Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinšas stojo ginti Vokietijos nuo JAV kritikos dėl jos išlaidų gynybai. Vertinant Vokietijos karinį biudžetą, visad būtina atsižvelgti ir į šalies istoriją, pareiškė K. Karinšas lankydamasis Vašingtone.
 
„Vokiečiai užaugo su didžiuliu kaltės jausmu – su kalte, kad sukėlė du pasaulinius karus. Ir ši kaltė susijusi su visišku priešiškumu karinei galiai“, – kalbėjo Latvijos premjeras idėjų kalvėje „Atlanto Taryba“. Nors Vokietijoje „šie istoriniai prisiminimai ir slopsta“, jie ir toliau yra „daug aktyvesni“ nei kitose šalyse – ypač dabartinių politikų galvose.
 
Anot K. Karinšo, akiračio negalima susiaurinti vien tik iki karinių išlaidų. „Vokietija be proto daug pinigų skiria paramai vystymuisi. Vokiečiai tikrai nėra nusiteikę neleisti pinigų“, – pabrėžė Latvijos vyriausybės vadovas, kuris pats yra gimęs JAV.
 
Pastaruoju metu NATO partnerių išlaidos gynybai apskritai augo: 2019-aisiais Aljanso partnerių europiečių ir Kanados išlaidos gynybai, pirmaisiais vertinimais, augs 3,9 proc. Tai bus jau penkti metai iš eilės, kai jos didės. Vokietijos vyriausybė neseniai informavo NATO, kad didins savo karinį biudžetą labiausiai per pastaruosius dešimtmečius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.16; 16:33
 

Lietuvoje viešintis daugiametis vokiečių Bundestago gynybos komiteto narys, buvęs NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentas dr. Karlas A. Lamersas susitikimo su Lietuvos gynybos bei užsienio politikos ekspertais metu pasveikino naujai išrinktą valstybės vadovą bei į Europos Parlamentą deleguojamus politikus ir, kalbėdamas apie NATO svarbą Lietuvai ir visai Europai, teigė, kad Vokietija, pasak jo, turi rasti kompromisą valstybės viduje ir padidinti gynybai skiriamas išlaidas.
 
Mykolo Romerio universitete vykusio susitikimo pradžioje dr. K. Lamersas pasveikino naujai išrinktą Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą ir, palinkėjęs jam sėkmės, pridūrė, kad abu kandidatai į prezidentus buvo, anot jo, kompetentingi.
 
„Jie abu yra (…) europiečiai su puikiomis ekspertinėmis žiniomis, tad belieka pasveikinti G. Nausėda bei palinkėti jam sėkmės, ypač užsienio politikoje“, – sakė dr. K. Lamersas.
 
Vienas iš svarbiausių NATO šalių narių uždavinių, anot jo, yra gynybos išlaidų didinimas. Pasak Bundestago gynybos komiteto nario, Vokietija taip pat privalo sekti Lietuvos pavyzdžiu ir, radusi šalies viduje kompromisą, išlaidas, skirtas gynybai, didinti bent iki 1,5 proc. nuo šalies BVP.
 
Pasak dr. K. Lamerso, rimtas NATO šalių požiūris į saugumą yra paskatinimas jaunimui geriau suprasti esamą geopolitinę  situaciją.
 
„Jauni žmonės turi suprasti taikos svarbą konstruojant ateitį”, – teigė jis.
Daugiametis vokiečių Bundestago gynybos komiteto narys, buvęs NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentas dr. K. Lamersas, viešėdamas Lietuvoje, gegužės 28 d. sukvietė Lietuvos gynybos bei užsienio politikos ekspertus į susitikimą Mykolo Romerio universitete, kurio tema buvo „NATO ruošiasi Londono vadovų susitikimui: ko galima tikėtis?”.
 
Vokietijos 2019 metų numatytos išlaidos gynybai siekia apie 1,2 proc. nuo šalies BVP.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.28; 00:30

Vokietijos kariai Kazlų Rūdos poligone. Vokietijos kariuomenės nuotr.
Vokietija šiais metais gerokai padidino savo gynybos išlaidas, informuoja naujienų agentūra dpa.

Federalinė vyriausybė Berlyne šią savaitę pranešė NATO, kad ji siekia 47,32 mlrd. eurų (beveik 52,9 mlrd. JAV dolerių) išlaidų vertės, agentūrai dpa pranešė šaltiniai. Tai yra 5 mlrd. eurų padidėjimas, palyginti su 2018 metais. Jis sudaro 1,35 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

Išlaidų padidinimas būtų didžiausias nuo Šaltojo karo pabaigos. Jis vyksta Vašingtono kritikos akivaizdoje.

Remiantis dpa informacija, Vokietijos gynybos išlaidos kitąmet turėtų augti iki 49,67 mlrd. eurų, arba 1,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Praėjusių metų gynybos išlaidos sudarė 1,23 proc. BVP.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas kritikavo Berlyną už nepasiektą tikslą NATO narėms, kuris reiškia, kad gynybai jos turi išleisti 2 proc. BVP. Tai atitinka 2014 metais minėtų narių prisiimtą pažadą per dešimtmetį pasiekti šį tikslą.

NATO viršūnių susitikime Briuselyje praėjusių metų vasarą D. Trumpas pagrasino trauktis iš Aljanso, jeigu visos sąjungininkės neskirs gynybai 2 proc. savo BVP.

Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen derybose su savo kolega JAV Patricku Shanahanu praėjusį mėnesį pažadėjo, kad Vokietija padidins savo gynybos išlaidas.

Pasak jos, Vokietija išties gali ir sugebės tai padaryti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.17; 04:30

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
NATO sąjungininkės patvirtino savo įsipareigojimą dėl gynybos išlaidų didinimo. Užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį Vašingtone paskelbė specialų pareiškimą. „Mes pasiekėme reikšmingos pažangos, tačiau mes galime, privalome ir darysime daugiau“, – sakoma čia.

29-ios NATO valstybės konkrečiai dar kartą atnaujino savo pažadą laikytis 2014-aisiais užsibrėžto vadinamojo 2 proc. tikslo. Tiesa, jis ne visų šalių interpretuojamas vienodai. JAV tikinimu, visos Aljanso valstybės tada įsipareigojo vėliausiai 2024 metais skirti gynybai mažiausia 2 proc. savo BVP. Vokietija tuo tarpu teigia, kad nutarime kalbama tik apie siekį judėti 2 proc. kryptimi.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasveikino sprendimą, tačiau pabrėžė, kad tikisi daugiau. „Visos sąjungininkės pažadėjo investuoti daugiau į gynybą ir pagerinti naštos pasidalijimą Aljanse“, – sakė norvegas. Anot jo, šis pažadas duotas ne todėl, kad būtų pradžiugintos JAV, o todėl, kad gyvename vis labiau nesaugiame ir nenuspėjamame pasaulyje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis kritikuoja NATO šalis dėl per mažų gynybai skiriamų lėšų.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.04.05; 08:16

Septynios iš 29 NATO narių 2018 metais pasiekė Aljanso nustatytą išlaidų gynybai tikslą. Tai nemaža pažanga per metus, tačiau greičiausiai nepakankama, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas jaustųsi patenkintas. 

JAV vadovas ne kartą koneveikė NATO priklausančias Europos šalis už tai, kad šios skiria nepakankamai lėšų kolektyvinei Aljanso gynybai. D. Trumpas nuolat kritikavo NATO, teigdamas, kad JAV į Aljanso biudžetą įmoka žymiai daugiau nei kitos šalys. 

Be JAV, 2018 metais dar šešios šalys pasiekė tikslą skirti gynybai 2 proc. BVP. Tai Didžioji Britanija, Estija, Graikija, Latvija, Lietuva ir Lenkija. 

Nors NATO narės pasižadėjo bandyti iki 2024 metų pasiekti išlaidų gynybai tikslą, didžiosios dalies narių nesugebėjimas nors kiek priartėti prie tikslo supykdė D. Trumpą. Kaip pranešama, jis net buvo užsiminęs apie JAV pasitraukimo iš Aljanso galimybę. 

Ypač daug D. Trumpo kritikos sulaukė Vokietija. Nors Vokietijos išlaidos gynybai padidėjo nuo 45 mlrd. dolerių iki 50 mlrd. dolerių, šalis yra dar toli nuo nustatyto tikslo. Ji gynybai skyrė 1,23 proc. BVP.

Neringa Šarmavičiūtė (ELTA)
 
2019.03.15; 00:05

Latvijos Saeimos gynybos, vidaus reikalų ir korupcijos prevencijos komisija trečiadienį svarstė Gynybos ministerijos 2019 m. biudžeto projektą. Planuojama, kad šiemet kariuomenės išlaidos sieks 637 mln. eurų – 60,3 mln. eurų (10,5 proc.) daugiau nei pernai, o papildomos lėšos bus skirtos tiek NATO pajėgų išlaikymui, tiek ir karių atlyginimų didinimui, skelbia lsm.lv.

Komisijos posėdyje svarbiausius išlaidų gynybai aspektus įvardijo Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas. Pasak jo, didinti gynybos finansavimą būtina dėl jau vystomų projektų tęstinumo.

„Mes turime numatę 637 mln. eurų 2019 m. gynybos biudžetą. Tai reiškia, kad mūsų biudžetas, palyginti su praeitais metais, paaugo 60,3 mln. eurų. Kitiems, 2020 m., mes planuojame biudžetą didinti iki mažiausiai 653 mln. eurų. Čia norėčiau sulaukti daugiau palaikymo dėl kelių konkrečių priežasčių“, – sakė A. Pabrikas.

„Kur keliaus tie papildomi 60 milijonų? Yra 9 pagrindinės pozicijos. Didžiausia jų – 15,3 mln. – suplanuota karių skaičiaus didinimui ir atlyginimų nacionalinėse karinėse pajėgose didinimui. Iškart po to – kovinių NATO grupių palaikymas ir tarptautinių pratybų užtikrinimas. Tam numatyta 9,4 mln. eurų. Taip pat numatyti įvairūs karinių pajėgų vystymo projektai ir jų palaikymas, nes tam reikia rimtų išteklių – beveik 11 mln. eurų“, – tęsė Latvijos gynybos ministras.

Atsakydamas į Saeimos narių klausimus, A. Pabrikas pažymėjo, kad jau 2020-aisiais Latvijos kariuomenės biudžetas gali viršyti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kadangi Gynybos ministerija yra pasiryžusi sukurti „saugumo pagalvę“ tam atvejui, jei BVP ateityje sumažėtų.

„Dėl BVP pokyčių yra vienas dalykas, kuriam reikės tiek komisijos, tiek ir viso parlamento bei vyriausybės palaikymo. Manau, kad mums reikalinga kokia nors „saugumo pagalvė“. Tai reiškia, kad jau nuo 2020 m. mums būtina užsitikrinti 2 proc. BVP viršijantį gynybos biudžetą – taip pat pareigūnai svarsto ir Estijoje, ir kitose valstybėse. Tai reikalinga, kad galėtume jaustis tvirtai, jei įvyktų tam tikra BVP amortizacija. Manau, kad ši suma nebus pernelyg didelė, nes tokia nedidelė amortizacija mums bus labai reikalinga, juk šį klausimą mums užduoda ir tarptautiniu lygmeniu“, – Saeimos komisijos posėdyje kalbėjo Latvijos gynybos ministras A. Pabrikas.

Darius Mikutavičius (ELTA)
 
2019.03.14; 05:00

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pasiūlė ateityje surengti derybas su Kinijos ir Rusijos lyderiais, kuriomis siektų nutraukti „didžiules ir nekontroliuojamas ginklavimosi varžybas“.

„Šiemet JAV išleido 716 mlrd. JAV dolerių. Beprotiška!“ – tviteryje rašė prezidentas.

„Esu tikras, kad kada nors ateityje prezidentas Xi (Jinpingas) ir aš kartu su Rusijos prezidentu (Vladimiru) Putinu pradėsime kalbėtis apie reikšmingą sustabdymą to, kas virto didžiulėmis ir nekontroliuojamomis ginklavimosi varžybomis“, – pridūrė D. Trumpas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.04; 09:20

Česlovas Iškauskas, komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

www.iskauskas.lt

Vienu požiūriu vis garsiau skambanti iniciatyva sukurti ES ginkluotąsias pajėgas filosofo Vytauto Radžvilo įvertinta tiksliai: Merkel ir Macrono pasiūlymas naudingas Putinui. Kodėl? Sena jo svajonė supriešinti JAV ir Europą pildosi.

Ši idėja nėra nauja. Diskusijos pagyvėjo tuomet, kai 2003 m. Briuselyje priimtas sprendimas dislokuoti ES policijos pajėgas Balkanų šalyse, tiksliau – tvarkai Makedonijoje palaikyti, perimant šias funkcijas iš NATO taikdarių (EUROFOR), nebuvo labai vykęs. Regione, ypač pasienyje su Albanija ir Kosovu, siautėjo nusikalstamos grupuotės, kurias, kaip buvo įtariama, inspiravo Serbija.

Kelių šimtų Europos policininkų kontingentas nesusidorojo su padėtimi šiose buvusiose Jugoslavijos respublikose, be to, strigo koordinacija su NATO misija, tad gimė idėja kurti savas ginkluotąsias pajėgas. 2015 m. kovą, kaip rašė politologas Vadimas Volovojus, Europos Komisijos pirmininkas J. C. Junckeris „tiesiog susprogdino eterį savo pasiūlymu sukurti ES kariuomenę“.

„Vieninga Europos armija parodytų pasauliui, kad tarp ES šalių daugiau nebus karo. Tokia armija taip pat padėtų mums suformuoti bendrą užsienio ir saugumo politiką ir leistų Europai prisiimti atsakomybę už tai, kas vyksta pasaulyje. Su savo armija Europa galėtų užtikrinčiau reaguoti į grėsmes taikai ES narėse arba kaimyninėse valstybėse. Bendra Europos armija pasiųstų aiškią žinią Rusijai, kad mes rimtai pasiruošę ginti savo europines vertybes“, – tada pareiškė EK vadovas.

JAV prezidentas Donaldas Trampas su žmoma. EPA – ELTA nuotr.

NATO tam neprieštaravo. Tuo pat metu šviesą išvydo Europos politikos studijų centro paruošta ataskaita „Daugiau vienybės Europos gynyboje“, kurios rengimo vadovu buvo ne kas kitas, o pats Javieras Solana – buvęs NATO generalinis sekretorius bei ES Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai. Šiame dokumente, be kita ko, rašoma, kad Europa turi turėti „politinę ir karinę galimybę autonomiškai vykdyti intervencines operacijas už ES ribų“, o plėtoti europinę gynybinę integraciją gali „vienodai mąstančių šalių grupė“.

Įdomu, kad pirmoji šiai idėjai pritarė Vokietija, ilgai po kapituliacijos 1945 m. neturėjusi teisės savo ribotas ginkluotąsias pajėgas naudoti už valstybės sienų. Paskui tam pritarė Prancūzija. Buvo manoma, kad B. Obama pritars šiam pasiūlymui, nes, kaip rašė „US News“, ES kariuomenė galės apginti ne NATO narius Europoje, o, be to, europiečiai pagaliau pradės patys mokėti už savo saugumą.

Tada idėją palaikė Suomija, net ES nepriklausanti Turkija, kuri pažadėjo Europos kariuomenei duoti 60 tūkstančius karių (bėda tik ta, kaip rašo V. Volovojus, kad vokiečiai ir prancūzai priešinasi turkų narystei ES). Palankiai pasiūlymą įvertino Austrija ir Švedija.

Rusijai aneksavus Krymą, kilus karui Ukrainoje, išsiplėtus migrantų antplūdžiui į Europos šalis, „Union Europa Forces“ (UEF) idėja įgavo pagreitį. Europietiškų ginkluotųjų pajėgų kūrimo sumanymas buvo aptartas 2016 m. rugpjūtį vykusiame Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos lyderių uždarame susitikime italų lėktuvnešyje „Garibaldi“ prie Ventotene salos. Britams traukiantis iš ES, italai, kuriems ypač aktuali pabėgėlių problema, finansai ir šlyjanti ekonomika, tampa geri idėjos bendraautoriai.

Ar Europa neišbarstys savo saugumo ir gerbūvio? Slaptai.lt nuotr.

Vienu pirmųjų rimtesnių idėjos realizavimo momentų tapo Europos parlamento 2017 metų vasarį priimta rezoliucija Europos Sąjungoje įsteigti vieningą kariuomenę. Motyvas aiškus: vieningos Europos ginkluotosios pajėgos gali kainuoti ES šalims pigiau, nei gynybos išlaidų didinimas iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto, kaip to nuosekliai reikalauja naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Dar 2010 m. „Respublikos“ diskusijų platformoje svarstėme, kuo Lietuvai būtų naudingas naujas ES jėgos mechanizmas. Jau kuris laikas Briuseliui nepakanka priemonių, kuriomis galima būtų kontroliuoti tai, kas dedasi ES valstybėse narėse. Mat ekonominiai ir politiniai svertai ne visuomet veikia taip, kaip norėtųsi.

“Šiuo metu mechanizmai, kuriais Briuselis gali priversti atskiras ES valstybes nares imtis susitvarkyti savo darže, nėra labai patikimi. O netvarka atskirose valstybėse kenkia visai Sąjungai, – kalbėjo šių eilučių autorius. – Be abejo, kariuomenė sustiprintų ES įtaką. Tikėtina, kad ji galėtų atlikti savotišką įbauginimo funkciją, tarkime, prieš nepaklusnias ar nenorinčias susitvarkyti Bendrijos nares”.

Amerikos kariai Arkikatedros aikštėje Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Bet kaip ir NATO, Europos armija negalėtų kištis į jos narių vidaus reikalus. „Tai tik dar labiau padidintų piliečių nepasitenkinimą savo šalies valdžia ir ES”, – tada pritarė V. Volovojus. „Veikiausiai tai labiau būtų savotiškos policijos funkcijos, panašios į tas, kurias ES šiuo metu atlieka Kosove. Pavyzdžiui, viešosios tvarkos palaikymas, karių rengimas, vietinių pareigūnų mokymas. Tokiu atveju ES kariuomenė skirtųsi nuo Aljanso funkcijų”, – anuomet svarstė diskusijos dalyviai.

Iš tiesų, idėja rizikinga, dėl jos apsispręsti bus nelengva. Juo labiau, kad ES atotrūkis nuo JAV pastaruoju metu didėja. D. Trampas daug pastangų deda vengdamas Rusijos ir Kinijos keliamų grėsmių, o JAV karinė galia, kaip pastebi laikraštis „The New York Times“, nagrinėjantis 90 puslapių Kongreso komisijos parengtą pranešimą „Dėl nacionalinės gynybos strategijos“, tolydžio mažėja. Komisija rekomenduoja 3-5 proc. virš infliacijos tempų kasmet didinti JAV karinį biudžetą, kad, be kita ko, augtų NATO karinis dalyvavimas aljanso Rytų flange ir Baltijos šalyse.   

Bet štai D. Trumpas kalba kitaip. Jis sukritikavo E. Macrono pasiūlymą kurti vieningas Europos ginkluotąsias pajėgas – „realią Europos armiją“, kad „apsisaugotume nuo Kinijos, Rusijos ir netgi Jungtinių Valstijų“. Amerikos vadovui ypač nepatiko mintis, kad Europai kada nors gali tekti gintis ir nuo Amerikos. D. Trumpas savo „Twiterio“ paskyroje idėją pavadino „labai įžeidžiama“. Gi Prancūzijos lyderis tai pavadino „tviterio tauškalais“.

Vilniečiai – drauge su svarbiausios Lietuvos partnerės kariais – amerikiečiais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kol kas neaišku, kokia Lietuvos pozicija šiuo klausimu. Rusijos naujienų agentūra „Sputnik“ išplatino pranešimą, esą D. Grybauskaitė paragino E. Macroną „priešintis ordoms iš Rytų“. Žinoma, sunku įtarti, kad Lietuva, pritardama UEF idėjai, sutinka būti įtraukta, kaip V. Radžvilas rašo, į Merkel-Putino paktą, panašų į Miuncheno sąmokslą, kad ji dėl to grįžtų į Rusijos įtakos sferą. Jos pasirinkimas, kaip ir prieškarių, labai ribotas…

Užtat stebina tai, kad V. Putinas nedvejodamas pritarė Europos armijos kūrimui. A. Merkel paaiškino, kad UEF „parodytų pasauliui, jog karas Europoje neįmanomas“. Kitaip tariant, bet kokioms Rusijos pastangoms įžiebti ir išplėsti konfliktą Senajame žemyne būtų užkirstas kelias. Maskvos išskaičiavimas čia aiškus: JAV ir ES supriešinimas po „Brexit“ lūžio ir pabėgėlių invazijos, naudingas V. Putinui, siekiančiam suskaldyti ir taip traškančią Bendrijos vienybę bei pakirsti NATO slinktį link vakarinių Rusijos sienų. Kitaip sakant, Vakarų galios sumažėjimas pačių Vakarų rankomis…

Kur du pešasi – trečias laimi. Lietuva bet kuriuo atveju ketina stoti pralaimėjusių pusėn. Ar iš tiesų kartojasi 1938-ųjų situacija?

2018.11.15; 13:25

D. Trumpas ir E. Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Paryžiuje su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu susitikęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV nori matyti stiprią Europą ir yra pasiryžusi padėti savo sąjungininkams, tačiau pabrėžė, kad Europa privalo elgtis garbingai dalijantis gynybos išlaidas, praneša „Reuters“.

„Mes norime stiprios Europos – tai mums labai svarbu. Abi puses domina bet koks būdas, padėsiantis tai pasiekti geriausiai ir efektyviausiai“, – JAV prezidentas sakė susitikimo metu.

D. Trumpas patikino Prancūzijos prezidentą, kad JAV nori padėti Europai, tačiau pridėjo, kad šiuo metu gynybos išlaidų našta daugiausiai tenka JAV.

Prancūzijos lyderis sakė pritariąs D. Trumpo pozicijai, kad Europa turėtų daugiau prisidėti prie NATO pajėgumų finansavimo. E. Macronas mano, kad jo pasiūlymai dėl Europos gynybos visiškai atitinka šiuos poreikius.

Per valandą trukusį susitikimą abiejų šalių vadovai taip pat aptarė konfliktus Sirijoje ir Jemene, Irano situaciją, klimato kaitą ir prekybą.

JAV prezidentas sušvelnino savo poziciją dėl tarifų Europos Sąjungoje pagamintiems automobiliams. Taip pat aptarta galimybė atšaukti muito tarifus iš ES importuojamam aliuminiui ir plienui. Pasak D. Trumpo, derybos juda į priekį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.11; 07:53

Marius Laurinavičius. Slaptai.lt fotografija

Ne kartą premjerą Saulių Skvernelį dėl Lietuvos nacionalinio saugumo neatitinkančios retorikos kritikavęs ekspertas vėl stebisi Vyriausybės vadovo pareiškimais.

Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius, komentuodamas premjero pasisakymą, kad valdančiųjų iniciatyvoje partijų finansavimo didinimą susieti su išlaidų gynybai didinimu, nėra nieko blogo, klausia – ar premjeras taip elgiasi sąmoningai, ar iš visiško nesupratimo.

Pasak jo, tikrą audrą Seime sukėlusi „valstiečių“ iniciatyva ir premjero išsakytas teigiamas valdančiųjų sumanymo vertinimas iš esmės atitinka Kremliaus interesus – diskredituoti Lietuvos išlaidų didinimą gynybai.

„Pirmiausia mes turime suprasti, su kuo mes susiduriame. Mes susiduriame su priešiška Rusijos veikla ir viena iš pagrindinių krypčių, nekalbant apie visas karines grėsmes, į kurias nukreipta Kremliaus veikla, yra Lietuvos gynybos finansavimas. Tą gynybos finansavimą yra norima diskredituoti kaip tokį, kad jo visiškai nereikia, norima diskredituoti jo organizavimo būdus ir visa kitą, ką įmanoma padaryti“, – Eltai aiškino Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas.

Pasak jo, premjero pareikštas „valdančiųjų“ sumanymo vertinimas iš esmės atitinka Kremliaus interesus. Todėl, samprotavo M. Laurinavičius, kyla klausimas, ar premjeras taip elgiasi sąmoningai, ar iš visiško nesupratimo.

„Toks klausimas dėl premjero man yra kilęs ne pirmą kartą. Vieną kartą apie tai viešai kalbėjau. Man buvo kilęs klausimas, ar premjeras Skvernelis sąmoningai, ar iš visiško nesupratimo informacinio karo prieš Lietuvą kontekste viešai kalbėjo, kad tariama Lietuvos propaganda nė kiek nesiskiria nuo Rusijos dezinformacijos ir propagandos. Dabar kyla lygiai toks pat klausimas“, – apibendrino saugumo ekspertas.

Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimo valdantieji lėšas papildomam partijų finansavimui nesėkmingai bandė slėpti po įstatymu, skirtu papildomai skolintis gynybai, kad skiriamos išlaidos atitiktų 2 proc. nuo BVP įsipareigojimus NATO.

Opozicijai nesiregistravus balsavime ir užsiregistravus tik 63 Seimo nariams pasiūlymas buvo atidėtas.

Šis valdančiųjų pasiūlymas sukėlė milžinišką opozicijos nepasitenkinimą. Opozicijoje esantys politikai valdančiųjų sumanymą vadino skandalingu ir grėsmingu nacionaliniam saugumui.

Nepatenkintas liko ir „valstiečių“ atstovas Vytautas Bakas. Politikas teigė, kad patyrę Seimo nariai rado niekšingą būdą išspręsti savo finansavimo problemas.

Tačiau premjeras S. Skvernelis nebandė atsiriboti nuo valdančiųjų bandymo partijų finansavimo didinimą susieti su išlaidų gynybai didinimu. Jis iniciatyvą įvertino teigiamai, traktuodamas jį kaip techninį dalyką.

„Tai yra techniniai dalykai ir, norint priimti bet kokį sprendimą, jei dar šiemet norima turėti papildomą finansavimą, tai tik toks būdas yra galimas. Kadangi pataisa buvo registruota Seimo narės, Vyriausybė bendru sutarimu pritarė šitai pataisai, kaip ir pataisai dėl NATO“, – ketvirtadienį sakė ministras pirmininkas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.28; 08:04

Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Parlamentinių partijų vadovai savaitę pradės Vyriausybės rūmuose pasirašydami susitarimą, pagal kurį išlaidos gynybai 2030 m. sieks 2,5 proc. nuo BVP. Tiesa, daugiausiai narių šalyje turinčios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai ceremonijoje nedalyvaus – politinė jėga nesutinka gynybai skirti daugiau biudžeto lėšų.

Nors premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį tikino, kad toks LSDP sprendimas turi būti gerbiamas, prieš tai jis teigė: „Pasirašo partijos, kurioms rūpi Lietuvos ateitis“. Likusioms partijoms susitarti nebuvo lengva – dokumentas politinėse batalijose skendo bene 9 mėnesius. Ambicingas kalbas apie 2,5 proc. siekiančias išlaidas jau 2022 m. ir visuotinį vaikinų šaukimą tarnauti kariuomenėje teko užmiršti.

Pagrindinis ir kol kas vienintelis susitarimo kritikas – LSDP lyderis Gintautas Paluckas kaltino valdančiuosius įsitraukiant į ginklavimosi varžybas, kai didelė dalis Lietuvos skursta. Šalininkai atkerta – negalima priešinti išlaidų gynybai ir socialinėms reikmėms, nes finansuoti privalu abu sektorius, o nemaitindami savo kariuomenės, maitinsime svetimą.

Pamaitinsime visą kariuomenę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Tai nėra ginklavimosi varžybos ar kokia nors duoklė partneriams. Lietuva privalo gebėti savarankiškai pasipriešinti agresoriams, bent jau iki kol būtų aktyvuotas 5-asis NATO straipsnis (inicijuojantis kolektyvinę užpultos šalies gynybą. – ELTA)“, – praėjusią savaitę sakė Ministrų kabineto vadovas.

Didinti išlaidas gynybai susizgribta po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos 2014 metais. Per ketverius metus išlaidos krašto apsaugai išaugo nuo 321 mln. eurų iki 873 mln. eurų. Šiemet Lietuva pirmą kartą narystės NATO laikotarpiu pasiekė Aljansui duotą įsipareigojimą gynybai išleisti bent 2 proc. BVP. Tik 8 NATO narės iš 29 gynybai skiria pakankamai lėšų. Šis faktas atkreipė JAV prezidento Donaldo Trumpo dėmesį, kuris nevengia užsiminti, kad šalys, norinčios JAV palaikymo, privalo gynybai skirti pakankamai lėšų.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, 46 proc. visų šalies gynybos išlaidų tenka personalui, 30 proc. – ginkluotės modernizavimui, 19 proc. – operacijoms ir išlaikymui ir 4 proc. – infrastruktūrai. Lietuvos ginkluotosiose pajėgose yra 19 740 karių.

2018.09.10; 07:07

Pamaitinsime visą kariuomenę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas kritikuoja naują Vyriausybės pasiūlymą didinti krašto apsaugos išlaidas ir 2,5 proc. BVP gynybai pasiekti 2030 m. Pasak G. Palucko, reikia investuoti į „minkštąjį“ saugumą. Pasak pirmininko, visuomenės valia taip pat turi būti pasirūpinta, ji turi jaustis ekonomiškai ir socialiai saugi.

Pasak G. Palucko, krašto apsaugos finansavimas turėtų priklausyti nuo šalies ekonominio augimo perspektyvų, tačiau pirmiausia reikia pasirūpinti visuomenės atsparumu: nacionalinis saugumas yra galia ir valia priešintis.

„Nacionalinis saugumas negali būti susiaurintas tik iki karinės galios didinimo, nes saugumas, mūsų požiūriu, yra galia ir valia priešintis. Nepasitikėjimas valstybe, nepasitenkinimas viešosiomis paslaugomis, emigracija, demografinės problemos rodo, kad visuomenės valia taip pat turi būti pasirūpinta, ir tam reikia skirti deramą dėmesį“, – pabrėžia G. Paluckas.

Visa tai, pasak jo, susiję su visuomenės noru priešintis ir ginti savo valstybę – grėsmėms atsparios visuomenės nariai visų pirma turi jaustis ekonomiškai ir socialiai saugūs. Jis primena, kad Lietuva lig šiol neįgyvendina konstitucinių įsipareigojimų, kuriuos visuomenė patvirtino 1992 m.

Pavyzdžiui, dėl nemokamo mokslo, nemokamos medicinos pagalbos ir panašiai.

G. Paluckas sako, kad LSDP svarstytų paremti kompromisinį variantą – susitarime papildomus 0,5 proc. nuo BVP būtų galima numatyti alternatyviai visuotinei privalomai karinei tarnybai.

Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Tai, mūsų supratimu, būtų socialinis darbas. Taigi papildomas augimas tektų socialinei sričiai, socialinėms reikmėms. Alternatyvi karinė tarnyba – mūsų siūlomas kompromisas“, – teigia G. Paluckas.

G. Paluckas primena, kad LSDP inicijuotas ir pasiektas susitarimas dėl krašto gynybos – įgyvendinamas – šiemet planuojama pasiekti 2,06 proc. nuo BVP finansavimą. Tapdama NATO nare, Lietuva įsipareigojo krašto apsaugai skirti 2 proc. nuo BVP finansavimą.

Tokį G. Palucko požiūrį kritikuoja konservatorė Rasa Juknevičienė.

„G. Paluckas pranešė būsiąs europinis socialdemokratas, todėl pasisakantis prieš išlaidas gynybai ir prieš karo prievolę. Tačiau iš karto po mūsų diskusijos „Savaitė“ parodė siužetą apie Švedijos socialdemokratus, kurie ne tik stipriai didina gynybos išlaidas, bet ir grąžino šauktinius. Socialdemokratija nėra medinė ideologija, Gintautai. Gyvenimas yra ideologija“, – savo feisbuko paskyroje rašė R. Juknevičienė.

Konservatorė Rasa Juknevičienė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Diskusijų laidoje „Savaitė“ R. Juknevičienė sakė, kad norit išlaikyti sąjungininkus NATO aljanse reikia didinti gynybos išlaidas, nes „2 proc. – tai yra tik grindys“.

„Mes esame labai rimtoje situacijoje. NATO čia atėjo mums padėti ne todėl, kad jie neturi kur dėti pinigų. NATO šiandien kalba jau ne apie 2 proc. 2 proc. – yra grindys, nuo kurių reikia atsispirti. Jeigu mes norime savo sąjungininkus čia išlaikyti, jeigu mes norime, kad Jungtinės Amerikos Valstijos čia būtų su savo nuolatinėmis bazėmis ar rotacinėmis kokiomis nors (pajėgomis), tai mes negalime kalbėti taip, kaip dabar kalba šitas žmogus“, – sakė R. Juknevičienė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.29; 08:10

Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Gintaras Visockas.

Kas laimėjo Europos Sąjungos ir JAV ginčą dėl NATO ateities, įsiplieskusį liepos 11 – 12 dienomis Belgijos sostinėje Briuselyje? Teisi ne Europa, teisus, bent jau morališkai, – ponas Donald Trump. Europa iki šiol tikrai per mažai rūpinosi savo saugumu, gynybos išlaidų naštą suversdama ant JAV pečių ir, be kita ko, nenorėdama Vašingtonui parodyti net minimalaus palankumo už dešimtmečiais pusvelčiui teiktas saugumo garantijas.

Todėl JAV vadovo perspėjimai apie galimą amerikiečių pasitraukimą iš NATO – logiški. Tiesa, D.Trump vėliau teigė, kad akivaizdžių užuominų dėl išėjimo nedarė, nes NATO aljansas – puikus darinys. Ir vis dėlto Briuselyje kilo užtektinai rimtas sąmyšis (sušaukta neeilinė sesija), kurį slopinant puikiai pasirodė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Europa krūptelėjo politikos užkulisiuose pasklidus kalboms apie JAV kariuomenės pasitraukimą iš NATO struktūrų. Juk NATO be Amerikos – tuščia vieta.

O Amerika, regis, vis rečiau juokauja. Ji jau pasitraukė iš kai kurių įtakingų tarptautinių organizacijų, atsisakė kai kurių svarbių sutarčių. Tad kodėl nepasitraukus dar ir iš Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, jei niekas nenori girdėti svarių, pagrįstų Vašingtono argumentų?

Belgijos Karalius Filipas ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Kad Europa vis dar linkusi kvailioti, nesuprasdama padėties rimtumo, byloja belgiškas „svetingumas“. Kai JAV prezidentas D.Tump atvyko į Briuselį dalyvauti NATO viršūnių susitikime, jį pasitiko tik žemo rango užsienio reikalų ministerijos atstovas. Aukščiausi Belgijos valdžios vyrai tuomet savo dėmesį buvo sukoncentravę į futbolą – Sankt Peterburge belgų futbolininkai turėjo žaisti svarbias rungtynes su prancūzais. Žodžiu, Belgijos karalius Pilypas ir užsienio reikalų ministras Didier Reyndersas pramogavo šiaurinėje Rusijos sostinėje, o premjeras Charlesas Michelis rungtynes stebėjo, kaip pranešė agentūra ELTA, vienoje iš aistruolių zonų Bren le Konto mieste.

Šis pavyzdys nėra pats svarbiausias. Bet jis – iškalbingas. Kaip bendrauti su Europa, kuriai futbolas – svarbiau nei  pagarbus daugiausiai lėšų į NATO biudžetą įnešančios šalies lyderio sutikimas? Gal pasirodysiu ne itin mandagus ir korektiškas, bet, mano supratimu, tiek Belgijos karalius, tiek Belgijos premjeras, tiek Belgijos užsienio reikalų ministras šį sykį pasielgė kiauliškai. Turint omenyje JAV lyderio impulsyvumą D.Trump galėjo mirtinai įsižeisti – nedelsiant išskristi atgal į Vašingtoną ruoštis susitikimui su Vladimiru Putinu suomių sostinėje Helsinkyje. Ką tada būtų dariusi Europa, niekaip nepajėgianti gynybos reikmėms skirti 2 proc. nuo BVP?

Beje, belgiškas „svetingumas“ – ne pati didžiausia Europos nuodėmė. Didžiausia nuodėmė – tai išdavystės. Išdavysčių daug. Pavyzdžiui, „Nord Stream 2“. „Sandorį su Maskva dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ sudariusią Vokietiją visiškai kontroliuoja Rusija“. Taip prieš prasidedant NATO viršūnių susitikimui Briuselyje pareiškė JAV prezidentas D. Trumpas. Argi D.Trump nėra teisus, kaltindamas Vokietiją priklausant nuo Rusijos dėl nuolaidžiavimo tiesiant dujotiekį? Argi Vokietija nenusispjovė į  Baltijos valstybių nuogastavimus dėl dujotiekio keliamų grėsmių?

D. Trump buvo teisus ir tuomet, kai pabrėžė: „Manau, labai liūdna, jog Vokietija sudaro didžiulį naftos ir dujų sandorį su Rusija, kai turėtų jos saugotis, tačiau kasmet Rusijai moka milijardus dolerių“. Šventa tiesa. D.Trump karčią tiesą rėžė ir tuomet: „Gynybos reikmėms JAV „moka labai daug“, kad apsaugotų Prancūziją, Vokietiją ir kitas šalis, pabrėžė D. Trumpas. „Vokietija – turtinga šalis… ji galėtų nedelsdama, jau rytoj padidinti išlaidas gynybai ir neturėti jokių bėdų“. Ir vėl – karti tiesa.

Bet ar išgirs šiuos priekaištus Vokietijos kanclerė Angela Merkel? Juk Vokietijoje daug „įžvalgių“ politikų, kurie panašiai mano kaip ir buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis: „Po naujausių D. Trump reikalavimų tučtuojau padidinti NATO šalių išlaidas gynybai iki 2 proc. BVP santykiuose su JAV turi būti laikomasi griežtesnės pozicijos“ (leidinys „Spiegel Online“). Vadinasi, užuot Amerikos atsiprašius jai prieštaraujama, drįstama ją kritikuoti. Dar pridėkime vokiškas apklausas, kurios byloja, jog maždaug pusė šalies gyventojų nepalankiai žiūri į Vokietijoje dislokuotus amerikietiškus dalinius, ir turėsime keistą panoramą. O jei prisiminsime D.Trump piktą klausimą, kodėl Vokietija po išpuolio prieš perbėgusį į Vakarus rusų šnipą Sergejų Skripalį iš šalies išsiuntė tik tris ar keturis rusų diplomatus, kai JAV išvijo net 60 rusų diplomatų, – bus visiškai liūdna ir baugu.

Todėl Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas neteisus, kai ragino Vašingtoną vertinti savo sąjungininkus europiečius, nes „jų nėra daug“. Sąjungininkus vertinti būtina, ypač, kai jų – mažai. Bet šis priekaištas pirmiausia taikytinas ES vadovams – vertink savo sąjungininkę Ameriką, nes ji – vienui vienintelė. Net jei Amerika kaprizinga, net jei D.Trump ne visuomet politkorektiškas, – nuryk nuoskaudą. Nes JAV be ES pagalbos apsigins nuo pačių didžiausių, baisiausių ir žiauriausių priešų, o Europa be amerikiečių pagalbos – pražus. Tai – akivaizdu. Kvaila nematyti šios tiesos.

Kovo 11-osios šventėje Vilniuje dalyvavo ir amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tad sulaukus žinios, jog „Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvos žmonių vardu atsiima Vestfalijos taikos premiją“, apėmė dvejopas jausmas. Taip, tokia premija Lietuvai ir Baltijos valstybėms yra svarbi. Šį garbingą apdovanojimą paskyrė įtakinga Vokietijos Vestfalijos ir Lipės regionų verslo asociacija. Baltijos šalims ji skirta už išskirtinį demokratinio vystymosi pavyzdį ir indėlį į žemyno taiką. 1998 m. įsteigta Vestfalijos taikos premija teikiama kas dvejus metus už ypatingus nuopelnus stiprinant Europos ir tarptautinę taiką.

Bet jei būtų galima rinktis, Baltijos valstybės turėtų pasielgti iššaukiančiai: jei Berlynas neatsisako išdavikiško „Nord Stream 2“, Baltijos valstybės atsisako Vestfalijos taikos premijos. Nes šie du dalykai – nesuderinami. Viena vokiška ranka mus vertina, globoja, saugo, kita – leidžia Rusijai mus smaugti. Taip elgtis – mažų mažiausiai nesolidu. Vokietija privalanti pasirinkti, su kuo ji eina obuoliauti.

Deja, nesolidžiai elgiasi ne tik Vokietija. Kvailokai pasielgė Latvijos finansų ministrė Dana Reizniecė-Uozuola, viešai diskutavusi apie karinio biudžeto reikalus. Be abejo, D.Trump labai skuba, ragindamas Europą skirtų kuo daugiau lėšų karinėms reikmėms (2 proc. nuo BVP nebeužtenka, norėtų jau 4 proc.). Bet Latvija galėjo prikąsti liežuvį – nelaidyti replikų, girdi, diskusijos apie tolesnį gynybos biudžeto kėlimą bus įmanomos tik tada, kai visos NATO šalys padidins išlaidas gynybai bent jau iki 2 proc. BVP. Ministrei nederėjo teigti, esą trūksta kažin kokio patvirtinimo, kad visos NATO šalys rimtai žiūri į karinio finansavimo prievolę, esą Latvija artimiausiu metu tikrai neskirs 4 proc. nuo BVP (šiuo metu tik aštuonios NATO šalys skiria gynybai daugiau kaip 2 proc. BVP).

Latvijos finansų ministrė, regis, pamiršo, kokia tikroji geopolitinė jos šalies padėtis.

Šis komentaras buvo paskelbtas Amerikos lietuvių laikraštyje „DRAUGAS“

2018.07.17; 06:28

Sandorį su Maskva dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ sudariusią Vokietiją „visiškai kontroliuoja Rusija“, prieš prasidedant Briuselyje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

„Manau, kad labai liūdna, jog Vokietija sudaro didžiulį naftos ir dujų sandorį su Rusija, kai turėtų jos saugotis, ir kasmet Rusijai moka milijardus dolerių“, – NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui sakė D. Trumpas.

Tuo metu JAV „moka labai daug“, kad apsaugotų Prancūziją, Vokietiją ir kitas šalis, pabrėžė D. Trumpas. „Vokietija – turtinga šalis… ji galėtų nedelsdama, jau rytoj padidinti išlaidas gynybai ir neturėti jokių bėdų“, – pridūrė JAV vadovas.

Baltijos dugnu planuojamas tiesti dujotiekis „Nord Stream 2“ sujungs Rusiją ir Vokietiją. Rytų Europos šalys ir Ukraina nerimauja, kad dėl šio kontroversiško Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ projekto ilgainiui jos bus pašalintos iš dujų tranzito proceso.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.12; 08:55

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nerimsta ginče su NATO partnerėmis dėl didesnių išlaidų gynybai. Kitą savaitę Briuselyje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime jis pareikš, kad į Jungtines Valstijas negalima žiūrėti kaip į „pasaulio kiaulę taupyklę“, antradienį Vašingtone sakė Baltųjų rūmų atstovas Hoganas Gudley’us. „Tai turi liautis“, – pridūrė jis, informuoja agentūra „Reuters“.

D. Trumpas prieš tai vėl sukritikavo Aljanso partneres. Laiške NATO sąjungininkėms jis priekaištavo, kad šios nepakankamai investuoja į savo pačių gynybą. Apie tai antradienį rašė „New York Times“.

„Kaip mes aptarėme per jūsų viešnagę balandį, Jungtinėse Valstijose didėja frustracija dėl to, kad kai kurios sąjungininkės, priešingai nei žadėjo, nepadidino išlaidų“, – laikraštis cituoja D. Trumpo laišką Vokietijos kanclerei Angelai Merkel.

„Jungtinės Valstijos ir toliau Europos gynybai skiria daugiau lėšų. Tuo pat metu žemyno, įskaitant Vokietijos, ekonomikai, einasi gerai, o saugumo iššūkiai yra įvairiapusiai. Tai mums nebepakeliama“, – rašė prezidentas.

NATO valstybės 2014 metais sutarė savo išlaidas gynybai iki 2024-ųjų didinti 2 proc. BVP link. Tačiau Vokietija, pavyzdžiui, išlaidas gynybai 2019-aisiais ketina auginti tik nuo 1,2 proc. iki 1,3 proc.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.05; 03:00

Prieš kitą savaitę vyksiantį NATO viršūnių susitikimą JAV prezidentas Donaldas Trumpas kritikuoja Aljanso partneres. Laiške NATO sąjungininkėms jis priekaištauja, kad šios nepakankamai investuoja į savo pačių gynybą. Apie tai antradienį rašo „New York Times“.

Laiškai išsiuntinėti jau birželį. Juos, be kitų, gavo Vokietija, Belgija, Norvegija ir Kanada.

„Kaip mes aptarėme per jūsų viešnagę balandį, Jungtinėse Valstijose didėja frustracija dėl to, kad kai kurios sąjungininkės, priešingai nei žadėjo, nepadidino išlaidų“, – laikraštis cituoja D. Trumpo laišką Vokietijos kanclerei Angelai Merkel.

„Jungtinės Valstijos ir toliau Europos gynybai skiria daugiau lėšų. Tuo pat metu žemyno, įskaitant Vokietijos, ekonomikai, einasi gerai, o saugumo iššūkiai yra įvairiapusiai. Tai mums nepakeliama“. D. Trumpas kartu įspėjo, kad JAV kantrybė dėl NATO partnerių nesugebėjimo vykdyti saugumo įsipareigojimus senka.

NATO valstybės 2014 metais sutarė savo išlaidas gynybai iki 2024-ųjų didinti 2 proc. BVP link. Tačiau Vokietija, pavyzdžiui, išlaidas gynybai 2019-aisiais ketina auginti tik nuo 1,2 proc. iki 1,3 proc.

D. Trumpas dalyvaus liepos 11-12 dienomis Briuselyje vyksiančiame viršūnių susitikime. Konfliktas dėl karinių išlaidų susitikime vėl gali iškilti.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.03; 19:29

Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Politikai dėl gynybos klausimų toliau pešasi socialiniuose tinkluose. Premjeras Saulius Skvernelis savo feisbuko paskyroje penktadienio vakarą, reaguodamas į jam ir „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui reiškiamą kritiką, negailėdamas kirto konservatoriams ir buvusiai krašto apsaugos ministrei Rasai Juknevičienei.

S. Skvernelis abejojo konservatorių patriotiškumu, kaltino juos žlugdžius gynybos sistemą ir lankstymusi Rusijos vadovui Vladimirui Putinui.

„Viena ministrė, savo laiku solidariai su visa partija stūmusi mūsų gynybos sistemą į visišką duobę, kuomet dalinių užpildymas siekė tik trečdalį, o ginkluotės sandėliuose švilpė vėjas, šiandien bando visa tai nubraukti lipdydama etiketes. Nepavyks mulkinti žmonių“, – feisbuke rašė S. Skvernelis.

S. Skvernelis, atkirsdamas jį kritikavusiems konservatoriams, abejojo šios partijos politikų patriotiškumu. Premjeras pabrėžė, kad po Gruzijos ir Rusijos karo valdantieji konservatoriai lankstėsi V. Putinui.

„Pseudopatriotinės kaukės neįtikins. Visi prisimena jos veiksmus krizės akivaizdoje. Tik atkreipiu dėmesį, kad visa tai vyko jau po Gruzijos įvykių. Bet tai „netrukdė“ tuometei Vyriausybei nei žlugdyti gynybos sistemos, nei pasirašinėti susitarimų dėl tiltų Kaliningradan, nei dėkojant už pieno produktų rinkos atidarymą lankstytis Putinui“, – netuščiažodžiavo S. Skvernelis.

Premjeras tikino, kad dabartinė Vyriausybė niekada nežemins kariuomenės.

„Garantuoju – aš ir mūsų Vyriausybė niekada nenaikins ir nežemins mūsų kariuomenės. Jokios krizės negali būti priežastis nuvaryti Lietuvos gynybos sistemą į daugiau nei 4 milijardų „skolą“ NATO įsipareigojimams. Deja, toks politinis cinizmas yra buvęs mūsų valstybės istorijoje“, – feisbuke rašė S. Skvernelis, pabrėždamas, kad valdantieji savo tvirtybę renkasi rodyti investicijomis į šalies gynybą ir saugumą, o ne tuščiais lozungais ir oponentais lipdomomis etiketėmis.

„Todėl nevadinsiu dabar buvusių ministrų nei Kremliaus kandidatais, nei Kremliaus agentais. Neraginsiu ir partiečių organizuoti konkurentų juodinimo ir etikečių klijavimo akcijų. Tegul Lietuvos žmonės pamato, kur yra vidinių nuostatų įprasminimas darbais, o kur – politikavimas ir tušti lozungai. Kol dirbsiu aš ir ši Vyriausybė, gynybos finansavimas bus ir toliau didinamas, kariuomenės pirkimų sistemos procesas ir toliau skaidrinamas, o kariuomenės modernizacija juda ir judės priekin“, – pažadus dalino Premjeras.

„Jūs žaiskit savo žaidimus, o mes dirbsim toliau vardan Lietuvos saugumo ir apginamumo“, – kreipdamasis į opozicijoje esančius konservatorius apibendrino S. Skvernelis.

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Pastarąją savaitę socialiniuose tinkluose netrūksta kaltinimų, kuriuos vienas kito atžvilgiu dėl gynybos klausimų reiškia politikai.

Reaguodama į balandžio 3 d. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio pasisakymą, kad, artimiausiu metu didinant išlaidas gynybai, žmonių gyvenimas gerėtų lėčiau, konservatorė Rasa Juknevičienė, pavadino R. Karbauskį „Kremliaus projektu“.

Balandžio 4 d. Premjeras S. Skvernelis, žurnalistų paprašytas pakomentuoti R. Karbauskio žodžius, gynė didžiausios frakcijos Seime seniūną. Jis teigė tokių R. Karbauskio žodžių negirdėjęs ir aiškino, kad tikriausiai R. Karbauskis norėjo pasakyti, kad nepalaiko idėjos finansavimą gynybai iki 2,5 proc. didinti jau kitais metais.

Balandžio 6-ąją į jam pareikštus priekaištus ir kaltinimus atsakė R. Karbauskis.

Savo feisbuko paskyroje akcentuodamas, kad palaiko Valstybės gynimo tarybos sprendimą krašto apsaugos finansavimą padidinti iki 2,5 procento nuo BVP iki 2030 metų, žėrė epitetus konservatorių partijai ir atskiriems jos lyderiams.

„Valstiečių“ lyderis kaltino konservatorius, kad šie Andriaus Kubiliaus vadovaujamoje Vyriausybėje patys neskyrė pakankamai išlaidų gynybai.

Centre: Rasa Juknevičienė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Jei grįžtume keletą metų atgal ir įvertintume krašto apsaugos finansavimo intensyvumą procentais nuo BVP, pastebėsime, jog laikotarpiuose, kada valdė konservatoriai, jis nedidėjo. O juk ponia Juknevičienė, kaip krašto apsaugos ministrė, nenuginčijamai turėjo visas galimybes savo ministravimo laikotarpiu pasiekti įspūdingus krašto apsaugos sistemos finansavimo mastus. Kodėl to nepadarė? Aplaidumas? Nenoras dirbti Lietuvai? Kitos priežastys?“, – feisbuke penktadienį rašė R. Karbauskis.

Galiausiai melagystėmis ir isterija kaltindamas R. Juknevičienę R. Karbauskis teigė, kad pasisako už išlaidų gynybai didinimą.

„Šiandien ponios R. Juknevičienės isteriški pareiškimai dėl to, jog Ramūnas Karbauskis pasisako prieš finansavimo didinimą krašto apsaugai, yra sąmoningas melas, nes pasisakiau dėl 2019 metų, o ne dėl keleto metų periodo, per kurį planuojama didinti krašto apsaugos finansavimą“, – penktadienį rašė „valstiečių“ lyderis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.08; 05:10

Atsižvelgdama į didėjantį karinį Rusijos aktyvumą Rytų ir Šiaurės Europoje, Danija ketina 20 proc. didinti gynybos biudžetą, informuoja „The Independent“.

Danijos ministras pirmininkas Lokė Rasmusenas (Lokke Rasmussen) teigė, kad šiuo žingsniu siekiama daugiau dėmesio skirti grėsmėms arčiau namų. 2014 metais Rusijai aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį, Baltijos šalys tapo itin sunerimusios dėl Rusijos karinės strategijos.

„Rusija daug investuoja į savo kariuomenę ir, nepaisydama tarptautinių normų ir principų, palei Baltijos jūrą ir Baltijos šalių sienas vykdo didelio masto karines pratybas“, – teigiama L. Rasmuseno vyriausybės pranešime.

Danijos išlaidos gynybai penkerius metus bus didinamos palaipsniui. Iš viso išlaidos gynybai iki 2023 metų padidės 4,8 mlrd. Danijos kronų. Tai didžiausias Danijos gynybos išlaidų padidėjimas nuo Šaltojo karo.

Remiantis naujuoju planu, iki 2023 metų Danijos gynybos išlaidos padidės nuo 1,2 iki 1,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). NATO, kuriai priklauso Danija, reikalauja valstybių narių gynybai skirti 2 proc. BVP, tačiau tai nėra formalus reikalavimas.

Tačiau Danijos centro dešiniųjų mažumos vyriausybei vis dar reikia įtikinti daugumą parlamente pritarti gynybos biudžeto didinimui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.13; 00:30

Neatsitiktinai sutapo, jog didžiausi dabartinės ES integracijos vizijos entuziastai visą JAV prezidento rinkimų laikotarpį ir dar ilgokai po to gąsdino, jog Donaldas Trumpas yra prorusiškas kandidatas. Lietuvoje negali būti blogesnės etiketės. Tikėtina, kad būtent dėl to šiaip itin konservatyvi Lietuvos visuomenė konservatyvų respublikoną D. Trumpą apklausose vertino prastai ir verčiau rinkosi radikalių kairiųjų pažiūrų Hillary Clinton.

Vytautas Sinica, publikacijos autorius.

Tuo tarpu Europos Sąjunga Lietuvoje buvo ir yra suvokiama kaip provakarietiškumo ir apsaugos nuo Rusijos įtakos veiksnys, savotiškas skydas, greta NATO saugantis mus nuo Kremliaus okupacijos. Pastarieji mėnesiai atskleidė, jog yra visiškai priešingai. Būtent D. Trumpo valdoma JAV yra didžiausia Rusijos problema, o ES vis atviriau stoja ginti pragmatiškų santykių su Putinu. Lietuvai tokia situacija reiškia artėjančią milžiniško pasirinkimo kryžkelę, kurioje kone pirmąkart po 2004 metų reikės vėl rinktis šalies geopolitinę kryptį.

Prorusiškas Trumpas?

D.Trumpas, kaip skelbta, ne tik žavėjosi Putinu („Putinas geresnis lyderis savo tautai nei Obama amerikiečiams“), bet ir buvo Kremliaus remiamas per rinkimus. Kare su D. Trumpu esanti liberali žiniasklaida iki šiol nesėkmingai ieško tos paramos įrodymų, bando iš to sukurpti apkaltą, tačiau privačiai ir patys pripažįsta, kad tai temos kūrimas tuščioje vietoje. Vienintelis realių nedeklaruotų ryšių su Rusijos pareigūnais turėjęs patarėjas M. Flynnas buvo pašalintas iš pareigų vos tam paaiškėjus. Be to, D. Trumpo šūkį „America first“ (Amerika pirma) daug kas suprato kaip izoliaciolistinės JAV užsienio politikos ir mažesnio kišimosi į pasaulio reikalus pažadą. Tokia politika iš tiesų būtų didžiulė grėsmė Lietuvai ir visam mūsų regionui, nes reikštų JAV įtakos ir pajėgų pasitraukimą ir atrištas rankas Putino šeimininkavimui. Rusijai galimai iš tiesų pati tikėjo tokiu D. Trumpo įvaizdžiu ir siekė jam padėti prieinamomis priemonėmis. Tačiau net tokiu atveju, Kremlius itin smarkiai nusivylė, pastatęs pinigus ne ant to kandidato.

Prorusiško Trumpo įvaizdis tiek JAV, tiek Lietuvos liberaliai žiniasklaidai buvo tiesiog būtinas, nes tobulai atitiko bendrą „pasakojimą“, kad vadinamųjų tradicinių vertybių gynėjai Vakarų pasaulyje yra tik prorusiški, o krikščioniškų principų gynimas yra daugiau ar mažiau naudingas Rusijai, visada metant įtarimo šešėlį, kad gal šie „naudingi idiotai“ sulaukia ir Kremliaus atlygio. Iš tiesų toks aiškinimas yra naudingiausias būtent Rusijai, nes tradicinių pažiūrų visuomenei adresuotas nuolatinis kartojamas, kad tradicinės pažiūros yra prorusiškos, o tik progresyvistinės nuostatos gali vadintis europietiškomis, tik stumia tokią visuomenę į Rusijos glėbį ir verčia piliečius abejoti savo europietiškumu. D. Trumpo ir visos Respublikonų partijos politinis portretas ardo šį propagandinį naratyvą, nes būdami tikra rakštimi Rusijai dabartiniai JAV valdantieji kartu yra socialiai konservatyviausia šalies valdžia bent nuo Reagano eros.

Savo vykdoma politika D. Trumpas nuvylė kritikus ir nudžiugino šalininkus daugelyje sričių. Rusijos klausimu jis ne tik paliko galioti buvusias sankcijas, bet ir griežtai pasisakė dėl Krymo okupacijos ir agresijos Ukrainoje. Kitaip nei Vokietija, D. Trumpas reikalauja ne status quo įtvirtinančių Minsko susitarimų laikymosi, o Krymo grąžinimo Ukrainai. Dar daugiau, respublikonų valdoma JAV plečia sankcijas Rusijai, stiprina karinę pramonę, grubiai reikalauja NATO partnerių investicijų į gynybą ir savo energetine politika žlugdo Rusijos biudžetą išlaikančią žaliavų prekybą. Liepos mėnesį JAV Lietuvoje dislokavo ir išbandė seniai lauktas „Patriot“ raketas. Toks prezidento elgesys tapo tikru galvosūkiu idėjiniams (iš principo ar dėl pažiūrų D. Trumpo geru vadovu pripažinti negalintiems) kritikams. Didesnė jų dalis pripažino klydę, galutinai susipykę su tikrove susikūrę teoriją apie tai, kad D. Trumpas ir toliau prorusiškas, tačiau jį valdo antirusiška respublikonų aplinka. Iš tiesų D. Trumpą valdo JAV interesai.

Lietuva saugi, kol ją saugo JAV ginkluotųjų pajėgų atstovai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Pasirodo, kad JAV interesus gali tobulai atitikti jos didesnis vaidmuo NATO ir juo labiau Europos šalių energetinė nepriklausomybė. Būtent JAV, D. Trumpui nutarus aktyviau eksploatuoti šalies gamtinius išteklius, tampa realia alternatyva visą Europą aprūpinančioms Rusijos žaliavoms. Nereikia iliuzijų, kad JAV itin rūpi Baltijos šalių ar Lenkijos energetinė nepriklausomybė. Užtat rūpi rinkos, kurias atveriant galima kartu pasiekti ir geopolitinių tikslų. Tarptautinius santykius valdo interesai ir tik interesai. D. Trumpas yra patikimas sąjungininkas jau vien dėl to, kad tą supranta, deklaruoja ir nesislepia po vertybių retorika. Taip pat dėl to, jog žiūrėdamas pirma JAV naudos, atvirai ir ultimatyviai prakalbo apie tai, kad ginamos bus tik tos NATO narės, kurios laikysis įsipareigojimų aljansui.

Prorusiška ES?

Mintis apie prorusišką ES Lietuvoje daug kam dar gali skambėti šventvagiškai. Į Europą „ėjome“ būtent tam, kad galutinai atsiskirtume nuo Rusijos. ES ir NATO statėme į vieną gretą kaip esminius ramsčius mūsų apsaugai nuo Rusijos įtakos. Deja, ilgą laiką turėjome kiek iškreiptą vaizdinį apie ES tikslus ir tapatybę.

Kaukės nukrito JAV Senatui ir Atstovų Rūmams priėmus naujas, dar griežtesnes ir platesnes sankcijas Rusijai. D. Trumpo atstovė teigė, kad prezidentas planuoja pasirašyti po projektu. Išplėstos sankcijos būtų taikomos ir „visoms kompanijoms, dalyvaujančioms Rusijos energijos eksporto linijų tiesime, priežiūroje ar modernizavime“. Kaip žinia, tai tiesiogiai paliečia svarbiausią ES šalį Vokietiją, ilgus metus kalbančią apie Rusijos žmogaus teisių pažeidimus, tačiau vystančią su Kremliumi pragmatiškus verslo santykius, ypač energetikos srityje. Nortsream dujotiekis palenda po Vakarų geopolitinės architektūros pamatais ir tampa pleištu tarp JAV ir Vokietijos bei šios interesus ginančios ES. Kartu tai pleištas tarp NATO ir ES, tai yra tarp realistinės saugumo logikos, pagal kurią Rusija turi būti visomis priemonėmis atgrasoma nuo karinių veiksmų Europoje, ir ekonominės logikos, pagal kurią su Rusija reikia prekiauti ir kitaip santykiauti visada, kai tai abipusiai naudinga. NATO remiasi pirmąja, o ES – antrąja logika.

Virš šarvuočio Vilniuje plaikstosi JAV vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Būsimas vertybinis ir geopolitinis atotrūkis buvo akivaizdus seniai. Dar 2015 metais, Krymo okupacijos fone, Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris Europos Komisijos prekybos komisarei Ceciliai Malmstrom įteikė deklaraciją, kurios tikslas – vieningos integruotos ekonominės ir energetinės zonos nuo Lisabonos iki Vladivostoko įgyvendinimas. V. Orbaną kritikuojant kaip Putino marionetę, A. Merkel už analogišką elgesį neprikišta nei žodžio.

Dar aiškiau tapo po D. Trumpo viešnagės Europoje, kai Lenkijoje istorinių ir religinių akcentų pilnoje kalboje sąjungininkus jis pakvietė ginti tikėjimą, šeimą ir laisvę. Toli gražu ne „europinės vertybės“, kaip jos šiandien suprantamos Briuselyje. Jau kitą dieną D. Trumpas kalbėjo Vokietijoje, kur griežtai priminė Europos šalims laikytis finansinių įsipareigojimų NATO. Posovietinės šalys į tokius kvietimus reaguoja pasitempdamos ir lenktyniaudamos, kuri greičiau skirs 2 proc. BVP gynybai. Tuo tarpu Vokietijos lyderiai įsižeidę aiškino, kad ne visi vienodai supranta saugumą ir Vokietija vietoje to investuoja į humanitarinę pagalbą. Kartu su prancūzų Skverneliu E. Macronu Vokietija imasi įžeistų damų vaidmens ir pradeda formuoti atskirą gynybos politiką, paremtą E. Macrono dar birželį išsakyta prielaida, kad „JAV atsuko pasauliui nugarą“.

Naujoji gynybos politika greitai pasireiškė dar didesniu gynybos biudžeto mažinimu, dėl kurio Prancūzijoje triukšmingai atsistatydino kariuomenės vadas generolas Pierre‘as de Villiersas. JAV ir konkrečiai D. Trumpo administracijai rūpi dominavimo pasaulyje ir įtakos Europoje išsaugojimas. D. Trumpo žodžius, jog NATO yra pasenusi (obsolete) organizacija daug kas skubėjo versti, kaip „nebereikalinga“. Tačiau veiksmai rodo, kad galingiausios NATO šalies lyderis ją matė būtent kaip pasenusią ir ėmėsi jos atnaujinimo. Daugeliui užtrunka suvokimas, kad NATO vidinė logika reikalauja iš šalių narių pasiruošimo apsiginti ir žada kitų narių pagalbą tai darant, todėl tikrasis NATO įsipareigojimų vykdymas yra pasirūpinimas adekvačiomis pajėgomis šalies gynybai, o ne formalūs 2 procentai BVP. D. Trumpas per metus labai daug padarė skatindamas šį suvokimą. Tai natūraliai atsijojo tuos, kuriems su NATO tikslais pakeliui, ir tuos, kuriems nelabai.

Tokiame kontekste vienašališkai išplėstos JAV sankcijos Rusijai tebuvo paskutinis lašas augančiai įtampai. Vidurio Rytų Europos šalys nori gintis, prašo JAV buvimo regione ir yra pasiruošusios į tai investuoti. Vakarų Europos šalys patenkintos savo apsileidimu ir toliau mažina išlaidas. Finansai tik atspindi pamatines mąstymo struktūras. Kaip taikliai rašė VDU docentas A. Švarplys, „ES prigimtis – prekybos ir verslo sąlygų gerinimas, ekonominio augimo užtikrinimas. Ukrainos gynybinis karas, valstybingumo žaizda su visomis aukomis atsiduria kažkur kamputyje. Rusijos pretenzija ginčyti tarptautinio saugumo tvarką rinkos komisarams atrodo kažkoks nereikšmingas dalykas. Žiūrint iš dabartinių Europos vadovų pusės, sankcijos Rusijai apskritai yra varginančios, kažkoks blogis, neša grynus nuostolius – ir tai buvo matyti nuo pat sankcijų politikos pradžios. Vokietija palaikė sankcijas, bet tuo pačiu tyliai realizuoja Nord Stream`us, taip į šipulius daužydama vieningą ES energetikos politiką ir sėsdama ant Kremliaus adatos“.

Vilnius. Katedros aikštė. Žygiuoja JAV kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Iš tiesų NATO veikimo pamatas yra saugumas ir valstybių suverenumo apsauga. ES veikimo pamatas – ekonominis efektyvumas, kuriam gali būti aukojamas ir suverenumas, ir demokratija (beje, ne tik Ukrainos, bet ir šalių narių suverenumas ir demokratija, kaip 2005 m. pastebėjo G. Majone studijoje „Dillemmas of European Integration“).

ES retorika ilgai maskavo šią įtampą, kol šie du principai nesusidūrė Baltijos jūros dugne, Nordstream trasoje. Su šia trasa dirba eilės ES šalių įmonės, visos galinčios nukentėti nuo sankcijų. Kas Vidurio Rytų Europos šalims ir JAV atrodo geopolitinė grėsmė, Vakarų Europos šalims yra tiesiog ekonominis interesas. Niekas nevertė jų rinktis ES energetinės nepriklausomybės kūrimą griaunančių bendrų energetinių projektų su Rusija. Jos pačios pavertė savo įmones dabartinės situacijos įkaitėmis, o dabar pyksta ant Vašingtono, nutaisę kiaulės akis.

ES kaip ekonominio efektyvumo struktūra tokioje situacijoje suskubo ginti savo verslų interesų. J. C. Junckeris net pagrasino JAV atsakomosiomis sankcijomis. Sukurta ne tokia dažna situacija, kai Rusijos ir ES lyderiai prieš JAV formuoja bendrą frontą. Iš tiesų ES nėra prorusiška. Vertybiškai jos institucijų lyderiams panašiai svetimas tiek Putinas, tiek Trumpas. Abu jie „nepažangūs“, atmetantys postmodernias vertybes, pasaulį matantys per galios politikos prizmę, abejingi laisvos prekybos idealui ir pašiepiantys ES silpnumą bei atvirumą. Ne vienas ES pareigūnas D. Trumpą laiko autoritariniu vadovu, su kuriuo vertybiškai nepakeliui kaip ir su Putinu. Visa tai lemia, kad ES, Jungtines Valstijas ir Rusiją mato tiesiog pragmatiškai. Ir daro tai jau daugelį metų, ką geriausiai parodė kad ir pačios Europos Komisijos išreikštas susirūpinimas, kokį poveikį tokios JAV sankcijos turės ES energetinei nepriklausomybei. „Nepriklausomybei nuo ko?“, kyla natūralus klausimas. Tikrai ne nuo Rusijos, nes būtent sandoriams su Rusija šios sankcijos trukdo. Susirūpinimas tad arba absurdiškas, arba yra paprasčiausias pripažinimas, kad savo „nepriklausomybės“ strategiją ES didieji grindė priklausomybe nuo Rusijos. Ką jie ir darė, ignoruodamos Vidurio Europos šalių atsargius protestus.

Kryžkelė

JAV priimamos sankcijos staigiai įmetė Lietuvą į itin neįprastą pasirinkimo tarp ES ir JAV situaciją. VU TSPMI direktoriaus teigimu, Didžiausia dilema Lietuvai gali kilti dėl to, kad JAV sankcijos neigiamai vertinamos tokiose šalyse kaip Vokietija. Iš tiesų, vieša paslaptis, kad Lietuva įpratusi užsienio politikos klausimais visada pritarti Briuseliui/Berlynui. Kai toks pritarimas paverčia mus Varšuvos prieš(inink)ais, Lietuvos politikai problemos nemato ir lengvai pasirenka Berlyną, nors nesustodami kalba apie draugystės su Varšuva svarbą. Tačiau kai tenka rinktis tarp paramos Briuseliui ar Vašingtonui, pasirinkimas labai rimtas ir abiem atvejais skausmingas.

Padėka JAV. Vytauto Visocko nuotr.

Dar iki Europos Komisijos (EK) viešos pozicijos priėmimo Seimo krikdemai kreipėsi į Lietuvos atstovą EK Vytenį Andriukaitį, prašydami palaikyti JAV poziciją, kuri, reikia suprasti, atitinka Lietuvos. Vytenis Andriukaitis, kaip įprasta, pasirinko palaikyti JAV pirštinę metantį J. C. Junckerį. Tačiau eurokomisarų pozicijos nėra valstybių pozicijos. Pastarosios reiškiamos valstybės vadovų. D. Grybauskaitės reakcija buvo nedviprasmiška parama JAV išplėstoms sankcijoms. Tai neišvengiamai yra ir pasirinkimas NATO geopolitinę logiką statyti pirma ES ekonominės logikos. Teisingas pasirinkimas.

Neskaitant visų pirma mūsų pačių, NATO, o ne ES yra Lietuvos nepriklausomybės garantas. Norint išlikti reikia protingai rinktis draugus. Tą gana aiškiai padarė Višegrado šalys. JAV veiksmai skubina daryti pasirinkimą ir Lietuvą. Pradžiai reikia išmokti apskritai „prisileisti“ mintį, kad toks pasirinkimas galimas ir gali tapti būtinas. Nėra abejonių, kad būsimi D. Trumpo prezidentavimo metai pareikalaus daug daugiau aiškumo ir dar daugiau pasirinkimų, kurie ypač įtikti pratusiems Lietuvos politikams, pavyzdžiui, Užsienio reikalų ministrui, nebus lengvi. Tačiau rinktis reikės ir statymas ant JAV visapusiškai saugesnis ir labiau suderintas su Lietuvos interesais nei statymas ant klibančios bei bendros vizijos neturinčios ES lyderių. Artėjant 2019 metams svarbu to nepamiršti, kad neprabustume išsirinkę ES pareigūnu buvusį ir europine dvasia Rusiją pamilusį prezidentą.

Indformacijos šaltinis – PRO PATRIA leidinys.

2017.07.27; 17:45

Bulgarija reaguoja į JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) reikalavimą: NATO šalis iki 2024 metų ketina savo išlaidas gynybai padidinti iki 2 proc. BVP. 

Bulgarijos kariuomenė

Iki šių meto galo bus parengtas atitinkamas „nacionalinis planas“, – antradienį Sofijoje po Saugumo tarybos posėdžio pareiškė Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas (Rumen Radew), informuoja agentūra dpa.

Skurdžiausia Europos Sąjungos (ES) šalis, kuri nuo 2004-ųjų yra NATO narė, jau daug metų gynybai skiria mažesnę BVP dalį nei pageidauja NATO.

Tik 2016 metais Balkanų šalis savo gynybos biudžetą padidino iki 1,3 proc. BVP. 2015-aisiais šis rodiklis dar buvo 1,26 proc.

Dėl įtemptos tarptautinės padėties Bulgarijos parlamentas iki metų pabaigos aktualizuos 2011 metais priimtą nacionalinio saugumo strategiją, nusprendė susitikimo dalyviai. Institucijai be premjero Boiko Borisovo priklauso ir parlamentinių partijų lyderiai.

Pasak buvusio generolo R. Radevo, visi sutarė, kad Bulgarijos ginkluotųjų pajėgų modernizacija turi būti tęsiama ir kartu „stiprinamas vietos ginkluotės pramonės vaidmuo“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.31; 00:01