Paryžius, lapkričio 10 d. (AFP-ELTA). „Facebook“ reikalų informatorė Frances Haugen trečiadienį pareiškė, kad yra „labai susirūpinusi“ dėl bendrovės planų kurti „metavisatą“ – virtualios realybės interneto versiją – dėl privatumo problemų.
Praėjusio mėnesio pabaigoje „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas, susidūręs su blogos reklamos banga dėl F. Haugen atskleistų faktų, paskelbė planus sukurti skaitmeninį pasaulį, kuriame žmonės, naudodamiesi virtualios realybės technologijomis, jaustųsi tarsi bendraudami akis į akį.
Pradėjusi kelionę po Europą ir trečiadienį kalbėdama Prancūzijos parlamente, F. Haugen sakė, kad ji „labai susirūpinusi dėl metavisatos“.
„Facebook“ nori užpildyti mūsų aplinką jutikliais, mikrofonais ir kitais būdais mus stebėti“, o jei šią technologiją pritaikytų įmonės, tai būtų „labai problemiška“.
„Įsivaizduokite, kad dirbate namuose ir jūsų darbdavys nusprendžia: „Noriu būti metavisatos įmone“, – sakė ji įstatymų leidėjams.
„Jūs negalite nuspręsti, ar „Facebook‘ui“ galima jus šnipinėti, kaip kad galite atsisakyti naudoti „Facebook“ asmeniniame gyvenime“, – pridūrė ji.
Buvusi „Facebook“ darbuotoja nutekino žiniasklaidai daugybę vidaus dokumentų, kurie sukėlė kelias savaites trukusią socialinės žiniasklaidos milžinės kritiką dėl jos poveikio trapios demokratijos šalims ir pažeidžiamiems paaugliams.
Per pastarąjį mėnesį duodama parodymus Amerikos ir Europos įstatymų leidėjams ji tvirtino, kad „Facebook“ renkasi pelną, o ne toksiško turinio ribojimą, ir kad negalima tikėti, jog bendrovė pakeis savo elgesį.
M. Zuckerbergas atkirto: „Argumentas, kad sąmoningai skleidžiame turinį, kuris piktina žmones, siekdami pelno, yra labai nelogiškas“.
37 metų duomenų mokslininkė F. Haugen Prancūzijos parlamente taip pat papasakojo apie tai, kaip jai sekėsi susidoroti su dėmesiu ir viešumu nuo tada, kai spalio pradžioje ji prisistatė kaip pagrindinis serijos sensacingų „The Wall Street Journal“ pranešimų šaltinis.
„Psichologinė parama yra labai svarbi daugeliui informatorių“, – sakė ji ir pridūrė, kad praėjusiais metais jai pasisekė, kad galėjo grįžti gyventi pas motiną dėl COVID-19 apribojimų.
„Mano motina yra dvasininkė, todėl aš gavau daugybę valandų konsultacijų ir terapijos“, – sakė ji. – Dauguma pranešėjų neturi tokios stiprios paramos. Užtikrinti, kad kas nors padėtų jiems išgyventi visą procesą, yra gyvybiškai svarbu.”
Per ketvirtį nuo liepos iki rugsėjo mėnesio „Facebook“ pranešė gavusi apie 9 mlrd. dolerių pelną.
Žozefina Beiker (Josephine Baker, 1906 – 1975) – amerikietė, užsiiminėjusi žvalgybine veikla prieš vokiečius Prancūzijoje antrojo pasaulinio karo metais.
Kilusi iš Sent-Luiso, trečiajame dešimtmetyje ji buvo viena iš žymiausių juodaodžių žvaigždžių Brodvėjaus scenoje. Triukšmingai debiutavusi Paryžiuje 1925 metais, Žozefina Beiker pasiliko Prancūzijoje ir 1937 metais jai buvo suteikta Prancūzijos pilietybė.
Kai 1939 metų rugsėjį Prancūzija paskelbė karą Vokietijai, Žakas Abtey (Jak Abtey), Prancūzijos karinės žvalgybos tarnybos (Antrasis biuras) Paryžiaus kontržvalgybos skyriaus viršininkas, užverbavo Ž.Beiker, ir ji tapo jo slapta informatore (kaip ir vokiečiai, prancūzai tokius nesavanaudiškus agentus vadino „garbės agentais“). Iš pradžių Ž.Abtey rimtai būgštavo, kad amerikietė iš tikrųjų gali būti dviguba agentė, kaip legendinė Mata Hari. Bet Ž.Beiker jį užtikrino, kad yra pasirengusi dėl Prancūzijos paaukoti gyvybę, jeigu to prireiks.
CŽV gali atleisti iš darbo režisieriaus Bigelou filmo apie Osamos bin Ladeno likvidavimą konsultantę, rašo “La Stampa”. „Didelę dalį savo karjeros ji ieškojo Osamos bin Ladeno pėdsakų. Ji buvo viena iš tų, kas sučiupo ir likvidavo Al Kajedos įkūrėją.
Bet jos žvaigždė išblėso išsyk po to, kai misija buvo įvykdyta. To keisto nedėkingumo auka – CŽV agentė, tapusi filmo „Taikinys numeris vienas“, pasakojančio apie dešimtmetį trukusią bin Ladeno medžioklę, herojės prototipu, – rašo Frančesko Semprini.
„Jos kodinis vardas – Maja, bet tik kine, realios CŽV agentės vardas lieka įslaptintas. Ji – mūsų laikų didvyrė, taip buvo iki labiausiai ieškomo planetoje nusikaltėlio pašalinimo. Paskui ji pateko į nemalonę. Maja, mes ją taip ir vadinsime, atėjo dirbti į Lenglį truputį prieš rugsėjo 11-osios teroro aktą ir ilgai vaidino „suvedinėtojos“ vaidmenį: ji palaikė kontaktus su informatoriais ir apibrėždavo taikinius nepilotuojamoms atakoms. Ir ji, kaip ir nedaugelis kitų, dėjo viltis į sekamus kurjerius, kurie galų gale ir nuvedė prie Osamos namo Pakistane, Abbottabade. Vienas iš CŽV veteranų sako, kad Holivudo dėmesys Majai, matyt, ir sužadino jos viršininkams pavydą“, – rašo straipsnio autorius.