Žvakė. Slaptai.lt nuotr.
Karinio rengimo pratybų metu sunkiai susižalojo Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus Inžinerijos bataliono nuolatinės pradinės privalomosios karo tarnybos karys (jaunesnysis eilinis, g. 2002). Iš poligono, kuriame vyko pratybos, sunkios būklės nukentėjusysis skubiai evakuotas į ligoninę, kur reanimacijoje mirė.
Apie įvykį informuoti kario artimieji, dėl incidento pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį vykdo Lietuvos kariuomenės Karo policija, vidinį patikrinimą taip pat pradėjo Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas, pranešė Lietuvos kariuomenė.
Lietuvos kariuomenės vadovybė reiškia gilią užuojautą kario artimiesiems ir tarnybos draugams.
Parengtojo rezervo kariai Gaižiūnų poligone vykusiose pratybose atnaujino karinius įgūdžius. Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono nuotr.
Į Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos batalioną iš įvairių Lietuvos vietų į trijų savaičių parengtojo kariuomenės rezervo karių mokymus atvykę skirtingo amžiaus, skirtingų profesijų, skirtingą karo tarnybos ir gyvenimo patirtį turintys vyrai dalyvavo taktikos ir individualių karinių įgūdžių atnaujinimo pratybose Gaižiūnų poligone.
Prieš keliolika ar net keliasdešimt metų privalomąjį karinį parengtumą įgiję kariai treniravosi judėti įvairiais būdais su ginklu, reaguoti į priešo ugnį, pasirinkti ir užimti laikiną priedangą, apieškoti nukautą karį, orientuotis vietovėje, užimti patrulio bazę ir kitų kiekvienam kariui privalomų dalykų.
Anot pratybų vadovo asistento leitenanto Modesto Landos, pirmiausia buvo stengiamasi kaip galima labiau suvienodinti karių pasirengimo lygį, ne tik atnaujinti, bet ir įgyti naujų žinių bei įgūdžių. „Kariai atėję su labai skirtingu žinių ir patirties bagažu: vieni net naktį miške nemiegoję, kiti žemėlapio nematę, kas tarnavę Jėgerių batalione, kas buvęs raketų operatoriumi Oro gynybos batalione. Tad karių lygis labai skiriasi, todėl stengiamės žinias suvienodinti”, – teigė leitenantas. Parengtojo rezervo kariai Gaižiūnų poligone vykusiose pratybose atnaujino karinius įgūdžius. Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono nuotr.
Aukšta rezervo karių motyvacija, geri baziniai įgūdžiai ir noras tobulėti maloniai nustebino 2-osios inžinerijos kuopos vadą bei pratybų vadovą kpt. Aurimą Morkūną. „Karių pasirengimą vertinu labai gerai. Pirmas įspūdis juos pamačius su civiliais drabužiais buvo toks, kad į tarnybą atėjo vyrai jau būdami, kaip sakoma, metuose, bet kai apsirengė uniformas, užsidėjo atakos ekipuotę, su ginklais, išsidažę veidus, tai net neatskirsi, ar jauni, ar vyresni žmonės – visi ir juda pakankamai gerai, ir bėga gana greitai, ir viskas, ką daro, labai gerai išeina“, – sakė jis.
Parengtojo rezervo kariai Gaižiūnų poligone vykusiose pratybose atnaujino karinius įgūdžius. Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono nuotr.
Po individualių įgūdžių atnaujinimo pratybų parengtojo rezervo kariai turės vieną dieną atokvėpio – susipažins su Inžinerijos bataliono ginkluote, technika ir įranga, aplankys Vytauto Didžiojo karo muziejų ir karo technikos ekspoziciją VI forte. Paskui, kaip teigiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime, pradės inžinerinį rengimą: žvalgys kelią ir maršrutą, mokysis tinkamai užmaskuoti įrangą ir techniką, įrengti ir įveikti tiek sprogstamąsias, tiek nesprogstamąsias kliūtis, veikti skyriaus ir būrio sudėtyje.
Parengtojo rezervo karių rengimo tikslas – atnaujinti karines teorines žinias ir praktinius įgūdžius, supažindinti su Lietuvos kariuomenės naujovėmis, suteikti naujų žinių ir įgūdžių, kad prireikus parengtojo rezervo kariai galėtų efektyviai dalyvauti šalies gynyboje. Parengtasis kariuomenės personalo rezervas – tai visi karo prievolininkai, įgiję pagrindinį karinį parengimą Lietuvos kariuomenėje arba turintys jam prilygintą parengimą pagal Lietuvos kariuomenės vado nustatytų kariui būtinų žinių ir gebėjimų standartus iki jiems sukaks 55 metai.
Išminavimo darbai. Sprogsta bomba. Inžinerijos bataliono nuotr.
Praėjusį šeštadienį, balandžio 25-ąją, Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai vėl skubėjo į Tauragės rajono Vilnalių kaimą, kur prieš savaitę buvo radę ir neutralizavę retą Antrojo pasaulinio karo laikų aviacinę bombą-konteinerį AB-250-2. Atlikdamas statybos darbus savo kieme vietos gyventojas vėl aptiko įtartinų daiktų.
Šįkart radinys privertė nustebti ir daug ko mačiusius specialistus – žmonės tikrąja žodžio prasme gyveno ant tiksinčios bombos: gyventojo kieme rasti 5 pilni konteineriai AB-250-2, kurių kiekviename buvo po 224 vienetus bombletų, viena aviacinė bomba SC-50 ir daugiau kaip 1000 vienetų atskirų nuo konteinerio AB-250-2 kasetinės amunicijos SD-1.
Tokio kiekio sprogmenų neutralizavimo operacija nuo šeštadienio užtruko iki antradienio popietės.
Sprogmenų neutralizavimo kuopos vado kapitono Kazimiro Bogdano teigimu, išminuotojai, šeštadienį radę pirmuosius du konteinerius-bombas, operaciją dėl tamsos turėjo nutraukti, o sekmadienio rytą grįžo su dar didesniais pajėgumais ir į pagalbą pasitelkę Bendrosios inžinerijos bei Štabo ir aprūpinimo kuopos karius bei techniką. Išminuotojai pluša. Inžinerijos bataliono nuotr.
Kariams teko itin atsargiai ir kruopščiai perkasti visą kiemą, kol surankiojo tokį didelį kiekį pavojingų sprogmenų. Dalis mažo kalibro kasetinės amunicijos, kurios dėl saugumo transportuoti nebuvo galima, nedideliais kiekiais buvo sunaikinta operacijos vietoje: sekmadienį sunaikinta daugiau nei pusė tūkstančio sprogmenų, ir beveik toks pat kiekis – pirmadienį.
Baigę darbą karai sutvarkė iškasinėtą žemę, kad namo šeimininkas galėtų grįžti ne tik į saugų, bet ir sutvarkytą kiemą, o visas aviacines bombas išgabeno sunaikinti į Kazlų Rūdos poligoną, kur konteineriai buvo išardyti, o juose esantys sprogmenys sunaikinti kartu su SC-50 bomba. Iš viso operacijos metu sėkmingai neutralizuota net 2237 vienetai SD-1 bombletų, ir, žinoma, 50 kg aviacinė bomba.
Ši operacija pagal neutralizavimo sudėtingumą, rastos amunicijos skaičių neabejotinai įeis į Inžinerijos bataliono ir Sprogmenų neutralizavimo kuopos istoriją – per trisdešimt atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metų išminuotojams yra tekę rasti ir sunaikinti vos keletą aviacinių bombų-konteinerių AB-250-2.
