Galimas incidentas Astravo AE. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Sekmadienį Radiacinės saugos centras (RSC) pranešė apie galimą incidentą Astravo AE. Pasak RSC, radiacinis fonas Lietuvoje lieka nepakitęs.
„Pranešame, kad Baltarusijos informacinėje erdvėje pasirodė informacija apie galimą incidentą Baltarusijos atominėje elektrinėje. Teigiama, kad šis incidentas galimai susijęs su reaktoriaus aušinimo sistemos gedimu“, – sakoma pranešime.
Pasak RSC pranešimo, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) kreipėsi į atsakingas Baltarusijos institucijas, prašydama pateikti informaciją apie saugos situaciją Baltarusijos atominėje elektrinėje.
Oficialios informacijos iš Baltarusijos atsakingų žinybų šiuo metu nėra gauta.
RSC teigimu, ankstyvojo perspėjimo ir informavimo sistemos (RADIS) teikiami aplinkos dozės galios matavimo rezultatai yra nuolatos stebimi, todėl apie bet kokį gręsiantį pavojų, susijusį su radioaktyviųjų medžiagų pasklidimu aplinkoje, gyventojai būtų informuoti nedelsiant.
Tryre tylos minute pagerbtos mirtino incidento aukos. EPA-ELTA nuotr.
Vokietijos Tryro miestas ketvirtadienį tylos minute pagerbė aukas, žuvusias prieš dvi dienas per incidentą, kai į pėsčiųjų zoną įsirėžė automobilis.
13 val. 46 min. vietos laiku (14 val. 46 min. Lietuvos laiku), tuo metu, kai antradienį įvyko ataka, Tryro gyventojai sustojo pagerbti incidento aukų. Tuo pat metu aidėjo bažnyčių varpai.
„Parodykime, kokie stiprūs ir palaikantys yra šio miesto žmonės. Tryras laikosi išvien“, – kalbėdamas priešais miesto rotušę, sakė Tryro meras Wolframas Leibe.
Prie antikinių Porta Negra vartų, netoliese incidento vietos, susirinko apie 500 žmonių.
Incidentą, kaip manoma, sukėlė 51-erių vyras, jis tyčia automobiliu įsirėžė pėsčiųjų zoną. Žuvo penki žmonės, trys jų buvo moterys, 25-erių, 52-ejų ir 73-ejų metų amžiaus. Taip pat žuvo 45-erių vyras ir jo mažametė dukra.
Dar 18 žmonių buvo sužeisti, šeši patyrė rimtų sužalojimų.
Įtariamasis yra sulaikytas, jam, be kita ko, pareikšti kaltinimai nužudymu.
Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
Aplinkosaugos ir ekologijos klausimais besirūpinanti Baltarusijos nevyriausybinė organizacija „Ekodom“ pranešė, kad, jos duomenimis, bandymų metų Astravo atominėje elektrinėje (AE) įvyko incidentas, rašo portalas „Delfi.“
„Praėjusį šeštadienį gavome informaciją apie galimai avarinę situaciją ir su ja susijusį pirmojo Baltarusijos AE energobloko atsarginės reaktoriaus aušinimo sistemos gedimą“, – rašo „Ekodom“, kurį cituoja „Delfi.”
Pasak portalo, skelbiama, kad organizacijos duomenimis, baigiant hidrotestavimus Astravo AE įvyko didelio masto avarija. Dėl neatidaryto vožtuvo išpumpuojant skystį bandymų pabaigoje buvo apgadinta pirmojo reaktoriaus avarinio aušinimo sistemos cisterna.
Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos patarėja visuomenės informavimui Asta Mensonė „Delfi“ nurodė, kad dėl informacijos apie galimą incidentą Astravo AE, Baltarusijos žiniasklaidoje pasirodžiusios pirmadienį, kreiptasi į šios šalies Ekstremaliųjų situacijų ministeriją.
Tuo metu Energetikos ministerija portalui nurodė, jog oficialios informacijos apie incidentą neturi. Užsienio reikalų ministerija teigė, kad gyventojams nėra jokio pagrindo nerimauti ar vartoti kalio jodido tabletes.
Baltarusijos Užsienio reikalų ministerijai trečiadienį įteikta Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos nota dėl oficialios informacijos apie energetinio paleidimo metu įvykusį incidentą Baltarusijos atominėje elektrinėje (Astravo aikštelėje) pateikimą.
Užsienio reikalų ministerija pažymi, kad Lietuvai ir visai tarptautinei bendruomenei yra svarbu vadovautis oficialia bei faktais paremta informacija apie situaciją Baltarusijos atominėje elektrinėje. Todėl prašoma operatyvaus Baltarusijos atsakymo dėl įvykusio incidento, jo priežasčių ir įtakos atominės elektrinės paleidimo procesui bei branduolinės saugos užtikrinimui.
Notoje taip pat pažymėta saugos kultūros užtikrinimo atominėje elektrinėje Baltarusijoje svarba ir dar kartą išsakytas raginimas Baltarusijai sustabdyti atominės elektrinės paleidimo darbus, kol nebus įgyvendinti aukščiausi branduolinės saugos standartai, aplinkosaugos reikalavimai bei atsparumo testų proceso metu pateiktos rekomendacijos pilna apimtimi.
ELTA, remdamasi tut.by., jau skelbė, kad Astravo atominėje elektrinėje (AE) sprogus keliems įtampos transformatoriams viename iš agregatų, susijusiame su generatoriumi, sekmadienį Astravo AE nustojo gaminti elektros energiją.
„Reaktoriaus saugumui tokie incidentai įtakos neturi. Bet jei transformatoriuje buvo gaisras, Baltarusijos AE paleidimą pramoniniam eksploatavimui teks atidėti tokiam laiko tarpui, kuris reikalingas įrangai suremontuoti“, – rašo belatom.by.
Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos atstovas spaudai Vitalijus Novickis patikino, jog incidentas Baltarusijos atominėje elektrinėje – ne jo žinybos kompetencijoje, nes „200 proc., kad gaisro ten nebuvo“.
Baltarusijos AE informacijos centro viršininkas Eduardas Sviridas paprašė palaukti oficialaus komentaro, kurį jis šiuo metu rengia.
„Litgrid“ Sistemos valdymo centre antradienį 11.06 val. užfiksavus duomenis, rodančius elektros gamybą AE, „Litgrid“ nuo 11.38 val. nustatė 0 megavatų pralaidumą komerciniam elektros srautui iš Baltarusijos.
Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, kuris yra nuo Vilniaus už 50 kilometrų. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.
Lietuva kritikuoja projektą, kuris, šalies atstovų nuomone, realizuojamas pažeidžiant branduolinio saugumo reikalavimus.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas sako, kad departamentas nėra gavęs oficialios informacijos dėl Astravo atominės elektrinės (AE) paleidimo datos.
„Departamentas nėra gavęs jokios oficialios informacijos iš mūsų Rytų kaimynų, kurioje būtų nurodyta, kokią dieną ir koks procesas būtų pradėtas vykdyti Astravo AE. Kaip matėme iš viešosios erdvės, jau du mėnesiai vyksta fizikiniai elektrinės bandymai. Mūsų supratimu, pačio proceso testavimo išryškėję trūkumai turėtų būti šalinami. Kokiu periodiškumu, kokie trūkumai išryškėjo, tokios informacijos neturime“, – LRT radijui sakė M. Kanapickas.
Jo vertinimu, po įvykio Astravo AE turėtų praeiti apie dvi savaites, kad tai keltų didelį pavojų visų Lietuvos žmonių gyvybei ar sveikatai.
„Jeigu analizuojame ir šiai dienai nustatytą pavojingiausią scenarijų, vertinant vėjo kryptį, taršos išmetimo aukštį ir dydį, tai nėra tokia tragiška Lietuvoje situacija, kad per dieną ar dvi foninė dozė būtų tokia didžiulė, kad būtų didžiulis poveikis visoje Lietuvoje žmonių gyvybei ir sveikatai. Mažų mažiausiai, mano vertinimu, būtų apie dvi savaites laiko“, – teigė M. Kanapickas.
Į Astravo AE pirmojo bloko reaktorių jau pradėtas krauti branduolinis kuras. Energetinis Astravo AE paleidimas ir prijungimas prie Baltarusijos elektros energijos sistemos planuojamas ketvirtą šių metų ketvirtį.
Neramumai Los AndželeAzerbaidžaniečiai surengė mitingą Los Andžele
Liepos 21-oji diena Los Andželo miestui pasitaikė įtemta. Čia siautėjo smurtautojai. Deja, policija nesugebėjo jų iškart sutramdyti.
Nėra sunku nuspėti, kas nutiko liepos 21-ąją Kalifornijos valstijos sostinėje Los Andžele, kur gyvena gausi armėnų diaspora. Juk liepos 12-ąją Azerbaidžano ir Armėnijos pasienio zonoje ties Tovuzu aidėjo šūviai – tarp Armėnijos ir Azerbaidžano karinių pajėgų kilo rimtas incidentas, pareikalavęs tiek vienų, tiek kitų kareivių gyvybių.
Po kruvino susišaudymo daugelyje Europos miestų azerbaidžaniečiai surengė spontaniškus mitingus, primindami europiečiams, kad Kalnų Karabachas, remiantis pačios Europos Sąjungos išvadomis, yra azerbaidžanietiška žemė, tačiau okupacinės Armėnijos pajėgos vis dar dislokuotos Juoduoju Sodu vadinamame Kalnų Karabache. Azeraidžaniečių susirūpinimą galima suprasti – europietiškos derybos dėl taikaus Kalnų Karabacho sugrąžinimo teisėtiems šeimininkams beviltiškai įstrigusios. Tiek Europoje, tiek Azerbaidžane gyvenantys azerbaidžaniečiai tvirtina, jog jiems nusibodo laukti Europos paramos.
Po liepos 12-osios karinių susirėmimų spontaniški azerbaidžanietiški mitingai surengti Berlyne, Budapešte, Rygoje, Vienoje, Varšuvoje. Keliuose Europos miestuose užfiksuoti bandymai sutrukdyti azerbaidžaniečiams taikiai mitinguoti. Situacijų pasitaikė pavojingų – provokatoriai į azerbaidžaniečius svaidė akmenis, butelius su padegamuoju skysčiu, azerbaidžaniečius mėginta sumušti į pagalbą pasitelkiant strypus, grandines, peilius.
Panaši situacija susiklostė ir Los Andžele. Armėnijos vėliavomis mosuojanti minia liepos 21-ąją puolė Azerbaidžano diplomatinę atstovybę. Atakuojančius suskaičiavus turėtume net kelis tūkstančius jaunuolių, tarp kurių pastebėti tvirtai sudėti, augaloti, primenantys liūdnai pagarsėjusius armėniškos teroristinės organizacijos „Dašnakcutiun“ smogikus.
Armėniška provokacija Los Andžele
Ginti Azerbaidžano konsulato skubiai rinkosi azerbaidžaniečiai. Bet jų buvo akivaizdžiai mažiau – vos keli šimtai (Los Andžele azerbaidžaniečių bendruomenė ne tokia gausi kaip armėniškoji). Antiazerbaidžanietiškus lozungus šaukianti minia neapsiribojo vien žodiniais įžeidinėjimais bei vėliavų mosavimu. Viešosios tvarkos pažeidėjai į konsulatą mėtė akmenis, daužė diplomatinius numerius turėjusius automobilius, mušė azerbaidžanietiškas vėliavas laikiusius vaikinus ir merginas. Vaizdo kameros užfiksavusios, kaip Armėnijos vėliavomis papuošti automobiliai bando suvažinėti ant šaligatvio stovinčius azerbaidžaniečius, rankose laikančius plakatus su patriotiniais lozungais „Kalnų Karabachas – Azerbaidžanas”, „Okupantai – lauk iš Juodojo Sodo”, „Ne – „Dašnakcutiun” teroristams”.
Los Andželo policija. EPA – ELTA nuotr.
Incidento Los Andžele metu sužeisti 7 azerbaidžaniečiai; viena iš jų – jauna moteris.
Bet keisčiausia, kad Los Andželo policija nesutramė Azerbaidžano diplomatinę atstovybę puolusių vandalų. Po 15 minučių trukusių bergždžių pastangų Los Andželo policija tesugebėjo paprašė azerbaidžaniečius palikti aplink konsulatą esančią teritoriją. Keista todėl, kad Los Andželo policija buvo iš anksto įspėta, jog liepos 21-ąją mieste gyvenantys azerbaidžaiečiai rengs taikų, savo valstybę palaikantį mitingą. Tačiau liepos 21-ąją į rajoną, kur įsikūręs Azerbaidžano konsulatas, atvyko vos 8 policijos automobiliai, o fanatiškai įsiaudrinusių agresyvių puolėjų (video paskelbti youtube) būta, remiantis liudininkų parodymais, gal net keli tūkstančiai.
Per riaušes Los Andžele nukentėjęs azerbaidžanietis atsidūrė ligoninėje
Azerbaidžano konsulas Los Andžele ponas Nasimi Agajevas pareiškė didelį nusistebėjimą, kad šio miesto policija nesugebėjo apginti nei diplomatinės atstovybės, nei ją saugojusių taikių mitinguotojų. Los Andželo policijos nuovados viršininkas Mišelis Muras atsiprašė tvirtindamas, jog riaušių organizatoriai bei įkvėpėjai bus ne tik surast, bet būtinai sulauks deramų bausmių. Tačiau turint omenyje, kad Kalifornijoje gyvena ypač įtakinga, ženkliai gausesnė už azerbaidžaniečius armėnų bendruomenė, sunku patikėti, jog Los Andželo teismams pavyks išlikt visiškai objektyviems ir nešališkiems.
Remiantis paskutinėmis žiniomis, nuo armėnų fanatikų nukentėjo ir Azerbaidžao diplomatinės atstovybės Belgijoje bei Liuksemburge.
Verta atkreipti dėmesį, kad Jerevane nukentėjo net Ukrainos ambasada. Viešosios tvarkos drumstėjai ją apmėtė vadinamaisiais ukrainietiškais barščiais vien todėl, kad oficialusis Kijevas tvirtina, jog Kalnų Karabachas, remianis tarptautinėmis tasyklėmis, priklauso Azerbaidžanui, ir Armėnija privalanti trauktis iš šio regiono.
Incidentas Glazge nelaikomas teroristiniu. EPA-ELTA nuotr.
Škotijos policija teigia, kad penktadienio incidentas Glazgo miesto viešbutyje nelaikomas teroristiniu išpuoliu.
Peiliu viešbutyje Glazgo centre siautėjusį įtariamąjį nušovė policija.
Anksčiau Didžiosios Britanijos transliuotojas BBC skelbė, kad užpuolikas mirtinai subadė du žmones, tačiau policija šių pranešimų nepatvirtino.
Naujausiais duomenimis, per incidentą buvo sužaloti šeši žmonės, tarp kurių – 42 metų amžiaus policininkas. Pareigūno būklė kritinė, bet stabili. Sužeistieji gydomi ligoninėje.
Visi sužeisti žmonės yra vyrai – 17, 18, 20, 38, 42 ir 53 metų amžiaus.
Kaip teigiama, viešbutis šiuo metu naudojamas apgyventi prieglobsčio prašytojams. Incidento metu viešbutyje buvo maždaug 100 prieglobsčio prašytojų.
Policija į viešbutį buvo iškviesta po pietų vietos laiku.
Apie incidentą Glazge pranešama praėjus mažiau kaip savaitei po išpuolio Redingo mieste, Anglijoje. Išpuolio metu buvo mirtinai subadyti trys žmonės. Įtariamuoju įvardijamas 25 m. amžiaus prieglobsčio prašytojas iš Libijos.
NATO tiria incidentą Viduržemio jūroje, kuomet, pasak Prancūzijos, Turkijos fregatos elgėsi „ypač agresyviai“ vieno iš Prancūzijos karinių laivų atžvilgiu, teigė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Prancūzijos karinio jūrų laivyno laivas, vykdydamas NATO operaciją, bandė patikrinti krovininį laivą, kuris buvo įtariamas gabenęs ginkluotę į Libiją ir taip pažeisdamas Jungtinių Tautų (JT) įvestą embargą.
Prancūzijos pareigūnų teigimu, Turkijos fregatos įsikišo ir radarais tris kartus nusitaikė į Prancūzijos laivą, tuo parodydamos, kad netrukus paleis raketas.
NATO narė Turkija kaltinimus pavadino „nepagrįstais“, dabar NATO tiria šį incidentą.
„Užtikrinome, kad NATO karinės valdžios institucijos ištirtų šį incidentą ir išaiškintų viską, kas įvyko“, – po NATO šalių gynybos ministrų vaizdo konferencijos sakė J. Stoltenbergas.
Prancūzija yra itin pasipiktinusi ir Turkijos veiksmus vadina „nepriimtinais sąjungininkei“, o gynybos ministrė Florence Parly iškėlė šį klausimą NATO šalių gynybos ministrų vaizdo konferencijoje.
Estijos Respublikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Estijos sostinėje Taline vandalai išniekino memorialą komunizmo aukoms, ant jo išraižydami penkiakampes žvaigždes ir kitokius įrašus, praneša naujienų agentūra dpa.
Informaciją apie nusikaltimą patvirtino Estijos istorijos institutas, kuris kreipėsi į policiją.
Panašus įvykis nutiko ir 2018 m. lapkritį, netrukus po memorialo atidarymo.
Memorialas, kuriame įrašyti 1940-1953 m. 22 000 nužudytų, įkalintų ar ištremtų estų vardai, įrengtas netoli didelio tarybinio paminklo ir vokiečių karių kapų.
Mažiausiai 18 žmonių nukentėjo penktadienį Kabule, kai per ceremoniją, skirtą modžahedų lyderio Abdulo Ali Mazari mirties 25-osioms metinėms, kilo šaudynės.
Kaip pranešė televizijos kanalas „1 TV“, tarp ceremonijos dalyvių buvo Afganistano ministras pirmininkas Abdullah`a Abdullah`a. Gautomis žiniomis, premjeras nenukentėjo ir tučtuojau paliko incidento vietą. Susišaudymas tarp užpuolikų ir saugumo pajėgų tęsiasi.
Pasak „1 TV“, į ligoninę nugabenti septyni sužeistieji. Apie jų būklę nepranešama.
Šaudynės prasidėjo, kai kalbą sakė buvęs Afganistano viceprezidentas Karimas Khalili. Ugnį paleido nežinomi asmenys.
Kaip pranešė televizijos kanalas „Tolo News“, remdamasis radikalaus Talibano judėjimo atstovu, ši teroristinė organizacija neigia, kad yra susijusi su šaudynėmis Kabule.
Pirmadienį Talibano atstovas žurnalistams pranešė, kad baigėsi „smurto lygio sumažinimo“ laikotarpis ir atnaujinami karo veiksmai prieš Afganistano vyriausybės kariuomenę. Anksčiau Afganistano valdžia ir talibai buvo susitarę dėl „smurto lygio sumažinimo“ režimo šalyje, kuris įsigaliojo vidurnaktį iš vasario 21-osios į 22-ąją. Šio režimo turėjo būti laikomasi septynias dienas.
Vasario 29 d. Dohoje buvo pasirašyta JAV ir talibų taikos sutartis. Pagal ją, JAV ir jų sąjungininkai ketina per 14 mėnesių išvesti iš Afganistano visą kariuomenę. Be to, Vašingtonas ketina iki rugpjūčio panaikinti sankcijas Talibano judėjimo nariams ir prisidėti prie to, kad talibai būtų išbraukti iš JT sankcijų sąrašo. Kaip pažymima dokumente, Talibano ir kitų Afganistano šalių derybos turi prasidėti kovo 10 d. Iki derybų pradžios turi būti paleisti 5 tūkstančiai Talibano šalininkų ir 1 tūkstantis žmonių, esančių talibų rankose.
Kaip pareiškė talibų atstovybės Dohoje vadovo pavaduotojas Abdulas Salamas Hanafi, jeigu kalinių paleidimo klausimas nebus išspręstas, Afganistano šalių derybos gali ir neįvykti.
Didžiosios Britanijos policija teigia, kad incidentas Londono mečetėje, kurio metu peiliu sužalotas vyresnio amžiaus vyras, nėra susijęs su terorizmu. Vyro patirti sužalojimai nekelia pavojaus jo gyvybei.
„29 metų amžiaus vyras, kuris, kaip manoma, dalyvavo pamaldose, buvo sulaikytas mečetėje, įtariant pasikėsinimu nužudyti. Šiuo metu nemanoma, kad incidentas susijęs su terorizmu“, – nurodoma Londono policijos pareiškime.
Pasak Londono centrinės mečetės, kurioje ir įvyko užpuolimas, užpuoliką sutramdė susirinkę maldininkai, kol į įvykio vietą atvyko policija.
Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtose nuotraukose iš įvykio vietos matomas ant žemės gulintis baltaodis vyras su raudonos spalvos bluzonu ir policininkai uždeda jam antrankius. Netoli įtariamojo gulėjo nedidelis peilis.
Incidento metu sužalotas mečetės tarnautojas – muedzinas. Jo sužalojimai sunkūs, bet pavojaus gyvybei nekelia. Vyras gydomas ligoninėje.
Vieno liudininko teigimu, užpuolikas dūrė aukai į kaklą.
„Taip siaubinga, kad tai turėjo atsitikti, ypač maldos namuose. Mintimis esu su auka ir visais nukentėjusiais“, – reaguodamas į užpuolimą, sakė Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas.
2019 metais Didžiojoje Britanijoje užregistruota rekordiškai daug antisemitinių incidentų, rodo organizacijos „Community Security Trust“ (CST) surinkti duomenys.
Apsaugą ir paramą žydams Didžiojoje Britanijoje teikianti organizacija CST pernai užfiksavo 1 805 antisemitinius incidentus. Tai 7 proc. daugiau nei 2018 metais.
Didžioji dalis incidentų – 80 proc. – buvo susiję su nederamu elgesiu, kaip pavyzdžiui, žodinis įžeidinėjimas, arba priekabiavimas socialinėje žiniasklaidoje.
Tolumoje – FSB (buvęs KGB) pastatas
Ketvirtadienį Lubiankos aikštės rajone Maskvos centre nežinomas ginkluotas vyras pradėjo šaudyti. Yra nukentėjusiųjų. Tai naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) ryšių su visuomene centro atstovai.
Pasak jų, piktadarys neutralizuotas, dabar stengiamasi nustatyti jo tapatybę.
Anot „Interfax“ korespondento, iš Lubiankos aikštės, kur ir įsikūrusi FSB būstinė, buvo evakuojami žmonės. Policininkai prašė praeivius palikti aikštę dėl jų pačių saugumo.
Agentūros „Moskva” duomenimis, per šaudynes Maskvos centre žuvo du žmonės. Žuvo Federalinės apsaugos tarnybos darbuotojas ir vienas iš žmonių, užpuolusių Federalinės saugumo tarnybos priimamąjį.
Tuo tarpu kanalas „112“ pranešė apie tris nušautus pareigūnus, o agentūros „Lenta.ru“ šaltinis patvirtino, kad per ataką žuvo Federalinės saugumo tarnybos komendantūros darbuotojas.
Anksčiau FSB pareigūnai pranešė, kad ugnį paleidęs vyras neutralizuotas, dabar stengiamasi nustatyti jo tapatybę. Jie taip pat informavo, kad per šaudynes nukentėjo keli žmonės.
Agentūros TASS duomenimis, du FSB pareigūnai sužeisti labai sunkiai.
Pasak Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas informuotas apie šį incidentą.
Lubiankos aikštėje budi didelės policijos pajėgos, taip pat daugybė greitosios pagalbos automobilių.
Uždaryta Lubiankos metro stotis, nutrauktas transporto eismas aplinkinėmis gatvėmis.
Prancūzijos sostinėje Paryžiuje peiliu ginkluotas vyras užpuolė policijos pareigūnus centrinėje policijos būstinėje ir keturis iš jų mirtinai sužalojo, informuoja BBC.
Užpuolikas, kuris, kaip teigiama, taip pat buvo policijos darbuotojas, nukautas.
Miesto centre įsikūrusi policijos būstinė yra netoli Paryžiaus Dievo Motinos katedros. Saugumo sumetimais uždaryta šalimais esanti metro stotis.
Incidentas įvyko apie 13.00 val. vietos laiku.
Apie užpuolimą pranešama praėjus dienai po Prancūzijos policininkų protesto dėl didėjančio smurto prieš juos ir prastų darbo sąlygų.
Suomijos policija tiria sekmadienį Vantos mieste įvykusį incidentą – mėginimą užpulti šalies užsienio reikalų ministrą Timą Soinį. Tai pirmadienį pranešė policijos atstovai.
„Incidentas tiriamas kaip mėginimas sužaloti ir pasipriešinimas pareigūnams“, – pareiškė tyrimo vadovas Juha Springarė. „Šiuo metu policija neturi duomenų, kad išpuolis buvo kažkaip ypatingai planuojamas ar kad su juo susiję kiti žmonės“, – pridūrė jis.
Gautomis žiniomis, užpuolikas buvo sulaikytas ir nugabentas į areštinę Vantoje, pirmadienį jis apklaustas.
Sekmadienį nežinomas vyras, apsirengęs drabužiais su reikalaujančio vykdyti griežtesnę migracijos politiką judėjimo „Odino kariai“ simbolika, mėgino užpulti Suomijos užsienio reikalų ministrą T. Soinį turgavietėje Vantoje, kur šalies politinės partijos, besiruošdamos parlamento rinkimams, rengė agitacinius mitingus. T. Soinis pranešė, kad vyras mėgino jam smogti, bet užpuoliką sustabdė apsauga. Pasak laikraščio „Iltalehti“, užpuolikas pavadino ministrą „tėvynės išdaviku“.
Ketvirtadienį po incidento, kilusio Armėnijos sostinės Jerevano centre tarp pareigūnų ir kavinės darbuotojų, į ligoninę paguldyti policininkas ir demonstrantas. Tai žurnalistams pranešė universitetinės klinikos, į kurią nugabenti nukentėjusieji, atstovai.
Anot jų, policininkui diagnozuota galvos trauma, o piliečiui – trauma pilvo srityje. Abiejų sužeistųjų būklė patenkinama.
Ketvirtadienio rytą Jerevano centre kilo susirėmimas tarp policijos ir kavinės darbuotojų. Jis prasidėjo, kai merijos atstovai pamėgino atnaujinti verslo objektų ardymą. Policininkai sulaikė 16 demonstrantų, kurie buvo užtvėrę centrinį Armėnijos sostinėje Maštoco prospektą. Šiuo metu transporto eismas prospektu jau atnaujintas.
Sausio pradžioje Jerevano merija priėmė sprendimą nugriauti kelias kavines prie Operos teatro, kurios neturėjo leidimo dirbti.
Trečiadienį merijos darbuotojai taip pat mėgino įvykdyti šį sprendimą, bet dėl aktyvaus kavinių savininkų ir darbuotojų pasipriešinimo turėjo atsisakyti savo ketinimų.
Estijos gynybos ministras Juris Luikas paneigė Riigikogu deputato Martino Helmės prielaidą, kad Voru pėstininkų batalione rusakalbiai šauktiniai terorizuoja estus, praneša portalas ERR.
„Galiu patvirtinti, kad jus pasiekę gandai iš esmės neatitinka tikrovės“, – pabrėžė J. Luikas.
Vasario 12 d. M. Helmė kreipėsi į ministrą tokiu laišku: „Mane pasiekė informacija, kad Voru pėstininkų batalione rusakalbiai kariškai nepaklūsta įsakymams ir terorizuoja būtinosios karinės tarnybos kariškius estus. Rusakalbiai šauktiniai ten sudaro daugumą. Jie dažnai atsisako kalbėti estiškai tiek su savo tarnybos draugais, tiek su aukštesnio rango asmenimis. Atliekant Estijos himną jie garsiai gieda Rusijos himną ir terorizuoja estus, kurių yra mažuma. Buvo ir tiesioginio smurto atvejų. Neseniai 16 rusakalbių tiesiogine prasme sumušė estą, kuris atsidūrė ligoninėje“.
Ministro J. Luiko atsakymas buvo toks: „Voru pėstininkų batalione neseniai iš tikrųjų kilo šauktinių muštynės. Šio incidento aplinkybės tiriamos. Į tyrimą įsijungė ir policija. Prieš darant galutines išvadas reikia palaukti, kol bus išaiškintos visos aplinkybės“.
Pasak Estijos gynybos ministro, „būtų nepagrįsta sieti šį incidentą su kariškių etnine priklausomybe remiantis turima informacija“.
Ginkluoti policijos pareigūnai Didžiosios Britanijos parlamento teritorijoje antradienį sulaikė įtarimų sukėlusį vyriškį. Jis suimtas beveik toje pačioje vietoje, kur pernai buvo įvykdytas teroristinis išpuolis, pranešė įvykio vietoje buvęs AFP reporteris.
Didžiosios Britanijos parlamento teritorijoje sulaikytas vyriškis. EPA-ELTA nuotr.
Londono Metropoliteno policija iš karto po įvykio neatsakė į prašymą pakomentuoti incidentą. Parlamento pareigūnų teigimu, policija šiuo metu užsiima padėties valdymu.
BBC, remdamasis vietos policija, pranešė, kad incidentas nesusijęs su terorizmu.
Pernai kovą 52-ejų metų Khalidas Masoodas, į islamą atsivertęs britas, ant Vestminsterio tilto automobiliu taranavo pėsčiuosius, o tuomet peiliu mirtinai sužalojo prie parlamento rūmų budėjusį policininką.
Penkis žmones pražudęs, o dar apie 50 sužeidęs užpuolikas buvo nušautas pareigūnų.
Estijos gynybos ministras Juris Luikas reikalauja ryžtingo Vakarų atsako į aštrėjantį konfliktą tarp Rusijos ir Ukrainos, praneša agentūra „Reuters“.
„Sankcijos yra stipriausias būdas parodyti Rusijai, kad mes tai vertiname rimtai“, – pareiškė J. Luikas interviu „Reuters TV“. Ministras pabrėžė, kad Rusijos įvykdytas trijų Ukrainos karo laivų užgrobimas Kerčės sąsiauryje nėra pavienis incidentas. „Mes manome, kad incidentas labai rimtas. Nes jis iškelia įtampą į visiškai naują lygį“, – kalbėjo J. Luikas. Anot jo, didėja rizika, kad maža krizė gali peraugti į didesnį karinį konfliktą.
„Aš esu šiek tiek sunerimęs, kad mūsų tolerancija tokiems incidentams tapo norma, – sakė J. Luikas. – Kitais atvejais mes sakytume, kad vienas karo laivas apšaudė kitą karo laivą, tačiau dabar kalbama apie „incidentą“.
Kalbinis sušvelninimas tokioje pilkoje zonoje yra „didelė, didelė klaida“, – įspėjo J. Luikas. Esą būtina aiški NATO ir ES žinia. Vakarai yra stiprūs, kai elgiasi „aiškiai ir stipriai“. „Jei mes delsime, neaiškiai siųsime signalus, tada rizika didės“, – mano Estijos gynybos ministras.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pats sakė, kad Rusija yra konflikte su Vakarais. „Aš manau, kad Ukraina yra tik indikatorius, rodantis, kokia rizikinga yra tokia strategija“, – akcentavo J. Luikas. Kiti pavyzdžiai yra rusų pratybos, pirmiausiai vadinamosios staigios pratybos, kurios vyksta netikėtai ir nestebint užsieniui, ir kurios „sunervina visus kaimynus“. Todėl esą labai gerai, kad NATO dislokavo dalinius Rytų Europoje ir Baltijos šalyse. Anot ministro, svarbu, kad Rytuose nuolat būtų karių iš kitų NATO šalių.
J. Luikas, be to, gyrė, kad JAV, o taip pat Europos valstybės suprato, koks pavojus gali būti Rusijos kibernetinės atakos ir sistemingas melagingos informacijos naudojimas.
