Kauno miestui siekiant prijungti dalį Kauno rajono teritorijos, politikai nesnaudžia ir siūlo įstatymo pakeitimus dėl gyventojų apklausos reglamentavimo.
 
Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo projektą įregistravę Seimo nariai socialdemokratai Raminta Popovienė ir Julius Sabatauskas siūlo numatyti, kad dalyvaujant gyventojų apklausoje ir balsuojant savo nuomonę galėtų pareikšti visi tos savivaldybės teritorijoje gyvenantys gyventojai, kurios teritoriją planuojama prijungti.
 
„Taip pat labai svarbu, kad dešimtadalis ar dar mažiau gyventojų neapspręstų visos teritorijos gyventojų likimo, todėl įstatymo pakeitimu siekiama nustatyti, kad apklausa būtų laikoma įvykusia tuomet, jeigu balsuoja daugiau nei pusė balsavimo teisę turinčių tos teritorijos gyventojų“, – sako projekto autoriai.
 
Jie pažymi, kad šalies vidaus teritorijų keitimas, savivaldybių ribų perbraižymas, savivaldybių likvidavimas arba naujų savivaldybių steigimas tikėtinai gali turėti gilias socialines, ekonomines, aplinkosaugines, teisines ir politines pasekmes. Todėl, parlamentarų nuomone, šiuo klausimu turi būti atlikta ne tik išsamios studijos, atliktos naudos ir kaštų analizės, pasisakyti visos ministerijos, bet ir apklausti visos teritorijos gyventojai.
 
Europos vietos savivaldos chartijos 5 straipsnyje teigiama, kad ,,savivaldybių teritorinės ribos negali būti keičiamos, iš anksto nepasitarus su visomis vietos bendruomenėmis ar nesurengus referendumo, kur tai leidžia statutas“.
 
„Lietuvos  teisės aktai nenumato vietinių referendumų galimybės, tačiau ši vietos gyventojų teisė realizuojama vietinių apklausų procedūra. Gyventojų nuomonė tokiu atveju yra labai svarbi, nes teritorijų perbraižymas paliečia ne tik tuos gyventojus, kurių teritorija prijungiama prie kitos savivaldybės, bet ir tuos gyventojus, kurie lieka neprijungiamoje teritorijoje“, – sako Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pataisas parengę Seimo nariai R. Popovienė ir J. Sabatauskas.
 
Pagal jų siūlomą projektą, „Vyriausybė, teikdama Seimui dokumentus dėl savivaldybių teritorijų ribų keitimo, kartu pateikia savivaldybių, kurių teritorijų ribos keičiamos, tarybų nuomonę ir visos teritorijos, priskiriamos kitai savivaldybei, vietos gyventojų nuomonę, pareikštą vietos gyventojų apklausoje, kuri laikoma įvykusia, jeigu apklausoje dalyvavo daugiau nei pusę balsavimo teisę turinčių tos teritorijos gyventojų.“
 
Dabar įstatyme nėra reglamentuota, kada gyventojų apklausa laikoma įvykusia. Taip pat galiojančiame įstatyme yra numatyta, kad apklausoje dalyvauja tik teritorijos dalies, priskiriamos kitai savivaldybei, gyventojai. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.05; 10:44

Šv. Florijono diena Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Visuomenės nuomonės tyrimas dėl pasitikėjimo valstybės institucijomis staigmenų nepateikia. Šalies gyventojai labiausiai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 86 proc.), policija (71 proc.), Lietuvos kariuomene (68 proc.). Į patikimiausiųjų sąrašą patenka ir Konstitucinis Teismas (67 proc. pasitiki), Prezidento institucija (67 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (66 proc.), Bažnyčia (65 proc.), Lietuvos bankas (63 proc.), Valstybės saugumo departamentas (61 proc.) bei Lietuvos žiniasklaida (60 proc.).

Be šių 10 institucijų, kuriomis gyventojai labiausiai pasitiki, dar yra 6 institucijos, kuriomis daugiau pasitikima, nei nepasitikima – Specialiųjų tyrimų tarnyba, SODRA, Valstybės kontrolė, savivaldybės, komerciniai bankai ir Prokuratūra.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ liepos 16-31 dienomis atliktos apklausos duomenimis, lyginant su birželio mėnesio tyrimo rezultatais, liepą 2 procentiniais punktais paaugo pasitikėjimas 5 institucijomis – policija, Lietuvos kariuomene, Konstituciniu Teismu, Valstybės kontrole bei savivaldybėmis. Per pastarąjį mėnesį šiek tiek, 3 procentiniais punktais, sumažėjo gyventojų, pasitikinčių Bažnyčia, Specialiųjų tyrimų tarnyba, SODRA, Prokuratūra, teismais bei profsąjungomis.

Gaisrininkų automobiliai. Slaptai.lt nuotr.

Birželio pabaigoje-liepos pradžioje vykusios apklausos duomenimis, beveik pusė (49 proc.) suaugusiųjų tvirtino pasitikį šalies teismais. Priešingai tvirtinančių – 41 proc. Tai aukščiausias pasitikėjimo teismais rodiklis nuo 1996 metų sausio mėnesio, kai rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ kas mėnesį pradėjo analizuoti pasitikėjimą institucijomis.

Labiausiai, irgi tradiciškai, šalies gyventojai nepasitiki Seimu (nepasitiki 69 proc.) ir Vyriausybe (53 proc.).

Pasitikėjimas kitomis institucijomis nepakito ar pokyčiai yra minimalūs. 

Apklausa vyko 2018 m.liepos 16 -31 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1007 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 109 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų. 

Kl.: Pasakykite, ar jūs pasitikite ar nepasitikite kiekvienu iš šių institutų?

 

Pasitiki
(%) 

Nepasitiki
(%) 

Neturi
nuomonės
(%) 

1. Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba 

86 

12 

2. Policija 

71 

26 

3. Lietuvos kariuomene 

68 

24 

4. Konstituciniu Teismu 

67 

26 

5. Prezidento institucija 

67 

27 

6. Valstybės sienos apsaugos 
tarnyba 

66 

25 

7. Bažnyčia 

65 

24 

11 

8. Lietuvos banku 

63 

31 

9. Valstybės saugumo 
departamentu 

61 

24 

15 

10. Lietuvos žiniasklaida 

60 

36 

11. Specialiųjų tyrimų tarnyba  

54 

34 

12 

12. Sodra 

54 

39 

13. Valstybės kontrole 

53 

34 

13 

14. Savivaldybėmis  

50 

45 

15. Komerciniais bankais 

48 

46 

16. Prokuratūra  

46 

40 

14 

17. Teismais 

46 

46 

18. Lietuvos Vyriausybe 

44 

53 

19. Profsąjungomis 

38 

43 

19 

20. Lietuvos Seimu 

27 

69 

 

 

 

 

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir “Baltijos tyrimus” būtina.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.21; 06:45

Ruduo ir vėl atkeliavo į Lietuvą. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Spalio mėnesį trečdalis (34 proc.) apklaustų šalies gyventojų atsakė, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę, o du trečdaliai (65 proc.) apklaustųjų nurodė, kad reikalai šalyje blogėja. 1 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugsėjo 25-spalio 8 dienomis atliktos apklausos duomenimis, per pastaruosius du mėnesius gyventojų vertinimai šiuo klausimu nepakito, o lyginant su gyventojų atsakymais prieš metus (2016 m. spalį), kiek padaugėjo manančių, kad reikalai šalyje blogėja (3 procentiniais punktais).

Kad šalyje reikalai krypsta į gerąją pusę, dažniau nurodė jaunimas iki 30 metų (54 proc.), didmiesčių gyventojai (42 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (46 proc.) bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį – daugiau kaip 900 eurų (39 proc.), besimokantis jaunimas (58 proc.), vadovai (45 proc.) bei specialistai ir tarnautojai (40 proc.), dirbantys valstybiniame sektoriuje (41 proc.) bei dešiniųjų pažiūrų žmonės (46 proc.).

Dažniau už kitus dabartine padėtimi šalyje yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės (72 proc. mano, kad reikalai iš esmės krypsta į blogąją pusę), gyvenantys kaimo vietovėje (75 proc.), respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu (80 proc.) bei su mažiausiomis šeimos pajamomis – iki 550 eurų per mėnesį (77 proc.), bedarbiai, namų šeimininkės (72 proc.) ir pensininkai (74 proc.), rusų ir lenkų tautybių gyventojai (76 proc.), kairiųjų pažiūrų žmonės (69 proc.).

Kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu daugiau krypsta į gerąją pusę nei į blogąją, nurodė tik dviejų partijų rėmėjai: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (53 proc. iš jų nurodė, kad reikalai gerėja, ir 39 proc. – blogėja) bei Liberalų sąjūdžio (49 proc. nurodė, kad reikalai gerėja, ir 48 proc., kad blogėja).

Didžiausi pesimistai yra Darbo partijos (87 proc. nurodė, kad reikalai blogėja, ir 13 proc. mano, kad krypsta į gerąją pusę) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (83 proc. – kad reikalai blogėja ir 14 proc. – kad krypsta į gerąją pusę) rinkėjai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.23; 00:01

EPA – ELTA nuotraukoje – konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis ir Irena Degutienė

Opoziciniai konservatoriai šiuo metu turi didžiausią visuomenės palaikymą, o valdantieji „valstiečiai ir žalieji“ kartu su koalicijos partneriais socialdemokratais užima atitinkamai antrą ir trečią partijų populiarumo reitingo vietas, rodo rugsėjo pradžios apklausa.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugpjūčio 29 – rugsėjo 9 dienomis atlikta apklausa atskleidė, kad, jeigu artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą, už Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) balsuotų 13 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) turi 12 proc., o Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – 10 proc. rinkėjų paramą.

Dar dvi partijos turi didesnį nei 5 procentų Lietuvos rinkėjų palaikymą (t. y. patektų į Seimą) – tai Liberalų sąjūdis – 9 proc. bei partija Tvarka ir teisingumas – 7 proc. Toliau rikiuojasi šios partijos: Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 4 proc., Darbo partija – 4 proc., Lietuvos centro partija – 3 proc., Lietuvos laisvės sąjunga /liberalai – 2 proc.

Kiek daugiau nei trečdalis (36 proc.) respondentų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.

Per pastarąjį mėnesį 2 procentiniais punktais sumažėjo ketinančiųjų balsuoti už LVŽS, o 2 procentiniais punktais padidėjo Liberalų sąjūdžio palaikymas. Kitų partijų palaikymas nepakito arba pakito nežymiai.

Apklausa vyko 2017 m. rugpjūčio 29-rugsėjo 9 dienomis. Apklausta 1019 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 110 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.

Kl.: Jei rytoj vyktų rinkimai į Seimą, už kurią partiją jūs balsuotumėte arba būtumėte linkęs (-usi) balsuoti?

Seimo rinkimuose balsuotų už (procentas nuo visų rinkėjų – 18 metų ir vyresnių gyventojų) 

2017 08 (%) 

2017 09 (%) 

Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus 

12,6 

13,0 

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą 

14,1 

12,4 

Lietuvos socialdemokratų partiją 

10,5 

9,7 

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį 

7,0 

8,9 

Partiją Tvarka ir teisingumas 

5,5 

6,7 

Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą 

5,1 

4,1 

Darbo partiją 

3,8 

4,1 

Lietuvos centro partiją 

3,5 

3,4 

Lietuvos laisvės sąjungą (liberalus) 

1,9 

1,9 

Kitas partijas 

0,2 

– 

Nežino, neatsakė 

35,8 

35,8 

     

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir “Baltijos tyrimus” būtina.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.22; 05:45

Daugiau nei pusė (57 proc.) liepą apklaustų suaugusių šalies gyventojų buvo nepatenkinti tuo, kaip Lietuvoje veikia demokratija, kiek daugiau nei trečdalis (35 proc.) respondentų buvo patenkinti demokratija šalyje. 8 proc. neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ 2017 m. liepos 7-17 d. atlikta apklausa atskleidė, kad patenkintųjų demokratija Lietuvoje per pastarąjį mėnesį sumažėjo 4 procentiniais punktais, o lyginant su vertinimais prieš metus (2016 metų liepą) – sumažėjo 8 procentiniais punktais.

Tuo, kaip Lietuvoje veikia demokratija, daugiau patenkintas jaunimas iki 30 metų, miestų gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, vadovai bei besimokantis jaunimas, dešiniųjų pažiūrų respondentai.

Dažniau už kitus demokratijos veikimu šalyje yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantieji kaime, darbininkai, ūkininkai ir pensininkai, respondentai, kurie savo šeimos finansinę padėtį įvertino kaip blogą, lenkų tautybės gyventojai bei kairiųjų pažiūrų respondentai.

Tuo, kaip Lietuvoje veikia demokratija, šiuo metu daugiau patenkinti keturių partijų rėmėjai: Liberalų sąjūdžio, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Lietuvos socialdemokratų partijos. Labiausiai demokratijos padėtimi šalyje nepatenkinti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (82 proc. iš jų tuo nepatenkinti), Darbo partijos (74 proc.) bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ (64 proc.) rinkėjai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.13; 00:10

Padėtis Lietuvoje dviem trečdaliams gyventojų atrodo blogėjanti, rodo birželio apklausa. Tokios pozicijos laikosi 64 proc. respondentų, o 35 proc. apklaustųjų teigė, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę, 1 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ birželio 13-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis, per pastarąjį mėnesį 3 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, manančių, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje krypsta į blogąją pusę. Lyginant su tyrimu prieš metus (2016 m. birželį), gyventojų nuomonė šiuo klausimu nepasikeitė.

Nuomonę, kad šalyje reikalai krypsta į gerąją pusę, dažniau nurodė moterys, jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (daugiau kaip 900 eurų), studentai ir moksleiviai bei specialistai ir tarnautojai.

Daugiau už kitus dabartine padėtimi šalyje yra nepatenkinti vyrai, vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantieji kaimo vietovėje, respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis (iki 550 eurų per mėnesį), darbininkai, ūkininkai, pensininkai bei bedarbiai, lenkų tautybės respondentai.

Pozicijos, kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu krypsta į gerąją pusę, dažniau laikėsi dviejų partijų rėmėjai: valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (62 proc. iš jų nurodė, kad reikalai gerėja) bei opozicinio Liberalų sąjūdžio (43 proc.). Didžiausi pesimistai, kaip ir prieš mėnesį, yra partijos „Tvarka ir teisingumas“ (77 proc. mano, kad reikalai šalyje blogėja) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (74 proc.) rinkėjai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.24; 00:01

Lyginant su balandžio mėnesį vykusia apklausa, net 12 procentinių punktų padaugėjo neapsisprendusių gyventojų, nepalaikančių jokios partijos ar nežinančių, už kurią partiją jie balsuotų per būsimus Seimo rinkimus. Keturi iš dešimties (41proc.) respondentų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.

Rinkimai

Naujienų agentūros ELTA užsakymu gegužės 25-birželio 7 d. rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ duomenimis, jei artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą, didesnį gyventojų palaikymą turėtų dvi partijos – Lietuvos socialdemokratų partija ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga -, už kurias balsuotų po 13 proc. rinkimų teisę turinčių šalies gyventojų.

Trečioje vietoje būtų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (10 proc.), ketvirtoje – partija Tvarka ir teisingumas (7 proc.), penkti – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (6 proc.), šešta – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (5 proc.).

Toliau pagal gyventojų palaikymą rikiuojasi 5 proc., reikalingų patekti į Seimą, neperengiančios partijos – Darbo ir Lietuvos centro partijos (po 3 proc.) ir Lietuvos laisvės sąjunga/liberalai (1 proc.).

Pastarąjį mėnesį 8 procentiniais punktais sumažėjo ketinančių balsuoti už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą bei 5 procentiniais punktais sumažėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų palaikymas, o kiek ženkliau padidėjo tik partijos Tvarka ir teisingumas palaikymas (2 procentiniais punktais). Kitų partijų palaikymas nepakito.

XXX

Apklausa vyko 2017 m. gegužės 25-birželio 7 dienomis. Apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 112 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.

Kl.: Jei rytoj vyktų rinkimai į Seimą, už kurią partiją jūs balsuotumėte arba būtumėte linkęs (-usi) balsuoti?

Seimo rinkimuose balsuotų už (procentas nuo visų rinkėjų – 18 metų ir vyresnių gyventojų) 

2017 04 (%) 

2017 05 (%) 

Lietuvos socialdemokratų partiją 

13,5 

13,0 

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą 

20,8 

12,7 

Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus 

14,6 

9,7 

Partiją Tvarka ir teisingumas 

5,0 

7,1 

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį 

7,0 

5,5 

Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą 

4,1 

4,9 

Darbo partiją 

3,3 

2,8 

Lietuvos centro partiją 

2,1 

2,5 

Lietuvos laisvės sąjungą (liberalus) 

1,3 

0,8 

Kitas partijas 

– 

0,5 

Nežino, neatsakė 

28,3 

40,5 

     

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir “Baltijos tyrimus” būtina.

Informacijos šaltinis – ELTA ir „Baltijos tyrimai“

2017.06.30; 07:51

Balandį ūgtelėjo pasitikėjimas Valstybės saugumo departamentu (VSD), tačiau atitinkamai sumažėjo Seimo, „Sodros“ ir komercinių bankų reitingas, rodo „Baltijos tyrimų“ apklausa.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ balandžio 26-gegužės 7 dienomis atliktos apklausos duomenimis, 5 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, pasitikinčių Valstybės saugumo departamentu. Taip pat nežymiai, apklausos paklaidos ribose, 3 procentiniais punktais per pastarąjį mėnesį padaugėjo pasitikinčių policija ir prokuratūra.

Apklausos duomenimis, per pastarąjį mėnesį 5 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių Lietuvos Seimu, „Sodra“ ir komerciniais bankais, o 4 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių Vyriausybe.

Balandžio pabaigoje vykusi apklausa parodė aukščiausią pilnamečių šalies gyventojų pasitikėjimą Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, kuria pasitiki 86 proc., policija – 72 proc., Bažnyčia – 71 proc., Prezidento institucija – 70 proc., Konstituciniu Teismu ir Lietuvos kariuomene bei žiniasklaida – po 64 proc., Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Lietuvos banku – po 63 proc. bei Valstybės saugumo departamentu – 58 proc. gyventojų.

Be šių dešimties patikimiausių institucijų, dar yra penkios institucijos, kuriomis gyventojai daugiau pasitiki nei nepasitiki – Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės kontrolė, „Sodra“, savivaldybės bei prokuratūra.

Labiausiai šalies gyventojai nepasitiki šiomis trimis institucijomis – Seimu, kuriuo nepasitiki 67 proc., teismais – 52 proc. bei Vyriausybe – 51 proc. gyventojų.

Tyrimo paklaida yra iki 3 procentų.

Apklausa vyko 2017 m. balandžio 26-gegužės 7 dienomis. Apklausta 1018 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 116 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų. 

Kl.: Pasakykite, ar jūs pasitikite ar nepasitikite kiekvienu iš šių institutų?

 

Pasitiki
(%) 

Nepasitiki
(%) 

Neturi
nuomonės
(%) 

1. Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba 

86 

12 

2. Policija 

72 

26 

3. Bažnyčia 

71 

21 

4. Prezidento institucija 

70 

23 

5. Konstituciniu Teismu 

64 

29 

6. Lietuvos kariuomene 

64 

30 

7. Lietuvos žiniasklaida 

64 

33 

8. Valstybės sienos apsaugos 
tarnyba 

63 

30 

9. Lietuvos banku  

63 

32 

10. Valstybės saugumo 
departamentu 

58 

32 

10 

11. Specialiųjų tyrimų tarnyba 

55 

34 

11 

12. Valstybės kontrole 

54 

39 

13. Sodra 

52 

42 

14. Savivaldybėmis  

50 

47 

15. Prokuratūra 

48 

42 

10 

16. Lietuvos Vyriausybe 

46 

51 

17. Komerciniais bankais 

45 

49 

18. Teismais 

43 

52 

19. Profsąjungomis 

41 

44 

15 

20. Lietuvos Seimu 

30 

67 

 

 

 

 

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos – Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir “Baltijos tyrimus” būtina.

Informacijos šaltinis – ELTA ir „Baltijos tyrimai“.

2017.05.19; 05:00

puteikis_naglis

Devyni Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariai įregistravo siūlymą atlikti gyventojų apklausą, kuria būtų išsiaiškinta, ar Klaipėdai verta statyti šiukšlių deginimo gamyklą.

Apklausą inicijuojantys įvairioms politinėms jėgoms priklausantys tarybos nariai siūlo į apklausos biuletenį įtraukti 6 klausimus, o pačią apklausą atlikti kartu su Danės apygardoje vyksiančiais rinkimais į Lietuvos Respublikos Seimą, t.y., liepos 3 arba 17 dienomis.

Klaipėdiečių norima klausti, ar jie pritaria šiukšlių deginimo gamyklų statybai Klaipėdos mieste, ar pritaria ne šiukšlėmis, o mediena kūrenamų jėgainių statybai, ar pritaria, kad regione būtų vystoma tik žmonių sveikatai ir aplinkai nekenksminga pramonė. Dar vienas svarbus miestiečiams klausimas – mokesčio už šiukšles skaičiavimo būdas – taip pat būtų įtrauktas į apklausos biuletenį.

Continue reading „Šiukšlių deginimo gamyklos likimą klaipėdiečiai spręs visuotinėje apklausoje“