Gynybos klausimai

Politinės intrigos

Vilniaus oro uostas. Slaptai.lt nuotr.

Dabar kandidatai kalba temomis, kurios, be abejo, pirmoje eilėje rūpi žmonėms. Tačiau nelabai linkę kalbėti apie tai, už ką pirmoje eilėje atsakingas Prezidentas. Teisėsauga, politika ir ginkluotųjų pajėgų klausimai nenagrinėjami ir nepristatomos kandidatų vizijos.

Teisėsaugos problemėlės tikriausiai jau išspręstos, nes dėl keletos įtariamų asmenų atliekamas tyrimas, o visi kiti teisėsaugoje dirbantys yra sąžiningi (nors dėl to dažnai kyla abejonės). Užsienio politikos srityje kyla klausimas, ar tikrai ji atitinka Lietuvos piliečių lūkesčius ir ar ji yra pakankamai veiksminga.

Na, o štai valstybės gynybos klausimai, ko gero, yra pati skausmingiausia tema. Pastoviai yra skubama pranešti geras naujienas apie įsigyjamą techniką, ginkluotę ir ką dar pirksime kitais metais ar po 2030-ųjų. Tačiau kompleksinio, valstybės gynybos pajėgumų poreikio nepateikiama. Susidaro įspūdis, kad niekas valstybėje nežino, kokia turėtų būti mūsų kariuomenė. Ačiū Dievui ir, žinoma, JAV Prezidentui D. Trumpui, kad pareikalavo 2 proc.  nuo BVP skyrimo gynybai. Reikia prisiminti, kad iki tol buvo sakoma, kad rašytinio reikalavimo sutartyje nėra, tai ir 2% nereikia.

Slaptai.lt nuotraukoje – įvažiavimas į Vilniaus oro uostą

Taip mes gyvenome 28 metus ir nieko padoresnio pagal poreikius nesukūrėme. Įvairiausio lygio politikai praktiškai nekreipė dėmesio į aiškinimus, kas, kaip ir kodėl turėtų būti sukurta. Todėl turime labai prastą situaciją, nežiūrint į tai, kad atnaujintas privalomas šaukimas. Galima išgirsti nuomonę, kad Lietuvai užtektų 12 tūkstančių reguliarios kariuomenės ir 60 tūkstančių medžiotojų rezervo. O kodėl neįskaičiavus piliečių, turinčių ginklą savigynai. Tai parodo tik tai, kad, ko gero, niekas iš oficialios valdžios ir kandidatai į Prezidentus neskaičiavo, remiantis karybos mokslais, ko reikia valstybės gynybai ir nesudarinėjo jokių gynybos sistemos modelių.

Todėl ir sklinda niekinės kalbos tėvynėje ir ne tik. Jeigu kandidatai į Prezidentus pasidomėtų tuo, kiek yra sukurta problemų ir kiek neefektyviai išleista lėšų, tikriausiai labai nustebtų. Paskutinis perliukas yra Vyriausybės 2018 metų birželio 6 d. nutarimu Nr. 558 teikiamos LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ OBJEKTŲ APSAUGOS įstatymo, priimto 2002 m. spalio 10 d., Nr. IX-1132  ketvirto priedo pataisos. Jeigu Seimas priims įstatymą pagal parengtą Vyriausybės siūlymą, Lietuvoje liks tik trys civiliniai aerodromai, turintys strateginę reikšmę, o kariniai išnyksta. Tikriausiai įstatymo projekto rengėjai nesuprato, kas yra aerodromas, o pažiūrėjo į tai kaip į didelį kaip norima dalijamą žemės sklypą, nekreipiant dėmesio į tai, kaip vykdysime karinius ir karinius strateginius pervežimus.

Beje, šiame nutarime yra ir daugiau įdomių vietų, kurios parodo projekto rengėjų kompetencijos stoką.

2019.03.30; 07:58

Aktualijos

Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Politikai dėl gynybos klausimų toliau pešasi socialiniuose tinkluose. Premjeras Saulius Skvernelis savo feisbuko paskyroje penktadienio vakarą, reaguodamas į jam ir „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui reiškiamą kritiką, negailėdamas kirto konservatoriams ir buvusiai krašto apsaugos ministrei Rasai Juknevičienei.

S. Skvernelis abejojo konservatorių patriotiškumu, kaltino juos žlugdžius gynybos sistemą ir lankstymusi Rusijos vadovui Vladimirui Putinui.

„Viena ministrė, savo laiku solidariai su visa partija stūmusi mūsų gynybos sistemą į visišką duobę, kuomet dalinių užpildymas siekė tik trečdalį, o ginkluotės sandėliuose švilpė vėjas, šiandien bando visa tai nubraukti lipdydama etiketes. Nepavyks mulkinti žmonių“, – feisbuke rašė S. Skvernelis.

S. Skvernelis, atkirsdamas jį kritikavusiems konservatoriams, abejojo šios partijos politikų patriotiškumu. Premjeras pabrėžė, kad po Gruzijos ir Rusijos karo valdantieji konservatoriai lankstėsi V. Putinui.

„Pseudopatriotinės kaukės neįtikins. Visi prisimena jos veiksmus krizės akivaizdoje. Tik atkreipiu dėmesį, kad visa tai vyko jau po Gruzijos įvykių. Bet tai „netrukdė“ tuometei Vyriausybei nei žlugdyti gynybos sistemos, nei pasirašinėti susitarimų dėl tiltų Kaliningradan, nei dėkojant už pieno produktų rinkos atidarymą lankstytis Putinui“, – netuščiažodžiavo S. Skvernelis.

Premjeras tikino, kad dabartinė Vyriausybė niekada nežemins kariuomenės.

„Garantuoju – aš ir mūsų Vyriausybė niekada nenaikins ir nežemins mūsų kariuomenės. Jokios krizės negali būti priežastis nuvaryti Lietuvos gynybos sistemą į daugiau nei 4 milijardų „skolą“ NATO įsipareigojimams. Deja, toks politinis cinizmas yra buvęs mūsų valstybės istorijoje“, – feisbuke rašė S. Skvernelis, pabrėždamas, kad valdantieji savo tvirtybę renkasi rodyti investicijomis į šalies gynybą ir saugumą, o ne tuščiais lozungais ir oponentais lipdomomis etiketėmis.

„Todėl nevadinsiu dabar buvusių ministrų nei Kremliaus kandidatais, nei Kremliaus agentais. Neraginsiu ir partiečių organizuoti konkurentų juodinimo ir etikečių klijavimo akcijų. Tegul Lietuvos žmonės pamato, kur yra vidinių nuostatų įprasminimas darbais, o kur – politikavimas ir tušti lozungai. Kol dirbsiu aš ir ši Vyriausybė, gynybos finansavimas bus ir toliau didinamas, kariuomenės pirkimų sistemos procesas ir toliau skaidrinamas, o kariuomenės modernizacija juda ir judės priekin“, – pažadus dalino Premjeras.

„Jūs žaiskit savo žaidimus, o mes dirbsim toliau vardan Lietuvos saugumo ir apginamumo“, – kreipdamasis į opozicijoje esančius konservatorius apibendrino S. Skvernelis.

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Pastarąją savaitę socialiniuose tinkluose netrūksta kaltinimų, kuriuos vienas kito atžvilgiu dėl gynybos klausimų reiškia politikai.

Reaguodama į balandžio 3 d. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio pasisakymą, kad, artimiausiu metu didinant išlaidas gynybai, žmonių gyvenimas gerėtų lėčiau, konservatorė Rasa Juknevičienė, pavadino R. Karbauskį „Kremliaus projektu“.

Balandžio 4 d. Premjeras S. Skvernelis, žurnalistų paprašytas pakomentuoti R. Karbauskio žodžius, gynė didžiausios frakcijos Seime seniūną. Jis teigė tokių R. Karbauskio žodžių negirdėjęs ir aiškino, kad tikriausiai R. Karbauskis norėjo pasakyti, kad nepalaiko idėjos finansavimą gynybai iki 2,5 proc. didinti jau kitais metais.

Balandžio 6-ąją į jam pareikštus priekaištus ir kaltinimus atsakė R. Karbauskis.

Savo feisbuko paskyroje akcentuodamas, kad palaiko Valstybės gynimo tarybos sprendimą krašto apsaugos finansavimą padidinti iki 2,5 procento nuo BVP iki 2030 metų, žėrė epitetus konservatorių partijai ir atskiriems jos lyderiams.

„Valstiečių“ lyderis kaltino konservatorius, kad šie Andriaus Kubiliaus vadovaujamoje Vyriausybėje patys neskyrė pakankamai išlaidų gynybai.

Centre: Rasa Juknevičienė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Jei grįžtume keletą metų atgal ir įvertintume krašto apsaugos finansavimo intensyvumą procentais nuo BVP, pastebėsime, jog laikotarpiuose, kada valdė konservatoriai, jis nedidėjo. O juk ponia Juknevičienė, kaip krašto apsaugos ministrė, nenuginčijamai turėjo visas galimybes savo ministravimo laikotarpiu pasiekti įspūdingus krašto apsaugos sistemos finansavimo mastus. Kodėl to nepadarė? Aplaidumas? Nenoras dirbti Lietuvai? Kitos priežastys?“, – feisbuke penktadienį rašė R. Karbauskis.

Galiausiai melagystėmis ir isterija kaltindamas R. Juknevičienę R. Karbauskis teigė, kad pasisako už išlaidų gynybai didinimą.

„Šiandien ponios R. Juknevičienės isteriški pareiškimai dėl to, jog Ramūnas Karbauskis pasisako prieš finansavimo didinimą krašto apsaugai, yra sąmoningas melas, nes pasisakiau dėl 2019 metų, o ne dėl keleto metų periodo, per kurį planuojama didinti krašto apsaugos finansavimą“, – penktadienį rašė „valstiečių“ lyderis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.08; 05:10