Nors daugelį metų ne kartą buvo siūloma kartu naudoti sveikus dantis ir implantus protezavimui prilaikyti, yra tik nedaug duomenų apie ilgalaikę šio gydymo metodo sėkmę. Buvo pranešta, jog dantų implantavimas gali turėti skirtingus sėkmės rodiklius.
Nestandžiosios jungtys
Mokslo visuomenėje pateiktas argumentas, kad skirtingos reakcijos į jėgas tarp implantų ir natūralių dantų gali turėti neigiamos įtakos gydymo rezultatams, todėl buvo pasiūlyta naudoti nestandžias jungtis. Visgi biomechaniniai tyrimai rodo, kad jėgos pasiskirstymas nuo suprastruktūros link atraminių dantų atsiranda, kai naudojamos nestandžiosios jungtys. Nors klinikiniai duomenys rodo, kad komplikacijų, susijusių su suprastruktūra ir implantais, dažnis yra mažesnis, danties pažeidimo dažnis pastebimas naudojant nestandžias jungtis. Atrodo, kad tai nepriklauso nuo specifinės nestandžiosios jungties konstrukcijos. Naudojant standžiąsias jungtis padidėja kaulų nykimas aplink implantus, nors didelių implantų priaugimo rodiklių skirtumų nepastebėta.
Pasekmių įvairovė gali būti susijusi su tuo, kad laikui bėgant didėja danties įsiskverbimo ir kitų komplikacijų dažnis, o daugiau komplikacijų atsiranda po 3 metų. Taigi, trumpesnės trukmės tyrimai rodo geresnius klinikinius rezultatus negu gali būti realiu atveju.
Perspektyvus vertinimas atskleidė, kad per 5 metus pažeidimų dažnis nestandžioje grupėje yra 66%, palyginti su 44% nelanksčiųjų grupėje. Šie skaičiai yra žymiai didesni, nei buvo pranešta kituose tyrimuose, galbūt todėl, kad tyrimo planas leido įvertinti net nedidelius pažeidimo lygius. Tame pačiame tyrime buvo pranešta apie dantų praradimą dėl šaknies lūžio naudojant tiek standžias, tiek nestandžias jungtis. Bendras didesnis komplikacijų dažnis buvo praneštas nestandžiųjų grupėje.
Nickening ir kt. pranešė apie didesnį techninių komplikacijų dažnį, kai buvo naudojamos nestandžiosios jungtys. Tai prieštarauja kitų klinikinių tyrimų išvadoms ir biomechaninių tyrimų išvadoms, rodančioms didesnį suprastruktūros įtempimą, kai naudojamos standžios jungtys.
Periodonto įtaka implantavimui
Svarbus veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti, yra periodonto atramos, skirtos atraminiams dantims, dydis. Sumažėjusi periodonto atrama ant atraminių dantų padidina jėgas, veikiančias likusį atraminį kaulą ir implantą. Tame pačiame tyrime buvo įrodyta, kad naudojant standžią jungtį padidėja restauracijai ir implantui tenkančios jėgos, tačiau sumažėja kaulą veikiančios jėgos.
Daugumos klinikinių tyrimų metu buvo pastebėtas šiek tiek didesnis kaulo nykimas aplink implantus, kurių restauracija buvo įstatyta į dantį, palyginti su tais, kurie buvo visiškai implantuoti. Tačiau nebuvo pranešta, kad šis atradimas įtakojo trumpalaikį implantų efektyvumą. Naudojant vidinę šešiakampę implanto atramos jungtį, padidėja protezo stabilumas. Tai rodo, kad išorinės atramos naudojimas šiais atvejais yra palankus.
Dantų ir implantų derinys, padedantis atkurti restauraciją, duoda mažesnį ilgalaikės sėkmės rodiklį nei naudojant vien implantus. Jei šio derinio naudojimo išvengti nepavyksta, tada naudojant standžias jungtis tik su periodontiškai nepažeistus dantis, sėkmės rodikliai yra didesni.
2023.04.14; 09:00
