Vyriausybės siūlymu Seimas nusprendė dalyje Lietuvos teritorijos paskelbti nepaprastąją padėtį. Ji mėnesiui paskelbta pasienio ruože prie Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija ir 5 kilometrai nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose.
Baltarusijos režimui nepavykus supriešinti Europos Sąjungos, kaimyninių valstybių ir sukelti chaoso Lietuvoje, Latvijoje bei Lenkijoje, jis nutarė kelti įtampą stumdamas migrantus į Lenkijos ir Lietuvos pasienį. Todėl išaugus keliamai grėsmei, turime išlikti susitelkę, budrūs ir tvirti kaip ir iki šiol, sakoma ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės trečiadienio vakarą išplatintame kreipimesi į Lietuvos žmones.
„Nepaprastosios padėties aktyvavimas suteikia visas reikiamas priemones mūsų pareigūnams bei kariams, o ir kitoms institucijoms tinkamai apsaugoti mūsų valstybės sienas ir užtikrinti šalies saugumą. Būti geriau pasirengusiems įvairioms situacijoms.
Labai džiaugiuosi, kad šioje situacijoje visos Lietuvos politinės institucijos veikia darniai ir sutelktai. Seimas sprendimą dėl nepaprastosios padėties priėmė beveik vienbalsiai, aiškų palaikymą išsakė Jo ekscelencija Respublikos prezidentas. Tvirtybės bei pasitikėjimo įkvepia ir vienareikšmis visos Europos Sąjungos palaikymas bei NATO Aljanso valstybių parama”, – Vyriausybės pranešime cituojama premjerė.
Ji padėkojo visiems Lietuvos pareigūnams, valstybės sienos gynėjams, kariams ir tarnautojams, kuriems esamoje situacijoje tenka didžiausias krūvis ir išbandymas.
„Nuo hibridinių atakų pradžios ne tik įsitikinome savo pasieniečių, policijos pareigūnų, karių profesionalumu bei atsakingumu, bet ir kasdien kartu mokėmės bei stiprėjome. Lietuva ne kartą per sudėtingiausius išbandymus įrodė, kad sugeba susitelkti ir būti nenugalima.
Neabejoju, kad ir dabar mes kartu su lenkais bei latviais apginsime Europos Sąjungos ir savo pačių sienos saugumą, kartu ir teisę patiems laisvai bei demokratiškai spręsti savo valstybės reikalus, nenusileidžiant išoriniam šantažui ir spaudimui. Likime susitelkę ir atsakingi, pasitikėkime mūsų pareigūnais ir leiskime jiems atlikti savo pareigą”, – sako Vyriausybės vadovė I. Šimonytė.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad prezidentui Gitanui Nausėdai nusprendus vetuoti įstatymo pataisas, numatančias, kad nepasiskiepiję darbuotojai už COVID-19 testus mokėtų iš savų lėšų, susidaro įspūdis, kad Prezidentūra sąmoningai nusprendė stabdyti skiepijimo pažangą.
„Atrodo, kad Prezidentūra nusprendė sąmoningai stabdyti skiepijimo progresą tam, kad nebūtų pasiektas ambicingas prezidento tikslas“, – žurnalistams Seime teigė I. Šimonytė.
Taip ministrė pirmininkė primena prezidento išsakytą kritiką Vyriausybei, kad sulėtėję skiepijimo tempai galėjo būti tikslingai inicijuoti – kad nebūtų pasiektas jo keltas tikslas paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų iki vasaros vidurio.
Premjerė taip pat sako, kad prezidento vyriausiosios patarėjos Irenos Segalovičienės pareiškimą, jog „ne žmogaus kaltė, kad jis iki šiol nėra pasiskiepijęs“, vertinti ar komentuoti jai nebūtų oru.
„Man neoru komentuoti prezidento patarėjų pasisakymus, nes prezidento patarėjos pastaruoju metu sako daug įvairių dalykų. Manau, kad jos pačios galėtų savo komentarus ir komentuoti“, – teigė ministrė pirmininkė.
I. Šimonytė akcentuoja, kad šiuo metu yra kiek kitokia situacija nei pavasarį, kai dar ne visi gyventojai turėjo galimybę skiepytis.
„Mes kalbame apie profilaktinį patikrinimą, kuris pavasarį, kai vakcinos buvo neprieinamos didžiajai daliai žmonių, buvo finansuojamas papildomai iš valstybės biudžeto tuo tikslu, kad būtų lengviau valdyti tuo metu vėl kylančią trečią pandemijos bangą. Tačiau turint mintyje, kad dabar vakcinų tikrai yra visiems pakankamai ir kiekvienas gali gauti vakciną, pasiskiepyti, žmonės, kurie priima tokį sprendimą ne dėl medicininių priežasčių, o sąmoningai“, – sakė I. Šimonytė.
Todėl premjerė akcentuoja, kad sąmoningai apsisprendusių nesiskiepyti gyventojų privalomo profilaktinio testavimo neturėtų apmokėti mokesčių mokėtojai.
„Vis dėlto neturėtų savo pasirinkimo kaštų perkelti kitiems mokesčių mokėtojams. (…) Tiesiog galiotų ta pati bendra tvarka, kuri galioja kitų profilaktinių patikrinimų atveju, kai iš esmės tai yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas“, – sakė ministrė pirmininkė.
„Tai nėra nemokami testai, kas labai dažnai viešumoje yra pateikiama. Nemokamo, kaip žinoma, nieko nėra, už tuos testus tiesiog moka valstybės biudžetas, mokesčių mokėtojų sumokėtomis lėšomis. Tai turint mintyje, kad yra prieinama vakcina visiems, vakcinos yra nemokamos, alternatyvūs pasirinkimai turbūt ir turėtų kainuoti tiems žmonėms, kurie tuos pasirinkimus daro“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad prezidentas trečiadienį vetavo įstatymo pataisas, kuriomis nepasiskiepiję darbuotojai turėtų patys susimokėti už privalomus testus nuo COVID-19. G. Nausėda, argumentuodamas sprendimą vetuoti įstatymą, ragino vengti visuomenę skaldančių sprendimų, mažinančių žmonių pasitikėjimą valstybe.
Rugsėjo pabaigoje „Baltijos tyrimai“ atliko apklausas, kurių metu gyventojai nurodė, jų nuomone, blogiausiai dirbančius Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės ministrus. Nieko nuostabaus, kad prasčiausiai šalies piliečiai vertina tuos ministrus, kuriems daugiausiai tenka tvarkytis su nelegalių migrantų ir koronaviruso sukeltomis krizėmis.
Tačiau, kaip rodo rugsėjo 17–spalio 3 dienomis Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa, tik opozicines partijas remiančių rinkėjų nuomonė dėl to, kurie ministrai tvarkosi prasčiausiai, yra vieninga.
Žvelgiant į tai, kaip ministrų darbą vertina valdančiąsias partijas palaikantys piliečiai, nuomonių pasiskirstymas dėl to, kurie Vyriausybės nariai dirba blogiausiai, varijuoja. Koaliciją sudariusių partijų elektoratai kaip blogai dirbančius yra linkę nurodyti tuos ministrus, kuriuos delegavo ne jų remiamos partijos.
Rugsėjo pabaigoje respondentų buvo prašoma pasakyti, kurie du dabartinės Vyriausybės ministrai, jų nuomone, dirba blogiausiai. Pavardes ar ministerijas respondentai minėjo patys ir ministrų sąrašas nebuvo pateikiamas.
Apklausoje dalyvavę gyventojai kaip blogiausiai dirbančius dažniausiai nurodė sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį (35 proc.), ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę (29 proc.), vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę (24 proc.), užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį (19 proc.). Į prasčiausiai vertinamų ministrų sąrašo penketuką pateko ir teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska (10 proc.).
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ duomenimis, kitus I. Šimonytės Vyriausybėje dirbančius ministrus paminėjo nuo 1 proc. iki 6 proc. respondentų. 3 proc. gyventojų teigė, kad visi ministrai dirba blogai, o 2 proc. respondentų teigė priešingai – kad visi dabartiniai ministrai dirba gerai. Tuo tarpu apie septintadalį (15 proc.) respondentų šiuo klausimu apskritai neturėjo nuomonės.
Valdančiųjų partijų rinkėjai nurodo skirtingus „blogiausiai dirbančius“ ministrus
Skirtingas valdančiosios daugumos partijas palaikantys gyventojai skirtingai vertina ministrų darbą. Tam tikra išimtis yra tik konservatoriai. Nors vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė priklauso Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai, konservatorių elektoratas ją, kaip prasčiausiai dirbančią ministrę, išskyrė ganėtinai dažnai.
Visgi kaip blogiausiai dirbančią ministrę dažniausiai TS-LKD partijos rinkėjai minėjo Laisvės partijos lyderę A. Armonaitę (33 proc. konservatorių rinkėjų). Dažnai konservatorių elektorato buvo minėta ir teisingumo ministrė E. Dobrovolska (22 proc.).
Kiek daugiau nei penktadalio konservatorius palaikančių piliečių nuomone, prastai su pareigomis tvarkosi ir TS-LKD priklausanti A. Bilotaitė (23 proc.). Tuo tarpu, kad blogai dirba sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys nurodė 17 proc. konservatoriams simpatizuojančių gyventojų.
Laisvės partijos rinkėjams labiausiai neįtinka D. Kreivys
Laisvės partiją remiantys piliečiai ministrus, kurie, jų nuomone, dirba blogiausiai, rikiuoja jau kita pasirinkta tvarka. Laisvės partijos simpatikų nuomone, prasčiausiai dirba konservatoriams priklausantis energetikos ministras Dainius Kreivys (17 proc.). D. Kreivys, įvertinus visų respondentų balsus, rikiuojasi šeštoje vietoje. Kaip blogiausiai dirbantį ministrą jį nurodė 6,6 proc. visų apklausoje dalyvavusių respondentų.
Žvelgiant į Laisvės partijos rėmėjų nuomonių pasiskirstymą, taip pat ganėtinai dažnai paminėtas Liberalų sąjūdžio deleguotas aplinkos Simonas Gentvilas (16 proc.) ir krašto apsaugai vadovaujantis konservatorius Arvydas Anušauskas (15 proc.). Tačiau bendruose vykdytos apklausos rezultatuose šie ministrai neišsiskiria itin prastu vertinimu: S. Gentvilą kaip blogai dirbantį nurodo 3,5 proc., o. A. Anušauską – 1,8 proc. apklausoje dalyvavusių visų respondentų.
Nepartinis, TS-LKD į ministrus deleguotas A. Dulkys, kaip blogai dirbantis ministras, paminėtas 15 proc. Laisvės partijos gerbėjų dalies.Taip pat Laisvės partijos elektoratas kaip blogai dirbančius dažniau paminėjo konservatoriams priklausančius A. Bilotaitę (13 proc.) ir G. Landsbergį (11 proc.).
Liberalų sąjūdžio rinkėjai kaip blogiausiai dirbančias mato A. Armonaitę ir A. Bilotaitę
Galima pažymėti, kad Laisvės partiją remiantys asmenys kaip blogiausiai dirbančios nenurodė Laisvės partijos pirmininkės A. Armonaitės.
Tuo tarpu kitos liberalios politinės jėgos – Liberalų sąjūdžio elektoratas pastarąją šioje apklausoje nurodo dažniausiai. 28 proc. už Liberalų sąjūdį ketinančių balsuoti rinkėjų tvirtina, kad A. Armonaitė Vyriausybėje dirba prasčiausiai. Tokia pati dalis Liberalų sąjūdžio rėmėjų nurodo ir konservatorę A. Bilotaitę (28 proc.). Šiek tiek mažesnei daliai – 21 proc. šios partijos simpatikų atrodo, kad sunkiausiai sekasi A. Dulkiui. Liberalų sąjūdžio rinkėjai kaip blogai dirbančius šiek tiek dažniau minėjo konservatorius G. Landsbergį (16 proc.) bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vadovaujančią Jurgitą Šiugždinienę (14 proc.). Bendroje apklausoje švietimui Lietuvoje vadovaujanti ministrė rikiuojasi 7 vietoje. Ją, kaip prasčiausiai besitvarkančią ministrę, nurodo 4 proc. respondentų.
Tai, kad blogai dirba E. Dobrovolska, nurodė 13 proc. Liberalų sąjūdžio rėmėjų. Kaip ir Laisvės partijos atveju, Liberalų sąjūdžio rinkėjas nebuvo linkęs savo remiamos partijos deleguotų ministrų nurodyti kaip prastai dirbančių.
Opozicijos partijų elektoratas vieningas: prasčiausiai vertinami tie patys ministrai
Savo ruožtu už opozicijoje esančias partijas ketinantys balsuoti gyventojai vieningi – blogiausiai dirba A. Dulkys, A. Armonaitė, A. Bilotaitė ir G. Landsbergis. Iš esmės nesiskiria ir ministrų rikiavimo tvarka, kurią pateikia už „valstiečius“, socialdemokratus ir „darbiečius“ ketinantys balsuoti piliečiai.
Lietuvos socialdemokratų partijos rinkėjų nuomone, blogiausiai dirba A. Dulkys (42 proc.), A. Armonaitė (37 proc.), A. Bilotaitė (33 proc.). Taip pat dažnai apklausoje minėtos G. Landsbergio (20 proc.) ir E. Dobrovolskos (13 proc.) pavardės.
Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkėjų nuomone, blogiausiai dirba A. Dulkys. Sveikatos apsaugos ministrą šioje apklausoje paminėjo net 64 proc. „valstiečius“ remiančių respondentų. Taip pat išskirta A. Armonaitė (36 proc.) bei A. Bilotaitė (36 proc.) ir G. Landsbergis (19 proc.).
Galiausiai Darbo partijos rinkėjų nuomone, blogiausiai dirba A. Dulkys (36 proc.), A. Armonaitė (32 proc.), A. Bilotaitė (22 proc.) ir G. Landsbergis (16 proc.).
R. Ališauskienė: valdančiųjų elektoratas skirsto ministrus į savus ir nesavus
„Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė sako, kad tvarka, kokia gyventojai išrikiavo prasčiausiai vertinamus ministrus, nenustebino. Pasak jos, nelegalių migrantų ir COVID-19 sukeltas krizes sprendžiantys Vyriausybės nariai ir yra kritiškiausiai vertinami ministrai.
„Keturi ministrai generuoja didžiąją dalį visų atsakymų. Ir tai ministrai, kurie atsakingi už kilusių krizių valdymą. Apie migrantus daugiau šneka Landsbergis ir Bilotaitė, o apie COVID – Dulkys ir Armonaitė. Tai tos ministerijos, kurios tvarkosi su kriziniais dalykais, daugiausiai ir susilaukia neigiamos reakcijos“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.
Kita vertus, R. Ališauskienė mano, kad ministrų darbo kokybės vertinimas ir krizių primesta darbotvarkė nebuvo vieninteliai kriterijai gyventojams išskiriant blogiausiai dirbančius ministrus. Sociologės teigimu, vykdytoje apklausoje nemažai įtakos turėjo ir tai, kaip gyventojai vertina ministrų asmenybes.
„Dulkio vertinimas apskritai yra nepalankus. Armonaitė neigiamų vertinimų taip pat sulaukia ne tik kaip dirbanti ministrė, bet ir kaip politikė. Šiuo metu ji yra blogiausiai iš visų vertinama. Taigi yra ir asmenybiniai dalykai“, – sakė „Baltijos tyrimų“ direktorė.
Komentuodama, kodėl valdančiajai daugumai priklausančių partijų rinkėjų nuomonė išsiskiria, R. Ališauskienė svarstė, ar tai tik nėra skirstymo į „savas – nesavas“ ministras priežastis.
„Gali būti, kad dėl to, jog tai savas ar nesavas ministras. Kai žiūri į rinkėjų nuomones pagal partijas, bent jau valdančiosios koalicijos mastu, blogiau yra vertinamas ne savos partijos ministras. Išskyrus gal Tėvynės sąjungos rėmėjus. Jie Bilotaitę gan dažnai paminėjo kaip tą, kuri dirba blogiausiai“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.
„Tuo tarpu Liberalų sąjūdis į priekį taip pat iškėlė Armonaitę ir Bilotaitę. Laisvės partija minėjo taip pat ministrus, kuriuos delegavo kitos partijos, o Armonaitės – apskritai nepaminėjo“, – teigė ji.
Sociologė neatmetė galimybės, kad toks nuomonių pasiskirstymas gali būti susijęs ir su valdančiųjų partijų rinkėjų jaučiamu nepasitenkinimu, kad jų remiama politinė partija turi per mažai erdvės. Tą, pasak jos, rodo kitos atliktos sociologinės apklausos.
„Į klausimą, ar respondentai, jei dabar būtų rinkimai, norėtų, kad būtų tokia pati valdančioji dauguma, tai 7 iš 10 rinkėjų nori kitos. Dabartinę sudėtį ir toliau matyti norėtų daugiausiai Tėvynės sąjungos rinkėjai. Tuo tarpu koalicijos partnerių – liberalų, Laivės partijos rinkėjai gan dažnai sako, kad norėtų kitos. Taigi tai gali būti vienas iš atvejų, kai šių partijų rėmėjai mano, kad jų partijai tenka per mažai galių, kad dominuoja konservatoriai“, – apibendrino R. Ališauskienė.
Apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir „Baltijos tyrimus“ būtina.
Apklausa vyko 2021 m. rugsėjo 17 – spalio 3 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1004 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 115 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Apklaustųjų nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė mano, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda iš tiesų galėjo nežinoti, jog Rietave esantis jo aplankytas restoranas „Pasaulio pakrašty“ skleidė prieš galimybių pasą nukreiptas žinutes. Visgi kažkas iš Prezidentūros komandos, premjerės įsitikinimu, turėjo būti susipažinę su tokiais restorano savininkų komunikacijos pasirinkimais.
„Mes čia dabar sėdėsime ir spekuliuosime, žinojo prezidentas ar nežinojo… Galiausia prezidentas galėjo nežinoti, kaip ir (sveikatos apsaugos ministras – ELTA) su tais nelemtais „Kitokiais pasikalbėjimais“ ir nepažymėjimu. Ministras tikrai galėjo nežinoti, bet kažkas žinojo, kad padarė netinkamai. Tai čia irgi kažkas žinojo, kad taip atsitiko, o tą tinkamumą kiekvienas vertina pagal savo vertybes“, – Lrytas.tv laidai „Ne spaudai“ sakė I. Šimonytė.
Premjerės vertinimu, toks šalies vadovo veiksmas gal ir nepakeitė jau nusprendusių pasiskiepyti žmonių nuomonės, tačiau sustiprino įsitikimus tų, kurie jau prieš tai abejojo vakcinacijos nauda.
„Turbūt, kad žmonėms, kurie abejoja ar nelinkę įsiklausyti, ar galvoja, kad čia yra didelis sąmokslas ir kažkas panašaus, tai jiems tai gal pridėjo papildomą argumentą. Kad tai kažkaip fataliai lėmė, jog kažkas ėjo skiepytis ir apsisuko ant kulno, grįžo tą pačią minutę, tai turbūt, kad ne, bet manau, kad žmonėms, kurie apskritai nepasitiki visa situacija, susijusia su pandemija, mano, kad čia Vyriausybė perdeda, nėra taip blogai, turi kažkokių interesų ragindama žmones skiepytis, tai gal tiems žmonėms tą jų įsitikinimą pastiprino“, – samprotavo ji.
Nors ministrė pirmininkė ir pažymi, kad ne visais klausimais G. Nausėda iš karto turėtų pateikti aiškią savo nuomonę, tačiau didžiausia problema, Vyriausybės vadovės teigimu, yra tai, kad ji apskritai ne visada aiškiai gali suprasti, kokią poziciją vienu ar kitu klausimu užima šalies vadovas.
„Man atrodo, kad problema yra ne prezidento nuomonė, o tai, kad aš ne visą laiką iki galo suprantu, kokia ta nuomonė yra“, – pažymėjo I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė Vyriausybės rūmuose šiandien priims Armėnijos Respublikos ministrą pirmininką Nikolą Pašinianą, atvykstantį su sava delegacija.
Vilniuje ketinama aptarti Lietuvos ir Armėnijos dvišalių santykių perspektyvas, Europos Sąjungos ir Armėnijos bendradarbiavimą, pasirengimą 2021 m. gruodžio 15 d. Briuselyje vyksiančiam Rytų partnerystės viršūnių susitikimui, regionines aktualijas.
Daug dėmesio ketinama skirti bendradarbiavimo sveikatos srityje stiprinimui, teigiama Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime. Lietuva jau yra suteikusi Armėnijai humanitarinę paramą kovoje su COVID-19 epidemija – būtinas medicinos apsaugos priemones ir PGR testus, nusiuntusi medikų misiją pasidalyti gerąja patirtimi, dovanojusi 27 500 „Vaxzevria“ („Astra Zeneca“) vakcinų. Vyriausybės rugsėjo 29 d. nutarimu nuspręsta Armėnijai padovanoti dar 50 000 kompanijos „Moderna“ gaminamos vakcinos „Spikevax“ dozių.
Po premjerų susitikimo numatoma pasirašyti Lietuvos ir Armėnijos sveikatos apsaugos ministerijų bendradarbiavimo susitarimą ir surengti bendrą spaudos konferenciją.
Tą pačią dieną I. Šimonytė ir N. Pašinianas dalyvaus Armėnijos nepriklausomybės dienai ir Lietuvos ir Armėnijos diplomatinių santykių trisdešimtmečio paminėjimui skirtame koncerte Kauno filharmonijoje.
Taip rašo Lietuvos informacinė agentūra ELTA.
Kokie klausimai kirba galvoje, perskaičius šią žinią? Ar ne per daug Lietuva teikia garbės vadovui šalies, kuri beveik tris dešimtmečius savo gniaužtuose laikė okupavusi 20 proc. svetimos teritorijos? Turiu omenyje Karabachą, kuris, kad ir kaip ginčija armėnų gerbėjai, remiantis tarptautine teise yra neatsiejama Azerbaidžano žemė. Beje, į valdžią prieš kelis metus atėjęs Nikolas Pašinianas, tapęs svarbiausiuoju Armėnijos vadovu (Armėnijoje premjeras turi daugiau galių nei Armėnijos prezidentas) nė piršto nepajudino, jog Azerbaidžanui taikiai grąžintų Karabachą ir gretimus septynetą rajonų, užgrobtų 1988 – 1994 –aisiais karinių operacijų pagalba.
Ne tik kad negrąžino tai, ką Armėnija neteisėtai okupavo, bet dar 2020-ųjų antroje pusėje iš galingų ginklų apšaudė Azerbaidžano miestus, neturinčius nieko bendro su Karabachu. Tai visų pirma – Giandža, Terteras ir Barda. Štai kokia tų atakų statistika:
„Vien nuo 2020 metų rugsėjo 27-osios iki 2020 metų spalio 28 dienos imtinai Armėnijos pajėgos apšaudė nieko bendro su Kalnų Karabachu neturinčius, akivaizdžiai Azerbaidžanui priklausančius Giandžos, Bardos, Tertero, Agdamo miestus ir šių rajonų kaimus. Vien per tą mėnesį Azerbaidžane nuo Armėnijos artilerijos žuvo 69 civiliai azerbaidžaniečiai (322 civiliai azerbaidžaniečiai buvo sužeisti). Armėnijos pajėgos taip pat mėgino apšaudyti Baku – Tbilisio – Ceyhano ir Baku-Novorosijsko vamzdynus, taikėsi į Mingačevyro hidroelektrinę (viena iš didžiausių Pietų Kaukaze: ją sunaikinus, būtų nukentėję apie 100 tūkst. cvivilių azerbaidžaniečių; laimė, Azerbaidžano kariuomenė sugebėjo neutralizuoti šias raketas joms nepasiekus tikslo). Užfiksuoti keli atvejai, kai buvo apšaudyti Kizio rajono žaliosios naftos ir kondensato eksporto vamzynai. Beje, Kizis nuo tuometinės fronto linijos nutolęs apie 300 km, kiti Armėnijos pajėgų apšaudyti azerbaidžaniečių civiliai objektai nuo ginčijamo Kalnų Karabacho nutolę mažiausiai 100 km. Pabrėžtina ir tai, kad Armėnijos ataka prie Giandžos miestą (senoji Azerbaidžano sostinė) bus greičiausia įrašyta į istoriją kaip pirmasis atvejis, kai ESBO veikloje dalyvaujanti valstybė panaudojo balistinę raketą SCUD/“Elbrus“ prieš civilius objektus kitoje ESBO misijose dalyvaujančioje valstybėje. Prieš civilius objektus Azerbaidžane taip pat naudotos kasetinės bombos, kurias tarptautinės konvencijos griežtai draudžia. Taip pat užfiksuotas atvejis, kai Pietų Kaukazo dujotiekį bandyta susprogdinti paleidus „Smerch“ 9M525 raketą su 9 N235 bombomis.“
Kad ir kaip gudrautume, stengdamiesi ginti Armėiją, būtent N.Pašinianas nepaliko Azerbaidžanui kitos išeities atsiimant Karabachą – tik karines priemones. Jerevanui nesutikus taikiai grąžinti Karabacho Azerbaidžanas buvo priverstas surengti karinę išlaisvinimo operaciją (jis ir taip kantriai laukė tris dešimtmečius). Karinę akciją Azerbaidžanas surengė 2020-ųjų pabaigoje. Azerbaidžanui susigrąžinti savas teritorijas padėjo Turkija, Lietuvos sąjungininkė NATO aljanse.
Todėl ir klausiu: ar Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė bent kiek gaudosi Pietų Kaukazo istorijoje, bent viena ausimi girdėjo, kam priklauso Karabachas, ar ją informavo patarėjai apie Giandžos, Tertero ir Bardos apšaudymus 2020-ųjų rudenį? Prisiminkime, kaip 2019-ųjų lapkritį Pirmoji Lietuvos ponia Diana Nausėdienė Vilniuje priėmė Armėnijos Ministro Pirmininko N.Pašiniano žmoną Aną Hakobian, neva atvežusią Lietuvon kažin kokį taikos planą. Tai buvo grubi politinė Lietuvos klaida, nes sutikdami diskutuoti su svetimos šalies teritoriją okupavusio premjero žmona mes nusižengėme padorumo, sąžiningumo principams, kurių nuolat reikalaujame iš kitų. Nusižengėme grubiai, mat neišklausėme antrosios pusės – Azerbaidžano prezidento Ilchamo Alijevo žmonos; dar būtų nekenkę į svečius pasikviesti Turkijos prezidento žmoną ir įsiklausyti į jos pastabas, kaip teisingai sureguliuotinas ginčas dėl Juodojo Sodo. Būtent – Lietuvos Pirmoji Ponia susitiko tik su Armėnijos lyderio žmona, o su Azerbaidžano ir Turkijos, kurios naikintuvai ne sykį saugojo Lietuvos oro erdvę, žmonomis nekalbėjo nė sykio. Lietuviškasis tendencingumas Azerbaidžano – Armėnijos konflikte – akivaizdžiausias. Bet kodėl, iš kur?
Paskutiniuoju metu Lietuva labai drąsiai kritikuoja neteisingai besielgiančias šalis – Rusiją, Baltarusiją, Kiniją. Mūsų pastabos ir nusivylimai – teisingi. Tačiau kodėl tuomet nė vienu žodeliu nepriekaištaujame Armėnijai? Juk, žvelgiant principingai, į Lietuvos Vyriausybę ir Kauno filharmoniją įžengs žmogus, kuris bent jau teoriškai atsakingas už 2020-ųjų rudenį apšaudytus Giandžos, Tertero ir Bardos miestus. Tokie apšaudymai turi tarptautinį įvertinimą – karo nusikaltimai arba nusikaltimai žmoniškumui.
Jei Lietuva – sąžininga ir principinga, gal pirmiau į Vilnių derėjo pasikviesti azerbaidžaniečius, nukentėjusius per Giandžos, Tertero ir Bardos apšaudymus?
Keistokai atrodo ir optimistiniai Lietuvos svaičiojimai apie 2021 m. gruodžio 15 d. Briuselyje vyksiantį Rytų partnerystės viršūnių susitikimą. Armėnijoje dislokuota karinė Rusijos bazė. Dislokuota ilgam. Ją bus nelengva iškrapštyti. Lietuva – naivi, jei mano, jog šis faktorius Jerevanui netrukdo dreifuoti Europos link. Lietuva apsimeta nežinanti ir visų aplinkybių, kaip Armėnijos ekonomika bjauriai susipainiojusi su Vladimiro Putino vadovaujamos Rusijos verslais. Lietuva kvaila, jei įsitikinusi, jog persipynę armėniški – rusiški verslai Armėnijai netrukdys žengti Europos link. O gal Lietuvai kažin kas iš Jerevano įkalė galvon, jog „Lietuva be Armėnijos, Lietuva – be ateities?”
Beje, visai neseniai Lietuvos pašonėje Rusija su Baltarusija surengė gausias karines pratybas „Zapad 2021“. Pulti iš visų pusių Baltijos šalis drauge su rusų ir baltarusių kariškiais mokėsi ir Armėnijos gikluotųjų pajėgų atstovai. Ar Lietuvos premjerė pasiruošusi su Armėnijos premjeru aptarti bent jau šį subtilų klausimą – jei norite lietuviškos paramos, nedrįskite daugiau dalyvauti tokio pobūdžio kariniuose manevruose?
Prime Minister Ingrida Šimonytė, today at the Government palace, will welcome the Prime Minister of the Republic of Armenia Nikola Pashinian, arriving with his delegation.
It is planned that the meeting in Vilnius will discuss the prospects of the bilateral relations between Lithuania and Armenia, the cooperation between EU and Armenia, preparations for 15 December 2021 Eastern Partnership summit in Brussels, regional issues.
It is planned that attention will focus on strengthening cooperation in health sector, reads the statement of the Government press office. Lithuania has already allocated humanitarian aid to Armenia in the fight against Covid-19 pandemic – necessary medical protection equipment, PCR tests, has send medical mission to share good experience, has donated 27 500 Vaxzevria (Astra Zeneca) vaccine doses. Government’s decision, dated 29 September, donates another 50 thousand doses of Moderna’s Spikevax vaccine.
After the meeting of the Prime Ministers, it is planned to sign a cooperation memorandum between Lithuanian and Armenian Health Ministries and hold a joint press conference.
On the same day Šimonytė and Pashinian will attend a concert in Kaunas Philharmony to mark the day of Armenia’s independence and the 30th anniversary of the diplomatic relations between Lithuania and Armenia.
This is what Lithuania’s ELTA news agency reports.
What questions arise after reading these news? Isn’t Lithuania paying too much honor for the leader of the country, who for almost three decades has been occupying 20 percent of foreign territory? Namely, Nagorno Karabakh, which (the Armenian fans would dispute) according to the international law is an inseparable part of Azerbaijan. By the way, Nikola Pashinian, who has come to power several years ago and became the most important leader of Armenia (in Armenia Prime Minister has more power than Armenian President) did not move a finger to peacefully return Karabakh and nearby seven regions, taken in 1988-1994 military operations, to Azerbaijan.
Armenia not only did not return what it had illegally occupied, but also in the second half of 2020 opened fire to Azeri cities, that have nothing to do with Karabakh. Those are Ganja, Tartar and Barda. Below are statistics of those attacks:
‘Between 27 September 2020 and 28 October 2020 alone, Armenian forces opened fire to the cities of Ganja, Tartar, Agdam and villages of those districts, that have nothing to do with Nagorno Karabakh and obviously belong to Azerbaijan. In that month alone, 69 civilian Azeri people have been killed in Azerbaijan by Armenian artillery (322 civilian Azeri persons have been injured). Armenian forces also tried to open fire to Baku-Tbilisi-Ceyhan and Baku-Novorosijsk pipelines, targeted Mingacevir hydro power plant (one of the largest in South Caucasus, destroying it would harm about 100 thousand civilian Azeri people, fortunately, Azerbaijan’s forces managed to neutralize those missiles before they reached the target). Several cases have been recorded when green oil and condensate export pipelines were targeted by fire in Kizi region. By the way, Kizi is about 300 km away from the front line of that time, other civilian Azeri objects, fired at by Armenian forces, are at least 100 km away from disputed Nagorno Karabakh. It should be underlined that Armenia’s attack against Ganja city (the old Azeri capital) will probably go into history as the first case when a country, actively participating in OSCE, used a ballistic missile SCUD/Elbrus against civilian objects in another country, participating in OSCE missions. Cluster bombs have also been used against civilian objects in Azerbaijan, which international conventions strictly forbid. Also, a case has been recorded when an attempt was made to destroy a South Caucasian pipeline by using Smerch 9 M525 missile with 9 N235 bombs’.
We could try and defend Armenia, but it was Pashinian who did not leave Azerbaijan another solution in recapturing Karabakh – only military measures. After Yerevan did not agree to peacefully return Karabakh, Azerbaijan was forced to organize a military liberation operation (it was patiently waiting for three decades already). Azerbaijan carried out the military action in the end of 2020. Turkey, Lithuania’s ally in NATO Alliance, helped Azerbaijan to take back its territories.
That is why I am asking: does Lithuanian Prime Minister Ingrida Šimonytė know at least a little about the history of South Caucasus; has she heard at least a little about to whom Karabakh belongs; has she been informed by advisors about the shootings in Ganja, Tartar and Barda in the autumn of 2020?
Just remember, how in November 2019 Lithuania’s First Lady Diana Nausėdienė in Vilnius welcomed Ana Hakobian, wife of Armenian Prime Minister Pashinian, who allegedly brought some kind of a peace plan to Lithuania.
Lithuania made a big political mistake, because by agreeing to discuss with the wife of a Prime Minister, who is occupying territory of a foreign state, we have undermined the principles of morality and integrity, which we keep demanding from others. We have truly undermined them, because we did not listen to the other side – wife of Azeri President Ilham Aliyev. It would have also been a good idea to invite the wife of the Turkish President and listen to her remarks how to justly regulate the dispute about Karabakh. That is it – Lithuanian First Lady met only with the wife of Armenian leader, and she has not once spoken with wives of leaders of Azerbaijan and Turkey, whose fighter jets have multiple times protected Lithuanian air space. Lithuanian tendencies in the conflict between Azerbaijan and Armenia are obvious. But why?
Recently Lithuania has been very bravely criticizing countries, that act wrong – Russia, Belarus, China. Our remarks and disappointments are correct. But why then we have not spoken a single word against Armenia. Lithuanian Government palace and Kaunas Philharmonic will be entered by a person, who, at least in theory, is responsible for opening fire to the cities of Ganja, Tartar and Barda in the autumn of 2020. Such shootings have an international assessment – war crimes or crimes against humanity.
If Lithuania is honest and principled, maybe we should have first invited to Vilnius the Azeri people, who were hurt in the shootings in Ganja, Tartar and Barda?
Lithuania’s optimistic talks about the Eastern Partnership summit in Brussels on 15 December also look a little strange. Russian military base is deployed in Armenia. It has been deployed for a long time. It will not be easy to get rid of it. Lithuania is naive if it thinks that this factor does not hinder Yerevan from drifting towards Europe. Lithuania pretends it does not know all circumstances how Armenian economy is disturbingly connected to the businesses, led by Russia, governed by Vladimir Putin. Lithuania is stupid if it is convinced that interconnected Armenian-Russian businesses will not hinder Armenia to go towards Europe. Or maybe, someone from Yerevan convinced Lithuania that ‘Lithuania without Armenia, is Lithuania without future?’
By the way, quite recently, by the side of Lithuania, Russia and Belarus held a large military drill Zapad 2021. Representatives of the armed forces of Armenia, together with Russian and Belarussian military, also trained to attack all of the Baltic countries from all sides.
Is Lithuanian Prime Minister ready to discuss at least this subtle issue with Armenian Prime Minister? If you want Lithuanian support, do not dare to participate in such military maneuvers ever again.
Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė Varšuvoje susitiko su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu. Čia vyksta antrasis Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių posėdis, jam pirmininkauja abiejų šalių premjerai.
„Lenkija yra mūsų strateginė partnerė, reikšmingai prisidedanti prie viso regiono saugumo, įskaitant ir ekonominį bei energetinį saugumą, stiprinimo“, – pažymėjo Lietuvos premjerė.
Lietuvos ir Lenkijos premjerai sutarė stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje, aptarė bendras pastangas, kaip stiprinti visą regioninį saugumą bei transatlantinius ryšius, kalbėjo apie nuolatinį ir tvirtą sąjungininkų karinį buvimą regione.
I. Šimonytė padėkojo Lenkijai už pagalbą perkeliant iš Afganistano Lietuvai talkinusius vertėjus ir jų artimuosius, už Lenkijos paramą ir solidarumą hibridinės atakos akivaizdoje.
„Hibridinė ataka, panaudojant nelegalios migracijos srautus, parodė, koks svarbus ir reikalingas yra mūsų pasieniečių ir kitų institucijų bendradarbiavimas“, – sakė I. Šimonytė.
Sutarta toliau bendradarbiauti siekiant bendrų pozicijų visais ES formatais, ypač adaptuojant ES migracijos ir prieglobsčio politiką bei stiprinant ES išorės sieną.
Premjerai, kaip nurodoma Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime, aptarė ekonominių santykių stiprinimo galimybes ir strateginių infrastruktūros projektų įgyvendinimą.
„Džiugu, kad mūsų šalių vyriausybės skiria prioritetinį dėmesį elektros tinklų sinchronizacijos ir dujų jungties projektams, kuriuos tikimės įgyvendinti pagal sutartą grafiką“, – pažymėjo premjerė.
Susitikime aptartas „Rail Baltica“ keleivinio traukinio maršrutu Vilnius–Varšuva projektas.
Premjerė taip pat padėkojo Lenkijai už solidarumą dėl nesaugios Astravo elektrinės.
„Lenkija taip pat yra svarbi mūsų sąjungininkė dėl elektros nepirkimo iš nesaugių trečiųjų šalių elektrinių. Vertinu tvirtą Jūsų poziciją atsisakyti elektros importo iš Baltarusijos AE“, – sakė I. Šimonytė.
Susitikime aptartas tautinių mažumų tapatybės išlaikymo ir stiprinimo klausimas.
„Puikiai suvokiame, kad tautinės mažumos mūsų valstybes dar glaudžiau sujungia. Neabejoju, kad glaudžiai bendradarbiaudami galime išspręsti visus atvirus klausimus“, – pabrėžė I. Šimonytė.
Vyriausybių posėdis vyksta Lenkijai minint sovietų invazijos į Lenkiją dieną bei lenkų kovą su komunizmu ir fašizmu.
„Lietuva dalijasi šiuo skausmu. Ir toliau kviečiu bendradarbiauti, kad totalitarinių režimų nusikaltimai visuomet būtų deramai pasmerkti Europos lygiu, o Kremliaus ar Baltarusijos režimo bandymai perrašyti istoriją būtų atitinkamai ir vertinami“, – sakė I. Šimonytė.
Vyriausybių posėdyje premjerai pasirašys bendrą deklaraciją dėl šalių bendradarbiavimo.
Šalių vyriausybių posėdyje dalyvauja Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys, finansų ministrė Gintarė Skaistė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, susisiekimo ministras Marius Skuodis, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius.
Vizito Varšuvoje metu Lietuvos Vyriausybės vadovė taip pat susitiko su Lenkijos Seimo maršalka Elžbieta Witek, planuojamas susitikimas su Senato maršalka Tomaszu Grodzkiu.
Vizito Varšuvoje metu I. Šimonytė aplankys Lenkijos žydų istorijos muziejų „Polin“, pagerbs Varšuvos geto herojų atminimą, padės gėlių prie paminklo žuvusiesiems ir nužudytiesiems rytuose. Lietuvos premjerės vadovaujamos delegacijos vizitas Varšuvoje vyksta Lenkijai minint sovietų invazijos į Lenkiją 82-ąsias metines.
Pirmasis Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių posėdis įvyko 2020 m. rugsėjo 17 d.
Premjerė Ingrida Šimonytė sureagavo į prezidento vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės pasisakymą, esą Vyriausybė ryžtingų veiksmų suvaldant nelegalių migrantų krizę ėmėsi tik po sušauktos Valstybės gynimo tarybos (VGT) ir aiškaus pokalbio su šalies vadovu.
„Bandau prisiminti tą „aiškų pokalbį“. Gal be reikalo tikiuosi, kad kiti politikai, o ypač jų vardu kalbantieji irgi vertina savo nuopelnus su tinkamu saiku. Bet norėčiau vis dar tikėtis“, – feisbuke antradienį rašė premjerė.
Taip ji sureagavo į šiek tiek anksčiau A. Skaisgirytės pasisakymą „Žinių radijuje“. Patarėjos teigimu, nelegalių migrantų krizės pradžioje prastai besitvarkę valdantieji tik po sušauktos VGT ir aiškaus pokalbio su prezidentu ėmėsi rezultatą duodančių ryžtingų veiksmų.
„Jeigu pačioje pradžioje matėme, kad sekasi tvarkytis gana prastai, tai maždaug po mėnesio situacija pagerėjo, kai po sušauktos Valstybės gynimo tarybos ir aiškaus prezidento pokalbio su premjere, vidaus reikalų ministre ir kitais ministrais buvo imtasi ryžtingų priemonių“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė prezidento vyriausioji patarėja.
Pasak jos, labiausiai pasiteisino valstybės taikoma migrantų apgręžimo politika ir fizinio barjero Lietuvos pasienyje su Baltarusija statymas.
„Kelios iš tų ryžtingų priemonių, kaip matome, veikia. Pirmiausia atgręžimo politika ir fizinio barjero statymas“, – teigė patarėja.
A. Skaisgirytės teigimu, fizinį barjerą pasienyje reikėjo pradėti statyti anksčiau.
„Tai, kad barjerą reikėjo statyti jau gerokai anksčiau, buvo daug kartų pasakyta ir labai gerai, kad jis jau pradėtas statyti, gal tik darbai galėtų vykti greičiau, nei jie vyksta. Tačiau jie vyksta, ir tai yra labai svarbu“, – sakė patarėja.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė Vatikane susitiko su Šventuoju Tėvu. Tai pirmasis ministrės pirmininkės ir popiežiaus Pranciškaus susitikimas. Premjerė padėkojo Bažnyčios vadovui už nuolatinį dėmesį Lietuvai ir jos žmonėms.
„Džiaugiamės puikiais santykiais su Šventuoju Sostu. Esu labai dėkinga, kad niekada nepripažinote sovietinės okupacijos, Lietuvos diplomatinė atstovybė prie Šventojo Sosto veikė be pertraukų, o Vatikano radijuje skambėjęs lietuviškas žodis buvo mūsų balsas pasauliui“, – pabrėžė premjerė.
I. Šimonytė išreiškė palaikymą Šventojo Sosto ir popiežiaus veiklai, kuria siekiama taikos pasaulyje, pasisakoma už pagarbos moterims stiprinimą, aplinkos tausojimą, žmogiškojo orumo principų išsaugojimą.
„Lietuva pagal savo išgales stengiasi padėti tiems, kurie bėga nuo politinio persekiojimo ir karo pavojų. Prieglobstį Lietuvoje rado tūkstančiai Baltarusijos žmonių bei Rusijos pilietinės visuomenės atstovai, bėgantys nuo režimo persekiojimo, prieš savaitę iš Kabulo evakuoti afganistaniečiai ir jų artimieji“, – sakė premjerė.
Anot premjerės, Lietuvą ir Vatikaną sieja bendras siekis – palaikyti nuo agresijos kenčiančias šalis. Lietuva yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų kelyje į laisvę.
Lietuva palaiko Šventojo Sosto veiksmus Ukrainoje, todėl Lietuvos vardu premjerė perdavė paramą (10 000 eurų) fondui „Popiežius Ukrainai“. Popiežiaus fondas įkurtas 2016 metais. Jo tikslas – parodyti atjautą ir solidarumą su visais Ukrainos žmonėmis, nesvarbu kokio tikėjimo jie būtų, ir ypač su tais, kurių likimus palietė karas.
Premjerė padovanojo popiežiui grafikės Eglės Kuckaitės piešinį, kuriame pavaizduota ypač šventa vieta laikoma Vilniaus Aušros vartų koplyčia bei koplyčios dekoro (rožių ir balandžių) fragmentas, simbolizuojantis pagrindines krikščionybės vertybes – sielos tyrumą, viltį ir taiką. Pasak premjerės, popiežius šiltai prisiminė vizitą Lietuvoje prieš trejus metus ir apsilankymą Aušros vartų koplyčioje.
Po pokalbio su Šventuoju Tėvu premjerė susitiko su Vatikano valstybės sekretoriumi kardinolu Pietru Paroliniu ir sekretoriumi ryšiams su valstybėmis arkivyskupu Paulu Richardu Gallagheriu. Buvo aptarti dvišaliai santykiai ir tarptautinės politikos klausimai.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad rugsėjo 10 d. planuojamas mitingas, sprendžiant iš viešai deklaruojamų tikslų, nebus nukreiptas prieš Vyriausybės taikomas COVID-19 valdymo priemones, o apskritai bus ketinama kvestionuoti valstybės užsienio politikos kryptis.
Premjerė įsitikinusi, kad anksčiau šį mėnesį vykusiame proteste prie Seimo buvo galima pastebėti ir atvirai antivalstybine veikla užsiimančių žmonių.
„Man nedera spekuliuoti, bet man atrodo, taip jau atsitiko, ir yra rizika, kad kituose renginiuose taip atsitiks, kad žmonės, kurie nori išreikšti protestą kažkokiu klausimu, dėl konkrečių Vyriausybės sprendimų, tame proteste susiranda sau gana keistų bendrakeleivių, su kuriais galbūt nebūtinai norėtų būti vienoje pusėje“, – interviu aktyvios diasporos portalui pilietybė.lt kalbėjo I. Šimonytė.
„Tarp tų žmonių buvo ir tų, kurie yra pastebėti tokiais atvirai antivalstybiniais pasisakymais, tarkime, tas pats Paleckis su savo vertinimais apie Sausio 13-ąją arba kita veikla, dėl ko yra ir byla, ir teisminis procesas. Taip pat kiti žmonės“, – tvirtino ministrė pirmininkė, kartu pažymėdama, kad mitinge prie Seimo taip pat buvo matomi žmonės, kurie dalyvavo protestuose prie migrantų apgyvendinimo vietų ir pasienio ruože.
„Kalbant apie žmones, kuriuos mes matėme, kurie kalbėjo ir savo nuomonę reiškė, taip pat buvo dalis tokių žmonių, kurie buvo pastebėti ir pasienyje, ir aplink migrantų stovyklas“, – pridūrė ji.
I. Šimonytė akcentavo, kad mitinge vieni šalia kitų kartu buvo ir tie, kurie šio renginio svarbą prilygino Sausio 13-ąjai, ir tie, kurie šią valstybei reikšmingą datą apskritai menkina.
„Viena vertus, dalis žmonių teigia, kas, mano supratimu, yra šventvagystė, kad čia yra tokia svarbi kova, kaip Sausio 13-ąją, ir toje kovoje dalyvauja su žmogumi, kuris sako, kad Sausio 13-ąją… visi žinom, ką jis (Algirdas Paleckis – ELTA) sakė, ir nenorėčiau tos bjaurasties kartoti“, – aiškino premjerė, taip pat pabrėždama, kad mitinguose dalyvaujantys asmenys vis tik turėtų įsivertinti, su kokių pažiūrų žmonėmis jie susibūrė.
„Tai atrodo kaip bandymas būti kartu todėl, kad minia tada atrodo didesnė ir galbūt ji yra įtaigesnė, bet man atrodo, kad grynai vertybių požiūriu vis tiek yra svarbu, su kuo tu ir dėl ko kartu esi“, – tikino ji.
Tuo metu rugsėjo 10 d. planuojamo mitingo organizatoriai, ministrės pirmininkės vertinimu, net neslepia, kad pagrindinis šio renginio tikslas nebus priešintis Vyriausybės taikomoms COVID-19 priemonėms, o apskritai kvestionuoti valstybės pasirinktą užsienio politikos kryptį.
„Iš viešų pasisakymų matome jau tokio galbūt ir neslepiamo interesų deklaravimo, kad, žinote, skiepai čia tiek to, testai ir visi galimybių pasai čia gal irgi tiek to, nes pagrindinis klausimas yra, kad Lietuvos užsienio politika kažkokia nevykusi, kad su kaimynais reikia draugauti ir kad iš viso Vyriausybė turėtų atsistatydinti“, – sakė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Seimo įėjimus užblokavusius mitinguotojus nustūmė į įvykio vietą atvykusi riaušių policija. Prieš protestuotojus riaušių policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, piktybiškiausiai nusiteikę protestuotojai buvo išvesti. Policijos pareigūnai mitingo dalyvius nustūmė nuo Seimo vartų, taip sudarydami galimybę iš Seimo išvykti parlamentarams.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad tiek nuogąstavimus dėl migrantų sąlygų Vyriausybei išsakančios organizacijos, tiek visi šalies gyventojai turėtų stengtis informuoti kuo daugiau žmonių, ketinančių nelegaliai patekti į Lietuvą, apie realią atvykėlių padėtį šalyje.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tarptautinės organizacijos ir visi mes turėtumėme padaryti daugiau, jog žmonės, kurie pasirenka čia vykti, įsigyti lėktuvo bilietą ir atvykti į Baltarusiją neva turistiniais tikslais, jie turi žinoti, kuo rizikuoja. Jie rizikuoja tuo, kad Lietuva niekada nebuvo susidūrusi su tokiu nelegalios migracijos srautu, todėl natūralu, kad logistinių iššūkių yra daug. Kuo daugiau žmonių susigundys šia neegzistuojančia galimybe, tuo šių iššūkių, deja, bus tik daugiau“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Šimonytė.
Pasak premjerės, Lietuvai iš esmės nekiltų didelių iššūkių suteikti tinkamas sąlygas atvykėliams, kadangi tai, jos vertinimu, jau yra pavykę padaryti ir anksčiau.
„Reikia suprasti, kad keli tūkstančiai žmonių Lietuvai nėra logistinė problema. Mes priėmėme daugiau nei 2 tūkst. žmonių pagal humanitarines vizas iš Baltarusijos ir, kaip matote, Lietuva nesugriuvo ir tikrai veikia, funkcionuoja“, – teigė Vyriausybės vadovė.
Visgi ji pažymi, kad Lietuvai sunkumų šiuo metu kyla būtent dėl to, kad didelis migrantų srautas šalį staiga užplūdo vienu metu.
„Problema yra dėl labai didelio srauto per labai trumpą laiką, nes iš esmės visi šie žmonės kirto valstybės sieną per kelias pastarąsias savaites, ir natūralu, kad logistinių iššūkių yra nemažai“, – aiškino I. Šimonytė.
Premjerė Ingrida Šimonytė, reaguodama į savaitgalį Druskininkuose prie sienos su Baltarusija „Šeimų sąjūdžio“ surengtą protestą, ragina gyventojus panašiomis iniciatyvomis dar labiau neapsunkinti pasieniečių ir policijos pareigūnų darbo.
„Protestuoti demokratinėje šalyje, žinoma, galima ir tai nėra problema. Problema yra tada, kada protestas atitraukia pareigūnus nuo pagrindinio darbo, kurio dabar pareigūnai turi labai daug. Ir policijos pareigūnai, ir Valstybės sienos apsaugos taryba tikrai turi ką veikti saugodami sieną, užkardydami nelegalią migraciją. Ir dar tuo pačiu metu pareigūnams reikia rūpintis, kad nebūtų kažkokių provokacijų, galbūt dalykų, kurie yra baudžiami pagal atitinkamus kodeksus“, – LRT radijui teigė I. Šimonytė.
„Tai, man atrodo, kad jeigu kažkam rūpi pareigūnų darbas, nereikėtų tiems pareigūnams užkrauti dar daugiau negu jie ir taip turi“, – pridūrė ji.
Premjerė sureagavo ir į protestuotojų raginimus iš užimamų pareigų pasitraukti užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui. I. Šimonytė įsitikinusi, kad tokie raginimai yra sąmoninga veikla, nukreipta prieš G. Landsbergį.
„Paskutiniai pseudorinkimai Baltarusijoje įvyko 2020 metais. Ir kai po jų prasidėjo susidorojimas su pilietine visuomene, su žmonėmis, kurie protestavo gatvėse, Lietuvoje visas Seimas vieningai, gal išskyrus vieną ar kitą atskirąjį Seimo narį su savo atskirąja nuomone, pasmerkė tai, kas įvyko, ir vieningai reikalavo rinkimų nepripažinimo, kas dabar ir yra Europos Sąjungos pozicija“, – sakė I. Šimonytė.
„Tai suvesti savo didelį dėmesį, kad čia ministras Landsbergis sugadino santykius su Baltarusija, yra arba nekompetencija, tai yra tiesiog ignoravimas faktų, arba labai sąmoninga veikla, tiesiog nukreipta prieš konkretų asmenį“, – pridūrė ji.
Todėl I. Šimonytė neslepia šioje situacijoje matanti tam tikrų asmenų politines ambicijas, bandymą naudotis šia krizine nelegalių migrantų situacija.
Seimo opozicijai reikalaujant pašalinti Žygimantą Pavilionį iš einamų Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko pareigų, premjerė Ingrida Šimonytė pažymi, kad nereikėtų pasiduoti Kremliaus provokacijoms.
„Aš tikrai nebėgčiau paskui žinomai kieno finansuojamų prankerių organizuotą provokaciją, kurios galbūt toks tikslas ir buvo“, – po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje sakė I. Šimonytė.
Opozicijai kalbėti apie nepasitikėjimą URK pirmininku Ž. Pavilioniu pretekstu tapo pastarojo pareiškimai Kremliaus opozicionieriumi Leonidu Volkovu apsimetusiam provokatoriui.
„Manau, kad Žygimantas Pavilionis pasielgė neapdairiai, kalbėdamas su žmogumi, dėl kurio tapatybės kilo dabar visa ši istorija. Kita vertus, vertinu visą istoriją kaip eilinę Kremliaus provokaciją. Ar mūsų politikai tikrai norėtų jai turavoti – aš tuo norėčiau abejoti“, – teigė Vyriausybės vadovė, pažymėdama, kad Ž. Pavilionis savo paaiškinimus Seimui yra pateikęs.
„Žygimantas Pavilionis, kiek aš žinau, paaiškinimus Seimui vakar pateikė, gal ir komitetui pateikė papildomų paaiškinamų. Jei jų reikės daugiau, manau, kad irgi galėtų tą padaryti“, – sakė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad Ž. Pavilionis kritikos susilaukė po to, kai Rusijos provokatoriai, žinomi pravardėmis „Vovan“ ir „Lexus”, išplatino vaizdo įrašą, kuriame apsimetus Kremliaus opozicionieriumi L. Volkovu užsienio politikos temomis buvo pakalbintas Ž. Pavilionis. Sumontuoto įrašo pabaigoje Ž. Pavilionis pašnekovą ragina nekreipti dėmesio į prezidentą Gitaną Nausėdą užsienio politikos klausimais, esą jis tėra tik „simbolinis“. Būtent Ž. Pavilionio teiginiai Lietuvos viešojoje erdvėje susilaukė daugiausiai dėmesio.
„Tu nekreipk dėmesio (…). Premjerė galvoja kaip aš. Užsienio reikalų ministras galvoja kaip aš, mes esame didžiausia partija, pas mus – parlamentinė respublika, o prezidentas – tik simbolinis“, – opozicionieriumi apsimetusiam provokatoriui iškarpytame pokalbyje apie demokratijos siekį Rusijoje teigė Ž. Pavilionis.
Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis teigia, kad Seime artimiausiu metu turėtų prasidėti nepasitikėjimo URK pirmininku procedūra. Visgi valdantiesiems nepalaikius Ž. Pavilionio atleidimo, S. Skvernelio teigimu, URK darbas būtų itin apsunkintas.
„Mūsų pozicija, išsakyta Seimo pirmininkei, turėtų rasti atgarsį. Tai nėra karas tarp pozicijos ir opozicijos. Čia yra noras, kad užsienio politikoje tikrai toliau sklandžiai dirbtumėme, nes kitaip, šitam žmogui liekant komiteto pirmininku, bendradarbiavimas Seime taps problemiškas“, – po susitikimo su Seimo pirmininke trečiadienį kalbėjo S. Skvernelis.
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė patikslino, kad, neatleidus dabartinio pirmininko, dalis opozicijai priklausančių komiteto narių iš jo tiesiog pasitrauktų, ir URK nebegalėtų tęsti savo darbo, nes jame tiesiog nesusirinktų kvorumas.
Ž. Pavilionis savo klaidą pripažino
Žygimantas Pavilionis antradienį kreipėsi į parlamento narius, apgailestaudamas ir iš dalies pripažindamas padarytas klaidas. Į Rusijos provokatorių pinkles įkliuvęs konservatorius pripažino nebuvęs itin atsargus, kai Kremliaus opozicionieriumi Leonidu Volkovu apsimetusiam veikėjui kalbėjo nevienareikšmiškai viešojoje erdvėje sutiktus dalykus apie užsienio politiką bei gyrėsi turimais ryšiais Amerikos Kongrese ar Vokietijos ir Švedijos politikų gretose.
Nors Ž. Pavilionis ir ne kartą pažymėjo, kad viešojoje erdvėje atsidūrusio įrašo nereikėtų rimtai vertinti, kad tai tik Kremliaus specialiųjų tarnybų inicijuota informacinė provokacija, visgi aštrios kritikos Gitanui Nausėdai dažniausiai negailintis konservatorius pareiškė apgailestavimą dėl savo žodžių, esą prezidentas Lietuvoje yra tik simbolinis.
„Apgailestauju, jei kažką mano žodžiai, net ir suklastoti, įžeidė“, – Seimo nariams teigė URK pirmininkas.
Prezidentūrą Ž. Pavilionio teiginiai nuvylė
Prezidentūra sako, kad, nepaisant to, jog Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis ir pateko į paspęstas Rusijos provokatorių žabangas, jo išsakytos tezės apie prezidentą neatrodo iškarpytos.
„Tai niekaip neatmeta pokalbio turinio, kuris, ko gero, nebuvo iškraipytas, nes tai labai panašu į Užsienio reikalų komiteto pirmininko žodyną. Tas turinys, deja, yra šiek tiek nuviliantis“, – LRT radijui pastarąją savaitę sakė prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.
Prezidentūra sako, kad nepaisant to, jog Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis ir pateko į paspęstas Rusijos provokatorių žabangas, jo išsakytos tezės apie prezidentą neatrodo iškarpytos.
„Tai niekaip neatmeta pokalbio turinio, kuris, ko gero, nebuvo iškraipytas, nes tai labai panašu į Užsienio reikalų komiteto pirmininko žodyną. Tas turinys, deja, yra šiek tiek nuviliantis“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.
Prezidentūra dar trečiadienį kritiškai buvo įvertinusi Ž. Pavilionio pareiškimus Rusijos opozicionieriumi Leonidu Volkovu apsimetusiam provokatoriui. Provokacijos metu kalbėdamas apie demokratijos siekį Rusijoje politikas teigė, esą nereikėtų kreipti dėmesio į prezidento Gitano Nausėdos požiūrį užsienio politikos klausimais.
„Tu nekreipk dėmesio (…). Premjerė galvoja kaip aš. Užsienio reikalų ministras galvoja kaip aš, mes esame didžiausia partija, pas mus – parlamentinė respublika, o prezidentas tik simbolinis“, – opozicionieriumi apsimetusiam Rusijos pokštininkui iškarpytame pokalbyje teigė Ž. Pavilionis.
A. Skaisgirytės teigimu, supratęs, kad buvo apgautas, Ž. Pavilionis jau anksčiau apie situaciją buvo informavęs Prezidentūrą.
„Mes iš anksto žinojome, kad tas neva ponas Volkovas yra klastotė, tą pranešė ir pats ponas Pavilionis iš karto po įvykio, kai suprato, kas yra ir kaip. Tai pamoka turbūt visiems politikams ir ne tik politikams, kad turime būti labai atsargūs ir bent jau bandyti atskirti, patikrinti, su kuo kalbamės, net ir videoryšiu“, – teigė ji ir pažymėjo, kad panašių provokacijų ir melagienų gali Lietuvoje tik daugėti.
„Melagienų, ko gero, tik daugės. Tokiu laikotarpiu gyvename. O kaip žmonėms padėti tai atskirti, kaip reaguoti – tai yra šios dienos aktualija, ir kuo visuomenė apie tai daugiau žinos, tuo ji bus labiau pasirengusi duoti atsaką“, – sakė patarėja.
URK pirmininko pareiškimus įvertino I. Šimonytė ir G. Landsbergis
Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio teigimu, šį pokalbį galima vertinti tik kaip provokaciją.
„Šio pokalbio turinys gali būti vertinamas tik vienareikšmiškai – tai manipuliatyvi provokacija, kurios auka gali tapti bet kuris Lietuvos politikas. Pasitikiu Žygimantu Pavilioniu, o tai, kad jis buvo pasirinktas provokacijų taikiniu, matyt, rodo, kad jo darbas ir iniciatyvos erzina, yra neparankios Kremliui, o Lietuvos balsas yra girdimas pasaulyje bei itin nervina režimus Rytuose“, – trečiadienį Eltai atsiųstame komentare sakė G. Landsbergis.
Tuo tarpu Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė trečiadienį teigė, kad tai yra gera pamoka visiems politikams. Jos teigimu, esant nemažai provokacijų rizikai, Lietuvos politikai turi būti įsitikinę, su kuo kalba.
„Manau, kad visiems politikams yra pamoka, kad kalbantis su pašnekovais reikia būti tikriems, su kuo yra kalbama. Ypač turint galvoje, kad yra provokacijų rizika dėl Lietuvos Respublikos ir valdžios institucijų bei atskirų politikų griežtos pozicijos, tarkim, Kremliaus režimo ar Lukašenkos režimo atžvilgiu“, – sakė I. Šimonytė.
Griežtai I. Šimonytė neįvertino ir Ž. Pavilionio pareiškimų slapta įrašytame ir iškarpytame pokalbyje apie prezidentą Gitaną Nausėdą.
„Komentarų politikų būna visokių – vienas apie kitą ir apie situacijas. Nenoriu komentuoti to teksto, kurio neturėjau progos girdėti“, – teigė premjerė.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Europos vaistų agentūrai (EVA) penktadienį pritarus 12-15 metų vaikų vakcinacijai „Biontech“ ir „Pfizer“ vakcina nuo COVID-19 šio amžiaus vaikų skiepijimą planuoja ir Lietuva. Ministrė pirmininkė mano, kad šios amžiaus vaikų vakcinaciją realistiška pradėti dar birželio mėnesį.
„Artimiausiu metu sprendimai, kurie suteiktų galimybę skiepyti tomis vakcinomis, dėl kurių Europos vaistų agentūra yra priėmusi sprendimą, bus ir Lietuvoje. Šis Europos vaistų agentūros sprendimas yra visiškai šviežias, jį priėmė institucija tik penktadienį, bet mes jau jo tikėjomės, kadangi toks pats sprendimas priimtas Jungtinių Amerikos Valstijų priežiūros institucijos ir buvo akivaizdu, kad veikiausiai čia yra tik laiko klausimas, kada ir Europos reguliatorius tą patį sprendimą priims“, – LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ teigė I. Šimonytė.
Premjerė akcentuoja, kad 12-15 metų vaikų skiepijimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti sklandų visų mokinių sugrįžimą į mokyklas rugsėjo mėnesį.
„Kadangi sprendimus dėl tokio amžiaus vaikų skiepijimo priima vis dėlto tėvai ir globėjai, tai mes labai tikimės, kad tie tėvai, kurie bent jau patys pasirinko skiepytis ar pasirinks skiepytis, tikrai pasirinks paskiepyti ir savo vaikus. Nes tai yra labai svarbu mums žvelgiant ir į rudenį, ir į mokyklų grįžimą į normalų kontaktinį ugdymą, ko mes tikrai siekiame ir sieksime, kad rugsėjo 1 d. visi vaikai galėtų grįžti į mokyklas. Ir kuo daugiau vaikų bus paskiepytų taip pat, tuo saugesnė bus mokyklos aplinka“, – pabrėžė ji.
I. Šimonytė taip pat teigia, kad vaikų vakcinaciją Lietuvoje realu pradėti jau birželio mėnesį.
„Aišku, kad tas procesas šiek tiek užtruks, kadangi tai maždaug apie 120 tūkst. turbūt papildomų žmonių, kurie teoriškai galėtų būti paskiepijami. Tai vertinant kiekius truputėlį laike išsitęs, bet, manau, kad sprendimas tikrai bus priimtas artimiausiu metu. Nuo kada realistiškai pradėsime skiepyti, tai, manau, kad tikrai birželio mėnesį“, – teigė ji.
ELTA primena, kad Europos vaistų agentūra (EVA) patvirtino „Biontech“ ir „Pfizer“ vakcinos naudojimą 12-15 metų amžiaus vaikų ir jaunuolių skiepijimui. Tai pirmoji vakcina ES, kuria leista skiepyti vaikus. Duomenys rodo, kad vakcina saugi ir 12-15 metų amžiaus grupei, jos veiksmingumas panašus ar net didesnis nei suaugusiesiems, penktadienį spaudos konferencijoje sakė EVA vakcinų ekspertas Marco Cavelari.
„Pfizer“ ir “BioNTech“ vakcinos naudojimas jau anksčiau patvirtintas 16 m. ir vyresnių paauglių skiepijimui.
Pastaruoju metu būna net taip, kad gražbylystės guru Ingrida Šimonytė jau vieno sakinio metu išsigudrina pameluoti keletą kartų. Kas atsitiko, neišgėręs nesuprasi! Gal tapusi premjere I.Šimonytė nuo valdžios blizgesio susigadino akis ir jau nebemato elementarių dalykų, o gal anajai aptemo protas dėl to, kad susidėjo su intrigantų gauja? Kažkada buvusi iškiliausia legendinių žmonių partija, pastaruoju metu konservatoriai savo atstovų Seime pavidale su laisvo kritimo pagreičiu tupia vis žemiau ir žemiau, tapdami nešvankių karjeristų ir retrogradų gauja.
Tai, kas dabar čia vyksta, manding, jau nebetelpa nuosmūkio charakteristikoje ir turėtų būti vertinama kaip neįtikėtina metamorfozė, tačiau ne mažiau įdomus yra ir tas faktas, kad prie konservatorių moralinio bankroto reikšmingai prisideda pati I.Šimonytė, nebūdama konservatorių partijos nare.
Aistringai įsijungusi į diskusijas dėl šalies atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) principų, neseniai premjerė pareiškė: „Aš girdžiu tuos argumentus, kurie yra sakomi, kad prezidentas atstovauja valstybei, tačiau lygiai taip pat premjeras pagal Konstituciją atstovauja Vyriausybei. O tas darinys vadinasi Valstybių ir Vyriausybių vadovų taryba. Tai to reikėtų nepamiršti. Bet aš tikiuosi, kad yra įmanoma pasiekti sutarimą mūsų Konstitucijos rėmuose.“ (lrytas.lt)
Niekados neteko girdėti, kad Europos Vadovų Taryba dar būtų vadinama ir Europos Valstybių ir Vyriausybių vadovų taryba. Gal tai yra visiškai slaptas, kodinis, užšifruotas EVT pavadinimas, žinomas tik ypatingai pašvęstiems premjerams ir nežinomas mums, paprastiems duonos valgytojams bei interneto portalų skaitytojams, o gal mūsų premjerei paūmėjimo būsenoje tik prisisapnavo, pageidaujamą dalyką palaikius už tikrą.
Kitas dalykas, kad yra nurodoma, jog EVT nariais yra ES valstybių ar vyriausybių vadovai (anksčiau, jeigu neklystu, buvo sakoma – atstovai) ir EVT bei Europos Komisijos pirmininkai. Dabar svarbu pastebėti ir tai, kad nario statusas yra stabili pozicija, todėl konservatorių paistalai apie atstovavimo rotavimą pagal kompetenciją, yra žmonių kvailinimas, laikant savo tautiečius fantastiškais mulkiais. Lisabonos sutartis labai aiškiai apibrėžė, kad EVT struktūroje kiekvienai šaliai toliau atstovaus vienas asmuo, taigi I.Šimonytės paporinimai, kad Lietuvai Europos Vadovų Taryboje galėtų atstovauti premjerė ir prezidentas pakaitomis, yra begėdiškas, garbės šiai oratorei tikrai nepriduodantis melas.
Toliau belieka atsakyti tik į labai paprastą klausimą – Valstybės ar Vyriausybės vadovo atstovavimas mūsų šaliai EVT institucijoje yra labiau teisėtas, reprezentatyvus ir turiningas? Jeigu Valstybės vadovu būtų laikomas premjeras, toks klausimas net nekiltų, tačiau Lietuvoje Valstybės vadovu yra tituluojamas prezidentas, todėl ir atstovavimo našta EVT institucijoje pagal mūsų šalies konstitucinę sąranga atitenka prezidentui.
Netiesa, kad LR Konstitucija nenumato tokios atstovavimo pareigos atskiru atveju, kai kalbame būtent apie iškilusias kolizijas dėl atstovavimo EVT. Konstitucijos 77 straipsnis labai aiškiai skelbia, kad LR prezidentas yra valstybės vadovas ir čia pat nurodo, kad būtent prezidentas atstovauja valstybei. Kaip jau esu neseniai priminęs, didysis Immanuelis Kantas bukumą yra apibrėžęs kaip žmogaus nesugebėjimą bendrąją taisyklę pritaikyti atskiram atvejui. Tačiau dar blogiau yra, kai patys žmonės apsimeta nepakaltinamais, t. y. bukesniais už bukus.
Ar klausiate – apie kokį kompromisą čia kalbame? Išsisklaidžius dirbtinai supūstoms migloms, labai aiškiai pasimato, kad LR prezidentas turi nenusavinimą teisę vietoj savęs pasiųsti ir kitą asmenį, tarkime, ministerijos departamento direktoriaus pavaduotoją ar kitą pareigūną, kai mato tokį reikalą. Tačiau tokia prezidento teisė yra suvereni, jis pats apsisprendžia konkrečiu atveju – siųsti ar nesiųsti, arba – ką galimą būtų pasiųsti vietoj savęs kaip šalies atstovo substitutą. Nei premjerė, nei konservatorių valdomi Seimo komitetai – neduokdie! – neturi teisės tiesiogiai kištis į tokį prezidento pasirinkimą, pažeisti prezidentui LR Konstitucijos suteiktą diskretiškumą.
Net jeigu prezidentas pasirinktų aptariamu atveju pavaduojantį asmenį iš Vyriausybės, tai būtų jo atstovas, t. y. atstovo atstovas, o ne Vyriausybės atstovas. Dar daugiau, – būtų galima pasakyti net taip, kad pagal mūsų Konstituciją premjeras neatstovauja net savo šalies vyriausybei, jis tik paprasčiausiai vadovauja Ministrų Kabinetui…
Man taip pat nesunku būtų apsimesti feministu, – tai galiu daryti be didelių pastangų, užsimerkęs. Nežinau su kokiais keblumais gali susidurti kiti, tačiau man nereikėtų nertis iš nuosavo kailio demonstruojant savo feministinį nusiteikimą, nes nuoširdžiai, taigi niekieno neverčiamas esu įtikėjęs, jog geresnioji žmonijos dalis yra moteris. Todėl prašyčiau nepalaikyti šių prisiekusio moterų mylėtojo dorai pasakytų žodžių tik tuščiu džentelmeniškumo gestu arba patogios pozos rezervacijos užrašu, dar daugiau, esu įsitikinės, jog taip ar panašiai galvoja dauguma vyrų, turėjusių laimę patirti, kas yra motinos širdis, arba – kaip toli nežinomybės vingiais gali nuvesti ir paklaidinti mylimosios kuždesiai, pagaliau, kokia tvirta ramybės uola yra dėl jaunystės klystkelių atleidusios žmonos žodžiai.
Taip pat prisipažinsiu, kad ne visos moterys man yra gražios – ogi gražiomis tikrai negaliu laikyti kvailų aktyvisčių, užsiimančių paūbavimais ir paklykavimais, dažniausiai besidarbuojančių keistose išgalvotų žmogaus teisių agentūrose. Kaip yra kartą pastebėjęs Fiodoras Dostojevskis, tokių moterų net nebūtų galima pavadinti egzaltuotomis isterikėmis, nes tokios moterys dažniausiai yra tik vulgarios klyknės.
Nenuostabu, kad moterys nepriklausomos Lietuvos istorijoje ne kartą yra tapusios visuomenės lyderėmis, užimančiomis aukščiausius postus, tačiau naujai susiklosčiusi padėtis, kai po Seimo rinkimų visas svarbiausias raktines politinio diskurso ir visuomenės valdymo pozicijas uzurpavo trys moterys, iš tiesų yra netriviali ir iš pradžių atrodė kaip unikali, intriguojanti bei žadinanti neaiškius lūkesčius net mums, jau bandžiusiems prisipratinti prie matriarchato papročių šeimose, situacija. Viskas staiga tapo taip moteriška, kad atokiau stovintis prezidentas vyras kartais pradeda išrodyti kaip svetimkūnis moteratinio arba, tiksliau tariant, feminatinio valdymo tipo sistemoje, nepavadinus tai naująja santvarka arba nežinoma politologinei refleksijai politinės sanklodos atmaina. Prisipažinsiu, kad aš pats dėl politinio olimpo tokio staigaus sumoteriškėjimo iš pradžių labai džiaugiausi ir iš laimės krykštavau kaip naujagimis, išsivyniojęs iš vystyklų, įsivaizduodamas, kad į politinę viršūnę iškopusios naujos kartos išsilavinusios, žavingos, iškalbios moterys negali neužduoti labiau civilizuoto bendravimo ir politinės kultūros tono. Tačiau – kas gavosi? Iš tiesų, mėšlo mūsų aplinkoje dabar tarsi ir pamažėjo keliomis kaugėmis, tarkime, kažkiek sumenko (jeigu?) terpė, kurioje, kas ne kas, o visokie kotletų valgytojai už svetimą sąskaitą atsiranda tarsi iš nieko, kitaip nepasakysi.
Senovės Romos poetas Lukrecijus Karas sako taip: vermes de stercore existunt, t. y. vabalai atsiranda iš mėšlo (gal iš tiesų poetas geriau žino tai, kas iš ko atsiranda). Tačiau nedrįsčiau tvirtinti, kad dabar ant širdies tapo ramiau, kai visas viešojo vyksmo erdvės, taip pat ir atsilaisvinusias nuo ankstesnio balasto, vis labiau užpildo forsuotos plastmasės tūriai, valstybę paverčiantys stipriai intoksikuota visuma. Paradoksaliai tariant, gal tas mėšlas vis tik buvo geriau nei negyva ir nuodingus garus išspinduliuojanti plastmasė. Žiūrint banaliai, racionalia tvarkomas, išmaniai įterpiamas ten, kur reikia, mėšlas tampa organine trąša, t. y. maitinančiąja želmenų terpe, o vokiečių mistikas sako net taip: wo mist, da Krist, neva, ten kur tarpsta mėšlas, užgimsta ir Kristus. Savo ruožtu plastmasė yra labiausia netinkamas pasirinkimas, jeigu mums gyvasties palaikymas dar kažkiek rūpi!
Viktoriją Čmilytę-Nielson pasivijęs Iljos Erenburgo šešėlis įkalino ją stikliniame rutulyje. Ji – tai užvesta išorinio mechanizmo ir besisukanti ratu krištolinė lėlytė. Joks burtininkas jau nesugebėtų įpūsti jai gyvybės. Geriausiu atveju ji dabar yra neskoninga valstybingumo dekoracija.
Neabejotinai labiau gyvastingas personažas yra Aušrinė Armonaitė. Tačiau anosios gyvastingumas vis tik yra labai vienpusis, pritaikytas stambiojo kapitalo su Grigeo veidu interesų atstovavimui. Grigeo, jeigu nežinote, yra tokia stambiagabaritiniu pavidalu apsidergusi bendrovė, kuriai apsivalyti nepavyks net ir panaudojus visą stambiausiojo gamintojo pagamintą tualetinį popierių.
Visas vidus pradeda skaudėti, maudžia siela vadinamą organą, kai esi reikalo verčiamas pasakyti kažką nemalonaus Ingridos Šimonytės atžvilgiu, nes anoji neabejotinai yra padorus žmogus. Tačiau tačiau…
O gal šių eilučių autorius paprasčiausiai klysta, dėl intelekto trūkumo ir vaizduotės nususimo nesugebantis pastebėti, kad šios trys fėjos yra mums likimo dovana, nes niekas kitas nesugebėtų taip įsijausti į valstybės modernizavimo pašaukimą, seksualinių mažumų teisių gynimo užduotį paskelbus svarbiausiu laikmečio rūpesčiu. Tikrai ne dėl atsitiktinai susiklosčiusių aplinkybių šiandien pagrindinių žmogaus teisių gynimo institucijų vadovais yra skiriami gėjai ir lesbietės, taip pat ir Konstitucinio teismo pirmininko munduras yra primatuojamas visai neatsitiktiniam žmogui. Kaip sako Seimo Žmogaus teisių gynimo komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, atėjo laikas pakelti žmogaus teises nuo atsarginių suolelio. Stipria pasakytai, ar ne? Kalbama su tokiu teisuolišku įsitikinimu, tarsi anksčiau Lietuvoje žmogaus teisėmis nekvepėjo nė iš tolo, žmogaus teisės neva užgimė tik su seksualinių mažumų pradėtų kelti bruzdesiu.
Niekinga yra išjuokti žmogų dėl jo seksualinės orientacijos. Jeigu mes tai darome, vadinasi mums trūksta elementarių kultūrinių įpročių, esame necivilizuoti žmonės. Tačiau apie kokias seksualinių mažumų teises jūs kalbate, protingieji kurmiai? Išrašytoje papunkčiui Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje apie jokias seksualinių mažumų papildomas teises nėra net užsimenama. Arčiausiai būtų reikalavimas nediskriminuoti žmogaus dėl lyties, tačiau – ar jūs matėte kur nors Lietuvoje, kad lesbietės ar gėjai būtų diskriminuojami dėl to, kad yra vyrai at moterys? Todėl, kaip atrodo bent man, sukeltas baisus triukšmas dėl seksualinių mažumų teisių yra didesnis kretinizmas net už sovietinių laikų marazmus. Jūs galite galvoti ką norite, bet man atrodo, kad tokia falsifikacija, kaip ir bet koks valstybiniu lygiu įteisintas melas, naikina ne tik šalies gyvastingumą, bet ir gynybinį pajėgumą. Privalome gerbti visus savo bendrapiliečius, taip pat ir mažumų atstovus, juolab nevalia tyčiotis iš gyventojų branduolį sudarančios daugumos, nes priešingu atveju ta dauguma gali pradėti gėdytis savo valstybės. Todėl, kaip atrodo bent man, blogis, kurį mes patys prisišaukėme su trijų fėjų vadovavimu, yra tai, kad valstybės idėja pasidengė antivalstybingumo patina.
Lietuva nėra manekenas, skirtas išstatymui vitrinoje. Jeigu taip suprantame Lietuvos idėją, tai tada iš tiesų plastmasinis būvis yra dėsninga išeitis. Ta proga leiskite priminti ir tai, kad didysis Immanuelis Kantas žmogaus bukumą apibrėžė ne kaip proto ar intelekto, bet kaip sugebėjimo spręsti trūkumą, pasireiškiantį tada, kai bendroji taisyklė taikoma aklai, neįvertinus atvejo ypatingumo.
O gal iš tiesų daug triukšmo kyla tik dėl nieko? Gal seksualinės mažumos baisiausias bangas kelia tik dėl to, kad siekia įteisinti vienalyčių porų santuokų valstybinę registraciją, tai pavadindami kova už žmogaus teises? Keista tai būtų kova… Suprasčiau pasipiktinimą, jeigu kažkas bandytų uždrausti mylėti, o santuoka, kaip suprantu bent aš, yra pareiga, nepavydėtinai sunki našta. Jeigu nebijočiau, kad gali užgraužti sąžinė, lengvai perleisčiau tokią neva teisę…
Ar Lietuvos valstybė gina Tėvų teises. Nebūčiau nustebę, jeigu tėvai būtų sukilę jau tada, kai mūsų padangėje buvo bandoma įskiepyti Barnevernet įpročius. Norvegijos Barnevernet, prigijusi ten dėl ypatingo savivaldybės statuso, yra ne mažiau bjaurus užkratas nei Rusijos bolševizmas. Lietuvoje buvo gerai žinoma statistika, kad pabuvoję Bernevernet naguose globotiniai keliasdešimt kartų dažniau renkasi savižudybės kelią nei užaugę su gimdytojais, geresni jie būtų, ar blogesni, tačiau dėl politinio pasirodymo į tai buvo žiūrima pro pirštus.
Savo ruožtu savaitgalį tėvų rengiamas Šeimų maršas rodo, kad Lietuvoje gyvybė ir laisvės dvasia vis tik rusena.
Epidemiologinei situacijai šalyje sparčiai prastėjant, premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad lieka neaišku, kada bus ryžtasi atverti šiuo metu uždarytas prekybos vietas. Ji taip pat priduria, kad ketinama peržiūrėti karantino švelninimo planą.
„(Kada bus atverti prekybos centrai – ELTA) tikrai aišku nėra, bet buvo išreikštas labai teisingas lūkestis. Ir su ministrais esame aptarę, kad galbūt reikia apsvarstyti atnaujintą parametrų rinkinį, kadangi kai Vyriausybė vasario mėnesį sutarė tam tikrą (karantino taikymo – ELTA) kriterijų – atvejų skaičiaus ir teigiamų testų procento logiką, situacija gerėjo ir to gerėjimo buvo tikimasi toliau. Ir galbūt tebuvo ginčas, kada mes pasieksime vieną ar kitą riboženklį“, – spaudos konferencijoje teigė I. Šimonytė.
Premjerė pabrėžė, kad šiuo atveju galėtų būti priimami ir karantino griežtinimo sprendimai, tačiau to bus siekiama išvengti.
„Situacija ir tendencijos dabar yra priešingos, ir laikantis tos pačios logikos, įžengus į „juodąją zoną“, mes turėtume svarstyti priešingus sprendimus, t. y. tas veiklas, kurios dabar veikia, vėl pradėti riboti. Visgi to norėtųsi išvengti“, – sakė ji.
„Kalbant apie tas veiklas, kurios dar neveikia, tikrai sprendimų ir galbūt kitokių prieigų ieškosime ir tarsimės. Galbūt vadinamasis imuniteto pasas galėtų būti daliai veiklų išeitis, tačiau akivaizdu, kad ne visoms ir ne iki galo“, – pridūrė I. Šimonytė.
Tuo tarpu reaguodama į Vyriausybės posėdyje išsakytą Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomosios direktorės Rūtos Vainienės bei Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičiaus argumentus, kad COVID-19 užsikrėtimo židinių tiek prekybos, tiek pramonės įmonėse nustatoma itin mažai, I. Šimonytė visgi pažymėjo, kad šie verslo sektoriai statistiškai yra pirmaujantys pagal fiksuojamų protrūkių skaičių.
„Statistiškai vertinant, visa prekybos sektoriaus ekonominės veiklos klasifikatoriaus grupė turbūt yra antroje vietoje po apdirbamosios pramonės pagal nustatomų protrūkių ir židinių skaičių. Žinoma, kad turbūt tiek R. Vainienė, tiek M. Statulevičius kalba apie tas įmones, kurias pažįsta ir kurių situaciją konkrečiai žino. Mes galbūt matome tą situaciją bendriau, žiūrime į visos Lietuvos rodiklius ir mažiau siejame su konkrečiomis asociacijomis ar veiklomis“, – teigė ji.
Vis dėlto I. Šimonytė akcentavo, kad COVID-19 užsikrėtimų skaičius auga ne dėl pačios prekybos veiklos atvėrimo, bet dėl platesnių žmonių kontaktų laisvėjant ribojimams.
„Akivaizdu, kad ne pati prekyba yra problema, o žmonių kontaktai, kurie per atvertus traukos centrus intensyvėja. Dabar, kai panaikintas ribojimas judėti iš vienos savivaldybės į kitą, didelių traukos centrų buvimas ir žmonių maišymasis reikštų, kad ne prekybos įmonės tuos židinius provokuotų, o atitinkamai žmonių šeimose ir kažkokiuose kontaktuose (plintantis koronavirusas – ELTA).
ELTA primena, jog Vyriausybė trečiadienį nusprendė kuriam laikui atidėti prekybos centrų atvėrimą. Juos atverti buvo ketinama balandžio 12 d.
Pandemijos valdymo, ekonomikos atsigavimo klausimus, skaitmeninę ir žaliąją darbotvarkes trečiadienį susitikime aptarė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir Lietuvoje su darbo vizitu viešinti Estijos prezidente Kersti Kaljulaid.
„Pirmos COVID-19 bangos akivaizdoje Baltijos šalys veikė efektyviai ir tolesnis veiksmų koordinavimas šiuo metu dar svarbesnis. Kova su pandemija išlieka esminiu Vyriausybės darbotvarkės klausimu. Įvesti griežti apribojimai suveikė, bet esame labai atsargūs dėl ribojimų laisvinimo. Jau keletą mėnesių pagrindinis rūpestis yra vakcinavimo tempai. Vertiname Europos Komisijos daromą spaudimą vakcinų gamintojams, kad jie laikytųsi sutartinių įsipareigojimų ir padidintų tiekimo skaidrumą. Tik veikdami ES lygmeniu pasiekiame daugiau nei tai darytume savarankiškai“, – sakė premjerė.
Kaip nurodoma Vyriausybė spaudos tarnybos pranešime, akcentuota, kad ekonominiam atsigavimui po pandemijos bus ypač svarbus efektyvus nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų, kuriuos reiks suderinti su Europos Komisija, įgyvendinimas. Šiam tikslui Lietuvai planuojama skirti 2,225 mlrd. eurų. Investicijos numatomos inovacijoms, skaitmeninimui, pramonės pertvarkymui, turizmui, o didžiausia dalis – žaliajai darbotvarkei.
Pokalbyje konstatuota, kad dvišaliai santykiai – puikūs, ypač intensyvūs ir dinamiški ekonominiai ryšiai – Estija užima antrą vietą investuotojų Lietuvoje gretose, šeštą vietą kaip prekybos partnerė.
Kalbant apie regioninį bendradarbiavimą, pabrėžta, kad šios Vyriausybės tikslas – reali strateginė partnerystė su Baltijos šalimis. Siekiama solidaraus ir vieningo Baltijos valstybių politinio veikimo Rytų ir saugumo politikos klausimais, taip pat Europos Sąjungos formatais.
Susitikimo metu aptartas Baltijos regiono energetinis saugumas. Pabrėžta, kad Baltijos valstybės turi atrasti bendrus sprendimus, kurie padėtų atremti kaimynų iš Rytų bandymus daryti poveikį šiai svarbiai sričiai. Bendras politinis Baltijos šalių sprendimas nepirkti elektros iš Baltarusijos buvo labai svarbus, tačiau jo realus įgyvendinimas yra kur kas sudėtingesnis, nei manyta iš pradžių. Planuojama detaliai aptarti šį klausimą artėjančios Baltijos Ministrų Tarybos metu kitą savaitę. Taip pat laukiama Europos Komisijos pasiūlymų dėl elektros iš nesaugių AE nepatekimo į ES rinką.
Aptartos intensyvesnio bendradarbiavimo pagal Trijų jūrų iniciatyvą galimybės.
Rusijos ambasada Lietuvoje pirmadienį aršiai sureagavo į ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės išsakytą nuomonę apie rusišką vakciną nuo COVID-19 „Sputnik V“.
Penktadienį I. Šimonytė griežtai pasisakė apie „Sputnik V“, pareiškusi, kad vakciną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siūlo kaip dar vieną hibridinį ginklą, padedantį Maskvai skaldyti ir valdyti.
„Jie sako, kad „Sputnik V“ yra gera vakcina, tačiau Putinas jos nenori naudoti Rusijos gyventojams gydyti – jis siūlo ją pasauliui kaip dar vieną hibridinį ginklą skaldyti ir valdyti“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė I. Šimonytė.
„Tai nėra nei naujienos, nei kas nors gero žmonijai“, – pridūrė ji.
Rusijos ambasada pavadino tai dezinformacija ir tvirtino, neva rusiška vakcina yra „pripažinta tarptautiniu lygiu.“
„Nepaisant dezinformacijos bangos ir panašių nepagrįstų teiginių visais vakcinos kūrimo ir naudojimo etapais, „Sputnik V“ duomenys, pripažinti tarptautiniu lygiu, kalba patys už save. Rusijoje jau vyksta masinė vakcinacija. O Lietuvoje?“ – rašoma ambasados „Twitter“ paskyroje.
ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis bendroje spaudos konferencijoje su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu penktadienį pareiškė viltį, kad Europos vaistų agentūra rekomenduos patvirtinti rusišką vakciną ir ES. Jis taip pat „Sputnik V“ vakciną pavadino „gera žinia žmonijai“.
Penktadienį I. Šimonytė teigė, kad Lietuva neplanuoja įsigyti rusiškos vakcinos „Sputnik V“, nes jos nėra patvirtinusi Europos vaistų agentūra.
„Ne, neplanuojame, nes ši vakcina nėra registruota jokioje Europos Sąjungos šalyje ir EMA (Europos vaistų agentūra – ELTA) tikrai nėra vertinusi jos“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigė I. Šimonytė.