Partijų lyderiai apie G. Nausėdos metinį pranešimą: skirtumai su D. Grybauskaite bus akivaizdūs


Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Politinių partijų lyderiai sutinka, kad pirmoje metinėje kalboje prezidento Gitano Nausėdos tonas, skirtingai ne buvusios šalies vadovės Dalios Grybauskaitės, bus žymiai švelnesnis. Vis dėlto kai kurie opozicinių partijų lyderiai viliasi, kad prezidentas kritiškai įvertins valdančiųjų nuveiktus darbus bei vyravusią politinę kultūrą per pastaruosius metus.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
R. Karbauskis: lyginant su D. Grybauskaite, tai du skirtingi žmonės
 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia, kad su G. Nausėda valdančiųjų santykiai daug konstruktyvesni nei su buvusia prezidente D. Grybauskaite.
 
„Kuomet mes kalbame apie D. Grybauskaitę ir G. Nausėdą, tai galiu pasakyti, kad tai visiškai skirtingi žmonės ir jų visiškai skirtinga politika. D. Grybauskaitė dalyvavo politikoje pačiu grubiausiu būdu, nesistengdama rasti kažkokių kompromisų ir nediskutuoti. Ji visus žemino, kas nepaklusdavo jos nuomonei ar turėdavo kitokią nuomonę. Tai šioje vietoje šis prezidentas šito tikrai nedaro. Bendradarbiavimas su G. Nausėda yra labai konstruktyvus. Netgi tuomet, kada nuomonės išsiskiria, prezidentas nepuola žeminti kitaip manančių ir suvokia, kad yra nuomonių skirtumų. Dabar mes turime prezidentą, su kuriuo įmanoma kalbėtis, ir mes su juo kalbame“, – Eltai sakė R. Karbauskis.
 
R. Karbauskis taip pat viliasi, kad metinėje kalboje prezidentas užsimins apie, pasak jo, vis trukdančią dirbti bei koronaviruso metu nekonstruktyvią opoziciją.
 
„Žinoma, gal prezidentui liūdna matyti, kaip opozicija nesupranta, kad valstybei reikia darnos ir bendro darbo. Prezidentas kartais pamini savo kalbėjime, kad jis norėtų susodinti prie bendro stalo partijų lyderius. Bet kaip susodinti žmones, kai opozicija bando padaryti blogiau Lietuvai (…) Opozicijoje mes nieko nematome – tik pastovų engimą šios valdžios. Pastoviai mes jiems blogi, bet patys jokių sprendimų niekada nesiūlo. Nekonstruktyvi opozicija, kuomet mes turime koronaviruso problemas, yra labai blogas dalykas. Nežinau, ar prezidentas apie tai šnekės ar ne, bet tai yra problema“, – sakė jis.
 
Paklaustas, kaip vertina prezidento indėlį koronaviruso metu, R. Karbauskis teigė, kad prezidentas darė viską pagal savo funkcijas.
 
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Prezidentas tikrai nieko nepadarė, kad situaciją kaip nors pablogintų. Prezidentas darė tai, kas pagal jo funkcijas yra būtina. Seimui prikaišioja, kad mes laikomės karantino ir mes nedirbame kasdien ir t. t. Bet mes atlikome savo funkcijas. Mes labai gerai supratome, kad gali tapti dar vienu židiniu, jeigu mes būsime neatsakingi (…) Lygiai taip pat prezidentas savo pareigą atliko, nes jo pareigose nėra tiesiogiai valdyti koronaviruso ir jo krizės, bandyti ieškoti kažkokių sprendimų. Jis bendravo ir su Seimu, ir su Vyriausybe, kiek Konstitucijoje yra numatyta prezidentui pagal jo funkcijas. Tas kalbėjimas, kad prezidentas buvo tylus, tai tas pats, kaip šnekėti, kad neva Seimas nedirbo. Seimas ir prezidentas padarė viską, ką jis galėjo. Tai yra, kad prezidentas nesusirgo ir galėjo dirbti, tai Prezidentūrai šis uždavinys tuo momentu buvo vienas iš svarbiausių, kad galėjo užtikrinti darbo tęstinumą. Pavyzdžiui, įsivaizduokite, jei Prezidentūroje būtų atsiradęs židinys, tai būtų institucija visiškai paralyžiuota. Kaip ir Seime, jei kas būtų susirgęs, visas Seimas būtų buvęs karantine“, – sakė jis.
 
Vis dėlto R. Karbauskis įvardino ir vieną prezidento silpnybę. Pasak jo, tikras Achilo kulnas prezidentui yra jo patarėjų komanda.
 
„Prezidento patarėjų komanda yra didelė problema. Netgi D. Grybauskaitės komandoje nebuvo tokių žmonių, kurie manydavo, kad jų nuomonė yra kažkieno politinės valios dalis. Juk jie yra tik patarėjai, ir jie turi atstovauti prezidentui ir jo nuomonę išsakyti. Bet aš galėčiau vardinti ir vardinti, kuomet G. Nausėdos patarėjų savivalė, pareiškimai, veiksmai virsta tam tikromis problemomis. Esu įsitikinęs, kad tai ne prezidento valia, o tai jo patarėjų yra savivalė, kurie kažkodėl gali sau tai leisti. Jie netgi Seime drįsta su parlamentarais kalbėti iš aukšto. Bet jie yra lygiai tokie pat patarėjai, kaip Seimo narių patarėjai. Tai yra vienintelė problema, kurią aš šiuo metu matyčiau, bet tai yra prezidento reikalas, ir mes neturime valios to keisti, tiesiog aš konstatuoju“, – sakė jis.
 
G. Paluckas: prezidentas politinės kultūros kartelę kilstelės aukščiau
 
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas teigia, kad prezidentas metinėje kalboje turėtų išvengti skambių epitetų bei griežtos kritikos politikams.
 
„Net neabejoju, kad prezidentas politinės kultūros kartelę kilstelės aukščiau, negu pastaruoju metu mes čia esame pratę girdėti. Išvengs epitetų bei viešų mušimų – to, ko pasitaikydavo kitų prezidentų pranešimuose. Bet taip pat tikiuosi, kad vertinimai bus tikslūs ir griežti, ypač demokratinių procesų bei tų vidinių, politinės kultūros procesų“, – Eltai sakė G. Paluckas.
 
Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Manau, prezidento stilius yra inteligentiškesnis ir labiau išlaikytas, lyginant su kadenciją pabaigusia prezidente, kuri nevengdavo tiesmukai pabarti vienų ar kitų. Bet toks barimas bei mėginimas kartais menkinti kitaip manančius politinius oponentus niekur neveda. Turime pripažinti, kad šiandien turime smukusią politinę kultūrą ir moralinį politikos kontekstą. Demokratija taip pat patiria iššūkių, nes matome nesiskaitymą ne tik su visuomenės nuomone, bet ir duomenų atvirumu, nes pagal EBPO tyrimą, pagal duomenų atvirumą esame paskutinėje vietoje iš visų ES šalių. Tai tikrai tai nėra sklandūs demokratiniai procesai ir, be abejonės, aš manau, kad tai prezidentas mato“, – sakė jis.
G. Paluckas viliasi, kad prezidentas kritiškai įvertins valdančiųjų nuveiktus darbus.
 
„Metinėje kalboje prezidentas daro apžvalgą viso bendro politinio konteksto. Aš tikėčiausi prezidento požiūrio į Vyriausybės veiklos pasiekimus, programos įgyvendinimą. Nes mes dažnai matome labai išsiskiriančias nuomones dėl to, kaip sekasi valdančiai daugumai ir Vyriausybei. Prezidentas, manau, taip pat kalbės apie savo penkerių metų programą bei jos progresą. Manau, jis papasakos, su kokiais sunkumais jie susiduria ir kokios pagalbos reikia iš opozicijos bei pozicijos, kad tas bendras darbas būtų sklandesnis. Taip pat prezidentas bandys įvertinti bendrą geopolitinę situaciją, koks Lietuvos santykis su kaimynais, santykiai ES partneriais. (…) Tai manau, bus trys tokie blokai valdančiųjų ir Vyriausybės vertinimas, savo pasiekimų ir indėlio vertinimas, kitaip tariant, savirefleksija bei bendras užsienio politikos kontekstas“, – sakė LSDP lyderis.
 
Paklaustas, kokią stipriąją pusę per pastaruosius metus pademonstravo G. Nausėda, G. Paluckas teigė, kad prezidentas geba tarpininkauti.
 
„Prezidentas įkrito į labai intensyvų laikotarpį, pavyzdžiui, griūvanti dauguma ar koronavirusas. Taip pat buvo labai įtempti santykiai tarp valdančiųjų ir Prezidentūros. Jis turėjo pasirinkimą – arba tą krizę gilinti dar stipriau ir galbūt net išprovokuoti priešlaikinius rinkimus. Nežinau, ar tai būtų buvę gerai, ypač dabar, kuomet Lietuva dorojosi su koronaviruso pandemija. Jis turėjo medijuoti ir tarpininkauti. Prisiimdamas atsakomybę, kuomet daugelis kritikų labai laisvai šūkauja, kad prezidentas silpnas, kad turėjo imtis lazdos ir daužyti visus. Tai čia būtų pats paprasčiausias veikimo būdas. Daug sunkiau yra sutaikyti nesutaikomus priešus, konkurentus ar oponentus. Tai čia buvo sudėtinga užduotis tik pareigas pradėjusiam eiti prezidentui“, – sakė LSDP pirmininkas.
 
V. Čmilytė-Nielsen: nemažai institucijų be vadovų
 
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen viliasi, kad prezidentas pakomentuos situaciją, kodėl teismai bei kitos valstybinės institucijas dar vis neturi savo vadovų.
 
„Nemažai postų ir institucijų yra neužimtos arba paliktos tiesiog kabėti. Kalbu ir apie Konstitucinį Teismą, taip pat yra laivų labai svarbių pozicijų ir yra paliktos likimo valiai, kas iš esmės pavojinga mūsų jaunai demokratinei valstybei. Tai šitas kampas man būtų labai įdomus, koks būtų prezidento požiūris susiklosčiusioje situacijoje bei tendencijoje“, – Eltai sakė V. Čmilytė-Nielsen.
 
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gitanos Markovičienės (ELTA) nuotr.

Pasak Seimo narės, prezidentas turėtų įvertinti ir valdančiųjų nuveiktus darbus per pastaruosius metus.
 
„Metai tikrai buvo neordinarūs. Tiek dėl pandemijos ir taip pat metai buvo neeiliniai mūsų politinėje erdvėje. Pavyzdžiui, Vyriausybės ir kai kurių ministrų veikimo ypatumai. J. Narkevičiaus problemos tai labai ryškiai pažymėjo. Tai tikrai labai norėtųsi prezidento įvertinimo tos bendros politinės situacijos. Tai pat įvertinti politinės kultūros pasikeitimą, kuris nukrypo šiemet tikrai ne į gerą pusę“, – sakė ji.
 
V. Čmilytei-Nielsen tuo metu įsimintiniausias G. Nausėdos atliktas darbas buvo šnipų mainai tarp Lietuvos ir Rusijos.
 
G. Landsbergis: viliuosi, kad prezidentas imsis ginti šalies Konstituciją
 
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia, kad metinėje kalboje šalies vadovas negailės kritikos valdantiesiems.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Šiuo metu valstybę purtant beprecedenčiams korupcijos, neskaidrumo ir neteisėtumo skandalams, o valdantiesiems atvirai ignoruojant tiek teisės, tiek politinės atsakomybės principus, šalies vadovo pozicija yra labai svarbi. Iš Prezidento tikimės, kad jis grąžins į Lietuvos politikos debatą politinės atsakomybės, skaidrumo principus, imsis ginti šalies Konstituciją”, – Eltai sakė G. Landsbergis.
 
ELTA primena, kad ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda Seime skaitys pirmąjį savo metinį pranešimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.15; 15:00
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *