Alexander Smith, Endi Eckhardt / NBC News

Vienos kavinėje, gyvuojančioje nuo XIX šimtmečio, saujelė politinių aktyvistų, „linkčiodami galvomis, dalijasi nuomonėmis, kurios daugeliui pasirodys rasistinės ir homofobiškos, panašios į nežabotas konspirologines teorijas“, – rašo straipsnio NBC News portale autoriai Aleksanderis Smitas ir Endi Ekardtas. „Viena tema jie šnekučiuojasi dažnai: tie žmonės mano, kad Austrija, istoriškai išsauganti neutralitetą, turi nusigręžti nuo Vakarų ir apsikabinti su Rusijos prezidentu Putinu“, – sakoma straipsnyje.

„Mūsų tikslas – kokiu nors būdu priešintis negatyviam Rusijos vaizdui, kurį skleidžia Vakarų žiniasklaida“, – sako 26-rių metų Aleksanderis Markoviksas.

„Mes turime stoti Rusijos pusėn, – priduria jis. – Rusija – šalis, kuri yra engiama, iš tikrųjų ji – Vakarų imperializmo auka“.

Žurnalistai komentuoja: „Čia, Austrijoje, Kremliui palankios pažiūros skamba ne tik marginalinių jėgų politiniuose susirinkimuose. Atrodo, šalies vyriausybė dreifuoja link Putino. Kadangi Viena plačiai garsėja kaip pasaulinė šnipinėjimo sostinė, tai turi rimtų padarinių Vašingtonui ir jo sąjungininkams. Vienas iš tų įtarimų veiksnių – ultradešinioji Austrijos laisvės partija  (FPO), kuri atvirai palaiko Rusiją“.

„FPO, įsteigta buvusių nacistų 1950-aisiais metais, nuo gruodžio yra šalies koalicinės vyriausybės jaunesnioji partnerė. Pagal koalicinį susitarimą jai pavesta atsakomybė už Austrijos gynybos ir vidaus reikalų ministerijas, įskaitant ir vidaus bei užsienio žvalgybos tarnybas“, – sakoma straipsnyje.

„Tuo tarpu partija ir jos vedančiosios figūros yra Putino fanai ir dėl to nesivaržo. Perspektyva, kad prorusiška partija kontroliuos žvalgybos tarnybas, sužadino nuogąstavimus, kad Vakarų paslaptys jau nebebus apsaugotos nuo viešumo, jeigu jomis bus pasidalyta su Viena“, – tęsia autoriai.

„Austrija – ES gynybos politikos dalyvė, ir viskas, dėl ko ten būtų susitarta, kas bebūtų svarstoma, bus „nutekinama Maskvai“, – prognozuoja buvęs krypties vadovas Austrijos gynybos ministerijoje vadovas Gustavas Greselis.

„Buvęs JAV ambasadorius Austrijoje Viljamas Ičas ir Austrijos Žvalgybos, propagandos ir saugumo studijų (Intelligence, Propaganda and Security Studies) centro vedantysis ekspertas Zigfridas Bejeris sako, jog nėra konkrečių įrodymų, kad FPO iki šiol naudojo savo padėtį vyriausybėje, padėdama Rusijai, bet svarbiausia, kad ryšių su Rusija jau pakanka, kad sukeltų nerimą Vakarų valstybėms“, – perduoda straipsnio autoriai.

Kiti įtikinėja, kad FPO prielankumas Rusijai jau suveikė: Austrija – viena iš nedaugelio ES šalių, kurios atsisakė išsiųsti Rusijos diplomatus po Sergejaus ir Julijos Skripalių apnuodijimo.

„FPO taip pat ragino atšaukti sankcijas Rusijai ir pritarė referendumo idėjai dėl išstojimo iš ES – institucijos, kurią Putinas seniai stengiasi destabilizuoti“, – sakoma straipsnyje.

„Šilti Austrijos santykiai su Rusija – ne naujiena, jie ne tik ultradešiniųjų dalia“, – tęsia autoriai.

„Markoviksas ir jo draugai sako, kad „intensyvi“ Vakarų „propaganda“ Krymo tema paskatino juos suburti grupę aktyvistų, kuri pasivadino Suvorovo institutu (Suworow Institute) – rusų XVIII amžiaus pulkininko garbei“, – sakoma straipsnyje.

Instituto įkūrėjas Patrikas Popelis ir Markoviksas paliko FPO gretas, manydami, kad vyriausybės sudėtyje ji nepakankamai palaiko Maskvą ir pernelyg švelniai žiūri į pabėgėlių vykdomą Europos „islamizavimą“. „Jie neigia bet kokius ryšius su Rusijos valstybe ir sako, kad jie nei rasistai, nei fašistai“, – rašo autoriai.

Rusija „tikrai nekelia pavojaus, – pastebėjo buvęs FPO deputatas Johanesas Giubneris, „Austrijos–Rusijos draugystės draugijos“ narys. – Aš čia užsiimu politika bemaž 9 metus ir pastebėčiau, jeigu (Rusija) pabandytų paveikti kursą…  arba jeigu jie papirkinėtų žmones kokiems nors „tamsiems tinklams“. To nėra“

Kaip ir daugelis FPO narių, Giubneris mano, kad tiesti tiltus su Rusija svarbu priešinantis „viešpataujančiai Amerikos įtakai“. „Maskvos įtaka Europoje – nulinė, – sakė jis. – Būtų gerai, jei pas mus būtų daugiau Rusijos įtakos“.

Šaltinis: NBC News

2018.05.25; 06:00

gintaras_originalas

Tikriausiai neverta skaitytojams priminti, kas yra Žeraras Depardje. Ypač vidurinioji mūsų karta puikiai žino, jog Žeraras Depardje – puikus prancūzų aktorius, sukūręs šimtus įsimintinų vaidmenų pačiuose įvairiausiuose meniniuose filmuose.

Šiandien šio žymaus prancūzo pavardė – Prancūzijos spaudos dėmesio centre. Kai kurie prancūziški leidiniai labai įtemtai svarsto, ar 63-jų metų aktorius turtuolis vis dar tebėra Prancūzijos patriotas.

Beje, tiek Žeže gerbėjai, tiek jo kritikai turi svarių argumentų, kuriais lengvai pagrįstų reiškiamus priekaištus ar pateisinimus.

Konfliktinė situacija įsiplieskė tuomet, kai naujasis Prancūzijos prezidentas ženkliai padidino mokesčius milijonieriams. Dabar, jei prancūzo sąskaitose yra bent vienas milijonas eurų, toks pilietis valstybei privalo atseikėti milžinišką pyrago gabalą – maždaug 75 proc. O jei prancūzo kišenėse nėra milijono, bet vis tik iki milijono – labai nedaug, tokiu atveju į valstybės biudžetą pilietis įpareigotas pervesti 45 proc. savų pinigėlių.

Continue reading „O nauda – sunkiai apčiuopiama …“

ingrid_carlqvist7

Ponios ir ponai. Mano vardas – Ingrida Karlkvist. Gimiau Švedijoje 1960 metais, kuomet socialdemokratai ruošėsi valdyti amžinai, o mūsų šalis buvo pati jaukiausia, saugiausia ir pažangiausia pasaulyje.

Dabar aš gyvenu Absurdistane – šalyje su aukščiausiu užregistruotų išprievartavimų skaičiumi pasaulyje, šimtais vadinamųjų „atskirties zonų“, kuriose žmonės gyvena už švediškos visuomenės ribų, ir laikraščiais, slepiančiais nuo žmonių visus šiuos kraupius faktus.

Jaučiuosi lyg Dorotė Geil iš „Ozo šalies burtininko“ – atskriejęs viesulas nunešė mane už jūrų marių, toli nuo namų ir numetė nepažįstamoje šalyje. „Toto, jaučiuosi, tarytum būtume jau nebe Švedijoje.“ Kaip ir Dorotė, ieškau būdų atrasti savo namus, tačiau kelyje sutinku tik bailius liūtus, besmegenes kaliauses ir alavinius medkirčius be širdies.

Continue reading „Sensacinga Ingridos Karlkvist kalba Briuselyje“

breivik

Apie Norvegijos žudiką Andersą Beringą Breiviką šiandien jau prirašyta šimtai straipsnių. Analitinių, probleminių, gilių. Kas portalui Slaptai.lt atrodo svarbiausia?

“The New York Times”, “Komersant” skelbia publikacijas, kaip Rusijos premjero Vladimiro Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas skuba atsiriboti nuo vienišiaus teroristo A.Breiviko maždaug 1500 puslapių dydžio manifesto. Pasirodo, savo žiaurumu, ciniškumu visą pasaulį sukrėtęs malonių veido bruožų ir tyrų mėlynų akių norvegas žavėjosi Rusijos premjeru Vladimiru Putinu. Ne tik žavėjosi, bet ir laikė jį “teisingu, ryžtingu, pagarbos vertu lyderiu”. Tiesa, politikui V.Putinui adresuoti A.Breiviko pagyrimai – su kai kuriomis išlygomis. A.Breivikas neatmetė varianto, kad V.Putinas gali tapti ir “mirtinu jų priešu”.

Continue reading „“Vladimirą Putiną jis vadino pagarbos vertu lyderiu”“

jaskelevicius

Moksleivių pilietiškumo tyrimas, kuris buvo finansuojamas europinėmis lėšomis ir, beje, pasiūlytas ES institucijų, atskleidė keletą keistų dalykų.

Pirma, pilietiškumas, kurio tikrąją esmę vargu ar suvokė tiriamųjų moksleivių grupė, buvo visiškai atsietas nuo tautiškumo.

Šitaip moksleiviams peršama nuostata, kad tautinė priklausomybė yra tarsi antraeilis dalykas, nevertas kokio nors atskiro aptarimo ir dėl savo mažareikšmiškumo neturėsiantis esminės įtakos jaunuolių vertybinėms pozicijoms, ir antroji slapta tyrėjų mintis, sklandžiai išplaukiant iš peršamos pilietiškumo nuostatos, skelbė, kad sieti save su tautine valstybe yra nemodernu ir provincialu. Šiuolaikiška laikyti save Europos piliečiu.

Continue reading „Europos Sąjungos pavilioti“