Valstybei priklausančios „Klaipėdos naftos“ (KN) Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tarnybos direktorius Arūnas Molis sako, kad dėl to, jog gamtinių dujų vartotojai dėl SGD terminalo „Independence“ atsiradimo turi galimybę mokėti rinkos kainą, buvo sutaupyta per 100 mln. eurų.
 
Pasak A. Molio, šis skaičiavimas grįstas prielaida, kiek gyventojai būtų sumokėję už dujas, jei galiotų 2014 m. gamtinių dujų kainos, buvusios iki „Independence“ atidarymo.
 
„Mokame ne tai kad mažą ar didelę kainą, Lietuvos gamtinių dujų importuotojai moka rinkos kainą. Galvoju, kad jei kalbama apie nepriklausomybę, tai visų pirma ne pinigais tai turi būti vertinama. Jei žiūrėtume iš finansinės pusės, galima vertinti įvairiai, bet, mūsų preliminariais skaičiavimais, dėl to, kad gamtinių dujų vartotojai turi galimybę mokėti rinkos kainą, buvo sutaupyta 100 mln. eurų. Aišku, kad už „Independence“ reikia mokėti, bet vartotojai turi naudos“, – sakė KN SGD tarnybos direktorius.
 
Jo teigimu, terminalas savo dydžiu yra tinkamas Lietuvai.
 
„Pasirinktas terminalo dydis atitinka maksimalų dujinimo poreikį šalčiausią metų žiemos dieną. Jei terminalas būtų mažesnis, Lietuva negalėtų užsitikrinti jai reikiamo dujų kiekio. (…) Toks buvo terminalo tikslas – gebėti apsirūpinti gamtinėmis dujomis, jei to nepavyktų padaryti tradiciniu būdu“, – sakė A. Molis.
 
Anot KN SGD tarnybos direktoriaus, terminalo dydis toks, kad galėtų priimti standartinio dujovežio pilną krovinį.
 
„Jei terminalas būtų mažesnis, už dujovežio atvykimą į Klaipėdą turėtume mokėti tą pačią sumą, tik dujovežis atgabentų mažiau dujų. Europos Komisijos nuomonė buvo, kad terminalo dydis yra optimalus. (…) Tuo metu gauti tokį patį terminalą geresnėmis (finansinėmis. – ELTA) sąlygomis nebuvo įmanoma“, – teigė A. Molis.
 
Anot jo, dujų vartojimas Lietuvoje ir regione, tikėtina, bus stabilus, tačiau Lenkijoje numatomas vartojimo augimas.
 
Laivą „Independence“ terminalui iki 2024 m. Lietuva nuomoja iš Norvegijos kompanijos „Hoegh LNG“, todėl reikės nuspręsti, ką su šiuo laivu teks daryti toliau – ar išpirkti, ar nuomoti toliau. Anot A. Molio, jei prieš perkant laivą būtų sumažinta saugumo dedamoji ją tolygiau paskirstant per visą laivo naudojimo laikotarpį iki 2044 m., tai sukurtų papildomą 24 mln. eurų vertės naudą vartotojams.
 
„Ilgalaikis sprendinys dėl SGD importo turi būti įgyvendintas ekonomiškai palankiausiomis sąlygomis. Tą reikės ir padaryti. Labai svarbu, kad būtų suderinta valstybės pagalba, tiek dedamosios mažinimui, tiek laivo įsigijimui. Dedamosios mažinimui valstybės pagalba jau yra suderinta. Laivo įsigijimui turėtų būti organizuota nauja valstybės pagalbos derinimo procedūra. Jei būtų suderinta valstybės pagalba, tada būtų galima kalbėti apie skolinimąsi pačiomis palankiausiomis sąlygomis“, – sakė A. Molis.
 
Sutartis dėl paskolos suteikimo numatyta gruodį, SGD terminalo laivo pirkimo konkurso pradžia – 2020 m. pirmąjį pusmetį, sprendimas dėl konkretaus laivo-saugyklos – 2020 m. pabaigoje.
 
2014 m. SGD terminalu naudojosi vienintelė tuometinei „Lietuvos energijai“ priklausanti įmonė „Litgas“. Šiemet terminalu naudojasi 4 bendrovės: „Imlitex“, „Ignitis“, „Eesti Energia“ ir „Achema“.
 
SGD terminalo panaudojimas 2019 m. siekė 44,6 proc. Anot A. Molio, toks panaudojimas yra normalus.
 
Kaip ELTA jau rašė, spalio 27 dieną suėjo 5 metai, kai į Klaipėdos uostą atplaukė „Independence“.
 
Tarptautiniai ekspertai, įvertinę, ar Lietuvai ekonomiškai labiau apsimoka nupirkti, ar toliau nuomotis Klaipėdos uoste esantį SGD laivą-saugyklą, pateikė išvadą, kad Lietuvai po 2024 metų labiausiai verta jį nusipirkti.
 
Buvo vertinami trys scenarijai: SGD terminalo įsigijimas po 2024 m., nuomos sutarties pratęsimas 10 metų ir 20 metų.
 
Skaičiuojama, kad SGD laivo-saugyklos įsigijimo sąnaudos gali siekti 121-160 mln. eurų. Nuomos sąnaudos siekia 25-35 mln. eurų per metus, atsižvelgiant į tai, kuriam laikotarpiui būtų pratęsta nuoma.
 
Vyriausybė ir Seimas yra pritarę SGD terminalo bei valstybės skolos įstatymų pakeitimų projektams, kuriais norima sudaryti teisines sąlygas iki 2024 m. įsigyti SGD laivą „Independence“.
 
Projektu siūloma sukurti teisinį pagrindą terminalo operatoriui ,,Klaipėdos nafta” ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise įsigyti SGD laivą ekonomikai naudingiausiu būdu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.28; 11:30

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivas-saugykla „Independence“. Eltos nuotr.
Lygiai prieš penkerius metus į Klaipėdos uostą įplaukė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivas-saugykla „Independence“, skirtas jūrų uoste priimti SGD krovinius.
 
Tiesa, laivą „Independence“ terminalui iki 2024 m. Lietuva nuomoja iš Norvegijos kompanijos „Hoegh LNG“, todėl reikės nuspręsti, ką su šiuo laivu teks daryti toliau.
 
Tarptautiniai ekspertai, įvertinę, ar Lietuvai ekonomiškai labiau apsimoka nupirkti, ar toliau nuomotis Klaipėdos uoste esantį SGD laivą-saugyklą, pateikė išvadą, kad Lietuvai po 2024 metų labiausiai verta jį nusipirkti.
 
Buvo vertinami trys scenarijai: SGD terminalo įsigijimas po 2024 m., nuomos sutarties pratęsimas 10 metų ir 20 metų.
 
Skaičiuojama, kad SGD laivo-saugyklos įsigijimo sąnaudos gali siekti 121-160 mln. eurų. Nuomos sąnaudos siekia 25-35 mln. eurų per metus, atsižvelgiant į tai, kuriam laikotarpiui būtų pratęsta nuoma.
 
Vyriausybė ir Seimas yra pritarę SGD terminalo bei valstybės skolos įstatymų pakeitimų projektams, kuriais norima sudaryti teisines sąlygas iki 2024 m. įsigyti SGD laivą „Independence“.
 
Projektu siūloma sukurti teisinį pagrindą terminalo operatoriui ,,Klaipėdos nafta” ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise įsigyti SGD laivą ekonomikai naudingiausiu būdu.
 
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Seimo narys, Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys interviu naujienų agentūrai ELTA teigė, kad „Independence“ atvykimas į Klaipėdą, nepaisant kritikos dėl didelių jo išlaikymo kaštų, yra laimėjimas, tačiau reikėtų gerai įsivertinti, ką su juo daryti ateityje.
 
– Praėjo penkeri metai, kai SGD terminalas pasiekė Klaipėdą. Ar šiandien galima pasakyti, kad tai buvo politinis, bet ne ekonominis laimėjimas?
 
– Politiškai tai tikrai laimėjome. Viską sudėjus, tai yra laimėjimas. (…) Tai ne tik energetika ir ekonomika, tai ir politika. Šioje vietoje daug sveikiau, kai turime konkurenciją, galimybę rinktis ir nepriklausyti nuo monopolininkų, ypač iš Rytų. Tai buvo seniai suplanuota ir, ačiū Dievui, įgyvendinta. Su ekonomika yra įvairių nuomonių. Matematiškai sunku tai įrodyti, ar tai pliusas, ar minusas, tai daugiau tikėjimo arba samprotavimo klausimas. Jeigu nori tiksliai suskaičiuoti naudas, turi žinoti, už kiek „Gazprom“, kaip monopolininkas, pardavinėtų mums dujas, jei nebūtų SGD terminalo. Tada skaičiuojant gali gauti arba labai dideles naudas, arba ne naudas. Tai tikėjimo klausimas, kaip monopolininkas išnaudotų savo monopolinę galią didinti kainas. (…) Tai tikėjimo klausimas, bet aš manau, kad yra ekonominė nauda.
 
– Kokios yra SGD terminalo ilgalaikės perspektyvos?
 
– Pernai buvo priimtas įstatymas, kuris Vyriausybei atriša rankas spręsti, ar pirkti terminalą, ar nepirkti, ar pirkti, parduoti ir tada mažesnį nusipirkti. Visi variantai yra įmanomi. Dėl to varianto nėra kol kas apsispręsta, nebent Vyriausybė kažką slapta nutarė.
 
– Kokia vertę gautų Lietuva, jei išpirktų SGD laivą-saugyklą?
 
– Šioje vietoje trūksta duomenų. Norisi, kad tiek įmonė, tiek ministerija būtų atviresnės ir visuomenei paaiškintų. Nes sprendimas, jei tai būtų pirkti, jis turi būti paaiškintas. (…) Tiek ministerija, tiek įmonė sau meškos paslaugą daro. Kas čia gali būti slapto? Kuo daugiau bus neaiškinama ir kuo daugiau bus leidžiamos spekuliacijos, tuo toliau bus sunkiau. Juolab yra viešasis interesas žinoti. Jei tai yra valstybės paslaptis, turi būti taip ir pasakyta bei paaiškinta, kodėl. Visuomenė vis tiek po to paklaus: „Tai kiek kainavo?“
 
Terminalą reikia išlaikyti. Per saugumo dedamąją visi dujų naudotojai sumoka už terminalo išlaikymą. Šioje vietoje, ką pastebėjome, nagrinėdami elektros ūkį, kad mūsų dujiniai elektros generatoriai neveikė, nes dujas per brangu pirkti ir dėl kitų priežasčių, o latviai perka, gamina elektrą ir ją mums parduoda. Kaimynai neprisideda prie terminalo išlaikymo.
 
Niekas to nepaneigė. Jei paneigtų, būtų labai malonu. Šioje vietoje klausimas, kaip čia yra, ne tik terminalą išlaikome, bet iš to produkto pridėtinės vertės produktą dar patys ir nuperkame. Tai už ką kovojame? Jeigu terminalu naudosis visas regionas, tai ar ir vėliau mes jį vieni išlaikysime?
 
Dabar džiaugiamės, kad jis labai apkrautas, bet aš manau, kad tas džiaugsmas truputį su pipirais yra, nes tie, kurie naudojasi, jie nesumoka.
 
Ta dedamoji, ką Lietuvos vartotojai sumoka, yra maždaug 90 mln. eurų per metus. Po dvejų metų atsiras GIPL (dujotiekis tarp Lietuvos ir Lenkijos. – ELTA), bus dar daugiau vartotojų.
 
– Sprendimas dėl išpirkimo sudaro sąlygas terminalo veiklos sąnaudas mažinti iki 43 mln. eurų per metus…
 
– Jeigu 90 mln. eurų yra išlaikymo sąnaudos, jos yra dviejų dalių: 65 mln. eurų yra infrastruktūrinė dalis ir už 25 mln. eurų perkame tam tikrą dujų kiekį privalomai pagal seną kontraktą virš rinkos kainos. Tie 25 mln. eurų yra viršrinkinio pirkimo. Metinės įmokos sumažės nuo 65 mln. eurų iki 43 mln. eurų, bet metų skaičius išaugs, tai suma ta pati arba net padidės, nes palūkanos prisidės. (…) Nes vietoje 2024 m., kaip pabaiga, bus 2044 m. Mes visą laiką mokame ir mokėsime kažkokį priedą prie rinkos kainos. Galėtų būti paaiškinta, kodėl taip darome, kodėl ne rinkos kaina perkame? Per 10 metų išleista 250 mln. eurų, tai yra maždaug terminalo kaina. Daug spekuliacijų, nežinomųjų, tai turi būti išsklaidyta.
 
– Kada galima tikėtis sprendimo?
 
– Tikrai ne 2024 m., žymiai anksčiau yra norima, čia ministrui turėtų būti skambutis.(…) turi būti iš naujo įvertinta padėtis. Kas buvo prieš metus ir daugiau, tai buvo viena situacija. Situacija labai greitai keičiasi ir pačioje SGD rinkoje, ir požiūryje į dujų vartojimą.
 
– SGD rinka jau nusistovėjusi?
 
– Europos investicijų banke sprendžiamas klausimas, ar atsisakyti visiškai dujų sektoriaus finansavimo su ta mintimi, kad, jei Europos strategija yra kuo greičiau pereiti prie CO2 neutralios ekonomikos, tai kam tada investuoti į dujų industriją ir kam jai skolint. Tai signalas. Iki šiol mes kalbame, kad dujos yra pereinamoji energija nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančios energetikos. Dabar vis daugiau balsų kartu su naująja Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, kad viskas turi vykti žymiai greičiau ir bendrasis požiūris turi būti pakeistas.
 
– Kokį prioritetą Lietuva dabar taiko SGD kaip kurui? Lietuvos kelias kaip ir laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro naudojimo, investuoti daugiau į žaliąją energetiką, bet ir SGD terminalo išpirkimo idėjos neatsisakoma.
 
– Dėl to reikia įsivertinti. Reikia pripažinti, kad ir energetikos strategija šioje vietoje tokia neaiški. Čia turbūt į tą bendrą paveikslą reikia įdėti sinchronizacijos projektą. Labai svarbu turėti savo valdomus generacijos pajėgumus, nes vėjas gali pūsti, gali nepūsti, saulė gali šviesti, gali nešviesti.
 
Šioje vietoje visos trys šalys negali būti deficitinės, nes dabar mes esame absoliučiai deficitiniai, tik 25 proc. pasigaminame. Iki šių metų Estija buvo perviršyje, dabar taip pat deficite. Absoliuti dauguma šalių importuoja ne daugiau kaip 10 proc. Mes su savo 75 proc. esame absoliutūs rekordininkai. Net arti nėra kitų.
 
Pirmas pavyzdys, kaip galime turėti lanksčią generaciją, tai dujinė generacija, kuri greitai kilnojasi, gali balansuoti vėją, saulę, greitai pasileidžia, jeigu reikia. Jeigu to nėra, o Vilniuje kitąmet atsidaro atliekų ir biokuro elektrinė, tai dujų dar sumažėja. Tai tas vartojimas mažėjantis yra.
 
Kita istorija – SGD terminalas gali būti regioninis, bet tada yra kiti klausimai. Pirma, ar visi regiono naudotojai taip pat prisidės prie išlaikymo? Kol kas nematome to. Antra, pastačius GIPL’ą, po 2 metų nebūtinai SGD terminalas gali būti verslo galimybė. Gali būti, kad mums importuos (dujas. – ELTA), nežinoma.
 
– Minėjote, kad Lietuvoje gali susitraukti dujų naudojimas. O kokios tendencijos regione?
 
– Kad būtų dujinės generacijos plėtra, aš negirdžiu. Estai dabar skalūnų dujas uždarinėja, nežinau, prie ko jie pereis. Čia tvirtų signalų nėra. Reikia dar ir dėl to įsivertinti tai, ką daryti su SGD terminalu. Ir labai rekomenduoju Vyriausybei tai padaryti.
 
– Kokios dujų kainų prognozės galėtų būti ateičiai?
 
– Įvairių yra samprotavimų. Amerikos energetikos informacijos agentūra. Ji, kaip ir kitos agentūros, teikia pagrindinių išteklių kainų prognozes. Ir ji įsivertina save, kaip sekasi prognozuoti. Labai prastai.
 
Tas pats ir apie vertybinių popierių rinką. Tai, kalbant apie kainas, nežinoma. Niekas neprognozavo, kad šiemet dujų kainos bus absoliučiai rekordinėse žemumose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.27; 15:07

Ministrų Kabinetas pritarė Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo bei valstybės skolos įstatymų pakeitimų projektams, kuriais norima sudaryti teisines sąlygas iki 2024 m. įsigyti SGD laivą „Independence“.

Projektu siūloma sukurti teisinį pagrindą terminalo operatoriui „Klaipėdos nafta” ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise įsigyti SGD laivą ekonomikai naudingiausiu būdu.

Kaip Vyriausybės posėdyje sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, nupirkus laivą, kurį terminalui Lietuva nuomoja iš Norvegijos kompanijos „Hoegh LNG“, jo infrastruktūros išlaikymo kaštai per metus sumažėtų nuo dabartinių 66 mln. eurų iki 43 mln. eurų.

Kaip teigia ministras, pakeitimuose numatomos priemonės leis sumažinti papildomą dedamąją, išdėstant SGD terminalo pastoviųjų sąnaudų dalį, susijusią su SGD laivo „Independence“ 10 metų nuoma, per SGD terminalo veiklos laikotarpį.

„Tai racionalia logika ir išsamiais skaičiavimais pagrįstas, strategiškai reikšmingas ir, svarbiausia, visiems dujų vartotojams naudingas sprendimas. Užsitikrindami ilgalaikę prieigą prie SGD rinkos, garantuosime ilgalaikį gamtinių dujų tiekimo saugumą ir dujų kainos konkurencingumą“, – sako Ž. Vaičiūnas.

Teisės aktų pakeitimai taip pat numato įgaliojimus Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK) koreguoti papildomą dedamąją kainos dalį, atsižvelgiant į SGD terminalo operatoriaus prognozuojamas ir faktines pajamas.

Kaip ELTA jau rašė, tarptautiniai ekspertai, įvertinę, ar Lietuvai ekonomiškai labiau apsimoka nupirkti, ar toliau nuomotis Klaipėdos uoste esantį SGD laivą-saugyklą, pateikė išvadą, kad Lietuvai po 2024 metų labiausiai verta jį nusipirkti.

Buvo vertinami trys scenarijai: SGD terminalo įsigijimas po 2024 m., nuomos sutarties pratęsimas 10 metų ir 20 metų.

Skaičiuojama, kad SGD laivo-saugyklos įsigijimo sąnaudos gali siekti 121-160 mln. eurų. Nuomos sąnaudos siekia 25-35 mln. eurų per metus, atsižvelgiant į tai, kuriam laikotarpiui būtų pratęsta nuoma.

Įstatymo projektas ir su šiuo sprendimu susiję reikalingų teisės aktų pakeitimai dar bus svarstomi Seime. Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane numatyta, kad sprendimai dėl ilgalaikio SGD tiekimo užtikrinimo turi būti priimti iki šių metų pabaigos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.22; 05:00

Šeštadienį sukanka lygiai ketveri metai, kai pro Klaipėdos uosto vartus įplaukė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivas-saugykla „Independence“, užtikrinęs Lietuvai galimybę dujų įsigyti konkurencingomis rinkos kainomis.

Kaip teigė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, prieš ketverius metus į Klaipėdos uostą įplaukęs SGD laivas-saugykla „Independence“ atnešė ne teorinę ar simbolinę, bet labai praktinę ir akivaizdžią energetinę nepriklausomybę. 

„Šis laivas mūsų rankose tapo svertu, išjudinusiu gamtinių dujų monopolijos akmenį, slėgusį visus vartotojus. Šiandien, praėjus ketveriems metams, rezultatas akivaizdus – ketvirčiu mažesnė kaina visiems vartotojams bei daugiau lankstumo, skaidrumo ir konkurencijos“, – Eltai sakė Ž. Vaičiūnas.

Energetikos ministras džiaugėsi, kad pasiekti rezultatai yra būtini sveikai ir efektyviai veikiančiai rinkai, o dėl to terminalas dabar turi galimybę tiekti dujas tiems, kuriems anksčiau to padaryti nebuvo įmanoma.

„Lygiai prieš metus veiklą Klaipėdos uoste pradėjo SGD perkrovos stotelė, tad dabar SGD terminalas yra ne tik konkurencijos instrumentas, bet ir tapo galimybe Lietuvai plėsti SGD veiklas bei kurti naudą transporto ir laivybos sektoriuose, dujas tiekti tiems vartotojams, kuriems anksčiau to tiesiog fiziškai nebuvo galima padaryti. Šiomis aplinkybėmis ilgalaikis SGD tiekimas ir po 2024 m. tampa tiesiog racionalaus pasirinkimo klausimu“, – Eltai teigė Ž. Vaičiūnas.

2013 m. Lietuvoje gyventojai už dujas mokėjo praktiškai tiek pat, kiek ir Vokietijoje – 5,07 euro cento už kilovatvalandę (kWh). Tačiau nuo 2014 m., kaip skelbia „Klaipėdos nafta“, kai atsirado SGD terminalas, gamtinės dujos Lietuvoje atpigo ketvirtadaliu.

Taip nutiko, nes, pradėjus veikti terminalui, Lietuva gavo priėjimą prie bet kurio dujų pardavėjo pasaulyje ir taip žymiai sumažino energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-27

Seimo Energetikos komisijos posėdyje trečiadienį bus svarstoma, kokie sprendimai būtų tinkamiausi dėl ilgalaikio suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo Lietuvoje užtikrinimo.

Komisijos nariams bus pristatoma studija „Nepriklausomas ekonominis ilgalaikio SGD importo į Lietuvos Respubliką alternatyvų vertinimas“.

Posėdyje pakviesti dalyvauti Energetikos ministerijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir bendrovės „Klaipėdos nafta“ atstovai.

Prieš du mėnesius ekspertai, įvertinę, ar Lietuvai ekonomiškai labiau apsimoka nupirkti, ar toliau nuomotis Klaipėdos uoste esantį SGD laivą-saugyklą, pateikė išvadą, kad Lietuvai po 2024 metų labiausiai verta jį nusipirkti.

Laivą „Independence“ terminalui Lietuva nuomoja iš Norvegijos kompanijos „Hoegh LNG“.

Kaštų ir naudos analizę dėl ilgalaikio SGD tiekimo Lietuvai užtikrinimo atliko tarptautinė konsultacijų bendrovė „Poyry Management Consulting Ltd.“

Atliekant analizę, buvo vertinami trys scenarijai: SGD terminalo įsigijimas po 2024 m., nuomos sutarties pratęsimas 10 metų ir 20 metų. Turima omenyje ir tai, kad po sutarties pabaigos 2024 m. galima grąžinti laivą-saugyklą Norvegijos kompanijai, nutraukiant SGD importo galimybes į Lietuvą.

Ekspertų studijoje teigiama, kad Lietuvai ekonomiškai naudinga išlaikyti suskystintas gamtines dujas energetikos rinkoje po 2024 metų. Studija rodo, kad SGD terminalas po 2024 m. kurs ekonominę naudą Lietuvai ir regiono dujų vartotojams – SGD laivo-saugyklos išlaikymo nauda gaunama dėl žemesnių didmeninių dujų kainų. Studijoje nurodoma, kad dėl mažesnių kainų SGD tiekimas teikia Lietuvai 20-60 mln. eurų naudą per metus.

Grynoji nauda būtų didžiausia, pasak ekspertų, ne toliau nuomojant laivą-saugyklą, bet jį nuperkant.

Nors ekspertai įžvelgia ir rizikų, vis dėlto, jų teigimu, nusipirkus laivą Lietuva įgautų didžiausią lankstumą reaguoti į nenumatytas aplinkybes, pavyzdžiui, dujų paklausos kritimą.

Anot ekspertų, įsigytas laivas prireikus gali būti ir parduotas, dėl to ilgalaikė nuoma būtų nelankstus sprendimas, nebent būtų susitarta dėl specialių lanksčių sąlygų.

Skaičiuojama, kad SGD laivo-saugyklos įsigijimo sąnaudos gali siekti 121-160 mln. eurų. Nuomos sąnaudos siekia 25-35 mln. eurų per metus atsižvelgiant į tai, kuriam laikotarpiui būtų pratęsta nuoma.

Jeigu Lietuva nepirktų laivo, kitas ekonomiškai naudingas variantas būtų jį toliau nuomoti 20-čiai metų, o nuomoti trumpesnį periodą po 2024 m., 10 metų, būtų ženkliai menkiau ekonomiškai naudinga.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas yra sakęs, kad analizė palengvins diskusijas priimant tolesnius sprendimus.

Galutinius sprendimus dėl ilgalaikio SGD tiekimo užtikrinimo priims vyriausybė. Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane numatyta, kad tai turi būti padaryta iki šių metų pabaigos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.13; 07:45

Astravo atominei jėgainei – ne

Kaip bevartytum, nepriklausomybę atgavusios Lietuvos energetikos istorija – ne kas kita, kaip nuolatinis mūšio laukas. Kuris gi iš šių žodžių nesisieja su kovomis: Ignalinos AE? Mažeikių nafta? Skalūnų dujos? LEO.LT? Vėjo jėgainės? NordBalt? Astravo AE?

Panašu, kad ši grandinėlė nesibaigs nei šiandien, nei rytoj. Ir ne todėl, kad energija – labai geras būdas pasipelnyti pavieniams asmenims ar grupuotėms. Labiau todėl, kad esame stambių geopolitinių plokščių energetinių interesų sandūroje.

Strategai ir trumparegiai

Sodo kaimynas Juozas, po savaitgalinės žemkrapštystės užsitraukęs dūmą ar (ir) atsikimšęs alučio, dažnai mėgsta pafilosofuoti tema „valdžia viską daro per kitą galą“ (turbūt visi turime tokių kaimynų ar pažįstamų). Neapeina ir energetikos. Ir sako pūsdamas dūmą: ir elektra, ir šildymas būtų pigesni, jei nebūtume taip nosies užrietę ir tokie nedraugiški Rytų kaimynei. Mums kad tik atsiskirti. „Independence“…

Jei tokiam mėgini paaiškinti, kad draugiškumas rytoj gali tapti spąstais, atsako neatremiamu argumentu: niekas valdžioje negalvoja apie Lietuvos ateitį, visi žiūri, kaip kišenes greičiau prisikimšti. Ir dalinai yra teisus. Rytų kaimynė, kuriai energijos pardavimas labai svarbus tiek ekonomiškai, tiek politiškai, apie Lietuvą irgi galvoja panašiai. Vieną kitą politiką, žiūrėk, ima ir nuperka.

Ką siaubo filmuose pirmiausia daro žudikas, ketindamas įsibrauti į piliečio namus? Teisingai, išjungia elektrą. Ne tam, kad būtų baisiau, o kad apribotų to piliečio galimybes pasipriešinti. Veiksmas ne scenaristų išgalvotas, o paimtas iš gyvenimo.

O ką pirmiausia pamėgintų padaryti valstybė, sumąsčiusi intervenciją į kitą valstybę? Teisingai, pamėgintų apriboti galimybes priešintis. Jei galėtų – aišku, kad išjungtų elektrą – ne kad baisiau būtų, o kad nebeveiktų elektros srove maitinami prietaisai, įrengimai. Ne tiek barzdaskutės ir troleibusai, kiek radiolokaciniai įrenginiai, komunikacijos ir visuomenės informavimo priemonės (TV, radijas).

Be abejo, lygiai taip pat galimybes priešintis apriboja ir naftos, dujų tiekimo nutraukimas. Štai kodėl ir suskystintų dujų terminalo (SGD) atsiradimas Klaipėdoje nepraėjo be kaimynės komentarų. Prarasti pinigai – tai toli gražu dar ne viskas, kas skauda kaimynei.

Energetinis žiedas, tiltas ir antrankiai

Didelis Rusijos galvasopis – kad Baltijos šalys ims ir iškris iš Baltarusiją, Rusiją, Estiją, Latviją ir Lietuvą jungiančio elektros energijos žiedo, vadinamo BRELL. Ne tik todėl, kad mažiau parduos elektros energijos. Bus sutraukytas ir pats žiedas, t. y. be rusiškos elektros liks Rusijos Federacijai priklausanti Kaliningrado sritis. O Baltijos šalys iškris, iki 2020 m. yra nutarusios tai padaryti. Ir tas siaubo filmo herojus nebepasieks elektros jungiklio…

Astravo atominė elektrinė – mirtinai pavojinga Lietuvai

Deja, siaubo filmo herojus nelabai turi kaip paspausti gyventoją. Galima įvairiais būdais ir per įvairius tarpininkus kalti piliečiui į galvą, kad dabar jis už elektrą moka brangiau ir kaina dar kils, kad ryšys su elektros tiekėju nestabilus (pvz., „NordBalt“ elektros jungtis su Švedija vis trūkinėja ir trūkinės), kiršinti su kaimynais, ketinančiais naudotis ta pačia elektros linija (latvių energetika priklausytų nuo laidelių iš Lietuvos, lenkai energetiškai spaus lietuvius ir pan.).

Tad sodo kaimynas Juozas, vis pažvelgdamas į atsiskaitymų už komunalines paslaugas knygelę, ir burba. Nes girdėjo, kad jei pirktų energiją iš ankstesniojo tiekėjo, būtų pigiau. Tačiau paklausus, kokios garantijos, kad tikrai būtų pigiau ir staiga nepabrangtų, atsakymo greičiausiai nebus. Dar galima paklausti Juozo, kodėl jis yra apdraudęs savo nekilnojamą turtą ir automobilyje įmontavęs signalizaciją. Juk pigiau būtų be šito.

Astravošima

Vis dėlto kaimynas (ar siaubo filmo herojus, kaip čia geriau pavadinti) neapsiriboja vien propaganda ir kiršinimu. Lietuvos pašonėje jau baigia išdygti branduolinis monstras – Astravo atominė elektrinė. Kiek anksčiau ji gan tiesmukai ir buvo pristatyta kaip „šekit jums už tai, kad norite pasitraukti iš BRELL“.

O dabar pristatoma kaip pigios elektros energijos šaltinis, kuriuo jau baigia susigundyti latviai, kurį dėl kažkokių priežasčių staiga pamilo švedai. Astravo monstras sulaukė palaikymo net ir Lietuvoje – prisiminkime Seimo narį Mindaugą Bastį, taip pat Artūrą Zuoką, Rolandą Paksą. Visi šie veikėjai mėgina tikinti, kad galėtume sau sėkmingai bendradarbiauti su Baltarusija ir naudotis pigia elektra. Kokia dar energetinė priklausomybė? Čia tik mitas, konservatorių išmsigalvojimas, Prezidentės viešųjų ryšių arkliukas. Svarbiausia juk – žmonių gerovė. Čia ir dabar. Sodo kaimynas Juozas pritartų. Rytų kaimynė nei puola mus, nei ruošiasi pulti, tai tik antirusiška propaganda, neturinti realaus pagrindo. Ir dar – Vakarų interesai brangiai pardavinėti savo energiją Baltijos šalyse. 

Astravo atominei elektrinei – NE

Kitaip mano Seimo nariai Žygimantas Pavilionis ir Laurynas Kasčiūnas, kitaip mano ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė bei kiti įtakingi Lietuvos politikai. Tiesa, ši stovykla daugiausia kalba ne apie ekonominę, bet apie ekologinę Astravo grėsmę. Jei katastrofa įvyko technologiškai daug toliau pažengusios Japonijos Fukušimoje, ką bekalbėti apie katastrofos riziką Baltarusijoje, kur iki šiolei statoma „penkmečio planus – per tris metus!“ principu. Potencialus „bum“ tik 20 km nuo Lietuvos sienos. Pasekmės būtų liūdnos.

O kas gi toliau

Lietuvos energetikos ateities scenarijai kažkuo primena pasirinkimą – žvirblis rankoje ar briedis girioje. Bent jau taip sakytų sodo kaimynas Juozas, gyvenantis nuo pensijos iki pensijos ir norintis žvirblio – kad energija pigi taptų tučtuojau, iki artimiausios pensijos. O briedis anūkams – gal ir gerai būtų, bet anūkai dirbantys ir uždirbantys, išsisuks. O ten energetinė Lietuvos nepriklausomybė – ai, mes prisikovojom už tą nepriklausomybę, dabar kiti tegul pakovoja.

Juozas kaip Juozas. O Lietuvos politikai, panašu, laikosi ir bent artimiausiu metu laikysis aiškios energetinės nepriklausomybės nuo Rytų pozicijos. Kaip ir turėtų elgtis strategiškai mąstantys žmonė. Tik gaila, kad ir tarp politikų vis dar pasitaiko susigundančių rusiškais pinigais ar kitokiomis rusiškomis gėrybėmis. Arba mėginančių pasinaudoti energetiniais klausimais savo reitingams kelti.

2017.09.12; 05:57

Kai kada iš skaitytojų sulaukiu priekaištų, esą per daug pesimistiškai žvelgiu į politines, ekonomines bei kultūrines Lietuvos perspektyvas.

Galbūt skaitytojai teisūs – idealios tvarkos niekad nebuvo ir nebus. Todėl esą net nereikia norėti, jog viskas klostytųsi taip, tarsi žingsniuotume „rožėmis klotu keliu“.

Per didelis reiklumas gali tik išmušti norą dirbti, stengtis, braižyti ateities planus…

Užtat šiandien – būtent tokia diena, kai tikrai galima išvengti pesimizmo. 2014-ųjų spalio 27-osios rytas atnešė dvi džiugiai svarbias žinias.

Continue reading „Dvi geros žinios“

Praėjus dviem dešimtmečiams po nepriklausomybės paskelbimo Lietuvos energetikos pramonė yra visiškai priklausoma nuo subyrėjusios Maskvos imperijos.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė nusiteikusi pakeisti šią padėtį. Juodąjį karatė diržą turinti ir tiesą į akis drąsiai sakanti politikė entuziastingai pritaria susitarimui, pagal kurį prie šios mažytės salos bus priplukdytas laivas, atgabenantis gamtines dujas Lietuvos gyventojams ir įmonėms.

Tai padėtų ištrūkti iš Rusijos Vyriausybės valdomos dujų eksporto monopolininkės „Gazprom", kuri tiekia visas Lietuvai reikalingas dujas, gniaužtų.

Continue reading „Lietuva tikisi išsivaduoti nuo Rusijos dujų monopolio“