Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Naująją darbuotoją, prabėgus kažkiek laiko ir ją geriau pažinus, visi pradėjo vadinti neadekvačia. Ta kolegė jau paliko tarnybą, tačiau tąkart turėjau progą pagalvoti –  kodėl man, skirtingai nei kitiems, ji beveik niekados neužkliūdavo trainiojantis šalia arba, kitaip tariant, kodėl netrikdė, neerzino pusamžės damos keistenybės, prasikišantys dramatiškų nuotaikų šuorai, kai nuo euforijos be pastebimo preteksto puolama į ašaras ir atvirkščiai? Tada prisiminiau, kad jaunystėje paprastai bendraudavau tik su visokeriopa to žodžio prasme neadekvačiomis merginomis, kvailesniosios publikos dalies kartas nuo karto, būdavo, pavadinamomis psichėmis. Dar nežinau – ar jos mane traukė, ar aš jas?..

Tarkime,  kad likimas iškrečia piktą pokštą, kai niekados įvykių neskubinęs vyriškis staiga veda adekvačią, net pernelyg adekvačią moterį.

Pabandykime įsivaizduoti, kad šią ištekėjusią moterį suerzint jau būna labai sunku, beveik neįmanoma, tačiau ilgai ir metodiškai dirbant galima net ir ją įvesti į drugio krečiamą transą. Tada adekvati žmona tramdomai ramiu balsu pasako visą tiesą apie savo likimo bendrakeleivį, kad anas yra visiškas niekas, geriausiu atveju, idiotas, nelaimėlis ir vidutinybė, kad ji gauna nepalyginamai didesnį atlyginimą už jį ir t.t. Tiesą sakant, tai labai gerai žinau ir aš pats apie save, tačiau nejauku nepagražintą tiesą išgirsti iš mylimosios, tapusios žmona (neduokDie!), lūpų. Todėl sakau aš, daug patyręs, jums, jaunieji bičiuliai, niekados neveskite savo mylimųjų, nes užsikrausite nepakeliamą moralinę naštą tapti sėkmės džentelmenais, nors jums patiems to visai nereikėtų arba net būtų atgrasu.

Pakalbėkime apie kitą atvejį, kai adekvatus požiūris į pasaulį gadina pasaulio vaizdinį. Tokia kolizija tampa ypač akivaizdi, kai žmogus daro galutinius apibendrinimus, remdamasis tik savo profesijos patirtimi, kalba kaip tikras profesionalas, dalykiškai ir logiškai pagrįstai, tačiau labai greitai ima ir išaiškėja, kad tas loginis nuodugnumas buvo ne kas kita kaip profesinio išsigimėliškumo demonstracija.

Štai įtakingas Lietuvos pramoninkų konfederacijos veikėjas ir verslininkystės ideologas skelbia, kad žmogaus vertingumo pagrindas yra jo sukuriama pridėtinė vertė. Tai teiginys, kurį būtų galima pavadinti geležinės logikos pavyzdžiu, jeigu žiūrime iš stambiųjų savininkų varpinės, šitokiu kampu bandydami atsakyti į klausimą – kam žmogus apskritai yra reikalingas ant svieto? Į suktą klausimą šiam verslininkystės guru iš auditorijos – kur tada reikėtų padėti menininkus – žymusis verslo ideologas nė nemirktelėjęs atsako, kad menas taip pat kuria pridėtinę vertę, įgalindamas mus laisvalaikio metu atsipalaiduoti ir geriau pailsėti. Kaip dabar reikėtų suprasti, turiningas poilsis, užpildytas meno, padeda atstatyti žmogaus darbingumą, būtiną kuriant pridėtinę vertę, arba galbūt net paskatina darbo jėgos reprodukciją. Kaip sakoma, mintis sudėliota iki loginės pabaigos, yra kraštutinai adekvati, niekas neturi teisės tokias verslo ideologo ištaras pavadinti logiškai nenuosekliomis arba nedalykiškomis. Kitas reikalas, jog toks loginis nuoseklumas, dalykiškumas ir adekvatumas labai greitai, net nepasukus už kampo, pagimdo Grigeo pabaisas.

Siaubo filmai. Slaptai.lt nuotr.

Kita vertus, jeigu mūsų garbusis mintytojas iš Pramoninkų konfederacijos laisvalaikiu pasidomėtų meno teorija, čia nesunkiai rastų net tokį apibrėžimą, kad menas yra radikali asocialumo forma. Žinia, asocialumas yra aiškintinas kaip personažo socialinis neadekvatumas, prasilenkimas su kito žmogaus lūkesčiais pelnyti abipusę naudą.

Kaip atrodo, žalingas vis tik yra ne pats pridėtinė vertės reikalavimas, o jo hiperbolizavimas, kai toks principas tampa visuomeninio gyvenimo prasmingumo kriterijumi ir žmogaus vertingumo matu. Jeigu šitoks priesakas tampa gyvenimo dėsniu, pasaulis yra uždaromas beprasmybės ratuose be mažiausios vilties užuominos.

Nieko naujo, kažką panašaus skelbė užrašas ant Osvencimo vartų: „Darbas išlaisvina!“, o man, nežiūrint nieko, vis tik labiau patinka Karlo Marxo ištara, kad žmogaus turiningumo matu yra būtent laisvas laikas.

Dabar šitaip sparčiai besidauginant kalboms apie gerovės visuomenę, pats laikas būtų priminti seną tiesą, kad visuotinė gerovė yra tik pakopa į bendrąjį gėrį, panašiai kaip gerbūvio  puoselėjamą idealą vis tik pranoksta labiau turininga gerabūvio sąvoką. Kita vertus, dėl gerabūvio idėjos palaikymo svarbus yra bent tų neadekvačiųjų kvapas, jų principinė galimybė.

Prezidentas Valdas Adamkus. Slaptai.lt nuotr.

Kaip atrodo bent man, mūsų politinės sistemos gyvastingumo vienu iš laidininkų buvo tai, jog sistemos vairininkais kartas nuo karto tapdavo didesniu ar mažesniu laipsniu neadekvatūs tokiai sistemai žmonės. Žinia, Valdas Adamkus buvo išeivis iš truputėlį kitokios terpės, o  neprilygstamoji Dalia Grybauskaitė turėjo savo rankose stebuklingą distancinio valdymo pultelį, su kurio pagalba, panašiai kaip Alisa Veidrodžių karalystėje, sugebėdavo akimoju nutolti ir priartėti, sumažėti ir išdidėti, kartais stodama priešpriešais su tokiu savo gremėzdiškumu, kad per visą veidrodžio plotą matydavosi tik anosios griežtų akių grimasos. Savo ruožtu tai, jog iš pirmo, antro ar net trečio žvilgsnio Gitanas Nausėda mums vis dar atrodo kaip sistemos svetimkūnis, tikrai neteikia preteksto sunerimti, o greičiau yra neišpakuoto, bet viltingo pažado ženklas.

Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Dar  Sokratas yra perspėjęs apie pavojų, kylantį tuomet, kai valtelės vairininkas tampa komandos įkaitu, o jo mokinys Platonas savo postringavimuose apie idealios valstybės projektus tvirtai laikėsi principinio įsitikinimo, kad tokios valstybės vadovu galėtų būti tik labai to nenorintis, tačiau varu varomas stoti visų priekyje žmogus, tokiu būdu užsikraunantis pernelyg didelę, taigi neadekvačią sau naštą valstybės idėjos dalininkas.

Tobulai adekvati politinė sistema anksčiau ar vėliau pradeda panašėti į apsunkusį nuo amunicijos „Titaniką“.

Apie meną, prasmę ir adekvatumą prieš daugelį metų esu samprotavęs dar ir kitu rakursu, viename interneto portale publikavęs moksliniu žargonu perkrautą straipsnį, pavadinimu „Menas kaip prasmingas neadekvatumo iššūkis“. Labai trumpai tariant, čia buvo kalbama apie tą aukštosios poezijos kuriamą prasmingą neadekvatumo patirtį, kai tobuliausias žodžio menas byloja apie Dievo artumą, nekvestionuodamas onto-teo-metafizinės tiesos, kad transcendencija (t. y. Dievas kaip anapusybė) yra visiškai neišsakoma, taigi žodžiu neišmatuojama duotybė. 

Kažkada vartydamas mokslinę literatūrą anglų kalba užtikau lietuvių profesoriaus straipsnį, retransliuojantį labai panašias pozicijas, kartas nuo karto panašumui tampant tapatumu. Dabar ne tiek pykstu dėl to, kad profesorius galimai nusirašė, kiek jaučiu didelį nesmagumą, jog visiškai mechaniškai verčiant į anglų kalbą mintis patiria didesnius ar mažesnius nuostolius. Anglų kalba nėra pajėgi išsaugoti prasminę įtampą tarp prasmės lūkesčių ir neadekvatumo patirties arba, dar kitaip tariant, anglų kalba yra nepakankamai adekvati pokalbiui apie neadekvatumą.

Labiausiai adekvati pasaulyje yra ant šiukšlyno tupinti žiurkė!

                                     X X X

                                mylimosios plakatą

                                nešu

                                apgraužtą

                                žiurkių

 

                                 mėnulis

                                  plakasi

                                  mylimosios

                                  plaukuose

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį Vokietijos prezidento Franko Walterio Steinmeierio kvietimu lankysis Berlyne.
 
Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi D. Grybauskaitė dalyvaus buvusio valstybės vadovo Joachimo Gaucko 80-mečio jubiliejaus renginyje, kuriame taip pat dalyvaus buvę valstybių vadovai ir aukšti pareigūnai.
 
Didelę Vokietijos žmonių pagarbą pelnęs J. Gauckas visada buvo griežtas komunizmo kritikas, kovotojas už laisvę ir žmogaus teises. Buvo persekiojamas Rytų Vokietijos slaptosios policijos „Stasi“, o po Berlyno sienos griūties tapo vyriausybės įgaliotiniu tirti „Stasi“ archyvus ir daugelį metų vadovavo tam įkurtai įstaigai, kurią imta vadinti „Gaucko įstaiga“.
 
joachimasgauckasirangelamerkel
Joachimas Gauckas ir Angela Merkel

Per rinkimus į Vokietijos federalinius prezidentus jį rėmė visos politinės jėgos, išskyrus komunistus. Jis yra laikomas tautos sąžine.
 
Kaip primena Prezidentės biuras, būdamas prezidentu (2012-2017 m.), J. Gauckas ne kartą lankėsi Baltijos šalyse. Kai J. Gauckas su valstybiniu vizitu 2013 m. atvyko į Lietuvą, prezidentė D. Grybauskaitė jam įteikė Lietuvos Respublikos Vytauto Didžiojo kryžių su aukso grandine. Vokietijos vadovas Lietuvos prezidentei įteikė Vokietijos Federacinės Respublikos ordino „Už nuopelnus“ Aukščiausio laipsnio Didįjį Kryžių.
 
Prezidentės valstybinis vizitas į Vokietiją, J. Gauckui einant valstybės vadovo pareigas, įvyko 2016 metais.
 
Šio vizito metu Berlyne taip pat numatytas susitikimas su Vokietijos kanclere Angela Merkel.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.10; 09:31

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda mokslinėje konferencijoje „Gerovės valstybės kontūrai Lietuvoje“ Vytauto Ddžiojo universitete perskaitė pranešimą, kurį išplatino Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2020-01-17-prezidentas-g-nauseda-laukiniu-vakaru-principai-ekonomikoje-klaida/178766

Pasak jo, atėjo metas pasakyti, kad padarėme klaidą, pernelyg ilgai ekonomikoje leidę klostytis Laukinių Vakarų principams ir santykiams: ten, kur viešpatauja geriau ginkluoti ir turintys daugiau pažinčių, nelieka vietos mažesniems, silpnesniems – ir mąstantiems apie bendrąjį gėrį, taigi nėra vietos ir valstybei. Patikslinčiau Jo Ekselenciją, ne Laukinių Vakarų, o Laukinės Privatizacijos pasekmių siautėjimui.

Mes, sakė Prezidentas, pernelyg išaukštinome nematomą rinkos ranką ir gavome savotišką paradoksą – tuo pat metu giriamės, kad nuo įstojimo į Europos Sąjungą sparčiausiai artėjame link BVP vienam gyventojui vidurkio, o, kita vertus, raudonuojame, kad socialinės atskirties rodikliai Lietuvoje yra vieni iš blogiausių visoje Europos Sąjungoje. Tai aiškiai parodo mūsų valdžios fiasko.

Tam, kad sukurtume valstybę, kurioje būtų gera gyventi visiems – dirbantiesiems, vaikams, jaunimui, senjorams, neįgaliesiems, sėkmę patiriantiems ir turintiems sunkumų, – mums reikia perskirstymo per biudžetą, kuris nuosekliai didėtų metai iš metų. Su tokiu perskirstymu, koks yra dabar, kalbos apie gerovės valstybę tampa tiesiog pigia demagogija, – įsitikinęs Respublikos Prezidentas.

Pridursiu dar, kad bandymas įstatymu pajungti sau LRT, siūlymai nuginkluoti savanorius nepaprastosios padėties atveju, keistas užsispyrimas išsaugoti Susisiekimo ministrą, labai svarbų būtent tos nepaprastosios padėties atveju, bandymas pažeminti Seimo rinkiminę kartelę iki 3 procentų, atveriant kelią į Seimą neaiškių partijų atstovams ir t.t. – ar tai ne simptomai šliaužiančio “demokratinio” perversmo, kad dar tvirčiau “viešpatautų geriau ginkluoti ir turintys daugiau pažinčių, neliktų vietos mažesniems, silpnesniems – ir mąstantiems apie bendrąjį gėrį, taigi neliktų vietos ir valstybei”?

Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Neseniai politologas Lauras Bielinis, vertindamas santykius tarp Prezidento ir Vyriausybės, išreiškė nuomonę, kad “Prezidentui nedera veltis į rinkimų kampaniją”. https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/sudetingas-nausedos-sprendimas-ar-bus-nueita-grybauskaites-pedomis.d?id=83295271

Nesutinku su juo. Jei Prezidentas yra patriotas, o tuo aš neabejoju, jam neturi būti tas pats, koks bus naujasis Seimas.

Jis ir pats paminėtoje konferencijoje pareiškė, kad “netrukus prasidės intensyvus politinis sezonas, rinkimų batalijos, kuriose mes (taigi ir jis, – K.S.), manau, privalome gauti atsakymus iš tų partijų, kurios išsirikiuos prie starto linijos ir vilios rinkėją įvairiais pažadais”.

Mindaugas Lingė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Tik galima nesunkiai nuspėti, kad atsakymus jis gaus tokius, kokių norės. Ne pažadai ir atsakymai į klausimus pirmiausiai turi lemti Prezidento pasirinkimą, o pasitikėjimas partijomis, kurį turi nulemti ilgalaikės jų biografijos ir tų partijų pagarba Prezidento institucijai. Juo labiau, kad Prezidentas žino žymiai daugiau, kas vyksta partijų viduje, negu eiliniai rinkėjai.

Buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas Mindaugas Lingė, šiuo metu konsultuojantis TS-LKD strateginės komunikacijos ir vidaus politikos klausimais, sako esąs įsitikinęs, kad “valdantieji akivaizdžiai tyčiojasi iš prezidento Gitano Nausėdos.”

Turint omeny Gitano Nausėdos ir Dalios Grybauskaitės populiarumą, autoritetą rinkėjų tarpe, viliuosi, kad rinkimų išvakarėse abu jie visgi viešai apsispręs, ką norėtų matyti būsimame Seime ne su kokiomis nors surašytomis nuostabiausiomis rinkiminėmis programomis ir priesaikomis, kad jas įvykdys, o pasitikėjimo prasme.

Informacijos šaltinis – ELTA

2020.01.22; 10:00

 

Slaptai.lt jau paskelbė keletą pranešimų dėl naujųjų Žvalgybos įstatymo pataisų, leisiančių mūsų „džeimsams bondams“ kviestis žmones į vadinamuosius prevencinius pokalbius. Už tokio pokalbio vengimą būtų numatyta net atsakomybė.

Ar Lietuvos slaptosios tarnybos VSD ir AOTD negali išsiversti be šių pataisų?

VSD vadovas Darius Jauniškis ir Prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjas Ainis Razma teigia, kad Prezidentūros siūlomos Žvalgybos įstatymo pataisos yra skirtos piliečių apsaugai. Pasak A. Razmos, Lietuvai priešiškos žvalgybos taikosi į žmogų kiekvieną dieną, todėl, pabrėžia jis, diskusijas sukėlęs siūlymas įteisinti prevencinį pokalbį prisidėtų apsaugant piliečius nuo neigiamo priešiškų užsienio žvalgybos tarnybų poveikio.

„Prevenciniai pokalbiai skirti tam, kad asmuo būtų įspėtas, jog juo domisi užsienio žvalgyba. Galbūt jam nežinant (užsienio žvalgyba – ELTA) jau yra surinkusi tam tikros informacijos“, – „Žinių radijui“ teigė A. Razma.

„Prevencinis pokalbis įvedamas dėl to, kad apsaugotų Lietuvos piliečius nuo užsienio žvalgybos poveikio. Neturėtume pamiršti, kad į mus taikomasi kiekvieną dieną. Priešiška žvalgyba dirba taip, kad gali būti nusitaikoma praktiškai į bet ką“, – teigė A. Razma.

Anot A. Razmos, Lietuvos žvalgyba, įgyvendinus Prezidentūros siūlomas pataisas, padės žmogui surasti išeitį iš padėties.

„(Įspės – ELTA), kad žmogus pakeistų savo elgseną ar padės jam surasti išeitį iš šios situacijos, kol jis dar nėra sukompromituotas ar pastatytas į kažkokią situaciją, kurioje nebėra kitos išeities. Tai skirta piliečių apsaugai“, – teigia prezidento patarėjas.

Pasak A. Razmos, šiuo metu Prezidentūros siūlomos Žvalgybos įstatymo pataisos įpareigos žmogų teisiškai. Todėl žmogus baudžiamojo persekiojimo metu nebegalės teigti, kad nebuvo įspėtas žvalgybos pareigūnų apie savo elgesį.

„Tai yra teisiškai įpareigojantis dalykas. Jeigu aš, kaip žvalgybos pareigūnas, susitikdamas su jumis, gerdamas kavą pasakysiu, kad jums kyla pavojus, jūs sakysite „ačiū“ ir tęsite tai toliau (…), tai yra jūsų teisė ir t.t. Jeigu jūsų kontaktai atveda iki tos ribos, kai prasideda baudžiamasis persekiojimas – tai nebe žvalgybos darbas. Tuomet teismui ar tardytojui galite pasakyti, kad jūs nebuvote perspėtas, nes nėra jokių įrodymų. Prevencinio pokalbio metu žmogui išdėstoma jo situacija. Jis yra supažindintas, turi pasirašyti, ir tai yra fiksuojama“, – teigė A. Razma.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lyg ir logiška, lyg ir suprantama. Bet štai kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Prezidentūros inicijuojamos Žvalgybos įstatymo pataisos yra perteklinės. Pasak D. Grybauskaitės, galimybė žvalgybai iškviesti žmones į prevencinį pokalbį prasilenkia su žmogaus teisėmis.

„Man labai sunku komentuoti jau konkretų įstatymą, aš jo detalių nežinau, bet kai kurie šito įstatymo elementai buvo diskutuojami ir anksčiau, ir ypač vadinamieji prevenciniai pokalbiai. Aš tuo metu ir dabar manau, kad tai yra perteklinė priemonė ir tikrai prasižengianti su žmogaus teisėmis, be specialios žvalgybinių institucinių kontrolės tokia priemonė tikrai negali būti įvesta“, – sakė D. Grybauskaitė.

Politologas Kęstutis Girnius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Kritiškai į šias pataisas žvelgia ir Kęstutis Girnius. Delfi.lt paskelbtame straipsnyje „Kai esi plaktukas, visur matai vinis“ šis VU TSPMI politologas teigia: „Prezidento Gitano Nausėdos siūlomas įstatymas dėl žvalgybos galių plėtimo suteiktų Valstybės saugumo departamentui teisę kviesti žmones į prevencinius pokalbius, patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą. Reikia nepritarti šiam nereikalingam įstatymui, kuriuo būtų galima lengvai piktnaudžiauti, ribojant žodžio laivę bei malšinant valdžios kritiką“.

Buvęs VSD direktorius Gediminas Grina. Slaptai.lt nuotr.

O ką dėl pataisų mano buvęs VSD vadovas Gediminas Grina? Portalui slaptai.lt atsiųstame komentare jis rašo: „Poklabiai su „objektais“ yra natūralus dalykas, tik save gerbiančios žvalgybos to nedaro viešai. Viešam veikimui yra teisėsauga (policija ir pan.) Paprastai kalbant, valstybės vyrai neskiria žvalgybos nuo teisėsaugos. Iš nesuvokimo ir gimsta triukšmas bei skandalai“.

Slaptai.lt primena, kad viešojoje erdvėje diskusijų sulaukė prezidento Gitano Nausėdos įregistruotos Žvalgybos įstatymo, Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisos, siūlančios žvalgybos tarnyboms įteisinti galimybę iškviesti žmones į prevencinį pokalbį. Taip pat Prezidentūros inicijuotose pataisose žvalgybos institucijoms numatyta teisė patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą. Teikiamoje Žvalgybos įstatymo redakcijoje numatytas ir draudimas vizualiai fiksuoti žvalgybos institucijų objektus.

2020.01.13; 17:04

Sulaukus Kūčių vakaro Lietuvos žmones sveikina kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.
 
„Šilumos ir jaukumo Jūsų namams bei gražiausios dovanos kiekvienam – artimų žmonių bendrumo. Bendrumo su tais, kurie šalia – prie Kūčių stalo, taip pat ir su visais, kuriems jaučiame dėkingumą.
 
Tai metas, kai priartėja džiaugsmo akimirka, leidžianti vėl pasijausti vaiku, laukiančiu Kalėdų stebuklo.
 
To stebuklo, kuriame telpa tradicija ir viltingas laukimas“, – linkėdama visiems laimingų šventų Kalėdų, sako dvi kadencijas šaliai vadovavusi D. Grybauskaitė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.25; 05:00

Knygos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Kauno V. Kudirkos viešosios bibliotekos Z. Kuzmickio padalinyje kartu su jaunaisiais skaitytojais paskelbė „Knygų Kalėdų“ devintosios akcijos pradžią. 
 
Pasak prezidentės, „Knygų Kalėdų“ iniciatorės, ši akcija tapo ilgamete, visą Lietuvą aprėpiančia ir daugybę žmonių įtraukiančia tradicija, kurią verta išsaugoti bei tęsti.
 
Akciją globojanti prezidentė kviečia kaip ir kasmet naujomis knygomis pradžiuginti bibliotekas ir ypač vaikų dienos centrus. 
 
Įgyvendinti devintąją „Knygų Kalėdų“ akciją ėmėsi Lietuvos bibliotekininkų draugija kartu su organizacija „Gelbėkit vaikus“.
 
Šventiniame akcijos starto renginyje gerą nuotaiką kūrė vienas populiariausių vaikų rašytojų ir LRT radijo laidos vaikams „Domas ir Tomas“ autorius ir vedėjas Tomas Dirgėla, o Z. Kuzmickio biblioteka paminėjo ir savo Žaislotekos pirmąjį gimtadienį. 
 
Prieš aštuonerius metus, 2011-aisiais, pirmąsias „Knygų Kalėdas“ prezidentė inicijavo gavusi Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos skaitytojų laišką su prašymu padovanoti naujų knygų. Ši akcija, kasmet įtraukdama vis daugiau dalyvių, tapo džiugiu šventiniu judėjimu, suvienijusiu daugybę knygų bičiulių, bendruomenių, organizacijų, leidėjų, rašytojų, spaustuvininkų, užsienio šalių ambasadų.
 
Per „Knygų Kalėdas“ šalies bibliotekos pasipildė 312 tūkst. naujų knygų, o skaitytojai buvo pakviesti į daugybę šventinių renginių.    
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.09; 06:00

Viktoras Pranckietis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vakar Ramūnas Karbauskis atsiprašė tautos už tai, kad 2016-aisiais į Seimo pirmininkus pats atvedė Viktorą Pranckietį. Šią klaidą jis bandė ištaisyti keturis su trupučiu mėnesius. Nepavyko – Pranckietis apžaidė Karbauskį, ir dabar džiūgauja it vaikas smėlio dėžėje iš kito vaiko atėmęs menkavertį žaislą.

Antradienį tauta stebėjo šį cirką: skubiai sušauktame Seimo valdybos neeiliniame posėdyje iš vienuolikos jame dalyvavusių Seimo narių septyni pasisakė už tai, kad Pranckietis liktų pirmininku. Juos, matyt, įtikino jo kalba posėdyje – jis ir popiežiškuoju palaiminimu tepė, ir kosminius terminus žarstė.

Bet Karbauskis pareiškė nesustosiantis, ir jau kreipėsi į Seimo Etikos komisiją, kad ši pripažintų, kad tas posėdis buvo neteisėtas. Neatsisako minties, progai pasitaikius, vėl versti Pranckietį.

Ir dar įgėlė: Pranckiečiu pasitiki tik septyni. Būtų bent dvylika – būtų galima vadinti apaštalais.

Pranckietis nuėjo dar toliau – kalbėdamas „Žinių radijuje“, sakė, kad Karbauskiui gali būti suorganizuota net apkalta, nes per jo valdomas žemes asfaltuojami keliai. Per jo ir kito įtakingo „valstiečio“ Valiaus Ąžuolo.

Žemėj Lietuvos tegul vien ąžuolai žaliuos.

Ąžuolas – lietuviškos stiprybės simbolis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Viešiesiems pirkimams švaistomi milijardai, vagiama kasdien ir kantriai, o varguoliams – kas lieka: taršos mokestis. Ir kiti mokesčiai. Džiaukitės, neįgalieji!

„Valstiečiai“ įgyvendina savo programoje pažadėtąjį socialinį teisingumą, kuria gerovę, bet nedėkingieji tuo lyg ir abejoja, lyg ir netiki.

Dabar pasvarstykime, kaip likus metams iki šios kadencijos pabaigos plūksis šie du didžiavyriai. Ranka rankon, petys – petyn?

Žiūrovas, t. y. statistinis Lietuvos pilietis dar ilgai stebės, kaip ringe kaunasi du Herakliai.

Duonos ir žaidimų, – reikalauja piliečiai.

O, kad taip jie turėtų prancūziško kraujo, aistros, bet ne nuolankumo!

Šeštadienį savo šimtadienį švęsiantis Lietuvos prezidentas sakė, kad per savo trumpą prezidentavimą padarė tik vieną klaidą – į savo inauguraciją nepakvietė kai kurių nusipelniusiųjų, o ne kurie kvietimus gavo jau po inauguracijos, taigi joje negalėjo dalyvauti.

Ir dar pasakė, kad į Turniškes dar nepersikėlė todėl, kad ten reikia kai ką paremontuoti, nors ten viskas kaip ir tvarkinga, bet neatitinka laiko dvasios.

Ir dar labai gyrė savo žmoną. Kiekvienos moters svajonė būti giriamai savo vyro.

Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

O štai Grybauskaitė, nors jau ne prezidentė, – vis peikiama. Peikia Valinskas, andai buvęs antras žmogus valstybėje, Grybauskaitę boba išvadinęs, peikia oligarchai, iš kurių nasrų kadai ne be Grybauskaitės pastangų buvo išplėštas gardus Leo LT projekto kąsnis.

Kur dabar tie milijonai, aūū?

Negera, negera buvo Grybauskaitė…

Taigi, mielieji, (kaip kad mėgsta kreiptis į tautą seimūnai), turime, ką turime.

Ir nieko daugiau.

Sudie, t.y., iki kitų karbauskinių, pranckietinių rinkimų. Iki proto nušvitimo.

2019.10.18; 00:30

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, lankydamasi Ukmergėje, dalyvavo Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos mokslo metų pradžios šventėje ir pasveikino moksleivius bei mokytojus.
 
Gimnazijos kvietimu į šventę atvykusi prezidentė ragino visus didžiuotis Lietuvos istorija, kuri ypač juntama šioje gimnazijoje. Praėjusiais metais gimnazija paminėjo 100 metų jubiliejų ir 80 metų, kai jai buvo suteiktas prezidento Antano Smetonos vardas. O šiemet rugpjūtį kartu su visa Lietuva minėjo pirmojo prezidento 145-ąsias gimimo metines.
 
D. Grybauskaitė linkėjo pasisemti kuo daugiau žinių ir branginti mokyklinę draugystę, kuri išlieka visam gyvenimui.
 
Apie įsipareigojimą savo šaliai, apie kiekvieno šių dienų jauno žmogaus atsakomybę, žinių prasmę prezidentė pilietiškumo pamokoje kalbėjosi su 4 b klasės gimnazistais.
 
Su gimnazijos mokytojais prezidentė kalbėjosi apie pedagogų darbą ir trukdžius artimiausioje ateityje įgyvendinti idėją, kad mokytojo profesija taptų prestižine.
 
Pasak prezidentės, švietimo sistemos tobulinimas yra nesibaigiantis procesas, kuris turėtų skatinti valstybės pažangą, tačiau šioje srityje susikaupusių problemų sprendimas trunka pernelyg ilgai.
 
Gimnazijoje prezidentė apžiūrėjo 100-mečiui skirtą atminimo lentą, kurioje įamžinti partizanai ir politiniai kaliniai, mokęsi šioje mokykloje, taip pat kitas didelę istoriją menančias relikvijas, moksleivių dailės darbus.
Šalies gimnazijų reitinge Ukmergės A. Smetonos gimnazija šiais metais užėmė 22 vietą.
 
Prezidentė gerai įvertino tai, kad šioje gimnazijoje nuolat skatinamas vaikų kūrybiškumas, darbštumas, savanoriška veikla ir neleidžiama atsirasti patyčioms. Jau kelerius metus mokiniai ir mokytojai dalyvauja tarptautinės lyderystės, savanorystės ir savęs pažinimo programoje, krašto pažinimo projektuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.02; 12:00
 

Pati bites laikanti ir medų įvairiomis progomis dovanojanti prezidentė Dalia Grybauskaitė per Žolines atsinaujinusiame Bitininkystės muziejuje Ignalinos rajone dalyvaus Medkopio pabaigos šventėje ir atidarys naujas interaktyvias ekspozicijas apie bites.
 
Žolinių dieną  Senovinės bitininkystės muziejuje vyks Medkopio pabaigos šventė „Ulioja bitela“ ir ES lėšomis atnaujintos muziejaus ekspozicijos pristatymas visuomenei.
 
Lankytojai kviečiami ne tik į naujai atgimusį muziejų, bet į smagų renginį, kuriame sužinos daug įdomių dalykų apie bites. Vyks paskaitos, koncertai, žolynų skulptūrų kūrimas, bičių produktų ir skirtingų skonių medaus degustacija, amatų kiemai, kūrybinės dirbtuvės.
 
Iškilmingas šventės atidarymas Aukštaitijos nacionaliniame parke, Stripeikių kaime, esančiame Senovinės bitininkystės muziejuje prasidės po vidurdienio. Čia rengiamos Austėjos ir Bubilo dievybių pagarbinimo apeigos, bus sveikinami garbingi svečiai.
 
Nuo pat vidurdienio veiks bičių produktų, kulinarinio paveldo ir tautodailės darbų mugė bei amatų kiemai ir kūrybinės dirbtuvės. 
 
Kūrybinėse dirbtuvėse šeimininkaus Juventa Mudėnienė su „Statom pasakų miestelį“; numatytas meduolių dekoravimas su „Spalvoto meduolio“ meduolininkėmis Violeta ir Ramune; duonos kelio edukacija su Indre; proginės „Medkopio 2019″ monetos kalimas su Mantu; parodomasis midaus virimas ir degustacija su midaus „guru“ Eriku; žolynų skulptūrų rišimas su žolynų žinove/ skulptore Viktorija; molinės bitės lipdymas su keramike Jolita; juostų audimas, apyrankių pynimas, vaistingųjų augalų arbatų ragavimas su garsiąja Breidokų šeimyna; tautinis paveldas ginutiškio „Gaidelio žuvienė“; medienos paslapčių išrišimas su Audriumi; šiaudinių sodų rišimas, natūralaus muilo virimas, vilnos vėlimas su Reškutėnų amatų centro bendruomene.
 
Ignalinos, Utenos, Zarasų, Molėtų, Visagino, Švenčionių bibliotekų edukaciniai kiemeliai kvies vaikus į „Pasakišką pikniką“. Edukaciniuose kiemeliuose bus pristatomi populiarūs vaidybiniai personažai, vaikai bus įtraukiami į edukacijas, kūrybines dirbtuves, interaktyvias viktorinas, vizualinius bei garsinius pasakų skaitymus, žaidimus.
 
Koncertuos Domantas Razauskas ir „Baltasis Kiras“.
 
Senovinės bitininkystės muziejus iš visų pusių apsuptas miškų ir girių, išsidėstęs 4 hektarų plote. Muziejus įrengtas tradicinėje bitininko sodyboje su pirkia, svirnu, klėtele, tad naujoji ekspozicija įsikūrusi tiek viduje, tiek lauke.
 
Ypatingas dėmesys skiriamas bitininkystės istorijai, bičių šeimos gyvenimui, vaizdžiam bitininko darbo demonstravimui, medaus ir kitų bitininkystės produktų pristatymui.
 
Pasak ekspozicijos dizainerės Skirmantės Vaitkevičiūtės, ekspozicijoje integruotos net aštuonios edukacinės programos, paruoštos Aukštaitijos nacionalinio parko darbuotojų. Atnaujintoje hamakų patalpoje vyksta propolio relaksacijos seansai, kluone lankytojai galės išsikepti meduolių, tradiciniu būdu išsilieti vaško žvakę. Lauko stende net keturiomis kalbomis galima pasiklausyti muziejaus įkūrėjo Bronislovo Kazlo minčių.
 
Muziejaus ekspozicija lankytojus supažindina ne tik su senoviniais, bet ir su pačiais naujausiais bitininkystės metodais. Galima pamatyti moderniausią stiklinį avilį ir stebėti, kaip koriuose gyvena bitės, pažinti bičių šeimyną iš arčiau  pasmalsauti apie bites motinėles, bites darbininkes ir tranus. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.15; 02:00

Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia, kad Lietuva smarkiai pavėlavo derybose dėl eurokomisaro kuruojamos srities pasirinkimo, o jų siūloma kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės kandidatūra į Europos Komisiją būtų viena reikšmingiausių bei galėtų Lietuvą vėl grąžinti prie derybų stalo.
 
„26 valstybės yra pateikusios eurokomisarus, o Lietuva yra paskutinė valstybė, nepateikusi kandidato. Antras niuansas – derybos dėl pagrindinių postų yra pasibaigusios. Kai pateiksime savo kandidatą, prie derybų stalo Lietuvai nebus kur sėsti, nes stalo apskritai nebebus, derybos jau seniai pasibaigusios. Tuomet kilo klausimas, kokios priežastys leistų vėl pradėti derybas iš naujo ir tikėtis kokio rimtesnio posto. O mano įsivaizdavimu, prezidentė Dalia Grybauskaitė yra tokia asmenybė, kuri leistų tikėtis derybų pradžios iš naujo. Tuomet būtų galima pretenduoti net į rimčiausius Europos Komisijos postus. Ar ji pati sutiktų, nežinau“, – Eltai sakė G. Landsbergis.
 
G. Landsbergis viliasi, kad, jei D. Grybauskaitė sutiktų, valdantieji taip pat turėtų atsižvelgti į kandidatūros stiprumą ir jai pritarti.
 
„Sunku pasakyti, aš esu matęs Saulių Skvernelį tokioje situacijoje, kuomet jis buvo perlipęs per savo partijų dirbtinius priešiškumo barjerus. Kuomet Vyriausybė nominavo Andrių Kubilių kandidatu į Europos Tarybos pirmininko postą, kuomet pavasarį vyko tie rinkimai. Aš suprantu, kad nebuvo lengvas jiems sprendimas ir galbūt susilaukė daug neigiamo vertinimo ir partijos viduje. Bet visuomenėje tai pozityviai buvo priimta, nes vardan Lietuvos mes ieškojome stipriausio kandidato šiai pozicijai. Aš kviečiu prisiminti šią tradiciją ir ją pakartoti“, – teigė jis.
 
Paklaustas, kodėl Ingrida Šimonytė nėra konservatorių kandidatė į EK, G. Landsbergio sakė, kad „I. Šimonytės laukia didesnė ateitis“.
 
„I. Šimonytės laukia didesnė ateitis“, – teigė jis. O į klausimą, ar I. Šimonytė ves partijos sąrašą, G. Landsbergis tepasakė: „Nežinau, nujaučiu“.
 
ELTA primena, kad antradienį TS–LKD pasiūlė premjerui Sauliui Skverneliui kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės kandidatūrą į naujos sudėties Europos Komisiją.
 
Tačiau, jei nutiktų taip, kad D. Grybauskaitė nesutiktų būti siūloma į šias pareigas, konservatoriai matytų ir kitų galimų stiprių kandidatų Europos komisaro pareigoms eiti. Tačiau tarp kitų siūlomų pavardžių nebuvo pasiūlyta I. Šimonytė.
 
Jų nuomone, tarp jų galėtų būti tokie asmenys, kaip du kartus premjero pareigas ėjęs Europos Parlamento narys Andrius Kubilius; buvęs Lietuvos ambasadorius JAV, užsienio reikalų ministras, Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis ir Bendrijos misijos vadovas Afganistane, atstovybės Rusijos Federacijoje vadovas Vygaudas Ušackas; buvusi krašto apsaugos ministrė, ilgametė Seimo narė, NATO Parlamentinės Asamblėjos pirmininkė, europarlamentarė Rasa Juknevičienė; Seimo narys, buvęs Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis; buvusi Europos Parlamento narė, buvusi ministrė Laima Liucija Andrikienė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.30; 16:00

Česlovas Iškauskas, komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Mes jau rašėme apie vaikiškus žaidimus ES smėlio dėžėje, kai kelios dešimtys bendrijos lyderių 20 valandų, įskaitant ir bemiegę naktį, rinko keturis jos institucijų vadovus. Tarp kandidatų buvo netrukus savo kadenciją baigsianti prezidentė D. Grybauskaitė.

O štai keliasdešimtį kartų mažesnis spektaklis tęsiasi Lietuvoje. Čia ir artistai mažiau tituluoti, o ir vaidinimo turinys ne toks intriguojantis. Na, bet, kaip sakoma, savi marškiniai arčiau kūno…

Trečiadienį tris valandas trukusiame socialdarbiečių prezidiumo posėdyje nutarta, kad žmonių vadinamieji „bebrai“ jungsis į koaliciją su „valstiečiais“. Kiek pasižmindęs (čia toks vaizdingas lietuviškas žodis) G. Kirkilas paspaudė ranką posėdyje dalyvavusiam, bet viso šio politinio akto režisieriumi tapusiam R. Karbauskiui. Posėdis nenusitęsė į naktį, tad jo negalima vadinti naktiniu, bet vis tiek nepasakysi, kad deramasi tautos labui…

Gediminas Kirkilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Na, koalicijos formavimas iki Seimo rinkimų likus daugiau kaip metams neatrodo bergždžias reikalas, jei būtume užtikrinti, kad ji suspės ką nors nuveikti. Dėl jos ateities taip pat reikia asbejoti, nes kertiniu jos memorandumo klausimu tapo (numanote, kas?) – postų dalybos. Kai dėl G. Kirkilo ryžto užimti bet kurį jam siūlomą postą (šį bruožą jau pastebėjo politologai), tai čia nieko stebėtino: profesionalus restauratorius beveik tris dešimtmečius gviešiasi restauruoti Lietuvą, bet iš ariergardo pozicijų. Dabar štai pasitaikė gera proga, nes išlindo iš po ambicingojo R. Karbauskio sparnelio.

Socialdarbiečiai nori postų. Alkis irgi suprantamas, nes pastaruoju metu LSDDP akcijos gerokai nukritusios. Bet kokia kaina? Įdomiausias koalicijos iškeltas ultimatumas Seimo pirmininkui: jei V. Pranckietis nesitrauks, koalicijos sutartis neįsigalios. R. Karbauskis pripažįsta, kad pirmininkas dirbo gerai, bet vis tiek turi trauktis. G. Kirkilas teigia, kad jis nemąsto valstybiškai, o štai būsimas pirmininkas bus valstybės žmogus… V. Pranckietis silpnai muistosi, apeliuoja net į Konstitucinį teismą, bet dabar vasara, atostogų metas, o ir Seimas baigs sesiją po keletos dienų, tad politiko spyriojimasis neturi prasmės…

Viktoras Pranckietis. Slaptai.lt nuotr.

Vis dėl to statyti ant kortos keturių partijų santarvę dėl vieno posto – kaip manote, ar tai ne vaikiški užmojai? Net jei į šią kėdę veržtųsi pats G. Kirkilas…

Toliau. Pavymui išrinktojo Prezidento pretenzijų koalicija keis socialinių reikalų ir darbo ministrą. Mat, socialdarbiečiai staiga labai susirūpino vaiko pinigais ir daugiavaikėmis šeimomis, tad jiems atitektų iš šis postas. Ir vėl: premjeras S. Skvernelis tvirtina, kad ministras L. Kukuraitis dirbo gerai, jam priekaištų neturi, bet štai ta koalicijos sutartis…

Dar kvailiau išeina su užsienio reikalų ministru, kuriam nei valdantieji, nei opozicija didelių priekaištų taip pat neturi. Premjeras ir L. Linkevičių pagyrė, tačiau – vėl ta nelemta koalicija. Ir vėl ultimatumas: pasitrauk, nes tokia koalicijos valia. Kitaip sakant, profesionalų Vyriausybė virsta politinių postų dalintojų auka… R. Karbauskis tai vadina „normaliu politiniu gyvenimu“. S. Skvernelis tik šypsosi. Tyli G. Nausėda, neaušina burnos ir D. Grybauskaitė.

Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Penkių partijų lyderiai koazlicijos sutartį pasirašo penktadienį. Bet ji įsigalios, jei iki kito antradienio (priešpasklutinės Seimo pavasario sesijos dienos) nulėks V. Pranckiečio galva…

Na, kuo ne vaikiški žaidimai lietuviškos gamybos smėlio dėžėje?

2019.07.04; 10:07

D. Grybauskaitė ir D. Trumpas. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų šalies žmonių vardu pasveikino Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentą Donaldą Trumpą Nepriklausomybės dienos proga.

Pasak Prezidentės, Lietuva Jungtines Amerikos Valstijas vertina kaip labai svarbią partnerę tiek nuosekliai stiprinant dvišalį dialogą ir karinį bendradarbiavimą, tiek ieškant atsako į bendrus iššūkius Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje.

„Džiaugiamės mūsų valstybių ir piliečių dialogo augimu, ypač energetikos, verslo, kibernetinio saugumo ir karinio bendradarbiavimo srityse. Atsakinga JAV pozicija ginant laisvę, Jūsų šalies karinių pajėgų dislokavimas mūsų regione garantuoja atgrasymą ir saugumą. Kartu tai reikšmingai patvirtina ilgametę šalių draugystę ir Jungtinių Amerikos Valstijų paramą Lietuvos žmonėms, kuri buvo ypač svarbi.“, – rašoma šalies vadovės sveikinime.

Prezidentės teigimu, politiniam dialogui ir įvairiapusiam žmonių bendradarbiavimui tvirtą pagrindą suteikia didžiulė lietuvių bendruomenė, susikūrusi namus JAV, taip pat bendros demokratinės vertybės ir laisvė, saugomos Lietuvoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Prezidentui D. Trumpui ir visiems šalies gyventojams Lietuvos vadovė palinkėjo visokeriopos sėkmės, klestėjimo, vienybės ir taikos.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
 
2019.07.04; 09:12

Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Vakar Lietuvos Respublikos Seimas padovanojo Petrui nekaltybę. Gražus gestas Gražuliui, o ypač – artėjančių Petrinių proga.

Tokia, matyt, valstiečių ir jiems prijaučiančių socialdarbiečių bei lenkų (krikščioniškos šeimų sąjungos) misija: išgelbėti eilinį Petrą.

Už Lietuvą, vyrai, ataidi Petro balsas iš praeities ir jautriai suvirpina daugelio surandėjusias širdis.

O kas daugiau gali parodyti jautrumą, jeigu ne tautos išrinktieji, esantys šventovėje.

Juk rašė poetas Jurgis Baltrušaitis andai: „Dievo pasaulis dar nesukurtas, Dievo šventovė dar nebaigta“.

Net Kirkilas, senas komunistas, susigraudino bei pasisakė už Petro nekaltybės išsaugojimą.

Kokioje nuostabioje šalyje mes gyvename, – aikteli kažkuri senmergė iš Gargždų, susigraudinusi dėl Petro nekaltybės išsaugojimo legetimizavimo.

Ir nuščiūva Dangus.

Kone dvidešimt, o gal ir daugiau metų Petras trynėsi Seime, keitė savo veidus, kartu su angelais, ir vienas, mainėsi, slapstėsi nuo velnių ir kitokių pagundų, kol sulaukė šitokios dovanos. Kiti eiliniai, norėdami susigrąžinti kadais prarastą savo nekaltybę, priversti kreiptis į plastikos chirurgus ir mokėti nemenkus pinigus.

Petrui to neprireikė. Jam tiesiog ėmė ją ir padovanojo.

Nes, pasirodo, Petras nėra jau toks ir eilinis. Petro balso daug kam reikia, kad, bėdai prispaudus, padėtų atvert dangaus vartus.

Petrui veriasi visi vartai. Bandė vertis net Generalinės Prokuratūros, kurios langai įkypai.

Bet laiku įsikišo gerosios jėgos, ir pragaro vartai užsivėrė.

Už Lietuvą, vyrai, – ši sakralinė tryda, bet iš širdies, tarsi įaugo į bendrapiliečių pasąmonę ir tapo Petro išsigelbėjimu. Tiek laiko jį, buvusį disidentą, persekiojo konservatoriai, o vėliau ir Grybauskaitė, o pabaigoj – ir generalinis prokuroras Pašilis, paprašęs Seimo atimti iš Petro nekaltybę.

Kaip drįso! Iš Petro atimti nekaltybę? Tai tarsi išplėšti sielą iš Nukryžiuotojo kraujuojančio kūno.

Ačiū Dievui, tiems netikšoms neišdegė. Nekaltybė, kaip ženklas nesusitepusio nuodėme, nepaskendusio nuodėmėje.

Todėl Petras taip ir džiaugiasi šia dovana. Gražulis.

Tik vienam džiaugtis kaip ir maža, gal reikėtų tuo džiaugsmu pasidalyti, pavyzdžiui, su „Sputniku“.

Jie irgi pasidžiaugtų, kad Petras, Petrinių išvakarėse ėmė ir nugalėjo konservatorius bei Grybauskaitę.

Ak, ta, ačiū Dievui,  išeinanti, Grybauskaitė, – giliai atsidūsta Petras.

Ir jam staiga palengvėja, pasidaro gera gera.

2019.06.26; 07:44

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Latvijos ministru pirmininku Arturu Krišjaniu Kariniu, Estijos ministru pirmininku Juriu Ratu, Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu ir Europos Komisijos pirmininku Jeanu Claude’u Junckeriu ketvirtadienį pasirašė politines gaires dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinhronizacijos su kontinentine Europa.
 
Dokumente pirmą kartą įtvirtintas galutinis sinchronizacijos terminas.
 
Visos penkios gaires pasirašiusios partnerės vieningai sutaria, kad šis regionui strateginės reikšmės projektas turi būti baigtas vėliausiai iki 2025 metų. Gairėse taip pat nustatytas konkretus sinchronizacijos darbų įgyvendinimo tvarkaraštis.
 
Lietuvos vadovės, kurią cituoja Prezidentės spaudos tarnyba, teigimu, šiandien įžengiame į naują kokybinę stadiją, kai sinchronizacija tampa negrįžtama. Keturios valstybės ir Europos Sąjunga demonstruoja tvirtą politinę valią kaip įmanoma greičiau įgyvendinti šį visam regionui gyvybiškai svarbų projektą, skiriant tam visą reikalingą dėmesį, pajėgumus ir finansines lėšas.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Pasak Prezidentės, įgyvendinus sinchronizacijos projektą bus galutinai įtvirtintas regiono energetinis savarankiškumas. Baltijos šalys atsijungs nuo iš Rusijos valdomo elektros žiedo BRELL ir taps integruota kontinentinės Europos elektros sistemos dalimi. Tai užkirs kelią trečiosioms šalims per energetiką mums daryti politinį spaudimą.
 
Per praėjusius metus sinchronizacijos projektas smarkiai pasistūmėjo į priekį. Patvirtintas sinchronizacijos scenarijus per jau veikiančią Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ elektros jungtį ir naują jūrinį kabelį „Harmony Link“. Pasirašytas susitarimas dėl „Harmony Link“ tiesimo parengiamųjų darbų. Skirta pirmoji finansinė parama projektui įgyvendinti pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.21; 01:00

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį Seime skaitys metinį pranešimą, kuriame, kaip įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, apžvelgs padėtį Lietuvoje bei kalbės apie užsienio politiką.
 
Ankstesniuose savo metiniuose pranešimuose D. Grybauskaitė akcentuodavo kovos su oligarchinėmis verslo struktūromis svarbą, sklandaus įgyvendinamų reformų vykdymo būtinumą, mokslo ir studijų kokybės gerinimą, socialinių problemų spręstinumą, aktyvų valstybės dalyvavimą tarptautinėje arenoje, taip pat kovą su korupciją bei kitas problematiškas sritis. Metinių pranešimų metu būdavo įvardijami ir didžiausi šalies laimėjimai.
 
Prezidentės metinio pranešimo išvakarėse Eltos kalbinti politologai bei partijų lyderiai išreiškė viltį, kad šiemet šalies vadovė ne tik įvertins susidariusią politinę situaciją, įvardins pagrindines šalies problemas, tačiau ir apžvelgs visą dešimties metų buvimą valstybės vadovo poste.
 
D. Grybauskaitė prezidente buvo išrinkta 2009 metais, o 2014-aisiais perrinkta antrai kadencijai. Viso dešimtmečio metu ji inicijavo 136 įstatymų projektus, iš kurių buvo priimti 121. Seimui pakartotiniam svarstymui buvo grąžinti 83 įstatymai bei ratifikavimui pateikti 210 tarptautinių teisės aktų.
 
Per abi kadencijas prezidentė paskyrė 239 naujus teisėjus, o iš pareigų atleido 246 teisėjus. D. Grybauskaitė į užsienį vizitų tikslais vyko 251 kartą.
 
ELTA primena, kad antradienį prezidentės D. Grybauskaitės skaitomas metinis pranešimas bus jos paskutinis – dešimtas.
 
Liepos 12 d. bus inauguruotas ir valstybės vadovo pareigas perims Gitanas Nausėda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.11; 05:00

Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko fotografija
Antrąją ir paskutinę kadenciją baigianti Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė laikoma pernelyg didele individualiste, kas veikiausiai niekais paverčia jos šansus kovoje dėl Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko posto, rašo trečiadienį Lenkijos laikraštis „Rzeczpospolita“.
 
Kaip neoficialiai sužinojo leidinys, Lenkija nenori D. Grybauskaitės aukštuose ES postuose.
 
Laikraštis primena, kad Briuselyje tęsiasi užkulisinės derybos dėl kandidatūrų į penkis aukščiausius postus Europos Sąjungoje. Donaldas Tuskas per ES viršūnių susitikimą birželio 20-21 dienomis turi pateikti penkių pavardžių paketą. Kandidatų į EVT pirmininko postą, t. y. į D. Tusko įpėdinius, sąraše yra ir kadenciją baigianti Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė.
 
„Ji atitinka visus kriterijus, aštuonerius metus yra EVT narė, buvo komisarė, be to, yra moteris, ir dar iš Vidurio ir Rytų Europos. Jeigu būtų viso regiono kandidatė, tai tikriausiai gautų šį postą“, – neoficialiai sakė laikraščiui ES diplomatas. Kitas šaltinis priduria, kad Grybauskaitė yra individualistė ir nekelia didelio savo kolegų entuziazmo. Anot jo, gal ir būtų pritarta jos kaip regiono atstovės kandidatūrai, bet kol kas tokio pasiūlymo nėra.
 
„Niekas jos nesiūlo. O Vyšegrado grupė (V4 – Lenkija, Vengrija, Čekija ir Slovakija) yra prieš“, – sako aukšto rango Vakarų diplomatas.
 
Tad ko nori V4? Oficialus kandidatas yra socialistas iš Slovakijos Marošas Šefčovičius, EK pirmininko pavaduotojas. Bet neoficialiuose pokalbiuose šių šalių atstovai tik šypsosi ir teigia, jog tai anaiptol nereiškia, kad jie atkakliai gins šią kandidatūrą.
 
Informaciojos šaltinis – ELTA
 
2019.06.05; 16:06

sakalas_sakalas
Aloyzas Sakalas. Slaptai.lt nuotr.

Visi atsipalaidavo. Visi rinkimai jau pasibaigė. Išrinktasis Prezidentas renkasi komandą ir rengiasi įžengti į rūmus Daukanto aikštėje.

Dvi kadencijas išbuvusi, didžiulį gyventojų pasitikėjimą, daugelio valstybių (išskyrus Rusiją) pripažinimą pelniusi Dalia Grybauskaitė, – išeina.

Štai ir išaušo diena (dienos), kai galima išsijuosus pilti purvą. Atsipūtus, atsipalaidavus, bebaimiškai. Kurgi ne…

Pirmasis pavyzdį parodė Aloyzas Sakalas, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) garbės pirmininkas, vakar viename portale paskelbęs straipsnį iškalbingu pavadinimu: „Ar verta pagarbos prezidentė“?

„Dabar, kai Daukanto aikštės rūmų šeimininkė ruošiasi juos apleisti, politikos apžvalgininkai nustojo unisonu girti prezidentę, užmerkdami akis į jos padarytas esmines klaidas. Šiandieną tos klaidos išvardinamos šalia prezidentės neabejotinų nuopelnų valstybei. Dažniausiai po to seka išvada: nepaisant klaidų, prezidentės veikla vertintina teigiamai. Tačiau politikos apžvalgininkai nerašo apie tų klaidų poveikį valstybei, t. y. mums visiems“, – teigia A. Sakalas.

Jis kaltina D. Grybauskaitę, esą ši, parinkdama aukštus valstybės pareigūnus, mojuodavo slaptomis VSD ir STT pažymomis, kurių net šios institucijos nežino. Ką tai reiškia?

O tai reiškia, jog prezidentė darė sunkius nusikaltimus – ji pati arba jos patarėjai klastojo pažymas. Yra įrodymų? Tai kodėl gerbiamas (?) Sakalas jų nepateikia savo paskvilyje?

Stebina ir kitkas. A. Sakalas (paradokso principu) to nelaiko neigiamu poveikiu valstybei (t. y. mums visiems).

Kur kas blogiau esą yra tai, „…kada sužinai, kad į į Prezidentūrą iškviestiems pareigūnams nepasiūloma kavos vien dėl to, kad jie iš baimės drebančiomis rankomis „nenulaiko kavos puodelio ir aplaisto kilimą“, tai kyla klausimas, ar mes gyvename demokratinėje valstybėje, kurioje gerbiamas kiekvienas žmogus ir jo nuomonė net tada, kai ji nesutampa su kurio nors viršininko nuomone.“

Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Jeigu A. Sakalas toks drąsus, jis turėtų įvardinti tuos valdininkus, kuriems einant pas Prezidentę drebėdavo rankos. Ir dar – jeigu eini pas Prokuratorių (tokia piešiama D. Grybauskaitė) ramia sąžine ir su švariomis mintimis, rankos paprastai nedreba net bailiausiems. Juk ir Jėzus Kristus, žengdamas į Golgotos kalną, neinkštė ir nedejavo, nes Jis buvo teisus.

Lietuvoje gi prezidentės nuomonė yra šventa ir nediskutuotina. Jos privalu laikytis visiems pareigūnams ir valstybės tarnautojams, o nesilaikantieji netenka darbo, jiems panaudojamas STT, VSD ar prokuratūros vėzdas. Todėl valdininkas bijo išsakyti savo nuomonę, jei ji skiriasi nuo prezidentės nuomonės. Pridėkime dar paslaugius žurnalistus, kurie įsiteikdami prezidentūrai yra pasiruošę giedoti himnus, kurti filmus bei rašyti knygas pilnas liaupsių prezidentei ir apipilti purvu bet kurį prezidentei nepalankų politiką. Pridėkime prie viso to lojalias prezidentei jėgos struktūras ir turėsime apibendrintą „lietuviškos demokratijos“ vaizdą. Sakykite, gerbiamieji skaitytojai, kuo tokia „demokratija“ skiriasi nuo diktatūros? Ir ar reikia dar įvardinti, kieno dėka ši „demokratija“ atsirado. Jos galėjo ir neatsirasti, jei Seimas būtų priminęs prezidentei, kad Konstitucijoje yra numatyta apkaltos procedūra sulaužiusiems Konstituciją prezidentams. Tikėtina, kad tada prezidentės iniciatyvos būtų kitokios. Bet buvo kaip buvo. Dabar įdomu tik, ar po metinio prezidentės pranešimo Seime jo nariai audringais plojimais ir atsistodami pareikš gilią pagarbą prezidentei-diktatorei, ar išliks orūs ir santūrūs. Ar ir salėje esantieji Kovo 11-osios akto signatarai atsistodami pagerbs tą, kuri įbaugino Lietuvos žmones taip, kad Lietuvoje nebeliko žodžio laisvės. Pagyvensime – pamatysime. Atsakant į klausimą, ar prezidentė savo veiksmais nusipelnė pagarbos, atsakyčiau taip: jokie užsienio ir vidaus politikos laimėjimai nekompensuoja tos žalos, kuri padaryta valstybei atėmus iš jos žodžio laisvę“.

Remiantis  naujausiu REPORTERS WITHOUT BORDERS (Reporteriai be sienų) tyrimu, iš 178 pasaulio šalių Lietuva pagal spaudos laisvę yra net 36 vietoje ir aplenkė Jungtinę Karalystę, JAV, Lenkiją, taip pat Taivaną, Pietų Korėją, Italiją, Gruziją, Japoniją ir daugybę kitų valstybių.

Kyla pagrįstas klausimas: kas tie įbaugintieji Lietuvos žmonės? Kodėl jie du kartus paeiliui rinko D. Grybauskaitę Lietuvos Prezidente?

Atsiliepkite, aūūū, iš kurių buvo atimta žodžio laisvė…

Na, gal nebent iš Lino Balsio, nūnai Seimo nario. Andai ištrauktas iš Briuselio koridorių, jis buvo patapęs D. Grybauskaitės spaudo patarėju. Vėliau trenkė durimis, ir pasipylė paplavos geradarės, nutiesusios kelią į Seimą, adresu.

Seimo narys Linas Balsys. Slaptai.lt nuotr.

Dabar sėdi vargšelis susigūžęs Seimo kamputyje, mat, pasirodo ne nuo prokuratorės bėgo, o nuo… policijos. Matyt, truputį gėda, jeigu… gėda.

Kovo 11-sios akto signataras A. Sakalas – bene pirmoji kregždė dabar, naujaisiais laikais (šaunu – tik ar verta pagarbos…) Lietuvos padangėje, davusi pradžią purvapyliui.

Turint omenyje, kad tai yra vienas iš mūsų nacionalinių ypatumų, – matyt, ne paskutinė.

2019.05.30

Pirmadienį pasirodo knyga apie kadenciją baigiančią, kol kas vienintelę prezidentę moterį Lietuvos istorijoje – Dalią Grybauskaitę. Knygą Nustokim krūpčiot. Prezidentė Dalia Grybauskaitė parašė Prezidentės vyriausioji patarėja, Spaudos tarnybos vadovė Daiva Ulbinaitė.
 
Knygą buvo numatyta išleisti 5000 egzempliorių tiražu, tačiau jai dar nepasirodžius visas tiražas buvo rezervuotas, tad leidykla Tyto alba nusprendė tiražą papildyti 10 000 egzempliorių. Didžiulį susidomėjimą knyga apie D. Grybauskaitę rodo ir tai, kad dar nepasirodžiusi knyga internetinio knygyno knygos.lt populiariausių knygų 100-uke yra 4-oje vietoje.
  
Knygos autorė D. Ulbinaitė D. Grybauskaitės valdymo dešimtmetį vadina epochiniu ir sako, kad gyvenimas prie D. Grybauskaitės buvo kupinas netipiškų sprendimų, nepaaiškintų aplinkybių, netikėtų atomazgų ir būdo ypatumų, kitokio vadovavimo stiliaus ir retorikos.
 
Nesinorėjo, kad visa tai nugrimztų užmarštin žmonėms taip ir nesužinojus, kas ir kaip vyko mūsų valstybėje, kokia Prezidentė buvo politikoje, kaip įgijo pasaulio galingųjų pagarbą, kas padėjo atsilaikyti prieš korumpuotos oligarchinės sistemos kerštavimą ir kokią šią moterį matėme kasdieniame gyvenime“.
 
Leidyklos Tyto alba vadovė Lolita Varanavičienė sako, kad knyga – daugiabriaunė, nes atskleidžia ne tik esminius įvykius bei sprendimus politinėje arenoje, bet taip pat leidžia pažinti D. Grybauskaitės asmenybę, suprasti, kad tapusi Prezidente D. Grybauskaitė ne tik įgijo privilegijų, bet ir daug ko atsisakė.
 
Leidyklos nuomone, natūralu, kad šią knygą parašė Prezidentės komandos narė, nes tik žmogus, savo akimis matęs ekstremalias situacijas, lemtingus sprendimus, gali patikimai papasakoti, koks buvo tas dešimtmetis. Knygos leidybos niekas finansiškai neremia. Su knygos autore leidykla pasirašė standartinę sutartį, kuri sudaroma su kiekvienu leidyklos autoriumi.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.27; 11:04

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Latvijos ir Estijos Prezidentais susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų energetikos sekretoriumi Ricku Perry. EPA – ELTA nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Latvijos ir Estijos Prezidentais susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų energetikos sekretoriumi Ricku Perry.
 
Susitikimas surengtas Jungtinių Amerikos Valstijų iniciatyva, siekiant stiprinti Baltijos šalių ir JAV bendradarbiavimą energetinio saugumo srityje.
 
Šalies vadovės teigimu, JAV yra strateginė Baltijos šalių partnerė, kuri tvirtai palaiko Lietuvos siekį didinti energijos tiekimo šaltinių įvairovę, mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų ir stiprinti regiono energetinį savarankiškumą.
 
Susitikime sutarta steigti naują Baltijos šalių ir JAV bendradarbiavimo formatą „3+1“, kuris padėtų stiprinti praktinį bendradarbiavimą tokiose srityse kaip Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su kontinentine Europa, kibernetinis saugumas, atsinaujinanti energetika, bendros regiono gamtinių dujų rinkos kūrimas, ypač SGD dujų importo galimybių stiprinimas. Planuojama, kad šio „3+1“ formato inauguracija įvyktų Vilniuje rugsėjo mėnesį.
 
Keturšaliame susitikime taip pat kalbėta amerikiečių suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo klausimais. Amerika yra viena didžiausių SGD tiekėjų pasaulyje. Lietuva buvo viena pirmųjų Europos Sąjungos šalių, pradėjusių importuoti JAV suskystintas dujas per Klaipėdos SGD terminalą. Tai užtikrins saugų, patikimą dujų tiekimą ir sąžiningą konkurenciją Baltijos šalių dujų rinkoje.
 
Per pastaruosius metus JAV SGD eksportas į ES išaugo 272 proc. per metus. Net 35 proc. Amerikos suskystintų dujų tenka ES rinkai. 
 
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
 
2019.05.20; 18:13

Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pakomentavo „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio iniciatyvą su savo vadovaujama partija trauktis iš valdančiųjų gretų, jei visuomenė neparems Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose. 
 
„Vertinti neverta, nes tai yra rinkiminio sezono įtampos“, – kalbėjo D. Grybauskaitė. Pasak šalies vadovės, po rinkimų šios įtampos ir politikų deklaruojami pažadai turėtų aprimti. „Po rinkimų įtampos praeis ir visi pažadai, grasinimai taip pat turėtų aprimti“, – pabrėžė prezidentė. 

Pirmadienį LVŽS valdyba aptarė galimą scenarijų, kad po gegužę vyksiančių Europos Parlamento ir Lietuvos prezidento rinkimų „valstiečiai“ gali palikti valdančiąją daugumą. 

Po vykusio LVŽS valdybos posėdžio R. Karbauskis teigė, kad jo kontraversiškai vertinama idėja sulaukė pritarimo.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Pasak R. Karbauskio, artėjantys Prezidento ir Europos Parlamento rinkimai yra gera proga pasiklausti visuomenės, ar ji pasitiki valdančiaisiais. 

Pastarąją savaitę R. Karbauskis pareiškė, kad trauksis iš valdančiųjų, jei premjeras Saulius Skvernelis nelaimės Prezidento rinkimų, o „valstiečiai“ – Europos Parlamento. Politikas tikino, kad už savo žodžius atsako ir kad taip elgdamasis jokio spaudimo rinkėjams nedaro.

R. Karbauskio idėją skeptiškai pasitiko įtakingi LVŽS nariai – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir jo pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.07; 10:24