Iranas grasina keršysiąs. EPA – ELTA nuotr.

Trečiadienio naktį Iranas, kuris jau ankščiau pareiškė keršysiąs už Irano generolo Qasemo Soleimani nužudymą, balistinėmis raketomis atakavo dvi karinių oro pajėgų bazes Irake, kuriose buvo dislokuota amerikiečių karių.
 
Raketos pataikė į Al Asado karinių oro pajėgų bazę į vakarus nuo Bagdado bei į JAV kariškių naudojamą aerodromą Erbilio provincijoje šiaurės Irake.
 
Raketos, Pentagono teigimu, buvo paleistos iš Irano. Tai žymi didelę krizės tarp Vašingtono ir Teherano eskalaciją, kai pasaulis laukia JAV prezidento Donaldo Trumpo atsakymo.
 
Irano revoliucijos gvardijos korpusas (IRGC), kuris prisiėmė atsakomybę už išpuolį, teigė, kad Al-Assado karinių oro pajėgų bazė Irake buvo „visiškai sunaikinta“ atakos metu.
 
IRGC taip pat pagrasino atakuosianti Dubajų Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) ir Haifą Izraelyje, jeigu JAV bombarduos Irano teritoriją.
 
Trumpas anksčiau buvo pasižadėjęs smogti 52 Irano taikiniams, jei Iranas imsis keršto veiksmų dėl generolo Q.Soleimani žūties ir pasikėsins į bet kurį amerikiečių turtą.
 
„Akivaizdu, kad šios raketos buvo paleistos iš Irano ir buvo nukreiptos į bent dvi Irako karines bazes, kuriose yra JAV kariuomenės ir koalicijos personalas – Al-Assadą ir Irbilį“, – pranešime teigė JAV gynybos sekretoriaus padėjėjas viešiesiems reikalams Jonathanas Hoffmanas.
 
Oficialiais Pentagono duomenimis, Iranas iš viso į JAV objektus Irako teritorijoje paleido 15 raketų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.08; 07:43

Per masinę paniką, kuri kilo per Irano generolo Qassemo Soleimanio laidotuves, antradienį Kermano mieste žuvo mažiausiai 56 žmonės. Tai pranešė naujienų agentūra „Isna“, remdamasi vietos žinybomis.
 
Be to, gimtajame Q. Soleimanio mieste šalies pietryčiuose, oficialiais duomenimis, daugiau kaip 200 žmonių sužeista, kai kurie jų – sunkiai.
 
Generolas naktį į penktadienį buvo nukautas per JAV bepiločio ataką Irako sostinėje Bagdade.
 
Dėl milžiniškos žmonių minios Q. Soleimanio laidotuvės buvo atidėtos. Esą nėra galimybių nugabenti jo palaikus į kapines. Žinybos paprašė žmonių atlaisvinti kelią nuo Asadi aikštės iki kapinių, kad laidotuvės galėtų įvykti.
 
Kermane, anot žiniasklaidos, palydėti Q. Soleimanį į paskutinę kelionę, susirinko šimtai tūkstančių žmonių.
 
Kermane antradienis buvo paskelbtas nedarbo diena. Taip vyriausybė norėjo suteikti galimybę kiek įmanoma daugiau žmonių atsisveikinti su generolu, kuris garbinamas kaip kankinys.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.08; 07:30

Deginama JAV vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kariuomenei nukovus vieną svarbiausių Irano karinių figūrų generolą Qasemą Soleimanį, Iranas paskelbė nebesilaikysiąs branduolinio susitarimo apribojimo ir žadąs keršyti kariniais veiksmais. Politologai tokius pareiškimus vertina kaip atgrasymo strategiją ir abejoja, kad Iranas įsiveltų į tiesioginį karą su JAV. Ekspertų nuomone, greičiausiai bus bandoma keršyti nekonvencinėmis priemonėmis.
 
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytoja Ieva Koreivaitė teigia, kad aukščiausiasis Irano lyderis ajatola Ali Khamenei patiria stiprų visuomenės ir politinių institucijų spaudimą keršyti už Q. Soleimanio nužudymą.
 
„Tas spaudimas yra beveik iš visų Irano pagrindinių politinių institucijų, dabar spaudoje yra daug vaizdo medžiagos, kurioje matyti, kad Irano gatvės yra pilnos gedinčiųjų dėl Q. Suleimanio mirties, kurie vėlgi reikalauja keršto už jo nužudymą“, – Eltai kalbėjo I. Koreivaitė.
 
Politologės teigimu, piktų pareiškimų reikėtų tikėtis tiek iš JAV, tiek iš Irano pusės, kita vertus, ekspertė abejoja, kad Iranas bandys įsivelti į tiesioginį konfliktą su Jungtinėmis Valstijomis.
 
„Mano suvokimu, Iranas tikrai nebandys įsivelti į atvirą, tiesioginį konfliktą su JAV ir jos partnerėmis regione. Visgi nekonvencinėmis priemonėmis, manau, Iranas bandys kažkaip keršyti ir tada turbūt galima laukti JAV atsako“, – įžvalgomis dalinosi TSPMI dėstytoja.
 
I. Koreivatė taip pat teigia, kad Irano pareiškimas, jog šalis nebesilaikys 2015 metų branduolinio susitarimo apribojimų, greičiausiai yra atgrasymo kalbos. Politologės teigimu, branduolinio ginklo gaminimas yra ilgas procesas, todėl Europos Sąjunga (ES) ir JAV turėtų užtektinai laiko ir galimybių tokią programą neutralizuoti.
 
„Susitarimas apribojo Irano branduolinę programą, kad ji netaptų branduolinio ginklo programa. Iranas grasina, kad jis tiesiog atnaujins tiek urano sodrinimą, tiek balistinių raketų ruošimą, kad tas branduolinis ginklas atsirastų. Kita vertus, ar jis turi galimybių tai padaryti, yra jau kitas klausimas. Manau, kad tai labai stipriai užtruktų, ir tiek ES, tiek JAV turėtų galimybių neutralizuoti tokią programą“, – sakė I. Koreivaitė.
 
TSPMI dėstytoja taip pat akcentuoja, kad JAV pajėgų buvimas Irake yra dviprasmiškas. Anot ekspertės, viena vertus, Irano ilgalaikis tikslas yra, kad amerikiečių pajėgos būtų iškeltos iš Irako ir Sirijos, kita vertus, Iranui nusprendus atakuoti JAV, amerikiečių pajėgos Irane yra labai lengvas taikinys.
Tūkstančiai iraniečių gedi per JAV antskrydį nukauto generolo Q. Soleimanio. EPA-ELTA nuotr.
 
„Dabar vėlgi tas pats JAV pajėgų buvimas Irake tampa dviprasmišku klausimu. Viena vertus, Iranas tikrai labai nori, kad tos pajėgos būtų patrauktos iš Irako, iš Sirijos, iš kitų Vidurio Rytų valstybių, kitaip tariant, kad JAV būtų išgyvendinta iš Vidurio Rytų. Tai yra vienas iš Irano tikslų, kita vertus, jeigu Iranas nuspręs kažkaip keršyti JAV, jam yra labai patogu turėti šias pajėgas regione, nes JAV pajėgos yra labai lengvas taikinys Iranui“, – teigė politologė.
 
I. Koreivaitė taip pat sutinka, kad Irano ir JAV konfliktas galėtų paveikti transatlantinį vieningumą, nes bet kokia krizė Vidurio Rytuose reikštų problemas ES pašonėje.
 
„Tarptautinė krizių grupė ir jos apžvalgininkai yra pasakę, kad įvykus tiesioginiam JAV ir Irano konfliktui, gali būti, jog JAV konflikte liktų viena, nes tai visiškai nebūtų Europos Sąjungos interesas. Yra atsitikę taip, kad kovos aikštelė tarp JAV ir Irano yra Vidurio Rytai, o Vidurio Rytai yra Europos Sąjungos pašonėje. Bet kokia krizė Vidurio Rytuose reiškia problemas Europos Sąjungoje, visų pirma per pabėgėlių krizes. Europos Sąjunga to visiškai nenori“, – kalbėjo I. Koreivaitė.
 
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius islamo tyrinėtojas Egdūnas Račius teigia, kad Irano režimas yra tapęs trapus, todėl negali parodyti bailumo JAV atžvilgiu. Anot politologo, dėl šios priežasties Iranas turi grasinti atkeršyti už Q. Suleimano nužudymą.
 
„Irano režimas negalėtų leisti sau negrasinti Jungtinėms Valstijoms ir nežadėti keršto, todėl, kad jis tam tikra prasme jau irgi yra tapęs labai trapus ir reikia mobilizuoti iraniečius, o tai galima padaryti tikrai neparodant bailumo ar aplaidumo Jungtinių Valstijų atžvilgiu, o kaip tik grasinant ir mėginant žvaginti ginklais, rodyti jėgą“, – kalbėjo E. Račius.
 
Visgi, anot politologo, labiausiai tikėtina, kad Iranas JAV keršys per trečiuosius asmenis Irake.
 
„Labiausiai tikėtinas scenarijus, kad Iranas veiks per Iraką. Irake yra daugybė Iranui parankių ir lojalių vietinių irakiečių šiitų, kurie daugiausiai ir religine prasme artimi Irano daugumai. Tai yra vietiniai žmonės, kurių galbūt nereikėtų vadinti civiliais, labiau gal ginkluotomis draugovėmis. (…) Per šitas draugoves, per tuos trečius asmenis Iranas neabejotinai veiks – jau dabar veikia, bet tai gali būti suintensyvinta“, – teigė E. Račius.
 
VDU profesorius neatmeta galimybės, kad Iranas gali bandyti paveikti ir jam palankias bendruomenes Saudo Arabijoje, Bahreine, Kuveite ir per jas kenkti JAV interesams.
 
JAV kariai. EPA – ELTA nuotr.

„Jei kalbėsime apie dar tolesnius netiesioginius veiksmus, galbūt galime sakyti, kad Iranas sieks paveikti jam palankias bendruomenes regione, sakykim, Saudo Arabijoje, Bahreine, galbūt net ir Kuveite, kur yra šiitų mažumos. (…) Ir ten pradėti kenkti tiek Jungtinių Valstijų interesams, tiek net ir vietiniams sunitų vadovaujamiems režimams. Kad tie režimai, kurie yra matomi Irano kaip tam tikra prasme marionetiniai, Jungtinių Valstijų valdomi, pradėtų vienaip ar kitaip reaguoti, ir tada jau galbūt net ir Jungtines Valstijas verstų persvarstyti savo buvimą regione“, – svarstė islamo tyrinėtojas.
 
Politologo teigimu, tikėtina, jog Iranas grasina nebesilaikyti branduolinio susitarimo apribojimų, nes blefuodamas siekia į savo pusę patraukti likusius susitarimo narius.
 
„(Gali būti – ELTA), kad Iranas kol kas dar blefuoja, siekdamas į savo pusę patraukti likusius susitarimo narius, vis dėl to Europoje yra kai kurių valstybių, kaip Prancūzija, kurios yra atsargesnės. Taip pat atitinkamai ( siekiama patraukti – ELTA) tokias svarbias šalis kaip Rusija, Kinija, kurių pozicija irgi yra labai svarbi“, – sakė E. Račius. Visgi ekspertas visiškai neatmeta galimybės, kad Iranas realiai planuoja nebesilaikyti susitarimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.07; 05:52

JAV pradėjo rengti sankcijas prieš Iraką, kurio parlamentas priėmė rezoliuciją dėl užsienio kariuomenės išvedimo iš šalies. Tai pirmadienio vakarą pranešė laikraštis „The Washington Post“, remdamasis neįvardytais Amerikos administracijos atstovais.
 
Be kita ko, svarstoma galimybė uždrausti JAV kompanijoms dirbti su Irako verslininkais. Sekmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino Bagdadui ekonominėmis priemonėmis, jei šis priešiškai elgsis Amerikos atžvilgiu.
 
Sankcijų taikymo atveju pagrindinį vaidmenį atliks Baltieji rūmai ir Iždo departamentas. „Tokie žingsniai bus labai neįprasti veiksmai prieš sąjungininką, kurį JAV rėmė beveik 20 metų ir dėl kurio išleido šimtus milijardų dolerių“, – pažymi leidinys. Bet šie svarstymai yra preliminarūs, ir dar neaišku, ar priemonės bus realizuotos. Pasak vieno iš šaltinių, Vašingtonas ketina šiek tiek palaukti, kad pamatytų, ar Bagdadas neapsiribos pareiškimais.
 
„Kai kurie ekspertai mano, jog bus sunku, o gal ir neįmanoma imtis sankcijų nepakenkiant Jungtinių Valstijų interesams“, – rašo leidinys.
Sekmadienį Irako parlamentas skubiai sušauktame posėdyje priėmė rezoliuciją, kuria įpareigojo vyriausybę padaryti galą užsienio kariniam buvimui šalyje ir nutraukti darbą pagal saugumą susitarimą, sudarytą su tarptautinės antiteroristinės koalicijos pajėgomis. Dokumentas buvo priimtas esant kvorumui, bet nedalyvaujant sunitų ir kurdų frakcijoms.
 
Posėdis vyko smarkiai padidėjus įtampai šalyje po kelių JAV smūgių Irako teritorijai. Sausio 3 d. Pentagonas pranešė surengęs ataką Bagdado oro uosto rajone, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vadas generolas Qasemas Soleimanis.
 
Amerikos karinės žinybos spaudos tarnyba taip pat informavo, kad šis smūgis buvo smogtas Jungtinių Valstijų prezidento D. Trumpo įsakymu.
 
Irano aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba pareiškė padarysiant visa, kad būtų atkeršyta už Q. Suleimanio mirtį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.07; 11:00

Irano parlamentas antradienį priėmė įstatymą, kuriuo visos JAV pajėgos dėl aukšto rango Irano generolo nužudymo bus laikomos teroristais.
Qasemas Soleimani, už užsienio operacijas atsakingos Irano revoliucinės gvardijos atšakos vadas, buvo nužudytas penktadienį, JAV bepilote skraidykle įvykdžius antskrydį netoli Bagdado oro uosto. Tai sukėlė didžiulę įtampą tarp Irano ir JAV.
 
Pagal naujai priimtą įstatymą, visos JAV pajėgos, Pentagono darbuotojai bei susijusios organizacijos, agentai ir vadai, taip pat tie, kurie „užsakė Q. Seleimani kankinystę“, nuo šiol apibūdinami teroristais.
 
„Bet kokia pagalba šioms pajėgoms – karinė, žvalgybos, finansinė, techninė, tarnybos ar logistinė – bus laikoma bendradarbiavimu vykdant teroristinius veiksmus“, – teigė Irano parlamento atstovai.
 
Parlamentarai taip pat balsavo „Quds“ pajėgų – Irano revoliucinės gvardijos užsienio operacijų padalinio – iždui skirti 200 milijonų eurų paramą.
 
Šis įstatymas – tai nauja pernai balandį priimto įstatymo versija. Ankstesniuoju įstatymu JAV paskelbtos „terorizmą remiančia valstybe“, o regione dislokuotos Vašingtono pajėgos – „teroristinėmis grupuotėmis“.
 
Irano Aukščiausioji nacionalinė saugumo taryba, aukščiausio lygio saugumo organas, teigė, kad pastarasis nutarimas buvo priimtas Vašingtonui Irano revoliucinę gvardiją paskelbus teroristine organizacija.  
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.07; 11:00

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kariuomenei nukovus vieną svarbiausių Irano karinių figūrų generolą Qasemą Soleimanį, Briuselyje įvyko NATO neeilinis posėdis, kurio metu NATO vieningai pasisakė remianti JAV veiksmus Irano atžvilgiu, patvirtino užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
 
Pasak politiko, dabartinis organizacijos tikslas – koncentruotis į taikių diplomatinių sprendimų paiešką.
 
„Jungtinėms Valstijoms kaip sąjungininkui yra išsakytas vieningas palaikymas. Taip pat akcentas dėtas ir į diplomatinių ir taikių sprendimų paiešką… dabar reikia susikoncentruoti į tai“, – Eltai po NATO posėdžio teigė L. Linkevičius.
 
Anot užsienio reikalų ministro, būtent generolo Q. Sulemani vadovaujamų grupuočių veikla lėmė teroristinius veiksmus, todėl, pabrėžė jis, JAV suduotas smūgis buvo būtinas.
 
„Kontrproduktyvus ir žalingas Irano vaidmuo regione pastaruoju metu buvo suaktyvėjęs. Tai, žinoma, ir atvedė į šitą situaciją. Amerikiečių įsitikinimu, tas smūgis buvo reikalingas, nes jis buvo mažesnė blogybė negu nieko nedarymas. Ši situacija toliau eskalavosi ir pajėgos, kurioms vadovavo nukautas generolas, yra nevienintelis atvejis, vedęs į terorizmo aktus bei į išpuolius. Todėl veiksmų buvo būtina imtis“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.
Lietuva ir NATO
 
L. Linkevičius taip pat akcentavo, kad labai svarbus yra NATO sąjungininkų deklaruotas palaikymas JAV, o kova su teroristiniais veiksmais, pasak politiko, privalo tęstis.
 
Užsienio reikalų ministras paminėjo ir tai, kad dėl Irano ir JAV konflikto šiuo metu yra laikinai suspenduota NATO mokymų misija Irake.
 
„Jeigu kalbėti apie NATO mokymo misiją, tai šiuo metu ji yra suspenduota dėl techninių ir praktinių aplinkybių. Jos ateitis bus aiški vėliau“, – patvirtino L. Linkevičius, dar kartą akcentuodamas NATO reiškiamą vieningą palaikymą JAV.
 
„Po šio NATO tarybos neeilinio posėdžio galima sakyti, kad tikrai jokio (euroatlantinio – ELTA) skilimo nėra, yra vieningas palaikymas“, – patvirtino L. Linkevičius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.07; 04:30

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas teigė neketinantis apraudoti Irano generolo Qasemo Soleimani žūties. Jo teigimu, generolas kėlė grėsmę „visiems mūsų interesams“, praneša BBC.
 
Tačiau B. Johnsonas visas puses paragino sumažinti įtampą, įsivyravusią penktadienį, kai JAV per antskrydį Irake nukovė aukšto rango Irano generolą.
 
JK premjeras komentarą išsakė Irako parlamentarams nutarus raginti Irake esančias užsienio pajėgas palikti šalį.
 
B. Johnsonas kartu su Vokietijos ir Prancūzijos vadovais paskelbė atskirą bendrą pareiškimą, kuriuo reikalavo laikytis santūrumo.
 
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel kartu su B. Johnsonu paragino Iraną susilaikyti nuo tolimesnių smurtinių veiksmų ir ginklavimosi.
 
„Reikia nutraukti šiuo metu Irake besisukantį smurto ciklą“, – rašoma vėlų sekmadienį paskelbtame pranešime.
 
Po bepilotės skraidyklės atakos, surengtos JAV prezidento Donaldo Trumpo įsakymu, Iranas pažadėjo imtis keršto, taip pat nebesilaikyti 2015 m. branduolinio susitarimo apribojimų.
 
Pareiškimu trys lyderiai paragino šalį atšaukti visas susitarimui prieštaraujančias priemones.
 
JK premjeras taip pat ruošiasi susitikti su pagrindiniais ministrais ir aptarti augančią krizę Artimuosiuose Rytuose.
 
Ministras pirmininkas sakė sekmadienį kalbėjęs su D. Trumpu apie Irano generolo, kuris vadovavo karinėms operacijoms Artimuosiuose Rytuose kaip elitinio „Quds“ dalinio pajėgų vadas, nužudymą.
 
Kiek anksčiau sekmadienį buvo paviešintas ir pirmasis B. Johnsono komentaras apie generolo žūtį – premjeras teigė, kad jis buvo „atsakingas dėl griaunančių ir destabilizuojančių veiksmų regione“.
 
„Atsižvelgdami į tai, kad jis vadovavo veiksmams, dėl kurių žuvo tūkstančiai nekaltų civilių ir Vakarų šalių personalo, negedėsime jo mirties, – sakė premjeras. – Tačiau akivaizdu, kad visi raginimai imtis atsakomųjų veiksmų tiesiog nulems daugiau smurto regione, o tai nėra (nė vienos šalies) interesas.
 
B. Johnsonas teigė, kad JK artimai bendradarbiauja su visomis pusėmis, siekdama mažinti įtampą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.06; 09:30

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Panašu, kad Donaldas Trumpas padarė nedovanotiną klaidą, nužudydamas suverenios valstybės, JT narės, vieną iš karinių Irano vadovų, generolą Qasemą Soleimani, ramiai, teisėtai vykusį iš Bagdado aerouosto į miestą.

Visų pirma, ar žmogus – nusikaltėlis, kurį reikia tokiu būdu nubausti mirties bausme, gali nuspręsti tik teismas, JAV ar tarptautinis. Sukurtas valstybinio terorizmo precedentas, kuris atriša rankas tikrai teroristinėms valstybėms ir organizacijoms.

Be to, kas toliau? Šitą nužudė. Ir visa infrastruktūra dingo? Visi ryšiai?

Neabejoju, kad musulmonų pasaulyje kils antisemitizmo banga, nežinia kur ir ką nublokšianti. Tai jau parodė deginamos Izraelio vėliavos Teherane. Tad vargu ar D. Trumpo sprendimas pasitarnavo Izraelio saugumui.

Nenaudingas šis sprendimas ir Baltijos valstybių, Ukrainos saugumui, nes nukreipia pasaulio dėmesį visai į kitą regioną.

Ypač, kai ir taip Artimuose Rytuose ir aplink juos šiuo metu tokia karinė politinė košė, kad bet kada gali kilti plataus masto karas, kuriame gali nebūti laimėtojų. Ir oficialaus musulmono generolo nužudymas gali tapti kibirkštimi tokiam karui, vienijančiam daugelį pasaulio musulmonų, kilti.

Antraštės JAV ir Irano konflikto tema jau pasipylė. Bet man pasirodė įdomiausia ir svarbiausia ši, pasirodžiusi DW portale https://www.dw.com/en/top-stories/s-9097 2020.01.02, generolo  Qasemo Soleimani  nužudymo išvakarėse.

D. Trumpas. EPA-ELTA nuotr.

Izraelio ir Irano konfliktas bus pagrindinė Artimųjų Rytų problema 2020 m. (“Israel-Iran conflict to be major Middle East issue in 2020”),

https://www.dw.com/en/israel-iran-conflict-to-be-major-middle-east-issue-in-2020/a-51600787

Izraelio ir Irano konfliktas

Izraelis ir Iranas yra priešai nuo pat 1980-ųjų, tačiau tik pastaraisiais metais Iranui pavyko išauginti savo įtaką regione.

Sirijoje jis sustiprino ir parėmė šalies kontrolę bandantį susigrąžinti prezidentą Basharą al-Assadą.

Irake jis nuo pat 2003 m. parėmė ne vieną politinę ir karinę organizaciją.

Jemene Iranas palaikė prieš Saudo Arabiją kovojančius hučius – gruodį JAV pranešė sulaikiusi pažangių iranietiškų raketų komponentų siuntą šiems kovotojams.

Izraelio šiaurėje Iranas ir toliau palaiko strateginę paramą didžiausiai Libano politinei partijai „Hezbollah“, kurios karinis sparnas yra laikomas galingesniu nei visa oficiali Libano kariuomenė.

Deginama JAV vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Teheranas jau ne pirmus metus bando įvesti balansą regione, kuriame Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai stipriai lenkia Iraną karinėmis išlaidomis, o Izraelis jau turi branduolinių ginklų. Turėdama minimalias ir gan pasenusias oro pajėgas, šalis negali konkuruoti su regiono kaimynių ir JAV kariniais lėktuvais, todėl kol kas raketos yra vienintelis Teherano konvencinis atgrasymo būdas. 

Nežiūrint visko, 2017­–2018 m. Izraelio kariuomenė smogė 200 Irano palaikomų objektų Sirijoje.

Operacijų intensyvumas dar labiau išaugo Persijos įlankoje gegužę aplink Hormuzo sąsiaurį JAV padidinus savo karinius pajėgumus dėl ten įvykusių poros tanklaivių užėmimo ir abiejų konfliktuojančių pusių dronų numušimo.

2019 m. lapkritį premjeras Benjaminas Netanyahu patvirtino, kad Izraelis plečia savo operacijas į Jemeną, siekdamas „užkirsti Iranui kelią įsitvirtinti regione“.

Deginama Izraelio vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Šiais metais Irako vyriausybė apkaltino Izraelį užpuolus Iranui palankių Liaudies mobilizacinių pajėgų pozicijas šalyje, taip pat šiitų kovotojų stovyklas netoli Bagdado.

2019 m.  rugsėjį dronų ir žemai skriejančių raketų spiečius smogė Saudo Arabijai priklausančiam „Aramco“ naftos perdirbimo kompleksui. Tai sumažino gamybą perpus. Visuotinai tikima, kad išpuolį surengė Iranas.

Tarptautinių krizių grupės Irano reikalų analitikas Ali Vaezas atkreipia dėmesį, kad Izraelio gynyba yra pritaikyta balistinių raketų išpuoliams, o ne žemai skrendančių kruizinių raketų, kurios buvo panaudotos prieš Saudo Arabiją. Pasak jo, dabartinės gynybinės sistemos neapsaugotų nuo „košmariško scenarijaus“, kai būtų užpultos Izraelio chemijos komponentų gamyklos ar branduolinė infrastruktūra, taip paverčiant daugelį šalies vietovių visiškai negyvenamomis ištisus dešimtmečius.

Taigi, susidūrus su šia „didžiausia rizika“, pasak A. Vaezo, kyla klausimas, ar Izraelis bandys vengti susidūrimo ir leis grėsmei toliau augti, ar surizikuos ir pabandys smogti pirmas. Jo nuomone, Iranui atnaujinus savo branduolinę programą Izraelio sąjungininkai gali sutikti pulti Iraną pirmi.

Kas toliau?

Šie pasvarstymai DW, kaip minėjau, padaryti dar iki Irano generolo nužudymo 2020 m. sausio 3 d. Nesunku įsivaizduoti, kokiu turiniu jie būtų papildyti po žmogžudystės. Štai, kad ir tokiu pranešimu iš straipsnio “Libijos maršalas Haftaras ragina mobilizuotis dėl galimos Turkijos intervencijos”, https://www.delfi.lt/news/daily/world/libijos-marsalas-haftaras-ragina-mobilizuotis-del-galimos-turkijos-intervencijos.d?id=83186917&.

„Į keblią padėtį patekusi Tripolio (Libija) vyriausybė, vadovaujama Fayezo al Sarrajo (Fajezo Saradžo), nuo balandžio yra atakuojama Kh. Haftaro pajėgų. Maršalas vadovauja lygiagrečiai administracijai, remiamai Turkijos varžovių regione – Saudo Arabijos, Egipto ir Jungtinių Arabų Emyratų. Turkijos parlamentas ketvirtadienį patvirtino siūlymą pasiųsti karių į Libiją, Ankarai gavus F. al Sarrajo vyriausybės prašymą suteikti karinę pagalbą. „Priimame iššūkį ir skelbiame džihadą bei raginimą imtis ginklų“, – penktadienį per televiziją kalbėjo Kh. Haftaras. Jis paragino „visus libius“ apsiginkluoti, taip pat kvietė „vyrus ir moteris, karius ir civilius ginti mūsų tėvynę ir garbę“.“

JAV ir Rusija turi galingus Izraelio saugumu besirūpinančius lobistus, gana neblogai sutariančius. Akivaizdu, kad Rusija galutinėje sąskaitoje bus Izraelio pusėje. O Kinija? Kol kas ji tyli.

Tūkstančiai iraniečių gedi per JAV antskrydį nukauto generolo Q. Soleimanio. EPA-ELTA nuotr.

Irano ambasadorius prie Jungtinių Tautų Majidas Takhtas pareiškė, kad generolo nužudymas buvo „JAV karo veiksmas prieš Irano žmones“. „Praėjusią naktį prieš vieną svarbiausių mūsų generolų buvo įvykdytas teroro aktas ir buvo pradėtas karas. Ko tikimasi iš Irano? Mes netylėsime, mes privalome veikti ir mes veiksime“, – sakė M. Takhtas interviu CNN televizijai. „Mes negalime užmerkti akių dėl to, kas įvyko praeitą naktį. Neabejotinai bus kerštas – žiaurus kerštas“, – pagrasino Irano ambasadorius prie Jungtinių Tautų. „Atsakymas į karo veiksmą yra karo veiksmas. Kas, kur, kada? Tai parodys ateitis“, – sakė jis.
https://www.delfi.lt/news/daily/world/tukstanciai-irako-gyventoju-gedi-zuvusio-irano-generolo-skanduodami-mirtis-amerikai.d?id=83186899

O dabar pagalvokime, kokios bus pasaulinės benzino, dyzelino ir plataus vartojimo prekių kainos artimiausiu metu, jei iškils pavojus naftos verslovėms Artimuosiuose Rytuose.

https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/1024939/marius-dubnikovas-jei-konfliktas-paastres-brangs-degalai-o-del-ju-ir-visa-kita?=susijeStr&utm_medium=susijeUzsienis&utm_campaign=naujiena&.

2020.01.05; 18:43

Jungtinėms Valstijoms nukovus Irano generolą Qasemą Soleimanį, prezidentas Donaldas Trumpas įspėja vadovybę Teherane dėl keršto smūgių.
 
Tam atvejui, jei Iranas pultų JAV piliečius ar JAV objektus, yra sąrašas 52 svarbių Irano taikinių, kurie tada būtų atakuoti, rašė D. Trumpas šeštadienį tviteryje. Strategiškai ir kultūriškai svarbios vietos esą tuomet būtų užpultos „labai greitai ir labai smarkiai“.
 
„JAV nebenori grasinimų“, – teigė JAV prezidentas. Iranas po generolo nužudymo per oro antskrydį naktį į penktadienį Bagdade paskelbė keršysiąs. Iranas esą gali pulti JAV taikinius Irake ar kitose Artimųjų Rytų šalyse.
 
Jei taip atsitiktų, grėstų nenuspėjama smurto spiralė, rodo pastarasis D. Trumpo įrašas tviteryje. Kalbėdamas apie 52 taikinius, jis minėjo „52 amerikiečių įkaitus“. JAV prezidentas čia turėjo omenyje įvykius, vykusius prieš keturis dešimtmečius. Irano studentai 1979 metų lapkričio 4-ąją užėmė JAV ambasadą Teherane ir 52 žmones paėmė įkaitais. Jie reikalavo JAV išduoti nuo valdžios nuverstą Irano šachą Rezą Pahlavį.
 
Vašingtonas paskelbė sankcijas, įkaitų drama baigėsi po 444 dienų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.05; 18:02

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad Irano sukarintų pajėgų vadas Qasemas Soleimani, žuvęs per JAV antskrydį, turėjo būti seniai nukautas.
 
D. Trumpas savo tviterio paskyroje pirmą kartą pateikė išsamesnį komentarą apie penktadienį Bagdado tarptautiniame oro uoste įvykdytą ataką. „Turėjo būti jis nužudytas prieš daugelį metų“, – rašė jis.
 
Q. Soleimani per ilgą laikotarpį jau yra „nužudęs arba sužeidęs tūkstančius amerikiečių ir planavo žudyti dar daugiau, bet buvo nukautas“, – sakė prezidentas.
 
Jo vieninteliai su pastarosiomis naujienomis susiję komentarai – tai žinutė su JAV vėliavos nuotrauka ir kita, neaiškia žinute, kurioje teigiama, kad „Iranas niekada nelaimėjo karo, bet niekada nepralaimėjo derybų!“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.04; 05:00

Minia irakiečių užpuolė JAV ambasadą Bagdade. EPA-ELTA nuotr.

Pranešama, kad prie JAV ambasados Bagdade susirinkę Iraną palaikantys protestuotojai ne tik į pastatą mėto akmenis ir degina JAV vėliavas, bet ir ruošiasi ilgam įsitaisyti priešais ambasadą.
 
Tūkstančiai irakiečių, palaikančių iraniečių paruoštą sukarintą „Hashed al-Shaabi“ grupuotę, prie Jungtinių Valstijų ambasados susirinko antradienį. Jie protestuoja dėl amerikiečių šį savaitgalį įvykdytų oro antskrydžių, per kuriuos nukauti mažiausiai 25 „Hashed“ kovotojai.
 
Irakiečiai be jokių kliūčių perėjo paprastai ypač griežtai saugomos Žaliosios zonos patikros punktus. Patekę prie JAV ambasados, skanduodami „mirtis Amerikai“, jie įsiveržė į priimamojo zoną.
 
Už saugomos ribos protestuotojai įsirengė mobiliuosius tualetus ir pasistatė apie pusšimtį palapinių. Irakiečiai grasina nesitraukti tol, kol JAV pajėgos paliks jų šalį. Trečiadienio rytą sunkvežimiu į vietą buvo pristatyti šimtai čiužinių. Tai rodo, kad protestuotojai prie JAV ambasados ketina įsikurti ilgam.
Irakiečiai apsupo JAV ambasadą Bagdade. EPA-ELTA nuotr.
 
Kai kurie irakiečiai padegė JAV vėliavas ir saugomą teritoriją apmėtė akmenimis. Ambasados saugumo pajėgos atsakė ašarinėmis dujomis. Sužeisti keli protestuotojai.
 
Savo pirmajame komentare Irano aukščiausiasis lyderis Ayatollahas Ali Khamenei’us trečiadienį griežtai pasmerkė JAV „pagiežą“.
 
Prezidentas Donaldas Trumpas ir kiti aukšti JAV pareigūnai ambasados užpuolimu kaltina Iraną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.02; 04:30

Šveicarija

Irano užsienio reikalų ministerija (URM) trečiadienį pranešė, kad iškviestas Šveicarijos ambasados pareigūnas, kuriam perduotas skundas dėl neva kaimyniniame Irake amerikiečių kurstomo karo. Šveicarijos ambasada Irane atstovauja JAV interesams.
 
„Šveicarijos ambasados reikalų patikėtinis buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją dėl amerikiečių pareigūnų pozicijos dėl įvykių Irake“, – sakoma Irano URM išplatintame pranešime.
 
„Irano Islamo Respublika pareiškė griežtą protestą dėl karą kurstančių amerikiečių pareigūnų pareiškimų, kurie pažeidžia Jungtinių Tautų chartiją“, – skelbiama pranešime.
 
Tuo metu Prancūzijos gynybos ministrė Florence Parly, susitikusi su šalies kariais, pasmerkė prieš JAV ambasadą Bagdade Iraną palaikančių demonstrantų surengtą ataką. Ministrė taip pat pareiškė solidarumą su Jungtinėmis Valstijomis.
 
„Prancūzija griežtai smerkia prieš tarptautinės koalicijos Irake pozicijas įvykdytas atakas ir įsibrovimą į JAV ambasados teritoriją Bagdade“, –Naujųjų metų išvakarėse sakė F. Parly.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.02

Irano karinis laivynas penktadienį pradėjo pirmas bendras karinio jūrų laivyno pratybas su Rusija ir Kinija. Keturių dienų trukmės pratybos vykdomos Indijos vandenyno šiaurinėje dalyje ir Omano įlankoje.
 
Pratybos rengiamos tvyrant didelei įtampai po JAV pasitraukimo iš 2015 metais pasiekto daugiašalio Irano branduolinio susitarimo pernai gegužę. Po JAV pasitraukimo Iranas susiduria su dideliu diplomatiniu ir finansiniu Vašingtono spaudimu.
 
Po pasitraukimo iš susitarimo JAV atnaujino Iranui griežtas sankcijas, o praėjus metams po JAV pasitraukimo Iranas taip pat pradėjo palaipsniui mažinti savo įsipareigojimus pagal branduolinį susitarimą.
 
„Šių pratybų žinia – taika, draugystė ir ilgalaikis saugumas bendradarbiaujant ir būnant vieningiems, ir siekis parodyti, kad Iranas negali būti izoliuotas“, – teigė kontradmirolas Gholamreza Tahanis.
 
Kontradmirolas pridūrė, kad pratybų metu praktikuojamasi gelbėti degančius ir piratų užgrobtus laivus, o jose dalyvauja tiek Irano karinis jūrų laivynas, tiek Revoliucinė gvardija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.28; 06:09

Per pirmadienį minimas 40-ąsias revoliucionierių fanatikų JAV ambasados Teherane užėmimo metines, Vašingtonas įvedė sankcijas devyniems Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei patarėjams.
 
Jungtinės Valstijos taip pat pranešė siūlančios 20 mln. dolerių atlygį už informaciją, galinčią padėti rasti 2007 m. paslaptingomis aplinkybėmis Irane dingusį FTB agentą ir CŽA sutartininką Robertą Levinsoną.
 
Iždo departamentas sankcijas dėl „represijų“ šalyje ir „terorizmo eksporto“ į užsienį įvedė devyniems A. Khamenei aplinkos pareigūnams.
 
„Šis veiksmas dar labiau suvaržo aukščiausiojo lyderio galimybes vykdyti savo teroro ir priespaudos politiką“, – pranešime teigia JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas.
 
Tarp sankcijų sąraše atsidūrusių iraniečių yra ir šalies vyriausiasis teisėjas Ebrahimas Raisi bei vyriausiasis A. Khamenei patarėjas užsienio politikos klausimais Ali Akbaras Velayeti
 
A. A. Velayeti, 1981-1997 m. buvęs Irano užsienio reikalų ministru, yra ieškomas Argentinoje dėl ryšių su 1994 m. įvykdytu žydų centro sprogdinimo, dėl kurio kaltinama su Teheranu susijusi Libano šiitų sukarinta grupuotė „Hezbollah“.
 
Sankcijos taip pat įvestos A. Khamenei tiesiogiai paklūstančiam Irano ginkluotųjų pajėgų Generaliniam štabui.
 
Sankcijos reiškia, kad pareigūnų Jungtinėse Valstijose laikomas turtas bus įšaldomas, o šalyje su jais pasirašyti finansiniai susitarimai bus laikomi neteisėtais ir nusikalstamais.
 
Sankcijos įvestos būtent per 40-ąsias JAV ambasados Irane užėmimo metines. 1979 m. fanatikai 444 dienas laikė amerikiečių diplomatus įkaitais, o tai privertė JAV visiškai nutraukti santykius su Iranu, šalių santykiai pašliję iki šiol.
 
„Praėjus 40 metų, revoliucinis Teherano režimas dar ir dar kartą įrodo, kad pirmieji veiksmai gavus valdžią aiškiai rodė režimo blogį. Režimas ir toliau neteisėtai suima amerikiečius bei remia teroristines grupuotes, kaip „Hezbollah“, kurios ima žmones įkaitais“, – pranešime tvirtino valstybės sekretorius Mike’as Pompeo.
 
Visgi, tikino M. Pompeo, Jungtinės Valstijos siekia draugystės su Irano žmonėmis ir „iš tiesų jiems atstovaujančios valdžios“.
 
„Nors Irano režimo sprendimas įkalinti mūsų diplomatus 40 metų metė šešėlį ant mūsų santykių, Jungtinės Valstijos žino, kad ilgiausiai kenčiančios Irano režimo aukos yra iraniečiai“, – teigė M. Pompeo.
 
Valstybės sekretorius ieškomą R. Levinsoną apibūdino kaip „ilgiausiai JAV istorijoje laikomą įkaitą“.
 
R. Levinsonas į Irano Kišo salą nukeliavo 2007 m. Jo šeimos teigimu FTB agentas dirbo privačiu tyrėju ir Irane tyrė cigarečių kontrabandą.
 
Jis dingo praėjus dienai po atvykimo, o Irano pareigūnai iki šiol tvirtina nieko apie jį nežinantys.
 
2011 m. JAV Valstybės departamentas užsiminė, kad R. Levinsonas gali būti laikomas pasienio su Pakistanu regione.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.05; 06:00

Iranas skelbia užkirtęs kelią pasikėsinimui į generolą Ghassemą Soleimanį.
 
Suimti trys „teroristai“, kurie „Izraelio ir arabų žvalgybų“ pavedimu planavo išpuolį prieš „Al Kuds brigadų“ vadą. Tai ketvirtadienį pranešė Revoliucinės gvardijos portalas „Sepahnews“. Esą planuota žinomą generolą susprogdinti per religinę ceremoniją.
 
„Sepahnews“ duomenimis, trys įtariamieji buvo nusiųsti apmokymams į užsienį. Tai leidžia daryti išvadą, kad jie yra iraniečiai. Išleistos „reikšmingos sumos“, kad jie būtų parengti išpuoliui, rašo portalas, remdamasis gvardijos žvalgybos vadu Hosseinu Taebu. Gh. Soleimanį norėta nužudyti per šiitų Ašuros šventę Pietų Irano Kermano mieste.
 
Ašuros šventė šiais metais vyko rugsėjo 10 dieną. Anot H. Taebo, trys įtariamieji išrausė tunelį po šiitų susirinkimų vieta, priklausančia generolo tėvui, ir padėjo čia 350-500 kg sprogmenų. Tačiau H. Taebas patikino, kad įtariamieji seniai buvo stebimi Revoliucinės gvardijos žvalgybos.
 
Generolas Gh. Soleimanis yra Revoliucinės gvardijos elitinio dalinio misijoms užsienyje vadas. Jis pastaraisiais metais vaidino pagrindinį vaidmenį koordinuojant kovą prieš „Islamo valstybės“ (IS) džihadistus Irake bei prieš sukilėlius Sirijoje.
 
Irane generolas laikomas karo didvyriu ir turi didelį autoritetą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.04; 07:30

Islamo revoliucijos gvardijos vadas generolas majoras Hosseinas Salamis. EPA – ELTA nuotr.
Irano revoliucinės gvardijos vadas pirmadienį teigė, kad sunaikinti pagrindinę varžovę Izraelį yra „įgyvendinamas tikslas“.
 
„Grėsmę nešantis režimas turėtų būti ištrintas iš žemėlapio ir tai dabar jau nebe svajonė, bet pasiekiamas tikslas“, – teigė generolas majoras Hosseinas Salamis, o jį citavo gvardijos naujienų portalas „Sepah“. Praėjus keturiasdešimčiai metų nuo Irano islamo revoliucijos, „mums pavyko įgyti tiek galios, kurią pasitelkdami sugebėtume sunaikinti apsišaukėlišką sionistų režimą“, – sakė H. Salamis.
 
H. Salamio komentarai yra susiję su ypač padidėjusia tarptautine įtampa dėl Irano branduolinės programos ir kitų, Teherano ir pagrindinio jo varžovo regione, Rijado, konfrontaciją sukeliančių, veiksnių. Tačiau panašūs komentarai Irano vadovams yra būdingi.
 
JAV, pernai pasitraukusios iš 2015 metų Irano branduolinės veiklos susitarimo, valstybei skyrė ypač griežtas sankcijas – pradėjo vykdyti „maksimalaus spaudimo“ Iranui kampaniją. Ją atvirai remia ir Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu.
 
Irano kariuomenė. EPA – ELTA nuotr.
H. Salamio komentarus išplatino ultrakonservatyvioms politinėms frakcijoms artimos „Tasnim“ ir „Fars“ naujienų agentūros.
 
Oficiali agentūra IRNA taip pat išspausdino gvardijos vado komentarus, tačiau dėmesį greičiau atkreipė į faktą, kad Iranas esą stiprėja ir pagaliau sugebės sumušti priešus, nepaisant priešiško valstybių nusiteikimo prieš Iraną.
 
Iranas nuo 1979 metų revoliucijos išliko priešiškas Izraeliui, tad Teheranas atvirai remia regione veikiančias prieš Izraelį nukreiptas ginkluotas grupuotes – tarp jų ir „Hamas“ bei „Hezbollah“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.01; 06:57

Bet kuri šalis, kuri atakuos Iraną, taps „pagrindiniu mūšio lauku“, įspėjo Irano Islamo revoliucijos gvardija po to, kai Vašingtonas paskelbė siunčiantis papildomas pajėgas į Persijos įlankos regioną.
 
Pastiprinimas bus siunčiamas Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) prašymu, po praėjusio savaitgalio atakų prieš naftos infrastruktūrą Saudo Arabijoje. JAV ir Saudo Arabija dėl atakų kaltina Iraną.
 
Įtampa tarp JAV ir Irano auga nuo praėjusių metų gegužės, kai JAV pasitraukė iš Irano branduolinio susitarimo, bet po atakų Saudo Arabijoje ta įtampa dar labiau išaugo.
 
Jemeno husių sukilėliai prisiėmė atsakomybę už atakas prieš naftos gavybos ir perdirbimo objektus Saudo Arabijoje, nors JAV priėjo prie išvados, kad atakose panaudotos sparnuotosios raketos priklausė Iranui.
 
JAV gynybos sekretorius Markas Esperas teigė, kad Vašingtonas sutiko dislokuoti karius į Saudo Arabiją „Karalystės prašymu“, pridurdamas, kad pajėgos bus „gynybinio pobūdžio“ ir dėmesys bus skiriamas oro ir priešraketinei gynybai.
 
Vis dėlto Islamo revoliucijos gvardijos vadas generolas majoras Hosseinas Salamis pareiškė, kad Iranas „pasiruošęs bet kokiam scenarijui“, ir įspėjo: „Bet kas, kas nori, kad jų žemė taptų pagrindiniu mūšio lauku, – pirmyn.“
 
Pasak H. Salamio, Iranas pasiruošęs sunaikinti bet kurią šalį, kuri pradės puolimą Irano teritorijoje. Tuo pačiu H. Salamis įspėjo JAV ir jų sąjungininkes „būti atsargias ir nedaryti klaidų“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.21; 18:11

B. Netanyahu ir V.Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu konflikte su Iranu paprašė Rusijos paramos. „Mes nesiruošiame taikstytis su šia grėsme“, – pareiškė B. Netanyahu ketvirtadienio vakarą Sočyje susitikęs su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu. Rusijos ir Izraelio karinės pajėgos, anot premjero, turi derinti savo pozicijas.
 
„Tai šiuo momentu yra ypač svarbu“, – kalbėjo B. Netanyahu, kurį cituoja agentūra „Interfax“. Pilietinio karo šalyje Sirijoje esą vis dažniau pasitaiko Irano mėginimų ten naudoti ir raketas.
 
B. Netanyahu pastaruoju metu per pokalbius su Rusija vis pabrėždavo klausimą, kaip būtų galima užkirsti kelią Irano kariniam įsitvirtinimui Sirijoje. Rusija ir Iranas kare su sukilėliais remia Sirijos vyriausybę.
 
V. Putinas sakė, kad bendradarbiavimas su Izraeliu dėl terorizmo yra svarbus. Saugumo klausimais ir karinio bendradarbiavimo srityje santykiai esą pasiekė „naują kokybę“. Kremliaus vadovas kartu paskelbė, kad kitų metų pradžioje ketina vykti į Izraelį.
 
V. Putinas ir B. Netanyahu pastarąjį kartą buvo susitikę balandį – prieš pat Izraelio parlamento rinkimus. Šie pokalbiai vėl vyko prieš balsavimą: kitą antradienį Izraelyje vėl vyks rinkimai. Anot V. Putino, jam nėra tas pats, kas pateks į naująjį parlamentą. Konkrečiai nieko neįvardydamas, jis pareiškė tikįs, kad bus išrinkti „atsakingi politikai“, kurie išsaugos santykius tarp Rusijos ir Izraelio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.13; 08:16

Vokietijos gynybos ministrė Annegreta Kramp-Karrenbauer trečiadienį teigė, kad Vokietija dar nepriėmė galutinio sprendimo dėl JAV prašymo prisijungti prie prekybos laivų Hormūzo sąsiauryje apsaugos misijos steigimo. Vis dėlto A. Kramp-Karrenbauer leido suprasti, kad labiau tikėtina, jog Vokietija prie projekto neprisidės.
 
„Analizuojame šį kvietimą bendradarbiaudami su Didžiąja Britanija ir Prancūzija“, – sakė ministrė po susitikimo su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu Briuselyje. A. Kramp-Karrenbauer pabrėžė, kad, kitaip nei JAV, Vokietija ir kitos Europos šalys nori išlaikyti branduolinį susitarimą su Iranu.
 
Berlynas stengiasi pasiekti taikų diplomatinį konflikto su Iranu sprendimą ir išlaikyti susitarimą, Teheranui draudžiantį įgyti branduolinių ginklų, sakė gynybos ministrė.
 
Didžioji Britanija ir JAV siekia suburti laivybos apsaugos misiją, kad užkirstų kelią Iranui toliau sulaikyti naftą gabenančius tanklaivius.
 
Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai Teheranas liepos viduryje strateginiame laivybos kelyje tarp Irano ir Omano sulaikė britų „Stena Impero“ laivą ir su Panamos vėliava plaukusį „MT Riah“.
 
Trečiadienį abiejų šalių – Didžiosios Britanijos ir JAV – atstovai šio klausimo aptarti susitinka Bahreine.
 
A. Kramp-Karrenbauer apsilankymas Briuselyje buvo jos, kaip naujos gynybos ministrės, pirmasis vizitas į užsienį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.01; 06:36

Iranas sekmadienį pakvietė Jungtinių Valstijų valstybės sekretorių Mike’ą Pompeo duoti interviu valstybinei televizijai apie anksčiau Amerikoje sulaikytą žurnalistę iranietę.
 
Šis raginimas nuskambėjo po to, kai aukščiausias JAV diplomatas pareiškė norįs kalbėtis su Irano žmonėmis.
 
M. Pompeo vienai didžiausių pasaulyje verslo ir finansinių naujienų agentūrų bei informacijos apie finansų rinkas teikėjų „Bloomberg“ sakė, kad jis „su džiaugsmu“ vyks į Teheraną ir noriai pasirodys Irano televizijoje, aiškindamas JAV motyvus, kodėl jų sankcijos yra nukreiptos prieš Islamo Respubliką.
 
Sausį Irano žurnalistė Marzieh Hashemi buvo areštuota JAV pagal įstatymą, leidžiantį sulaikyti žmones, įtariamus kaip galimus liudytojus baudžiamosiose bylose.
 
M. Hashemi, pakeitusį savo vardą iš Melanie Franklin, buvo paleista po dešimties dienų sulaikymo.
 
Vėliau ji išvyko į Iraną ir nuo to laiko kaltina Jungtines Valstijas smurtu prieš musulmonus ir juodaodžius bei jų diskriminaciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.29; 07:35