Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.
Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas vėl kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį – prašo pateikti visą reikšmingą informaciją, susijusią su teisėjais, pripažintais specialiaisiais liudytojais teisėjų korupcijos byloje. Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Priminsiu, asmuo yra apklausiamas specialiuoju liudytoju, kai ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, kad atitinkamas asmuo galimai galėjo įvykdyti nusikalstamą veiką, bet tų duomenų nepakanka, kad būtų sudaryta objektyvi galimybė šį asmenį pripažinti įtariamuoju. Jei ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja naujų, svarbių, specialųjį liudytoją kaltinančių duomenų, specialusis liudytojas gali įgyti įtariamojo statusą.
Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Tad labai keista, kad savivaldos institucija kišasi į ikiteisminį tyrimą, prašydama suteikti informaciją apie tai, kas kol kas gali būti paslaptis. Ir štai kodėl.
Ikiteisminio baudžiamosios bylos tyrimo sėkmė dažnai priklauso nuo to, kiek ilgai ikiteisminio tyrimo pareigūnas moka išlaikyti paslaptyje tam tikras ikiteisminio tyrimo detales. Pirma laiko paskleista informacija apie atliekamą ikiteisminį tyrimą ne tik gali pasmerkti nesėkmei tiriamą bylą, bet ir sudaro sąlygas pažeisti kitų asmenų teises. Parengtinio (ikiteisminio) tyrimo paslaptis yra viena iš tų procesinių teisinių priemonių, kuri ikiteisminio tyrimo pareigūnui gali pagelbėti sprendžiant ikiteisminiam tyrimui keliamus uždavinius, padeda užtikrinti sėkmingą baudžiamosios bylos tyrimą bei apsaugoti atskirų asmenų teises bei teisėtus interesus. STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Galima padaryti prielaidą, kad kai kurie teisėjai labai susirūpino, ar tyrimo eigoje ir jiems nebus suteiktas specialaus liudytojo statusas, neatsižvelgiant į „nekaltumo prezumpciją“, į kurią keistai apeliuoja Teisėjų tarybos pirmininkas.
Matyt, šį kartą STT užčiuopė labai stambią galimai korumpuotų asmenų grupę ir trauktis nesiruošia. Palinkėkime STT sėkmės.
Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro prašymus leisti taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą įtariamiesiems Nerijui Marcinkevičiui, Donatui Puzinui, Nerijui Valatkai bei Šarūnui Mickevičiui.
Nerijų Marcinkevičių leista suimti 7 dienoms, Nerijų Valatką, Donatą Puziną ir Šarūną Mickevičių – 10 dienų, sakoma Generalinės prokuratūros pranešime.
Iš viso trečiadienį paviešintame ikiteisminiame tyrime dėl įtariamos prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo yra 11 įtariamųjų.
Tyrimui vadovaujančio prokuroro sprendimu iki dabar penkiems įtariamiesiems yra paskirtos su laisvės apribojimu nesusijusios kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.
Kaip jau buvo pranešta, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus duomenų apie tai, kad Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai Nerijus Marcinkevičius ir Ugnius Vyčinas, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamo persekiojimo skyriaus prokuroras Donatas Puzinas bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Nerijus Valatka, veikdami nepriklausomai vienas nuo kito, neformaliai susitikinėja su Kaune praktikuojančiu advokatu Šarūnu Mickevičiumi ir aptaria jų žinioje esančių finansinių – ūkinių ikiteisminių tyrimų eigą, neviešintinus duomenis bei galimybes priimti proceso sprendimus, kuriais suinteresuoti šio advokato neoficialiai atstovaujami privatūs asmenys. Galimai tokiu būdu tam tikrais atvejais buvo siekiama materialinės ar kitokios naudos. Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio įsakymu visi trys prokurorai nedelsiant nušalinti nuo pareigų, pradėti atitinkami tarnybiniai patikrinimai bei kitos vidinės procedūros.
Ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo atlieka Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) patvirtino, kad ketvirtadienį žiniasklaidoje aptariama situacija dėl susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui priklausančio namo Trakuose rekonstrukcijos aplinkybių tarnybai yra žinoma. STT patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas yra pradėtas, bet įtarimai dar niekam nėra pareikšti.
„Šiandien viešai aptariama situacija STT yra žinoma. Yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, įtarimai niekam nėra pareikšti. Tyrimo metu siekiama patikrinti duomenis, surinkti papildomą informaciją ir įvertinti, ar buvo padaryta nusikalstama veika, ar ne. Detalesnė informacija kol kas nėra teikiama, siekiant nepakenkti išsamiam aplinkybių nagrinėjimui“, – Eltai raštu atsakė STT Komunikacijos skyriaus viršininkė Renata Keblienė.
R. Keblienė taip pat atkreipė dėmesį, kad, kaip ir kitais atvejais, sprendimas STT, kada pranešti visuomenei apie vykstantį ikiteisminį tyrimą, priimamas, kai manoma, kad viešas informacijos pateikimas nepakenks tyrimo sėkmei.
Ketvirtadienio rytą LRT tyrimų skyrius pranešė, kad už ministrui priklausančio namo Trakuose rekonstrukciją galėjo būti atsiskaitoma viešaisiais konkursais. LRT Tyrimų skyrius teigia turįs duomenų, kad J. Narkevičius, eidamas aukštas pareigas Vilniaus savivaldybėje, galėjo pažadėti šiuo metu jau bankrutavusiai statybų bendrovei „Sodžiaus būstas“ sėkmę darželių bei mokyklų remonto konkursuose. Už tai, skelbiama LRT atliktame tyrime, bendrovė atliko neapmokamus 100 tūkst. eurų vertės darbus rekonstruojant politiko namą Trakuose.
Prezidentas Gitanas Nausėda nekeičia savo nuomonės ir teigia, kad susisiekimo ministru jis nepasitiki. Pasak jo, atliktas dar vienas žurnalistinis tyrimas parodo, kad ministras turi problemų ir negali tinkamai eiti savo pareigų. STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį vis dar teigė pasitikintis ministru. Premjeras taip pat sako nematantis jokio skandalo ir žurnalistinį tyrimą įvardino kaip pasektą pasaką.
Tuo metu „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sakė, kad taip pat netiki atlikto tyrimo objektyvumu, ir teigia, kad abejoti J. Narkevičiumi priežasčių jis tikrai neturi.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), reaguodama į skirtingas interpretacijas dėl galimai neteisėto poveikio STT pareigūnams, pateikia įvykių seką ir jų aprašymą.
1) Š. m. vasario mėnesį pas STT ikiteisminio tyrimo dėl Nacionalinio kraujo centro tyrėją atvyko vieno iš įtariamųjų A. P. advokatas ir parodė jai duomenis apie galimą kito STT pareigūno susirašinėjimą bei grasino, kad nesutikus nutraukti tyrimo nurodyto kliento atžvilgiu, šie duomenys gali būti paviešinti.
2) Iš karto po to STT pradėjo vidinį patikrinimą, kurio metu tikrintos aplinkybės dėl informacijos turinio ir dėl informacijos patekimo pas trečiuosius asmenis. Taip pat STT kreipėsi į Prokuratūrą.
3) Prokuratūra, detaliai įvertinusi pateiktą informaciją, priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio metu numatyta tirti ir informacijos patekimo pas trečiuosius asmenis aplinkybes. STT vidinis tyrimas šia apimtimi buvo sustabdytas. Vidinis patikrinimas dėl informacijos turinio, kurį atlieka STT imuniteto padalinys, yra tęsiamas.
4) Po to, kai balandžio mėnesio pradžioje jau kitas advokatas tiesiogiai STT direktoriui pateikė visą turimą STT pareigūno susirašinėjimo medžiagą, STT ją perdavė ikiteisminį tyrimą atliekantiems Policijos pareigūnams bei prijungė prie vykdomo vidinio patikrinimo.
5) STT tyrėjai ir STT direktoriui buvo grasinta, kad nesutikus nutraukti tyrimo nurodyto kliento atžvilgiu, šie galimai neteisėtai perimti duomenys gali būti paviešinti žiniasklaidoje ar kitaip panaudoti.
6) Ikiteisminį tyrimą dėl galimo poveikio siekiant, kad įtariamojo A. P. atžvilgiu būtų nutrauktas STT atliekamas ikiteisminis tyrimas, priešingu atveju grasinant paviešinti turimą informaciją, įskaitant ir informaciją apie privatų STT pareigūno gyvenimą, atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuras, tyrimą kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūra. STT nei dabar, nei anksčiau šiame tyrime jokių procesinių veiksmų neatliko.
7) STT griežtai paneigia prielaidas, kad STT pareigūnas yra daręs poveikį teisėjui dėl įtariamojo suėmimo. STT yra baudžiamojo proceso grandinės dalis, kurioje taip pat savo funkcijas atlieka ir Prokuratūra, ir teismai (pvz., dėl veiksmų sankcionavimo proceso). Atkreipiame dėmesį, kad STT istorijoje nėra nei vieno atvejo, kai būtų pradėtas procesas dėl STT pareigūno poveikio darymo teisėjui.
8) Taip pat STT kategoriškai paneigia prielaidas dėl STT tyrimų užsakovų. STT yra nepriklausoma kovos su korupcija institucija ir bet kokie teiginiai dėl STT tyrimų užsakymų, yra neatitinkantys tikrovės. Jei proceso dalyviai turi abejonių dėl STT pareigūnų veiksmų teisėtumo, jie turi teisę kreiptis į Prokuratūrą ir (ar) teismą.
9) STT atsakingai pareiškia, kad teiginiai, jog šia byla bandoma nuslėpti neteisėtus STT veiksmus, yra niekuo nepagrįstos prielaidos, siekiant nukreipti dėmesį nuo esmės – grasinimo, reikalaujant priimti norimą sprendimą, kad STT atliekamas ikiteisminis tyrimas vienam iš įtariamųjų būtų nutrauktas.
10) STT dar kartą pabrėžia, kad savo veikloje taiko aukščiausius skaidrumo standartus, tad visapusiškai įvertins visas šios situacijos aplinkybes. Priklausomai nuo patikrinimo rezultatų, būtų sprendžiamas ir pareigūnų atsakomybės klausimas.
11) Taip pat STT atsakingai pareiškia, kad jokie bandymai daryti poveikį STT pareigūnams, reikalaujant vienokio ar kitokio įtariamajam palankaus sprendimo, nėra ir nebus toleruojami. STT visais atvejais dėl tokių bandymų elgsis principingai ir apie tokius atvejus informuos atsakingas institucijas.
Dainius Gaižauskas ir Vytautas Bakas. Eltos nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas (NSGK) Dainius Gaižauskas informuoja, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) pradėjo tyrimą dėl įslaptintos informacijos neteisėto atskleidimo, po to, kai buvęs NSGK vadovas Vytautas Bakas pranešė gavęs duomenų iš pranešėjo.
„Panašu, kad ir pranešėjo apsaugos įstatymas pažeistas, o tai jau baudžiamosios bylos klausimai“, – feisbuke trečiadienį rašo D. Gaižauskas.
Jo teigimu, VSD raštu informavo NSGK apie pradėtą tyrimą dėl įslaptintos informacijos atskleidimo.
„VSD informuoja, kad 2020 m. kovo 5 d. naujienų portale ,,Delfi” publikuotame straipsnyje „Skandalą dėl VSD veiklos sukėlęs dokumentas: pateikiame pilną versiją” atskleidžiama VSD įslaptinta informacija, numatyta VSD Detalaus įslaptintos informacijos, susijusios su LR valstybės saugumo departamento veikla, sąraše. Įvertinus tai, kad straipsnyje publikuota informacija sudaro tarnybos paslaptį, VSD balandžio 8 d. kreipėsi į LR generalinę prokuratūrą prašydama pateikti vertinimą, ar pranešėjo apklausa vykdant tyrimą dėl galimo įslaptintos informacijos neteisėto atskleidimo gali būti vertinama kaip neigiamo poveikio darymas.
VSD taip pat atkreipė komiteto dėmesį, kad straipsnyje pateiktas dokumentas ne tik atskleidė VSD įslaptintą informaciją, bet taip pat paviešino tam tikrus pranešėjo duomenis, kurie VSD pareigūnams ir darbuotojams leido identifikuoti pranešėjo asmens tapatybę“, – socialiniame tinkle rašo D. Gaižauskas.
„Generalinė prokuratūra turės atsižvelgusi vertinti visas aplinkybes ir, panašu, kad čia baudžiamosios bylos reikalai, labai rimti“, – Eltai teigė D. Gaižauskas.
ELTA primena, kad V. Bakas pateikė informaciją, neva VSD vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuomečio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį priėmė VSD direktoriaus Dariaus Jauniškio priesaiką ir paskyrė antrai penkerių metų kadencijai.
Įvertinus Valstybės saugumo departamento pateiktus duomenis, Klaipėdos apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šnipinėjimo, pranešė Generalinė prokuratūra.
Atliekant šį ikiteisminį tyrimą, antradienį įvairiuose Lietuvos miestuose buvo atliktos kratos bei poėmiai. Šiuo metu keli asmenys yra apklausiami, vienas asmuo sulaikytas.
Atsižvelgiant į tai, kad tyrimas yra pradinėje stadijoje bei tai, kad tiriamas įtartas šnipinėjimo atvejis, detalesnė informacija šiuo metu negali būti pateikta.
Kryžių kalnas žiemą. Vytauto Visocko nuotr.
Pirmadienį Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, kartu su prokurorais įvertinę surinktą medžiagą dėl Kryžių kalne galimai išniekintų kryžių, priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą.
Pagal pranešimą, ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo dėl rasinių, nacionalinių ar religinių motyvų. Už tokius veiksmus baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorai. Kryžių kalne. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Kaip ELTA jau pranešė, policija sekmadienį ėmėsi tikslinti informaciją dėl socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtų įrašų apie kinų elgesį ant Kryžių kalno Šiauliuose. Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose buvo matyti, kaip kiniškai kalbanti moteris tolyn numeta kryžius su užrašu „Parama Honkongui“ ir sako padariusi gerą darbą. Kitoje nuotraukoje matyti ant vieno lietuvių šeimai pastatyto kryžiaus užrašytas prakeiksmas protestuotojams Honkonge. Matomi ir kryžiai, kuriuose užtušuoti užrašai „Už paramą Honkongui“.
Honkonge protestai prasidėjo prieš daugiau nei šešis mėnesius, tai buvo atsakas į dabar jau atšauktą ekstradicijos į žemyninę Kiniją įstatymo projektą. Tačiau demonstracijos peraugo į platesnį prodemokratinį judėjimą.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šią savaitę Alytuje esančioje padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilusio didžiulio gaisro.
Gaisro aplinkybės bus išsamiai ištirtos pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal LR Baudžiamojo kodekso 270 str. 2 d. (Aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimas).
Šiame tyrime bus siekiama išsiaiškinti gaisro kilmės priežastis, padarytą žalos dydį bei galimus to kaltininkus. Šiuo metu jau atliekami bei planuojami įvairūs ikiteisminio tyrimo proceso veiksmai, kuriais bus išsiaiškinta ar buvo laikomasi visų priešgaisrinės saugos reikalavimų. Taip pat bus tikrinami gamtosauginiai veiksmai bei įmonės, kurioje kilo gaisras, veikla.
Šį ikiteisminį tyrimą atlieka Alytaus VPK Kriminalinės policijos pareigūnai. Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Edita Naujokaitė. Ikiteisminis tyrimas pradėtas Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos kreipusis į Kauno apygardos prokuratūrą su prašymu išsamiai ištirti šio gaisro priežastis.
Baudžiamasis kodeksas už šią nusikalstamą veiką numato baudą, areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.
Informacijos šaltinis – Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Izabelė Bočkienė (Kaunas)
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras, išnagrinėjęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir tyrimui svarbią informaciją, konstatavo, kad Kauno apygardos prokuratūros prokuroro priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kurio metu buvo tiriama, ar Pravieniškių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje nebuvo piktnaudžiaujama bei galbūt daromos kitos nusikalstamos veikos, yra teisėtas ir pagrįstas.
Birželio 4 d. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl galimo apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pagal nustatytą tvarką šio nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo revizuotas šio skyriaus vyriausiojo prokuroro.
Suprantant, kad šiuo atveju sprendimas yra itin reikšmingas visuomenei ir susijęs su jos pasitikėjimu teisingumo sistema, šio nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą buvo pavesta patikrinti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui.
Atliekant nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pakartotinį patikrinimą, skundų iš Teisingumo ministerijos ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (PN-AK) nebuvo gauta.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2017 m. Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdyboje, įtariant, kad Pravieniškių PN-AK darbuotojai galimai piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, atlikdami viešuosius pirkimus, sudarydami finansiškai nenaudingas sutartis, pažeisdami viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus, apgaulingai tvarkė įstaigos buhalterinę apskaitą, dėl ko galbūt didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė Pravieniškių PN-AK ir valstybė. Tyrimas pradėtas gavus medžiagą iš Teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus.
Ikiteisminio tyrimo metu iš viso buvo ištirta keliasdešimt įtarimų sukėlusių viešųjų pirkimų bei įvairių paslaugų teikimo, pirkimo, nuomos sutarčių sudarymo bei vykdymo atvejų. Įvertinęs ir išanalizavęs tyrimo metu gautus duomenis, Kauno apygardos prokuratūros prokuroras nurodė, kad Teisingumo ministerijos auditorių nustatyti teisės aktų pažeidimai buvo padaryti, tačiau juos padariusiems asmenims nėra teisinio pagrindo taikyti griežčiausią – baudžiamąją – atsakomybę. Jis pabrėžė, kad už padarytus pažeidimus po atlikto tarnybinio patikrinimo buvo nubausta daugybė Pravieniškių PN-AK darbuotojų. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad pagal sutartis visi darbai buvo padaryti ir paslaugos suteiktos, nors jų pirkimų bei sutarčių vykdymo metu ir nustatyti procedūriniai pažeidimai, tačiau dėl jų nebuvo padaryta didelė žala.
Tyrimo metu negauta duomenų apie galimą kai kurių bendrovių protegavimą, apie gaunamą tarp ūkio subjektų ir valstybės įstaigos atstovų nepagrįstą turtinę naudą, apie santykių tarp įmonių ir Pravieniškių PN-AK atstovų palaikymą korupciniais ar kitokiais neteisėtais būdais.
Auditorių išvadoje nurodytos kaip nesumokėtos už išnuomotą turtą ar delspinigių sumos ikiteisminio tyrimo metu buvo sumokėtos, todėl prokuroro nutarime nurodyta ir tai, kad Pravieniškių PN-AK reali turtinė žala nebuvo padaryta.
Generalinės prokuratūros prokuroras, patikrinęs nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad Kauno apygardos prokuratūros prokuroro nutarimas pagrįstas išsamia ikiteisminio tyrimo duomenų analize ir tinkamu jų vertinimu.
Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo konstatuota, kad neteisingai apskaičiuojant šilumos gamybos kainą Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai buvo padaryta turtinė žala bei atsižvelgiant į tai, kad turimais duomenimis šiuo metu minėta žala civilinio proceso tvarka nėra išieškota, Kauno apygardos prokuratūroje pradėtas tyrimas dėl viešojo intereso gynimo.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į teisingumo ministrą, prašydamas įvertinti tarnybinės atsakomybės aspektu Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojos Rasos Kazėnienės šių metų liepos 17 d. viešoje erdvėje išsakytus teiginius, kurie menkina valstybės institucijos – Prokuratūros – autoritetą, pažeidžia jos nepriklausomumo principą, yra įžeidžiančio ir prokurorų orumą žeminančio pobūdžio.
Lietuvos advokatūra kreipėsi į vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną bei policijos generalinį komisarą Liną Pernavą prašydami paaiškinti, kodėl ketvirtadienį į teismą dėl kardomųjų priemonių nustatymo atvestiems įtariamiems advokatams bei teisėjams buvo uždėti antrankiai. Pasak advokatūros, prievartos priemonės – antrankiai, taikytini be būtinojo pagrindo ir yra perteklinės.
,,Nekaltumo prezumpcijos principas yra visa apimantis. Advokatūra šiandien oficialiai kreipėsi į generalinį policijos komisarą ir vidaus reikalų ministrą prašydama paaiškinti, kuo remiantis į teismą pristatytiems advokatams buvo taikytos prievartos priemonės – antrankiai. Konvojavimo taisyklės nustato tik keletą atvejų, kuomet konvojuojamiems asmenims gali būti taikoma ši prievartos priemonė“, – rašoma Advokatūros pranešime feisbuke.
Pasak Advokatūros, konvojavimo metu (pa)naudojamų specialiųjų priemonių, tarp jų ir antrankių, naudojimą detalizuoja Konvojavimo taisyklės. Konvojavimo taisyklėse numatyta, kad antrankiai ir surišimo priemonės gali būti panaudoti ypatingo konvojaus metu; asmenims, kurie linkę pabėgti ar užpulti; transporto priemonėse, kuriose nėra specialiųjų kamerų.
,,Norime aiškaus ir argumentuoto atsakymo, kokiu teisiniu pagrindu remiantis ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis, laikantis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto principo, advokatus, juos konvojuojant į teismą, buvo panaudota prievartos priemonė – antrankiai. Šią prievartą iliustruojantys vaizdai paplito visoje žiniasklaidoje. Tuo pačiu norime jūsų papildomai paklausti, kuo buvo pagrįstas (motyvuotas) ginkluotų ir veidą dengiančiomis kaukėmis lydinčių policijos pareigūnų dalyvavimas, kuomet kitus asmenis lydėjo arba civiliai apsirengę bei veidų neslepiantys pareigūnai“, – rašoma kreipimesi.
ELTA primena, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme ketvirtadienį buvo teikiami prokuratūros prašymai suimti teisėjų korupcijos bylos įtariamuosius. Teisme buvo rengiami posėdžiai, kuriuose sprendžiama dėl griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo. Vienas po kito įtariamieji į teismą buvo vedami su antrankiais.
Teismas leido suimti visus 18 įtariamųjų, dėl kurių suėmimo trečiadienį ir ketvirtadienį kreipėsi prokurorai Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl stambaus masto korupcinių veikų.
Pasak Generalinės prokuratūros, teisėjus Egidijų Laužiką, Viktorą Kažį, Valdimarą Bavėjaną, Henrichą Jaglinskį, Konstantiną Guriną, advokatus Giedrę Cimbolienę bei klaipėdietį Marių Navicką leista suimti 10 dienų, advokatą Aivarą Surblį – 14 dienų, advokatą Drąsutį Zagrecką bei dar tris asmenis – vienam mėnesiui, kitus šešis įtariamuosius – dviem mėnesiams.
Dar aštuoniems trečiadienį sulaikytiems įtariamiesiems skirtos kitos kardomosios priemonės.
Lietuvos karo policija radėjo tyrimą dėl galimo mėginimo realizuoti neteisėtai įgytą karinę ekipuotę.
Ketvirtadienį vienoje iš automagistralėje Klaipėda- Kaunas-Vilnius esančių degalinių Lietuvos kariuomenės karo policija sulaikė civilį asmenį. Jis galimai neteisėtai disponavo Lietuvos kariuomenei priklausančia samanų spalvos šiuo metu Lietuvos kariuomenėje naudojama karine ekipuote: šarvinėmis liemenėmis, taktinėmis liemenėmis, taktiniais daiktamaišiais ir kitu kariniu inventoriumi.
Asmuo po apklausos paleistas, Lietuvos kariuomenės Karo policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijai (LTPF) pasipildžius trimis teisėsaugos pareigūnų profesinėmis sąjungomis, ši organizacija tapo didžiausia Lietuvoje.
„Lapkritį mūsų nariais tapo Lietuvos policijos profesinė sąjunga (LPPS), Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga. Tapome didžiausia pareigūnų profesines sąjungas vienijančia organizacija. Šiuo metu mūsų jau yra per 4 tūkst. Tai – rimta komanda, galinti turėti kur kas daugiau įtakos tiek kalbantis su centrine valdžia, tiek padedant pareigūnams regionuose“, – teigia LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.
Vienos iš naujųjų narių – LPPS pirmininkės Romos Katinienės teigimu, LTPF pasirinkta kaip skaidri ir sąžininga organizacija. „Ne paslaptis, kad iki šio rudens buvome Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo dalimi. Deja, šios organizacijos vadovų tikslai ir požiūris į pareigūnus keičiasi ne į gera. Mes pasirinkome organizaciją, kuriai tikrai rūpi pareigūnai, o ne politinės ambicijos“, – sako R. Katinienė.
Ženkliai sustiprėjusi LTPF dar daugiau dėmesio skirs policijos reformos pokyčiams, siekiant ištaisyti Policijos departamento klaidas.
„Daug darbų yra ir ugniagesių, pasieniečių bei kitų pareigūnų „frontuose“. Niekada dar nebuvo taip bjauriai elgiamasi su pareigūnais, kaip daroma pastaruosius 2-3 metus. Darbo turime daug. O dabar – ir daugiau raumenų, kad neleistume pareigūnų vadams bei politikams ramiai snausti savo krėsluose“, – patikino LTPF pirmininkė.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis baigė ikiteisminį tyrimą ir Vilniaus apygardos teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje trys Latvijos piliečiai kaltinami neteisėtu grynųjų pinigų gabenimu.
2015 m. rugpjūčio mėn. 15 d. Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai Kauno apylinkėse sulaikė krovininį vilkiką, kurio vairuotojas į Latviją vežėsi beveik 700 tūkst. eurų.
Vairuotojas, Latvijos pilietis A. J., pareigūnams sakė, kad vilkikas tuščias, o jis pats tiesiog grįžtąs namo į Latviją. Tačiau detaliai patikrinus vilkiką „Scania“, kabinoje rasta šimtai tūkstančių eurų įvairiomis kupiūromis. Į juodus plastikinius maišelius supakuoti pinigai buvo išslapstyti įvairiausiose kabinos vietose – po sėdyne, lentynoje, taip pat vairuotojo asmeniniame krepšyje, tarp drabužių. Pinigų buvo pridėta į kavinuką, automagnetolos dėžę, tarp šaldytuve esančių maisto produktų, net į virtuvinį puodą. Iš viso pareigūnai vilkiko kabinoje aptiko 682 tūkst. eurų, kurių kilmės A. J. negalėjo paaiškinti, kaip ir to, kodėl mėgino juos vežtis slapta.
Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorų atlikto ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad 682 tūkst. eurų vilkiko vairuotojui 2015 m. rugpjūtį Rygoje perdavė Latvijos pilietis G. T. Jis, veikdamas organizuotoje grupėje ir siekdamas padaryti sunkų nusikaltimą, įtariama, organizavo neteisėtą, nepateikiant muitinės kontrolei, grynųjų pinigų pinigų gabenimą per Lietuvą. Į šią nusikalstamą veiką G. T. įtraukė dar vieną Latvijos pilietį U. M., kuriam pavedė užtikrinti saugų ir nekliudomą grynųjų pinigų gabenimą Lietuvos teritorijoje, lydint ir saugant neteisėtai grynuosius pinigus gabenantį vilkiką „Scania“.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, asmuo, įvežantis į Lietuvą iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar išvežantis iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos šalis grynuosius pinigus, kurių suma viršija 10 tūkst. eurų ar ją atitinkančią suma kita užsienio valiuta, muitinės pareikalavimu privalo deklaruoti gabenamus grynuosius pinigus, užpildydamas Grynųjų pinigų deklaraciją.
Planas neteisėtai gabenti grynuosius pinigus per Lietuvą žlugo muitinės pareigūnams sustabdžius vilkiką patikrai. Pareigūnams pasiteiravus, ar vairuotojas negabena draudžiamų daiktų, didelės sumos grynųjų pinigų, kurią reikėtų deklaruoti, vilkiką vairavęs A. J. sakė nieko tokio nevežąs. Muitinės pareigūnų atrasti nelegaliai vežti grynieji pinigai ir vilkikas, kuriais jie buvo gabenami, buvo sulaikyti.
Kaltinimai neteisėtą veiklą organizavusiam G. T., vilkiką vairavusiam A. J. bei šią transporto priemonę lydėjusiam U. M. pateikti dėl Muitinės apgaulės (Baudžiamojo kodekso 1991 str. 1 d.) , t. y. dėl įvežimo iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvą daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, jų nepateikiant muitinės kontrolei, bei dėl Bendrininkavimo organizuotoje grupėje (Baudžiamojo kodekso 24 str. 3 d. ir 25 str. 3 d.). Už tai jiems gresia bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo ir dokumento suklastojimo bei disponavimo suklastotu dokumentu.
Įtariama, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas M. Š. iš asmens priėmė žinomai suklastotus tikrus dokumentus, statinių techninius projektus bei išdavė statybos leidimus.
Vakar abu įtariamieji sulaikyti, jų gyvenamosiose vietose ir vieno jų darbo vietoje atliktos kratos.
Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
Šiandien ryte sulaikytas teisėjo papirkimu įtariamas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, dirbantis Mažeikiuose, Žilvinas Gžimaila.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Ž. Gžimaila įtariamas davęs 1000 eurų dydžio kyšį Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui už tai, kad nagrinėdamas vieną administracinę bylą šis teisėjas priimtų palankų sprendimą Ž. Gžimailos pažįstamam privačiam asmeniui, pažeidusiam Kelių eismo taisykles.
Ikiteisminio tyrimo duomenys taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad analogišką poveikį Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui galėjo daryti ir Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius.
Prokuroro nutarimu R.Antanavičiui šiandien suteiktas liudytojo, kuris turi teisę neduoti parodymų apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, statusas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (įskaitant ir įtarimų jam pareiškimą), suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo.
Šiuo metu vyksta būtini proceso veiksmai, sprendžiama dėl kardomosios priemonės skyrimo įtariamajam.
Generalinės prokuratūros pradėtą ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas, tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai.
Generalinio prokuroro E. Pašilio sprendimu, minėto prokuroro atžvilgiu šiandien pradėtas tarnybinis patikrinimas bei priimtas sprendimas dėl nušalinimo nuo pareigų tyrimo laikotarpiui.
„Visuomenė pagrįstai tikisi, kad prisiekęs tarnauti Lietuvos valstybei prokuroras savo pareigas vykdys laikydamasis įstatymų ir moralės normų, brangindamas jam suteiktą pasitikėjimą. Todėl tokie veiksmai, kurie grubiai pažeidžia esminius teisingumo, teisėtumo, sąžiningumo bei kitus prokuroro veiklos principus, griauna visuomenės pasitikėjimą prokuratūra, yra netoleruotini.“ –teigia generalinis prokuroras E. Pašilis.
Per pastaruosius kelerius metus (nuo 2014 m. pradžios) ikiteisminiai tyrimai dėl įvairių korupcinio pobūdžio veikų buvo pradėti 5 prokurorų atžvilgiu, du iš jų – šiemet. Du buvę prokurorai per šį laikotarpį teismų pripažinti kaltais. Iš viso šiuo metu yra atliekami du tokio pobūdžio ikiteisminiai tyrimai, vienos bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą, gavusi Seimo narių kreipimąsi dėl žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos, kad Seimo narys Artūras Skardžius gauna pajamų nuomodamas žemės sklypus vėjo jėgainių verslui plėtoti verslininkams, kurių interesus galimai gina Seime.
Vėjo jėgainės
Atliekant tyrimą bus surinkti, išanalizuoti duomenys ir įvertinta, ar buvo padaryta korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų rengiant ir svarstant atskirus teisės aktų projektus, kuriais reglamentuojamas vėjo energetikos ir kitų atsinaujinančių išteklių energetikos rūšių plėtros skatinimas.
Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jį kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas.
Praėjusią savaitę Seimas pavedė Seimo Antikorupcijos komisijai ištirti Seimo nario A. Skardžiaus veiklą.
Parlamentarai suteikė šiai komisijai laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus ir pavedė atlikti parlamentinį tyrimą dėl žiniasklaidoje paskelbtos informacijos, kad Seimo narys A. Skardžius galimai gavo asmeninės naudos darydamas poveikį Seimo, Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams, primena ELTA.
Antikorupcijos komisijai pavesta nustatyti, ar A. Skardžius darė poveikį fiziniams ar juridiniams asmenims, darydamas įtaką AB „Lietuvos energija” skelbto konkurso dėl Šilutės rajone numatyto plėtoti vėjo jėgainių parko prijungimo prie elektros tinklų sąlygų, kurį laimėjo UAB „Naujoji energija“, rezultatams; jeigu darė poveikį, kokiais konkrečiais veiksmais šis poveikis buvo padarytas.
Seimo Antikorupcijos komisija aiškinsis, ar Seimo narys A. Skardžius ar jo šeimos nariai gauna pajamų iš žemės nuomos Šilutės rajono Čiūtelių kaime, kai galutinė žemės naudotoja yra toje vietovėje įsteigto vėjo jėgainių parko konkurso laimėtoja ir eksploatuotoja UAB „Naujoji energija“, ir ar žemės nuomos kaina pagal sutartyje numatytas sąlygas, sklypo dydį ir paskirtį yra pagrįsta.
„Jei nuomos kaina laikytina nepagrįsta, kas leidžia konstatuoti esamos kainos nepagrįstumą ir kokia kaina būtų laikytina pagrįsta“, – toks klausimas pateiktas Antikorupcijos komisijai.
Parlamentinį tyrimą atliekanti komisija turės nustatyti, ar A. Skardžiaus ar jo šeimos narių sudarytose žemės nuomos sutartyse įrašyta žemės nuomos kaina keitėsi, jei keitėsi, kada ir dėl kokių priežasčių. Komisija domins ir tai, ar A. Skardžius asmeniškai nedarė įtakos valstybės institucijoms, kad padidėtų elektros energijos supirkimo, tuo pačiu ir žemės nuomos kaina. Jei įtaka buvo daroma, Antikorupcijos komisija turės nustatyti, kokiais konkrečiais veiksmais ji pasireiškė.
„Ar A. Skardžius kaip nors dalyvavo svarstant ar priimant šiuo metu galiojančio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, Specialiųjų tyrimų tarnybos požiūriu, ydingą nuostatą, kad verslininkai, savo lėšomis jūroje atlikę poveikio aplinkai vertinimą dėl vėjo jėgainių parkų statybos, įgyja teisę reikalauti be konkurso statyti toje teritorijoje vėjo jėgainių parką, ar teikė pasiūlymus dėl šios nuostatos įrašymo“, – toks klausimas pateiktas Seimo nutarime.
Parlamentinio tyrimo metu bus atsakyta, ar A. Skardžius gavo asmeninės naudos iš sprendimų, kuriuos priimant jis asmeniškai dalyvavo ar galimai paveikė kitų institucijų sprendimus kaip asmuo ar Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos vadovas.
Taip pat numatyta įvertinti antikorupciniu aspektu A. Skardžiaus teiktus pasiūlymus dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo.
Ji turės išsiaiškinti ir tai, kokie fiziniai ar juridiniai asmenys valdo Baltarusijos įmonę „Investenergostroj“, kuriai paskolą yra suteikę A. Skardžiaus šeimos nariai, įsigiję tos įmonės akcijų, kokie šių asmenų ryšiai su A. Skardžiumi, ar jie neturėjo įtakos Seimo nario parlamentinei veiklai.
Seimo Antikorupcijos komisija iki šių metų lapkričio 10 d. turės atlikti parlamentinį tyrimą ir pateikti Seimui išvadas.
Beje, A. Skardžius atsidūrė ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijos akiratyje. Ši komisija nutarė pradėti tyrimą dėl jo galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto.
Etikos sargai atsižvelgė į Seimo narės Aušros Maldeikienės prašymą išnagrinėti žiniasklaidoje pateiktą informaciją dėl galimai supainiotų Seimo nario A. Skardžiaus privačių ir viešųjų interesų.
Tyrimas pradėtas ir vykdant Seimo pavedimą Etikos ir procedūrų komisijai išnagrinėti ir pateikti išvadas dėl Seimo nario A. Skardžiaus veiklos suderinamumo su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Seimo statuto ir kitų teisės aktų nuostatomis.
Birželio 20 d. Seimas priėmė tokį Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio pateiktą protokolinį nutarimą, primena ELTA.
Seimas pavedė etikos sargams nustatyti, ar A. Skardžius tinkamai deklaravo savo privačius interesus, ar nekyla interesų konfliktas A. Skardžiui einant Seimo nario pareigas dėl nuomojamos žemės subnuomininko UAB „Naujoji energija“ veiklos – vėjo jėgainių parko eksploatacijos.
Seimo Etikos ir procedūros komisija taip pat turės nustatyti, ar Seimo nariui A. Skardžiui dėl jo šeimos turimos žemės nuomos sutarties su UAB „Renovacijos partneriai“ nekyla viešųjų ir privačių interesų konfliktas svarstant Seime klausimus, kurie yra tiesiogiai susiję su Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimais, reglamentuojančiais vėjo energetiką.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija turės pateikti Seimui išvadas bei pasiūlymus iki šių metų rugsėjo 1 d.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo AB „Lietuvos geležinkeliai“ filiale „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“.
Lietuvos geležinkeliai
Atliekant ikiteisminį tyrimą pareigūnai nustatė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ direktorius galimai savavališkai, neorganizavus viešojo pirkimo ir prieštaraujant vidinei tvarkai, leido vienai įmonei geležinkelio apsaugos zonoje (iki 20 metrų nuo geležinkelio) neatlygintinai atlikti darbus bei aplaidžiai vykdydamas pareigas nekontroliavo tų darbų atlikimo.
Taip pat „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ direktorius, piktnaudžiaudamas savo, kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens padėtimi, galimai leido paslaugų teikimo metu tai pačiai įmonei neatlygintinai pasiimti turtą, kuris pagal galiojantį reglamentavimą turėjo priklausyti UAB „Geležinkelių aplinkosaugos centras“. Tokiais veiksmais buvo padaryta didesnė nei 250 MGL turtinė žala.
Įtarimai kol kas niekam nėra pareikšti. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
2016 metais Klaipėdos valdyboje pradėta 15 ikiteisminių tyrimų, teismai išnagrinėjo 12 STT Klaipėdos valdybos pareigūnų tirtų bylų. 12 asmenų nuteista dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba, prekybos poveikiu ir kitų korupcinio pobūdžio nusikaltimų.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Gintarė Meškauskienė baigė ikiteisminį tyrimą ir perdavė į teismą nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje Marijampolės apskrities gyventojas kaltinamas dviejų savo mažamečių dukterų tvirkinimu.
Apie galimą mažamečių tvirkinimą teisėsaugos pareigūnams šiemet vasarį pranešė šią šeimą lankanti socialinė darbuotoja. Jai vieno apsilankymo metu apie tai pasipasakojo pačios mergaitės.
Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariamasis iš pradžių buvo dviem paroms sulaikytas, o vėliau prokurorės prašymu teismas jį įpareigojo gyventi skyrium nuo šeimos, nesiartinti prie nukentėjusiomis pripažintų dukterų.
Ikiteisminį tyrimą atliko Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjai, o jam vadovavo Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Gintarė Meškauskienė.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad tėvas savo mažametes dukras galimai tvirkino ne vieną kartą. Įtariama, kad vyras joms yra siūlęs atlikti seksualinio pobūdžio veiksmus, jų akivaizdoje vaikščiojęs nuogas, dažnai joms girdint ir matant žiūrėdavęs pornografinio pobūdžio filmus. Į pačių dukterų bei žmonos pastabas ir reikalavimus liautis nederamai elgtis, jis nekreipdavęs dėmesio.
Pasak prokurorės G. Meškauskienės, mergaičių mama dėl socialinių įgūdžių stokos pati nesiėmė iniciatyvos kreiptis pagalbos į teisėsaugą dėl galimai nusikalstamo sutuoktinio elgesio. Vis dėlto, į namus atvykus socialinei darbuotojai, ji paragino mergaites papasakoti, kas vyksta namuose.
„Pats kaltinamasis savo kaltę neigia ir tvirtina, kad nieko blogo dukterų atžvilgiu nedarė“, – sakė prokurorė G. Meškauskienė. Prokurorės teigimu, vyras anksčiau yra teistas, taip pat – ir dėl smurto prieš žmoną bei vieną iš dukterų.
Už mažamečio asmens tvirkinimą LR baudžiamasis kodeksas numato laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.
Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo šaunamojo ginklo laikymo taisyklių pažeidimo pagal LR Baudžiamojo kodekso 255 str. 1 d.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus trijų Seimo narių pasirašytą pareiškimą.
Baudžiamojo kodekso 255 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai juo pasinaudoti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Šis ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimu sujungtas su anksčiau prokuratūroje pradėtais ir atliekamais keturiais ikiteisminiais tyrimais dėl galimo seksualinio priekabiavimo pagal LR Baudžiamojo kodekso 152 str. 1 d. Toks sprendimas priimtas įvertinus bendras tiriamiems atvejams aplinkybes. Tyrimo metu bus siekiama išsamiai atskleisti, įtariama, padarytas nusikalstamas veikas, bei tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą.
Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir atlieka Vilniaus apylinkės prokuratūra.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra.
Vilniaus apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminio tyrimo procesą dėl galimo seksualinio priekabiavimo pagal Baudžiamojo kodekso 152 str. 1 d., gavus keturių galimai nukentėjusių asmenų pareiškimus.
Dėl šiuose pareiškimuose minimų seksualinio priekabiavimo atvejų prokuratūroje taip pat gauti ir Seimo narių grupės bei vienos visuomeninės organizacijos pareiškimai, kuriuose prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą esant visuomeninei reikšmei.
Seksualinis priekabiavimas yra baudžiamasis nusižengimas, dėl kurio baudžiamosios bylos procesas pradedamas, kai asmuo ar jo teisėtas atstovas kreipiasi su pareiškimu į teismą privataus kaltinimo tvarka.
Ikiteisminis tyrimas dėl seksualinio priekabiavimo pradedamas tik tuomet, kai galimai nukentėjęs asmuo dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų arba tuomet, kai nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę.
Išnagrinėjus prokuratūroje gautus galimai nukentėjusių asmenų pareiškimus, juose nurodytas detalesnes aplinkybes bei kitus proceso sprendimui priimti reikšmingus duomenis konstatuota, kad jų visuma yra pagrįstas pagrindas taikyti Baudžiamojo proceso kodekso 409 str. nuostatą dėl visuomeninės reikšmės ir pareiškimuose nurodytas galimai įvykdytas nusikalstamas veikas ištirti bei įvertinti atliekant ikiteisminį tyrimą.
Baudžiamojo kodekso 152 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir atlieka Vilniaus apylinkės prokuratūra.
Informacijos šaltinios – Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra.
