Krašto apsaugos ministras Raimondas Karoblis kaip didžiausią pavojų mūsų šaliai karinių pratybų „Zapad“ metu įvardino galimas provokacijas bei pratybas rengiančių šalių klaidas ir kibernetines atakas.
Užrašas skelbia: „Ten, kur Rusijos kariuomenė – ten karas. Rusijos kareivi, grįžk namo”
Trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje ministras patikino, kad realaus pavojaus ir didelės grėsmės nėra, tačiau „snausti“ pratybų metų Lietuvos kariuomenė nežada.
„Pavojų yra, tačiau šiuo metu priemonių, kad tai būtų preliudija į konfliktą ir kad tai būtų labai didelė grėsmė daliniam arba visa apimančiam konfliktui, tikrai nėra ir to neturėtų būti“, – teigė ministras.
Krašto apsaugos ministras pridūrė, kad pratybų metu, rudenį, planuojamas gerokai didesnis mūsų kariuomenės budrumas – didinamos sąjungininkų pajėgos, vykdomi įvairūs stebėjimai. Taip pat bus saugomasi nuo kibernetinių atakų.
„Jeigu kalbėtume apie galimus tam tikrus veiksmus ar pavojus, tai turbūt didžiausi yra galimos klaidos iš oponentų pusės, galbūt lokalios provokacijos – čia pirmiausias uždavinys, kodėl turime būti budrūs. Gali būti taip pat sustiprėjimas informacinių atakų, kurių tikslas – diskredituoti mūsų sąjungininkų karius, diskredituoti Lietuvos kariuomenę, parodyti Rusijos, Baltarusijos galią. Tai yra irgi tikėtina, ir kibernetinės atakos irgi galimos“, – pavojus ir planus vardijo R. Karoblis.
Pratybose, vyksiančiose visiškai šalia Lietuvos, Baltarusijoje, spėjama, dalyvaus apie 100 tūkst. karių. Tikslus skaičius kol kas nežinomas – rusai teigia į pratybas išsiųsią vos 13 tūkst. savo šalies karių, nors toks skaičius, ko gero, tolimas nuo tiesos.
Vien 1981 m. vykusiose pratybose „Zapad 81“ dalyvavo apie 150 tūkst. kareivių, o 1940 m. birželį prie Lietuvos sienos buvo sutelkta per 220 tūkst. karių su beveik 2 tūkstančiais tankų – birželio 15 d. šimtatūkstantinė „mokymų“ armija kirto sieną ir Lietuvą okupavo.
Tyrimas dėl pernai įvykdytų stambaus masto kibernetinių atakų prieš Lietuvos valstybės institucijas jau baigtas, byla perduota teismui, antradienį paskelbė Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis.
„Tyrimas sėkmingai užbaigtas, byla perduota teismui. Nustatyti visi asmenys, dalyvavę prieš metus stambaus masto organizuotose informacinėse atakose prieš tam tikrus valstybės tinklalapius. Kaip įtariamieji patraukti trys asmenys, iš kurių yra du Lietuvos piliečiai, ir dėl vieno užsienio valstybės piliečio perduotas baudžiamasis persekiojimas užsienio valstybei nustatyta tvarka“, – Policijos departamente surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo pareigūnas.
Vis dėlto A. Roginskis nesiėmė atsakyti į klausimą, kokių valstybių naudai galėjo veikti įtariamieji.
„Negalėčiau atsakyti. Į šį klausimą, ko gero, galėtų atsakyti prokuroras, vadovavęs tyrimui. Kaltinamieji, kurie nustatyti, davė išsamius parodymus. Manome, kad nustatėme absoliučiai visus asmenis, kurie dalyvavo vykdant šį nusikaltimą“, – teigė A. Roginskis.
ELTA primena, kad 2016 m. balandį kibernetinius išpuolius patyrė Seimo, Prezidentūros, Užsienio reikalų ministerijos, Teisingumo ministerijos interneto svetainės. Tuomet Kriminalinės policijos biure Kibernetinių nusikaltimų tyrimo padalinyje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl poveikio informacinėms sistemoms. Atakų būta ir pernai gegužę, išpuolis surengtas prieš Užsienio reikalų ministerijos tinklalapį.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Belgų Karaliumi Philippe’u.
Pagrindinis monarcho vizito Lietuvoje tikslas – aplankyti NATO priešakinių pajėgų batalione tarnaujančius Belgijos karius.
Belgijos Karalius Filipas ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Šalies vadovė su Karaliumi Philippe’u aptarė Lietuvos ir Belgijos bendradarbiavimą NATO, kalbėjo, kokios dar papildomos saugumo užtikrinimo ir atgrasymo priemonės yra reikalingos regione.
Prezidentė pabrėžė, kad viso Aljanso saugumas prasideda Baltijos valstybėse. Intensyvi ir koncentruota militarizacija rytiniame NATO pasienyje, prieš Vakarus nukreiptos puolamojo pobūdžio pratybos „Zapad 2017“, Kaliningrade dislokuotos vidutinio nuotolio raketos, Rusijos mėginimai kibernetinėmis ir informacinėmis atakomis daryti įtaką rinkimų rezultatams Vakarų Europos valstybėse – didžiulė grėsmė visos Europos žmonėms.
Šalies vadovės teigimu, tiek Lietuva, tiek Belgija supranta, jog iš Rytų kyla pagrindinė grėsmė žemyno saugumui. Todėl Europa bus tiek saugi, kiek bus saugios Baltijos valstybės. O tam būtina įgyvendinti realiais kariniais pajėgumais pagrįstas atgrasymo priemones.
Lietuvos Prezidentūroje: Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Belgijos Karalius Filipas. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Pasak Prezidentės, Belgijos ir kitų šešių NATO valstybių karių buvimas Lietuvoje siunčia stiprią atgrasymo žinią, jog Aljansas yra pasirengęs atremti bet kokią grėsmę Baltijos šalių saugumui.
Valstybės vadovės teigimu, Lietuva labai vertina Belgijos solidarumą ir sprendimą į NATO priešakinių pajėgų batalioną atsiųsti savo logistinės paramos kuopą.
Belgų kariai buvo pirmieji, kurie atvyko į Lietuvą ir užtikrino sklandų kitų sąjungininkų karių bei sunkiosios karinės technikos perdislokavimą.
Prezidentė taip pat priminė, kad Lietuva nuolatos jaučia tvirtą Belgijos paramą. Įstojus į NATO Belgijos karinių pajėgų naikintuvai pirmieji pradėjo saugoti Baltijos šalių oro erdvę ir dar po to ne kartą rotavosi Zokniuose ir Amaryje, Estijoje.
Valstybių vadovai taip pat aptarė dvišalius santykius, bendradarbiavimą verslo, ekonomikos, mokslinių tyrimų ir studijų mainų srityse. Kalbėta apie stiprėjančius Šiaurės ir Baltijos ryšius su Beniliukso valstybėmis.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Balandžio 10 d. krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, susitikę su į Lietuvą atvykusiais Nyderlandų gynybos ministre p. Jeanine Hennis-Plasschaert ir kariuomenės vadu generolu Tomu Middendorpu (Tom Middendorp), aptarė saugumo situaciją visame pasaulyje, tiek Europoje, pastaruosius įvykius ir sutarė dėl sklandaus NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje sprendimų įgyvendinimo būtinybės.
Nyderlandų gynybos ministrė Jeanine Hennis-Plasschaert
„Labai nekantravau atvykti į Lietuvą aplankyti savo karių, o esant tokiai saugumo situacijai svarbu, kad NATO sąjungininkės ir toliau demonstruotų vienybę ir solidarumą,“ – susitikime sakė Nyderlandų gynybos ministrė, į Lietuvą kartu su Nyderlandų kariuomenės vadu atvykusi aplankyti ir Nyderlandų karių, kurie nuo šių metų pavasario tarnauja Rukloje dislokuotoje NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje.
Ministras R. Karoblis savo ruožtu padėkojo Nyderlandų Karalystei už iniciatyvas, stiprinančias mūsų regiono saugumą.
Nemažą susitikimo dalį ministrai ir vadai skyrė dezinformacijos klausimui aptarti. Krašto apsaugos ministras R. Karoblis pristatė Nyderlandų gynybos ministrei ir kariuomenės vadui suklastotų naujienų atvejus, kurie buvo nukreipti prieš Lietuvoje dislokuotą NATO priešakinių pajėgų batalioną.
„Džiaugiamės dideliu visuomenės palaikymu tiek NATO kaip organizacijos, tiek NATO priešakinių pajėgų bataliono dislokavimu Lietuvoje,“ – sakė krašto apsaugos ministras. Anot ministro, Rusija ir toliau aktyviai tęsia savo propagandą Lietuvoje, tačiau visuomenės atsparumas informacinėms atakoms auga, be to, į šių atakų dekonstravimą aktyviai įsitraukia ir žiniasklaida.
„Akivaizdu, kad informacinių atakų neįmanoma išvengti ir jų bus ateityje. Tačiau turime būti pasirengę jas atremti,“ – sakė R. Karoblis. Nyderlandų gynybos ministrė ir pati itin domėjosi propagandos klausimais ir kaip Lietuva yra pasirengusi atremti informacines atakas.
Susitikime ministrai taip pat aptarė Europos šalių gynybos finansavimo klausimą ir įsipareigojimą didinti lėšas gynybai. Viešnia pagyrė Lietuvą už pastangas didinti finansavimą ir kartu su Lietuvos krašto apsaugos ministru sutarė ir pabrėžė, kad svarbu yra ne tik finansavimo gynybai didinimas, bet ir tai, kad šis finansavimas būtų tiesiogiai nukreiptas į šalių pasirengimą reaguoti.
Pasak ministrės J. Hennis-Plasschaert, saugumo situacija reikalauja ir didesnio Europos šalių aktyvumo ieškant gynybos ir saugumo stiprinimo sprendimų.
Po dvišalio susitikimo Krašto apsaugos ministerijoje Lietuvos ir Nyderlandų gynybos ministrai ir kariuomenių vadai išvyko į Ruklą, kur dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė.
Nyderlandų kariuomenės vadas generolu Tomas Middendorpas
Rukloje dislokuotam Vokietijos vadovaujam NATO pajėgų batalionui Nyderlandai yra skyrę apie 250 karių. Kartu olandų karai atsigabeno ir įvairios karinės ginkluotės ir įrangos – apie 40 įvairios karinės technikos: pėstininkų kovos mašinų CV 90, žvalgybos transporto priemonių „Fennek“, transporto priemonių „Boxer“, šarvuotų remonto evakavimo mašinų, kt. Lietuvoje dislokuotų Nyderlandų pajėgų pagrindą sudaro Havelte įsikūrusio Nyderlandų kariuomenės Sausumos pajėgų 43-iosios mechanizuotosios pėstininkų brigados 44-ojo Nyderlandų mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai. 44-ojo bataliono kariai Lietuvoje bus dislokuoti iki liepos, po vėliau juos keis kariai iš 13-osios brigados.
NATO bataliono grupei priskirti kariai – ne vieninteliai, šiuo metu dislokuoti Lietuvoje. Nuo šių metų sausio Nyderlandų karinių oro pajėgų kontingentas yra dislokuotas Šiauliuose, iš kur su keturiais naikintuvais F-16 vykdo NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse. Tai jau antroji olandų karių misija.
Be to, Nyderlandų kariai yra vykdę oro policijos misijos pastiprinimą iš Malborko oro bazės Lenkijoje 2014 m. rugsėjo-gruodžio mėn. Be to, du Nyderlandų kariuomenės atstovai tarnauja Vilniuje veikiančiame NATO pajėgų integravimo vienete.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Taip, Rusijos slaptosios tarnybos trina iš džiaugsmo rankomis. Ne tik ploja katučių, bet ir tyčiojasi iš mūsų.
Agresyvusis Kremlius negali nedžiūgauti, negali nesišaipyti, nes mes, lietuviai, ir vėl griebėmės ne tų darbų, kurių reikėtų imtis.
Lietuvos Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyrius pranešė, jog birželio 23-iąją Lietuvos Temidei vertinti perduotas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento kontroliuotas bei Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos atliktas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir valstybės paslapties atskleidimo.
Žvelgiant iš šalies, skamba solidžiai. Bet pirmiausiai įsigilinkime, kas gi ten rašoma.
Seimo parlamentinės grupės ,,Už istorinę atmintį ir teisingumą“ inicijuotame pasitarime-diskusijoje „Kaip ginamas Konstitucijos 25 straipsnis?“ aptarti skleidžiamos dezinformacijos apie sovietų agresiją 1991 metų sausio 13-ąją, laisvės kovotojus teisinio vertinimo ir valstybės galimybių imtis reikalingų priemonių aspektai.
Kaip pastebi parlamentinės grupės ,,Už istorinę atmintį ir teisingumą“ pirmininkas A. Anušauskas, informacinės atakos prieš mums svarbią istorinę atmintį nėra tik pastarųjų dienų aktualija. „Informacinės atakos vis intensyvėdamos tęsiasi jau keletą metų. Toks įspūdis, lyg šių atakų scenaristai ir užsakovai stebi, ar Lietuvos valstybė turi galimybių ginti savo demokratinę Konstitucijos laisvę nuo dezinformacijos. Tai daryti įpareigoja ir įstatymų leidėjai, ir institucijos, ir Konstitucijos 25 straipsnis.“
Žurnalistams pristatyta NATO atsako į kompiuterių incidentus centro (angl. NATO Computer incident response capability – NCIRC) veikla.
Centro direktoriaus Iano Westo teigimu, centras yra atsakingas už Aljanso kompiuterių, veikiančių 55 vietovėse visame pasaulyje, apsaugą.
Kasdien stebima 147 mln. įtartinų veiksmų, nukreiptų prieš kompiuterius. 2012 m. buvo tirta 2,5 tūkst. patvirtintų rimtų atakų prieš kompiuterių sistemas.
