Rudasis lokys. Vytauto Visocko (slaptai.lt) nuotr.
Gyvūnus ginančioms organizacijoms siūloma suteikti teisę atstovauti gyvūnų gerovės interesus teismuose. Seimo Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė antradienį ketina pateikti Seimui tai numatančias įstatymų pataisas.
Jei Seimas pritartų, gyvūnų gerovę ginančios organizacijos įgytų teisę susipažinti su bylos medžiaga ir paprasčiau apskųsti byloje priimtą sprendimą, jeigu byla pradėta pagal tos organizacijos pateiktą pareiškimą.
Seimo narės I. Pakarklytės teigimu, inicijuoti teisės aktų pakeitimų projektus ją paskatino gyvūnų gerovės srityje veikiančių organizacijų ligšiolinė patirtis administracinio nusižengimo ir baudžiamosiose bylose. Anot parlamentarės, joms tik retais atvejais yra suteikiama galimybė susipažinti su bylos medžiaga, o šis ribojimas gerokai apsunkina galimybę motyvuotai apskųsti priimamus sprendimus bylose. Plėšrūnai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Reikia džiaugtis, kad turime itin stiprias nevyriausybines organizacijas, kurios gina gyvūnų gerovę neskaičiuodamos savo laiko ir nereikalaudamos atlygio už tai. Privalome užtikrinti, kad teisinė bazė būtų kuo palankesnė joms įgyvendinti šią svarbią misiją“, – sako Seimo narė.
Anot projektą parengusios I. Pakarklytės, priėmus pasiūlytus teisės aktų projektus, Lietuva pasektų kaimyninės Lenkijos pavyzdžiu – šioje valstybėje bylose dėl gyvūnų gerovės nukentėjusiojo teises gali įgyvendinti visuomeninės organizacijos, kurių steigimo dokumentuose nustatyta veikla yra gyvūnų gerovės apsauga.
Siūloma, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, Administracinių nusižengimų ir Baudžiamojo proceso kodeksų pakeitimai įsigaliotų nuo kitų metų.
Šunų paroda Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Siūloma uždrausti šunų mokymui bei dresūrai naudoti dygliuotus, smaugiamuosius ir elektrinius antkaklius.
Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas įregistravo tai numatančias Gyvūnų gerovės ir apsaugos bei Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siekia aiškiau reglamentuoti, kokios priemonės ir veiksmai gyvūnų dresūroje būtų laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais.
Įsigaliojus siūlomoms pataisoms, už tokių gyvūnų žalojančių antkaklių pardavinėjimą bei naudojimą grėstų baudos. Už dygliuotų, smaugiamųjų, elektrošoko antkaklių naudojimą ir prekybą asmeniui grėstų bauda nuo 50 iki 150 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1200 eurų iki 2200 eurų. Nusižengus pakartotinai asmenys susilauktų 150–300 eurų, o juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys – nuo 2200 iki 3200 eurų baudos.
Žiauriu elgesiu su gyvūnais dresūros ar mokymu metu taip pat siūloma laikyti ir stresą sukeliančių veiksmų atlikimą judesiais, gestais, garso priemonėmis ir kitais būdais.
Pasak L. Jonausko, nors skausmo ir baimės sukėlimas dresūros metu, pagal šiandien galiojančius teisės aktus, traktuojamas kaip žiaurus elgesys su gyvūnu, tačiau tai sukeliančias priemones ir metodus aktyviai naudoja daugelis Lietuvoje veikiančių dresuotojų bei gyvūnų šeimininkų. Kokerspanielis. Slaptai.lt nuotr.
„Dygliuoti (kai dygliai nukreipti į vidų), smaugiamieji ir elektrošoko antkakliai yra paplitę ne tik dresūros mokyklose, bet taip pat ir asmeniniame naudojime. Dažniausiai jie naudojami suvaldyti didelių veislių šunims. Tarptautinės veterinarų organizacijos rekomenduoja atsisakyti dresūroje naudoti tokio pobūdžio antkaklius, nes jie šunims sukelia ne tik fizinį skausmą, bet dažnai sužaloja ir gyvūno psichiką. Siūlau ne tik drausti šių priemonių naudojimą, pardavimą, bet taip pat ir patikslinti, koks elgesys su gyvūnais jų mokymų ir dresūros metu yra laikomas žiauriu elgesiu. Manau, kad tai būtų didelis postūmis daugeliui dresuotojų pereiti prie pozityvios dresūros praktikų“, – sakė L. Jonauskas.
Įstatymo projekte numatyta, kad šias priemones galėtų išimtiniais atvejais naudoti tik vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinės įstaigos ir Krašto apsaugos ministerijai pavaldžios įstaigos, kurios pagal joms priskirtas funkcijas naudoja ir ruošia tarnybai specialios paskirties tarnybinius šunis.
Šuniukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Profesionalūs kinologai stengiasi nebenaudoti žalojančių antkaklių. Jų imamasi išimtiniais atvejais, kai norima atplėšti šunį nuo sulaikyto pažeidėjo (pavyzdžiui, sulaikius kontrabandą gabenantį asmenį). Todėl įstatymo pataisoje paliekama galimybė išimtiniais atvejais naudoti tokias priemones tik tarnybinių šunų rengimui bei valstybės funkcijų įgyvendinimui“, – sakė L. Jonauskas.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisose numatoma, kad išimtinius atvejus, kada leidžiama prekiauti ir disponuoti dygliuotais, elektriniais ir smaugiamaisiais antkakliais, pagal žemės ūkio ministro patvirtintas prekybos specialiosiomis tarnybinių šunų dresavimo priemonėmis taisykles, numatytų Žemės ūkio ministerija, suderinusi su Vidaus reikalų, Krašto apsaugos, Finansų bei Teisingumo ministerijomis.
Lietuva nebūtų pirmoji valstybė, draudžianti naudoti tokio pobūdžio antkaklius dresūroje. Elektriniai antkakliai su elektrošoku yra uždrausti Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Slovėnijoje, Vokietijoje. Dygliuoti antkakliai taip pat draudžiami Norvegijoje, Danijoje, Švedijoje, kai kuriuose Ispanijos regionuose.
