūra iki šimtmečio pabaigos, tikėtina, kils net 3 laipsniais Celsijaus.
 
Nemanoma, kad Davose akis į akį susitiks D. Trumpas ir G. Thunberg, kurie anksčiau persimetė keliais gana nedraugiškais žodžiais tviteryje, tačiau dėl intensyvaus renginių tvarkaraščio gali būti, kad JAV prezidentas ir garsioji klimato aktyvistė prasilenks netyčia.
 
Pernai kasmetinėje Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos posėdyje internete didžiulio susidomėjimo sulaukė nuotrauka, kurioje G. Thunberg matoma piktai stebinti D. Trumpą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.22; 08:22

Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
Metų žmogumi paskelbti G. Thunberg. EPA-ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sureagavo į žurnalo „Time“ sprendimą Metų žmogumi paskelbti švedų klimato aktyvistę Gretą Thunberg.
 
„Tai taip juokinga“, – rašė jis tviteryje. Ir kandžiai pridūrė: „Greta turėtų stengtis suvaldyti savo pyktį ir tada su draugu pasižiūrėti gerą seną filmą. Atsipalaiduok Greta, atsipalaiduok!“
 
G. Thunberg savo ruožtu iš karto sureagavo į D. Trumpo žodžius ir pakeitė savo apibūdinimą tviteryje. „Paauglė, kuri stengiasi suvaldyti savo pyktį. Kaip tik šiuo metu atsipalaiduoju ir su draugu žiūriu gerą seną filmą“, – rašė ji savo tviterio paskyroje.
 
Jau rugsėjo pabaigoje D. Trumpas viešai pasišaipė iš G. Thunberg. Po švedės kalbos JT Generalinėje Asamblėjoje, kur ji kritikavo, kad pasaulio galingieji nesiima veiksmų prieš klimato krizę, D. Trumpas tviteryje rašė: „Ji atrodo kaip labai laiminga jauna mergaitė, kuri džiaugiasi nuostabia ateitimi. Taip smagu matyti!“
 
Trečiadienį paskelbta, kad žurnalas „Time“ Metų žmogumi išrinko 16-metę švedę. Ji yra jauniausias šį titulą gavęs asmuo per 92 metus.
Tarp asmenų, pretendavusių tapti „Time“ šių metų žmogumi, buvo ir JAV prezidentas.
 
Amerikiečių žurnalas kasmet renka asmenybę, kuri, redakcijos nuomone, turėjo itin didelę įtaką metų įvykiams pasaulyje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.13; 05:00

Jaunoji klimato aktyvistė Greta Thunberg vienai dienai taps Didžiojoje Britanijoje labai populiarios radijo laidos vyriausiąja redaktore.
 
16-metė švedė laikotarpiu nuo Kalėdų iki Naujųjų metų vieną dieną bus atsakinga už „Radio 4“ rytinę laidą, pranešė britų transliuotojas BBC.
G. Thunberg yra viena iš penkių asmenybių, kurios šiam laikotarpiui pasiriktos laidos vyriausiaisiais redaktoriais. „Radio 4“ ryto laida nuo Kalėdų iki Naujųjų metų visad yra ypatinga ir klausoma daugelio britų.
 
G. Thunberg, anot duomenų, jau turi konkrečių planų dėl savo laidos. Ji ketina kalbinti kelis klimato aktyvistus ir kovotojus už čiabuvių tautų teises. Be to, ji pasiūlė reportažus iš Antarktidos ir Zambijos. Kitais vyriausiaisiais redaktoriais šiais metais tapo menininkas Graysonas Perry‘is, reperis „George The Poet“, žurnalistas Charlesas Moore‘as ir Didžiosios Britanijos Aukščiausiojo teismo pirmininkė Brenda Hale.
 
Laidos redaktoriais, be kitų, jau yra buvę princas Harry‘is, aktorė Angelina Jolie ir astrofizikas Stephenas Hawkingas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.25; 04:50

Aplinkosaugos aktyvistë Greta Thunberg. EPA – ELTA nuotr.
Klimato aktyvistė Greta Thunberg Jungtinių Tautų (JT) klimato susitikime apkaltino pasaulio lyderius jaunosios kartos išdavimu dėl nesugebėjimo susitvarkyti su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu.
 
Švedė paauglė, tapusi pasauliniu klimato judėjimo veidu, auditorijai pirmiausia sakė: „Mano žinutė tokia – mes jus stebėsime“. Tačiau greitai paaiškėjo, kad kalbos tonas yra daug rimtesnis, nei galėjo pasirodyti.
 
„Tai – neteisinga. Aš neturėčiau čia būti. Aš turėčiau būti mokykloje kitoje vandenyno pusėje“, – sakė šešiolikmetė, kuri pasiėmė metų trukmės atostogas nuo mokslų. „Jūs kreipiatės į jaunus žmones ieškodami vilties. Kaip jūs drįstate?“ – klausė G. Thunberg.
 
„Jūs su savo tuščiais žodžiais pavogėte mano svajones ir vaikystę. Žmonės kenčia, žmonės miršta, žlunga ekosistemos. Šiuo metu yra prasidėjęs masinis nykimas, o viskas, apie ką jūs galite kalbėti, yra pinigai ir pasakos apie amžiną ekonominį augimą. Kaip jūs drįstate?“ – pridūrė ji.
 
Ji taip pat sakė, kad pokalbiuose su lyderiais ji sužinojo, jog jaunimas yra išgirstas ir suprastas situacijos skubumas.
 
„Jūs mus nuviliate. Jauni žmonės pradeda suprasti jūsų išdavystę. Visos ateities kartos savo žvilgsnius yra nukreipusios į jus. Jei toliau mus nuvilsite, mes jums niekada neatleisime“, – kalbėjo G. Thunberg.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.24; 09:03