Didžiojoje Britanijoje namo šeimininkai aptiko savo lovoje miegantį vagį. Tai pranešė laikraštis „Daily Star“.
Incidentas įvyko Njulino mieste. Paaiškėjo, kad nevykėlis plėšikas yra 47 metų amžiaus Latvijos pilietis Atis Elksnitis. Jis atvažiavo į Njuliną, norėdamas įsidarbinti tenykščiame uoste, bet šis buvo uždarytas, ir latvis nusprendė pasigerti. Ieškodamas alkoholio, jis pateko į neužrakintus namus. Ten A. Elksnitis rado degtinės butelį, jį ištuštino, užsidarė kambaryje ir užmigo šeimininkų lovoje.
Negalėdami patekti į tą kambarį, namo savininkai nusprendė pažvelgti į jį pro langą. Išvydę savo lovoje nepažįstamą žmogų, jie iškvietė policiją. Netrukus pareigūnai sulaikė įsibrovėlį.
Latvijos pilietis prisipažino esąs kaltas dėl vagystės su įsilaužimu. Vyras teisinosi, kad dabar jam labai sunkus gyvenimo laikotarpis, ir sakė, kad gailisi dėl šio atsitikimo.
Jungtinės Karalystės teismas A. Elksničiui skyrė vienų metų laisvės atėmimo bausmę.
Sakartvele pirmadienį prieš maždaug 2 000 interneto svetainių buvo surengta kibernetinė ataka. Įsilaužta ir į prezidentės, teismų bei žiniasklaidos agentūrų svetaines.
Šią popietę programišiai surengė išpuolį prieš Sakartvelo prezidentės Salomės Zurabišvili svetainę, AFP reporteriams sakė prezidentės atstovė. „Įvykį tiria teisėsaugos institucijos“, – sakė Sopho’a Jajanašvili.
Sakartvelo naujienų agentūra „Interpress“ informavo, kad pirmadienį buvo įsilaužta ir į bendrosios kompetencijos teismų interneto svetaines, taip pat į kelių vyriausybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir žiniasklaidos svetaines.
Manoma, kad nuo išpuolio nukentėjo iki 2 000 svetainių.
Kaip teigė „Interpress“ žurnalistai, kibernetinės atakos paveiktose svetainės buvo galima išvysti buvusio Sakartvelo prezidento Michailo Saakašvilio nuotrauką su užrašu „Aš dar grįšiu!“. Šiuo metu M. Saakašvilis gyvena Ukrainoje, į kurią pasitraukė po 2013 metų, kai baigėsi antroji jo kadencija.
Vakarietiškų pažiūrų buvęs lyderis Tbilisyje yra ieškomas ir kaltinamas piktnaudžiavimu galia, nors pats šiuos kaltinimus neigia.
Po to, kai M. Saakašvilio partija 2012 metais vykusiuose parlamento rinkimuose pralaimėjo šiuo metu valdančiai partijai „Sakartvelo svajonė“, nemažai aukšto lygio M. Saakašvilio administracijos pareigūnų buvo įkalinti.
Opozicijos partijos ir Sakartvelo sąjungininkės Vakarų valstybės pasmerkė šį persekiojimą ir pavadino politine raganų medžiokle.
Bulgarija Jungtinėms Valstijoms išdavė rusą programišių, JAV teismo kaltinamą suorganizavus sudėtingą įsilaužimo schemą į JAV, informuoja AFP.
Rusijos ambasada Vašingtone paskelbė, kad Jungtinių Valstijų prašymas išduoti Aleksandrą Žukovą buvo patenkintas, – jo ekstradicija į JAV įvyko sausio 18 d., ir šiuo metu jis laikomas viename Bruklino kalėjimų Niujorke.
Pasak ambasados, su suimtuoju netrukus susitiks Rusijos generalinio konsulato Niujorke darbuotojai.
A. Žukovas yra vienas iš aštuonių asmenų, daugiausiai rusų, kurie praėjusių metų lapkritį buvo apkaltinti kūrę netikras reklamos peržiūrų schemas, naudodamiesi nuotoliniais duomenų centrais ir kenksminga programine įranga apkrėstais kompiuteriais.
Dėl jų veiksmų verslas patyrė dešimtis milijonų JAV dolerių nuostolių, teigiama kaltinamajame akte.
A. Žukovo grupė kaltinama sukūrusi dvi schemas 2014 ir 2015 m. Pirmosios, pramintos „Methbot“, metu buvo išsinuomoti serveriai ir imituojama reklamas interneto tinklapiuose peržiūrinčių žmonių veikla. Pasak JAV prokurorų, įmonės buvo apgautos ir dėl netikrų reklamos peržiūrų priverstos išmokėti 7 mln. JAV dolerių (6,16 mln. eurų).
Antroje schemoje du grupės nariai valdė netikrų reklamų tinklą per 1,7 mln. apkrėstų kompiuterių ir imitavo milijardus reklamų peržiūrų, tai įmonėms kainavo 29 mln. JAV dolerių.
Iš Sankt Peterburgo kilęs A. Žukovas tarp programišių žinomas Nastra slapyvardžiu. 2018 m. lapkritį jis buvo suimtas Bulgarijoje, kur gyveno nuo 2010 m.
Laikraštis „Kommersant“ rašė, kad A. Žukovas iš netikrų reklamų peržiūrų uždirbdavo 20 000 JAV dolerių per mėnesį, tačiau jo veikla išaiškėjo po konflikto su klientu iš JAV.
Šeštadienį buvo įsilaužta į populiarų Latvijos socialinį tinklapį – jame patalpinta prorusiška žinutė. Tą pačią dieną Latvijoje renkamas parlamentas, o rinkimus gali laimėti prorusiška populistų partija „Santarvė“, praneša AFP.
Interneto tinklapio draugiem.lv, kaimyninėse šalyse žinomo kaip frype.com, lankytojus pasitiko užrašas „Draugai latviai, tai taikoma jums – Rusijos sienos neturi pabaigos.“
„Rusų pasaulis gali ir privalo suvienyti visus kam brangi rusų kalba ir kultūra kur jie begyventų – Rusijoje, ar už jos ribų. Dažniau vartokite šį žodžių junginį – rusų pasaulis“, – sakoma įsilaužėlių patalpintoje žinutėje.
Ši žinutė primena ir kitus Kremliui palankius šūkius, pavyzdžiui, – „Rusija baigiasi ten, kur ji nori“ arba „Rusija pati renkasi, su kokiomis valstybėmis ir kada ribotis“.
Be to, tinklapyje buvo patalpintos nuotraukos, kuriose matomi Rusijos kariai žaliomis uniformomis be skiriamųjų ženklų Krymo aneksijos metu, taip pat Rusijos tankai per karinį paradą Maskvoje ir besišypsantis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Vilniaus apskrities VPK viršininko pavaduotojas Mindaugas Morkevičius ir prokurorė Edita Ignatavičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Bendras Generalinės prokuratūros ir Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos pranešimas
Po itin sudėtingo tyrimo, sėkmingai bendradarbiaujant Lietuvos, užsienio institucijų ir tarptautinių organizacijų pareigūnams, išaiškinta ir sustabdyta išskirtinio masto tarptautinio nusikalstamo susivienijimo, veikla.
Keletą metų, laikantis ypatingo konfidencialumo sąlygų, buvo renkami duomenys, kurie leidžia pagrįstai įtarti, kad šio susivienijimo nariai, kurių dauguma yra Lietuvos piliečiai, specializavosi vadinamojo „kardingo”, įsilaužimų į banko sąskaitas, BOTNET naudojimo srityje, taip pat vykdė nusikaltimus, susijusius su mokesčių slėpimu, pinigų plovimu, stambaus masto nusikalstamu būdu Vokietijos ir kitų Vakarų Europos šalių elektroninėse parduotuvėse įgytų prekių persiuntimu realizacijai į trečiąsias šalis ir kitų nusikaltimų darymu.
Lietuvoje įtarimai pareikšti 58 asmenims. Šį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius, tyrimą atlieka Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos tyrėjai. Tyrimas keletą metų vyko sudarius specialią Lietuvos bei Vokietijos pareigūnų jungtinę tyrimo grupę bei dalyvaujant tarptautinių organizacijų Eurojustas ir Europolas pareigūnams.
Pareigūnų surinkti duomenys atskleidžia, kad šiame nusikalstamame susivienijime buvo palaikoma griežta hierarchija ir vaidmenų pasiskirstymas. Viena susivienijimo narių grupė buvo atsakinga už vertingų prekių įgijimą elektroninėse parduotuvėse naudojant vogtus kreditinių kortelių duomenis. Dažniausiai nukentėdavo Vokietijos elektroninės parduotuvės.
Kita grupė buvo atsakinga už vadinamųjų „dropų“ arba kitaip „siuntinių agentų“ verbavimą ir kontakto su jais palaikymą. „Siuntinių agentų“ vardu buvo persiunčiamos elektroninėse parduotuvėse nusikalstamu būdu įgytos prekės. Šie asmenys privalėjo persiųsti prekes toliau, jau į Rytų Europos šalis. „Siuntinių agentų“ darbą kontroliavę nusikalstamo susivienijimo nariai stengėsi juos įtikinti, kad šis darbas yra legalus ir netgi gana pelningas, tačiau maždaug po mėnesio visi kontaktai su „siuntinių agentais“ būdavo nutraukiami ir jokių pinigų jie negaudavo. Susivienijimo nariai per tą laiką jau būdavo užverbavę naujus „siuntinių agentus“.
Trečia nusikalstamo susivienijimo narių grupė buvo atsakinga už nusikalstamu būdu įgytų prekių priėmimą Rytų Europoje ir šių prekių realizavimą. Iš realizacijos gautas pelnas elektroninių pinigų ir kriptovaliutos pavidalu buvo persiunčiamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriui, kuris paskirstydavo uždirbtus pinigus tarp kitų nusikalstamo susivienijimo narių. Atlygis priklausydavo nuo asmens pareigų susivienijime ir darbo produktyvumo.
Ikiteisminį tyrimą atliekantys Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos tyrėjai nustatė, kad nusikalstamo susivienijimo nariai, gyvendami skirtingose valstybėse, kontaktuodavo su organizatoriumi bei tarpusavyje internetu, laikydamiesi itin griežtų konspiracijos reikalavimų. Specialias duomenų bazes administravęs šio susivienijimo organizatorius reikalaudavo, kad kiekvienas jo narys tokioje duomenų bazėje nuolat talpintų tam tikras ataskaitas apie atliktus darbus ir kiti į nusikalstamą schemą įtraukti asmenys galėtų matyti visą neteisėtai įgytų prekių judėjimo grandinę.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pagrindinis prekių kiekis iš Vokietijos elektroninių parduotuvių (jos buvo pats populiariausias nusikaltėlių taikinys) keliavo į Rusiją, Ukrainą ir Baltijos šalis. Už prekių realizaciją atsakingi nusikalstamo susivienijimo nariai paprastai turėdavo ne tik sandėlius, bet ir savo elektronines parduotuves, per kurias lengvai realizuodavo prekes žymiai mažesne kaina negu Vakaruose. Populiariausios iš jų: naujausi išmanieji telefonai, kompiuteriai, navigacijos, televizoriai, dulkių siurbliai, garsių prekinių ženklų drabužiai.
2015 metais tarp Lietuvos ir Vokietijos teisėsaugos institucijų buvo pasirašyta sutartis dėl Jungtinės tyrimo grupės (JTG) sudarymo. Tai ženkliai supaprastino ir pagreitino aktualios informacijos apsikeitimo procedūrą tarp abiejų šalių policijos pareigūnų ir prokuratūros atstovų.
Tyrimo metu buvo nustatyta daugiau nei 35 000 sukčiavimo internetu atvejų, kurie nuo 2012 metų buvo įvykdyti šio tarptautinio nusikalstamo susivienijimo narių. Turimi duomenys leidžia manyti, kad šio nusikalstamo susivienijimo padaryta žala gali siekti apie 18 milijonų eurų.
2018 m. birželio mėnesį Kipre, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Šveicarijoje, Ukrainoje ir Jungtinėje Karalystėje buvo įvykdyta didelio masto tarptautinė operaciją. Jos metu Kipre sulaikytas šio nusikalstamo susivienijimo organizatorius, turintis Rusijos Federacijos pilietybę, o kitose šalyse – pagrindiniai susivienijimo nariai. Operacija, padedant Europolui ir Eurojustui, buvo organizuota Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnų kartu su kolegomis iš Saksonijos žemės Kriminalinių tyrimų biuro.
Eurojusto atstovai reikšmingai prisidėjo prie tyrimo koordinuodami ikiteisminio tyrimo veiksmus tarp įvairių užsienio valstybių prokurorų, policijos pareigūnų, surengė penkis koordinacinius pasitarimus dėl bendrų tyrimo veiksmų bei padėjo įsteigti jungtinę tyrimo grupę.
Europolo pareigūnai buvo atsakingi už apsikeitimą informacija tarp tyrime dalyvaujančių šalių ir vykdė didžiulės apimties duomenų bei kitos informacijos analizę. Tai padėjo surinkti reikšmingus duomenis apie pagrindinius įtariamuosius ir susieti visų dalyvaujančių šalių tyrimus.
Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai ne tik dalyvavo sulaikymo operacijose Kipre ir Jungtinėje Karalystėje, tačiau ir kruopščiai suplanavo ir realizavo tris operacijos etapus Lietuvoje.
Pirmasis iš jų įvyko 2017 metų spalio 10-13 dienomis. Tuo metu Lietuvos policijos pareigūnai kartu su Vokietijos policijos pareigūnais, dalyvaujant Europolo atstovui atliko vienuolika kratų Kaune, Vilniuje ir Visagine. Jų metu buvo sulaikyti penki įtariamieji. Po šių asmenų sulaikymų, vėliau buvo sulaikyti ir kiti, nusikalstamo susivienijimo hierarchijoje žemiau stovintys, susivienijimo nariai.
Antrasis operacijos etapas Lietuvoje įvyko 2018 metų birželio 12-13 dienomis. Tuo metu Lietuvos pareigūnai Visagine sulaikė nusikalstamo susivienijimo narį, atsakingą už grupuotės pinigų plovimą. Jo naudotose patalpose buvo atliktos 3 kratos. Tuo pačiu metu kiti Lietuvos policijos pareigūnai dalyvavo nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus sulaikymo operacijoje Kipre. Tai – pagrindinė operacijos fazė. Jos metu sulaikymai taip pat vyko ir daugelyje kitų šalių. Veiksmams koordinuoti Europole buvo įsteigtas operatyvinis štabas, kuriame dalyvavo ir Lietuvos policijos atstovai.
2018 metų birželio 26-28 dienomis įvyko trečiasis operacijos etapas, kurio metu Vilniuje ir įvairiose Didžiosios Britanijos miestuose buvo sulaikyti keturi įtariamieji Lietuvos Respublikos piliečiai, atlikta 10 kratų. Pažymėtina, jog Didžiojoje Britanijoje buvo sulaikytas nusikalstamo susivienijimo narys, kuris vadovavo mūsų šalies piliečių, dirbusių „siuntinių agentais“, tinklui. Šio asmens atžvilgiu buvo paskelbtas Europos arešto orderis, ir jis jau po dviejų savaičių perduotas Lietuvai.
Ikiteisminio tyrimo metu atliekant kratas Lietuvoje buvo rasta ir paimta apie 150 000 eurų, 185 000 JAV dolerių, apribotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį bei kitą turtą Vilniuje ir Kaune.
Tyrimas šiuo metu tęsiamas.
Už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime yra numatytas laisvės atėmimas iki penkiolikos metų.
Už sukčiavimą organizuotoje grupėje yra numatytas laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės, ar jos duomenų panaudojimą, netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimą, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimą ar neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis yra numatytas laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Mackevičienė baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė bylą dėl neteisėto įmonės užgrobimo suklastojus ne vieną dokumentą, apgaule savo naudai įgijus didelės vertės svetimą turtą ir kitų nusikalstamų veikų.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys bei atliktos ekspertizės liudija, kad Šakių rajono gyventojas A. Č., anksčiau buvęs vienos Kauno mieste registruotos įmonės akcininku, tačiau savo akcijas pardavęs, dar 1999-aisiais sumanė planą, kaip įmonę užgrobti ir tapti vienvaldžiu jos šeimininku.
2014 metų rugpjūtį kaltinamasis parengė uždarosios akcinės bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pats ją už teisėtus įmonės akcininkus be jų žinios pasirašė bei patvirtino suklastotu įmonės antspaudu ir taip tapo vienvaldžiu jos šeimininku.
Vėliau naujasis įmonės direktorius bei akcininkas Registrų centrui pateikė suklastotą prašymą registruoti jį juridinių asmenų registre bei kitus dokumentus, nusikalstamu būdu siekdamas teisėtai tapti vienvaldžiu įmonės šeimininku.
Įgyvendinęs savo planą, ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamasis ir toliau klastodamas dokumentus neteisėtai įgijo 30 tūkstančių eurų ir pasikėsino įgyti dar 98 tūkstančius eurų.
Be to, A. Č., būdamas neteisėtu įmonės akcininku ir direktoriumi bei neturėdamas teisės disponuoti bendrovės turtu, siekė parduoti įmonei priklausantį namą ir sklypą už 100 tūkstančių eurų. Pasirašęs preliminariąją poilsio patalpų su žemės sklypu pirkimo–pardavimo sutartį, kaltinamasis gavo 5 tūkstančių eurų avansą, o likusios sumos dėl pradėto ikiteisminio tyrimo gauti nespėjo.
Šakių rajono gyventojas taip pat kaltinamas ir vagyste bei turto sunaikinimu. Mat, iš Klaipėdos rajone esančio ir įmonei priklausančio namo, kaip įtariama, pagrobė pinigų ir įvairių daiktų: rankinę elektrinę žoliapjovę, elektrinę augalų karpymo mašiną, televizorių, mikrobangų krosnelę, lėkščių, puodų, žvejybos įrangą ir kitų buities prietaisų. Iš viso vienam iš teisėtų įmonės akcininkų buvo padaryta daugiau nei 40 tūkstančių eurų turtinė žala.
Yla iš maišo lįsti pradėjo tuomet, kai vienas iš teisėtų įmonės akcininkų pastebėjo, kad įmonės sąskaitoje nebegali atlikti bankinių operacijų. Vyras išsiaiškino, kad nebėra įmonės akcininkas, o įmonė valdoma kito asmens. Negana to, jis gavo registruotą laišką, kuriame teigiama, kad naujajam įmonės šeimininkui yra skolingas 98 tūkstančius eurų. Signalų, kad kažkas užgrobė jam ir dar vienam akcininkui priklausančią įmonę, buvo ir daugiau, todėl nukentėjusysis kreipėsi į teisėsaugą.
„Nors nusikaltimai buvo daromi 2014 metais, tačiau džiugu, kad didžiulio darbo drauge su Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnais dėka šie nusikaltimai buvo išaiškinti. Kaltinamasis, teisėsaugai suabejojus jo kaip įmonės akcininko tikrumu, nė nedvejodamas drąsiai nuolat pateikdavo suklastotus dokumentus. Taip net buvo nutrauktas 2014 m. rugsėjį jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl įsilaužimo.
Tačiau pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl suklastotų dokumentų, kaltinamajam galiausiai buvo užkirstas kelias tolimesnėms nusikalstamoms veikoms“, – teigė Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Mackevičienė, vadovavusi šiam ikiteisminiam tyrimui.
A. Č. kaltinamas iš viso devynių nusikalstamų veikų įvykdymu. Jis bus teisiamas už dokumentų ir antspaudo klastojimą, sukčiavimus, vagystę ir turto sunaikinimą.
Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ignė Rotautaitė (Klaipėda).
„Turima žinių, kad JAV žvalgybos tarnybos atidžiai stebi Rusijos tinklaraščius ir kitokią internete skelbiamą informaciją, ieškodama bet kokių požymių, jog Maskvos hakeriai slapta užvaldė pagrindinę dalį Hilari Klinton elektroninių laiškų, pagrobtų iš jos privataus elektroninio pašto serverio, ir rengiasi juos išspausdinti“, – praneša savo privačioje skiltyje Inside the Ring leidinyje „The Washington Times“ žurnalistas Bilas Gercas.
JAV prezidento posto siekianti Hilary Klinton, pagrindinė Donaldo Trampo konkurentė.
Neįvardytas JAV Valstybės departamento valdininkas pranešė, kad visą Hilari Klinton serverio turinį tikriausiai užvaldė mažiausiai trijų šalių (Rusijos, Kinijos ir Izraelio) vyriausybės.
Laikraštis primena, kad Rusijos žvalgyba įtariama surengus atakas, per kurias buvo gauta informacija iš JAV Demokratų partijos Nacionalinio komiteto tinklų.
„Praėjusią savaitę iškilo aikštėn, kad Rusijos hakeriai taip pat pažeidė labdaros organizacijos Bill, Hillary and Chelsea Clinton Foundation kompiuterinių tinklų saugumą“, – sakoma straipsnyje.
„Galimas Rusijos motyvas publikuoti visus elektroninius laiškus – noras pakirsti JAV teisingumo ministerijos įtaką tiriant FTB vykdomą elektroninio pašto privataus serverio istoriją. Pasak FTB šaltinių, dabar tyrimas išplito: aiškinamasi, ar serveris buvo nederamai naudojamas Clinton Foundation turtui gausinti“, – sakoma straipsnyje.
„Galimas dalykas, Vladimiras Putinas mano, kad išspausdinta dalis elektroniniuose laiškuose esančios labai slaptos informacijos gali būti panaudota prieš ponią Klinton, siekiant paveikti prezidento rinkimus JAV. Arba Putinas gali pasinaudoti priėjimu prie elektroninių laiškų šantažui, jeigu lapkritį ponia Klinton laimėtų rinkimus“, – sakoma straipsnyje.
Hilary Klinton laiškai.
Kai kurie Amerikos žvalgai įtaria, kad Putinas, galimas dalykas, panaudos panašią taktiką prieš Vokietijos kanclerę Angelą Merkel.
Gercas neatmeta galimybės, kad Putinas bandys paveikti rinkimus būtent Donaldo Trampo naudai.
Didžiosios Britanijos žvalgybos tarnybos, kartu MI 6 ir MI 5, kaip pranešama, uždraudė naudoti kompiuterius, pagamintus Kinijos Lenovo kompanijos, būgštaudamos, kad tos mašinos gana pažeidžiamos įsilaužimams, rašo Independent.
MI 5 ir Didžiosios Britanijos Vyriausybinio ryšio centro atliktas testavimas aptiko Lenovo pagamintų elektroninių kompiuterių schemoje modifikacijas, leidžiančias prieiti prie šių įrenginių be savininkų žinios.
