Iranas

Trumposios naujienos

Irano karinis laivynas penktadienį pradėjo pirmas bendras karinio jūrų laivyno pratybas su Rusija ir Kinija. Keturių dienų trukmės pratybos vykdomos Indijos vandenyno šiaurinėje dalyje ir Omano įlankoje.
 
Pratybos rengiamos tvyrant didelei įtampai po JAV pasitraukimo iš 2015 metais pasiekto daugiašalio Irano branduolinio susitarimo pernai gegužę. Po JAV pasitraukimo Iranas susiduria su dideliu diplomatiniu ir finansiniu Vašingtono spaudimu.
 
Po pasitraukimo iš susitarimo JAV atnaujino Iranui griežtas sankcijas, o praėjus metams po JAV pasitraukimo Iranas taip pat pradėjo palaipsniui mažinti savo įsipareigojimus pagal branduolinį susitarimą.
 
„Šių pratybų žinia – taika, draugystė ir ilgalaikis saugumas bendradarbiaujant ir būnant vieningiems, ir siekis parodyti, kad Iranas negali būti izoliuotas“, – teigė kontradmirolas Gholamreza Tahanis.
 
Kontradmirolas pridūrė, kad pratybų metu praktikuojamasi gelbėti degančius ir piratų užgrobtus laivus, o jose dalyvauja tiek Irano karinis jūrų laivynas, tiek Revoliucinė gvardija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.28; 06:09
Be kategorijos

Per pirmadienį minimas 40-ąsias revoliucionierių fanatikų JAV ambasados Teherane užėmimo metines, Vašingtonas įvedė sankcijas devyniems Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei patarėjams.
 
Jungtinės Valstijos taip pat pranešė siūlančios 20 mln. dolerių atlygį už informaciją, galinčią padėti rasti 2007 m. paslaptingomis aplinkybėmis Irane dingusį FTB agentą ir CŽA sutartininką Robertą Levinsoną.
 
Iždo departamentas sankcijas dėl „represijų“ šalyje ir „terorizmo eksporto“ į užsienį įvedė devyniems A. Khamenei aplinkos pareigūnams.
 
„Šis veiksmas dar labiau suvaržo aukščiausiojo lyderio galimybes vykdyti savo teroro ir priespaudos politiką“, – pranešime teigia JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas.
 
Tarp sankcijų sąraše atsidūrusių iraniečių yra ir šalies vyriausiasis teisėjas Ebrahimas Raisi bei vyriausiasis A. Khamenei patarėjas užsienio politikos klausimais Ali Akbaras Velayeti
 
A. A. Velayeti, 1981-1997 m. buvęs Irano užsienio reikalų ministru, yra ieškomas Argentinoje dėl ryšių su 1994 m. įvykdytu žydų centro sprogdinimo, dėl kurio kaltinama su Teheranu susijusi Libano šiitų sukarinta grupuotė „Hezbollah“.
 
Sankcijos taip pat įvestos A. Khamenei tiesiogiai paklūstančiam Irano ginkluotųjų pajėgų Generaliniam štabui.
 
Sankcijos reiškia, kad pareigūnų Jungtinėse Valstijose laikomas turtas bus įšaldomas, o šalyje su jais pasirašyti finansiniai susitarimai bus laikomi neteisėtais ir nusikalstamais.
 
Sankcijos įvestos būtent per 40-ąsias JAV ambasados Irane užėmimo metines. 1979 m. fanatikai 444 dienas laikė amerikiečių diplomatus įkaitais, o tai privertė JAV visiškai nutraukti santykius su Iranu, šalių santykiai pašliję iki šiol.
 
„Praėjus 40 metų, revoliucinis Teherano režimas dar ir dar kartą įrodo, kad pirmieji veiksmai gavus valdžią aiškiai rodė režimo blogį. Režimas ir toliau neteisėtai suima amerikiečius bei remia teroristines grupuotes, kaip „Hezbollah“, kurios ima žmones įkaitais“, – pranešime tvirtino valstybės sekretorius Mike’as Pompeo.
 
Visgi, tikino M. Pompeo, Jungtinės Valstijos siekia draugystės su Irano žmonėmis ir „iš tiesų jiems atstovaujančios valdžios“.
 
„Nors Irano režimo sprendimas įkalinti mūsų diplomatus 40 metų metė šešėlį ant mūsų santykių, Jungtinės Valstijos žino, kad ilgiausiai kenčiančios Irano režimo aukos yra iraniečiai“, – teigė M. Pompeo.
 
Valstybės sekretorius ieškomą R. Levinsoną apibūdino kaip „ilgiausiai JAV istorijoje laikomą įkaitą“.
 
R. Levinsonas į Irano Kišo salą nukeliavo 2007 m. Jo šeimos teigimu FTB agentas dirbo privačiu tyrėju ir Irane tyrė cigarečių kontrabandą.
 
Jis dingo praėjus dienai po atvykimo, o Irano pareigūnai iki šiol tvirtina nieko apie jį nežinantys.
 
2011 m. JAV Valstybės departamentas užsiminė, kad R. Levinsonas gali būti laikomas pasienio su Pakistanu regione.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.05; 06:00
Žvalgyba

Iranas skelbia užkirtęs kelią pasikėsinimui į generolą Ghassemą Soleimanį.
 
Suimti trys „teroristai“, kurie „Izraelio ir arabų žvalgybų“ pavedimu planavo išpuolį prieš „Al Kuds brigadų“ vadą. Tai ketvirtadienį pranešė Revoliucinės gvardijos portalas „Sepahnews“. Esą planuota žinomą generolą susprogdinti per religinę ceremoniją.
 
„Sepahnews“ duomenimis, trys įtariamieji buvo nusiųsti apmokymams į užsienį. Tai leidžia daryti išvadą, kad jie yra iraniečiai. Išleistos „reikšmingos sumos“, kad jie būtų parengti išpuoliui, rašo portalas, remdamasis gvardijos žvalgybos vadu Hosseinu Taebu. Gh. Soleimanį norėta nužudyti per šiitų Ašuros šventę Pietų Irano Kermano mieste.
 
Ašuros šventė šiais metais vyko rugsėjo 10 dieną. Anot H. Taebo, trys įtariamieji išrausė tunelį po šiitų susirinkimų vieta, priklausančia generolo tėvui, ir padėjo čia 350-500 kg sprogmenų. Tačiau H. Taebas patikino, kad įtariamieji seniai buvo stebimi Revoliucinės gvardijos žvalgybos.
 
Generolas Gh. Soleimanis yra Revoliucinės gvardijos elitinio dalinio misijoms užsienyje vadas. Jis pastaraisiais metais vaidino pagrindinį vaidmenį koordinuojant kovą prieš „Islamo valstybės“ (IS) džihadistus Irake bei prieš sukilėlius Sirijoje.
 
Irane generolas laikomas karo didvyriu ir turi didelį autoritetą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.04; 07:30
Atsargiai

Islamo revoliucijos gvardijos vadas generolas majoras Hosseinas Salamis. EPA – ELTA nuotr.
Irano revoliucinės gvardijos vadas pirmadienį teigė, kad sunaikinti pagrindinę varžovę Izraelį yra „įgyvendinamas tikslas“.
 
„Grėsmę nešantis režimas turėtų būti ištrintas iš žemėlapio ir tai dabar jau nebe svajonė, bet pasiekiamas tikslas“, – teigė generolas majoras Hosseinas Salamis, o jį citavo gvardijos naujienų portalas „Sepah“. Praėjus keturiasdešimčiai metų nuo Irano islamo revoliucijos, „mums pavyko įgyti tiek galios, kurią pasitelkdami sugebėtume sunaikinti apsišaukėlišką sionistų režimą“, – sakė H. Salamis.
 
H. Salamio komentarai yra susiję su ypač padidėjusia tarptautine įtampa dėl Irano branduolinės programos ir kitų, Teherano ir pagrindinio jo varžovo regione, Rijado, konfrontaciją sukeliančių, veiksnių. Tačiau panašūs komentarai Irano vadovams yra būdingi.
 
JAV, pernai pasitraukusios iš 2015 metų Irano branduolinės veiklos susitarimo, valstybei skyrė ypač griežtas sankcijas – pradėjo vykdyti „maksimalaus spaudimo“ Iranui kampaniją. Ją atvirai remia ir Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu.
 
Irano kariuomenė. EPA – ELTA nuotr.
H. Salamio komentarus išplatino ultrakonservatyvioms politinėms frakcijoms artimos „Tasnim“ ir „Fars“ naujienų agentūros.
 
Oficiali agentūra IRNA taip pat išspausdino gvardijos vado komentarus, tačiau dėmesį greičiau atkreipė į faktą, kad Iranas esą stiprėja ir pagaliau sugebės sumušti priešus, nepaisant priešiško valstybių nusiteikimo prieš Iraną.
 
Iranas nuo 1979 metų revoliucijos išliko priešiškas Izraeliui, tad Teheranas atvirai remia regione veikiančias prieš Izraelį nukreiptas ginkluotas grupuotes – tarp jų ir „Hamas“ bei „Hezbollah“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.01; 06:57
Trumposios naujienos

Bet kuri šalis, kuri atakuos Iraną, taps „pagrindiniu mūšio lauku“, įspėjo Irano Islamo revoliucijos gvardija po to, kai Vašingtonas paskelbė siunčiantis papildomas pajėgas į Persijos įlankos regioną.
 
Pastiprinimas bus siunčiamas Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) prašymu, po praėjusio savaitgalio atakų prieš naftos infrastruktūrą Saudo Arabijoje. JAV ir Saudo Arabija dėl atakų kaltina Iraną.
 
Įtampa tarp JAV ir Irano auga nuo praėjusių metų gegužės, kai JAV pasitraukė iš Irano branduolinio susitarimo, bet po atakų Saudo Arabijoje ta įtampa dar labiau išaugo.
 
Jemeno husių sukilėliai prisiėmė atsakomybę už atakas prieš naftos gavybos ir perdirbimo objektus Saudo Arabijoje, nors JAV priėjo prie išvados, kad atakose panaudotos sparnuotosios raketos priklausė Iranui.
 
JAV gynybos sekretorius Markas Esperas teigė, kad Vašingtonas sutiko dislokuoti karius į Saudo Arabiją „Karalystės prašymu“, pridurdamas, kad pajėgos bus „gynybinio pobūdžio“ ir dėmesys bus skiriamas oro ir priešraketinei gynybai.
 
Vis dėlto Islamo revoliucijos gvardijos vadas generolas majoras Hosseinas Salamis pareiškė, kad Iranas „pasiruošęs bet kokiam scenarijui“, ir įspėjo: „Bet kas, kas nori, kad jų žemė taptų pagrindiniu mūšio lauku, – pirmyn.“
 
Pasak H. Salamio, Iranas pasiruošęs sunaikinti bet kurią šalį, kuri pradės puolimą Irano teritorijoje. Tuo pačiu H. Salamis įspėjo JAV ir jų sąjungininkes „būti atsargias ir nedaryti klaidų“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.21; 18:11
Trumposios naujienos

B. Netanyahu ir V.Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu konflikte su Iranu paprašė Rusijos paramos. „Mes nesiruošiame taikstytis su šia grėsme“, – pareiškė B. Netanyahu ketvirtadienio vakarą Sočyje susitikęs su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu. Rusijos ir Izraelio karinės pajėgos, anot premjero, turi derinti savo pozicijas.
 
„Tai šiuo momentu yra ypač svarbu“, – kalbėjo B. Netanyahu, kurį cituoja agentūra „Interfax“. Pilietinio karo šalyje Sirijoje esą vis dažniau pasitaiko Irano mėginimų ten naudoti ir raketas.
 
B. Netanyahu pastaruoju metu per pokalbius su Rusija vis pabrėždavo klausimą, kaip būtų galima užkirsti kelią Irano kariniam įsitvirtinimui Sirijoje. Rusija ir Iranas kare su sukilėliais remia Sirijos vyriausybę.
 
V. Putinas sakė, kad bendradarbiavimas su Izraeliu dėl terorizmo yra svarbus. Saugumo klausimais ir karinio bendradarbiavimo srityje santykiai esą pasiekė „naują kokybę“. Kremliaus vadovas kartu paskelbė, kad kitų metų pradžioje ketina vykti į Izraelį.
 
V. Putinas ir B. Netanyahu pastarąjį kartą buvo susitikę balandį – prieš pat Izraelio parlamento rinkimus. Šie pokalbiai vėl vyko prieš balsavimą: kitą antradienį Izraelyje vėl vyks rinkimai. Anot V. Putino, jam nėra tas pats, kas pateks į naująjį parlamentą. Konkrečiai nieko neįvardydamas, jis pareiškė tikįs, kad bus išrinkti „atsakingi politikai“, kurie išsaugos santykius tarp Rusijos ir Izraelio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.13; 08:16
Trumposios naujienos

Vokietijos gynybos ministrė Annegreta Kramp-Karrenbauer trečiadienį teigė, kad Vokietija dar nepriėmė galutinio sprendimo dėl JAV prašymo prisijungti prie prekybos laivų Hormūzo sąsiauryje apsaugos misijos steigimo. Vis dėlto A. Kramp-Karrenbauer leido suprasti, kad labiau tikėtina, jog Vokietija prie projekto neprisidės.
 
„Analizuojame šį kvietimą bendradarbiaudami su Didžiąja Britanija ir Prancūzija“, – sakė ministrė po susitikimo su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu Briuselyje. A. Kramp-Karrenbauer pabrėžė, kad, kitaip nei JAV, Vokietija ir kitos Europos šalys nori išlaikyti branduolinį susitarimą su Iranu.
 
Berlynas stengiasi pasiekti taikų diplomatinį konflikto su Iranu sprendimą ir išlaikyti susitarimą, Teheranui draudžiantį įgyti branduolinių ginklų, sakė gynybos ministrė.
 
Didžioji Britanija ir JAV siekia suburti laivybos apsaugos misiją, kad užkirstų kelią Iranui toliau sulaikyti naftą gabenančius tanklaivius.
 
Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai Teheranas liepos viduryje strateginiame laivybos kelyje tarp Irano ir Omano sulaikė britų „Stena Impero“ laivą ir su Panamos vėliava plaukusį „MT Riah“.
 
Trečiadienį abiejų šalių – Didžiosios Britanijos ir JAV – atstovai šio klausimo aptarti susitinka Bahreine.
 
A. Kramp-Karrenbauer apsilankymas Briuselyje buvo jos, kaip naujos gynybos ministrės, pirmasis vizitas į užsienį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.01; 06:36
Trumposios naujienos

Iranas sekmadienį pakvietė Jungtinių Valstijų valstybės sekretorių Mike’ą Pompeo duoti interviu valstybinei televizijai apie anksčiau Amerikoje sulaikytą žurnalistę iranietę.
 
Šis raginimas nuskambėjo po to, kai aukščiausias JAV diplomatas pareiškė norįs kalbėtis su Irano žmonėmis.
 
M. Pompeo vienai didžiausių pasaulyje verslo ir finansinių naujienų agentūrų bei informacijos apie finansų rinkas teikėjų „Bloomberg“ sakė, kad jis „su džiaugsmu“ vyks į Teheraną ir noriai pasirodys Irano televizijoje, aiškindamas JAV motyvus, kodėl jų sankcijos yra nukreiptos prieš Islamo Respubliką.
 
Sausį Irano žurnalistė Marzieh Hashemi buvo areštuota JAV pagal įstatymą, leidžiantį sulaikyti žmones, įtariamus kaip galimus liudytojus baudžiamosiose bylose.
 
M. Hashemi, pakeitusį savo vardą iš Melanie Franklin, buvo paleista po dešimties dienų sulaikymo.
 
Vėliau ji išvyko į Iraną ir nuo to laiko kaltina Jungtines Valstijas smurtu prieš musulmonus ir juodaodžius bei jų diskriminaciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.29; 07:35
 
 
Trumposios naujienos

Didžioji Britanija paskelbė sieksianti sukurti Europos vadovaujamas pajėgas laivybai Persijos įlankoje apsaugoti. Tai pirmadienį po krizinio vyriausybės posėdžio Londone pareiškė britų užsienio reikalų sekretorius Jeremy‘is Huntas.
 
Kartu J. Huntas pabrėžė, kad jo šalis neieško „konfrontacijos“ su Teheranu po to, kai Iranas sulaikė su Didžiosios Britanijos vėliava plaukiojantį tanklaivį „Stena Impero“.
 
„Mes dabar sieksime, jog būtų sukurtos Europos vadovaujamos jūrinės apsaugos pajėgos, kad ir įgulos, ir kroviniai galėtų saugiai praplaukti šiuo centriniu regionu“, – kalbėjo J. Huntas. Tačiau jis pabrėžė, kad planuojama misija „nėra JAV spaudimo Iranui dalis“. „Mes neieškome konfrontacijos su Iranu“, – akcentavo britų diplomatijos vadovas.
 
Iranas britų tanklaivį „Stena Impero“ konfiskavo penktadienį praėjus kelioms valandoms po to, kai Gibraltaro aukščiausiasis teismas 30 dienų pratęsė Irano tanklaivio „Grace 1“ sulaikymą.
 
Britai tanklaivį Viduržemio jūroje sulaikė liepos 4-ąją kilus įtarimams, kad jis, pažeisdamas ES sankcijas, gabena naftą į Siriją. Iranas tai neigia ir Londono veiksmus vadina neteisėtais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.23; 07:01
Trumposios naujienos

Irano prezidentas Hassanas Rouhani. EPA – ELTA nuotr.
Didžiosios Britanijos karinių jūrų pajėgų laivams Gibraltaro sąsiauryje sulaikius Irano tanklaivį, gali padidėti įtampa Persijos įlankos zonoje. Kaip praneša televizijos kanalas „Press TV“, tai ketvirtadienį pareiškė oficialus Irano URM atstovas.
 
„Destruktyvūs Didžiosios Britanijos veiksmai, susiję su naftos tanklaivio užgrobimu, gali padidinti įtampą Persijos įlankoje“, – cituoja kanalas oficialų Irano užsienio politikos žinybos atstovą.
 
Anksčiau Gibraltaro, britų valdos Pirėnų pusiasalio pakrantėje, valdžia sulaikė tanklaivį „Grace 1“, įtarusi, kad jis gabena naftą į Siriją, pažeisdamas šiai šaliai taikomas sankcijas.
 
ES sankcijų Damaskui paketas draudžia beveik visus Europos verslo kontaktus su Sirija, ypač naftos ir jos produktų prekybos srityje. Be to, sankcijos taikomos šios šalies vadovybei – į didelį „juodąjį sąrašą“, be kita ko, įtraukti prezidentas Basharas al Assadas ir jo šeimos nariai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.05; 02:00
Trumposios naujienos

Irano prezidentas Hassanas Rouhanis antradienį sakė, kad naujos JAV sankcijos aukšto rango Irano pareigūnų atžvilgiu rodo, kad Vašingtonas „meluoja“, jog siekia vesti derybas su Iranu.
 
„Tuo pačiu metu, kai ragini vesti derybas, sieki pritaikyti sankcijas užsienio reikalų ministrui? Akivaizdu, kad meluoji“, – sakė H. Rouhanis.
 
Tokie Irano prezidento komentarai pasirodė po JAV prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Johno Boltono pareiškimo, kad Vašingtonas „laikė duris atviras tikroms deryboms“, bet Iranas neparodė noro vesti derybas.
 
Pasak J. Boltono, Irano tyla į pasiūlymą vesti derybas su Vašingtonu „buvo kurtinanti“.
 
Pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė įsaką, kuriame numatoma sugriežtinti sankcijas Iranui. Naujos priemonės pirmiausia bus taikomos Irano aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei’ui. Į sankcijų sąrašą taip pat ketinama įtraukti Irano užsienio reikalų ministrą Mohammadą Javadą Zarifą.
 
Su Iranu susijusi situacija susikomplikavo po to, kai birželio 13 d. Omano įlankoje po spėjamo užpuolimo dviejuose tanklaiviuose nugriaudėjo sprogimai ir kilo gaisrai. JAV pareiškė, kad atsakomybė už incidentą tenka Iranui.
 
Birželio 20 d. Irano ginkluotosios pajėgos numušė JAV bepilotį orlaivį RQ-4. Po to JAV, pasak D. Trumpo, jau ketino smogti objektams Irano teritorijoje, bet, likus 10 minučių iki operacijos pradžios, ji buvo atšaukta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.25; 12:17
 
 
 
Trumposios naujienos

Irano kariuomenė. EPA – ELTA nuotr.
Iranas pagrasino JAV padariniais, jei bus pažeidinėjama jo oro erdvė.
 
Teheranui nesvarbu, ką sako JAV prezidentas Donaldas Trumpas ar kokius sprendimus jis priima, šeštadienį Irano naujienų agentūrai „Tasnim“ pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Abbasas Moussawis.
 
Svarbu esą tik tai, kad Iranas netoleruos savo sienų pažeidinėjimo ir į kiekvieną pavojų atitinkamai reaguos.
 
JAV prezidentas prieš tai pareiškė norįs ne karo su Iranu, o pokalbių.
 
Daug mėnesių trunkanti įtampa tarp Irano ir JAV ketvirtadienį ir penktadienį pavojingai paaštrėjo. Pirmiausia Iranas numušė amerikiečių nepilotuojamą žvalgybinį orlaivį, kuris, Teherano tikinimu, pažeidė šalies oro erdvę ir nereagavo į kelis perspėjimus. JAV teigimu, dronas skrido tarptautinėje oro erdvėje.
 
Į tai reaguodamas, D. Trumpas nurodė surengti oro smūgius prieš Iraną, tačiau paskutinę akimirką juos atšaukė. Kadangi galėjo žūti 150 žmonių, jis planuotus antskrydžius sustabdė, rašė prezidentas tviteryje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.23; 08:30
 
Trumposios naujienos

Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad „neskuba“ bombarduoti Irano. Jis atskleidė, kad operacijai jau buvo pasirengta, bet prezidentas kelios minutės prieš operacijos pradžią veiksmus atšaukė, kad būtų išvengta daug aukų.
 
„Aš niekur neskubu“, – tviteryje rašė D. Trumpas, atskleisdamas savo minties eigą vėlyvą ketvirtadienį, kai turėjo pateikti sprendimą dėl Irano bombardavimo.
 
D. Trumpas nurodė smogti Iranui, tačiau naktį į penktadienį oro antskrydžius paskutinę akimirką sustabdė. Ši operacija esą turėjo būti kerštas už Irano numuštą amerikiečių žvalgybinį droną.
 
„10 minučių prieš išpuolį nusprendžiau jį sustabdyti“, – teigė prezidentas. Jis aiškino, kad generolas prezidentą informavo, jog išpuolis pareikalaus 150 Irano gyventojų gyvybių, o prezidentas nusprendė, kad tai nebus proporcingas atsakas už drono numušimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.22; 11:03
Trumposios naujienos

Augant įtampai su Iranu, JAV siųs į Artimuosius Rytus dar 1 tūkst. karių, vėlai pirmadienį paskelbė JAV gynybos sekretoriaus pareigas einantis Patrickas Shanahanas, informuoja BBC.
 
P. Shanahano teigimu, papildomi kariai siunčiami, reaguojant į „priešišką Irano pajėgų elgesį“.
 
JAV gynybos sekretorius tvirtino, kad „JAV nesiekia konflikto su Iranu“, tačiau pridūrė, kad tokių veiksmų imamasi, „siekiant užtikrinti mūsų karinio personalo, dirbančio visame regione, saugumą ir gerovę“.
 
Pasak P. Shanahano, neseniai Irano įvykdytos atakos patvirtina patikimą žvalgybinę informaciją, gautą apie priešišką Irano pajėgų ir jų įgaliotų grupuočių elgesį.
 
Be kita ko, JAV karinis jūrų laivynas pirmadienį paskelbė naujas nuotraukas, kurios, jo teigimu, susieja Iraną su praėjusią savaitę įvykdytu dviejų tanklaivių užpuolimu Omano įlankoje.
 
Įtampa tarp JAV ir Irano pradėjo didėti pernai, kai JAV vienašališkai pasitraukė iš 2015 m. pasiekto daugiašalio susitarimo dėl Irano branduolinės programos. Sudarius susitarimą, Irano urano atsargos buvo sumažintos 98 proc., iki 300 kg, ir uždrausta šį kiekį viršyti iki 2031 metų.
 
Pagal susitarimą, Iranui buvo leista sodrinti uraną iki 3,67 proc. lygio, ir už tai Iranui buvo atšauktos sankcijos.
 
Tačiau pernai JAV vienašališkai pasitraukė iš daugiašalio susitarimo ir atnaujino Iranui sankcijas, laipsniškai tas sankcijas griežtindamos. Be to, tvirtindamos apie Irano keliamą grėsmę, šiemet gegužę JAV pasiuntė į Artimuosius Rytus karo laivus ir bombonešius.
 
Šių metų gegužę Iranas taip pat paskelbė, kad nustos laikytis kai kurių įsipareigojimų pagal 2015 metais pasiektą daugiašalį branduolinį susitarimą. Pirmadienį Iranas pareiškė, kad per ateinančias 10 dienų – iki birželio 27 dienos – Irano mažai prisodrinto urano atsargos peržengs 300 kilogramų ribą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.18; 04:00
Žvalgyba

Jungtinės Karalystės (JK) atliktas nepriklausomas vertinimas rodo, kad Iranas „beveik neabejotinai“ yra atsakingas už atakas prieš tanklaivius Omano įlankoje, teigia britų užsienio reikalų sekretorius Jeremy’is Huntas.
 
„Mūsų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad atsakomybė už atakas beveik neabejotinai krinta ant Irano pečių. Pastarosios atakos rodo destabilizuojančio Irano elgesio tendenciją ir kelia rimtą pavojų regionui“, – pranešime teigė J. Huntas.
 
JK užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime dėl ketvirtadienį įvykdytų atakų kaltinama Islamo revoliucinė gvardija – didžiulė ir itin pajėgi Irano kariuomenės dalis.
 
„Nė viena kita valstybė ar nevalstybinis veikėjas, tikėtina, negalėjo būti atsakinga“, – teigiama JK užsienio reikalų ministerijos pranešime.
 
J. Huntas taip pat paragino Iraną „nutraukti visų formų destabilizuojančius veiksmus“ ir patikino, kad JK dirba kartu su kitomis šalimis, kad rastų diplomatinį Teherano ir Vašingtono nesutarimų sprendimą.
 
Pats Iranas neigia kaltinimus surengus atakas Omano įlankoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.15
Atsargiai

Ketvirtadienį įvykusio sprogimo Norvegijos įmonės „Frontline“ tanklaivyje Omano įlankoje, dėl kurio JAV kaltina Iraną, priežastis kol kas nežinoma, tačiau bendrovė atmeta „mechaninius gedimus ar žmogaus klaidos faktorių“.
 
„Incidentas bus ištirtas bendrovės kartu su trečiosiomis šalimis, kad būtų nustatyta jo priežastis. Kol kas atmetame gedimą ar įgulos klaidos faktorių“, – teigiama „Frontline“ pranešime.
 
Bendrovei priklausančiame „Front Altair“ tanklaivyje sprogimas įvyko ketvirtadienio rytą.
 
Dėl augančios įtampos regione ir neaiškių sprogimo „Front Altair“ priežasčių bendrovė tikino, kad „itin atsargiai rinksis naujus bendradarbiavimo sandorius regione“.
 
Šeštadienį pažeistą tanklaivį apžiūrės specialistų grupė.
 
Dėl incidento Omano įlankoje Jungtinės Valstijos kaltina Iraną, kuris esą bandė nuskandinti tanklaivius. Teheranas neigia bet kokius JAV kaltinimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.15; 18:58
 
Trumposios naujienos

Sekmadienį Irano gynybos ministerija pristatė oro gynybos sistemą, galinčią sunaikinti kelis taikinius savo gamybos raketomis „Sayyad-3“. Kaip praneša naujienų agentūra „Tasnim“, ceremonija, kurioje dalyvavo ir šalies gynybos ministras brigados generolas Amiras Hatamis, buvo surengta Teherane.
 
Pasak agentūros, oro gynybos sistemą „Khordad-15“ sukūrė Gynybos ministerijos ekspertai, ji oficialiai perduota armijai.
 
Kaip pranešė ministras, naujoji sistema gali aptikti įvairius taikinius, tarp jų – karinius lėktuvus ir bepilotes skraidykles, 150 kilometrų spinduliu.
 
„Khordad-15“ taip pat gali vienu metu perimti šešis taikinius, o jos eksploatavimo paprastumas leidžia parengti sistemą taikiniams sunaikinti mažiau kaip per 5 minutes.
 
Irano atstovai teigia, jog šios technologinės naujovės karinė galia nekelia grėsmės regiono šalims, kadangi Teherano gynybos doktrina grindžiama tik atgrasymu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.09; 15:00
Trumposios naujienos

Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas. EPA – ELTA nuotr.
Pasitraukimas iš Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (NPT) yra vienas iš „galimų pasirinkimų“ Iranui po to, kai JAV sugriežtino sankcijas Teheranui, sekmadienį sakė Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas.

„Islamo Respublika turi daug pasirinkimų ir pareigūnai nagrinėja juos. Pasitraukimas iš NPT yra vienas iš jų“, – sakė M. J. Zarifas.

Įtampa tarp Teherano ir Vašingtono pradėjo augti praėjusiais metais, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nusprendė pasitraukti iš 2015 metais pasirašyto tarptautinio branduolinio susitarimo su Iranu ir atnaujino Iranui sankcijas, galiojusias prieš pasirašant susitarimą. Vėliau JAV nuosekliai jas griežtino.

Be kita ko, anksčiau šį mėnesį JAV pripažino Irano revoliucinę gvardiją užsienio teroristine organizacija ir ėmėsi dar griežtesnių veiksmų prieš Irano naftos sektorių. Kaip pranešama, išimtys, leidžiančios kelioms šalims vis dar importuoti Irano naftą, liausis galioti gegužės pradžioje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.29; 04:00
Trumposios naujienos

Izraelio slaptoji tarnyba MOSSAD

Iranas pirmadienį apkaltino Izraelį mėginus surengti kibernetinę ataką prieš šalies komunikacijų sistemas.

„Režimas, kuris neprisipažįsta naudojęs tokius kibernetinius ginklus kaip „Stuxnet“, šįkart mėgino pakenkti Irano komunikacijų infrastruktūrai“, – tviteryje teigė šalies informacijos ministras Mohammadas Javadas Azaris Jahromis.

Ministro minimas „Stuxnet“ – 2010-aisiais atrastas virusas, kurį, tikima, sukūrė Izraelis ir Jungtinės Valstijos. Jis buvo pasitelktas prieš Iraną ir padarė žalos šalies branduolinės energetikos objektams.

„Dėl mūsų techninių komandų akylumo, jie (programišiai, – ELTA) liko nieko nepešę. Šį priešišką veiksmą aptarsime tarptautiniuose forumuose“, – tvirtino M. J. A. Jahromis.

Ministro pavaduotojas Hamidas Fattahis savo ruožtu nurodė, kad Irano techninės komandos ankstų pirmadienio rytą užkirto kelią keliems mėginimams infiltruotis į šalies komunikacijų sistemas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.06; 07:14

Trumposios naujienos

Išpuolio auka. EPA – ELTA nuotr.

Irano karinis paradas buvo apšaudytas užpuolikų, keli žmonės žuvo, įskaitant civilius, o sužeista mažiausiai 20 žmonių, valstybinę žiniasklaidą cituoja naujienų tarnyba BBC.

Užpuolikai šovė iš parko netoli parado vietos. Jie vilkėjo karines uniformas, praneša reporteriai. Valstybinė žiniasklaida teigia, kad už atakos slepiasi islamo kovotojai.

Iranas mini 1980-1988 metų karo pradžios su Iraku metines ir šia proga šalyje organizuoja keletą paradų. Užpuolikai šaudė į civilius ir bandė pulti karinius pareigūnus. Du užpuolikus nukovė saugumo pajėgos, o kiti du buvo areštuoti.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.23; 09:10