Grybauskaitė

SkaitomiausiosŽurnalisto užrašai

Česlovas Iškauskas, teksto autorius. Slaptai.lt nuotrauka

Niekada nemėgau filmų apie katastrofas, nes jie sukuria panikos ir beviltiškumo nuotaiką. Fantastiniai, jeigu jie logiški, grįsti ne vien siaubo scenomis ar itin „išmanūs“, dar pusė velnio. Jeigu rodo pasaulines katastrofas, žemės drebėjimus, ateivių antskrydžius, pandemijas, paspaudžiu TV išjungėją. Tiesa, vaikystėje ryte rijau Žiulio Verno (Jules Gabriel Verne) knygas, kurių mokslinės fantastinės XIX a. idėjos netruko tapti realybe…

Bet šįkart net ne apie tai. Pasaulinio garso prancūzų rašytojas savo kūriniais padarė neįkainuojamos vertės labdarą mokslui ir civilizacijai. Tai ne Vangos pranašystės, kuriomis tiki ir manipuliuoja mistikos mėgėjai. Tiesa, jeigu tai tiesa, ir ji numatė dabartinę pandemiją…

Taigi, apie labdarą, bet jau čia, šiandien, Lietuvoje.

Sukurtas nemažas fondas kovai su koronavirusu. Vyriausybė negaili pinigų, kad įveiktume šį paslaptingą, lyg iš fantastinių filmų prikeltą monstrą. Jeigu trūksta, ji skolinasi milijardus, kad būtų sukurtas pakankamas rezervas. Aukoja ir žmonės – verslininkai, sporto, meno pasaulio veikėjai, šiaip pavieniai. Pavydime, kai Ronaldo ar koks Gasolis ar Messis tam skiria milijonus – jie pasaulinio masto turtuoliai. Jeigu būčiau koks pasaulio Patriarchas, tarčiau jiems nuoširdų AČIŪ.

Bet netrūksta jų ir Lietuvoje. Antai pirmasis Lietuvos nacionalinis mecenatas, bendrovės „Teltonika“ vadovas Arvydas Paukštys, kurio milijoninės paramos dėka prieš dvejus metus buvo pastatyta 2013 m. sudegusi Balbieriškio bažnyčia, dabar iš įmonės pelno Prienų savivaldybei skyrė apie 50 tūkst. eurų kovai su pavojingu užkratu…

Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kadenciją baigusi Prezidentė D. Grybauskaitė iš savo vadovaujamo Paramos fondo kovoje su koronavirusu skyrė 14 mln. eurų mokslininkams, kuriantiems įrankius viruso sukeliamos infekcijos ligos diagnostikai, bei nupirko tūkstančius apsisaugojimo priemonių. Priminsiu, kad fondas įkurtas kovo 16 d. Finansų ministro įsakymu, sąsk. Nr. LT 56 1010 0000 0853 2407.

Profesorius V. Landsbergis iš savo paramos fondo kapitalo skyrė 100 tūkst. eurų. Pusė labdaros teko labai reikalingai Laisvės TV akcijai „Laikykitės, medikai“ bei tiek pat Vilniaus miesto savivaldybės „Gyvybės langelis medikams“ fondui. Tokį sprendimą palaikė VLF valdyba (pirmininkė Birutė Landsbergytė).

Daug pinigų aukojo Lietuvos pramonininkų konfederacija, advokatų kontora „Valiūnas Ellex“, kibernetinio saugumo sprendimų bendrovė „Tesonet“, „Vilniaus prekybos“ grupės akcininkas Nerijus Numa, pieno perdirbimo bendrovė „Pieno žvaigždės“, bankai, prekybos tinklai, maitinimo įmonės, mobiliojo ryšio tiekėjai ir t.t. – iki kovo 27 d. pareikšta apie 30 tokių privataus verslo iniciatyvų.

Bet čia juos vardiju ne todėl, kad pateikčiau kažkokią ataskaitą. Kaip paprastai, atsiranda tokių, kurie (kaip čia padoriau išsireiškus) į tokias labdaros iniciatyvas šliūkšteli samtį deguto. Motyvai įvairūs: vienas pavydi, kitas turi politinių išskaičiavimų, trečias apskritai pertekęs negatyvo ir jam kur balta – ten juoda arba bent įtartinai pilka…

Daugiausiai tokio deguto susilaukė V. Landsbergis ir D. Grybauskaitė. Nevardinsiu to bjauraus skysčio pilstytojų – mes juos puikiai žinome. Nuo neatmenamų laikų kai kurie veikėjai, net iš man artimo žurnalistų luomo, nepatekę prie valdžios lovio, taškosi į kairę ir į dešinę, kurpdami visokius paskvilius apie profesoriaus tvartelius, jo visko pertekusią giminę, apie eksprezidentės „juodus“ darbelius ir „nešvarią“ praeitį. Viskas suveriama ant vieno juodo siūlo, dar priduriama taip: „Lenda Norvegų tautos pinigai, padovanoti lietuvių tautai ir nusavinti Vytauto Landsbergio. Jeigu iki šios aukos kovai su koronavirusu dar buvo galima abejoti, kad jis tuos pinigus pasiglemžė savo reikmėms, tai po šito parašu patvirtinto „kaip steigėjas” visiškai akivaizdu, kad Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsteigtas fondas su visais milijonais buvo tiesiog pasisavinti Vytauto Landsbergio ir yra parceliuojami pasitariant su šeimos nariais.“ (Rūta Janutienė, Facebook, kovo 26 d. įrašas).

Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Aplink suburiama bendraminčių kuopelė. Jeigu kas oponuoja, išvadinamas „idiotu“. Tada jau tokie smalos pilstytojai neskaito jokių argumentų. O vienas jų gali būti toks: „Šio fondo pagrindas – norvegų tautos solidarumo mūsų taikiai kovai ženklas – irgi radosi asmenine Bergeno vyskupo Pero Lonningo ir jį parėmusių žmonių iniciatyva. Norvegų tautos taikos premiją – surinktą, suaukotą, paskirtą ir 1991 m. kovo 11-ąją įteiktą Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui, sudarė beveik 3 milijonai norvegų kronų (čekis pinigams, esantiems Norvegijos banke, po to dar surinkta ir pridėta iki apvalios sumos). Tai leido nutarti, jog neliečiant, nemažinant pagrindinio kapitalo, procentai daugiausiai bus naudojami likimo nuskriaustiems vaikams padėti. Taip 1991 m. spalio mėn. 2 d. buvo įkurtas, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui pritarus, Vytauto Landsbergio fondas, paskirta jo valdyba, kuri plėtoja veiklą ir bendradarbiauja su kitomis Lietuvos ir tarptautinėmis organizacijomis.“ (V. Landsbergio įrašas iš VLF portalo http://fondas.landsbergis.lt/lt/pages/tikslai).

Toliau: „VLF valdyba nutarė, kad trys ketvirtadaliai lėšų, kuriomis disponuoja Fondas, būtų skiriama medicinos reikmėms, o likęs ketvirtadalis – jaunųjų menininkų rėmimui. Prašydami paramos į Fondą kasdien kreipiasi medicinos įstaigos, pavieniai negalės ištikti žmonės, jauni menininkai. Sprendimus, kam suteikti pirmenybę, kolegialiai priima Fondo valdyba. Jos nuostata – medicinos srityje remti stambius projektus, kad investuojamos didesnės lėšos pasitarnautų daugeliui neįgalinčių, ne tik vienam kuriam paramos reikalingam ligoniui. Šiame leidinėlyje glaustai pateikiam kai kurias žinias apie reikšmingiausias VLF medicinines programas, paremtus jaunus Lietuvos menininkus, taip pat apie nuoširdžius ir dosnius Fondo talkininkus.“ (G. Landsbergienės įrašas, ten pat).

Atrodo, kas neaišku? Bet anie protuoliai ir visokie „tautos gelbėtojai“ neatlyžta: pinigai nusavinti, jais naudojasi Landsbergių klanas, „Vagys!“ – klykia iš už Atlanto kažkokia nesubrendusi feisbukinė… Tokie net nepaiso, kad profesoriui dabar itin skaudus netekties metas…

Sakoma, nori mušti – visada lazdą rasi. Šiuo neramiu metu, kai tikrovėje pradeda ryškėti fantastinių ir katastrofinių filmų kontūrai, mums reikia susitelkimo, o ne drabstymosi purvais. Galbūt teisus vienas minėtų veidaknygės įrašų oponentas, kuris parašė: o man visai nesvarbu, iš kur tie pinigai; kad tiktai jie mums padėtų nuožmioje kovoje su nematomu priešu…

2020.03.28; 13:55

Politinės intrigosSkaitomiausios

Jūratė Laučiūtė, šio komentaro autorė

Pastebimą pagyvėjimą į koronos viruso prispaustą visuomenę ką tik įnešė kadenciją baigusioji prezidentė D. Grybauskaitė, kuri jai būdinga maniera įvertino vyriausiąjį kovos su epidemija armijos vadą A. Verygą, palyginusi jį su gyvūnėliais.

Prezidentės pasipiktinimą galima suprasti. Vadas savo keista vadovavimo maniera (girdint medikams, žinantiems, kad epidemijai pasiruošta  nepakankamai, buvo suokiama, kad visko turim, visko visiems užteks, o savo pagalbą siūliusiems verslininkams jo vadovaujama VESC komanda nesugebėjonet duoti aiškių atsakymų ir t.t.) galėjo iš kantrybės išvesti net ir daugiau, nei D. Grybauskaitė, kantrybės turinčius bendrapiliečius (primenu: vasario 27 d., kai VESC surengė pirmąjį posėdį, A. Veryga kalbėjo: „…vertiname ir galimas maksimalias rizikas. Manome, kad joms esame neblogai pasirengę“ – ???).

Tačiau aš matau ne gyvūnėlį, o … normalų psichiatrą.

Psichiatrą A. Verygą, kuris R. Karbauskio ir S. Skvernelio valia tapo SAM ministru, o dabar to paties S. Skvernelio sprendimu – dar ir VESC (Valstybės ekstremalių situacijų valdymo centro) vadovu, tačiau liko, kaip ir buvęs, TIK psichiatru.

Pasirinkimas keistas, o daugelio juristų nuomone, net ir neadekvatus, nes paprastai, kuriant kokią nors komisiją ar kitą instituciją, skirtą telkti, prižiūrėti, kontroliuoti kitos institucijos/institucijų darbą, vadovu nerekomenduojama skirti asmens, kuris jau vadovauja vienai iš  steigiamai institucijai pavaldžių kitų institucijų. Nes susidaro situacija, primenantį katiną, kuriam pavedama pagauti savo paties uodegą…

Net ir tie, kuriems neteko asmeniškai pabuvoti psichiatro kabinete, iš knygų, filmų ir anekdotų žino, kad pirma, ką daro psichiatras, susidūręs su pacientais, kurie teigia esantys gaidžiai, krokodilai, stalinai ar napoleonai, nesiginčija su jais. Jis ramiu, minkštu balsu, pusiau pro šypseną pritaria visoms jų fantazijoms ir įtikinėja, kad viskas bus gerai.

Tiesa, geras psichiatras nesitenkina vien nuraminęs pacientą, bet ieško, parenka ir skiria vaistus ar kitas medicinai žinomas priemones natūraliai tvarkai paciento psichikoje atstatyti.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kita vertus, kaip niekas nesiųs į infekcinių ligų skyrių psichikos sutrikimu įtariamo ligonio, taip ir viduriuojantis pacientas, kuriam galima įtarti visa puokštę ligų, nuo dizenterijos iki choleros, nesiverš pats ir šeimos gydytojo nebus siunčiamas pas psichiatrą.

Mūsų aptariamu atveju toji tvarka yra sumaišyta

Tačiau bėda, kaip žinome, nevaikšto viena. Lietuvai, pasirodo, maža buvo pasaulinės pandemijos. Ją ištiko dar ir protingų lyderių deficitas. Todėl buvęs policininkas vadovauti sudėtingai, medicininių žinių ir neeilinių vadybinių įgūdžių reikalaujančiai kovai su epidemija paskyrė nei vienu, nei kitu sugebėjimu neapdovanotą ministrą.

Todėl psichiatras A. Veryga, net ir tapęs VESC vadovu (toliau – Vadas), ir toliau dirba, kaip įpratęs: numojęs ranka į būtinąją vadybą, bendrauja su tauta lygiai tokiu pat balsu ir tokia pat neį(si)pareigojančia, raminančia maniera, kaip eilinis psichiatras.

Į susirūpinusių žurnalistų klausimus, ar pasiruošusi šalis epidemijai, ar užteks to ar ano, ar sugebėsime apsiginti ir pan., Vadas vėl raminančiai linksi: taip, turime, visko pakaks ir t.t. Kai jau į viešumą, į žiniasklaidą, į internetą, kurio Vadas kontroliuoti vis dar negali taip, kaip jis „sukontroliavo“ buvusį Visuomenės informavimo grupės vadovą Skirmantą Malinauską, ėmė veržtis Vado pasakoms prieštaraujantys faktai, jis ginčijosi. Net LRT Forumo laidoje praėjusią savaitę, kai du gerbiami medikai jam į akis  tvirtino, kad ligoninėms daug ko trūksta, jis vis tiek ginčijosi, kad tai jie, medikai, nežiną, ką kalbantys, o ne jis, Vadas.

Net kai į viešumą prasiveržė pasibaisėjimą keliantys faktai apie virusu užsikrėtusius medikus, jis nesiliovė raminęs, kad tai nieko tokio, kad visko užtenka… Ir tik tada pripažino, jog – taip, trūksta reagentų užsikrėtusiems išaiškinti, kada teko uždaryti ką tik atidarytus mobiliuosius patikros punktus Kaune ir Klaipėdoje.

Būdamas psichiatras su psichologo nuojauta, Vadas žvėriškai, visu poste norinčio išlikti biurokrato kailiu, jaučia nemažos visuomenės dalies norą būti raminamai, hipnotizuojamai, glostomai minkštu balsu, atlaidžia šypsenėle ir pažadais, kad ryt poryt, artimiausiu laiku Lietuvoje visko atsiras. Todėl žada, todėl ramina…. O krokodilai ir gaidžiai, stalinai, merylinos monro bei napoleonai klausosi ir tiki. Nes labiau už šaltą, šiurpą keliančią tiesą jiems norisi  šventos ramybės ir kruopelės psichologinio jaukumo šiame vis labiau nejaukiu tampančiame pasaulyje.

Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Jaukaus melo norima net dabar, kai dėl Vado neapsižiūrėjimo ar jo sukurtų fantastinių, realybei nepritaikomų algoritmų iš rikiuotės ėmė išeiti jau nebe pavieniai medikai, bet ištisi medicinos  centrai. Dabar, kai rašau, Vilniuje uždarytos dvi poliklinikos, beveik paralyžiuotas Ukmergės ligoninės darbas. O kodėl? O todėl, kad Vadu paskirtas psichiatras nenutuokė, jog kylančios epidemijos akivaizdoje visos jėgos, visi medikamentai, priešinfekcinės apsaugos priemonės pirmiausiai turi būti mestos apsaugai tų, kurie yra kovos su epidemija pirmosiose linijose – medikams bei  jų pagalbininkams.

Ar Vadas kaltas? Ir taip, ir ne.

Kaip gydytojas psichiatras, jis natūraliai mato tai, kas jam buvo ir tebėra svarbiausia: pacientą. Pacientus. Todėl jo algoritmai pirmiausia buvo nukreipti į pagalbą pacientams, todėl buvo duotas nurodymas pirmoje eilėje testuoti turistus ir kitus piliečius, sugrįžtančius iš epidemijos jau apimtų šalių, o ne medikus. Logiška, ar ne?

Bet kaip VESC vadovas, jis padarė didžiulę ir nedovanotiną klaidą: sumaišė prioritetus.

Užsikrėsti, susirgti ir numirti (atleiskite už tiesmukumą) galima ir be medikų „pagalbos“. Pasveikti be medikų praktiškai neįmanoma. Išimtys, kai pasveikstama su Dievo pagalba, mūsų perdėm sekuliarizuotoje ir Dievą bei kunigus kritikuoti įpratintoje visuomenėje mažai tikėtinos…

Vadas Veryga su viruso krečiama visuomene elgėsi kaip psichiatras su psichikos ligoniais. Ir, deja, daug kam tai patiko. Perbėkit per internetą, per FB, ir aptiksite daugybę įrašų, kaltinančių tuos žurnalistus, publicistus, net vakarykščius FB draugus, kad jie, kritikuodami Vadą, tik be reikalo kelia audrą vandens stiklinėj. Jie  teisina Vadą, kad jis, kaip ir daugelis vadų pasaulyje, negalėjęs iš anksto numatyti, kiek ir ko prisireiks, kad kalti prieš vyriausybę tūpčiojantys ligoninių ir poliklinikų vadovai, kurie pateikė jam neteisingus, tikrovę pagražinančius  duomenis… Žodžiu, Vadas nekaltas, kalta aplinka, o jūs, kritikai, geriau dirbkite, užuot liežuviu malę.

Beje, beverčiu „malimu liežuviu“ kritikus kaltina net kai kurie žurnalistai/žurnalistės, pamiršę, jog žiniasklaidos darbuotojo darbas ir pareiga, pereinanti į misiją, yra tiesos aiškinimas, jos skelbimas visuomenei, nepaisant to, graži ta tiesa, ar baisi.

Ko gero, būtent jie, Vado kritikų kritikai, bus pirmieji kandidatai į eilę prie psichiatro A. Verygos kabineto – jei tik atsiras vadovas, sugebėsiantis realiai suimti „į nagą“ virusą, tuo pačiu išsaugodamas mums viltį nesusirgti, nenumirti ir toliau gyventi su mūsų didesniais ir mažesniais psichikos sutrikimais, rūpestingai vedžiojant už rankytės jautriam psichiatrui A. Verygai.

Be to, kaip teko asmeniškai įsitikinti, nepriima Vado kritikos dar ir tie žmonės, kurie turi tam tikrus politinius įsitikinimus, bet stokoja supratimo, kuo SA ministro funkcijos skiriasi nuo VESC valdymo vadovo funkcijų. O kai kurie iš jų netgi įsigudrino nepastebėti, kad A. Veryga dabar yra tapęs „du viename“, ir kai pasigirsta siūlymai skubiai keisti A. Verygą Vado poste (!) kitu, kompetentingesniu, tokie žmonės įžiūri tame Lietuvos kaip demokratinės valstybės galą.

Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Nesuprantu jų, bet ir nesipiktinu. Politika ir kai kurie politikai savo ne itin dorybingais politiniais žaidimais ne vienam tiesos ir teisybės ieškančiam žmogui susuko galvą. Šiandien mes kaip tik ir matome panašius keistus žaidimus žaidžiant opoziciją, kurioje pirmuoju smuiku groja Gabrielius Landsbergis. Jis įgarsino projektą, kuris santarvės, ramybės ir sutelktos kovos su virusu trokštančiai tautos daliai ilgam atėmė ramybę ir tikėjimą nuoseklia Lietuvos kaip  demokratinės valstybės evoliucija, sunaikino ir taip nelabai didelį pasitikėjimą konservatoriais, nes jie prisiėmė tos trokštamos ramybės ir santarvės griovėjų vaidmenį.

Pagrįstai kritikuodamas A. Verygą, G. Landsbergis ne tik pasiūlė kuo greičiau keisti kompetencijos stokojantį Vadą – su kuo nesutikti gali nebent norintis visiems būti vienodai geras Prezidentas, – bet ir pasiūlė kandidatūrą į Vado postą. O štai ta kandidatūra ir sukėlė – vėlgi pagrįstai – didelį konservatoriams oponuojančių politikų ir nepolitikų pasipriešinimą. Mat, pasiūlyta buvo daugeliu atžvilgiu ir kompetentinga, ir gerbtina asmenybė – KA ministras Raimundas Karoblis.

Niekas, net ir oponentai neabejoja, kad kaip vadybininkas, jis keliskart, jei ne keliasdešimt kartų lenkia A. Verygą, bet G. Landsbergis, vadu siūlydamas kariškį, pasirodė (deja, ne pirmą kartą) kaip žmogus, nenusituokiantis tautos psichologijoje ir istorijoje, nes būtent istorija didele dalimi nulemia tautos charakterį.

Mūsų dar ne visai istorinę atmintį praradusi visuomenė beregint prisiminė visus faktus ir iš Lietuvos, ir iš kitų Europos, Azijos, Pietų Amerikos (prisimenate generolą Pinočetą?), ir net Afrikos valstybių istorijų, kai didelę valdžia taikingu ar netaikingu būdu į savo rankas sutelkę kariškiai atnešdavo savo valstybėms tokią suirutę, už kurią baisesnė begali būti tik pandemija. Net ir ne toks savo pasekmėmis Lietuvai pražūtingas perversmas, kurį 1926 m. Lietuvoje įvykdė A. Smetona, šiomis, įsibėgėjančiomis pandemijos sąlygomis, piliečiams  vaidenasi kaip pasaulio pabaiga.

Nori ar nenori panašaus perversmo mūsų „perversmininkai“, siūlantys keisti A. Verygą į R. Karoblį Vado poste, negaliu pasakyti. Bet kad Verygą keisti REIKIA, jei nenorime  sveikatos sistemos kolapso, aišku ir neprofesionalams. Ypač tiems, kurie atidžiai išklausė Lietuvos padėties bei A. Verygos veiksmų Vado poste analizės ir įvertinimo, kurį per TV pateikė Vytenis Andriukaitis, medikas, įgiję solidžią patirtį pasaulinės kovos su epidemijomis srityje. Juk turėjo tauta išgirsti-sužinoti juodą žinią, jog A. Verygos komanda, atslinkus į Lietuvą pirmajai viruso bangai, netgi nesugebėjo laiku pateikti paraiškos ES institucijoms, užsiimančioms priemonių prieš koronos virusą paieškomis ir įsigijimu!

COVID-19

Laimė, kad mes Lietuvoje turime (kol dar nesusirgo, neužsikrėtė) ir aukšto lygio profesionalų – epidemiologų (turime juk ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą, kuriam vadovauja Saulius Čaplinskas), ir gerų (leiskite paerzinti  poną Karbauskį  – Roko Masiulio lygio) vadybininkų, tad yra iš ko pasirinkti. Šalia profesionalo mediko tokio Vado komandoje derama vieta atsirastų ir Krašto apsaugos ministerijos specialistams. O A. Veryga užsiimtų tuo, kas jam geriausiai sekasi – užkalbinėtų dantį tiems, kas to užkalbinėjimo geidauja.

Kuo blogas šitoks scenarijus? Ir avys – iš baimės susirgti drebantys piliečiai – būtų sveikesnės, ir vilkas – sąmokslų kūrėjai – sotesnis. Na, jei net ne sotus, bent jau neturėtų preteksto staugti, kad į jo pretenzijas (teisingą kritiką) niekas nekreipia dėmesio.

2020.03.24; 21:54

Politinės intrigos

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad į kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės kritiką būtų atsakęs kur kas stipriau nei pats kritikos gavęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
 
Šaliai dvi kadencijas vadovavusi D. Grybauskaitė pirmadienį A. Verygos darbą, vadovaujant Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centrui, aštriai sukritikavo.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
 
„Aš manau, kad šis ministras, apie kurį ten mėgina kažkas kalbėti, kad arklių nekeičia perėjoje, tai kažin ar jį galima laikyti tuo arkliu, kuris gali apskritai ką nors patraukti. Jis labiau primena kitą gyvūną, kuris tik moka prieštarauti, neigti, neleisti ir neduoti“, – LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ sakė D. Grybauskaitė.
 
Tą pačią dieną, kiek anksčiau, prezidentas Gitanas Nausėda, komentuodamas opozicijos ir dalies medikų raginimus iš Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro vadovo pareigų atleisti A. Verygą, teigė, kad arklių brastoje keisti negalima.
 
„Keisti arklius brastoje ir dar viduryje upės yra savotiškas eksperimentavimas su visuomenės sveikata ir nemanau, kad Vyriausybė arba valdžios institucijos galėtų sau tai leisti“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė prezidentas.
 
A. Veryga, komentuodamas jam tekusią kritiką, LRT radijui teigė, kad kadenciją baigusios prezidentės pasisakymai naudojant „zoologinius palyginimus“ yra nesolidūs, krizės laikotarpiu sukelsiantys papildomas problemas.
 
Tuo metu reaguodamas į D. Grybauskaitės žodžius, skirtus sveikatos apsaugos ministrui, R. Karbauskis atšovė manantis, kad prezidentė tiesiog negali pasigirti sprendimais, kurie būtų padaryti žmonių naudai. Jo teigimu, D. Grybauskaitė ėmė moralizuoti ir tiesiog žeminti ministrą.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Labai tiksliai, bet labai švelniai Aurelijus Veryga įvertino Dalios Grybauskaitės pasisakymus. Aš pasakyčiau stipriau – Dalia Grybauskaitė negali pasigirti sėkmingais sprendimais Lietuvos žmonių naudai 2008-2009 metų krizės laikotarpiu, o moralizuoja ir žemina ministrą Aurelijų Verygą, kuris savo pozicijoje daro viską, kas įmanoma, apsaugant žmonių sveikatą“, – feisbuke rašė R. Karbauskis.
 
Jo teigimu, nėra pagrindo kritikuoti ministrą, nes, pabrėžė politikas, kai kuriose turtingose Vakarų valstybėse situacija tvarkantis su koronaviruso sukelta krize yra dar sudėtingesnė.
 
„Visa kritika jo atžvilgiu bliūkšta, lyginant su situacija Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje ir daugelyje labai turtingų Vakarų Europos šalių. Jei valdžia praėjusiais metais būtų į valstybės rezervą nusipirkusi 1,8 milijono respiratorių, tai tie patys kritikai būtų pasiūlę ministrui Aurelijui Verygai pasitikrinti psichinę sveikatą. Kada skaitai, kaip dabar Šveicarijoje medikai patys plauna asmens apsaugos priemones, tai supranti, jog mes tikrai nesame sunkioje situacijoje. Sprendimai, kuriuos priėmė mūsų valdžia, jau nebeleis papulti į tokią padėtį, nes į Lietuvą keliauja dideli kiekiai reikalingų priemonių, kurių poreikis paaiškėjo kovos su COVID-19 akivaizdoje“, – teigė R. Karbauskis.
 
„Man labai liūdna, kad politikai ima žeminti žmones, kurie pasiaukodami dirba tam, kad mes visi būtume saugūs, o susirgę gautume būtiną pagalbą. Džiaugiuosi visuomenės reakcija, kuri, patirdama laikinus suvaržymus, rodo pasitikėjimą valdžia, dėkingumą medikams, policininkams, kariams ir visiems, kurie aukojasi, kad ši krizė kuo greičiau baigtųsi“, – feisbuke rašė politikas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.24; 16:45
Politinės intrigos

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Buvusi šalies prezidentė, paramos fondo kovoje su koronavirusu tarybos pirmininkė Dalia Grybauskaitė sako, kad tiesioginį Sveikatos apsaugos ministerijos valdymą praktiškai yra perėmusi Vyriausybė.
 
„Pirmiausia, aš manau, kad vadovas pakeistas – dar sekmadienį buvo priimti sprendimai, kad tiesioginį Sveikatos apsaugos ministerijos valdymą perima Vyriausybė. Dabar tuo tiesiogiai užsiima pats premjeras“, – LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ sakė D. Grybauskaitė.
 
Ji taip pat įvertino sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, kaip Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro vadovo, darbą.
 
„Aš manau, kad šis ministras (A. Veryga – ELTA), (…), kažin, ar apskritai jį galima vadinti arkliu, kuris gali kažką patraukti. Jis labiau primena kitą gyvūną, kuris tik moka prieštarauti, neigti, neleisti ir neduoti. Išties, vadovavimas yra kitose rankose“, – tikino buvusi šalies prezidentė.
 
Pasak D. Grybauskaitės, šalyje pasigirstant svarstymų, jog Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centrui turėtų vadovauti kariškiai, ji pati laikosi priešingos pozicijos.
 
„Labai gerbiu kariškius, pažįstu juos, bet jie turi būti naudojami tik karinėms operacijoms vadovauti, tik karinės situacijos atveju. O su biologinėmis, stichinėmis, nelaimėmis, ekonomika turi tvarkytis civilinė, tai yra politinė valdžia, tai jos atsakomybė“, – sakė ji.
 
Pasak D. Grybauskaitės, šiuo metu šalyje lyderystę yra prisiėmę medikai.
 
„Kol kas situacija nėra valdoma apskritai. Einama laisvu kritimu (…). Išties, kabinamės, bėgame paskui įvykius, už tą valdymą atsakomybę prisiėmę medikai, kurie konsultuoja, rašo, rekomenduoja žiniasklaidoje, ką Vyriausybė ir vadovai turi daryti. Deja, mes vėluojame net ir tas rekomendacijas išgirsti ir įdiegti“, – sakė ji.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Taip, šiandien lyderystę visur rodo mūsų medikai, gindami žmogaus sveikatą, vykdydami politiką, rodydami asmeninį pavyzdį, ir deja, politinė valdžia tos lyderystės nerodo“, – teigė buvusi šalies vadovė.
 
Opozicijai ir daliai medikų reiškiant priekaištus Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro vadovui sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai bei raginant jį atleisti iš su krize besitvarkančio centro vadovo pareigų, šalies vadovas Gitanas Nausėda pirmadienį teigė nemanantis, kad tai šiuo metu tinkamas sumanymas.
 
„Keisti arklius brastoje ir dar viduryje upės yra savotiškas eksperimentavimas su visuomenės sveikata ir nemanau, kad Vyriausybė arba valdžios institucijos galėtų sau tai leisti“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė prezidentas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.24; 06:57
Politinės intrigos

Ingrida Šimonytė. Reklaminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Nors visuomenės pasitikėjimo reitinge premjerui pavyko pagerinti savo pozicijas, ant kulnų jam lipa jau ateinančiuose Seimo rinkimuose jį pareigose pakeisti sieksianti parlamentarė Ingrida Šimonytė.
 
Visuomenės nuomonių apklausos taip pat rodo, kad šiek tiek sumenko pasitikėjimas prezidentu Gitanu Nausėda. Nepaisant to, Lietuvos piliečiai ir toliau labiausiai pasitiki dabartiniu šalies vadovu. Respondentų paprašius pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais pasitiki labiausiai, beveik kas trečias (29 proc.) įvardino G. Nausėdą. Tiesa, 2019 m. pabaigoje tokių buvo 2,8 procentininio punkto daugiau (31,8 proc.).
 
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vasario 13-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis iki 3 procentų paklaidos ribose sumenko ir antroje vietoje pagal visuomenės pasitikėjimą esančios kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės reitingas. Tai, kad prezidente pasitiki vasario mėnesį deklaravo 8,4 proc. gyventojų, 2019 m. pabaigoje pasitikėjimas D. Grybauskaite siekė 10,4 proc.
 
Premjeras Saulius Skvernelis atsidūrė didžiausią pasitikėjimą turinčių asmenybių trejetuke. 2019 m. pabaigoje juo pasitikėjo 6,9 proc. gyventojų, tuo tarpu vasario mėnesį – 7.8 proc.
Dalia Grybauskaitė – Lietuvos Prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Už premjero nugaros liko kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. Paskutinės apklausos rodo, kad juo pasitiki 7,2 proc. gyventojų (du mėnesius anksčiau darytoje apklausoje pasitikėjimas siekė 7,9 proc.).
 
Politikų, kuriais labiausiai pasitikima, penketuką užbaigia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašą Seimo rinkimuose vesti sutikusi Ingrida Šimonytė. Per pastaruosius kelis mėnesius ji šiame reitinge sugebėjo turuputį priartėti prie S. Skvernelio, kuris savo sprendimo dėl to, ar dalyvaus parlamento rinkimuose, dar nepasakė.
 
Buvusia finansų ministre, Seimo rinkimuose sieksiančia iš S. Skvernelio perimti vadovavimą Vyriausybei, pasitiki 6,9 proc. gyventojų (2019 m. pabaigoje tokių buvo 4,9 proc.). Konservatorius į rinkimus vesti ketinančia I. Šimonyte visuomenė pasitiki labiau nei TS-LKD pirmininku Gabrieliui Landsbergiu: vasario mėnesio apklausoje juo pasitikėjo 5,5 proc. respondentų, o du mėnesius anksčiau darytoje aplklusoje palaikymas siekė 4,6 proc.
 
Toliau reitinge rikiuojasi Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (3,9 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis (3,1 proc.), Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas (2,6 proc.),Aukščiausosios Tarybos- Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis (2,2 proc.), Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas (2,2 proc.) bei žurnalistas Andrius Tapinas. Tai paskutinis reitinge asmuo, kurį paminėjo bent jau 2 proc. apklaustųjų. Asmenybių, kurias paminėjo daugiau nei pusė procento apkalustųjų – vasario mėn. buvo 32.
 
Premjeras Saulius Skvernelis su žmona Silvija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Iš viso 2020 metų vasario mėnesį respondentai paminėjo 111 visuomenės veikėjų (2019 m. pabaigoje nurodė 88), kuriais jie labiausiai pasitiki. Ketvirtadalis (24 proc.) apklaustųjų atsakė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų ar neatsakė į šį klausimą.
 
Apklausa buvo vykdoma 2020 m. vasario 13-26 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1030 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 117 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.18; 15:00
Aktualijos

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad pastarąsias dienas ažiotažą kelianti istorija, esą Valstybės saugumo departamentas (VSD) galėjo rinkti informaciją apie kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos asmenis bei diplomatą Vygaudą Ušacką, nėra maloni.
 
„Situacija nėra maloni, vertinti detaliau galėčiau, jei turėčiau daugiau informacijos. Dėl VSD veiklos ji apspręsta žvalgybos įstatymu. Jo devynioliktame straipsnyje yra numatyta, kad žvalgybos informacijos poreikius ir prioritetus nustato VGT, o konkrečias užduotis formuoja konkrečios institucijos. Užduotis ir priemones apsprendžia pačios institucijos“, – penktadienį žurnalistams sakė buvusi šalies vadovė.
 
Prezidentė D. Grybauskaitė mano, kad šioje situacijoje tiek VSD, tiek Seimas turi atsakyti į klausimus visuomenei.
 
„Pirmiausia, skaidrumas ir kad būtų atsakyta į kuo daugiau klausimų. Nebijoti eiti kalbėti ir atsakyti, nes bet kokie šešėliai ir neatsakyti klausimai tikrai kelia daugiau įtarimų bei sumaišties. Manau, kad tai reikia daryti labai skaidriai. Tai mėginama daryti, kuo daugiau atsakymų, tuo bus geriau. Tai daryti turėtų ir pati VSD, paaiškinti ir, matyt, gali gilintis ir NSGK komitetas, jei toks poreikis yra. Tai Seimo sprendimas, kokia forma jie vykdys parlamentinę kontrolę“, – sakė D. Grybauskaitė.
 
Prezidentei kelia abejonių ir VSD pareigūnų kvalifikacijos lygmuo.
VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.
 
„Taip, manau, pati institucija turės rimtai persižiūrėti savo ir procedūras ir darbo metodus, galų gale ir žvalgų kvalifikacijas. Matyti, problemų įstaigos viduje yra (…) Manau, kad daugiausia tokių nesklandumų išaiškėjo VSD viduje. Manau, tai vidaus reikalas, kad truputį reikia apsitvarkyti namuose“, – sakė D. Grybauskaitė.
 
Prezidentė atkreipė dėmesį, kad jokie politikai, jokie vadovai negali formuoti konkrečių VSD užduočių.
 
„VGT formuoja tik prioritetus ir poreikius. Užduotis formuoja ir formuluoja konkretūs tų įstaigų vadovai“, – sakė ji.  
D. Grybauskaitė neslepia, kad jai kelia abejonių ir Vytauto Bako vaidmuo šiuose įvykiuose.
 
„Turbūt visiems kyla klausimai, kodėl po metų toks triukšmas, prieš rinkimus (…) Taip pat tai laikas, kai keičiamas ar perskiriamas VSD vadovas. Tikrai daug klausimų ir trečiųjų šalių interesas čia taip pat labai didelis“, – teigė ji.
 
Pokyčių pranešėjų apsaugos įstatyme nereikia
 
D. Grybauskaitė teigė palaikanti jau kurį laiką keliamą ombudsmeno institucijos idėją.
 
„Manau, kad būtų sveikintina turėti ombudsmeną. Šis klausimas buvo siūlomas ir anksčiau, ir manau, kad pats laikas, ypač dabar – po tokio reparacinio sukrėtimo, kad tokia institucija būtų įsteigta“, – sakė D. Grybauskaitė.
 
Tačiau reformų, kurios paliestų pranešėjų apsaugos įstatymą, buvusios šalies vadovės tvirtinimu, nereikėtų. Prezidentė tvirtino mananti, kad esamas pranešėjų apsaugos įstatymas yra geras.
 
„Manau, kad įstatymas yra geras, tik ne visi vykdytojai yra atsakingi“, – teigė kadenciją baigusi prezidentė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.07; 06:30
Aktualijos

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kadencija baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Lietuvos politika susiduria su lyderystės problema. Komentuodama šią tezę LRT laidoje „Savaitė“ buvusi šalies vadovė tvirtina reginti politikus, bijančius prisiimti atsakomybę už vykstančius procesus valstybėje.
 
„Aš matau politikus, kurie nemoka arba bijo, arba nenori prisiimti atsakomybės, nes paskui reikės atsakyti, ar pasisekė, ar ne, bet tai reiškia, kad lyderystė yra prarandama“, – teigė D. Grybauskaitė.
 
Pasak jos, būtent gebėjimas prisiimti atsakomybę ir yra svarbiausias lyderio bruožas.
 
„Lyderiu tampama ne dėl to, kad esi labai protingas, tame tarpe reikia ir žinių, be abejo, ir gebėjimo sprendimus priimti, bet, svarbiausia, gebėjimo prisiimti atsakomybę. Už viską – už tai, kas priklauso ir kartais, kas nepriklauso, jeigu lyderis arba vadovas pradeda atidavinėti, atstūminėti atsakomybę kitam ir tik pirštu rodo, kad tu turi padaryti, anas – jis nėra lyderis, jis niekada nebus lyderis“, – aiškino D. Grybauskaitė.
 
 „Lyderystę sieju tik su atsakomybės prisiėmimu ant savo pečių. Jeigu atsakomybė yra nustumiama ar išdalinama, tai atiduodama ir lyderystė“, – pridūrė ji.
 
XXX
 
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad buvusiam šalies vadovui nederėtų žvalgytis į žemesnes pareigas nei valstybės vadovo postas. D. Grybauskaitė tikina, kad dėl tokios laikysenos ji yra atmetusi jau ne vieną pasiūlymą. Ateityje, tikina prezidentė, nesutiktų eiti ir Vyriausybės vadovės pareigų.
  
Dalia Grybauskaitė Daukanto aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Aš manyčiau, kad prezidentui to daryti nereikėtų. Po dviejų kadencijų reikia išlaikyti vis tik tą orumo kartelę. Tam ir buvo, kaip ir visame pasaulyje, numatyta renta, kad prezidentas nelakstytų ir negalvotų, kad jam užtektų duonai, ir negalvotų, kad būtinai reikia kažkur bėgti už pinigus ir kažkur įsidarbinti“, – LRT laidoje „Savaitė“ teigė D. Grybauskaitė.
 
Kadenciją baigusi šalies vadovė pripažino, kad dėl siekio išsaugoti prezidento pozicijos orumą ji jau spėjo atmesti ne vieną pasiūlymą.
 
„Tai manyčiau, kad tas vis tiktai pozicijos orumo išsaugojimas turi išlikti. Ir aš mėginu tą daryti, todėl turėjau aš įvairių pasiūlymų ir į valdybas, ir dar kai kur, aš atsisakinėjau, komercinėje veikloje nedalyvauju. Aš noriu išlaikyti tą pozicijos orumą, vis tik buvau Lietuvos prezidentė, čia ne apie mane eina kalba, o apie Lietuvos prezidentą“, – kalbėjo D. Grybauskaitė, pripažindama, kad nesutiktų eiti ir premjerės pareigų.
 
XXX
 
Dalia Grybauskaitė mano, kad nors politinės kultūros lygis Lietuvoje kyla, vis dar yra momentų, dėl kurių ją apima gėda. LRT laidoje „Savaitė“ buvusi šalies vadovė paklausta, kaip vertina politinės kultūros pokyčius valstybėje, teigė negalėjusi įsivaizduoti, kad „nomenklatūrinės medžioklės“ vis dar egzistuoja.
 
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Truputį (apima gėda – ELTA). Pasižiūrėkime į tą nomenklatūrinę medžioklę. Aš jau tikrai net negalėjau įsivaizduoti, kad dar, kaip ir anksčiau, verslas nori per tokius neskaidrius santykius daryti verslą, kaip ir anksčiau, kai kurie mūsų oligarchai darė verslą ne su verslu, ne patį verslą, o kažkokius sandorius su valstybe“, – teigė prezidentė.
 
Jos teigimu, skandalas, kilęs po to, kai „valstiečiui” Jonui Slapšinskui sumedžiojus stumbrę paaiškėjo, kad tąkart medžioklėje kartu su juo dalyvavo žinomi verslininkai ir politikai, yra susijęs ir su kartų klausimu.
 
„Aš esu įsitikinusi, kad tai yra ir kartų klausimas, ir tai tikrai dings. Bet matome, kaip dar kabinamasi už tos sistemos ir tų likučių iš tikrųjų yra, bet kartos keičiasi ir, ačiū Dievui, ir politikoje keičiasi, ir versle keičiasi kartos, ir tai labai, labai sveika“, – teigė buvusi šalies vadovė.
 
Kaip anksčiau pranešė naujienų portalas LRT.lt, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika portalui praėjusią savaitę tvirtino apsisprendęs, kad nuo spalio visi profesionaliosios medžioklės plotuose medžiojantys asmenys bus viešinami, jeigu to reikalaus žurnalistai, taip siekiant skaidrumo.
 
XXX
 
Dalia Grybauskaitė džiaugiasi, kad Lietuva per 30 nepriklausomybės metų sugebėjo užsitikrinti savo saugumą bei energetinę nepriklausomybę. Visgi, pasak buvusios šalies vadovės, vis dar liko neišspręstos švietimo, sveikatos ir socialinės atskirties problemos.
 
„Mes susitvarkėme su savo laisve, ją sustiprinome, sutvirtinome. Susitvarkėme su savo saugumu, sutvarkėme energetinę nepriklausomybę, praktiškai nuo vienintelio tiekėjo ir nuo monopolisto“, – LRT laidoje „Savaitė“ kalbėjo D. Grybauskaitė.
Dalia Grybauskaitė – Lietuvos Prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Visgi, pasak kadenciją baigusios prezidentės, vis dar liko nesutvarkytos fundamentalios sritys, nuo kurių priklauso šalies ateitis.
 
„Liko tie dalykai, (…) nuo kurių priklauso ir šalies ateitis. Tai švietimas, sveikata ir, deja, visos tos drastiškesnės priemonės sprendžiant ir mėginant gelbėtis nuo krizių kūrė ir toliau didino socialinę atskirtį“, – patikino buvusi šalies vadovė.
 
Anot D. Grybauskaitės, Lietuvoje vis dar neatlikta švietimo reforma, o ir sveikatos sistema susiduria su iššūkiais.
 
„Švietimo reformos nesugebame padaryti ir ypač jos kokybės padidinti – švietimo sistemos. Na, ir sveikatos sistema jau pradeda susidurti su iššūkiais “, – akcentavo kadenciją baigusi prezidentė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.02; 00:30
 
Aktualijos

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė apsilankė Vilniaus knygų mugėje ir pasidalino savo patirtimi, einant šalies vadovės pareigas. Buvusi prezidentė prisipažino visą gyvenimą nemėgusi viešumos ir papasakojo apie savo pašaukimą siekti šalies vadovės posto.
 
Kalbėdama apie knygą „Tekstai ir kontekstai“, D. Grybauskaitė sakė, kad jai tai skausmingas prisiminimas.
 
„Labai gyvenime nemėgau viešumos, nemėgstu ir dabar, o jau kalbėti viešai – tai jau tikrai ne. Ir gavau tokį darbą, kur reikia daugiausiai kalbėti ir labai viešai. Čia išprakaituota, per skausmą ir didelį kruviną darbą, pastangas tie tekstai, kurie buvo ir metinių pranešimų forma. (…) Tai dešimties metų svarbiausi tekstai, mintys ir mano vertybės: už ką, dėl ko, kodėl. Norėčiau pasakyti, kad tai nebuvo lengva, nes tai nebuvo pati mėgstamiausia darbo dalis“, – LRT kalbėjo D. Grybauskaitė.
 
Kalbėdama apie savo prezidentavimo laikotarpį, kadenciją baigusi šalies vadovė patikino niekada nenorėjusi būti politikoje, tačiau 2009 metais supratusi savo pašaukimą ir pareigą valstybei.
 
„Pati pradžia buvo labai aiški. Aš, kaip ir su kalbomis, taip ir su politika, – niekada nenorėjau būti politikoje. Todėl nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų jokioje partijoje nedalyvavau ir nesiekiau jokių politinių postų. Visada elgiausi pagal savo atsakomybės supratimą ir jausmą ir 2009 man buvo pašaukimas, nes taip aš supratau savo pareigą valstybei. Buvo gili krizė, aš buvau komisarė tuo metu, buvusi finansų ministrė, buvau įsitikinusi, kad galiu padėti valstybei atsistoti ant kojų. Mano apsisprendimas buvo prisiimti atsakomybę ant savo pečių“, – kalbėjo ji.
 
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

D. Grybauskaitė Vilniaus knygų mugėje vykusio renginio metu taip pat akcentavo, kad „niekada negalima eiti į aukštą postą tik būti jame. Privalu eiti, tik jei esi pasirengęs ten kažką padaryti.“
 
Visgi kadenciją baigusi šalies vadovė atkreipė dėmesį, kad į save susikoncentravusių žmonių vis dar yra gausu politikoje.
 
„Aš manau, kad didelė dalis viešumoje esančių žmonių arba užimančių politinius postus ateina savimi pasidžiaugti, save parodyti. Tai galima matyti ir matome turbūt visi“, – patvirtino ji.
 
Kalbėdama apie savo kaip Europos Komisijos narės karjerą D. Grybauskaitė teigė, kad jos pagrindinis išskirtinumas buvo kalbėti trumpai ir aiškiai.
 
„Ko gero, tarptautinėje erdvėje išsiskirdavau iš politikų būtent todėl, kad kalbėdavau labai trumpai, labai aiškiai. (…) Aš kalbėdavau daugiausiai dvi arba tris minutes. Bet jeigu aš kalbėdavau, tai absoliučiai visi viską padėdavo ir labai įdėmiai klausydavo“, – teigė D. Grybauskaitė.
 
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr.).

„Žiniasklaidai reikia labai trumpos žinios, kad tilptų į dvidešimt, trisdešimt sekundžių – žinioms“, – pridūrė ji, akcentuodama, kad savo pasisakymams visada atsakingai ruošdavosi.
 
D. Grybauskaitė taip pat atskleidė, kodėl su ja dirbti buvo nelengva.
 
„Mano karjera kilo nuo apačios. Aš buvau viskuo. Aš moku viską, dėl to mano protokolui buvo labai sunku su manimi dirbti. Aš gi žinojau, kaip viską reikia daryti. Jie nieko negalėjo nuo manęs nuslėpti. Tai dirbti su manimi nebuvo lengva, prisipažįstu“, – kalbėjo ji.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
Žurnalisto užrašai

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Naująją darbuotoją, prabėgus kažkiek laiko ir ją geriau pažinus, visi pradėjo vadinti neadekvačia. Ta kolegė jau paliko tarnybą, tačiau tąkart turėjau progą pagalvoti –  kodėl man, skirtingai nei kitiems, ji beveik niekados neužkliūdavo trainiojantis šalia arba, kitaip tariant, kodėl netrikdė, neerzino pusamžės damos keistenybės, prasikišantys dramatiškų nuotaikų šuorai, kai nuo euforijos be pastebimo preteksto puolama į ašaras ir atvirkščiai? Tada prisiminiau, kad jaunystėje paprastai bendraudavau tik su visokeriopa to žodžio prasme neadekvačiomis merginomis, kvailesniosios publikos dalies kartas nuo karto, būdavo, pavadinamomis psichėmis. Dar nežinau – ar jos mane traukė, ar aš jas?..

Tarkime,  kad likimas iškrečia piktą pokštą, kai niekados įvykių neskubinęs vyriškis staiga veda adekvačią, net pernelyg adekvačią moterį.

Pabandykime įsivaizduoti, kad šią ištekėjusią moterį suerzint jau būna labai sunku, beveik neįmanoma, tačiau ilgai ir metodiškai dirbant galima net ir ją įvesti į drugio krečiamą transą. Tada adekvati žmona tramdomai ramiu balsu pasako visą tiesą apie savo likimo bendrakeleivį, kad anas yra visiškas niekas, geriausiu atveju, idiotas, nelaimėlis ir vidutinybė, kad ji gauna nepalyginamai didesnį atlyginimą už jį ir t.t. Tiesą sakant, tai labai gerai žinau ir aš pats apie save, tačiau nejauku nepagražintą tiesą išgirsti iš mylimosios, tapusios žmona (neduokDie!), lūpų. Todėl sakau aš, daug patyręs, jums, jaunieji bičiuliai, niekados neveskite savo mylimųjų, nes užsikrausite nepakeliamą moralinę naštą tapti sėkmės džentelmenais, nors jums patiems to visai nereikėtų arba net būtų atgrasu.

Pakalbėkime apie kitą atvejį, kai adekvatus požiūris į pasaulį gadina pasaulio vaizdinį. Tokia kolizija tampa ypač akivaizdi, kai žmogus daro galutinius apibendrinimus, remdamasis tik savo profesijos patirtimi, kalba kaip tikras profesionalas, dalykiškai ir logiškai pagrįstai, tačiau labai greitai ima ir išaiškėja, kad tas loginis nuodugnumas buvo ne kas kita kaip profesinio išsigimėliškumo demonstracija.

Štai įtakingas Lietuvos pramoninkų konfederacijos veikėjas ir verslininkystės ideologas skelbia, kad žmogaus vertingumo pagrindas yra jo sukuriama pridėtinė vertė. Tai teiginys, kurį būtų galima pavadinti geležinės logikos pavyzdžiu, jeigu žiūrime iš stambiųjų savininkų varpinės, šitokiu kampu bandydami atsakyti į klausimą – kam žmogus apskritai yra reikalingas ant svieto? Į suktą klausimą šiam verslininkystės guru iš auditorijos – kur tada reikėtų padėti menininkus – žymusis verslo ideologas nė nemirktelėjęs atsako, kad menas taip pat kuria pridėtinę vertę, įgalindamas mus laisvalaikio metu atsipalaiduoti ir geriau pailsėti. Kaip dabar reikėtų suprasti, turiningas poilsis, užpildytas meno, padeda atstatyti žmogaus darbingumą, būtiną kuriant pridėtinę vertę, arba galbūt net paskatina darbo jėgos reprodukciją. Kaip sakoma, mintis sudėliota iki loginės pabaigos, yra kraštutinai adekvati, niekas neturi teisės tokias verslo ideologo ištaras pavadinti logiškai nenuosekliomis arba nedalykiškomis. Kitas reikalas, jog toks loginis nuoseklumas, dalykiškumas ir adekvatumas labai greitai, net nepasukus už kampo, pagimdo Grigeo pabaisas.

Siaubo filmai. Slaptai.lt nuotr.

Kita vertus, jeigu mūsų garbusis mintytojas iš Pramoninkų konfederacijos laisvalaikiu pasidomėtų meno teorija, čia nesunkiai rastų net tokį apibrėžimą, kad menas yra radikali asocialumo forma. Žinia, asocialumas yra aiškintinas kaip personažo socialinis neadekvatumas, prasilenkimas su kito žmogaus lūkesčiais pelnyti abipusę naudą.

Kaip atrodo, žalingas vis tik yra ne pats pridėtinė vertės reikalavimas, o jo hiperbolizavimas, kai toks principas tampa visuomeninio gyvenimo prasmingumo kriterijumi ir žmogaus vertingumo matu. Jeigu šitoks priesakas tampa gyvenimo dėsniu, pasaulis yra uždaromas beprasmybės ratuose be mažiausios vilties užuominos.

Nieko naujo, kažką panašaus skelbė užrašas ant Osvencimo vartų: „Darbas išlaisvina!“, o man, nežiūrint nieko, vis tik labiau patinka Karlo Marxo ištara, kad žmogaus turiningumo matu yra būtent laisvas laikas.

Dabar šitaip sparčiai besidauginant kalboms apie gerovės visuomenę, pats laikas būtų priminti seną tiesą, kad visuotinė gerovė yra tik pakopa į bendrąjį gėrį, panašiai kaip gerbūvio  puoselėjamą idealą vis tik pranoksta labiau turininga gerabūvio sąvoką. Kita vertus, dėl gerabūvio idėjos palaikymo svarbus yra bent tų neadekvačiųjų kvapas, jų principinė galimybė.

Prezidentas Valdas Adamkus. Slaptai.lt nuotr.

Kaip atrodo bent man, mūsų politinės sistemos gyvastingumo vienu iš laidininkų buvo tai, jog sistemos vairininkais kartas nuo karto tapdavo didesniu ar mažesniu laipsniu neadekvatūs tokiai sistemai žmonės. Žinia, Valdas Adamkus buvo išeivis iš truputėlį kitokios terpės, o  neprilygstamoji Dalia Grybauskaitė turėjo savo rankose stebuklingą distancinio valdymo pultelį, su kurio pagalba, panašiai kaip Alisa Veidrodžių karalystėje, sugebėdavo akimoju nutolti ir priartėti, sumažėti ir išdidėti, kartais stodama priešpriešais su tokiu savo gremėzdiškumu, kad per visą veidrodžio plotą matydavosi tik anosios griežtų akių grimasos. Savo ruožtu tai, jog iš pirmo, antro ar net trečio žvilgsnio Gitanas Nausėda mums vis dar atrodo kaip sistemos svetimkūnis, tikrai neteikia preteksto sunerimti, o greičiau yra neišpakuoto, bet viltingo pažado ženklas.

Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Dar  Sokratas yra perspėjęs apie pavojų, kylantį tuomet, kai valtelės vairininkas tampa komandos įkaitu, o jo mokinys Platonas savo postringavimuose apie idealios valstybės projektus tvirtai laikėsi principinio įsitikinimo, kad tokios valstybės vadovu galėtų būti tik labai to nenorintis, tačiau varu varomas stoti visų priekyje žmogus, tokiu būdu užsikraunantis pernelyg didelę, taigi neadekvačią sau naštą valstybės idėjos dalininkas.

Tobulai adekvati politinė sistema anksčiau ar vėliau pradeda panašėti į apsunkusį nuo amunicijos „Titaniką“.

Apie meną, prasmę ir adekvatumą prieš daugelį metų esu samprotavęs dar ir kitu rakursu, viename interneto portale publikavęs moksliniu žargonu perkrautą straipsnį, pavadinimu „Menas kaip prasmingas neadekvatumo iššūkis“. Labai trumpai tariant, čia buvo kalbama apie tą aukštosios poezijos kuriamą prasmingą neadekvatumo patirtį, kai tobuliausias žodžio menas byloja apie Dievo artumą, nekvestionuodamas onto-teo-metafizinės tiesos, kad transcendencija (t. y. Dievas kaip anapusybė) yra visiškai neišsakoma, taigi žodžiu neišmatuojama duotybė. 

Kažkada vartydamas mokslinę literatūrą anglų kalba užtikau lietuvių profesoriaus straipsnį, retransliuojantį labai panašias pozicijas, kartas nuo karto panašumui tampant tapatumu. Dabar ne tiek pykstu dėl to, kad profesorius galimai nusirašė, kiek jaučiu didelį nesmagumą, jog visiškai mechaniškai verčiant į anglų kalbą mintis patiria didesnius ar mažesnius nuostolius. Anglų kalba nėra pajėgi išsaugoti prasminę įtampą tarp prasmės lūkesčių ir neadekvatumo patirties arba, dar kitaip tariant, anglų kalba yra nepakankamai adekvati pokalbiui apie neadekvatumą.

Labiausiai adekvati pasaulyje yra ant šiukšlyno tupinti žiurkė!

                                     X X X

                                mylimosios plakatą

                                nešu

                                apgraužtą

                                žiurkių

 

                                 mėnulis

                                  plakasi

                                  mylimosios

                                  plaukuose

Aktualijos

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį Vokietijos prezidento Franko Walterio Steinmeierio kvietimu lankysis Berlyne.
 
Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi D. Grybauskaitė dalyvaus buvusio valstybės vadovo Joachimo Gaucko 80-mečio jubiliejaus renginyje, kuriame taip pat dalyvaus buvę valstybių vadovai ir aukšti pareigūnai.
 
Didelę Vokietijos žmonių pagarbą pelnęs J. Gauckas visada buvo griežtas komunizmo kritikas, kovotojas už laisvę ir žmogaus teises. Buvo persekiojamas Rytų Vokietijos slaptosios policijos „Stasi”, o po Berlyno sienos griūties tapo vyriausybės įgaliotiniu tirti „Stasi” archyvus ir daugelį metų vadovavo tam įkurtai įstaigai, kurią imta vadinti „Gaucko įstaiga”.
 
joachimasgauckasirangelamerkel
Joachimas Gauckas ir Angela Merkel

Per rinkimus į Vokietijos federalinius prezidentus jį rėmė visos politinės jėgos, išskyrus komunistus. Jis yra laikomas tautos sąžine.
 
Kaip primena Prezidentės biuras, būdamas prezidentu (2012-2017 m.), J. Gauckas ne kartą lankėsi Baltijos šalyse. Kai J. Gauckas su valstybiniu vizitu 2013 m. atvyko į Lietuvą, prezidentė D. Grybauskaitė jam įteikė Lietuvos Respublikos Vytauto Didžiojo kryžių su aukso grandine. Vokietijos vadovas Lietuvos prezidentei įteikė Vokietijos Federacinės Respublikos ordino „Už nuopelnus” Aukščiausio laipsnio Didįjį Kryžių.
 
Prezidentės valstybinis vizitas į Vokietiją, J. Gauckui einant valstybės vadovo pareigas, įvyko 2016 metais.
 
Šio vizito metu Berlyne taip pat numatytas susitikimas su Vokietijos kanclere Angela Merkel.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.10; 09:31
Politinės intrigos

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda mokslinėje konferencijoje „Gerovės valstybės kontūrai Lietuvoje“ Vytauto Ddžiojo universitete perskaitė pranešimą, kurį išplatino Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2020-01-17-prezidentas-g-nauseda-laukiniu-vakaru-principai-ekonomikoje-klaida/178766

Pasak jo, atėjo metas pasakyti, kad padarėme klaidą, pernelyg ilgai ekonomikoje leidę klostytis Laukinių Vakarų principams ir santykiams: ten, kur viešpatauja geriau ginkluoti ir turintys daugiau pažinčių, nelieka vietos mažesniems, silpnesniems – ir mąstantiems apie bendrąjį gėrį, taigi nėra vietos ir valstybei. Patikslinčiau Jo Ekselenciją, ne Laukinių Vakarų, o Laukinės Privatizacijos pasekmių siautėjimui.

Mes, sakė Prezidentas, pernelyg išaukštinome nematomą rinkos ranką ir gavome savotišką paradoksą – tuo pat metu giriamės, kad nuo įstojimo į Europos Sąjungą sparčiausiai artėjame link BVP vienam gyventojui vidurkio, o, kita vertus, raudonuojame, kad socialinės atskirties rodikliai Lietuvoje yra vieni iš blogiausių visoje Europos Sąjungoje. Tai aiškiai parodo mūsų valdžios fiasko.

Tam, kad sukurtume valstybę, kurioje būtų gera gyventi visiems – dirbantiesiems, vaikams, jaunimui, senjorams, neįgaliesiems, sėkmę patiriantiems ir turintiems sunkumų, – mums reikia perskirstymo per biudžetą, kuris nuosekliai didėtų metai iš metų. Su tokiu perskirstymu, koks yra dabar, kalbos apie gerovės valstybę tampa tiesiog pigia demagogija, – įsitikinęs Respublikos Prezidentas.

Pridursiu dar, kad bandymas įstatymu pajungti sau LRT, siūlymai nuginkluoti savanorius nepaprastosios padėties atveju, keistas užsispyrimas išsaugoti Susisiekimo ministrą, labai svarbų būtent tos nepaprastosios padėties atveju, bandymas pažeminti Seimo rinkiminę kartelę iki 3 procentų, atveriant kelią į Seimą neaiškių partijų atstovams ir t.t. – ar tai ne simptomai šliaužiančio “demokratinio” perversmo, kad dar tvirčiau “viešpatautų geriau ginkluoti ir turintys daugiau pažinčių, neliktų vietos mažesniems, silpnesniems – ir mąstantiems apie bendrąjį gėrį, taigi neliktų vietos ir valstybei”?

Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Neseniai politologas Lauras Bielinis, vertindamas santykius tarp Prezidento ir Vyriausybės, išreiškė nuomonę, kad “Prezidentui nedera veltis į rinkimų kampaniją”. https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/sudetingas-nausedos-sprendimas-ar-bus-nueita-grybauskaites-pedomis.d?id=83295271

Nesutinku su juo. Jei Prezidentas yra patriotas, o tuo aš neabejoju, jam neturi būti tas pats, koks bus naujasis Seimas.

Jis ir pats paminėtoje konferencijoje pareiškė, kad “netrukus prasidės intensyvus politinis sezonas, rinkimų batalijos, kuriose mes (taigi ir jis, – K.S.), manau, privalome gauti atsakymus iš tų partijų, kurios išsirikiuos prie starto linijos ir vilios rinkėją įvairiais pažadais”.

Mindaugas Lingė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Tik galima nesunkiai nuspėti, kad atsakymus jis gaus tokius, kokių norės. Ne pažadai ir atsakymai į klausimus pirmiausiai turi lemti Prezidento pasirinkimą, o pasitikėjimas partijomis, kurį turi nulemti ilgalaikės jų biografijos ir tų partijų pagarba Prezidento institucijai. Juo labiau, kad Prezidentas žino žymiai daugiau, kas vyksta partijų viduje, negu eiliniai rinkėjai.

Buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas Mindaugas Lingė, šiuo metu konsultuojantis TS-LKD strateginės komunikacijos ir vidaus politikos klausimais, sako esąs įsitikinęs, kad “valdantieji akivaizdžiai tyčiojasi iš prezidento Gitano Nausėdos.”

Turint omeny Gitano Nausėdos ir Dalios Grybauskaitės populiarumą, autoritetą rinkėjų tarpe, viliuosi, kad rinkimų išvakarėse abu jie visgi viešai apsispręs, ką norėtų matyti būsimame Seime ne su kokiomis nors surašytomis nuostabiausiomis rinkiminėmis programomis ir priesaikomis, kad jas įvykdys, o pasitikėjimo prasme.

Informacijos šaltinis – ELTA

2020.01.22; 10:00

 

SkaitomiausiosŽvalgyba

Slaptai.lt jau paskelbė keletą pranešimų dėl naujųjų Žvalgybos įstatymo pataisų, leisiančių mūsų „džeimsams bondams“ kviestis žmones į vadinamuosius prevencinius pokalbius. Už tokio pokalbio vengimą būtų numatyta net atsakomybė.

Ar Lietuvos slaptosios tarnybos VSD ir AOTD negali išsiversti be šių pataisų?

VSD vadovas Darius Jauniškis ir Prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjas Ainis Razma teigia, kad Prezidentūros siūlomos Žvalgybos įstatymo pataisos yra skirtos piliečių apsaugai. Pasak A. Razmos, Lietuvai priešiškos žvalgybos taikosi į žmogų kiekvieną dieną, todėl, pabrėžia jis, diskusijas sukėlęs siūlymas įteisinti prevencinį pokalbį prisidėtų apsaugant piliečius nuo neigiamo priešiškų užsienio žvalgybos tarnybų poveikio.

„Prevenciniai pokalbiai skirti tam, kad asmuo būtų įspėtas, jog juo domisi užsienio žvalgyba. Galbūt jam nežinant (užsienio žvalgyba – ELTA) jau yra surinkusi tam tikros informacijos“, – „Žinių radijui“ teigė A. Razma.

„Prevencinis pokalbis įvedamas dėl to, kad apsaugotų Lietuvos piliečius nuo užsienio žvalgybos poveikio. Neturėtume pamiršti, kad į mus taikomasi kiekvieną dieną. Priešiška žvalgyba dirba taip, kad gali būti nusitaikoma praktiškai į bet ką“, – teigė A. Razma.

Anot A. Razmos, Lietuvos žvalgyba, įgyvendinus Prezidentūros siūlomas pataisas, padės žmogui surasti išeitį iš padėties.

„(Įspės – ELTA), kad žmogus pakeistų savo elgseną ar padės jam surasti išeitį iš šios situacijos, kol jis dar nėra sukompromituotas ar pastatytas į kažkokią situaciją, kurioje nebėra kitos išeities. Tai skirta piliečių apsaugai“, – teigia prezidento patarėjas.

Pasak A. Razmos, šiuo metu Prezidentūros siūlomos Žvalgybos įstatymo pataisos įpareigos žmogų teisiškai. Todėl žmogus baudžiamojo persekiojimo metu nebegalės teigti, kad nebuvo įspėtas žvalgybos pareigūnų apie savo elgesį.

„Tai yra teisiškai įpareigojantis dalykas. Jeigu aš, kaip žvalgybos pareigūnas, susitikdamas su jumis, gerdamas kavą pasakysiu, kad jums kyla pavojus, jūs sakysite „ačiū“ ir tęsite tai toliau (…), tai yra jūsų teisė ir t.t. Jeigu jūsų kontaktai atveda iki tos ribos, kai prasideda baudžiamasis persekiojimas – tai nebe žvalgybos darbas. Tuomet teismui ar tardytojui galite pasakyti, kad jūs nebuvote perspėtas, nes nėra jokių įrodymų. Prevencinio pokalbio metu žmogui išdėstoma jo situacija. Jis yra supažindintas, turi pasirašyti, ir tai yra fiksuojama“, – teigė A. Razma.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lyg ir logiška, lyg ir suprantama. Bet štai kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Prezidentūros inicijuojamos Žvalgybos įstatymo pataisos yra perteklinės. Pasak D. Grybauskaitės, galimybė žvalgybai iškviesti žmones į prevencinį pokalbį prasilenkia su žmogaus teisėmis.

„Man labai sunku komentuoti jau konkretų įstatymą, aš jo detalių nežinau, bet kai kurie šito įstatymo elementai buvo diskutuojami ir anksčiau, ir ypač vadinamieji prevenciniai pokalbiai. Aš tuo metu ir dabar manau, kad tai yra perteklinė priemonė ir tikrai prasižengianti su žmogaus teisėmis, be specialios žvalgybinių institucinių kontrolės tokia priemonė tikrai negali būti įvesta“, – sakė D. Grybauskaitė.

Politologas Kęstutis Girnius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Kritiškai į šias pataisas žvelgia ir Kęstutis Girnius. Delfi.lt paskelbtame straipsnyje „Kai esi plaktukas, visur matai vinis“ šis VU TSPMI politologas teigia: „Prezidento Gitano Nausėdos siūlomas įstatymas dėl žvalgybos galių plėtimo suteiktų Valstybės saugumo departamentui teisę kviesti žmones į prevencinius pokalbius, patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą. Reikia nepritarti šiam nereikalingam įstatymui, kuriuo būtų galima lengvai piktnaudžiauti, ribojant žodžio laivę bei malšinant valdžios kritiką“.

Buvęs VSD direktorius Gediminas Grina. Slaptai.lt nuotr.

O ką dėl pataisų mano buvęs VSD vadovas Gediminas Grina? Portalui slaptai.lt atsiųstame komentare jis rašo: „Poklabiai su „objektais” yra natūralus dalykas, tik save gerbiančios žvalgybos to nedaro viešai. Viešam veikimui yra teisėsauga (policija ir pan.) Paprastai kalbant, valstybės vyrai neskiria žvalgybos nuo teisėsaugos. Iš nesuvokimo ir gimsta triukšmas bei skandalai“.

Slaptai.lt primena, kad viešojoje erdvėje diskusijų sulaukė prezidento Gitano Nausėdos įregistruotos Žvalgybos įstatymo, Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisos, siūlančios žvalgybos tarnyboms įteisinti galimybę iškviesti žmones į prevencinį pokalbį. Taip pat Prezidentūros inicijuotose pataisose žvalgybos institucijoms numatyta teisė patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą. Teikiamoje Žvalgybos įstatymo redakcijoje numatytas ir draudimas vizualiai fiksuoti žvalgybos institucijų objektus.

2020.01.13; 17:04

Aktualijos

Sulaukus Kūčių vakaro Lietuvos žmones sveikina kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.
 
„Šilumos ir jaukumo Jūsų namams bei gražiausios dovanos kiekvienam – artimų žmonių bendrumo. Bendrumo su tais, kurie šalia – prie Kūčių stalo, taip pat ir su visais, kuriems jaučiame dėkingumą.
 
Tai metas, kai priartėja džiaugsmo akimirka, leidžianti vėl pasijausti vaiku, laukiančiu Kalėdų stebuklo.
 
To stebuklo, kuriame telpa tradicija ir viltingas laukimas”, – linkėdama visiems laimingų šventų Kalėdų, sako dvi kadencijas šaliai vadovavusi D. Grybauskaitė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.25; 05:00
Aktualijos

Knygos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Kauno V. Kudirkos viešosios bibliotekos Z. Kuzmickio padalinyje kartu su jaunaisiais skaitytojais paskelbė „Knygų Kalėdų“ devintosios akcijos pradžią. 
 
Pasak prezidentės, „Knygų Kalėdų“ iniciatorės, ši akcija tapo ilgamete, visą Lietuvą aprėpiančia ir daugybę žmonių įtraukiančia tradicija, kurią verta išsaugoti bei tęsti.
 
Akciją globojanti prezidentė kviečia kaip ir kasmet naujomis knygomis pradžiuginti bibliotekas ir ypač vaikų dienos centrus. 
 
Įgyvendinti devintąją „Knygų Kalėdų“ akciją ėmėsi Lietuvos bibliotekininkų draugija kartu su organizacija „Gelbėkit vaikus“.
 
Šventiniame akcijos starto renginyje gerą nuotaiką kūrė vienas populiariausių vaikų rašytojų ir LRT radijo laidos vaikams „Domas ir Tomas“ autorius ir vedėjas Tomas Dirgėla, o Z. Kuzmickio biblioteka paminėjo ir savo Žaislotekos pirmąjį gimtadienį. 
 
Prieš aštuonerius metus, 2011-aisiais, pirmąsias „Knygų Kalėdas“ prezidentė inicijavo gavusi Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos skaitytojų laišką su prašymu padovanoti naujų knygų. Ši akcija, kasmet įtraukdama vis daugiau dalyvių, tapo džiugiu šventiniu judėjimu, suvienijusiu daugybę knygų bičiulių, bendruomenių, organizacijų, leidėjų, rašytojų, spaustuvininkų, užsienio šalių ambasadų.
 
Per „Knygų Kalėdas“ šalies bibliotekos pasipildė 312 tūkst. naujų knygų, o skaitytojai buvo pakviesti į daugybę šventinių renginių.    
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.09; 06:00
Politinės intrigos

Viktoras Pranckietis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vakar Ramūnas Karbauskis atsiprašė tautos už tai, kad 2016-aisiais į Seimo pirmininkus pats atvedė Viktorą Pranckietį. Šią klaidą jis bandė ištaisyti keturis su trupučiu mėnesius. Nepavyko – Pranckietis apžaidė Karbauskį, ir dabar džiūgauja it vaikas smėlio dėžėje iš kito vaiko atėmęs menkavertį žaislą.

Antradienį tauta stebėjo šį cirką: skubiai sušauktame Seimo valdybos neeiliniame posėdyje iš vienuolikos jame dalyvavusių Seimo narių septyni pasisakė už tai, kad Pranckietis liktų pirmininku. Juos, matyt, įtikino jo kalba posėdyje – jis ir popiežiškuoju palaiminimu tepė, ir kosminius terminus žarstė.

Bet Karbauskis pareiškė nesustosiantis, ir jau kreipėsi į Seimo Etikos komisiją, kad ši pripažintų, kad tas posėdis buvo neteisėtas. Neatsisako minties, progai pasitaikius, vėl versti Pranckietį.

Ir dar įgėlė: Pranckiečiu pasitiki tik septyni. Būtų bent dvylika – būtų galima vadinti apaštalais.

Pranckietis nuėjo dar toliau – kalbėdamas „Žinių radijuje“, sakė, kad Karbauskiui gali būti suorganizuota net apkalta, nes per jo valdomas žemes asfaltuojami keliai. Per jo ir kito įtakingo „valstiečio“ Valiaus Ąžuolo.

Žemėj Lietuvos tegul vien ąžuolai žaliuos.

Ąžuolas – lietuviškos stiprybės simbolis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Viešiesiems pirkimams švaistomi milijardai, vagiama kasdien ir kantriai, o varguoliams – kas lieka: taršos mokestis. Ir kiti mokesčiai. Džiaukitės, neįgalieji!

„Valstiečiai“ įgyvendina savo programoje pažadėtąjį socialinį teisingumą, kuria gerovę, bet nedėkingieji tuo lyg ir abejoja, lyg ir netiki.

Dabar pasvarstykime, kaip likus metams iki šios kadencijos pabaigos plūksis šie du didžiavyriai. Ranka rankon, petys – petyn?

Žiūrovas, t. y. statistinis Lietuvos pilietis dar ilgai stebės, kaip ringe kaunasi du Herakliai.

Duonos ir žaidimų, – reikalauja piliečiai.

O, kad taip jie turėtų prancūziško kraujo, aistros, bet ne nuolankumo!

Šeštadienį savo šimtadienį švęsiantis Lietuvos prezidentas sakė, kad per savo trumpą prezidentavimą padarė tik vieną klaidą – į savo inauguraciją nepakvietė kai kurių nusipelniusiųjų, o ne kurie kvietimus gavo jau po inauguracijos, taigi joje negalėjo dalyvauti.

Ir dar pasakė, kad į Turniškes dar nepersikėlė todėl, kad ten reikia kai ką paremontuoti, nors ten viskas kaip ir tvarkinga, bet neatitinka laiko dvasios.

Ir dar labai gyrė savo žmoną. Kiekvienos moters svajonė būti giriamai savo vyro.

Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

O štai Grybauskaitė, nors jau ne prezidentė, – vis peikiama. Peikia Valinskas, andai buvęs antras žmogus valstybėje, Grybauskaitę boba išvadinęs, peikia oligarchai, iš kurių nasrų kadai ne be Grybauskaitės pastangų buvo išplėštas gardus Leo LT projekto kąsnis.

Kur dabar tie milijonai, aūū?

Negera, negera buvo Grybauskaitė…

Taigi, mielieji, (kaip kad mėgsta kreiptis į tautą seimūnai), turime, ką turime.

Ir nieko daugiau.

Sudie, t.y., iki kitų karbauskinių, pranckietinių rinkimų. Iki proto nušvitimo.

2019.10.18; 00:30

Aktualijos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, lankydamasi Ukmergėje, dalyvavo Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos mokslo metų pradžios šventėje ir pasveikino moksleivius bei mokytojus.
 
Gimnazijos kvietimu į šventę atvykusi prezidentė ragino visus didžiuotis Lietuvos istorija, kuri ypač juntama šioje gimnazijoje. Praėjusiais metais gimnazija paminėjo 100 metų jubiliejų ir 80 metų, kai jai buvo suteiktas prezidento Antano Smetonos vardas. O šiemet rugpjūtį kartu su visa Lietuva minėjo pirmojo prezidento 145-ąsias gimimo metines.
 
D. Grybauskaitė linkėjo pasisemti kuo daugiau žinių ir branginti mokyklinę draugystę, kuri išlieka visam gyvenimui.
 
Apie įsipareigojimą savo šaliai, apie kiekvieno šių dienų jauno žmogaus atsakomybę, žinių prasmę prezidentė pilietiškumo pamokoje kalbėjosi su 4 b klasės gimnazistais.
 
Su gimnazijos mokytojais prezidentė kalbėjosi apie pedagogų darbą ir trukdžius artimiausioje ateityje įgyvendinti idėją, kad mokytojo profesija taptų prestižine.
 
Pasak prezidentės, švietimo sistemos tobulinimas yra nesibaigiantis procesas, kuris turėtų skatinti valstybės pažangą, tačiau šioje srityje susikaupusių problemų sprendimas trunka pernelyg ilgai.
 
Gimnazijoje prezidentė apžiūrėjo 100-mečiui skirtą atminimo lentą, kurioje įamžinti partizanai ir politiniai kaliniai, mokęsi šioje mokykloje, taip pat kitas didelę istoriją menančias relikvijas, moksleivių dailės darbus.
Šalies gimnazijų reitinge Ukmergės A. Smetonos gimnazija šiais metais užėmė 22 vietą.
 
Prezidentė gerai įvertino tai, kad šioje gimnazijoje nuolat skatinamas vaikų kūrybiškumas, darbštumas, savanoriška veikla ir neleidžiama atsirasti patyčioms. Jau kelerius metus mokiniai ir mokytojai dalyvauja tarptautinės lyderystės, savanorystės ir savęs pažinimo programoje, krašto pažinimo projektuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.02; 12:00
 
Aktualijos

Pati bites laikanti ir medų įvairiomis progomis dovanojanti prezidentė Dalia Grybauskaitė per Žolines atsinaujinusiame Bitininkystės muziejuje Ignalinos rajone dalyvaus Medkopio pabaigos šventėje ir atidarys naujas interaktyvias ekspozicijas apie bites.
 
Žolinių dieną  Senovinės bitininkystės muziejuje vyks Medkopio pabaigos šventė „Ulioja bitela“ ir ES lėšomis atnaujintos muziejaus ekspozicijos pristatymas visuomenei.
 
Lankytojai kviečiami ne tik į naujai atgimusį muziejų, bet į smagų renginį, kuriame sužinos daug įdomių dalykų apie bites. Vyks paskaitos, koncertai, žolynų skulptūrų kūrimas, bičių produktų ir skirtingų skonių medaus degustacija, amatų kiemai, kūrybinės dirbtuvės.
 
Iškilmingas šventės atidarymas Aukštaitijos nacionaliniame parke, Stripeikių kaime, esančiame Senovinės bitininkystės muziejuje prasidės po vidurdienio. Čia rengiamos Austėjos ir Bubilo dievybių pagarbinimo apeigos, bus sveikinami garbingi svečiai.
 
Nuo pat vidurdienio veiks bičių produktų, kulinarinio paveldo ir tautodailės darbų mugė bei amatų kiemai ir kūrybinės dirbtuvės. 
 
Kūrybinėse dirbtuvėse šeimininkaus Juventa Mudėnienė su „Statom pasakų miestelį“; numatytas meduolių dekoravimas su „Spalvoto meduolio“ meduolininkėmis Violeta ir Ramune; duonos kelio edukacija su Indre; proginės „Medkopio 2019″ monetos kalimas su Mantu; parodomasis midaus virimas ir degustacija su midaus „guru” Eriku; žolynų skulptūrų rišimas su žolynų žinove/ skulptore Viktorija; molinės bitės lipdymas su keramike Jolita; juostų audimas, apyrankių pynimas, vaistingųjų augalų arbatų ragavimas su garsiąja Breidokų šeimyna; tautinis paveldas ginutiškio „Gaidelio žuvienė“; medienos paslapčių išrišimas su Audriumi; šiaudinių sodų rišimas, natūralaus muilo virimas, vilnos vėlimas su Reškutėnų amatų centro bendruomene.
 
Ignalinos, Utenos, Zarasų, Molėtų, Visagino, Švenčionių bibliotekų edukaciniai kiemeliai kvies vaikus į „Pasakišką pikniką“. Edukaciniuose kiemeliuose bus pristatomi populiarūs vaidybiniai personažai, vaikai bus įtraukiami į edukacijas, kūrybines dirbtuves, interaktyvias viktorinas, vizualinius bei garsinius pasakų skaitymus, žaidimus.
 
Koncertuos Domantas Razauskas ir „Baltasis Kiras“.
 
Senovinės bitininkystės muziejus iš visų pusių apsuptas miškų ir girių, išsidėstęs 4 hektarų plote. Muziejus įrengtas tradicinėje bitininko sodyboje su pirkia, svirnu, klėtele, tad naujoji ekspozicija įsikūrusi tiek viduje, tiek lauke.
 
Ypatingas dėmesys skiriamas bitininkystės istorijai, bičių šeimos gyvenimui, vaizdžiam bitininko darbo demonstravimui, medaus ir kitų bitininkystės produktų pristatymui.
 
Pasak ekspozicijos dizainerės Skirmantės Vaitkevičiūtės, ekspozicijoje integruotos net aštuonios edukacinės programos, paruoštos Aukštaitijos nacionalinio parko darbuotojų. Atnaujintoje hamakų patalpoje vyksta propolio relaksacijos seansai, kluone lankytojai galės išsikepti meduolių, tradiciniu būdu išsilieti vaško žvakę. Lauko stende net keturiomis kalbomis galima pasiklausyti muziejaus įkūrėjo Bronislovo Kazlo minčių.
 
Muziejaus ekspozicija lankytojus supažindina ne tik su senoviniais, bet ir su pačiais naujausiais bitininkystės metodais. Galima pamatyti moderniausią stiklinį avilį ir stebėti, kaip koriuose gyvena bitės, pažinti bičių šeimyną iš arčiau – pasmalsauti apie bites motinėles, bites darbininkes ir tranus. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.15; 02:00
Aktualijos

Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia, kad Lietuva smarkiai pavėlavo derybose dėl eurokomisaro kuruojamos srities pasirinkimo, o jų siūloma kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės kandidatūra į Europos Komisiją būtų viena reikšmingiausių bei galėtų Lietuvą vėl grąžinti prie derybų stalo.
 
„26 valstybės yra pateikusios eurokomisarus, o Lietuva yra paskutinė valstybė, nepateikusi kandidato. Antras niuansas – derybos dėl pagrindinių postų yra pasibaigusios. Kai pateiksime savo kandidatą, prie derybų stalo Lietuvai nebus kur sėsti, nes stalo apskritai nebebus, derybos jau seniai pasibaigusios. Tuomet kilo klausimas, kokios priežastys leistų vėl pradėti derybas iš naujo ir tikėtis kokio rimtesnio posto. O mano įsivaizdavimu, prezidentė Dalia Grybauskaitė yra tokia asmenybė, kuri leistų tikėtis derybų pradžios iš naujo. Tuomet būtų galima pretenduoti net į rimčiausius Europos Komisijos postus. Ar ji pati sutiktų, nežinau“, – Eltai sakė G. Landsbergis.
 
G. Landsbergis viliasi, kad, jei D. Grybauskaitė sutiktų, valdantieji taip pat turėtų atsižvelgti į kandidatūros stiprumą ir jai pritarti.
 
„Sunku pasakyti, aš esu matęs Saulių Skvernelį tokioje situacijoje, kuomet jis buvo perlipęs per savo partijų dirbtinius priešiškumo barjerus. Kuomet Vyriausybė nominavo Andrių Kubilių kandidatu į Europos Tarybos pirmininko postą, kuomet pavasarį vyko tie rinkimai. Aš suprantu, kad nebuvo lengvas jiems sprendimas ir galbūt susilaukė daug neigiamo vertinimo ir partijos viduje. Bet visuomenėje tai pozityviai buvo priimta, nes vardan Lietuvos mes ieškojome stipriausio kandidato šiai pozicijai. Aš kviečiu prisiminti šią tradiciją ir ją pakartoti“, – teigė jis.
 
Paklaustas, kodėl Ingrida Šimonytė nėra konservatorių kandidatė į EK, G. Landsbergio sakė, kad „I. Šimonytės laukia didesnė ateitis“.
 
„I. Šimonytės laukia didesnė ateitis“, – teigė jis. O į klausimą, ar I. Šimonytė ves partijos sąrašą, G. Landsbergis tepasakė: „Nežinau, nujaučiu“.
 
ELTA primena, kad antradienį TS–LKD pasiūlė premjerui Sauliui Skverneliui kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės kandidatūrą į naujos sudėties Europos Komisiją.
 
Tačiau, jei nutiktų taip, kad D. Grybauskaitė nesutiktų būti siūloma į šias pareigas, konservatoriai matytų ir kitų galimų stiprių kandidatų Europos komisaro pareigoms eiti. Tačiau tarp kitų siūlomų pavardžių nebuvo pasiūlyta I. Šimonytė.
 
Jų nuomone, tarp jų galėtų būti tokie asmenys, kaip du kartus premjero pareigas ėjęs Europos Parlamento narys Andrius Kubilius; buvęs Lietuvos ambasadorius JAV, užsienio reikalų ministras, Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis ir Bendrijos misijos vadovas Afganistane, atstovybės Rusijos Federacijoje vadovas Vygaudas Ušackas; buvusi krašto apsaugos ministrė, ilgametė Seimo narė, NATO Parlamentinės Asamblėjos pirmininkė, europarlamentarė Rasa Juknevičienė; Seimo narys, buvęs Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis; buvusi Europos Parlamento narė, buvusi ministrė Laima Liucija Andrikienė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.30; 16:00
Politinės intrigos

Česlovas Iškauskas, komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Mes jau rašėme apie vaikiškus žaidimus ES smėlio dėžėje, kai kelios dešimtys bendrijos lyderių 20 valandų, įskaitant ir bemiegę naktį, rinko keturis jos institucijų vadovus. Tarp kandidatų buvo netrukus savo kadenciją baigsianti prezidentė D. Grybauskaitė.

O štai keliasdešimtį kartų mažesnis spektaklis tęsiasi Lietuvoje. Čia ir artistai mažiau tituluoti, o ir vaidinimo turinys ne toks intriguojantis. Na, bet, kaip sakoma, savi marškiniai arčiau kūno…

Trečiadienį tris valandas trukusiame socialdarbiečių prezidiumo posėdyje nutarta, kad žmonių vadinamieji „bebrai“ jungsis į koaliciją su „valstiečiais“. Kiek pasižmindęs (čia toks vaizdingas lietuviškas žodis) G. Kirkilas paspaudė ranką posėdyje dalyvavusiam, bet viso šio politinio akto režisieriumi tapusiam R. Karbauskiui. Posėdis nenusitęsė į naktį, tad jo negalima vadinti naktiniu, bet vis tiek nepasakysi, kad deramasi tautos labui…

Gediminas Kirkilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Na, koalicijos formavimas iki Seimo rinkimų likus daugiau kaip metams neatrodo bergždžias reikalas, jei būtume užtikrinti, kad ji suspės ką nors nuveikti. Dėl jos ateities taip pat reikia asbejoti, nes kertiniu jos memorandumo klausimu tapo (numanote, kas?) – postų dalybos. Kai dėl G. Kirkilo ryžto užimti bet kurį jam siūlomą postą (šį bruožą jau pastebėjo politologai), tai čia nieko stebėtino: profesionalus restauratorius beveik tris dešimtmečius gviešiasi restauruoti Lietuvą, bet iš ariergardo pozicijų. Dabar štai pasitaikė gera proga, nes išlindo iš po ambicingojo R. Karbauskio sparnelio.

Socialdarbiečiai nori postų. Alkis irgi suprantamas, nes pastaruoju metu LSDDP akcijos gerokai nukritusios. Bet kokia kaina? Įdomiausias koalicijos iškeltas ultimatumas Seimo pirmininkui: jei V. Pranckietis nesitrauks, koalicijos sutartis neįsigalios. R. Karbauskis pripažįsta, kad pirmininkas dirbo gerai, bet vis tiek turi trauktis. G. Kirkilas teigia, kad jis nemąsto valstybiškai, o štai būsimas pirmininkas bus valstybės žmogus… V. Pranckietis silpnai muistosi, apeliuoja net į Konstitucinį teismą, bet dabar vasara, atostogų metas, o ir Seimas baigs sesiją po keletos dienų, tad politiko spyriojimasis neturi prasmės…

Viktoras Pranckietis. Slaptai.lt nuotr.

Vis dėl to statyti ant kortos keturių partijų santarvę dėl vieno posto – kaip manote, ar tai ne vaikiški užmojai? Net jei į šią kėdę veržtųsi pats G. Kirkilas…

Toliau. Pavymui išrinktojo Prezidento pretenzijų koalicija keis socialinių reikalų ir darbo ministrą. Mat, socialdarbiečiai staiga labai susirūpino vaiko pinigais ir daugiavaikėmis šeimomis, tad jiems atitektų iš šis postas. Ir vėl: premjeras S. Skvernelis tvirtina, kad ministras L. Kukuraitis dirbo gerai, jam priekaištų neturi, bet štai ta koalicijos sutartis…

Dar kvailiau išeina su užsienio reikalų ministru, kuriam nei valdantieji, nei opozicija didelių priekaištų taip pat neturi. Premjeras ir L. Linkevičių pagyrė, tačiau – vėl ta nelemta koalicija. Ir vėl ultimatumas: pasitrauk, nes tokia koalicijos valia. Kitaip sakant, profesionalų Vyriausybė virsta politinių postų dalintojų auka… R. Karbauskis tai vadina „normaliu politiniu gyvenimu“. S. Skvernelis tik šypsosi. Tyli G. Nausėda, neaušina burnos ir D. Grybauskaitė.

Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Penkių partijų lyderiai koazlicijos sutartį pasirašo penktadienį. Bet ji įsigalios, jei iki kito antradienio (priešpasklutinės Seimo pavasario sesijos dienos) nulėks V. Pranckiečio galva…

Na, kuo ne vaikiški žaidimai lietuviškos gamybos smėlio dėžėje?

2019.07.04; 10:07

Aktualijos

D. Grybauskaitė ir D. Trumpas. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų šalies žmonių vardu pasveikino Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentą Donaldą Trumpą Nepriklausomybės dienos proga.

Pasak Prezidentės, Lietuva Jungtines Amerikos Valstijas vertina kaip labai svarbią partnerę tiek nuosekliai stiprinant dvišalį dialogą ir karinį bendradarbiavimą, tiek ieškant atsako į bendrus iššūkius Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje.

„Džiaugiamės mūsų valstybių ir piliečių dialogo augimu, ypač energetikos, verslo, kibernetinio saugumo ir karinio bendradarbiavimo srityse. Atsakinga JAV pozicija ginant laisvę, Jūsų šalies karinių pajėgų dislokavimas mūsų regione garantuoja atgrasymą ir saugumą. Kartu tai reikšmingai patvirtina ilgametę šalių draugystę ir Jungtinių Amerikos Valstijų paramą Lietuvos žmonėms, kuri buvo ypač svarbi.“, – rašoma šalies vadovės sveikinime.

Prezidentės teigimu, politiniam dialogui ir įvairiapusiam žmonių bendradarbiavimui tvirtą pagrindą suteikia didžiulė lietuvių bendruomenė, susikūrusi namus JAV, taip pat bendros demokratinės vertybės ir laisvė, saugomos Lietuvoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Prezidentui D. Trumpui ir visiems šalies gyventojams Lietuvos vadovė palinkėjo visokeriopos sėkmės, klestėjimo, vienybės ir taikos.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
 
2019.07.04; 09:12