Incidentas Glazge nelaikomas teroristiniu. EPA-ELTA nuotr.

Škotijos policija teigia, kad penktadienio incidentas Glazgo miesto viešbutyje nelaikomas teroristiniu išpuoliu.
 
Peiliu viešbutyje Glazgo centre siautėjusį įtariamąjį nušovė policija.
 
Anksčiau Didžiosios Britanijos transliuotojas BBC skelbė, kad užpuolikas mirtinai subadė du žmones, tačiau policija šių pranešimų nepatvirtino.
 
Naujausiais duomenimis, per incidentą buvo sužaloti šeši žmonės, tarp kurių – 42 metų amžiaus policininkas. Pareigūno būklė kritinė, bet stabili. Sužeistieji gydomi ligoninėje.
 
Visi sužeisti žmonės yra vyrai – 17, 18, 20, 38, 42 ir 53 metų amžiaus.
 
Kaip teigiama, viešbutis šiuo metu naudojamas apgyventi prieglobsčio prašytojams. Incidento metu viešbutyje buvo maždaug 100 prieglobsčio prašytojų.
 
Policija į viešbutį buvo iškviesta po pietų vietos laiku.
 
Apie incidentą Glazge pranešama praėjus mažiau kaip savaitei po išpuolio Redingo mieste, Anglijoje. Išpuolio metu buvo mirtinai subadyti trys žmonės. Įtariamuoju įvardijamas 25 m. amžiaus prieglobsčio prašytojas iš Libijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.27; 06:21

NATO tiria incidentą Viduržemio jūroje, kuomet, pasak Prancūzijos, Turkijos fregatos elgėsi „ypač agresyviai“ vieno iš Prancūzijos karinių laivų atžvilgiu, teigė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
 
Prancūzijos karinio jūrų laivyno laivas, vykdydamas NATO operaciją, bandė patikrinti krovininį laivą, kuris buvo įtariamas gabenęs ginkluotę į Libiją ir taip pažeisdamas Jungtinių Tautų (JT) įvestą embargą.
 
Prancūzijos pareigūnų teigimu, Turkijos fregatos įsikišo ir radarais tris kartus nusitaikė į Prancūzijos laivą, tuo parodydamos, kad netrukus paleis raketas.
 
NATO narė Turkija kaltinimus pavadino „nepagrįstais“, dabar NATO tiria šį incidentą.
 
„Užtikrinome, kad NATO karinės valdžios institucijos ištirtų šį incidentą ir išaiškintų viską, kas įvyko“, – po NATO šalių gynybos ministrų vaizdo konferencijos sakė J. Stoltenbergas.
 
Prancūzija yra itin pasipiktinusi ir Turkijos veiksmus vadina „nepriimtinais sąjungininkei“, o gynybos ministrė Florence Parly iškėlė šį klausimą NATO šalių gynybos ministrų vaizdo konferencijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.19; 06:00

Estijos Respublikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Estijos sostinėje Taline vandalai išniekino memorialą komunizmo aukoms, ant jo išraižydami penkiakampes žvaigždes ir kitokius įrašus, praneša naujienų agentūra dpa.
 
Informaciją apie nusikaltimą patvirtino Estijos istorijos institutas, kuris kreipėsi į policiją.
 
Panašus įvykis nutiko ir 2018 m. lapkritį, netrukus po memorialo atidarymo.
 
Memorialas, kuriame įrašyti 1940-1953 m. 22 000 nužudytų, įkalintų ar ištremtų estų vardai, įrengtas netoli didelio tarybinio paminklo ir vokiečių karių kapų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.31; 07:04
 
 

Mažiausiai 18 žmonių nukentėjo penktadienį Kabule, kai  per ceremoniją, skirtą modžahedų lyderio Abdulo Ali Mazari mirties 25-osioms metinėms, kilo šaudynės.
 
Kaip pranešė televizijos kanalas „1 TV“, tarp ceremonijos dalyvių buvo Afganistano ministras pirmininkas Abdullah`a Abdullah`a. Gautomis žiniomis, premjeras nenukentėjo ir tučtuojau paliko incidento vietą. Susišaudymas tarp užpuolikų ir saugumo pajėgų tęsiasi.
 
Pasak „1 TV“, į ligoninę nugabenti septyni sužeistieji. Apie jų būklę nepranešama.
 
Šaudynės prasidėjo, kai kalbą sakė buvęs Afganistano viceprezidentas Karimas Khalili. Ugnį paleido nežinomi asmenys.
 
Kaip pranešė televizijos kanalas „Tolo News“, remdamasis radikalaus Talibano judėjimo atstovu, ši teroristinė organizacija neigia, kad yra susijusi su šaudynėmis Kabule.
 
Pirmadienį Talibano atstovas žurnalistams pranešė, kad baigėsi „smurto lygio sumažinimo“ laikotarpis ir atnaujinami karo veiksmai prieš Afganistano vyriausybės kariuomenę. Anksčiau Afganistano valdžia ir talibai buvo susitarę dėl „smurto lygio sumažinimo“ režimo šalyje, kuris įsigaliojo vidurnaktį iš vasario 21-osios į 22-ąją. Šio režimo turėjo būti laikomasi septynias dienas.
 
Vasario 29 d. Dohoje buvo pasirašyta JAV ir talibų taikos sutartis. Pagal ją, JAV ir jų sąjungininkai ketina per 14 mėnesių išvesti iš Afganistano visą kariuomenę. Be to, Vašingtonas ketina iki rugpjūčio panaikinti sankcijas Talibano judėjimo nariams ir prisidėti prie to, kad talibai būtų išbraukti iš JT sankcijų sąrašo. Kaip pažymima dokumente, Talibano ir kitų Afganistano šalių derybos turi prasidėti kovo 10 d. Iki derybų pradžios turi būti paleisti 5 tūkstančiai Talibano šalininkų ir 1 tūkstantis žmonių, esančių talibų rankose.
 
Kaip pareiškė talibų atstovybės Dohoje vadovo pavaduotojas Abdulas Salamas Hanafi, jeigu kalinių paleidimo klausimas nebus išspręstas, Afganistano šalių derybos gali ir neįvykti.  
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.07; 00:30

Didžiosios Britanijos policija teigia, kad incidentas Londono mečetėje, kurio metu peiliu sužalotas vyresnio amžiaus vyras, nėra susijęs su terorizmu. Vyro patirti sužalojimai nekelia pavojaus jo gyvybei.
 
„29 metų amžiaus vyras, kuris, kaip manoma, dalyvavo pamaldose, buvo sulaikytas mečetėje, įtariant pasikėsinimu nužudyti. Šiuo metu nemanoma, kad incidentas susijęs su terorizmu“, – nurodoma Londono policijos pareiškime.
 
Pasak Londono centrinės mečetės, kurioje ir įvyko užpuolimas, užpuoliką sutramdė susirinkę maldininkai, kol į įvykio vietą atvyko policija.
 
Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtose nuotraukose iš įvykio vietos matomas ant žemės gulintis baltaodis vyras su raudonos spalvos bluzonu ir policininkai uždeda jam antrankius. Netoli įtariamojo gulėjo nedidelis peilis.
 
Incidento metu sužalotas mečetės tarnautojas – muedzinas. Jo sužalojimai sunkūs, bet pavojaus gyvybei nekelia. Vyras gydomas ligoninėje.
Vieno liudininko teigimu, užpuolikas dūrė aukai į kaklą.
 
 „Taip siaubinga, kad tai turėjo atsitikti, ypač maldos namuose. Mintimis esu su auka ir visais nukentėjusiais“, – reaguodamas į užpuolimą, sakė Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.21; 00:30

2019 metais Didžiojoje Britanijoje užregistruota rekordiškai daug antisemitinių incidentų, rodo organizacijos „Community Security Trust“ (CST) surinkti duomenys.
 
Apsaugą ir paramą žydams Didžiojoje Britanijoje teikianti organizacija CST pernai užfiksavo 1 805 antisemitinius incidentus. Tai 7 proc. daugiau nei 2018 metais.
 
Didžioji dalis incidentų – 80 proc. – buvo susiję su nederamu elgesiu, kaip pavyzdžiui, žodinis įžeidinėjimas, arba priekabiavimas socialinėje žiniasklaidoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.07; 08:13

Tolumoje – FSB (buvęs KGB) pastatas

Ketvirtadienį Lubiankos aikštės rajone Maskvos centre nežinomas ginkluotas vyras pradėjo šaudyti. Yra nukentėjusiųjų. Tai naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) ryšių su visuomene centro atstovai.
 
Pasak jų, piktadarys neutralizuotas, dabar stengiamasi nustatyti jo tapatybę.
 
Anot „Interfax“ korespondento, iš Lubiankos aikštės, kur ir įsikūrusi FSB būstinė, buvo evakuojami žmonės. Policininkai prašė praeivius palikti aikštę dėl jų pačių saugumo.
 
Agentūros „Moskva“ duomenimis, per šaudynes Maskvos centre žuvo du žmonės. Žuvo Federalinės apsaugos tarnybos darbuotojas ir vienas iš žmonių, užpuolusių Federalinės saugumo tarnybos priimamąjį.
 
Tuo tarpu kanalas „112“ pranešė apie tris nušautus pareigūnus, o agentūros „Lenta.ru“ šaltinis patvirtino, kad per ataką žuvo Federalinės saugumo tarnybos komendantūros darbuotojas.
 
Anksčiau FSB pareigūnai pranešė, kad ugnį paleidęs vyras neutralizuotas, dabar stengiamasi nustatyti jo tapatybę. Jie taip pat informavo, kad per šaudynes nukentėjo keli žmonės.
 
Agentūros TASS duomenimis, du FSB pareigūnai sužeisti labai sunkiai.
 
Pasak Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas informuotas apie šį incidentą.
 
Lubiankos aikštėje budi didelės policijos pajėgos, taip pat daugybė greitosios pagalbos automobilių.
 
Uždaryta Lubiankos metro stotis, nutrauktas transporto eismas aplinkinėmis gatvėmis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.20; 05:50

Per išpuolį Londone žuvo du praeiviai, pranešė BBC, remdamasi neįvardytu šaltiniu. Spėjamas užpuolikas buvo nušautas policijos.
 
Prieš tai pranešta, kad ant Londono tilto peiliu sužaloti keli žmonės.
 
Pasak Londono policijos, incidentas laikomas „teroristiniu“. Policija užtvėrė didžiulę teritoriją aplink Londono tiltą.
 
BBC taip pat pranešė, kad įtariamasis turėjo su savimi „netikrą sprogstamąjį užtaisą“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.30; 00:30

Prancūzijos sostinėje Paryžiuje peiliu ginkluotas vyras užpuolė policijos pareigūnus centrinėje policijos būstinėje ir keturis iš jų mirtinai sužalojo, informuoja BBC.
 
Užpuolikas, kuris, kaip teigiama, taip pat buvo policijos darbuotojas, nukautas.
 
Miesto centre įsikūrusi policijos būstinė yra netoli Paryžiaus Dievo Motinos katedros. Saugumo sumetimais uždaryta šalimais esanti metro stotis.
Incidentas įvyko apie 13.00 val. vietos laiku.
 
Apie užpuolimą pranešama praėjus dienai po Prancūzijos policininkų protesto dėl didėjančio smurto prieš juos ir prastų darbo sąlygų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.04; 03:00

Suomijos policija tiria sekmadienį Vantos mieste įvykusį incidentą – mėginimą užpulti šalies užsienio reikalų ministrą Timą Soinį. Tai pirmadienį pranešė policijos atstovai.

„Incidentas tiriamas kaip mėginimas sužaloti ir pasipriešinimas pareigūnams“, – pareiškė tyrimo vadovas Juha Springarė. „Šiuo metu policija neturi duomenų, kad išpuolis buvo kažkaip ypatingai planuojamas ar kad su juo susiję kiti žmonės“, – pridūrė jis.

Gautomis žiniomis, užpuolikas buvo sulaikytas ir nugabentas į areštinę Vantoje, pirmadienį jis apklaustas.

Sekmadienį nežinomas vyras, apsirengęs drabužiais su reikalaujančio vykdyti griežtesnę migracijos politiką judėjimo „Odino kariai“ simbolika, mėgino užpulti Suomijos užsienio reikalų ministrą T. Soinį turgavietėje Vantoje, kur šalies politinės partijos, besiruošdamos parlamento rinkimams, rengė agitacinius mitingus. T. Soinis pranešė, kad vyras mėgino jam smogti, bet užpuoliką sustabdė apsauga. Pasak laikraščio „Iltalehti“, užpuolikas pavadino ministrą „tėvynės išdaviku“.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.03.26; 06:03

Ketvirtadienį po incidento, kilusio Armėnijos sostinės Jerevano centre tarp pareigūnų ir kavinės darbuotojų, į ligoninę paguldyti policininkas ir demonstrantas. Tai žurnalistams pranešė universitetinės klinikos, į kurią nugabenti nukentėjusieji, atstovai.

Anot jų, policininkui diagnozuota galvos trauma, o piliečiui – trauma pilvo srityje. Abiejų sužeistųjų būklė patenkinama.

Ketvirtadienio rytą Jerevano centre kilo susirėmimas tarp policijos ir kavinės darbuotojų. Jis prasidėjo, kai merijos atstovai pamėgino atnaujinti verslo objektų ardymą. Policininkai sulaikė 16 demonstrantų, kurie buvo užtvėrę centrinį Armėnijos sostinėje Maštoco prospektą. Šiuo metu transporto eismas prospektu jau atnaujintas.

Sausio pradžioje Jerevano merija priėmė sprendimą nugriauti kelias kavines prie Operos teatro, kurios neturėjo leidimo dirbti. 

Trečiadienį merijos darbuotojai taip pat mėgino įvykdyti šį sprendimą, bet dėl aktyvaus kavinių savininkų ir darbuotojų pasipriešinimo turėjo atsisakyti savo ketinimų.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.03.15; 10:16

Estijos gynybos ministras Juris Luikas paneigė Riigikogu deputato Martino Helmės prielaidą, kad Voru pėstininkų batalione rusakalbiai šauktiniai terorizuoja estus, praneša portalas ERR.

„Galiu patvirtinti, kad jus pasiekę gandai iš esmės neatitinka tikrovės“, – pabrėžė J. Luikas.

Vasario 12 d. M. Helmė kreipėsi į ministrą tokiu laišku: „Mane pasiekė informacija, kad Voru pėstininkų batalione rusakalbiai kariškai nepaklūsta įsakymams ir terorizuoja būtinosios karinės tarnybos kariškius estus. Rusakalbiai šauktiniai ten sudaro daugumą. Jie dažnai atsisako kalbėti estiškai tiek su savo tarnybos draugais, tiek su aukštesnio rango asmenimis. Atliekant Estijos himną jie garsiai gieda Rusijos himną ir terorizuoja estus, kurių yra mažuma. Buvo ir tiesioginio smurto atvejų. Neseniai 16 rusakalbių tiesiogine prasme sumušė estą, kuris atsidūrė ligoninėje“.

Ministro J. Luiko atsakymas buvo toks: „Voru pėstininkų batalione neseniai iš tikrųjų kilo šauktinių muštynės. Šio incidento aplinkybės tiriamos. Į tyrimą įsijungė ir policija. Prieš darant galutines išvadas reikia palaukti, kol bus išaiškintos visos aplinkybės“.

Pasak Estijos gynybos ministro, „būtų nepagrįsta sieti šį incidentą su kariškių etnine priklausomybe remiantis turima informacija“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.03.02; 17:30

Ginkluoti policijos pareigūnai Didžiosios Britanijos parlamento teritorijoje antradienį sulaikė įtarimų sukėlusį vyriškį. Jis suimtas beveik toje pačioje vietoje, kur pernai buvo įvykdytas teroristinis išpuolis, pranešė įvykio vietoje buvęs AFP reporteris.


Didžiosios Britanijos parlamento teritorijoje sulaikytas vyriškis. EPA-ELTA nuotr.

Londono Metropoliteno policija iš karto po įvykio neatsakė į prašymą pakomentuoti incidentą. Parlamento pareigūnų teigimu, policija šiuo metu užsiima padėties valdymu.

BBC, remdamasis vietos policija, pranešė, kad incidentas nesusijęs su terorizmu.

Pernai kovą 52-ejų metų Khalidas Masoodas, į islamą atsivertęs britas, ant Vestminsterio tilto automobiliu taranavo pėsčiuosius, o tuomet peiliu mirtinai sužalojo prie parlamento rūmų budėjusį policininką.

Penkis žmones pražudęs, o dar apie 50 sužeidęs užpuolikas buvo nušautas pareigūnų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.12; 06:00

Estijos gynybos ministras Juris Luikas reikalauja ryžtingo Vakarų atsako į aštrėjantį konfliktą tarp Rusijos ir Ukrainos, praneša agentūra „Reuters“.

„Sankcijos yra stipriausias būdas parodyti Rusijai, kad mes tai vertiname rimtai“, – pareiškė J. Luikas interviu „Reuters TV“. Ministras pabrėžė, kad Rusijos įvykdytas trijų Ukrainos karo laivų užgrobimas Kerčės sąsiauryje nėra pavienis incidentas. „Mes manome, kad incidentas labai rimtas. Nes jis iškelia įtampą į visiškai naują lygį“, – kalbėjo J. Luikas. Anot jo, didėja rizika, kad maža krizė gali peraugti į didesnį karinį konfliktą.

„Aš esu šiek tiek sunerimęs, kad mūsų tolerancija tokiems incidentams tapo norma, – sakė J. Luikas. – Kitais atvejais mes sakytume, kad vienas karo laivas apšaudė kitą karo laivą, tačiau dabar kalbama apie „incidentą“.

Kalbinis sušvelninimas tokioje pilkoje zonoje yra „didelė, didelė klaida“, – įspėjo J. Luikas. Esą būtina aiški NATO ir ES žinia. Vakarai yra stiprūs, kai elgiasi „aiškiai ir stipriai“. „Jei mes delsime, neaiškiai siųsime signalus, tada rizika didės“, – mano Estijos gynybos ministras.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pats sakė, kad Rusija yra konflikte su Vakarais. „Aš manau, kad Ukraina yra tik indikatorius, rodantis, kokia rizikinga yra tokia strategija“, – akcentavo J. Luikas. Kiti pavyzdžiai yra rusų pratybos, pirmiausiai vadinamosios staigios pratybos, kurios vyksta netikėtai ir nestebint užsieniui, ir kurios „sunervina visus kaimynus“. Todėl esą labai gerai, kad NATO dislokavo dalinius Rytų Europoje ir Baltijos šalyse. Anot ministro, svarbu, kad Rytuose nuolat būtų karių iš kitų NATO šalių.

J. Luikas, be to, gyrė, kad JAV, o taip pat Europos valstybės suprato, koks pavojus gali būti Rusijos kibernetinės atakos ir sistemingas melagingos informacijos naudojimas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.29; 07:06

Prie Rusijos diplomatinių atstovybių Ukrainoje rengiamos smurtinės protesto akcijos. EPA-ELTA nuotr.

Incidentas tarp Rusijos ir Ukrainos paskatino smurtinius protestus prie Rusijos diplomatinių atstovybių Ukrainoje, skelbė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO).

ESBO teigimu, prie Rusijos konsulato Charkove pirmadienį susirinko 70 protestuotojų, tarp kurių – daugiausia jauni vyrai. Jie svaidė į pastatą signalines raketas ir bandė deginti padangas.

Tuo tarpu į Maskvos konsulatą Odesoje apie 100 susirinkusių protestuotojų svaidė fejerverkus.

Protestus lėmė sekmadienį įvykęs incidentas. Kerčės pusiasalyje, prie Kremliaus aneksuoto Krymo pusiasalio krantų, Rusijos karinės jūrų pajėgos apšaudė ir užgrobė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus.

Ukrainos teigimu, incidentas įvyko trims šalies laivams, tarp kurių buvo du nedideli kariniai laivai, plaukiant į Mariupolio uostą Azovo jūroje. Rusija apkaltino Kijevą neteisėtai įplaukus į jos vandenis ir tyčia mėginus išprovokuoti konfliktą.

Prie Rusijos diplomatinės atstovybės Ukrainoje. EPA – ELTA nuotr.

Pirmadienį Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pasirašė įsaką, kad šalyje 60 dienų trukmės laikotarpiui būtų paskelbta karo padėtis, tačiau kiek vėliau prezidentas sakė, kad karo padėtis būtų įvedama 30 dienų laikotarpiui. Pasak P. Porošenkos, jis nenori, kad karo padėtis turėtų įtakos prezidento rinkimams, kuriuos šalyje numatoma rengti 2019 m. kovo 31 d.

Karo padėties įvedimui dar turi pritarti šalies parlamentas. Jei parlamento nariai pritars, karo padėtis įsigalios trečiadienį, lapkričio 28 d., 9.00 val. ryto vietos laiku.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.27; 09:00

Ukrainoje gali būti įvesta karinė padėtis reaguojant į tai, kad Rusijos laivai sekmadienį Kerčės sąsiauryje apšaudė ir užgrobė tris Ukrainos laivus. Šį klausimą pirmadienį svarstys Aukščiausioji Rada. Taip pat pirmadienį įvyks skubus JT Saugumo Tarybos posėdis, skirtas įvykiams Juodojoje jūroje, praneša BBC.

Sekmadienį prezidento Petro Porošenkos sušauktame Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) posėdyje buvo prieita išvada, kad šalyje reikia įvesti karinę padėtį. 

„Rusijos veiksmai prieš Ukrainos karinių jūrų pajėgų yra ginkluota agresija prieš Ukrainą“, – pareiškė po posėdžio NSGT sekretorius Oleksandras Turčynovas.

NSGT siūlys Aukščiausiajai Radai įvesti Ukrainoje karinę padėtį 60 dienų laikotarpiui, pridūrė O. Turčynovas.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-26

Izraelio karinė cenzūra praėjus 36 metams panaikino draudimą skelbti informaciją, kad šalies armijos povandeninis laivas nuskandino civilinį laivą su pabėgėliais iš Libano. Tai penktadienį pranešė Izraelio televizijos 10-asis kanalas.

Jo duomenimis, incidentas įvyko 1982 metų birželio mėnesį per patį vadinamojo Pirmojo Libano karo įkarštį, kai Izraelio armija okupavo Beirutą, o į Tunisą buvo evakuojami palestiniečiai radikalai iš Palestinos išsivadavimo organizacijos, kurią Izraelis laikė teroristine. Televizijos kanalas informuoja, jog į laivą buvo paleistos dvi torpedos, nes povandeninio laivo kapitonas nusprendė, kad jame yra vyrų, apsirengusių vienodais drabužiais, primenančiais karines uniformas. Vėliau paaiškėjo, jog ten buvo 56 pabėgėliai, plaukę iš Libano į Kiprą, 25 iš jų žuvo.

Izraelio armija trejus metus tyrė šį incidentą ir priėjo išvadą, kad kapitonas veikė pagal tuo metu galiojusias instrukcijas. Speciali komisija tada pripažino, kad povandeninio laivo kapitono veiksmuose, nors jie ir rėmėsi klaidingu situacijos vertinimu, nebuvo karo nusikaltimo sudėties.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-24

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Sekmadienį Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu paskelbė apie būsimą susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Neseniai Sirijoje įvykus incidentui, per kurį numuštas Rusijos lėktuvas su kariais, abiejų šalių lyderiai ketina aptarti saugumo operacijų koordinavimą.

B. Netanyahu teigia kalbėjęsis su V. Putinu ir sutaręs „susitikti artimiausiu metu, kad būtų tęsiamas svarbus karinis tarpusavio saugumo koordinavimas“.

Izraelio vyriausybės posėdžio metu kalbėjęs ministras pirmininkas vėl patikino, kad Irano kariuomenei nebus leista įtvirtinti savo buvimo Sirijoje. B. Netanyahu taip pat teigė, kad bus sutrukdyta „Hezbollah“ grupuotei Libane perduoti mirtinus ginklus.

Izraelio premjeras ir Rusijos vadovas pirmą kartą gyvai susitiks po to, kai Sirijos oro pajėgos, atsakiusios į Izraelio reidą Sirijoje, numušė Rusijos lėktuvą. Po rugsėjo 17 d. įvykusio incidento V. Putinas ir B. Netanyahu telefonu kalbėjosi jau tris kartus.

Per incidentą Sirijoje žuvo 15 rusų karių. Maskva dėl nelaimės apkaltino Izraelį, kurio pilotai esą didesniu rusų lėktuvu pasinaudojo kaip priedanga, todėl pastarasis atsidūrė Sirijos oro gynybos ugnyje. Savo ruožtu Izraelis tikina, kad žydų lėktuvai nelaimės metu buvo Izraelio oro erdvėje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.08; 04:30

Izraelio kariuomenė antradienį pareiškė liūdinti dėl Rusijos karinio lėktuvo, per Izraelio oro reidą netyčia numušto Sirijos pajėgų, įgulos žūties. Tačiau dėl šio incidento apkaltino Sirijos prezidentą Basharą al-Assadą ir Iraną.

„Izraelis reiškia liūdesį dėl Sirijos priešlėktuvinės gynybos sistemos numušto Rusijos lėktuvo įgulos žūties“, – sakoma Izraelio kariuomenės pranešime. Tai – pirmoji oficiali Tel Avivo reakcija į šį incidentą.

„Visiškai atsakingu dėl šio incidento Izraelis laiko B. al-Assado režimą. Izraelis taip pat mano, kad atsakomybė dėl šio nelaimingo atsitikimo tenka ir Iranui bei teroristinei organizacijai „Hezbollah“, – priduriama pranešime.

Kariuomenės teigimu, pirmadienį vakare Izraelio pajėgų vykdyto antpuolio taikinys buvo Sirijos kariuomenės objektas, kuriame Libano šiitų grupuotei „Hezbollah“ „Irano vardu buvo rengiamasi perduoti“ ginklų gamybos sistemas.

Iranas – pagrindinis Izraelio priešas, o su „Hezbollah“ šalis yra kariavusi 2006 metais.

Izraelio kariuomenė, be kita ko, paprieštaravo Rusijos teiginiui, kad antskrydį Sirijoje vykdęs šalies lėktuvas vėliau numuštu Rusijos orlaiviu naudojosi kaip priedanga.

„Per antskrydį prieš karinį objektą Latakijoje Rusijos lėktuvas nebuvo operacijos teritorijoje“, – teigiama kariuomenės pranešime.

Pranešime priduriama, kad „kai Sirijos kariuomenė paleido raketas, pataikiusias į Rusijos lėktuvą, (Izraelio) naikintuvai jau buvo grįžę į Izraelio oro erdvę“.

„Lėktuvą numušė plataus masto ir netiksli Sirijos priešlėktuvinių (raketų „žemė-oras“) ugnis“, – teigia Sirijos kariuomenė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.19; 08:49

Dėl incidento, per kurį virš Sirijos buvo numuštas Rusijos lėktuvas, Rusija antradienį iškvietė Izraelio ambasadorių. Dėl jo Maskva kaltina Izraelio oro pajėgas.

„Dėl susidariusios situacijos Izraelio ambasadorius buvo iškviestas į užsienio reikalų ministeriją“, – agentūrai AFP sakė ministerijos atstovas.

Izraelis incidento kol kas oficialiai nekomentavo.

15 žmonių skraidinusį Rusijos karo lėktuvą „Il-20“ pirmadienį vakare numušė Sirijos oro gynybos sistema.

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad „visa kaltė“ dėl šio incidento tenka Izraelio lėktuvui, vykdžiusiam antskrydžius Sirijos Latakijos provincijoje ir „pasinaudojusiam Rusijos lėktuvu kaip priedanga“.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu šį klausimą aptarė su Izraelio gynybos ministru Avigdoru Liebermanu ir įspėjo Tel Avivą, kad Maskva gali imtis atsakomųjų priemonių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.19; 08:00