Ginti demokratijos laisvę nuo dezinformacijos prievartos būtina ir teisinėmis, ir politinėmis priemonėmis


Print

Seimo parlamentinės grupės ,,Už istorinę atmintį ir teisingumą“ inicijuotame pasitarime-diskusijoje „Kaip ginamas Konstitucijos 25 straipsnis?“ aptarti skleidžiamos dezinformacijos apie sovietų agresiją 1991 metų sausio 13-ąją, laisvės kovotojus teisinio vertinimo ir valstybės galimybių imtis reikalingų priemonių aspektai.   

Kaip pastebi parlamentinės grupės ,,Už istorinę atmintį ir teisingumą“ pirmininkas A. Anušauskas, informacinės atakos prieš mums svarbią istorinę atmintį nėra tik pastarųjų dienų aktualija. „Informacinės atakos vis intensyvėdamos tęsiasi jau keletą metų. Toks įspūdis, lyg šių atakų scenaristai ir užsakovai stebi, ar Lietuvos valstybė turi galimybių ginti savo demokratinę Konstitucijos laisvę nuo dezinformacijos. Tai daryti įpareigoja ir įstatymų leidėjai, ir institucijos, ir Konstitucijos 25 straipsnis.“

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pirmininkas Edmundas Vaitekūnas priminė, jog komisija pasinaudojo įstatymo numatyta galimybe ir trims mėnesiams sustabdė „Pirmojo Baltijos kanalo“ (PBK) rusiškų laidų retransliaciją. Komisijos sprendimą patvirtino teismas. Lietuvos kariuomenės Teisės departamento direktorius Teisutis Jasiulionis kalbėjo apie informacinės erdvės apsaugojimo problemą: „Matydami, kurių šalių kanalai dominuoja, darome prielaidą, kad mums sunku būtų dominuoti informacinėje erdvėje ištikus krizei ir konfliktui.“ Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė teigė, kad reikėtų stiprinti viešosios erdvės stebėseną. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius pabrėžė, kad tokie dezinformacijos atvejai turėtų būti tiriami skubos tvarka ir LRTK sprendimas šiuo atveju – puikus pavyzdys, kaip programų transliuotojai reaguoja, atsižvelgdami į sprendimus. 

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas doc. dr. Andrius Vaišnys kalbėjo ir apie kitą valstybės būdą ginti savo orumą: „Dešimtmečiais vykdomi moksliniai tyrimai, jų analizė būtų susistemintas požiūris, kuris leistų įstatymų leidėjui kurti įstatymines sąlygas, ginantis nuo tokių dalykų, apie kuriuos kalbame.“

Pasitarime-diskusijoje informacija apie praėjusiais metais iškeltas bylas, susijusias su neapykantos kurstymu, pasidalijo prokuratūros, kriminalinės policijos atstovai: 2012-aisiais pradėta 315 ikiteisminių tyrimų, susijusių su neapykantos kurstymu. Visgi Lietuvos kriminalinės policijos atstovas Darius Žvironas siūlė orientuotis į Visuomenės informavimo įstatymą – jis turėtų būti pagrindinis instrumentas saugant viešąją erdvę, ir didinti žiniasklaidos priemonių atsakomybę.  

Pasitarime-diskusijoje dalyvavę Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, parlamentinės grupės „Už istorinę atmintį ir teisingumą“ nariai Arvydas Anušauskas, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Audronius Ažubalis apibendrino išsakytas mintis primindami, kad informacinės erdvės apsaugos problemos turi būti sprendžiamos ir teisiniais, ir politiniais būdais.

„Kreipsimės į Baltijos Asamblėją, kad artimiausios sesijos metu parlamentarai atkreiptų dėmesį į Latvijoje, Lietuvoje, kaimyninėse šalyse skleidžiamos dezinformacijos šaltinius, tikslinsime retransliuotojo sąvoką, teiksime pasiūlymus teisės aktams, kurie saugotų ir gintų viešąją erdvę taip, kaip numato Konstitucijos 25-asis straipsnis. Demokratijos laisvės negali būti pamintos po dezinformacijos kerziniu batu – reikia susitelkti visoms atsakingoms institucijoms ir bendradarbiaujant siekti tikros žodžio laisvės, o ne ją įžeidžiančios karikatūros“, – sakė A. Anušauskas.

Pasitarimas-diskusija surengta po to, kai Latvijos sostinėje Rygoje įsikūrusio tarptautinio žiniasklaidos holdingo „Baltic Media Alliance“ valdoma PBK paskleidė dezinformuojančią propagandinę laidą apie 1991 m. sausio 13-osios įvykius. Laida sukėlė rezonansą visuomenėje ir sulaukė griežto Lietuvos radijo ir televizijos komisijos įvertinimo: LRTK nusprendė trims mėnesiams stabdyti PBK rusiškų laidų retransliaciją, Vilniaus apygardos administracinis teismas sankcionavo šį sprendimą ir įpareigojo Lietuvos jurisdikcijai priklausančius retransliuotojus laikinai, trims mėnesiams, sustabdyti PBK programą sudarančių ne Europos Sąjungos šalių laidų retransliavimą Lietuvoje.

Informacijos šaltinis – tsajunga.lt

2013.10.18


Prisijunkite prie diskusijos