Johnas Boltonas. EPA – ELTA nuotr.
Teheranas, rugpjūčio 11 d. (AFP-ELTA). Iranas su pasipiktinimu reagavo į Vašingtono kaltinimus, kad Teheranas norėjo nužudyti buvusį Baltųjų rūmų patarėją nacionalinio saugumo klausimais Johną Boltoną. Tokie kaltinimai yra „absurdiški“, ketvirtadienį pareiškė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas.
Trečiadienį JAV pranešė apie pateiktus kaltinimus vienam Irano revoliucinės gvardijos nariui. Šis esą už J. Boltono nužudymą siūlė 300 000 dolerių (290 000 eurų) atlygį.
„JAV institucijos pateikė kaltinimus nepateikdamos įrodymų“, – sakė atstovas. Šiais „nepagrįstais“ kaltinimais esą „siekiama nukreipti dėmesį nuo to, kad JAV vyriausybė tiesiogiai įsipainiojusi į daugelį teroristinių nusikaltimų“. Kaip pavyzdį atstovas įvardijo aukšto Irano generolo Kassemo Soleimanio nužudymą per JAV bepiločio ataką 2020 metų sausį.
JAV generalinė prokuratūra trečiadienį pareiškė, kad Irano piliečiui Shahramui Poursafiui kaltinimai pateikti už akių. Jis, kaip revoliucinės gvardijos narys, esą norėjo suorganizuoti pasikėsinimą į J. Boltoną. Tačiau jo internetu užverbuotas potencialus žudikas, kuriam pasiūlytas ir 300 000 dolerių atlygis, buvo JAV Federalinio Tyrimų Biuro (FTB) informatorius. Federalinių Tyrimų biuro (FTB) automobilis. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentaujant D. Trumpui, J. Boltonas nuo 2018 metų balandžio iki 2019-ųjų rugsėjo buvo prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. Jis buvo laikomas griežto kurso šalininku ir aršiu Irano kritiku. J. Boltonas rėmė vienašališką JAV pasitraukimą iš tarptautinio branduolinio susitarimo su Iranu 2018 metų gegužę.
Įtampa tarp JAV ir Irano per D. Trumpo kadenciją smarkiai paaštrėjo. Po pasitraukimo iš sutarties Vašingtonas įvedė Teheranui daug naujų santykių. Abi šalys nuo 2019-ųjų birželio du kartus stovėjo ant karo slenksčio.
Prie JAV vairo stojęs D. Trumpo įpėdinis Joe Bidenas paskelbė atsisakysiantis „maksimalaus spaudimo“ Teheranui politikos.
Mirtis. Stop. Slaptai.lt nuotr.
Oslas, liepos 29 d. (AFP-ELTA). Šią savaitę Iranas per vieną dieną įvykdė mirties bausmę trims moterims, visos apkaltintos savo vyrų nužudymu, penktadienį pranešė nevyriausybinė organizacija.
Irane daugėjant mirties bausmių, didėja susirūpinimas dėl augančio pakartų moterų skaičiaus. Aktyvistai teigia, kad daugelis jų nužudė vyrus, kurie smurtavo arba susituokė, kai jos dar buvo vaikai ar net giminaitės.
Norvegijoje įsikūrusi Irano žmogaus teisių organizacija (IHR) nurodė, kad liepos 27 d. mirties bausmė įvykdyta trims moterims skirtinguose kalėjimuose už savo vyrų nužudymą, tai buvo atskiros bylos. Tai reiškia, kad 2022 m. Iranas jau įvykdė mirties bausmes mažiausiai 10-ai moterų.
IHR teigimu, mirties bausmė iš Afganistano kilusiai Senobar Jalali įvykdyta kalėjime prie Teherano. Tuo metu Soheila Abedi, ištekėjusi būdama vos 15 metų, buvo pakarta Vakarų Irano Senendedžo miesto kalėjime. Ji įvykdė žmogžudystę praėjus 10 metų po jųdviejų vedybų ir buvo nuteista 2015 m., pranešė IHR. Mirties bausmė Faranak Beheshti, nuteistai maždaug prieš penkerius metus už savo vyro nužudymą, įvykdyta kalėjime šiaurės vakariniame Urmijos mieste, sakoma pranešime.
Aktyvistai teigia, kad Irano įstatymai yra nukreipti prieš moteris, kurios neturi teisės vienašališkai reikalauti skyrybų net smurto šeimoje ir prievartos atvejais. Praėjusių metų spalį paskelbtoje IHR ataskaitoje sakoma, kad nuo 2010 m. iki 2021 m. spalio mėnesio mirties bausmė įvykdyta mažiausiai 164 moterims.
Aktyvistai sunerimę dėl šiais metais Irane išaugusio mirties bausmių skaičiaus, ir tai sutampa su buvusio teismų sistemos vadovo Ebrahimo Raisi iškilimu į prezidentus 2021 m. ir protestais dėl ekonomikos krizės. IHR duomenimis, 2022 m. Irane mirties bausmė įvykdyta mažiausiai 306 žmonėms.
Tarp pastarosiomis savaitėmis suimtų asmenų per susidorojimą su kritiškais balsais yra režisierius Mohammadas Rasoulofas, jo širdį draskantis filmas „Blogio nėra“ apie mirties bausmės padarinius Irane 2020 m. pelnė Berlyno kino festivalio „Auksinį lokį“.
Per traukinio avariją Irane žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 21. EPA-ELTA nuotr.
Teheranas, birželio 8 d. (AFP-ELTA). Per didelę traukinio avariją Irane žuvusių žmonių skaičius išaugo iki mažiausiai 21. Dešimtys asmenų per nelaimę trečiadienio rytą buvo sužeisti. Kai kurių jų gyvybei vis dar gresia pavojus.
Anot žiniasklaidos, nelaimė įvyko, kai traukinys su 348 keleiviais netoli Tabaso miesto susidūrė su ekskavatoriumi. Keli vagonai nuslydo nuo bėgių.
Gelbėtojų atstovas Modschtaba Chaledis sakė, kad buvo sužeisti iš viso 86 asmenys. Jis per televiziją įspėjo, kad dalis sunkiausiai nukentėjusių keleivių gali neišgyventi.
Irano prezidentas Ebrahimas Raisis pareiškė užuojautą aukų artimiesiems.
Iki šiol didžiausia traukinio avarija Irane įvyko 2004 metų vasarį. Tada šalies šiaurės rytuose sprogus prekiniam traukiniui žuvo 328 žmonės, šimtai buvo sužeisti.
Tūkstančiai iraniečių gedi per JAV antskrydį nukauto generolo Q. Soleimanio. EPA-ELTA nuotr.
Teheranas, gruodžio 31 d. (AFP-ELTA). Irane prasidedant generolo Qassemo Soleimani antrųjų mirties metinių minėjimui, šalis penktadienį pareiškė, kad dėl jo nužudymo taip pat atsakinga ir dabartinio JAV prezidento Joe Bideno administracija.
Buvęs JAV lyderis Donaldas Trumpas 2020 metų sausio 3 dieną nustebino visą regioną, kai jo nurodymu per drono ataką buvo nužudytas Irano Revoliucijos sargų gvardijos dalimi laikomų „Quds“ pajėgų vadas Q. Soleimani. Tai įsiutino Iraną ir jo sąjungininkus.
„Dėl šio nusikaltimo tarptautinė atsakomybė tenka JAV vyriausybei“, – sakoma pranešime, kurį savo tviteryje paskelbė Irano užsienio reikalų ministerija.
„Be jokios abejonės, šis JAV nusikaltimas (…) yra teroro aktas, kurį suorganizavo ir įvykdė tuometinė JAV vyriausybė ir dėl kurio dabar atsakingi Baltieji rūmai“,– priduriama pranešime, omenyje turint dabartinę J. Bideno administraciją.
Praėjus penkioms dienoms po Q. Soleimani nužudymo, Iranas į tai sureagavo paleisdamas kelias raketas į dvi JAV karines bazes, kuriose buvo amerikiečių karių. Atakų metu mirčių buvo išvengta, tačiau, pasak Vašingtono, dešimtys karių patyrė smarkių smegenų sužalojimų. D. Trumpas tuo metu teigė, kad JAV drono ataka buvo šalies atsakas į išpuolių prieš JAV interesus Irake bangą.
Irano užsienio reikalų ministerija savo pranešimą paskelbė šalyje prasidedant savaitę truksiančiam Q. Soleimani mirties metinių minėjimui.
Pareigūnai nurodė, kad pagrindinis renginys vyks pirmadienį, tačiau nedetalizavo. Jie pridūrė, kad sausio 7 dieną bus pademonstruoti „Irano raketų pajėgumai“.
Teherano pareigūnai yra ne kartą pareiškę, kad už Q. Soleimani mirtį bus atkeršyta.
Ultrakonservatyvūs Irano parlamentarai nori uždrausti naminius gyvūnus. EPA-ELTA nuotr.
Teheranas, gruodžio 12 d. (AFP-ELTA). „Ne, mano katė nekelia niekam grėsmės“, – naujienų agentūrai AFP sakė iranietis Mostafa, pasipiktinęs šalies ultrakonservatyviųjų parlamentarų siūlymu uždrausti laikyti naminius gyvūnus. Šis 25-erių metų amžiaus vaikinas, turintis gyvūnų reikmenų parduotuvę Teherano centre, liko priblokštas tokio politikų sumanyno.
„Krokodilus galima laikyti pavojingais, bet kokią grėsmę kelia triušiai, šunys ar katės?“ – apie prieš mėnesį pristatytą įstatymo projektą kalbėjo jaunas iranietis.
Ultrakonservatyvūs musulmonai augintinių laikymą vadina dekadentiška praktika bei primena, kad, remiantis islamo teise, šunys, kaip ir kiaulės, laikomi nešvariais gyviais.
Irane 75 parlamento nariai, arba ketvirtadalis visų įstatymų leidėjų, pasmerkė tai, kad žmonės gyvena po vienu stogu su naminiais gyvūnais, nes esą taip kuriama „destruktyvi socialinė problema“.
Jų aiškinimu, tokia veikla gali „palaipsniui pakeisti iranietišką ir islamišką gyvenimo būdą“, „pakeičiant žmonių ir šeimos santykius emociniais santykiais su gyvūnais“.
Siūlomu įstatymu būtų uždrausta „importuoti, auginti, padėti auginti, veisti, pirkti ar parduoti, transportuoti, varyti ar vedžioti, laikyti namuose laukinius, egzotinius, kenksmingus ir pavojingus gyvūnus“.
Būtų uždrausti šie gyvūnai: krokodilai, vėžliai, gyvatės, driežai, katės, pelės, triušiai, šunys ir kiti „nešvarūs“ gyvūnai, taip pat beždžionės.
TATENA vadovas Rafaelis Grossis. EPA – ELTA foto
Viena, lapkričio 24 d. (dpa-ELTA). Irano vyriausybė per derybas Teherane nepadarė nuolaidų Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA). TATENA vadovas Rafaelis Grossis Vienoje informavo organizacijos Valdytojų tarybą apie savo vizitą Teherane, per kurį antradienį buvo kalbama apie problemas vykdant Irano branduolinių objektų kontrolę ir klausimus dėl šalies branduolinės programos plėtros“.
„Nepaisant visų mano pastangų, šios išsamios derybos ir pokalbiai apie neišspręstus kontrolės klausimus (…) baigėsi be rezultatų“, – trečiadienį sakė R. Grossis.
TATENA vadovas šią žinią perdavė likus tik kelioms dienoms iki pirmadienį Vienoje prasidėsiančių naujų derybų dėl 2015 metų Irano branduolinio susitarimo išgelbėjimo. Vokietija, Prancūzija, Rusija ir Kinija derybose tarpininkauja JAV ir Iranui.
Vašingtonas 2018 metais pasitraukė iš susitarimo, kurio tikslas yra neleisti Iranui pasigaminti branduolinės bombos. Į atnaujintas JAV sankcijas Teheranas reagavo plėsdamas savo branduolinę programą ir ribodamas TATENA inspektorių darbą.
Iranas Persijos įlankoje pradėjo kasmetines pratybas. EPA-ELTA nuotr.
Teheranas, lapkričio 7 d. (dpa-ELTA). Iranas Persijos įlankoje pradėjo kasmetines savo ginkluotųjų pajėgų pratybas. Manevruose į rytus nuo Ormūzo sąsiaurio dalyvauja karinio laivyno ir ginkluotųjų oro pajėgų daliniai, taip pat sausumos kareiviai, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Fars“.
Vadovybė Teherane pareiškė, kad grėsmės kitoms regiono šalims nėra. Pratybos esą skirtos pasirengti galimoms atakoms.
Vakarai ir Persijo įlankos arabų šalys mano kitaip. Jos manevrus ir visą Irano karinę ir raketų programą laiko pavojumi Persijos įlankos regionui, kuriuo vykdoma maždaug 40 proc. pasaulinio naftos eksporto. Be to, tvyro nerimas, kad Iranas su savo vidutinio nuotolio raketomis, kurių veikimo nuotolis – iki 2 200 km, gali pasiekti Izraelį.
Turkijos žvalgyba sulaiko Irano žvalgą Mohammadą-Rezą NaserzadęTurkijos žvalgyba sulaiko Irano agentus
Užsienio spaudoje pasirodė pranešimų, kad Turkijos žvalgyba neseniai sulaikė 8 agentus iš Irano slaptųjų tarnybų.
Irano agentai sučiupti turkiškame mieste Vane, kur ketino pagrobti besislapstantį Irano karinių oro pajėgų pilotą Mexrdadą Abdarbaši.
Šiam į Turkiją pabėgusiam Irano lakūnui Turkija suteikė politinį prieglobstį. Irano žvalgyba nusprendė susigrąžinti vyrą.
Nutiko štai kaip. Irano agentai pirmiausia prisigretino prie lakūno žmonos. Jai buvo pasiūlyta 10 tūkst. dolerių premija, jei ji savo vyrui pakiš migdomųjų ir į namus įsileis Irano žvalgybos VEVAC darbuotojus. Priešingu atveju nukentėsią moters artimieji, gyvenantys Irane.
Tačiau lakūno žmona liko ištikima sutuoktiniui. Ji viską papasakojo. O šis – informavo jį kuravusį Turkijos žvalgybos karininką iš MIT.
Turkijos žvalgyba surengė gudrų žaidimą. Lakūno žmona apsimetė sutinkanti talkinti Irano žvalgybai. Net avansą paėmė. Bet kai vyrai iš VEVAC įsiveržė į lakūno M. Abdarbaši namus, ten jų jau laukė turkų žvalgybininkai. Likusius iraniečių specialiųjų tarnybų atstovus turkai sulaikė gatvėje, kurią puolimo metu buvo apšvietę galingi prožektoriai.
Irano žvalgybos ženklasTurkijos žvalgybos būstinė
Oficialioji Ankara mano, kad lakūno pagrobimui Iranas buvo skyręs 30 tūkst. dolerių. Jų akimis – dideli pinigai. Tačiau kyla pagrįstas klausimas – kodėl Iranui toks svarbus sraigtasparnio „Cobra“ lakūnas?
Teheranui tikriausiai svarbus ne pats lakūnas, nežinantis jokių didelių paslapčių, o šalies prestižas. Suprask – visi iš Irano pabėgusieji sulauks skaudžių pasekmių. Bus pagrobti, sugrąžinti namo ir teisiami. Kita priežastis – Irano žvalgybininkai norėjo, matyt, pasipuikuoti prieš naująjį šalies žvalgybos bosą – Ismailą Chatibi.
Tai – ne pirmas sykis, kai Irano žvalgyba mėgina pagrobti į Turkiją pabėgusius savo piliečius. Pavyzdžiui, 2020 metų gruodį planuota pačiupti Chabibą Čaabą, vieno Arabų judėjimo lyderių. O prieš maždaug aštuonetą mėnesių turkų žvalgyba areštavo Irano konsulą, apsimetantį diplomatu. Diplomatiniu pasu besidangstęs profesionalus Irano žvalgybininkas – tai Mohammadas-Reza Naserzade, 2019-aisiais organizavęs Turkijoje politinį prieglobstį gavusio Irano valdininko iš Irano gynybos ministerijos pagrobimą.
Žodžiu, tarp Turkijos ir Irano žvalgybų nūnai – rimta įtampa.
Azerbaidžano karinis sraigtasparnis
Baku, spalio 4 d. (AFP-ELTA). Azerbaidžanas pirmadienį paneigė Irano kaltinimus, kad šioje Kaukazo šalyje yra Izraelio kariškių Teherano armijai pradėjus karines pratybas prie šalių sienos ir dar labiau padidinus įtampą tarp kaimynių.
Iranas tai pareiškė apie savo mirtiną priešą Izraelį ketvirtadienį, o kitą dieną valstybinė televizija parodė tankus, haubicas ir sraigtasparnius, šaudančius į taikinius šalies šiaurės vakaruose netoli sienos.
Izraelis yra pagrindinis ginklų tiekėjas Azerbaidžanui, pernai rudenį laimėjusiam šešių savaičių karą su kaimyne Armėnija dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.
Azerbaidžano užsienio reikalų ministerijos atstovė Leyla Abdulajeva pirmadienį pareiškė, kad Irano teiginiai nepagrįsti. „Mes atmetame visus kaltinimus dėl bet kokios trečiosios šalies buvimo netoli Azerbaidžano ir Irano sienos, tokie kaltinimai yra visiškai nepagrįsti“, – sakė ji. Karinis paradas. Azerbaidžanas. Baku
Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amiras Abdollahianas praėjusią savaitę sakė Azerbaidžano ambasadoriui, kad jo šalis netoleruos Izraelio buvimo ar veiklos „prie mūsų sienų“, ir pažadėjo imtis visų būtinų veiksmų. Tačiau Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas interviu Turkijos naujienų agentūrai „Anadolu“ kritikavo Irano karo žaidimus klausdamas „kodėl dabar ir kodėl mūsų pasienyje?“.
Azerbaidžano specialiosios pajėgos
Azerbaidžanas ir Iranas seniai nesutaria dėl Teherano palaikymo Armėnijai dešimtmečius trunkančiame Karabacho konflikte. Praėjusių metų trumpas karas baigėsi Rusijos tarpininkautomis paliaubomis, pagal kurias Jerevanas perleido dalį ginčijamų teritorijų, įskaitant Azerbaidžano 700 kilometrų sienos su Iranu ruožą, dešimtmečius kontroliuotą armėnų. Neseniai santykiai dar suprastėjo, kai Azerbaidžano armija surengė bendras pratybas su Turkija ir Pakistanu už 500 kilometrų nuo Irano sienos. Azerbaidžano sprendimas įvesti muitą Irano sunkvežimių vairuotojams, per Azerbaidžaną vykstantiems į Armėniją, dar pakurstė įtampą.
Teheranas seniai bijo separatistinių nuotaikų tarp etninių azerbaidžaniečių, sudarančių apie 10 milijonų iš 83 milijonų Irano gyventojų.
Irano kariuomenė. EPA – ELTA nuotr.
Teheranas. (AFP-ELTA). Nepaisant Azerbaidžano kritikos, Irano daliniai pradėjo karines pratybas netoli sienos su kaimynine šalimi. Valstybinė Irano televizija rodė, kaip iš tankų ir sraigtasparnių šaudoma į taikinius žemėje Irano šiaurės vakaruose.
„Mes gerbiame gerus kaimyninius santykius, tačiau nepakęsime sionistinio režimo (Izraelio) elementų ir „Islamo valstybės“ teroristų buvimo“, – pareiškė brigados generolas Kiumarsas Hejdaris.
Azerbaidžanas ir Iranas turi 700 km ilgio bendrą sieną. Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas jau pirmadienį kritikavo planuojamas pratybas. „Tai suvereni jų teisė. Tačiau kodėl dabar ir kodėl prie mūsų sienos?“ – klausė jis viename interviu.
Irano priešas Izraelis yra svarbus ginklų tiekėjas Azerbaidžano ginkluotosioms pajėgoms. Irane gyvena 10 mln. etninių azerbaidžaniečių.
Lietuvos URM vadovas Gabrielius Landsbergis ir Turkijos URM vadovas Mevlütas Çavuşoğlu. URM.lt nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad norint išardyti Aliaksandro Lukašenkos pradėtą formuoti migracijos tinklą, reikės tiek Turkijos, tiek ir Irako vyriausybių pagalbos. Ministras taip pat akcentuoja, kad nei Turkija, nei Irakas nenori tapti nelegalios migracijos auka.
„Tai nėra tai, ką anksčiau Europos Sąjunga yra patyrusi, kai tvarkėsi su migrantų krizėmis. (…) Ši situacija yra kitokia. Migrantai, kurie pasiekia Lietuvą, iš Irako jie atvyksta nusipirkę bilietus oficialiose turizmo agentūrose, skrenda iš Irako Kurdistano sostinės Erbilio į Bagdadą, iš Bagdado galbūt per Stambulą vėliau į Minską oficialiomis avialinijomis“, – žurnalistams teigė po dviejų dienų vizito Turkijoje ir Irake grįžęs G. Landsbergis.
„Perka oficialius bilietus, juos pasitinka kelionių organizatoriai, pavaišina vandeniu, pasako, ką toliau reikia daryti, palydi juos iki Lietuvos sienos, kur jau jie patenka į mūsų pasienį saugančių pareigūnų rankas“, – pridūrė jis.
Ministro teigimu, todėl tiek Turkijoje, tiek ir Irake daugiausia buvo kalbama apie tai, ką galima padaryti, kad tas tinklas, kuris dabar yra A. Lukašenkos pradėtas formuoti, būtų išardytas. G. Landsbergis akcentuoja, kad siekiant šio tikslo reikalingas Turkijos ir Irano vyriausybių bendradarbiavimas.
„Tiek Turkijoje, tiek ir Irake gavome pažadą, kad jie supranta problemą ir yra pasiruošę bendradarbiauti. Tai jau šiandieną, šiuo metu, kai mes kalbame, Stambulo oro uoste yra Lietuvos specialistų delegacija, dėl kurios buvo sutarta man tik nuvykus į Ankarą, jie kalbasi apie konkrečius žingsnius, ką galima padaryti“, – teigė G. Landsbergis.
„Irake situacija yra kitokia dėl to, nes ten nacionalinė šventė, kuri prasideda šiandieną, ir šventei pasibaigus mūsų delegacija vyks į Bagdadą ir Irako delegacija atvyks į Lietuvą vėlgi techniniu lygiu tiksliai susitarti, ką mes darome, padėti atpažinti žmones ir svarbiausias žingsnis – kaip mes juos grąžinsime į ten, iš kur jie yra išvykę“, – kalbėjo jis. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su Irako kolega Fuadu Husseinu. URM nuotr.
Ministras pabrėžė, kad iš Turkijos labiausiai Lietuvai reikia žmonių, kurie kerta Stambulo oro uostą, registracijos duomenų. Tuo tarpu iš Irako, G. Landsbergio teigimu, labiausiai reikia pagalbos atpažįstant jau Lietuvoje esančius migrantus. Pasak jo, tai yra pirmas žingsnis, norint grąžinti žmones. Vis dėlto ministras pripažįsta, kad Irakas atsargiai žiūri į migrantų sugrąžinimą į jų kilmės šalį.
G. Landsbergis taip pat informavo, kad tiek Turkijos, tiek ir Irano buvo prašyta sumažinti į Lietuvą vykstančius skrydžius. Jo teigimu, buvo siūlyta netgi sumažinti komercinius praradimus, jeigu tokie kiltų.
„Jų argumentas, kurį išgirdome, – skrydžiai komerciniai, jie vyko ir iki mūsų krizės pradžios, ir jie nemato galimybės dabar greituoju būdu tuos skrydžius sumažinti“, – sakė užsienio reikalų ministras.
Psak ministro, Turkijos pateiktais duomenimis, maždaug trečdalis į Baltarusiją išvykstančių žmonių, atgal į Turkiją nebegrįžta.
„Turkija mums pateikė skaičių šiek tiek, mes negalime jų patikrinti, aišku, turime pasikliauti tuo, kas yra sakoma, kad apie trečdalis žmonių negrįžta atgal. Tai šiaip iš esmės bent jau mūsų skaičius atitinka“, – sakė G. Landsbergis.
Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Tai ir yra ta bendradarbiavimo pradžia, kad jeigu mes pradedame kalbėti apie realius skaičius, oficialios aviakompanijos nustato, kiek žmonių negrįžta, vadinasi, mes galime pradėt tuos žmones identifikuoti. Ir tokiu būdu galime užkirsti jiems kelią arba grąžinti tuos, kurie yra patekę“, – teigė jis.
G. Landsbergis taip pat pabrėžė, kad nei Turkija, nei Irakas nenori tapti nelegalios migracijos auka.
„Niekas nenori tapti auka nelegalios migracijos tinkle. Ar tai būtų Turkija, ar Irakas. Vis tiek jie supranta, kad Lietuva turi viešumo galią. Mes turime įrodymus, turime gausybę liudininkų, 800 žmonių yra atėję iš Irako į Lietuvą“, – sakė ministras.
Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas šeštadienį atšaukė savo vizitą į Vieną dėl Izraelio vėliavų, iškeltų ant Austrijos valstybinių įstaigų. Tai pranešė naujienų agentūra APA, remdamasi Austrijos URM.
Gautomis žiniomis, Mohammadas Javadas Zarifas planavo šeštadienį apsilankyti Vienoje su vizitu ir surengti derybas su Austrijos užsienio reikalų ministru Alexanderiu Schallenbergu. „Mes apgailestaujame ir tai įsidėmime“, – pareiškė Austrijos URM atstovai.
Penktadienį ant Austrijos kanclerio žinybos ir URM pastatų buvo iškeltos Izraelio vėliavos reiškiant solidarumą su Tel Avivu dėl įvykių Gazos Ruože.
Austrijos URM atstovai pabrėžė, kad Vienoje nuo balandžio vedamos derybos dėl branduolinio sandorio su Iranu visiško atnaujinimo bus tęsiamos ir nebus nutrauktos.
Irano sostinėje Teherane, anot žiniasklaidos, iškritusi pro daugiaaukščio langą žuvo aukšta Šveicarijos ambasados darbuotoja. 51-erių diplomatė pagal rangą buvo antras asmuo ambasadoje, pranešė agentūra „Reuters“, remdamasi Irano žiniasklaidos pranešimais.
Anot duomenų, diplomatė gyveno 18-ajame pastato aukšte. Kitos mirties aplinkybės kol kas nežinomos.
Šveicarija Irane atstovauja JAV interesams. Jungtinės Valstijos ir Iranas netrukus po islamo revoliucijos 1979-aisiais nutraukė santykius.
Irano užsienio reikalų ministerija (URM) pareiškė, kad sekmadienio išpuolį Netanzo urano sodrinimo komplekse surengė Izraelis, ir pažadėjo „atkeršyti, kai tam ateis laikas“.
„Žinoma, šiuo veiksmu sionistų režimas bandė keršyti Irano žmonėms dėl jų kantrybės ir išmintingo požiūrį į JAV sankcijų atšaukimą“, – sakė URM atstovas Saeedas Khatibzadehas.
Iranas ir Kinija pasirašė 25 metų bendradarbiavimo susitarimą. EPA-ELTA nuotr.
Šeštadienį Iranas ir Kinija pasirašė „strateginės partnerystės susitarimą“, pagal kurį ateinančius 25 metus bus siekiama plėtoti bendradarbiavimą įvairiose srityse. Derybos dėl šio susitarimo prasidėjo prieš penkerius metus, o apie jo turinį vis dar žinoma nedaug, praneša AFP.
Kinija yra svarbiausia Irano prekybos partnerė ir buvo viena pagrindinių Irano naftos pirkėjų, iki kol tuometis JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2018 m. grąžino vienašales sankcijas po to, kai JAV pasitraukė iš daugiašalio branduolinio susitarimo su Iranu.
Kinijos ir Irano susitarimą kovo 27 d. pasirašė abiejų šalių užsienio reikalų ministrai – Wangas Yi ir Mohammadas Javadas Zarifas. Anot Teherano, sutartis apima politinius, strateginius ir ekonominius santykius.
„Manome, kad šis dokumentas gali būti labai veiksmingas, stiprinant Irano ir Kinijos santykius“, – teigė Irano Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Saedas Khatibzadeh.
Jis priminė, kad sutarties idėją dar 2016 m. vizito Teherane metu iškėlė Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.
Xi Jinpingas ir Irano prezidentas Hassanas Rouhanis tuomet tarėsi dėl abipusių investicijų plano transporto, uostų, energetikos, pramonės ir paslaugų srityse.
Be to, Kinijos prezidentas taip pat siekia įgyvendinti Šilko kelio iniciatyvą (angl. Belt and Road Initiative), pagal kurią Kinija finansuotų infrastruktūros projektus užsienyje, taip didindama savo įtaką svetur.
Agentai slaptieji. Slaptai.lt foto
Prieš 10 mėnesių Irano teritorijoje sulaikytas turistas iš Prancūzijos Benjaminas Briere`as kaltinimas šnipinėjimu. Tai pirmadienį žurnalistams pranešė vienas iš prancūzo advokatų Saeidas Dehghanas.
Pasak jo, sekmadienį B. Briere`ui „buvo pateiktas kaltinimas pagal du punktus – šnipinėjimas ir propaganda prieš islamo respubliką“.
Gauti Irano teisėsaugos institucijų komentarų šiuo klausimu žurnalistams nepavyko.
Apie tai, kad Irano pareigūnai prieš tuo metu maždaug devynis mėnesius savo teritorijoje sulaikė Prancūzijos pilietį, vasario 24 d. naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė prancūzo interesams atstovaujantis S. Dehghanas. Pasak jo, advokatai pas sulaikytąjį, kuris buvo laikomas Vakilabado kalėjime Mešhedo mieste, nebuvo įleidžiami. Vėliau Prancūzijos URM patvirtino šalies piliečio sulaikymo faktą ir pridūrė, kad konsulatas teikia pagalbą prancūzui.
Tada S. Dehghanas sakė, kad Prancūzijos piliečiui buvo pateikti „prieštaringi ir nepagrįsti kaltinimai“, nepatikslindamas, kas konkrečiai inkriminuojama jo ginamajam.
„Reuters“ duomenimis, gautais iš sulaikytojo artimųjų, prancūzas buvo sulaikytas už tai, kad be leidimo skraidino droną dykumoje netoli Irano ir Turkmėnijos sienos.
Iranas išbandė naują raketą. EPA-ELTA nuotr.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas apkaltino Iraną branduoliniame konflikte „žaidžiant su ugnimi“. Prieš ketvirtadienį Paryžiuje vyksiančias konsultacijas jis sakė, kad pastarieji Irano žingsniai kelia grėsmę amerikiečių sugrįžimui į 2015 metų tarptautinį branduolinį susitarimą. Teheranas prieš tai paskelbė ribosiantis tarptautinių inspektorių patekimą į dalį savo branduolinių kompleksų.
„Dabar svarbu paremti Jungtines Valstijas, kad jos grįžtų į susitarimą“, – kalbėjo H. Maasas prieš Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės ministrų vaizdo pokalbį su naujuoju JAV valstybės sekretoriumi Antony‘iu Blinkenu. Tačiau sutarties atnaujinimą „labai smarkiai sunkina tai, kad Iranas, atrodo, siekia ne įtampos švelninimo, o eskalacijos“.
Prezidentaujant Donaldui Trumpui, Iranas 2018 metais vienašališkai pasitraukė iš branduolinio susitarimo ir paskelbė Teheranui naujas sankcijas. H. Maasas pabrėžė, kad naujajai prezidento Joe Bideno vyriausybei nėra paprasta „pakeisti“ praėjusių ketverių metų politiką.
Pradžioje H. Maasas Paryžiuje asmeniškai su kolegomis iš Prancūzijos ir JK Jean-Yvesu Le Drianu ir Dominicu Raabu aptars konfliktą. O tada numatytas virtualus susitikimas su JAV valstybės sekretoriumi A. Blinkenu.
Prieš tai jau Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė savo susirūpinimą dėl Irano veiksmų. Ji per pokalbį su Irano prezidentu Hassanu Ruhani pabrėžė, jog neramu, kad „Iranas nebevykdo savo įsipareigojimų iš branduolinės sutarties“.
Iranas paskelbė, kad nuo kito antradienio ribos tarptautinių inspektorių patekimą į dalį savo branduolinių kompleksų. JAV pasitraukus iš sutarties, Teheranas palaipsniui jau atsisakė savo įsipareigojimų.
Iranas išbandė naują raketą. EPA-ELTA nuotr.
Irano ginkluotosios pajėgos per pratybas išbandė naują raketą. Tai sekmadienį pareiškė šalies sausumos pajėgų vadas generolas Kioumarsas Heydari.
„Ginkluotosios pajėgos išbandė naują raketą, kurios veikimo nuotolis – 300 kilometrų“, – cituoja generolą Irano naujienų agentūra ISNA.
Heydari pridūrė, kad „ši raketa gali automatiškai nusitaikyti ir naikinti taikinius bet kokiomis oro sąlygomis“.
Iranas nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio realizuoja savo raketų kūrimo programą.
Tam tikrų laimėjimų jis pasiekė balistinių raketų kūrimo srityje. Teheranas atsisako vesti derybas dėl šios veiklos apribojimo, motyvuodamas tuo, kad jo varžovai regione irgi ginkluojasi analogiškos klasės raketomis.
Vokiškas Bild rašo, kaip ginasi, teisinasi, išsisukinėja Vadimas Krasikovas. Šis vyras įtariamas Berlyne 2019 metų rugpjūčio 23 dieną nušovęs Kremliui neįtikusį čečėną Zelimchaną Changošvilį. Įtariamasis tvirtina, kad į krūmus Berlyno centre patraukęs tik gamtos šaukiamas. Tiesiog panoro nusišlapinti. Jokių kitų tikslų neturėjęs. Jis iki šiol mano, kad suimtas dėl to, kad šlapinosi viešojoje vietoje. Ir, be kita ko, kalbėsiąs su Vokietijos tyrėjais tik tuomet, kai turėsiąs Rusijos ambasados pasamdytą advokatą. Kiti advokatai jam neprimtini.
XXX
Die Welt analizuoja Vokietijoje veikiančius netikrus internetinius portalus, kuriuos greičiausiai išlaiko Rusijos specialiosios tarnybos. Ten viena iš pagrindinių temų – esą Rusijos opozicionierius Aleksejus Navalnas – JAV slaptosios tarnybos CŽV agentas. A.Navalnas – tai tas, kurį Rusijoje apnuodijo chemine medžiaga ir labai nenorom išleido gydytis į Vokietiją.
Zelimchanas Changošvili
XXX
The New York Times rašo (Ana Suonson ir Edward Vong) apie keistus, įtartinus JAV diplomatų ir amerikiečių žvalgų susirgimus. Omenyje turimi užsienyje plušėję Amerikos diplomatai ir žvalgai. Jie sunegaluodavo išvykę į komandiruotes Rusijon, Kinijon ir Kubon. Kokių simptomų patirdavę? Sukdavosi galva, apimdavo silpnumas, prarasdavo klausą, netekdavo atminties, kamuodavo galvos skausmai.
Manoma, kad tiek amerikiečių diplomatus, tiek amerikiečių žvalgus apšvitindavę specialiais spinduliais. Susirgdavo tik tie, kurie reziduodavo Kinijoje, Kuboje ir Rusijoje.
Šie negalavimai turį apibendrinantį pavadinimą – „Havanos sindromas“. Mat ypač daug JAV diplomatų susirgo būtent dirbdami Kubos sostinėje Havanoje.
Beje, kai kurie nepasveiko ir buvo išleisti anksčiau laiko į pensiją dėl sutrikusios sveikatos.
Tiesa, neatmestina versija, jog keli diplomatai tiesiog pervargo nuo įtampos. Jie prašėsi išleidžiami atostogų, bet Vašingtonas jų atostogas vis atidėliojo, ir jie – palūžo.
XXX
Handelsblatt nagrinėja, ar Irano fiziką, atsakingą už branduolines programas, tikrai nužudė Izraelio slaptoji tarnyba „Mossad“. Omenyje turimas Irano mokslininkas, branduolinės fizikos specialistas Mohsenas Fakhrizadeh. Greičiausiai – taip. Čia įsipainiojęs ir „Mossad“. Izraelis pačiais drastiškiausiais būdais trukdo Iranui pasigaminti atominę bombą. Izraelio specaliosios tarnybos sprogdino ir laboratorijas, kuriose iraniečiai kūrė atominę bombą, ir Irano mokslininkus, dirbusius tose laboratorijose.
Mossad slaptieji agentai
Pastebima, kad kai Mossadui ėmė vadovauti 58-erių metų Jiosi Koenas, šios slaptosios tarnybos operacijos tapusios agresyvesnėmis nei iki tol. Neatmetama ir versija, kad „Mossad“ pridėjo savąją ranką sekant bei nužudant Irano generolą Kasemą Suleimani.
Izraelio žvalgybos retai dariusios klaidų. Viena iš klaidų – kai 1973 metais Norvegijoje nužudė ne tą žmogų – manė, kad šaudo į palestinečių kovotoją, o nušovė niekuo dėtą Norvegijos oficiantą.
Tačiau sėkmingų operacijų – nepalyginamai daugiau.
Viena iš paskutiniųjų sėkmingų operacijų – kai tiesiai iš Teherano pagrobė Irano branduolinius tyrimus fiksavusį archyvą.
XX
The New York Times rašo, kad Estijos žvalgyba įsiledo JAV kiberetinio saugumo ekspertus, kad šie susipažintų, kaip ir kokias kibernetines atakas prieš estus taiko rusų programišiai. Amerikiečiai panoro palyginti rusų programiškių kibenetines atakas prieš JAV su rusų hakerių išpuoliais prieš Estiją. Taigi šio vizito tikslas – nustatyti panašumus bei skirtumus.
Manoma, kad rusų programišiai pirmiausia savo naujausias agresijas išbando Estijoje. Jei pasitvirtina, tokią pat arba labai panašią taktiką naudoja ir prieš kitas, kur kas galingesnes šalis.
XXX
Lapkritį fiksuotas didesnis dezinformacijos srautas – nustatyti 308 atvejai. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Lietuvoje neseniai irgi buvo surengta kibernetinė ataka, smulkiai aprašyta BNS. Buvo paskleistos melagienos, esą Lietuvos teisėsauga pasienyje sulaikė lenkų diplomatą, apie neva anaujintus šaukimus į Lietuvos kariuomenę ir apie Šiaulių oro uosto remontus ir tobulinimus. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius Rytis Rainys pastebėjo, kad per šią ataką nukentėjo 19 internetinių svetainių. Dauguma nukentėjusiųjų – saivaldybių tinklapiai. Trys – valstybinės įstaigos.
Anksčiau programišiai buvo paskleidę melagieną, esą Lietuva siųs „taikos palaikymo pajėgas“ į Baltarusiją.
Irano valdžia šeštadienį įvykdė opozicijos veikėjo Ruhollah Zamo egzekuciją, pranešė televizija.
R. Zamas buvo siejamas su priešvyriausybiniais protestais ir kurį laiką gyveno egzilyje Prancūzijoje.
Irano televizija pranešė, kad „priešrevoliucinių pažiūrų“ R. Zamas ryte buvo pakartas, po to, kai Aukščiausiasis teismas patvirtino dėl nusikaltimų prieš Irano Islamo Respubliką sunkumo anksčiau paskirtą bausmę.
Islamo revoliucijos gvardija apie R. Zamo sulaikymą paskelbė pernai spalį. Jis buvo laikomas „prieš revoliuciją nusiteikusia figūra“, kuriai „vadovauja Prancūzijos žvalgybos pajėgos.“
Irano televizija skelbė, kad R. Zamui apsaugą teikė kelių valstybių žvalgybos tarnybos.
Jam buvo pareikšti kaltinimai pasidavus blogiui – tai vienas iš blogiausių kaltinimų pagal Irano įstatymus. Birželį jis buvo nuteistas myriop.
Irano naujienų agentūra IRNA pranešė, kad aktyvistas buvo nuteistas už šnipinėjimą Prancūzijai bei kitai neįvardytai valstybei regione, kuri „bendradarbiauja su priešiška JAV valdžia“, tokiu būdu jis kenkė „šalies saugumui“, įžeidė „islamo šventumą“ ir kurstė smurtą per 2017 m. protestus. Per neramumus, vykusius nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. sausio 3 d., kuriuos lėmė ekonominiai sunkumai šalyje, žuvo 25 žmonės.
Paryžiuje gyvenęs R. Zamas vadovavo kanalui „Amadnews“ „Telegram“ susirašinėjimo programėlėje. „Telegram“ uždarė kanalą, Iranui pareikalavus ištrinti paskyrą, esą kurstančią „ginkluotą sukilimą“.
