Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šią savaitę Alytuje esančioje padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilusio didžiulio gaisro.
Gaisro aplinkybės bus išsamiai ištirtos pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal LR Baudžiamojo kodekso 270 str. 2 d. (Aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimas).
Šiame tyrime bus siekiama išsiaiškinti gaisro kilmės priežastis, padarytą žalos dydį bei galimus to kaltininkus. Šiuo metu jau atliekami bei planuojami įvairūs ikiteisminio tyrimo proceso veiksmai, kuriais bus išsiaiškinta ar buvo laikomasi visų priešgaisrinės saugos reikalavimų. Taip pat bus tikrinami gamtosauginiai veiksmai bei įmonės, kurioje kilo gaisras, veikla.
Šį ikiteisminį tyrimą atlieka Alytaus VPK Kriminalinės policijos pareigūnai. Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Edita Naujokaitė. Ikiteisminis tyrimas pradėtas Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos kreipusis į Kauno apygardos prokuratūrą su prašymu išsamiai ištirti šio gaisro priežastis.
Baudžiamasis kodeksas už šią nusikalstamą veiką numato baudą, areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.
Informacijos šaltinis – Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Izabelė Bočkienė (Kaunas)
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras, išnagrinėjęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir tyrimui svarbią informaciją, konstatavo, kad Kauno apygardos prokuratūros prokuroro priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kurio metu buvo tiriama, ar Pravieniškių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje nebuvo piktnaudžiaujama bei galbūt daromos kitos nusikalstamos veikos, yra teisėtas ir pagrįstas.
Birželio 4 d. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl galimo apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pagal nustatytą tvarką šio nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo revizuotas šio skyriaus vyriausiojo prokuroro.
Suprantant, kad šiuo atveju sprendimas yra itin reikšmingas visuomenei ir susijęs su jos pasitikėjimu teisingumo sistema, šio nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą buvo pavesta patikrinti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui.
Atliekant nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pakartotinį patikrinimą, skundų iš Teisingumo ministerijos ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (PN-AK) nebuvo gauta.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2017 m. Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdyboje, įtariant, kad Pravieniškių PN-AK darbuotojai galimai piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, atlikdami viešuosius pirkimus, sudarydami finansiškai nenaudingas sutartis, pažeisdami viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus, apgaulingai tvarkė įstaigos buhalterinę apskaitą, dėl ko galbūt didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė Pravieniškių PN-AK ir valstybė. Tyrimas pradėtas gavus medžiagą iš Teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus.
Ikiteisminio tyrimo metu iš viso buvo ištirta keliasdešimt įtarimų sukėlusių viešųjų pirkimų bei įvairių paslaugų teikimo, pirkimo, nuomos sutarčių sudarymo bei vykdymo atvejų. Įvertinęs ir išanalizavęs tyrimo metu gautus duomenis, Kauno apygardos prokuratūros prokuroras nurodė, kad Teisingumo ministerijos auditorių nustatyti teisės aktų pažeidimai buvo padaryti, tačiau juos padariusiems asmenims nėra teisinio pagrindo taikyti griežčiausią – baudžiamąją – atsakomybę. Jis pabrėžė, kad už padarytus pažeidimus po atlikto tarnybinio patikrinimo buvo nubausta daugybė Pravieniškių PN-AK darbuotojų. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad pagal sutartis visi darbai buvo padaryti ir paslaugos suteiktos, nors jų pirkimų bei sutarčių vykdymo metu ir nustatyti procedūriniai pažeidimai, tačiau dėl jų nebuvo padaryta didelė žala.
Tyrimo metu negauta duomenų apie galimą kai kurių bendrovių protegavimą, apie gaunamą tarp ūkio subjektų ir valstybės įstaigos atstovų nepagrįstą turtinę naudą, apie santykių tarp įmonių ir Pravieniškių PN-AK atstovų palaikymą korupciniais ar kitokiais neteisėtais būdais.
Auditorių išvadoje nurodytos kaip nesumokėtos už išnuomotą turtą ar delspinigių sumos ikiteisminio tyrimo metu buvo sumokėtos, todėl prokuroro nutarime nurodyta ir tai, kad Pravieniškių PN-AK reali turtinė žala nebuvo padaryta.
Generalinės prokuratūros prokuroras, patikrinęs nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad Kauno apygardos prokuratūros prokuroro nutarimas pagrįstas išsamia ikiteisminio tyrimo duomenų analize ir tinkamu jų vertinimu.
Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo konstatuota, kad neteisingai apskaičiuojant šilumos gamybos kainą Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai buvo padaryta turtinė žala bei atsižvelgiant į tai, kad turimais duomenimis šiuo metu minėta žala civilinio proceso tvarka nėra išieškota, Kauno apygardos prokuratūroje pradėtas tyrimas dėl viešojo intereso gynimo.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į teisingumo ministrą, prašydamas įvertinti tarnybinės atsakomybės aspektu Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojos Rasos Kazėnienės šių metų liepos 17 d. viešoje erdvėje išsakytus teiginius, kurie menkina valstybės institucijos – Prokuratūros – autoritetą, pažeidžia jos nepriklausomumo principą, yra įžeidžiančio ir prokurorų orumą žeminančio pobūdžio.
Lietuvos advokatūra kreipėsi į vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną bei policijos generalinį komisarą Liną Pernavą prašydami paaiškinti, kodėl ketvirtadienį į teismą dėl kardomųjų priemonių nustatymo atvestiems įtariamiems advokatams bei teisėjams buvo uždėti antrankiai. Pasak advokatūros, prievartos priemonės – antrankiai, taikytini be būtinojo pagrindo ir yra perteklinės.
,,Nekaltumo prezumpcijos principas yra visa apimantis. Advokatūra šiandien oficialiai kreipėsi į generalinį policijos komisarą ir vidaus reikalų ministrą prašydama paaiškinti, kuo remiantis į teismą pristatytiems advokatams buvo taikytos prievartos priemonės – antrankiai. Konvojavimo taisyklės nustato tik keletą atvejų, kuomet konvojuojamiems asmenims gali būti taikoma ši prievartos priemonė“, – rašoma Advokatūros pranešime feisbuke.
Pasak Advokatūros, konvojavimo metu (pa)naudojamų specialiųjų priemonių, tarp jų ir antrankių, naudojimą detalizuoja Konvojavimo taisyklės. Konvojavimo taisyklėse numatyta, kad antrankiai ir surišimo priemonės gali būti panaudoti ypatingo konvojaus metu; asmenims, kurie linkę pabėgti ar užpulti; transporto priemonėse, kuriose nėra specialiųjų kamerų.
,,Norime aiškaus ir argumentuoto atsakymo, kokiu teisiniu pagrindu remiantis ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis, laikantis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto principo, advokatus, juos konvojuojant į teismą, buvo panaudota prievartos priemonė – antrankiai. Šią prievartą iliustruojantys vaizdai paplito visoje žiniasklaidoje. Tuo pačiu norime jūsų papildomai paklausti, kuo buvo pagrįstas (motyvuotas) ginkluotų ir veidą dengiančiomis kaukėmis lydinčių policijos pareigūnų dalyvavimas, kuomet kitus asmenis lydėjo arba civiliai apsirengę bei veidų neslepiantys pareigūnai“, – rašoma kreipimesi.
ELTA primena, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme ketvirtadienį buvo teikiami prokuratūros prašymai suimti teisėjų korupcijos bylos įtariamuosius. Teisme buvo rengiami posėdžiai, kuriuose sprendžiama dėl griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo. Vienas po kito įtariamieji į teismą buvo vedami su antrankiais.
Teismas leido suimti visus 18 įtariamųjų, dėl kurių suėmimo trečiadienį ir ketvirtadienį kreipėsi prokurorai Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl stambaus masto korupcinių veikų.
Pasak Generalinės prokuratūros, teisėjus Egidijų Laužiką, Viktorą Kažį, Valdimarą Bavėjaną, Henrichą Jaglinskį, Konstantiną Guriną, advokatus Giedrę Cimbolienę bei klaipėdietį Marių Navicką leista suimti 10 dienų, advokatą Aivarą Surblį – 14 dienų, advokatą Drąsutį Zagrecką bei dar tris asmenis – vienam mėnesiui, kitus šešis įtariamuosius – dviem mėnesiams.
Dar aštuoniems trečiadienį sulaikytiems įtariamiesiems skirtos kitos kardomosios priemonės.
Lietuvos karo policija radėjo tyrimą dėl galimo mėginimo realizuoti neteisėtai įgytą karinę ekipuotę.
Ketvirtadienį vienoje iš automagistralėje Klaipėda- Kaunas-Vilnius esančių degalinių Lietuvos kariuomenės karo policija sulaikė civilį asmenį. Jis galimai neteisėtai disponavo Lietuvos kariuomenei priklausančia samanų spalvos šiuo metu Lietuvos kariuomenėje naudojama karine ekipuote: šarvinėmis liemenėmis, taktinėmis liemenėmis, taktiniais daiktamaišiais ir kitu kariniu inventoriumi.
Asmuo po apklausos paleistas, Lietuvos kariuomenės Karo policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijai (LTPF) pasipildžius trimis teisėsaugos pareigūnų profesinėmis sąjungomis, ši organizacija tapo didžiausia Lietuvoje.
„Lapkritį mūsų nariais tapo Lietuvos policijos profesinė sąjunga (LPPS), Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga. Tapome didžiausia pareigūnų profesines sąjungas vienijančia organizacija. Šiuo metu mūsų jau yra per 4 tūkst. Tai – rimta komanda, galinti turėti kur kas daugiau įtakos tiek kalbantis su centrine valdžia, tiek padedant pareigūnams regionuose“, – teigia LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.
Vienos iš naujųjų narių – LPPS pirmininkės Romos Katinienės teigimu, LTPF pasirinkta kaip skaidri ir sąžininga organizacija. „Ne paslaptis, kad iki šio rudens buvome Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo dalimi. Deja, šios organizacijos vadovų tikslai ir požiūris į pareigūnus keičiasi ne į gera. Mes pasirinkome organizaciją, kuriai tikrai rūpi pareigūnai, o ne politinės ambicijos“, – sako R. Katinienė.
Ženkliai sustiprėjusi LTPF dar daugiau dėmesio skirs policijos reformos pokyčiams, siekiant ištaisyti Policijos departamento klaidas.
„Daug darbų yra ir ugniagesių, pasieniečių bei kitų pareigūnų „frontuose“. Niekada dar nebuvo taip bjauriai elgiamasi su pareigūnais, kaip daroma pastaruosius 2-3 metus. Darbo turime daug. O dabar – ir daugiau raumenų, kad neleistume pareigūnų vadams bei politikams ramiai snausti savo krėsluose“, – patikino LTPF pirmininkė.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis baigė ikiteisminį tyrimą ir Vilniaus apygardos teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje trys Latvijos piliečiai kaltinami neteisėtu grynųjų pinigų gabenimu.
2015 m. rugpjūčio mėn. 15 d. Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai Kauno apylinkėse sulaikė krovininį vilkiką, kurio vairuotojas į Latviją vežėsi beveik 700 tūkst. eurų.
Vairuotojas, Latvijos pilietis A. J., pareigūnams sakė, kad vilkikas tuščias, o jis pats tiesiog grįžtąs namo į Latviją. Tačiau detaliai patikrinus vilkiką „Scania“, kabinoje rasta šimtai tūkstančių eurų įvairiomis kupiūromis. Į juodus plastikinius maišelius supakuoti pinigai buvo išslapstyti įvairiausiose kabinos vietose – po sėdyne, lentynoje, taip pat vairuotojo asmeniniame krepšyje, tarp drabužių. Pinigų buvo pridėta į kavinuką, automagnetolos dėžę, tarp šaldytuve esančių maisto produktų, net į virtuvinį puodą. Iš viso pareigūnai vilkiko kabinoje aptiko 682 tūkst. eurų, kurių kilmės A. J. negalėjo paaiškinti, kaip ir to, kodėl mėgino juos vežtis slapta.
Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorų atlikto ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad 682 tūkst. eurų vilkiko vairuotojui 2015 m. rugpjūtį Rygoje perdavė Latvijos pilietis G. T. Jis, veikdamas organizuotoje grupėje ir siekdamas padaryti sunkų nusikaltimą, įtariama, organizavo neteisėtą, nepateikiant muitinės kontrolei, grynųjų pinigų pinigų gabenimą per Lietuvą. Į šią nusikalstamą veiką G. T. įtraukė dar vieną Latvijos pilietį U. M., kuriam pavedė užtikrinti saugų ir nekliudomą grynųjų pinigų gabenimą Lietuvos teritorijoje, lydint ir saugant neteisėtai grynuosius pinigus gabenantį vilkiką „Scania“.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, asmuo, įvežantis į Lietuvą iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar išvežantis iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos šalis grynuosius pinigus, kurių suma viršija 10 tūkst. eurų ar ją atitinkančią suma kita užsienio valiuta, muitinės pareikalavimu privalo deklaruoti gabenamus grynuosius pinigus, užpildydamas Grynųjų pinigų deklaraciją.
Planas neteisėtai gabenti grynuosius pinigus per Lietuvą žlugo muitinės pareigūnams sustabdžius vilkiką patikrai. Pareigūnams pasiteiravus, ar vairuotojas negabena draudžiamų daiktų, didelės sumos grynųjų pinigų, kurią reikėtų deklaruoti, vilkiką vairavęs A. J. sakė nieko tokio nevežąs. Muitinės pareigūnų atrasti nelegaliai vežti grynieji pinigai ir vilkikas, kuriais jie buvo gabenami, buvo sulaikyti.
Kaltinimai neteisėtą veiklą organizavusiam G. T., vilkiką vairavusiam A. J. bei šią transporto priemonę lydėjusiam U. M. pateikti dėl Muitinės apgaulės (Baudžiamojo kodekso 1991 str. 1 d.) , t. y. dėl įvežimo iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvą daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, jų nepateikiant muitinės kontrolei, bei dėl Bendrininkavimo organizuotoje grupėje (Baudžiamojo kodekso 24 str. 3 d. ir 25 str. 3 d.). Už tai jiems gresia bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo ir dokumento suklastojimo bei disponavimo suklastotu dokumentu.
Įtariama, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas M. Š. iš asmens priėmė žinomai suklastotus tikrus dokumentus, statinių techninius projektus bei išdavė statybos leidimus.
Vakar abu įtariamieji sulaikyti, jų gyvenamosiose vietose ir vieno jų darbo vietoje atliktos kratos.
Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
Šiandien ryte sulaikytas teisėjo papirkimu įtariamas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, dirbantis Mažeikiuose, Žilvinas Gžimaila.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Ž. Gžimaila įtariamas davęs 1000 eurų dydžio kyšį Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui už tai, kad nagrinėdamas vieną administracinę bylą šis teisėjas priimtų palankų sprendimą Ž. Gžimailos pažįstamam privačiam asmeniui, pažeidusiam Kelių eismo taisykles.
Ikiteisminio tyrimo duomenys taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad analogišką poveikį Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui galėjo daryti ir Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius.
Prokuroro nutarimu R.Antanavičiui šiandien suteiktas liudytojo, kuris turi teisę neduoti parodymų apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, statusas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (įskaitant ir įtarimų jam pareiškimą), suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo.
Šiuo metu vyksta būtini proceso veiksmai, sprendžiama dėl kardomosios priemonės skyrimo įtariamajam.
Generalinės prokuratūros pradėtą ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas, tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai.
Generalinio prokuroro E. Pašilio sprendimu, minėto prokuroro atžvilgiu šiandien pradėtas tarnybinis patikrinimas bei priimtas sprendimas dėl nušalinimo nuo pareigų tyrimo laikotarpiui.
„Visuomenė pagrįstai tikisi, kad prisiekęs tarnauti Lietuvos valstybei prokuroras savo pareigas vykdys laikydamasis įstatymų ir moralės normų, brangindamas jam suteiktą pasitikėjimą. Todėl tokie veiksmai, kurie grubiai pažeidžia esminius teisingumo, teisėtumo, sąžiningumo bei kitus prokuroro veiklos principus, griauna visuomenės pasitikėjimą prokuratūra, yra netoleruotini.“ –teigia generalinis prokuroras E. Pašilis.
Per pastaruosius kelerius metus (nuo 2014 m. pradžios) ikiteisminiai tyrimai dėl įvairių korupcinio pobūdžio veikų buvo pradėti 5 prokurorų atžvilgiu, du iš jų – šiemet. Du buvę prokurorai per šį laikotarpį teismų pripažinti kaltais. Iš viso šiuo metu yra atliekami du tokio pobūdžio ikiteisminiai tyrimai, vienos bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą, gavusi Seimo narių kreipimąsi dėl žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos, kad Seimo narys Artūras Skardžius gauna pajamų nuomodamas žemės sklypus vėjo jėgainių verslui plėtoti verslininkams, kurių interesus galimai gina Seime.
Vėjo jėgainės
Atliekant tyrimą bus surinkti, išanalizuoti duomenys ir įvertinta, ar buvo padaryta korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų rengiant ir svarstant atskirus teisės aktų projektus, kuriais reglamentuojamas vėjo energetikos ir kitų atsinaujinančių išteklių energetikos rūšių plėtros skatinimas.
Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jį kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas.
Praėjusią savaitę Seimas pavedė Seimo Antikorupcijos komisijai ištirti Seimo nario A. Skardžiaus veiklą.
Parlamentarai suteikė šiai komisijai laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus ir pavedė atlikti parlamentinį tyrimą dėl žiniasklaidoje paskelbtos informacijos, kad Seimo narys A. Skardžius galimai gavo asmeninės naudos darydamas poveikį Seimo, Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams, primena ELTA.
Antikorupcijos komisijai pavesta nustatyti, ar A. Skardžius darė poveikį fiziniams ar juridiniams asmenims, darydamas įtaką AB „Lietuvos energija” skelbto konkurso dėl Šilutės rajone numatyto plėtoti vėjo jėgainių parko prijungimo prie elektros tinklų sąlygų, kurį laimėjo UAB „Naujoji energija“, rezultatams; jeigu darė poveikį, kokiais konkrečiais veiksmais šis poveikis buvo padarytas.
Seimo Antikorupcijos komisija aiškinsis, ar Seimo narys A. Skardžius ar jo šeimos nariai gauna pajamų iš žemės nuomos Šilutės rajono Čiūtelių kaime, kai galutinė žemės naudotoja yra toje vietovėje įsteigto vėjo jėgainių parko konkurso laimėtoja ir eksploatuotoja UAB „Naujoji energija“, ir ar žemės nuomos kaina pagal sutartyje numatytas sąlygas, sklypo dydį ir paskirtį yra pagrįsta.
„Jei nuomos kaina laikytina nepagrįsta, kas leidžia konstatuoti esamos kainos nepagrįstumą ir kokia kaina būtų laikytina pagrįsta“, – toks klausimas pateiktas Antikorupcijos komisijai.
Parlamentinį tyrimą atliekanti komisija turės nustatyti, ar A. Skardžiaus ar jo šeimos narių sudarytose žemės nuomos sutartyse įrašyta žemės nuomos kaina keitėsi, jei keitėsi, kada ir dėl kokių priežasčių. Komisija domins ir tai, ar A. Skardžius asmeniškai nedarė įtakos valstybės institucijoms, kad padidėtų elektros energijos supirkimo, tuo pačiu ir žemės nuomos kaina. Jei įtaka buvo daroma, Antikorupcijos komisija turės nustatyti, kokiais konkrečiais veiksmais ji pasireiškė.
„Ar A. Skardžius kaip nors dalyvavo svarstant ar priimant šiuo metu galiojančio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, Specialiųjų tyrimų tarnybos požiūriu, ydingą nuostatą, kad verslininkai, savo lėšomis jūroje atlikę poveikio aplinkai vertinimą dėl vėjo jėgainių parkų statybos, įgyja teisę reikalauti be konkurso statyti toje teritorijoje vėjo jėgainių parką, ar teikė pasiūlymus dėl šios nuostatos įrašymo“, – toks klausimas pateiktas Seimo nutarime.
Parlamentinio tyrimo metu bus atsakyta, ar A. Skardžius gavo asmeninės naudos iš sprendimų, kuriuos priimant jis asmeniškai dalyvavo ar galimai paveikė kitų institucijų sprendimus kaip asmuo ar Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos vadovas.
Taip pat numatyta įvertinti antikorupciniu aspektu A. Skardžiaus teiktus pasiūlymus dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo.
Ji turės išsiaiškinti ir tai, kokie fiziniai ar juridiniai asmenys valdo Baltarusijos įmonę „Investenergostroj“, kuriai paskolą yra suteikę A. Skardžiaus šeimos nariai, įsigiję tos įmonės akcijų, kokie šių asmenų ryšiai su A. Skardžiumi, ar jie neturėjo įtakos Seimo nario parlamentinei veiklai.
Seimo Antikorupcijos komisija iki šių metų lapkričio 10 d. turės atlikti parlamentinį tyrimą ir pateikti Seimui išvadas.
Beje, A. Skardžius atsidūrė ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijos akiratyje. Ši komisija nutarė pradėti tyrimą dėl jo galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto.
Etikos sargai atsižvelgė į Seimo narės Aušros Maldeikienės prašymą išnagrinėti žiniasklaidoje pateiktą informaciją dėl galimai supainiotų Seimo nario A. Skardžiaus privačių ir viešųjų interesų.
Tyrimas pradėtas ir vykdant Seimo pavedimą Etikos ir procedūrų komisijai išnagrinėti ir pateikti išvadas dėl Seimo nario A. Skardžiaus veiklos suderinamumo su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Seimo statuto ir kitų teisės aktų nuostatomis.
Birželio 20 d. Seimas priėmė tokį Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio pateiktą protokolinį nutarimą, primena ELTA.
Seimas pavedė etikos sargams nustatyti, ar A. Skardžius tinkamai deklaravo savo privačius interesus, ar nekyla interesų konfliktas A. Skardžiui einant Seimo nario pareigas dėl nuomojamos žemės subnuomininko UAB „Naujoji energija“ veiklos – vėjo jėgainių parko eksploatacijos.
Seimo Etikos ir procedūros komisija taip pat turės nustatyti, ar Seimo nariui A. Skardžiui dėl jo šeimos turimos žemės nuomos sutarties su UAB „Renovacijos partneriai“ nekyla viešųjų ir privačių interesų konfliktas svarstant Seime klausimus, kurie yra tiesiogiai susiję su Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimais, reglamentuojančiais vėjo energetiką.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija turės pateikti Seimui išvadas bei pasiūlymus iki šių metų rugsėjo 1 d.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo AB „Lietuvos geležinkeliai“ filiale „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“.
Lietuvos geležinkeliai
Atliekant ikiteisminį tyrimą pareigūnai nustatė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ direktorius galimai savavališkai, neorganizavus viešojo pirkimo ir prieštaraujant vidinei tvarkai, leido vienai įmonei geležinkelio apsaugos zonoje (iki 20 metrų nuo geležinkelio) neatlygintinai atlikti darbus bei aplaidžiai vykdydamas pareigas nekontroliavo tų darbų atlikimo.
Taip pat „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ direktorius, piktnaudžiaudamas savo, kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens padėtimi, galimai leido paslaugų teikimo metu tai pačiai įmonei neatlygintinai pasiimti turtą, kuris pagal galiojantį reglamentavimą turėjo priklausyti UAB „Geležinkelių aplinkosaugos centras“. Tokiais veiksmais buvo padaryta didesnė nei 250 MGL turtinė žala.
Įtarimai kol kas niekam nėra pareikšti. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
2016 metais Klaipėdos valdyboje pradėta 15 ikiteisminių tyrimų, teismai išnagrinėjo 12 STT Klaipėdos valdybos pareigūnų tirtų bylų. 12 asmenų nuteista dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba, prekybos poveikiu ir kitų korupcinio pobūdžio nusikaltimų.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Gintarė Meškauskienė baigė ikiteisminį tyrimą ir perdavė į teismą nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje Marijampolės apskrities gyventojas kaltinamas dviejų savo mažamečių dukterų tvirkinimu.
Apie galimą mažamečių tvirkinimą teisėsaugos pareigūnams šiemet vasarį pranešė šią šeimą lankanti socialinė darbuotoja. Jai vieno apsilankymo metu apie tai pasipasakojo pačios mergaitės.
Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariamasis iš pradžių buvo dviem paroms sulaikytas, o vėliau prokurorės prašymu teismas jį įpareigojo gyventi skyrium nuo šeimos, nesiartinti prie nukentėjusiomis pripažintų dukterų.
Ikiteisminį tyrimą atliko Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjai, o jam vadovavo Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Gintarė Meškauskienė.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad tėvas savo mažametes dukras galimai tvirkino ne vieną kartą. Įtariama, kad vyras joms yra siūlęs atlikti seksualinio pobūdžio veiksmus, jų akivaizdoje vaikščiojęs nuogas, dažnai joms girdint ir matant žiūrėdavęs pornografinio pobūdžio filmus. Į pačių dukterų bei žmonos pastabas ir reikalavimus liautis nederamai elgtis, jis nekreipdavęs dėmesio.
Pasak prokurorės G. Meškauskienės, mergaičių mama dėl socialinių įgūdžių stokos pati nesiėmė iniciatyvos kreiptis pagalbos į teisėsaugą dėl galimai nusikalstamo sutuoktinio elgesio. Vis dėlto, į namus atvykus socialinei darbuotojai, ji paragino mergaites papasakoti, kas vyksta namuose.
„Pats kaltinamasis savo kaltę neigia ir tvirtina, kad nieko blogo dukterų atžvilgiu nedarė“, – sakė prokurorė G. Meškauskienė. Prokurorės teigimu, vyras anksčiau yra teistas, taip pat – ir dėl smurto prieš žmoną bei vieną iš dukterų.
Už mažamečio asmens tvirkinimą LR baudžiamasis kodeksas numato laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.
Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo šaunamojo ginklo laikymo taisyklių pažeidimo pagal LR Baudžiamojo kodekso 255 str. 1 d.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus trijų Seimo narių pasirašytą pareiškimą.
Baudžiamojo kodekso 255 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai juo pasinaudoti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Šis ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimu sujungtas su anksčiau prokuratūroje pradėtais ir atliekamais keturiais ikiteisminiais tyrimais dėl galimo seksualinio priekabiavimo pagal LR Baudžiamojo kodekso 152 str. 1 d. Toks sprendimas priimtas įvertinus bendras tiriamiems atvejams aplinkybes. Tyrimo metu bus siekiama išsamiai atskleisti, įtariama, padarytas nusikalstamas veikas, bei tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą.
Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir atlieka Vilniaus apylinkės prokuratūra.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra.
Vilniaus apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminio tyrimo procesą dėl galimo seksualinio priekabiavimo pagal Baudžiamojo kodekso 152 str. 1 d., gavus keturių galimai nukentėjusių asmenų pareiškimus.
Dėl šiuose pareiškimuose minimų seksualinio priekabiavimo atvejų prokuratūroje taip pat gauti ir Seimo narių grupės bei vienos visuomeninės organizacijos pareiškimai, kuriuose prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą esant visuomeninei reikšmei.
Seksualinis priekabiavimas yra baudžiamasis nusižengimas, dėl kurio baudžiamosios bylos procesas pradedamas, kai asmuo ar jo teisėtas atstovas kreipiasi su pareiškimu į teismą privataus kaltinimo tvarka.
Ikiteisminis tyrimas dėl seksualinio priekabiavimo pradedamas tik tuomet, kai galimai nukentėjęs asmuo dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų arba tuomet, kai nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę.
Išnagrinėjus prokuratūroje gautus galimai nukentėjusių asmenų pareiškimus, juose nurodytas detalesnes aplinkybes bei kitus proceso sprendimui priimti reikšmingus duomenis konstatuota, kad jų visuma yra pagrįstas pagrindas taikyti Baudžiamojo proceso kodekso 409 str. nuostatą dėl visuomeninės reikšmės ir pareiškimuose nurodytas galimai įvykdytas nusikalstamas veikas ištirti bei įvertinti atliekant ikiteisminį tyrimą.
Baudžiamojo kodekso 152 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir atlieka Vilniaus apylinkės prokuratūra.
Informacijos šaltinios – Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra.
Šiaulių apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą siekiant išsiaiškinti, kodėl avarijoje Lyduvėnuose (Raseinių rajone) žuvusiųjų kūnai buvo netinkamai identifikuoti ir artimiesiems laidoti atiduotas visiškai svetimo vyro kūnas.
Ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams.
Žiniasklaidai paviešinus, kad po Lyduvėnuose įvykusios avarijos motina palaidojo ne savo žuvusį sūnų, o kartu su juo važiavusį ir taip pat toje avarijoje žuvusį svetimą žmogų, prokuratūra kartu su policija ėmėsi visų reikalingų priemonių, kad kuo skubiau būtų išspręsta žuvusiojo artimiesiems skausminga situacija.
Penktadienį pakartotinai buvo atliktas žuvusiojo identifikavimas ir motinai buvo leista laidoti savo sūnų.
Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gabrielė Gendvilaitė (Šiauliai).
Panevėžio apygardos prokuratūra Aukščiausiajam Teismui apskundė žemesnių instancijų teismų išteisinamuosius nuosprendžius baudžiamojoje byloje, kurioje buvęs Seimo narys V. M. buvo kaltinamas sukčiavimu, kyšininkavimu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, o lobistas A. R. – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi.
Kasaciniame skunde Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Mindaugas Rimkus išdėstė argumentus, kodėl nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2015 metų liepos 24 dieną bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 metų lapkričio 25 dieną priimtais nuosprendžiais, išteisinusiais abu teisiamuosius.
„Kasacinis skundas pateiktas dėl teismų netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, teismams vertinant byloje surinktus įrodymus“, – sakė prokuroras M. Rimkus. Prokuroro teigimu, žemesniųjų instancijų teismai dalį byloje surinktų duomenų vertino neišsamiai, o dėl dalies įrodymų iš viso nepasisakė.
Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnai ikiteisminį tyrimą atliko dėl įtarimų jiems sukėlusios 2009-2011 metais vykdytos V. M. ir A. R. veiklos. Šiam tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai. V.M. buvo kaltinamas, kad 2009 metų pavasarį, jam būnant Seimo nariu, vilnietis E. B. jo nurodymu įsteigė labdaros ir paramos fondą „Paramos iniciatyvos“, į kurį dalis rėmėjų pervestų lėšų galimai buvo pasisavintos V. M. Pareigūnai įtarė, kad nors oficialiai fondas buvo skirtas pagyvenusių žmonių ir žmonių su negalia asociacijoms ir organizacijoms paremti, iš jo tuomečio Seimo nario V. M. reikmėms buvo panaudota apie 58 tūkst. litų (16 tūkst. 800 eurų).
Ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų surinktais duomenimis, nors fondas buvo įsteigtas E. B. vardu, galimai faktinis jo vadovas buvo V. M. – jis pats ieškojo rėmėjų, skirstė gautą paramą, nors pagal įstatymus, būdamas Seimo nariu tokia veikla užsiimti negalėjo. V. M. taip pat buvo kaltinamas, kad iš fondo oficialaus vadovo E. B. išsireikalavo ir kyšį – daugiau nei 2 tūkst. litų (608 eurų) vertės fotoaparatą.
Buvo įtariama, kad kai kurie minėtam labdaros fondui po kelias dešimtis tūkstančių litų aukoję verslininkai už tai sulaukė V. M. pagalbos Seime registruojant ir priimant jų verslui palankius įstatymus. Tyrimo metu surinkti duomenys leido įtarti, kad tokiems sandoriams įvykti padėjo lobistas A. R., kuris prieš tai V. M. ir padėjo įkurti labdaros ir paramos fondą.
Lobistas A. R. šioje byloje buvo kaltinamas, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, galimai atliko nesuderinamus su teisėta lobistine veikla veiksmus ir taip piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi.
Įtariama, kad A. R. galimai ne tik padėjo V. M. įsteigti fondą „Paramos iniciatyvos“, tačiau vėliau surado rėmėją, kuris turėjo interesų dėl jo verslui svarbių įstatymų registravimo ir priėmimo Seime bei įkalbėjo jį paremti neoficialiai Seimo nario V. M. valdomą paramos ir labdaros fondą. Kai kuriuose dalykiniuose susitikimuose, kuriuose su Seimo nariu V. M. buvo aptariama galimybė inicijuoti A. R. atstovaujamoms bendrovėms palankių įstatymų svarstymą ir priėmimą Seime bei vyko kalba apie fondo „Paramos iniciatyvos“ rėmimą, dalyvavo ir pats lobistas A. R.
Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė (Panevėžys).
Atsižvelgiant į papildomai gautus duomenis, Generalinėje prokuratūroje priimtas sprendimas ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo kai kuriose Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose pavesti organizuoti ir kontroliuoti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui.
Atlikti ikiteisminį tyrimą pavesta Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybai.
Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis sprendimą pradėti minėtą ikiteisminį tyrimą priėmė šių metų vasario 7 d., išnagrinėjęs asmens pateiktą skundą dėl Specialiųjų tyrimų tarnyboje anksčiau priimto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir skundo nagrinėjimo metu gavęs papildomų duomenų bei reikšmingų finansinių bei kitų dokumentų.
Atsižvelgiant į tai, kad šis ikiteisminis tyrimas sukėlė didžiulį rezonansą visuomenėje, pateikiame su tuo susijusių sprendimų chronologiją:
2016-12-21 Specialiųjų tyrimų tarnybos Pareiškimų nagrinėjimo skyriuje, išnagrinėjus pareiškėjos skundą, priimamas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nesant požymių nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio „Piktnaudžiavimas“ 1 dalyje. Pareiškimo nagrinėjimo metu pareiškėja buvo apklausta, tikslinami jos pareiškime nurodyti duomenys.
2016-12-22 pareiškėja informuojama apie priimtą sprendimą bei galimybę LR BPK nustatyta tvarka jį skųsti per 7 dienas. Visa surinkta medžiaga perduodama įvertinti Valstybės kontrolei, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, Viešųjų pirkimų tarnybai bei Teisingumo ministerijai.
2016-12-22 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pateikiamas Generalinei prokuratūrai.
2017-01-09, susipažinus su STT pateikta medžiaga, Generalinėje prokuratūroje priimamas sprendimas, jog minėtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra teisėtas ir pagrįstas.
2017-01-17 Generalinėje prokuratūroje gaunamas pareiškėjos skundas dėl minėto STT nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nagrinėjant skundą pareiškėja pateikia prokuratūrai papildomų duomenų bei reikšmingų dokumentų.
2017-02-07 Generalinėje prokuratūroje priimamas nutarimas panaikinti STT nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį ir 229 straipsnį.
Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio nurodymu šiandien pradedamas tarnybinis patikrinimas dėl 2016 m. gruodžio 1 d. priimto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nežymaus mažamečio vaiko sveikatos sutrikdymo.
Kauno apylinkės prokuratūros Kėdainių skyriuje, prokuratūros vadovų sprendimu, taip pat pradedamas kompleksinis viso skyriaus veiklos patikrinimas.
Aukštesniam prokurorui patikrinus minėtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, priimtas sprendimas jį atnaujinti ir toliau tirti apjungus su Kauno apygardos prokuratūroje pradėtu ikiteisminiu tyrimu. Atlikti šį ikiteisminį tyrimą pavesta Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Šį rytą nuo patirtų sužalojimų mažamečiam vaikui mirus, ikiteisminis tyrimas perkvalifikuotas į tyrimą dėl tyčinio nužudymo. Tyrimui vadovaujantis Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras V. Gataveckas kreipėsi į teismą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo dviems įtariamiesiems.
Generalinės prokuratūros vadovybė taip pat priėmė sprendimą nedelsiant patikrinti visus nutrauktus ikiteisminius tyrimus, kurių metu buvo tirtos aplinkybės, susijusios su galimai nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiais nepilnamečiais.
Siekiant, kad tokio pobūdžio ikiteisminiai tyrimai būtų atliekami kiek įmanoma kokybiškiau ir išsamiau, artimiausiu metu taip pat bus papildytos ir generalinio prokuroro rekomendacijos, kuriose aukštesniam prokurorui bus nurodyta privaloma tvarka atlikti tokių nutrauktų ikiteisminių tyrimų patikrinimą.
Atsižvelgiant į šiandien inicijuotų ir jau pradėtų vykdyti priemonių eigą bei rezultatus, taip pat dalyvaujant šiuo klausimu organizuojamose diskusijose, pasitarimuose su kitomis atsakingomis institucijomis, prokuratūra artimiausiu metu svarstys ir kitas tikslines priemones.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai baigė ikiteisminį tyrimą ir uostamiesčio teismui perdavė bylą, kurioje vyras kaltinamas tuo, kad viešai niekino ir skatino neapykantą žmonių grupėms dėl jų tautiškumo, seksualinės orientacijos, įsitikinimų ir pažiūrų.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2013 m. lapkritį Klaipėdos rajono gyventojas V. L., naudodamasis savo socialinio tinklo Facebook paskyra, paskelbė vieno leidinio santrauką ir paskaitos rusų kalba teksto vertimą, kuriame buvo skleidžiamos melagingos žinios apie žydus, su jais susijusius visuomeninius ir politinius reiškinius. Vėliau po savo įrašu vyras parašė du komentarus, kuriuose viešai tyčiojosi iš žydų, homoseksualų ir Lietuvoje veikiančių politinių partijų narių.
Tačiau tuo vyro neapykanta viešojoje erdvėje nesibaigė. Praėjusių metų spalį V. L., naudodamasis savo socialinio tinklo Facebook paskyra, taip pat įvairiais kitais tinklalapiais, paskelbė tekstą, kuriame dar kartą viešai skatino neapykantą Lietuvos žydams, taip pat pritarė SSSR įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką ir jos gyventojus. Vyras socialinėje erdvėje neigė ir šiurkščiai menkino praėjusiame amžiuje rusų įvykdytus nusikaltimus žmogiškumui.
V. L. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino ir teigė, kad tikslo priešinti tautas ir kiršinti visuomenę neturėjo, tiesiog išsakė savo nuomonę.
„Džiaugiuosi, kad bendro darbo su policijos pareigūnais dėka pavyko surinkti pakankamai įrodymų, kad asmuo, kuris viešai skatino neapykantą įvairioms žmonių grupėms bei viešai pritarė SSRS įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką ir jos gyventojus, būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Taip pat norėtųsi priminti, kad derėtų atsakingai reikšti savo mintis viešai, nes žodžio laisvė jokiu būdu nepaneigia įstatymų, draudžiančių užgaulioti, niekinti ar žeminti, normų“, – teigė Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Saulius Galminas, vadovavęs šiam ikiteisminiam tyrimui.
Už kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę gresia bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ignė Rotautaitė (Klaipėda).
Įvertinęs surinktus ikiteisminio tyrimo duomenis ir jo apimtį, Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Vytautas Jurkevičius priėmė nutarimą sudaryti prokurorų ir policijos pareigūnų tyrimo grupę.
Ikiteisminį tyrimą pavesta kontroliuoti Klaipėdos apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui.
„Toks nutarimas buvo priimtas siekiant, kad galimai padaryta nusikalstama veika būtų ištirta kuo išsamiau, o tyrimas atliktas objektyviai ir per kuo trumpesnį laiką“, – teigė Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Vytautas Jurkevičius.
Šių metų spalio 6 dieną Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pasiekė anoniminė informacija apie galimą rinkėjų papirkinėjimą. Atlikus pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus nustatyta, kad Šilutės gyventojai per pirmąjį rinkimų turą į Lietuvos Respublikos Seimą už alkoholį, cigaretes ir grynuosius pinigus rinkėjams siūlė balsuoti už kandidatus, priklausančius vienai iš partijų.
Buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl bandymų papirkti rinkėjus. Šių metų spalio 12 dieną buvo priimtas nutarimas minėtus tyrimus sujungti.
Atliekant tolimesnius ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo nustatyti keli įtariamieji. Vakar atliktos kratos jiems priklausančiose gyvenamosiose ir kitose patalpose. Šiuo metu byloje atliekami kiti būtini procesiniai veiksmai.
Baudžiamojo kodekso 172 straipsnyje numatyta, kad trukdymas pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Rinkėjo balsavimas už atlygį, siūlymasis balsuoti už atlygį ar kurstymas tai daryti rinkimuose ar referendume užtraukia administracinę atsakomybę ir baudą nuo 289 iki 579 eurų.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos prokuratūra.
Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo be leidimo, kurio, kreipdamasis į prokuratūrą, prašė Europos Parlamento narys Rolandas Paksas.
R. Pakso pareiškime nurodyta, kad šių metų liepos 11 d. viename internetiniame portale buvo paskelbta publikacija, kurioje, pareiškėjo nuomone, buvo paviešinti Generalinės prokuratūros atliekamo ikiteisminio tyrimo duomenys, manipuliuojama faktais, kurie neatitinka tikrovės, ir tuo šiurkščiai pažeidžiami esminiai baudžiamojo proceso principai – nekaltumo prezumpcijos, teisingo bylos nagrinėjimo bei kiti.
Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamente išnagrinėjus R. Pakso pareiškimą, prie jo pridėtą publikacijos stenogramą bei pareiškimo nagrinėjimo metu surinktus duomenis, buvo padaryta išvada, kad minėtoje publikacijoje minimi duomenys, susiję su ikiteisminiame tyrime tiriamomis galimai įvykdytų korupcinių veikų aplinkybėmis, buvo pateikti generalinio prokuroro kreipimesi į Europos Parlamento pirmininką Martiną Schulzą dėl R. Pakso, kaip Europos Parlamento nario, teisinio imuniteto atšaukimo.
Minėtas prašymas Europos Parlamento pirmininkui buvo rengtas pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisykles ir jame buvo atskleista tiek ikiteisminio tyrimo duomenų, kiek ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras manė esant reikalinga ir leistina šio klausimo nagrinėjimui Europos Parlamente.
Kreipimesi į Europos Parlamentą nebuvo nustatyta jokių apribojimų dėl pateikiamų duomenų skelbtinumo, todėl nagrinėjamu atveju šios informacijos paskelbimas žiniasklaidoje negali būti vertinamas kaip neteisėtas neskelbtinų ikiteisminio tyrimo duomenų paviešinimas ir už jos paskelbimą baudžiamoji atsakomybė negali kilti.
Šį nutarimą pareiškėjas gali skųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui per 7 dienas nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.
