Donaldas Trampas – išteisintas. EPA – ELTA nuotr.

JAV Kongreso Senatas šeštadienį per apkaltos procedūrą išteisino buvusį prezidentą Donaldą Trumpą.
 
Kad būtų priimta kaltinamoji išvada, už apkaltą turėjo balsuoti ne mažiau kaip 67 iš 100 senatorių. Bet apkaltą parėmė tik 57 senatoriai, prieš balsavo 43. Tad ir antras demokratų mėginimas paskelbti D. Trumpui apkaltą buvo nesėkmingas.
 
D. Trumpo apkaltos procedūra buvo inicijuota dėl jo pareiškimų sausio 6-ąją. Tą dieną jo šalininkai įsiveržė į Kongresą, mėgindami sutrukdyti patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas Joe Bidenas, rezultatus. Minia patraukė prie Kapitolijaus po D. Trumpo kreipimosi į savo šalininkus, susirinkusius prie Baltųjų rūmų.
 
Atstovų Rūmų patvirtintoje rezoliucijoje D. Trumpas buvo kaltinamas maišto kurstymu. Per procesą Senate Atstovų Rūmų atstovai atliko kaltintojų vaidmenį, senatoriai – prisiekusiųjų.
 
Situacija yra beprecedentė todėl, kad pirmą kartą šalies istorijoje buvo mėginama paskelbti apkaltą vienam ir tam pačiam prezidentui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.14; 08:02

Vilniaus apygardos teismas penktadienį išteisino dėl seksualinio priekabiavimo kaltintą buvusį Seimo narį Kęstutį Pūką. 

,,K. Pūkas buvo kaltinamas tuo, kad, siekdamas seksualinio bendravimo ir pasitenkinimo vulgariais ir panašiais veiksmais, pasiūlymais ir užuominomis, priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomų keturių moterų. Nepaisant to, kad kaltinamasis nepripažino atlikęs jam inkriminuojamus veiksmus, teismas padarė išvadą, jog neabejotinai įrodyta, kad K. Pūkas visų nekentėjusiųjų atžvilgiu yra išsakęs vulgarius žodžius, nepriimtinas seksualinio pobūdžio ir nukentėjusiąsias įžeidžiančias, menkinančias užuominas, kalbėjęs nukentėjusioms nepriimtinomis intymaus pobūdžio, su darbu niekaip nesusijusiomis, temomis“, – teigiama Vilniaus apygardos teismo pranešime spaudai. 

Nukentėjusiųjų parodymai leido teismui spręsti, kad K. Pūkas siekė susirasti tokią darbuotoją, kuri už Seimo nario atlyginimą rūpintųsi ir privačiu kaltinamojo gyvenimu, pirktų jam reikalingus daiktus, maistą, tvarkytų jo būstą. Neatmestina, kad ateityje jų santykiai būtų galėję peraugti į konkretaus seksualinio bendravimo siekį, tačiau tai yra tik prielaida. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi baudžiamojo įstatymo nuostatomis, nepripažino, kad K. Pūkas savo veiksmais būtų siekęs seksualinio bendravimo su nukentėjusiomis. 

Teismui nekilo abejonių, kad kaltinamasis K. Pūkas jam kaltinamajame akte nurodytais veiksmais pažemino nukentėjusiųjų garbę ir orumą, tačiau nukentėjusiųjų seksualinio apsisprendimo laisvė nebuvo pažeista.

Teismas padarė išvadą, kad kaltinamojo K. Pūko veiksmuose nėra nustatyti būtini nusikalstamos veikos požymiai – seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo siekimas ir nukentėjusiųjų kitoks priklausomumas. Teismas sprendė, kad, nesant bent vienam nusikaltimo sudėties elementui, nėra ir nusikaltimo sudėties, todėl K. Pūkas pagal jam pareikštus kaltinimus dėl seksualinio priekabiavimo išteisintinas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.04; 04:00