Igoris Dodonas

Trumposios naujienos

Igoris Dodonas. EPA – ELTA foto

Kišiniovas, lapkričio 28 d. (ELTA). Buvęs Moldovos prezidentas, Socialistų partijos garbės pirmininkas Igoris Dodonas lieka laisvėje, bet jam paskirta teismo kontrolė. Tokį sprendimą pirmadienį priėmė Aukščiausieji teismo rūmai, praneša portalas „NewsMaker“.
 
Aukščiausieji teismo rūmai atmetė prokuroro Petru Jarmaliuko apeliaciją. Pareigūnas reikalavo vėl skirti eksprezidentui namų areštą.
 
„Tai buvo neteisėtas prokuroro mėginimas grąžinti mane į namų areštą. Pats tokios apeliacijos pateikimo faktas rodo jo neprofesionalumą“, – pareiškė po teismo posėdžio I. Dodonas.
 
Savo ruožtu P. Jarmaliukas sakė, jog prokurorai pasirūpins, kad I. Dodonas neišvyktų iš šalies tol, kol bus išnagrinėtos visos su juo susijusios baudžiamosios bylos.
 
„NewsMaker“ primena, kad I. Dodonui teismo kontrolė buvo paskirta lapkričio 18 d. Iki tol jis beveik šešis mėnesius praleido namų arešto sąlygomis dėl vadinamosios maišelio bylos. Ji buvo taip praminta dėl vaizdo įrašo, kuriame matyti, kaip buvęs „Moldovos valdytojas“, oligarchas ir Demokratų partijos lyderis Vladas Plachotniukas perduoda I. Dodonui juodą maišelį.
 
Spalio 6 d. Moldovos prokuratūra pranešė baigusi tyrimą, o spalio 17 d. bylą pradėjo nagrinėti teismas. Pagal prokurorų versiją, I. Dodonas gavo iš V. Plachotniuko nuo 600 tūkst. iki 1 mln. JAV dolerių, šios lėšos turėjo būti skirtos Socialistų partijos veiklai.
 
 Eksprezidentas neigia kaltinimus ir vadiną bylą politine.
 
I. Dodonas vadovavo Moldovai 2016-2020 metais ir buvo atvirai remiamas Maskvos.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.11.29; 06:43
Žvalgyba

Igoris Dodonas. EPA – ELTA nuotr.

Kišiniovas, gegužės 26 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį prorusiškam buvusiam Moldovos prezidentui Igoriui Dodonui, kuris buvo sulaikytas dėl įtarimų valstybės išdavyste ir korupcija, buvo skirtas 30 dienų namų areštas, pranešė sostinės Kišiniovo teismas.
 
Prokurorai apie I. Dodono suėmimą paskelbė antradienį. O ketvirtadienį jie pareiškė ketinantys apskųsti tokį teismo sprendimą, nes prašė skirti I. Dodonui kardomąjį kalinimą.
 
I. Dodonas „planavo pabėgti iš šalies, mes radome bilietą gegužės 26 dienai, 9.00 valandai“, – sakė prokuroras Petras Jarmaliukas, pridurdamas, kad per kratą buvo rastos „didelės sumos užsienio valiuta“.
 
Po posėdžio kalbėdamas su žurnalistais I. Dodonas atmetė bylą kaip „politinę“ ir dėl savo suėmimo apkaltino dabartinę prezidentę Maią Sandu.
 
„Manau, kad tai politinė byla. Ji buvo pradėta prezidentės Maios Sandu nurodymu. Ji reikalavo, kad mane pasodintų į kalėjimą iškart po jos išrinkimo“, – sakė I. Dodonas.
 
I. Dodonas vadovavo Moldovai 2016-2020 metais ir buvo atvirai remiamas Maskvos.
 
Jis tiriamas dėl keturių atskirų kaltinimų: valstybės išdavystės, politinių lėšų gavimo iš nusikalstamos organizacijos, neteisėto praturtėjimo ir „pasyvios korupcijos“.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.05.27; 07:06
Žvalgyba

Igoris Dodonas. EPA – ELTA foto

Kišiniovas, gegužės 24 d. (AFP-ELTA). Antradienį Moldova sulaikė prorusišką buvusį prezidentą Igorį Dodoną, įtariamą išdavyste ir korupcija, pranešė prokurorai. Konfliktas kaimyninėje Ukrainoje didina įtampą šioje narystės Europos Sąjungoje (ES) siekiančioje šalyje.
 
„Igoris Dodonas antradienį sulaikytas 72 valandoms“, – žurnalistams sakė Generalinės prokuratūros atstovė Mariana Čiorpec ir pridūrė, kad jis laikomas Nacionaliniame antikorupcijos centre. Ji sakė, kad kratos vyksta 12-oje skirtingų vietų, įskaitant I. Dodono namus sostinėje Kišiniove.
 
I. Dodonas tiriamas dėl keturių atskirų nusikaltimų: valstybės išdavystės, politinių lėšų gavimo iš nusikalstamos organizacijos, neteisėto praturtėjimo ir „pasyvios korupcijos“. Tyrėjai įtaria, kad 2019 m. I. Dodonas paėmė pinigus iš politinio sąjungininko ir įtakingo oligarcho Vladimiro Plahotniuko, 2020 m. pabėgusio iš šalies dėl įtarimų kyšininkavimu ir neįleisto į Jungtines Valstijas.
 
I.Dodonas vadovavo Moldovai 2016–2020 m. ir buvo atvirai Maskvos remiamas.
 
Dauguma Moldovos gyventojų kalba rumuniškai, bet yra ir didelė rusakalbių mažuma bei Maskvos remiamas separatistinis Uždniestrės regionas. Per dažnas politines krizes besikeičiančios valdžios nuolat krypsta tai į Vakarus, tai į Maskvą.
 
Įklimpęs į skandalus, susijusius su korupcija skurdžioje šalyje, I. Dodonas pralaimėjo prezidento postą Maiai Sandu. Jos proeuropietiška partija per parlamento rinkimus 2021 m. iškovojo skambią pergalę. Rusijai pradėjus puolimą Ukrainoje Kišiniovas tvirtai palaiko Kyjivą.
 
Moldova priima pabėgėlius, pateikė paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje ir gavo karinės pagalbos pažadą iš Europos.
 
Rusija griežtai kritikuoja Moldovą, kuri baiminasi, kad gali tapti kitu Maskvos taikiniu. Separatistų valdžia Uždniestrėje balandį pranešė apie daugybę atakų, dėl jų kaltino Ukrainą.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.05.25; 09:20
Trumposios naujienos

Moldovos prezidentė Maja Sandu. EPA – ELTA foto

Moldovos gyventojai pirmalaikiuose parlamento rinkimuose balsavo už provakarietišką šalies kursą. Suskaičiavus didžiąją dalį balsavimo biuletenių, sekmadienį vykusius rinkimus laimėjo beveik 48 proc. balsų surinkusi prezidentės Majos Sandu partija „Veiksmas ir solidarumas“ (PAS). Tokius duomenis naktį į pirmadienį paskelbė centrinė rinkimų komisija.
 
M. Sandu krizės krečiamai savo šaliai žadėjo tolesnį suartėjimą su ES. Iki šiol jai trūko  vyriausybės paramos. Prorusiški komunistai ir socialistai, vadovaujami buvusio prezidento Igorio Dodono, rinkimų komisijos duomenimis, surinko 31 proc. balsų. „Sor“ partija gavo 7 proc. rinkėjų pasitikėjimą. Į 101 vietos parlamentą pateko tik trys iš daugiau kaip 20 registruotų partijų.
 
Dalyvauti rinkimuose buvo paraginti 3,3 mln. piliečių. Tačiau prie balsadėžių atėjo tik 48 proc. Rinkimų stebėtojai iš Rusijos rinkimus pavadino apskritai sąžiningais. Nustatyta tik pavienių pažeidimų, kurie neturėjo įtakos rezultatams. M. Sandu paskyrė pirmalaikius rinkimus, kai jos priešininko I. Dodono prorusiškos jėgos kelis mėnesius trukdė sudaryti naują vyriausybę.
 
Moldovos Respublika, kuri ribojasi su ES nare Rumunija, nuo savo nepriklausomybės prieš 30 metų blaškėsi tarp prorusiško ir proeuropietiško kurso. Prezidentė M. Sandu pavadino šiuos rinkimus nulemsiančiais kryptį. JAV išsilavinimą įgijusi ekonomistė pirmiausiai paskelbė kovą su korupcija skurdžioje savo šalyje. Rusija mažytėje šalyje, kuri ribojasi ir su Ukraina, ir toliau turi didelę įtaką – ypač separatistinėje Padniestrėje, kur nuo dešimto dešimtmečio pradžios dislokuoti rusų kariškiai.
 
Balsavimo teisę sekmadienį turėjo ir 260 000 žmonių separatistinėje teritorijoje. Pastaruoju metu Maskva kritikavo „beprecedentį JAV ir ES kišimąsi“ į Moldovos vidaus reikalus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.12; 08:00
Trumposios naujienos

Moldovoje tūkstančiai protestuotojų reikalavo pirmalaikių parlamento rinkimų. EPA-ELTA nuotr.

Tūkstančiai Moldovos gyventojų sekmadienį protestavo prie nacionalinio parlamento pastato sostinėje Kišiniove, reikalaudami Rusijos remiamos vyriausybės atsistatydinimo ir naujų parlamento rinkimų.
 
Moldovos naujai išrinkta provakarietiška prezidentė Maia Sandu paragino žmones protestuoti, kai dabartiniam prezidentui Igoriui Dodonui ištikimi įstatymų leidėjai praėjusią savaitę balsavo už tai, kad Moldovos informacijos ir saugumo tarnybos (šalies žvalgybos agentūros) kontrolė būtų perduota iš prezidento parlamentui.
 
M. Sandu sekmadienį kreipdamasi į protestuotojus sakė, kad „pirmalaikiai parlamento rinkimai yra neišvengiami, o trumpiausias kelias tai pasiekti – atsistatydinant vyriausybei.“
Maia Sandu. Igoris Dodonas. EPA-ELTA nuotr.
 
„Šiandienos protestas nėra susijęs su ideologiniais ar politiniais partijų skirtumais, tai greičiau piliečių, kuriems įkyrėjo korupcija ir kurie nori geresnio gyvenimo, protestas“, – teigė išrinktoji prezidentė M. Sandu, kuri pasisako už glaudžius santykius su Europos Sąjunga (ES).
 
M. Sandu prezidentės pareigas perims gruodžio 24 d. Lapkričio viduryje vykusiuose prezidento rinkimuose M. Sandu įveikė I. Dodoną, kurį atvirai parėmė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.07; 12:00
Trumposios naujienos

Moldovoje – prezidento rinkimai. Maia Sandu. Igoris Dodonas. EPA-ELTA nuotr.

Sekmadienį Moldovoje vyksta prezidento rikimai. Dabartiniam prorusiškam prezidentui Igoriui Dodonui iššūkį meta proeuropietiška varžovė Maia Sandu, praneša dpa.
 
Moldova, buvusi Tarybų Sąjungos valstybė tarp Ukrainos ir Rumunijos, ilgą laiką buvo susiskaldžiusi dėl eurointegracijos siekio ir palankumo Maskvai.
 
2016 m. rinkimuose I. Dodonas nugalėjo M. Sandu antrajame ture. Pastaraisiais metais Moldova, viena neturtingiausių Europos valstijų, priartėjo prie ekonomikos žlugimo, o 45 metų politikas paramos ieškojo Rusijoje.
 
M. Sandu, kuriai 48, kelis mėnesius buvo premjerė I. Dodono pirmosios kadencijos metu, tačiau buvo pašalinta po balsavimo dėl nepasitikėjimo. Ji pasisako už integraciją su Europos Sąjunga kaip ekonominės krizės sprendimo būdą.
 
Rinkimų procesą stebinti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) šalies įvairiapusę žiniasklaidos erdvę įvertino kaip sudarančią nešališkas sąlygas abiem kandidatams.
 
Tam, kad rinkimai būtų laikom įvykusiais, juose dalyvauti turi bent trečdalis visų balso teisę turinčių piliečių. Jei kandidatas surenka daugiau nei pusę visų balsų, jis laikomas nugalėtoju jau pirmajame ture. Kitu atveju rengiamas antrasis rinkimų turas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.01; 17:17
Trumposios naujienos

Moldovos Konstitucinis Teismas penktadienį antrą kartą šią savaitę sustabdė prorusiškų pažiūrų prezidento Igorio Dodono įgaliojimus. Šįkart tokį sprendimą teismas priėmė, reaguodamas į tai, kad prezidentas vetavo naujuosius, Rusijos žiniasklaidai nepalankius žiniasklaidos įstatymus.

Moldova pasidalijusi tarp artimesnių santykių su Maskva šalininkų ir integracijos į Europos Sąjungą (ES) rėmėjų. Pastariesiems priklauso ir dabartinė šalies vyriausybė.

Naujuoju įstatymu norima uždrausti transliuoti „informacines, politines ir karines laidas, sukurtas šalyse, nepasirašiusiose Europos konvencijos dėl televizijos be sienų“.

Moldovos Konstitucinis Teismas penktadienį konstatavo, kad laikinas prezidento įgaliojimų sustabdymas – būtinas, siekiant, kad parlamento priimti įstatymai būtų atblokuoti ir galėtų įsigalioti. I. Dodono oponentai apeliaciją teismui pateikė po to, kai prezidentas minėtuosius įstatymus vetavo antrą kartą. Teismas, savo ruožtu, nurodė, kad pasinaudoti veto teise blokuojant šį įstatymą jis galėjo tik kartą.

Žiniasklaidos įstatymus vietoje prezidento pasirašys parlamento pirmininkas Andrianas Candu. I. Dodonas sukritikavo teismo sprendimą, pareikšdamas, kad nepasiduos „režimui“ – taip jis vadina savo proeuropietiškų pažiūrų oponentus.

Prieš tris dienas teismas buvo nurodęs laikinai sustabdyti I. Dodono įgaliojimus dėl to, kad jis atsisakė paskirti kelis proeuropietiškus ministrus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.01.05; 00:30

Trumposios naujienos

Nepaisydama prezidento veto ir taip dar labiau pagilindama ginčą su juo, Moldovos vyriausybė ketvirtadienį pranešė į šią savaitę Ukrainoje prasidėsiančias pratybas išsiuntusi 57 šalies karius, informuoja „Reuters“.

Užsienio politikos klausimais šalies prezidentas Igoris Dodonas (Igor Dodon) dažnai nesutaria su vyriausybe, siekiančia glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinėmis Valstijomis.

„Moldovos karių dalyvavimas už šalies ribų vyksiančiose karinėse pratybose yra nepriimtinas“, – feisbuke rašė I. Dodonas ir tvirtino, neva Moldova yra įpareigota Konstitucijos išlikti neutrali.

Vakarų Ukrainoje rugsėjo 8-23 dienomis vyksiančiose pratybose dalyvaus daugiausia NATO šalys, Jungtinės Valstijos ir Turkija.

„Oficialiai patvirtinu, kad, nepaisant visų kliūčių, kaip ir buvo planuota anksčiau, 57 Moldovos kariai prieš valandą autobusu išvyko dalyvauti NATO karinėse pratybose, penktadienį prasidedančiose Ukrainoje“, – teigė Moldovos gynybos ministerijos atstovė.

Moldovą valdo provakarietiška vyriausybė ir prorusiškas prezidentas, todėl sprendžiant užsienio politikos klausimus dažnai pasitaiko jų tarpusavio nesutarimai, ypač kai yra kalbama apie santykius su Rusija ir ES.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.08; 00:01