Viktoras Pranckietis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vakar Ramūnas Karbauskis atsiprašė tautos už tai, kad 2016-aisiais į Seimo pirmininkus pats atvedė Viktorą Pranckietį. Šią klaidą jis bandė ištaisyti keturis su trupučiu mėnesius. Nepavyko – Pranckietis apžaidė Karbauskį, ir dabar džiūgauja it vaikas smėlio dėžėje iš kito vaiko atėmęs menkavertį žaislą.

Antradienį tauta stebėjo šį cirką: skubiai sušauktame Seimo valdybos neeiliniame posėdyje iš vienuolikos jame dalyvavusių Seimo narių septyni pasisakė už tai, kad Pranckietis liktų pirmininku. Juos, matyt, įtikino jo kalba posėdyje – jis ir popiežiškuoju palaiminimu tepė, ir kosminius terminus žarstė.

Bet Karbauskis pareiškė nesustosiantis, ir jau kreipėsi į Seimo Etikos komisiją, kad ši pripažintų, kad tas posėdis buvo neteisėtas. Neatsisako minties, progai pasitaikius, vėl versti Pranckietį.

Ir dar įgėlė: Pranckiečiu pasitiki tik septyni. Būtų bent dvylika – būtų galima vadinti apaštalais.

Pranckietis nuėjo dar toliau – kalbėdamas „Žinių radijuje“, sakė, kad Karbauskiui gali būti suorganizuota net apkalta, nes per jo valdomas žemes asfaltuojami keliai. Per jo ir kito įtakingo „valstiečio“ Valiaus Ąžuolo.

Žemėj Lietuvos tegul vien ąžuolai žaliuos.

Ąžuolas – lietuviškos stiprybės simbolis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Viešiesiems pirkimams švaistomi milijardai, vagiama kasdien ir kantriai, o varguoliams – kas lieka: taršos mokestis. Ir kiti mokesčiai. Džiaukitės, neįgalieji!

„Valstiečiai“ įgyvendina savo programoje pažadėtąjį socialinį teisingumą, kuria gerovę, bet nedėkingieji tuo lyg ir abejoja, lyg ir netiki.

Dabar pasvarstykime, kaip likus metams iki šios kadencijos pabaigos plūksis šie du didžiavyriai. Ranka rankon, petys – petyn?

Žiūrovas, t. y. statistinis Lietuvos pilietis dar ilgai stebės, kaip ringe kaunasi du Herakliai.

Duonos ir žaidimų, – reikalauja piliečiai.

O, kad taip jie turėtų prancūziško kraujo, aistros, bet ne nuolankumo!

Šeštadienį savo šimtadienį švęsiantis Lietuvos prezidentas sakė, kad per savo trumpą prezidentavimą padarė tik vieną klaidą – į savo inauguraciją nepakvietė kai kurių nusipelniusiųjų, o ne kurie kvietimus gavo jau po inauguracijos, taigi joje negalėjo dalyvauti.

Ir dar pasakė, kad į Turniškes dar nepersikėlė todėl, kad ten reikia kai ką paremontuoti, nors ten viskas kaip ir tvarkinga, bet neatitinka laiko dvasios.

Ir dar labai gyrė savo žmoną. Kiekvienos moters svajonė būti giriamai savo vyro.

Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

O štai Grybauskaitė, nors jau ne prezidentė, – vis peikiama. Peikia Valinskas, andai buvęs antras žmogus valstybėje, Grybauskaitę boba išvadinęs, peikia oligarchai, iš kurių nasrų kadai ne be Grybauskaitės pastangų buvo išplėštas gardus Leo LT projekto kąsnis.

Kur dabar tie milijonai, aūū?

Negera, negera buvo Grybauskaitė…

Taigi, mielieji, (kaip kad mėgsta kreiptis į tautą seimūnai), turime, ką turime.

Ir nieko daugiau.

Sudie, t.y., iki kitų karbauskinių, pranckietinių rinkimų. Iki proto nušvitimo.

2019.10.18; 00:30

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, lankydamasi Ukmergėje, dalyvavo Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos mokslo metų pradžios šventėje ir pasveikino moksleivius bei mokytojus.
 
Gimnazijos kvietimu į šventę atvykusi prezidentė ragino visus didžiuotis Lietuvos istorija, kuri ypač juntama šioje gimnazijoje. Praėjusiais metais gimnazija paminėjo 100 metų jubiliejų ir 80 metų, kai jai buvo suteiktas prezidento Antano Smetonos vardas. O šiemet rugpjūtį kartu su visa Lietuva minėjo pirmojo prezidento 145-ąsias gimimo metines.
 
D. Grybauskaitė linkėjo pasisemti kuo daugiau žinių ir branginti mokyklinę draugystę, kuri išlieka visam gyvenimui.
 
Apie įsipareigojimą savo šaliai, apie kiekvieno šių dienų jauno žmogaus atsakomybę, žinių prasmę prezidentė pilietiškumo pamokoje kalbėjosi su 4 b klasės gimnazistais.
 
Su gimnazijos mokytojais prezidentė kalbėjosi apie pedagogų darbą ir trukdžius artimiausioje ateityje įgyvendinti idėją, kad mokytojo profesija taptų prestižine.
 
Pasak prezidentės, švietimo sistemos tobulinimas yra nesibaigiantis procesas, kuris turėtų skatinti valstybės pažangą, tačiau šioje srityje susikaupusių problemų sprendimas trunka pernelyg ilgai.
 
Gimnazijoje prezidentė apžiūrėjo 100-mečiui skirtą atminimo lentą, kurioje įamžinti partizanai ir politiniai kaliniai, mokęsi šioje mokykloje, taip pat kitas didelę istoriją menančias relikvijas, moksleivių dailės darbus.
Šalies gimnazijų reitinge Ukmergės A. Smetonos gimnazija šiais metais užėmė 22 vietą.
 
Prezidentė gerai įvertino tai, kad šioje gimnazijoje nuolat skatinamas vaikų kūrybiškumas, darbštumas, savanoriška veikla ir neleidžiama atsirasti patyčioms. Jau kelerius metus mokiniai ir mokytojai dalyvauja tarptautinės lyderystės, savanorystės ir savęs pažinimo programoje, krašto pažinimo projektuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.02; 12:00
 

Pati bites laikanti ir medų įvairiomis progomis dovanojanti prezidentė Dalia Grybauskaitė per Žolines atsinaujinusiame Bitininkystės muziejuje Ignalinos rajone dalyvaus Medkopio pabaigos šventėje ir atidarys naujas interaktyvias ekspozicijas apie bites.
 
Žolinių dieną  Senovinės bitininkystės muziejuje vyks Medkopio pabaigos šventė „Ulioja bitela“ ir ES lėšomis atnaujintos muziejaus ekspozicijos pristatymas visuomenei.
 
Lankytojai kviečiami ne tik į naujai atgimusį muziejų, bet į smagų renginį, kuriame sužinos daug įdomių dalykų apie bites. Vyks paskaitos, koncertai, žolynų skulptūrų kūrimas, bičių produktų ir skirtingų skonių medaus degustacija, amatų kiemai, kūrybinės dirbtuvės.
 
Iškilmingas šventės atidarymas Aukštaitijos nacionaliniame parke, Stripeikių kaime, esančiame Senovinės bitininkystės muziejuje prasidės po vidurdienio. Čia rengiamos Austėjos ir Bubilo dievybių pagarbinimo apeigos, bus sveikinami garbingi svečiai.
 
Nuo pat vidurdienio veiks bičių produktų, kulinarinio paveldo ir tautodailės darbų mugė bei amatų kiemai ir kūrybinės dirbtuvės. 
 
Kūrybinėse dirbtuvėse šeimininkaus Juventa Mudėnienė su „Statom pasakų miestelį“; numatytas meduolių dekoravimas su „Spalvoto meduolio“ meduolininkėmis Violeta ir Ramune; duonos kelio edukacija su Indre; proginės „Medkopio 2019″ monetos kalimas su Mantu; parodomasis midaus virimas ir degustacija su midaus „guru“ Eriku; žolynų skulptūrų rišimas su žolynų žinove/ skulptore Viktorija; molinės bitės lipdymas su keramike Jolita; juostų audimas, apyrankių pynimas, vaistingųjų augalų arbatų ragavimas su garsiąja Breidokų šeimyna; tautinis paveldas ginutiškio „Gaidelio žuvienė“; medienos paslapčių išrišimas su Audriumi; šiaudinių sodų rišimas, natūralaus muilo virimas, vilnos vėlimas su Reškutėnų amatų centro bendruomene.
 
Ignalinos, Utenos, Zarasų, Molėtų, Visagino, Švenčionių bibliotekų edukaciniai kiemeliai kvies vaikus į „Pasakišką pikniką“. Edukaciniuose kiemeliuose bus pristatomi populiarūs vaidybiniai personažai, vaikai bus įtraukiami į edukacijas, kūrybines dirbtuves, interaktyvias viktorinas, vizualinius bei garsinius pasakų skaitymus, žaidimus.
 
Koncertuos Domantas Razauskas ir „Baltasis Kiras“.
 
Senovinės bitininkystės muziejus iš visų pusių apsuptas miškų ir girių, išsidėstęs 4 hektarų plote. Muziejus įrengtas tradicinėje bitininko sodyboje su pirkia, svirnu, klėtele, tad naujoji ekspozicija įsikūrusi tiek viduje, tiek lauke.
 
Ypatingas dėmesys skiriamas bitininkystės istorijai, bičių šeimos gyvenimui, vaizdžiam bitininko darbo demonstravimui, medaus ir kitų bitininkystės produktų pristatymui.
 
Pasak ekspozicijos dizainerės Skirmantės Vaitkevičiūtės, ekspozicijoje integruotos net aštuonios edukacinės programos, paruoštos Aukštaitijos nacionalinio parko darbuotojų. Atnaujintoje hamakų patalpoje vyksta propolio relaksacijos seansai, kluone lankytojai galės išsikepti meduolių, tradiciniu būdu išsilieti vaško žvakę. Lauko stende net keturiomis kalbomis galima pasiklausyti muziejaus įkūrėjo Bronislovo Kazlo minčių.
 
Muziejaus ekspozicija lankytojus supažindina ne tik su senoviniais, bet ir su pačiais naujausiais bitininkystės metodais. Galima pamatyti moderniausią stiklinį avilį ir stebėti, kaip koriuose gyvena bitės, pažinti bičių šeimyną iš arčiau  pasmalsauti apie bites motinėles, bites darbininkes ir tranus. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.15; 02:00

Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia, kad Lietuva smarkiai pavėlavo derybose dėl eurokomisaro kuruojamos srities pasirinkimo, o jų siūloma kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės kandidatūra į Europos Komisiją būtų viena reikšmingiausių bei galėtų Lietuvą vėl grąžinti prie derybų stalo.
 
„26 valstybės yra pateikusios eurokomisarus, o Lietuva yra paskutinė valstybė, nepateikusi kandidato. Antras niuansas – derybos dėl pagrindinių postų yra pasibaigusios. Kai pateiksime savo kandidatą, prie derybų stalo Lietuvai nebus kur sėsti, nes stalo apskritai nebebus, derybos jau seniai pasibaigusios. Tuomet kilo klausimas, kokios priežastys leistų vėl pradėti derybas iš naujo ir tikėtis kokio rimtesnio posto. O mano įsivaizdavimu, prezidentė Dalia Grybauskaitė yra tokia asmenybė, kuri leistų tikėtis derybų pradžios iš naujo. Tuomet būtų galima pretenduoti net į rimčiausius Europos Komisijos postus. Ar ji pati sutiktų, nežinau“, – Eltai sakė G. Landsbergis.
 
G. Landsbergis viliasi, kad, jei D. Grybauskaitė sutiktų, valdantieji taip pat turėtų atsižvelgti į kandidatūros stiprumą ir jai pritarti.
 
„Sunku pasakyti, aš esu matęs Saulių Skvernelį tokioje situacijoje, kuomet jis buvo perlipęs per savo partijų dirbtinius priešiškumo barjerus. Kuomet Vyriausybė nominavo Andrių Kubilių kandidatu į Europos Tarybos pirmininko postą, kuomet pavasarį vyko tie rinkimai. Aš suprantu, kad nebuvo lengvas jiems sprendimas ir galbūt susilaukė daug neigiamo vertinimo ir partijos viduje. Bet visuomenėje tai pozityviai buvo priimta, nes vardan Lietuvos mes ieškojome stipriausio kandidato šiai pozicijai. Aš kviečiu prisiminti šią tradiciją ir ją pakartoti“, – teigė jis.
 
Paklaustas, kodėl Ingrida Šimonytė nėra konservatorių kandidatė į EK, G. Landsbergio sakė, kad „I. Šimonytės laukia didesnė ateitis“.
 
„I. Šimonytės laukia didesnė ateitis“, – teigė jis. O į klausimą, ar I. Šimonytė ves partijos sąrašą, G. Landsbergis tepasakė: „Nežinau, nujaučiu“.
 
ELTA primena, kad antradienį TS–LKD pasiūlė premjerui Sauliui Skverneliui kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės kandidatūrą į naujos sudėties Europos Komisiją.
 
Tačiau, jei nutiktų taip, kad D. Grybauskaitė nesutiktų būti siūloma į šias pareigas, konservatoriai matytų ir kitų galimų stiprių kandidatų Europos komisaro pareigoms eiti. Tačiau tarp kitų siūlomų pavardžių nebuvo pasiūlyta I. Šimonytė.
 
Jų nuomone, tarp jų galėtų būti tokie asmenys, kaip du kartus premjero pareigas ėjęs Europos Parlamento narys Andrius Kubilius; buvęs Lietuvos ambasadorius JAV, užsienio reikalų ministras, Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis ir Bendrijos misijos vadovas Afganistane, atstovybės Rusijos Federacijoje vadovas Vygaudas Ušackas; buvusi krašto apsaugos ministrė, ilgametė Seimo narė, NATO Parlamentinės Asamblėjos pirmininkė, europarlamentarė Rasa Juknevičienė; Seimo narys, buvęs Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis; buvusi Europos Parlamento narė, buvusi ministrė Laima Liucija Andrikienė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.30; 16:00

Česlovas Iškauskas, komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Mes jau rašėme apie vaikiškus žaidimus ES smėlio dėžėje, kai kelios dešimtys bendrijos lyderių 20 valandų, įskaitant ir bemiegę naktį, rinko keturis jos institucijų vadovus. Tarp kandidatų buvo netrukus savo kadenciją baigsianti prezidentė D. Grybauskaitė.

O štai keliasdešimtį kartų mažesnis spektaklis tęsiasi Lietuvoje. Čia ir artistai mažiau tituluoti, o ir vaidinimo turinys ne toks intriguojantis. Na, bet, kaip sakoma, savi marškiniai arčiau kūno…

Trečiadienį tris valandas trukusiame socialdarbiečių prezidiumo posėdyje nutarta, kad žmonių vadinamieji „bebrai“ jungsis į koaliciją su „valstiečiais“. Kiek pasižmindęs (čia toks vaizdingas lietuviškas žodis) G. Kirkilas paspaudė ranką posėdyje dalyvavusiam, bet viso šio politinio akto režisieriumi tapusiam R. Karbauskiui. Posėdis nenusitęsė į naktį, tad jo negalima vadinti naktiniu, bet vis tiek nepasakysi, kad deramasi tautos labui…

Gediminas Kirkilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Na, koalicijos formavimas iki Seimo rinkimų likus daugiau kaip metams neatrodo bergždžias reikalas, jei būtume užtikrinti, kad ji suspės ką nors nuveikti. Dėl jos ateities taip pat reikia asbejoti, nes kertiniu jos memorandumo klausimu tapo (numanote, kas?) – postų dalybos. Kai dėl G. Kirkilo ryžto užimti bet kurį jam siūlomą postą (šį bruožą jau pastebėjo politologai), tai čia nieko stebėtino: profesionalus restauratorius beveik tris dešimtmečius gviešiasi restauruoti Lietuvą, bet iš ariergardo pozicijų. Dabar štai pasitaikė gera proga, nes išlindo iš po ambicingojo R. Karbauskio sparnelio.

Socialdarbiečiai nori postų. Alkis irgi suprantamas, nes pastaruoju metu LSDDP akcijos gerokai nukritusios. Bet kokia kaina? Įdomiausias koalicijos iškeltas ultimatumas Seimo pirmininkui: jei V. Pranckietis nesitrauks, koalicijos sutartis neįsigalios. R. Karbauskis pripažįsta, kad pirmininkas dirbo gerai, bet vis tiek turi trauktis. G. Kirkilas teigia, kad jis nemąsto valstybiškai, o štai būsimas pirmininkas bus valstybės žmogus… V. Pranckietis silpnai muistosi, apeliuoja net į Konstitucinį teismą, bet dabar vasara, atostogų metas, o ir Seimas baigs sesiją po keletos dienų, tad politiko spyriojimasis neturi prasmės…

Viktoras Pranckietis. Slaptai.lt nuotr.

Vis dėl to statyti ant kortos keturių partijų santarvę dėl vieno posto – kaip manote, ar tai ne vaikiški užmojai? Net jei į šią kėdę veržtųsi pats G. Kirkilas…

Toliau. Pavymui išrinktojo Prezidento pretenzijų koalicija keis socialinių reikalų ir darbo ministrą. Mat, socialdarbiečiai staiga labai susirūpino vaiko pinigais ir daugiavaikėmis šeimomis, tad jiems atitektų iš šis postas. Ir vėl: premjeras S. Skvernelis tvirtina, kad ministras L. Kukuraitis dirbo gerai, jam priekaištų neturi, bet štai ta koalicijos sutartis…

Dar kvailiau išeina su užsienio reikalų ministru, kuriam nei valdantieji, nei opozicija didelių priekaištų taip pat neturi. Premjeras ir L. Linkevičių pagyrė, tačiau – vėl ta nelemta koalicija. Ir vėl ultimatumas: pasitrauk, nes tokia koalicijos valia. Kitaip sakant, profesionalų Vyriausybė virsta politinių postų dalintojų auka… R. Karbauskis tai vadina „normaliu politiniu gyvenimu“. S. Skvernelis tik šypsosi. Tyli G. Nausėda, neaušina burnos ir D. Grybauskaitė.

Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Penkių partijų lyderiai koazlicijos sutartį pasirašo penktadienį. Bet ji įsigalios, jei iki kito antradienio (priešpasklutinės Seimo pavasario sesijos dienos) nulėks V. Pranckiečio galva…

Na, kuo ne vaikiški žaidimai lietuviškos gamybos smėlio dėžėje?

2019.07.04; 10:07

D. Grybauskaitė ir D. Trumpas. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų šalies žmonių vardu pasveikino Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentą Donaldą Trumpą Nepriklausomybės dienos proga.

Pasak Prezidentės, Lietuva Jungtines Amerikos Valstijas vertina kaip labai svarbią partnerę tiek nuosekliai stiprinant dvišalį dialogą ir karinį bendradarbiavimą, tiek ieškant atsako į bendrus iššūkius Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje.

„Džiaugiamės mūsų valstybių ir piliečių dialogo augimu, ypač energetikos, verslo, kibernetinio saugumo ir karinio bendradarbiavimo srityse. Atsakinga JAV pozicija ginant laisvę, Jūsų šalies karinių pajėgų dislokavimas mūsų regione garantuoja atgrasymą ir saugumą. Kartu tai reikšmingai patvirtina ilgametę šalių draugystę ir Jungtinių Amerikos Valstijų paramą Lietuvos žmonėms, kuri buvo ypač svarbi.“, – rašoma šalies vadovės sveikinime.

Prezidentės teigimu, politiniam dialogui ir įvairiapusiam žmonių bendradarbiavimui tvirtą pagrindą suteikia didžiulė lietuvių bendruomenė, susikūrusi namus JAV, taip pat bendros demokratinės vertybės ir laisvė, saugomos Lietuvoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Prezidentui D. Trumpui ir visiems šalies gyventojams Lietuvos vadovė palinkėjo visokeriopos sėkmės, klestėjimo, vienybės ir taikos.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
 
2019.07.04; 09:12

Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Vakar Lietuvos Respublikos Seimas padovanojo Petrui nekaltybę. Gražus gestas Gražuliui, o ypač – artėjančių Petrinių proga.

Tokia, matyt, valstiečių ir jiems prijaučiančių socialdarbiečių bei lenkų (krikščioniškos šeimų sąjungos) misija: išgelbėti eilinį Petrą.

Už Lietuvą, vyrai, ataidi Petro balsas iš praeities ir jautriai suvirpina daugelio surandėjusias širdis.

O kas daugiau gali parodyti jautrumą, jeigu ne tautos išrinktieji, esantys šventovėje.

Juk rašė poetas Jurgis Baltrušaitis andai: „Dievo pasaulis dar nesukurtas, Dievo šventovė dar nebaigta“.

Net Kirkilas, senas komunistas, susigraudino bei pasisakė už Petro nekaltybės išsaugojimą.

Kokioje nuostabioje šalyje mes gyvename, – aikteli kažkuri senmergė iš Gargždų, susigraudinusi dėl Petro nekaltybės išsaugojimo legetimizavimo.

Ir nuščiūva Dangus.

Kone dvidešimt, o gal ir daugiau metų Petras trynėsi Seime, keitė savo veidus, kartu su angelais, ir vienas, mainėsi, slapstėsi nuo velnių ir kitokių pagundų, kol sulaukė šitokios dovanos. Kiti eiliniai, norėdami susigrąžinti kadais prarastą savo nekaltybę, priversti kreiptis į plastikos chirurgus ir mokėti nemenkus pinigus.

Petrui to neprireikė. Jam tiesiog ėmė ją ir padovanojo.

Nes, pasirodo, Petras nėra jau toks ir eilinis. Petro balso daug kam reikia, kad, bėdai prispaudus, padėtų atvert dangaus vartus.

Petrui veriasi visi vartai. Bandė vertis net Generalinės Prokuratūros, kurios langai įkypai.

Bet laiku įsikišo gerosios jėgos, ir pragaro vartai užsivėrė.

Už Lietuvą, vyrai, – ši sakralinė tryda, bet iš širdies, tarsi įaugo į bendrapiliečių pasąmonę ir tapo Petro išsigelbėjimu. Tiek laiko jį, buvusį disidentą, persekiojo konservatoriai, o vėliau ir Grybauskaitė, o pabaigoj – ir generalinis prokuroras Pašilis, paprašęs Seimo atimti iš Petro nekaltybę.

Kaip drįso! Iš Petro atimti nekaltybę? Tai tarsi išplėšti sielą iš Nukryžiuotojo kraujuojančio kūno.

Ačiū Dievui, tiems netikšoms neišdegė. Nekaltybė, kaip ženklas nesusitepusio nuodėme, nepaskendusio nuodėmėje.

Todėl Petras taip ir džiaugiasi šia dovana. Gražulis.

Tik vienam džiaugtis kaip ir maža, gal reikėtų tuo džiaugsmu pasidalyti, pavyzdžiui, su „Sputniku“.

Jie irgi pasidžiaugtų, kad Petras, Petrinių išvakarėse ėmė ir nugalėjo konservatorius bei Grybauskaitę.

Ak, ta, ačiū Dievui,  išeinanti, Grybauskaitė, – giliai atsidūsta Petras.

Ir jam staiga palengvėja, pasidaro gera gera.

2019.06.26; 07:44

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Latvijos ministru pirmininku Arturu Krišjaniu Kariniu, Estijos ministru pirmininku Juriu Ratu, Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu ir Europos Komisijos pirmininku Jeanu Claude’u Junckeriu ketvirtadienį pasirašė politines gaires dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinhronizacijos su kontinentine Europa.
 
Dokumente pirmą kartą įtvirtintas galutinis sinchronizacijos terminas.
 
Visos penkios gaires pasirašiusios partnerės vieningai sutaria, kad šis regionui strateginės reikšmės projektas turi būti baigtas vėliausiai iki 2025 metų. Gairėse taip pat nustatytas konkretus sinchronizacijos darbų įgyvendinimo tvarkaraštis.
 
Lietuvos vadovės, kurią cituoja Prezidentės spaudos tarnyba, teigimu, šiandien įžengiame į naują kokybinę stadiją, kai sinchronizacija tampa negrįžtama. Keturios valstybės ir Europos Sąjunga demonstruoja tvirtą politinę valią kaip įmanoma greičiau įgyvendinti šį visam regionui gyvybiškai svarbų projektą, skiriant tam visą reikalingą dėmesį, pajėgumus ir finansines lėšas.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Pasak Prezidentės, įgyvendinus sinchronizacijos projektą bus galutinai įtvirtintas regiono energetinis savarankiškumas. Baltijos šalys atsijungs nuo iš Rusijos valdomo elektros žiedo BRELL ir taps integruota kontinentinės Europos elektros sistemos dalimi. Tai užkirs kelią trečiosioms šalims per energetiką mums daryti politinį spaudimą.
 
Per praėjusius metus sinchronizacijos projektas smarkiai pasistūmėjo į priekį. Patvirtintas sinchronizacijos scenarijus per jau veikiančią Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ elektros jungtį ir naują jūrinį kabelį „Harmony Link“. Pasirašytas susitarimas dėl „Harmony Link“ tiesimo parengiamųjų darbų. Skirta pirmoji finansinė parama projektui įgyvendinti pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.21; 01:00

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį Seime skaitys metinį pranešimą, kuriame, kaip įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, apžvelgs padėtį Lietuvoje bei kalbės apie užsienio politiką.
 
Ankstesniuose savo metiniuose pranešimuose D. Grybauskaitė akcentuodavo kovos su oligarchinėmis verslo struktūromis svarbą, sklandaus įgyvendinamų reformų vykdymo būtinumą, mokslo ir studijų kokybės gerinimą, socialinių problemų spręstinumą, aktyvų valstybės dalyvavimą tarptautinėje arenoje, taip pat kovą su korupciją bei kitas problematiškas sritis. Metinių pranešimų metu būdavo įvardijami ir didžiausi šalies laimėjimai.
 
Prezidentės metinio pranešimo išvakarėse Eltos kalbinti politologai bei partijų lyderiai išreiškė viltį, kad šiemet šalies vadovė ne tik įvertins susidariusią politinę situaciją, įvardins pagrindines šalies problemas, tačiau ir apžvelgs visą dešimties metų buvimą valstybės vadovo poste.
 
D. Grybauskaitė prezidente buvo išrinkta 2009 metais, o 2014-aisiais perrinkta antrai kadencijai. Viso dešimtmečio metu ji inicijavo 136 įstatymų projektus, iš kurių buvo priimti 121. Seimui pakartotiniam svarstymui buvo grąžinti 83 įstatymai bei ratifikavimui pateikti 210 tarptautinių teisės aktų.
 
Per abi kadencijas prezidentė paskyrė 239 naujus teisėjus, o iš pareigų atleido 246 teisėjus. D. Grybauskaitė į užsienį vizitų tikslais vyko 251 kartą.
 
ELTA primena, kad antradienį prezidentės D. Grybauskaitės skaitomas metinis pranešimas bus jos paskutinis – dešimtas.
 
Liepos 12 d. bus inauguruotas ir valstybės vadovo pareigas perims Gitanas Nausėda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.11; 05:00

Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko fotografija
Antrąją ir paskutinę kadenciją baigianti Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė laikoma pernelyg didele individualiste, kas veikiausiai niekais paverčia jos šansus kovoje dėl Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko posto, rašo trečiadienį Lenkijos laikraštis „Rzeczpospolita“.
 
Kaip neoficialiai sužinojo leidinys, Lenkija nenori D. Grybauskaitės aukštuose ES postuose.
 
Laikraštis primena, kad Briuselyje tęsiasi užkulisinės derybos dėl kandidatūrų į penkis aukščiausius postus Europos Sąjungoje. Donaldas Tuskas per ES viršūnių susitikimą birželio 20-21 dienomis turi pateikti penkių pavardžių paketą. Kandidatų į EVT pirmininko postą, t. y. į D. Tusko įpėdinius, sąraše yra ir kadenciją baigianti Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė.
 
„Ji atitinka visus kriterijus, aštuonerius metus yra EVT narė, buvo komisarė, be to, yra moteris, ir dar iš Vidurio ir Rytų Europos. Jeigu būtų viso regiono kandidatė, tai tikriausiai gautų šį postą“, – neoficialiai sakė laikraščiui ES diplomatas. Kitas šaltinis priduria, kad Grybauskaitė yra individualistė ir nekelia didelio savo kolegų entuziazmo. Anot jo, gal ir būtų pritarta jos kaip regiono atstovės kandidatūrai, bet kol kas tokio pasiūlymo nėra.
 
„Niekas jos nesiūlo. O Vyšegrado grupė (V4 – Lenkija, Vengrija, Čekija ir Slovakija) yra prieš“, – sako aukšto rango Vakarų diplomatas.
 
Tad ko nori V4? Oficialus kandidatas yra socialistas iš Slovakijos Marošas Šefčovičius, EK pirmininko pavaduotojas. Bet neoficialiuose pokalbiuose šių šalių atstovai tik šypsosi ir teigia, jog tai anaiptol nereiškia, kad jie atkakliai gins šią kandidatūrą.
 
Informaciojos šaltinis – ELTA
 
2019.06.05; 16:06

sakalas_sakalas
Aloyzas Sakalas. Slaptai.lt nuotr.

Visi atsipalaidavo. Visi rinkimai jau pasibaigė. Išrinktasis Prezidentas renkasi komandą ir rengiasi įžengti į rūmus Daukanto aikštėje.

Dvi kadencijas išbuvusi, didžiulį gyventojų pasitikėjimą, daugelio valstybių (išskyrus Rusiją) pripažinimą pelniusi Dalia Grybauskaitė, – išeina.

Štai ir išaušo diena (dienos), kai galima išsijuosus pilti purvą. Atsipūtus, atsipalaidavus, bebaimiškai. Kurgi ne…

Pirmasis pavyzdį parodė Aloyzas Sakalas, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) garbės pirmininkas, vakar viename portale paskelbęs straipsnį iškalbingu pavadinimu: „Ar verta pagarbos prezidentė“?

„Dabar, kai Daukanto aikštės rūmų šeimininkė ruošiasi juos apleisti, politikos apžvalgininkai nustojo unisonu girti prezidentę, užmerkdami akis į jos padarytas esmines klaidas. Šiandieną tos klaidos išvardinamos šalia prezidentės neabejotinų nuopelnų valstybei. Dažniausiai po to seka išvada: nepaisant klaidų, prezidentės veikla vertintina teigiamai. Tačiau politikos apžvalgininkai nerašo apie tų klaidų poveikį valstybei, t. y. mums visiems“, – teigia A. Sakalas.

Jis kaltina D. Grybauskaitę, esą ši, parinkdama aukštus valstybės pareigūnus, mojuodavo slaptomis VSD ir STT pažymomis, kurių net šios institucijos nežino. Ką tai reiškia?

O tai reiškia, jog prezidentė darė sunkius nusikaltimus – ji pati arba jos patarėjai klastojo pažymas. Yra įrodymų? Tai kodėl gerbiamas (?) Sakalas jų nepateikia savo paskvilyje?

Stebina ir kitkas. A. Sakalas (paradokso principu) to nelaiko neigiamu poveikiu valstybei (t. y. mums visiems).

Kur kas blogiau esą yra tai, „…kada sužinai, kad į į Prezidentūrą iškviestiems pareigūnams nepasiūloma kavos vien dėl to, kad jie iš baimės drebančiomis rankomis „nenulaiko kavos puodelio ir aplaisto kilimą“, tai kyla klausimas, ar mes gyvename demokratinėje valstybėje, kurioje gerbiamas kiekvienas žmogus ir jo nuomonė net tada, kai ji nesutampa su kurio nors viršininko nuomone.“

Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Jeigu A. Sakalas toks drąsus, jis turėtų įvardinti tuos valdininkus, kuriems einant pas Prezidentę drebėdavo rankos. Ir dar – jeigu eini pas Prokuratorių (tokia piešiama D. Grybauskaitė) ramia sąžine ir su švariomis mintimis, rankos paprastai nedreba net bailiausiems. Juk ir Jėzus Kristus, žengdamas į Golgotos kalną, neinkštė ir nedejavo, nes Jis buvo teisus.

Lietuvoje gi prezidentės nuomonė yra šventa ir nediskutuotina. Jos privalu laikytis visiems pareigūnams ir valstybės tarnautojams, o nesilaikantieji netenka darbo, jiems panaudojamas STT, VSD ar prokuratūros vėzdas. Todėl valdininkas bijo išsakyti savo nuomonę, jei ji skiriasi nuo prezidentės nuomonės. Pridėkime dar paslaugius žurnalistus, kurie įsiteikdami prezidentūrai yra pasiruošę giedoti himnus, kurti filmus bei rašyti knygas pilnas liaupsių prezidentei ir apipilti purvu bet kurį prezidentei nepalankų politiką. Pridėkime prie viso to lojalias prezidentei jėgos struktūras ir turėsime apibendrintą „lietuviškos demokratijos“ vaizdą. Sakykite, gerbiamieji skaitytojai, kuo tokia „demokratija“ skiriasi nuo diktatūros? Ir ar reikia dar įvardinti, kieno dėka ši „demokratija“ atsirado. Jos galėjo ir neatsirasti, jei Seimas būtų priminęs prezidentei, kad Konstitucijoje yra numatyta apkaltos procedūra sulaužiusiems Konstituciją prezidentams. Tikėtina, kad tada prezidentės iniciatyvos būtų kitokios. Bet buvo kaip buvo. Dabar įdomu tik, ar po metinio prezidentės pranešimo Seime jo nariai audringais plojimais ir atsistodami pareikš gilią pagarbą prezidentei-diktatorei, ar išliks orūs ir santūrūs. Ar ir salėje esantieji Kovo 11-osios akto signatarai atsistodami pagerbs tą, kuri įbaugino Lietuvos žmones taip, kad Lietuvoje nebeliko žodžio laisvės. Pagyvensime – pamatysime. Atsakant į klausimą, ar prezidentė savo veiksmais nusipelnė pagarbos, atsakyčiau taip: jokie užsienio ir vidaus politikos laimėjimai nekompensuoja tos žalos, kuri padaryta valstybei atėmus iš jos žodžio laisvę“.

Remiantis  naujausiu REPORTERS WITHOUT BORDERS (Reporteriai be sienų) tyrimu, iš 178 pasaulio šalių Lietuva pagal spaudos laisvę yra net 36 vietoje ir aplenkė Jungtinę Karalystę, JAV, Lenkiją, taip pat Taivaną, Pietų Korėją, Italiją, Gruziją, Japoniją ir daugybę kitų valstybių.

Kyla pagrįstas klausimas: kas tie įbaugintieji Lietuvos žmonės? Kodėl jie du kartus paeiliui rinko D. Grybauskaitę Lietuvos Prezidente?

Atsiliepkite, aūūū, iš kurių buvo atimta žodžio laisvė…

Na, gal nebent iš Lino Balsio, nūnai Seimo nario. Andai ištrauktas iš Briuselio koridorių, jis buvo patapęs D. Grybauskaitės spaudo patarėju. Vėliau trenkė durimis, ir pasipylė paplavos geradarės, nutiesusios kelią į Seimą, adresu.

Seimo narys Linas Balsys. Slaptai.lt nuotr.

Dabar sėdi vargšelis susigūžęs Seimo kamputyje, mat, pasirodo ne nuo prokuratorės bėgo, o nuo… policijos. Matyt, truputį gėda, jeigu… gėda.

Kovo 11-sios akto signataras A. Sakalas – bene pirmoji kregždė dabar, naujaisiais laikais (šaunu – tik ar verta pagarbos…) Lietuvos padangėje, davusi pradžią purvapyliui.

Turint omenyje, kad tai yra vienas iš mūsų nacionalinių ypatumų, – matyt, ne paskutinė.

2019.05.30

Pirmadienį pasirodo knyga apie kadenciją baigiančią, kol kas vienintelę prezidentę moterį Lietuvos istorijoje – Dalią Grybauskaitę. Knygą Nustokim krūpčiot. Prezidentė Dalia Grybauskaitė parašė Prezidentės vyriausioji patarėja, Spaudos tarnybos vadovė Daiva Ulbinaitė.
 
Knygą buvo numatyta išleisti 5000 egzempliorių tiražu, tačiau jai dar nepasirodžius visas tiražas buvo rezervuotas, tad leidykla Tyto alba nusprendė tiražą papildyti 10 000 egzempliorių. Didžiulį susidomėjimą knyga apie D. Grybauskaitę rodo ir tai, kad dar nepasirodžiusi knyga internetinio knygyno knygos.lt populiariausių knygų 100-uke yra 4-oje vietoje.
  
Knygos autorė D. Ulbinaitė D. Grybauskaitės valdymo dešimtmetį vadina epochiniu ir sako, kad gyvenimas prie D. Grybauskaitės buvo kupinas netipiškų sprendimų, nepaaiškintų aplinkybių, netikėtų atomazgų ir būdo ypatumų, kitokio vadovavimo stiliaus ir retorikos.
 
Nesinorėjo, kad visa tai nugrimztų užmarštin žmonėms taip ir nesužinojus, kas ir kaip vyko mūsų valstybėje, kokia Prezidentė buvo politikoje, kaip įgijo pasaulio galingųjų pagarbą, kas padėjo atsilaikyti prieš korumpuotos oligarchinės sistemos kerštavimą ir kokią šią moterį matėme kasdieniame gyvenime“.
 
Leidyklos Tyto alba vadovė Lolita Varanavičienė sako, kad knyga – daugiabriaunė, nes atskleidžia ne tik esminius įvykius bei sprendimus politinėje arenoje, bet taip pat leidžia pažinti D. Grybauskaitės asmenybę, suprasti, kad tapusi Prezidente D. Grybauskaitė ne tik įgijo privilegijų, bet ir daug ko atsisakė.
 
Leidyklos nuomone, natūralu, kad šią knygą parašė Prezidentės komandos narė, nes tik žmogus, savo akimis matęs ekstremalias situacijas, lemtingus sprendimus, gali patikimai papasakoti, koks buvo tas dešimtmetis. Knygos leidybos niekas finansiškai neremia. Su knygos autore leidykla pasirašė standartinę sutartį, kuri sudaroma su kiekvienu leidyklos autoriumi.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.27; 11:04

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Latvijos ir Estijos Prezidentais susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų energetikos sekretoriumi Ricku Perry. EPA – ELTA nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Latvijos ir Estijos Prezidentais susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų energetikos sekretoriumi Ricku Perry.
 
Susitikimas surengtas Jungtinių Amerikos Valstijų iniciatyva, siekiant stiprinti Baltijos šalių ir JAV bendradarbiavimą energetinio saugumo srityje.
 
Šalies vadovės teigimu, JAV yra strateginė Baltijos šalių partnerė, kuri tvirtai palaiko Lietuvos siekį didinti energijos tiekimo šaltinių įvairovę, mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų ir stiprinti regiono energetinį savarankiškumą.
 
Susitikime sutarta steigti naują Baltijos šalių ir JAV bendradarbiavimo formatą „3+1“, kuris padėtų stiprinti praktinį bendradarbiavimą tokiose srityse kaip Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su kontinentine Europa, kibernetinis saugumas, atsinaujinanti energetika, bendros regiono gamtinių dujų rinkos kūrimas, ypač SGD dujų importo galimybių stiprinimas. Planuojama, kad šio „3+1“ formato inauguracija įvyktų Vilniuje rugsėjo mėnesį.
 
Keturšaliame susitikime taip pat kalbėta amerikiečių suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo klausimais. Amerika yra viena didžiausių SGD tiekėjų pasaulyje. Lietuva buvo viena pirmųjų Europos Sąjungos šalių, pradėjusių importuoti JAV suskystintas dujas per Klaipėdos SGD terminalą. Tai užtikrins saugų, patikimą dujų tiekimą ir sąžiningą konkurenciją Baltijos šalių dujų rinkoje.
 
Per pastaruosius metus JAV SGD eksportas į ES išaugo 272 proc. per metus. Net 35 proc. Amerikos suskystintų dujų tenka ES rinkai. 
 
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
 
2019.05.20; 18:13

Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pakomentavo „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio iniciatyvą su savo vadovaujama partija trauktis iš valdančiųjų gretų, jei visuomenė neparems Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose. 
 
„Vertinti neverta, nes tai yra rinkiminio sezono įtampos“, – kalbėjo D. Grybauskaitė. Pasak šalies vadovės, po rinkimų šios įtampos ir politikų deklaruojami pažadai turėtų aprimti. „Po rinkimų įtampos praeis ir visi pažadai, grasinimai taip pat turėtų aprimti“, – pabrėžė prezidentė. 

Pirmadienį LVŽS valdyba aptarė galimą scenarijų, kad po gegužę vyksiančių Europos Parlamento ir Lietuvos prezidento rinkimų „valstiečiai“ gali palikti valdančiąją daugumą. 

Po vykusio LVŽS valdybos posėdžio R. Karbauskis teigė, kad jo kontraversiškai vertinama idėja sulaukė pritarimo.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Pasak R. Karbauskio, artėjantys Prezidento ir Europos Parlamento rinkimai yra gera proga pasiklausti visuomenės, ar ji pasitiki valdančiaisiais. 

Pastarąją savaitę R. Karbauskis pareiškė, kad trauksis iš valdančiųjų, jei premjeras Saulius Skvernelis nelaimės Prezidento rinkimų, o „valstiečiai“ – Europos Parlamento. Politikas tikino, kad už savo žodžius atsako ir kad taip elgdamasis jokio spaudimo rinkėjams nedaro.

R. Karbauskio idėją skeptiškai pasitiko įtakingi LVŽS nariai – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir jo pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.07; 10:24

Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Premjero kritika, kad nėra priimtina, jog knyga apie šalies vadovę pasirodė dar nepasibaigus kadencijai, pasak Gabrieliaus Landsbergio, – nepagrįsta. Konservatorių lyderis teigia, kad knygos apie Baraką Obamą bei Donaldą Trumpą buvo rašomos per visą jų kadencijų laikotarpį. 

„Neatidėliotinų darbų sąraše yra filmą pažiūrėti. Knyga dar nepasirodė. Ši kontraversija kuriama, ar ji pati turėjo teisę ar kas nors apie ją gali knygą rašyti. Tai noriu tik priminti apie JAV prezidento B. Obamos laikotarpį – jam vadovaujant dešimtys knygų buvo apie jį parašyta. Apie D. Trumpą knygų yra dar daugiau, aš pats skaičiau keturias. Žmonės, kurie dabar mosikuoja kardais, kad nevalia leisti knygų, atleiskit, laisva visuomenė, o prezidentai taip pat yra laisvi kalbėtis su žiniasklaida ar apie juos rašančiais autoriais, kuriančiais filmus režisieriais, tai aš tikrai čia tragedijos nedaryčiau“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė G. Landsbergis.

Barakas Obama. EPA – ELTA nuotr.
Kandidatas į prezidentus, premjeras Saulius Skvernelis, komentuodamas netrukus išeisiančią knygą apie prezidentę Dalią Grybauskaitę, sako, kad leisti knygas, kol dar eini aukšto rango pareigas, nėra priimtina. Pasak Vyriausybės vadovo, knygas reikia rašyti po pasibaigusių kadencijų.

Premjeras taip pat pripažino, kad dar nėra skaitęs nei knygos, nei filmo apie valstybės vadovę dar nėra matęs.

,,Ar tai susiję su rinkimais, nenorėčiau komentuoti, nemačiau filmo ir pačios knygos dar neskaičiau, negaliu komentuoti ir turinio“, – teigė S. Skvernelis.

Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
Gegužės pabaigoje knygynuose pasirodys nauja knyga apie prezidentę D. Grybauskaitę. Knygą „Nustokim krūpčiot. Prezidentė Dalia Grybauskaitė“ parašė dešimt metų kartu su prezidente dirbusi Spaudos tarnybos vadovė ir vyriausioji patarėja viešųjų ryšių ir komunikacijos klausimais Daiva Ulbinaitė.

Knygos pavadinimu tapo garsusis D. Grybauskaitės posakis „Nustokit krūpčiot“. Ši frazė virto gyvenimo filosofija, vertybių pamatu, paskatinusiu daugelį politinių ir žmogiškųjų sprendimų, ne vieną įkvėpė pasitikėti savimi ir netgi imtis to, kas, regis, neįmanoma. Ant knygos viršelio D. Grybauskaitės ranka užrašytas „Nustokim krūpčiot“ yra kvietimas išdrįsti patiems imtis atsakomybės už save ir savo šalį.

„Nustokim krūpčiot“ tapo ir režisieriaus Donato Ulvydo dokumentinio filmo apie prezidentę D. Grybauskaitę „Valstybės paslaptis“ šūkiu. Ši dokumentinė juosta jau ne vieną savaitę yra žiūrimiausių filmų penketuke ir į kino sales sutraukia daugybę žiūrovų.
 
2019.05.04; 00:30

Prezidentas Valdas Adamkus. Slaptai.lt nuotr.
Naujausios apklausos rodo, kad palankiausiai šalyje vertinami yra prezidentai Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė. Buvusį šalies vadovą palankiai vertina 79 proc., o dabartinę – 69 proc. respondentų.

Taip pat palankiai vertinami yra kandidatai į prezidentus – Gitanas Nausėda (3 vieta sąraše), nepaisant to, kad šio reitingai per pastarąjį mėnesį kiek nukrito, bei Ingrida Šimonytė (7 vieta). Pagal apklausų rezultatus, kandidatą ir premjerą Saulių Skvernelį visuomenė vertina labiau neigiamai nei teigiamai (15 vieta), o paklausti apie kandidatą Arvydą Juozaitį (19 vieta) trečdalis respondentų neturi nuomonės. Atlikto tyrimo duomenys taip pat skelbia, kad pastarąjį mėnesį labiausiai kilo didžiausių Lietuvos miestų – Kauno ir Vilniaus – merų reitingai.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ kovo 25 – balandžio 10 dienomis atliktos apklausos duomenimis, palankiai vertinančių tiek Visvaldą Matijošaitį (62 proc.), tiek Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių (43 proc.), lyginant su pastarojo mėnesio rezultatais, gyventojų padaugėjo 9 procentiniais punktais. Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį (48 proc.) ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininką Gintautą Palucką (35 proc.) palankiai vertinančių padaugėjo 5 procentiniais punktais, 4 procentiniais punktais pagerėjo susisiekimo ministro Roko Masiulio (39 proc.) vertinimas.

Ministras pirmininkas S. Skvernelis palankiausiai vertinamų asmenų sąraše yra 15-oje pozicijoje ir turi neigiamą vertinimo balansą – nepalankiai atsiliepusiųjų yra daugiau nei palankiai (43 proc. prieš 50 proc.). Eltos kalbinti politologai teigia, kad ministro pirmininko populiarumo traukinys jau nuvažiavo, o jeigu bus patirtas fiasko prezidento rinkimuose, politinė karjera pakibs ant plauko. Jų teigimu, tokią situaciją nulėmė griežta premjero retorika bei Vyriausybės padarytos klaidos.

Anot Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Antano Kulakausko, neigiamą visuomenės nuomonės balansą labiausiai lemia nekorektiška premjero retorika, išryškėjusi per mokytojų streikus ir besitęsianti iki šiol.

„Tos išmoktos viešųjų ryšių pamokos, kurias demonstravo premjerystės pradžioje, išseko, o dabar bendraujant su publika viršų ima ankstesnė statutinės tarnybos patirtis. Kai kam tai patinka, bet daugumai paprastai negali patikti. Ko gero, tai (neigiamas vertinimo balansas. – ELTA) dėsninga“, – teigė politologas, pridėdamas, kad abejoja, ar S. Skverneliui pavyks grįžti į aukštumas. Pasak A. Kulakausko, taip nutiktų nebent tada, jeigu konkurentai padarytų nedovanotinas klaidas.

Savotišką premjero bendravimo būdą išskiria ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Vytautas Dumbliauskas, tikindamas, kad S. Skvernelis komunikuoja taip, kaip buvę premjerai, pavyzdžiui, Algirdas Butkevičius, niekada nepasisakytų. Jo teigimu, ministras pirmininkas savo reputacija moka ir už Vyriausybės klaidas. Tad tokioje situacijoje būdamas – turėdamas dviprasmišką poziciją visuomenėje ir kandidatuodamas į prezidento postą – premjeras rizikuoja savo karjera. Anot politologo, S. Skverneliui nepasisekus šiuose rinkimuose jo politinė karjera ilgai netrukus gali ir pasibaigti.

„Manau, jau vėlokai sugrįžti (į lyderių pozicijas pagal visuomenės vertinimą. – ELTA). O jeigu dar nepateks į antrą turą… Jeigu pateks į antrą turą ir pralaimės, bus negerai kaip politikui, bet dar blogiau – jeigu nepateks. O dabar tyrimai rodo, kad gali ir nepatekti. Klausimas, ar Ramūnui Karbauskiui tada jis bus reikalingas. Manau, reitinguose „valstiečius“ tempia būtent S. Skvernelis. Pažiūrėkite į R. Karbauskio reitingus – lyginasi su Valdemaru Tomaševskiu, tai S. Skvernelio pralaimėjimas gali smogti per reitingus ir gali būti, kad jo karjera 2024-aisiais su Seimo rinkimais būtų baigta. Daug kas priklauso nuo šių rezultatų“, – sakė V. Dumbliauskas.

Tuo metu kitas kandidatas – Gitanas Nausėda – nepaisant to, kad, „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, jo teigiamas reitingas nukrito 3 procentiniai punktais nuo praėjusį mėnesį darytos apklausos, ir toliau išlieka vienas lyderių pagal visuomenės vertinimą. 

Kaip teigia MRU politologas V. Dumbliauskas, G. Nausėdos rinkimų taktiką galima apibūdinti angliškuoju terminu „catch all“, kuris reiškia, kad siekiama įtikti visiems rinkėjams, būti visų prezidentu.

„Tai sekasi kol kas. Žinoma, kai kur apeina (atsakymus. – ELTA), kai kur nepasisako aiškiai, bet reikia suprasti – čia jo gyvenimo šansas. Po 4 metų, jeigu dabar nelaimės, jis niekam nebus įdomus“, – komentavo V. Dumbliauskas.

Pasak VDU profesoriaus A. Kulakausko, vienas iš G. Nausėdos kozirių – politinės istorijos neturėjimas. Anot politologo, ne daug kas atsimena, ką kandidatas kalbėjo apie politinius ir ekonominius klausimus dirbdamas bankiniame sektoriuje. Kitas pranašumas – stabilumo įvaizdis.

„Daugumą žmonių reformos gąsdina – gal per nago juodymą kažkas pagerės, bet yra rizika, kad man gali pablogėti. Tad kol nėra labai blogai, geriau nejudinti. Ir G. Nausėda yra tas kandidatas, kuris beveik garantuoja, kad niekas iš esmės nepasikeis. O taip, kaip yra – tendencija gerėja. Ir daugeliui to gana. O tiems, kam blogai, – jie paprastai į rinkimus neina“, – sako A. Kulakauskas.

Pasak jo, ryškiausias antipodas G. Nausėdai yra Vytenis Povilas Andriukaitis, siūlydamas visapusiškas permainas Lietuvoje. Politologo teigimu, Lietuva jau 30 metų važiuoja „dešine kelio puse“, ir nors, anot A. Kulakausko, kairės poreikis tiek ekonomiškai, tiek politologiškai juntamas, visuomenė subjektyviai to nejaučia.

Eltos užsakymu atliktos apklausos rezultatai rodo, kad socialdemokratų atstovas prezidentiniuose rinkimuose V. P. Andriukaitis vertinamas palankiai yra 44 proc. respondentų (12 vieta), konservatorių kandidatę Ingridą Šimonytę palankiai vertina 52 proc. (7 vieta), „Lietuva yra čia“ judėjimo lyderį ir kandidatą į prezidentus A. Juozaitį – 37 proc. (19 vieta), o kandidatą nuo Lietuvos centro partijos Naglį Puteikį (20 vieta) – 36 proc.

Nepaisant to, kad didžioji dalis apklaustųjų A. Juozaitį vertina pozityviai, trečdalis žmonių išsakė negalintys įvardinti savo nuomonė apie kandidatą – tai didžiausias procentas iš visų sąraše esančių pavardžių. Politologai mano, kad tai gali būti papildomas politinės paramos resursas, tačiau abejoja, ar pavyks jį panaudoti šiems prezidento rinkimams.

„Jaunajai kartais jis yra kažkoks praeities dalykas, buvo daug metų dingęs. Grįžimas į politiką buvo labai netikėtas ir didelė visuomenės dalis jo tiesiog nežino, tad nė kiek nesistebiu (tokiais rezultatais. – ELTA). Manau, kad prezidento rinkimams aktyvuoti šio rezervo nespės – nebent 2020-ųjų Seimo rinkimams“, – teigė V. Dumbliauskas.

Anot VDU prof. A. Kulakausko, A. Juozaičiui savo agitaciją reikėtų tikslingai nukreipti į neapsisprendusiuosius.

„Kai yra rezervas dalyvaujantiems politinėje kovoje – agitacija turi būti nukreipta į juos. A. Juozaitis labiau konsoliduoja tuos, kurie yra jo šalininkai nuo pat pradžių. Ką daugiau pritraukė, man atrodo, neužtenka. Dalis tų neapsisprendusiųjų vis tiek neina į rinkimus, o kita dalis – apsispręs tik paskutiniu momentu. Paprastai jie apsisprendžia menamo nugalėtojo naudai“, – komentavo A. Kulakauskas.

Remiantis naujienų agentūros ELTA užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rezultatais, tarp palankiausiai įvertintų yra ir Vytauto Didžiojo universiteto kandidatas į Europos Parlamentą su konservatorių sąrašu istorikas Liudas Mažylis (56 proc.), užsienio reikalų ministras Linas Antanas Linkevičius (53 proc.), europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (49 proc.), žurnalistai Edmundas Jakilaitis (47 proc.) bei Andrius Tapinas (44 proc.), „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis (40 proc.). 

Nepalankiausiai Lietuvos gyventojai įvertino šiuos 9 politikus: sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą (68 proc. įvertino nepalankiai), nušalintąjį prezidentą Rolandą Paksą (62 proc.), Artūrą Zuoką (61 proc.), Vytautą Landsbergį (60 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatą į prezidentus Valdemarą Tomaševskį (59 proc.), valstiečių žaliųjų lyderį Ramūną Karbauskį (59 proc.), Darbo partijos pirmininką Viktorą Uspaskichą (58 proc.), konservatorių pirmininką Gabrielių Landsbergį (57 proc.) ir buvusį premjerą Algirdą Butkevičių (56 proc.).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.23; 12:10

Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad normalu, jog prezidentinės kampanijos metu kandidatai kritikuoja dabartinės šalies vadovės Dalios Grybauskaitės užsienio politiką Rusijos atžvilgiu. Tačiau, pasak jo, išrinkus naująjį valstybės vadovą reikės susėsti ir „atrinkti grūdus nuo pelų“. 

„Rinkimų kampanija, normalu, kad žmonės polemizuoja, ginčijasi, priešina kitokias nuomones, bando išsiskirti, tai yra visiškai suprantami dalykai. Bet kai aprims aistros, vis tiek susėsime labai normaliai kalbėtis ir, aš manau, kad pagal protingus ir sąmoningus argumentus atrinksime grūdus nuo pelų“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė užsienio politikos vadovas. 

L. Linkevičius, komentuodamas režisieriaus Donato Ulvydo dokumentiniame filme „Valstybės paslaptis“ išsakytus savo samprotavimus apie kadenciją baigiančią prezidentę, pabrėžė, kad, nepaisant viešojoje erdvėje esančių simpatijų ar antipatijų jai, reikia pripažinti, kad D. Grybauskaitė naujajam šalies vadovui užkėlė kartelę ganėtinai aukštai. 

„Esmė ta, kad galima mėgti prezidentę Dalią Grybauskaitę, galima jos nemėgti, galima ginčytis, bet ji iš tiesų pakėlė kartelę gana aukštai ir visiems kitiems reikės į tai lygiuotis“, – pabrėžė L. Linkevičius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.23; 09:21

Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kandidatų į prezidentus nuomonės dėl Lietuvos tolimesnių santykių su Rusija išskyrė. Vieni pirmadienį LRT organizuotose debatuose dalyvavę kandidatai į prezidentus gyrė Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid planuojamą susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kiti tvirtino, kad atšilimo santykiuose su didžiąja kaimyne nereikėtų tikėtis. 

Eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis teigė, kad santykiuose su Rusija Lietuva turi laikytis ES deklaruojamos pozicijos. Kita vertus, socialdemokratų keliamas kandidatas teigė, kad su Rusija taip pat galima spręsti tokius klausimus, kaip pasaulinis terorizmas, klimato kaita bei įvykiai Sirijoje. Todėl, pasak jo, pragmatiškas ryšys su šia valstybe yra įmanomas. 

Tuo tarpu parlamentaras Naglis Puteikis negailėjo kritikos Dalios Grybauskaitės retorikai Rusijos atžvilgiu. Pasak jo, D. Grybauskaitė turėtų imti pavyzdį iš Estijos prezidentės. 

,,Galime pasimokyti iš Estijos prezidentės pavyzdžio, kuri surado diplomatinę progą susitikti su Rusijos prezidentu. To labai trūko pastarąjį dešimtmetį Lietuvos užsienio politikoje. (…) Dalios Grybauskaitės aštri retorika pažeidė Lietuvos interesus, sutrukdė išspręsti tam tikrus techninius klausimus“, – teigė jis. 

Premjeras Saulius Skvernelis kaip ir V. P. Andriukaitis teigė, kad Lietuva ir toliau turi laikytis ES bendros pozicijos. 

,,Santykių turėjimas tik dėl to, kad turėti santykius prasmės neturi. Tai valstybė, kuri grubiai pažeidė tarptautinę teisę, valstybių suverenitetą ir nesilaiko pagrindinio sienų neliečiamumo principo. Dėl to mes turime tvirtai palaikyti bendrą ES poziciją“, – teigė premjeras. 

Buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė stebėjosi kodėl santykius su Rusija apskritai reikėtų keisti. Pasak jos, pati Rusija savo ekspansinės užsienio politikos taip ir nepakeitė.
Plakatas skelbia: Putinui – ne. Mitingas Rusijoje. EPA – ELTA nuotr.

„Nežinau, kodėl apskritai keliamas šis klausimas. Užduokime klausimą, ar reikia keisti santykius su Rusija. Tie klausimai, kurie sprendžiami techniniu lygiu, manu, ir toliau gali būti tokiu pat lygiu ir sprendžiami. Klausimas, ar turi keistis sprendimai aukščiausiu lygiu. Niekas nepasikeitė, Krymas yra okupuotas, Rusija tebeneigia pažeidusi tarptautinius susitarimus. Nepanašu, kad ji keis savo poziciją“, – teigė I. Šimonytė. 

Pasak filosofo Arvydo Juozaičio, Rusija niekada nesivadovauja tik ekonominiu interesu. Todėl, tikino jis, Lietuvos santykiai su Rusija turi būti ypač atsargūs. Pasak jo, Lietuva ir toliau turėtų laikytis NATO bei ES pozicijos. 

,,Rusija visuomet turi ir politinį, ir geopolitinį tikslą (..) Bendravimas su Rusija nėra mūsų vienų, tai yra Europos ir NATO struktūroje ir tai turi tęstis“, – teigė jis. 

Europarlamentaras Valentinas Mazuronis nuogąstavo, kad ES pozicijos dėl Rusijos keičiasi, todėl, jo teigimu, Lietuva turi išsilaikyti kiek galima arčiau ES pozicijų. 

,,Šiandien požiūris į ES keičiasi. Mes tą turime suvokti, matyti ir elgtis adekvačiai. Turime laikytis vieningos politikos su ES, mes turime neatsisakyti savo vertybių“, – teigė jis. 

Kitas Europos Parlamento narys Valdemaras Tomaševskis teigė, kad Lietuva turi gerinti santykius su Rusija. Pasak jo, reikia atsižvelgti į tai, kad tokios didelės valstybės kaip Vokietija bendradarbiauja su Rusija vystydamos Nord Stream 2 projektą. 

Putinui – ne. Mitingas Maskvoje. EPA – ELTA nuotr.
Seimo nario Mindaugo Puidoko akimis Rusija yra didžiausia importo ir eksporto partnerė Lietuvai. 

,,Rusija yra didžiausias importo ir eksporto partneris. Ta politika kurią turėjome – agresyviausią pasaulyje politiką Rusijos atžvilgiu – ji nėra mūsų žmonių ir valstybės interesuose. Lietuvai pilnai užtektų palaikyti bendras ES ir JAV gaires“, – teigė M. Puidokas. 

Tuo tarpu, premjeras S. Skvernelis Seimo nariui priminė, kad Rusija jau seniai nebėra Lietuvos didžiausia importo ir eksporto partnerė. 

Galiausiai pasak Gitano Nausėdos, santykiai su Rusija gali keistis tik tuomet, jei ji pradės vykdyti Minsko susitarimus. 

,,Norint perkelti santykius į naują lygį, pirmiausia Rusija turi padaryti savo ėjimą. Nei vienas šachmatininkas negali padaryti dvejų ėjimų iš eilės. Lietuva turi laikytis savo nuoseklios pozicijos, atstovauti savo poziciją ES ir įtikinti žmones ir politikus, kad tai yra gera pozicija“, – teigė G. Nausėda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.16; 06:20

Česlovas Iškauskas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Pastabos Kęstučio Girniaus straipsniui

Politologas Kęstutis Girnius ypač susižavėjo prieš pustrečių metų pirmą kartą Estijos prezidente išrinkta moterimi 49-rių Kersti Kaljulaid. Ji ir žavi politikė, puiki sportininkė, dalyvavusi 30 km žygyje NATO 15-ųjų metinių proga ir nešusi 15 kg kuprinę, ir pasirengusi didesniam iššūkiui – žygiui į Maskvą, pas Vladimirą Putiną.

Galantiškasis apžvalgininkas puikiai susidorojo su džentelmeno misija, bet tose pagyrose tarsi skamba priekaištas mūsų šalies vadovei, kuri, nors sporto pasiekimuose irgi ne pėsčia, gerokai atsilieka nuo simpatijų demonstravimo Kremliaus valdovui.

Labiausiai K. Girnių žavi estės ryžtas susitikti su V. Putinu ir „bendravimo su Maskva atkūrimas aukščiausiu politiniu lygiu.“ Oficialiai ji balandžio 18-ąją vyksta į renovuoto istorinio Estijos ambasados pastato atidarymą, bet atvers ir paauksuotas Kremliaus duris. Pavyzdžiai užkrečia, ir politologas pastebi, kad net „per Šaltąjį karą Vakarai palaikė ryšius su Sovietų Sąjunga, kai ji buvo užvaldžiusi visą Vidurio ir Rytų Europą, bent minimaliai bendravo su tokiais budeliais, kaip Stalinas ir Mao Dzedongas, ir dangus negriuvo…“

Vadinasi, mums taip pat reikėtų bendrauti ir glebėsčiuotis su didžiausiais pasaulio diktatoriais ir agresoriais, kokias jie mums kiaulystes bekrėstų, kokius grobikiškus reidus pas kaimynus rengtų. K. Kaljulaid neketina V. Putinui vien šypsotis. Ji esą rengiasi kalbėti apie Ukrainą, Gruziją, galbūt Krymą, Minsko susitarimų įgyvendinimą. Svečias iš mikroskopinės šalies, palyginus su Rusija, neva gali duoti impulsą Donecko ir Luhansko reintegravimui į Ukrainą, o gal ir Krymo grąžinimu…

Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.

Fantastika! Bet paskui politologas atvėsta: didesnių lūžių nebus, o susitikimas taps tik simboliniu. Tačiau „net ir tuo atveju sveikintinas Kaljulaid ryžtas neleisti būti kaustoma kitų sprendimais ir išankstinėmis nuostatomis. Šaunuolė.“

Žinoma, Estijos vadovė savarankiška užsienio politikoje ir „kitų sprendimų bei išankstinių nuostatų“ gali nepaisyti. Net ir Latvijos bei Lietuvos pozicijų santykiuose su Maskva. Ji juk prieš metus vienintelė iš Baltijos šalių lyderių pasveikino Vladimirą Putiną su pergale Rusijos prezidento rinkimuose (jis gavo beveik 77 proc. rinkėjų balsų). Tada Lietuvos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad prezidento rinkimai Rusijoje nebuvo laisvi ir demokratiški. Tai atitiko kone viso Vakarų pasaulio nuostatas.

Tiesa, į gegužės 9-osios iškilmes Estijos vadovai nesiryžo vykti. Latvijos lyderė Vaira Vykė-Freiberga 2005 m. nuvyko į šią šventę, bet Maskvoje ji buvo sutikta šaltai, o V.Putino politika Baltijos šalių atžvilgiu ne tik kad nesuminkštėjo, bet tapo dar atžagaresnė. Po 10 metų ji su nuoskauda žurnalui „Ir“ kalbėjo: „Europai laikas pabusti ir suvokti, kad taip tęstis nebegali – šventas tikėjimas, kad jei būsim malonūs, geručiai su rusais, tik ir žiūrėsime, kaip jų nesugluminti, neįžeisti, tai ir išliks geri santykiai“. „O juk Rusijos vienu kaimynu nepasotinsi“, – pridūrė ji, turėdama galvoje prieš metus prasidėjusį karą Ukrainoje ir Krymo aneksiją.

Ar šis praregėjimas pasieks ir Taliną? Po 10 metų valdymo 2016-aisiais pasitraukęs prezidentas T. H. Ilvesas perspėjo, kad Rusija agresyvėja. Jis stebėjosi Europos lyderių naivumu bendraujant su Rusija, kuri kelia pavojų Europai, finansuodama populistines partijas ir laužydama saugumo sutartis. „Mane kartais glumina naivumas kai kurių lyderių, kurie, matydami, kaip visa tai nuolatos pažeidžiama, ir toliau atkakliai nori elgtis taip, tarsi šių tarptautinių pažeidimų nebūtų“, – sakė T. H.Ilvesas.

K. Girnius mano, kad Estijos prezidentės kritika ir priekaištai jai „iš piršto laužti“. Jam, ko gero, seniai pabodo Vakarų sankcijos Rusijai, kurios, paskaičius rusiškus portalus, visai neveikia. Įkyrėjo amžini priekaištai Maskvai dėl paramos separatinėms Ukrainos respublikoms, dėl karinio aktyvumo Krymo pusiasalyje ir Juodojoje jūroje, dėl kritikos Rusijai už karinę pagalbą Venesuelos diktatoriui, Sirijos režimui ir taip toliau.

Politologas Kęstutis Girnius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Kandidatui į prezidentus S. Skverneliui irgi buvo nusibodę. Prieš pat užtikrintą V. Putino pergalę Rusijoje 2018 m. kovą premjeras paragino taisyti santykius su Rusija. Kremliui jis pasiuntė signalą, kad laikas atsiliepti į D. Grybauskaitės mandagų kvietimą aplankyti Vilnių. Du buvę leningradiečiai 2010-ųjų vasarį susitiko Helsinkyje. Tiesa, tada 40 min. trukęs pokalbis nebuvo malonus paplepėjimas, bet abu lyderiai nutarė, kad laikas plėsti dvišalius kontaktus. Tai buvo pirmas Lietuvos ir Rusijos vadovų susitikimas po 2001 m. dvišalio V. Adamkaus ir V. Putino susitikimo. 2009 m. D. Grybauskaitė telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu. Politologas Bernardas Gailius tada rašė, kad 2010 m. rudenį, kai V. Putinas ir D. Medvedevas televizorių ekranuose pasigardžiuodami valgė lietuvišką duoną, Lietuvos politologai čia įžvelgė santykių atšilimą ir bręstantį D. Grybauskaitės vizitą į Maskvą. V. Putinas retkarčiais aplankydavo Kaliningrado sritį (2017 m. rugpjūtį čia jis aptarė šiaurės rytų regiono transporto infrastruktūros klausimus), kur anksčiau buvo jo uošvija, bet Lietuvos sienos niekada neperžengė.

Vladimiras Putinas rodo kumštį

Ir neperžengs. Lietuvos vadovė laikosi nuoseklios ir griežtos, nekompromisinės pozicijos agresyvaus Kremliaus atžvilgiu. Kartais kai kam ji atrodo perteklinė, bet tik tokia kalba galima kalbėtis su agresoriumi, kuris ir žodžiais, ir veiksmais kelia grėsmę visam regionui. Kamuoliukas ne mūsų rankose.

O gal garbusis politologas nori pasakyti, kad estės pavyzdžiu D. Grybauskaitė irgi būtų šaunuolė, jeigu Pergalės dienos proga iki mūsiškių rinkimų dar spėtų apglėbti V. Putiną?.. O ne, tai išsirinksime tokį prezidentą, kuris taip pasielgs be jokių skrupulų.

2019.04.09; 10:23

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kas ją pakeis 2019-aisiais metais? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Apklausos rodo, kad visuomenė labiausiai yra linkusi pasitikėti šalies prezidentais ir šiais metais vyksiančių šalies vadovo rinkimų reitingų lyderiais.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vasario 15-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis, Lietuvos piliečiai labiausiai pasitiki prezidente Dalia Grybauskaite – tai deklaravo 27,7 proc. šalies gyventojų. 

Į politikų, kuriais labiausiai pasitikima penketuką taip pat pateko šalies vadovo posto siekiantis ekonomistas Gitanas Nausėda (9,9 proc.), kadenciją baigęs Valdas Adamkus (9,4 proc.), premjeras Saulius Skvernelis (8,8 proc.) ir konservatorių į prezidentus keliama Seimo narė Ingrida Šimonytė (8,2 proc.). 

Antrajame penketuke rikiuojasi Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (5,8 proc.), konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis (4,3 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis (3,5 proc.), Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskich (3,4 proc.), Seimo vadovu Viktoru Pranckiečiu ir Seimo nariu Nagliu Puteikiu pasitiki 2,8 proc. šalies gyventojų. 

Vykusioje apklausoje respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie labiausiai pasitiki (pavardes respondentai minėjo patys). Iš viso 2019 metų vasario mėnesį respondentai paminėjo 94 visuomenės veikėjus (prieš mėnesį nurodė 89), kuriais jie labiausiai pasitiki. 

Penktadalis (21 proc.) apklaustųjų atsakė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų ar neatsakė į šį klausimą.
TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas pasitikėjimo politikais reitingus įvertino Prezidentūros ir Vyriausybės konflikto kontekste. 

Jo teigimu, atsižvelgiant į visuomenės pasitikėjimo politikais reitingą, prezidento posto siekiančiam S. Skverneliui nereikėtų veltis į aštrius ginčus su pirmoje vietoje reitinguose esančia šalies vadove D. Grybauskaite. 

Pasak profesoriaus, S. Skvernelio pasirinkta taktika konfliktuoti su reitingo lydere ne tik neduoda solidumo, tačiau yra ir neprasminga.

„Jei S. Skvernelis tikslingai siekia eskaluoti konfliktą su prezidente, tai tokia taktika, jam, kaip kandidatui į prezidentus, bent jau kol kas neveikia. Galbūt netgi priešingai. Ir nesunku nuspėti kodėl – visuomenės pasitikėjimas D. Grybauskaite yra gerokai didesnis nei premjero. Kita vertus, S. Skvernelis ginčijasi ne su savo tiesioginiais konkurentais, o su baigiančia kadenciją prezidente“, – Eltai sakė T. Janeliūnas. Pasak profesoriaus, vargu ar tokia pasirinkta strateginė S. Skvernelio taktika pasiteisins prieš prezidento rinkimus.

„Manau, kad tai yra arba nelabai vykęs pasirinkimas, arba tiesiog nesugebėjimas susilaikyti nuo asmeninių vertinimų. Jeigu bus tęsiama tokia pat linija toliau, tai S. Skvernelis didelės naudos iš to išpešti neturėtų“, – teigė jis.

Paulina Levickytė (ELTA)
 
2019.03.25; 05:30