Prancūzija atšaukė savo ambasadorių Italijoje į Paryžių konsultacijoms, paminėdama virtinę Italijos vyriausybės provokacijų ir „kišimąsi“ į Prancūzijos vidaus reikalus.

„Prancūzija ilgus mėnesius buvo nuolatinių kaltinimų, nepagrįstų puolimų ir ekstremalių pareiškimų objektas“, – teigiama Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Apie tai pranešama praėjus dviem dienoms po to, kai Italijos ministro pirmininko pavaduotojas ir „Penkių žvaigždučių judėjimo“ (M5S) lyderis Luigis Di Maio atvyko į Paryžių susitikti su „geltonųjų liemenių“ judėjimo, protestuojančio prieš prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybę, nariais.

L. Di Maio sakė susitikęs su „geltonųjų liemenių“ judėjimo lyderiu Christophe’u Chalenconu ir su judėjimo nariais, ketinančiais dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose.

Pasak Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos, toks susitikimas yra „nepriimtinas“.

„Ši nauja provokacija yra nepriimtina tarp kaimyninių šalių ir partnerių Europos Sąjungos širdyje“, – sakė ministerijos atstovė. 

Įtampa tarp Prancūzijos ir Italijos atsirado po to, kai Italijoje buvo prisaikdinta nauja vyriausybė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.08; 06:45

Italijos vidaus reikalų ministras Mattėjas Salvinis paragino Europos Sąjungą nutraukti savo sankcijas Rusijai ir pagrasino šiuo klausimu trauktis iš bendros ES linijos. Lankydamasis Maskvoje, M. Salvinis pirmadienį sakė, kad jo šalis gali vetuoti iki metų galo galiojančių sankcijų Rusijai pratęsimą.

„Veto yra paskutinioji priemonė, tačiau aš neatmetu jokios galimybės, – pabrėžė ministras. – Italija yra Europos šalis, labiausiai kenčianti dėl sankcijų Rusijai“. Baudžiamosios priemonės, anot jo, turi baigtis „iki metų galo“. M. Salvinis, be to, pasisakė už Rusijos sugrįžimą į G8 šalių grupę.

Rusijai 2014-aisiais aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį, ES paskelbė plačias sankcijas Maskvai. Šios nuo tada kas pusmetį vis pratęsiamos. Pastarąjį kartą taip padaryta ES viršūnių susitikime birželio gale Briuselyje. Rusija buvo pašalinta ir iš G8 šalių grupės, kuri nuo tada vėl vadinasi G7.

Nauja Italijos populistų koalicija, kurią sudaro M. Salvinio kraštutinė dešinioji „Lega“ partija ir Penkių žvaigždučių judėjimas, siekia glaudesnių santykių su Rusija. Maskva, reaguodama į ES sankcijas, uždraudė daugumos maisto produktų įvežimą iš ES. Tai itin pajuto Italija.

Vakarų baudžiamosios priemonės ir žemos naftos kainos įstūmė Rusiją į ilgiausią recesiją valdant V. Putinui. Tačiau pamažu šalies ekonomika atsigauna.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.18; 07:00

Jei nepavyks išspręsti migracijos klausimų, laisvam asmenų judėjimui Europoje gali kilti pavojus, pareiškė Italijos premjeras Giuseppė Contė, praneša BBC.

Sekmadienį Briuselyje vykusiame neformaliame 16 Europos Sąjungos lyderių susitikime G. Contė paragino Bendriją dalytis atsakomybe dėl išgelbėtų migrantų ir bausti šalis, nesutinkančias priimti nustatytų migrantų kvotų.

Sekmadienio susitikimas surengtas prieš šią savaitę vyksiančias visų ES šalių vadovų derybas, kuriose taip pat bus sprendžiami migracijos klausimai.

Pastarosiomis dienomis Italija atsisakė priimti du laivus su išgelbėtais migrantais.

Susitikime G. Contė pristatė dokumentą, kuriame siūloma įkurti migrantų „apsaugos centrus“ kitose ES šalyse, taip siekiant palengvinti naštą Italijai. Per ketverius metus šalis priėmė daugiau kaip 600 tūkst. migrantų.

„Visi, kurie atvyksta į Italiją, atvyksta ir į Europą. Šengenui kyla grėsmė“, – sakoma dokumente.

Anksčiau šį mėnesį suformuota naujoji populistinė Italijos vyriausybė laikosi griežtosios linijos migracijos klausimais ir teigia norinti išsiųsti iš šalies pusę milijono asmens dokumentų neturinčių migrantų.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-06-25

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris. EPA – ELTA nuotr.

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jeanas-Claude’as Junckeris) pareiškė, kad italai turi daugiau dirbti, būti mažiau korumpuoti ir nustoti kaltinti Europos Sąjungą dėl vargingą pietinę šalies dalį kamuojančių problemų.

J. C. Junckeris tokią nuomonę išsakė Briuselyje vykusioje konferencijoje dėl Europos ateities per surengtą klausimų ir atsakymų sesiją.

Paklaustas, ką Europa galėtų padaryti, kad padėtų jauniems žmonėms tokiuose regionuose kaip Pietų Italija, J. C. Junckeris atsakė labai mylintis šią šalį, bet pridūrė: „Nebegaliu sutikti, kad viską, kas Pietų Italijoje yra ne taip, galima paaiškinti faktu, kad ES arba Europos Komisija daro nepakankamai.“

„Italai turi pasirūpinti skurdžiais savo šalies regionais. Tai reiškia – daugiau darbo, mažiau korupcijos, rimtumo“, – sakė J. C. Junckeris.

Be to, EK vadovas paragino Italiją „nežaisti žaidimo“, kai dėl visų bėdų kaltinama Bendrija, ir pridūrė: „Nacionalinės valstybės – pirmoje vietoje, antroje – Europa.“

Tokius J. C. Junckerio komentarus iš karto pasmerkė kraštutinių dešiniųjų lyderis Matteo Salvinis, kurio vadovaujama partija „Lyga“ ketvirtadienį sudarė populistinę koaliciją su „Penkių žvaigždučių“ judėjimu. M. Salvinis EK vadovo pasisakymus pavadino „gėdingais ir rasistiniais“.

Tuo metu EK atstovė agentūrai AFP aiškino, kad J. C. Junckeriui priskiriami žodžiai buvo paimti iš konteksto.

„ES fondų lėšų įsisavinimas (Pietų Italijoje) galėtų būti pagerintas, kad žmonės galėtų greičiau patys pajusti rezultatus“, – sakė ji ir pridūrė, kad „ES ir toliau kalbėsis su Italija, siekdama užtikrinti, jog pagalba pasiektų tas vietas, kurioms jos labiausiai reikia.“

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.02; 07:40

Prezidentė susitinka su Italijos Respublikos Prezidentu Sergio Mattarella. Roberto Dačkaus (Prezidentės kanceliarija) nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Italijos Respublikos Prezidentu Sergio Mattarella. Šalių vadovai ypatingą dėmesį skyrė saugumo klausimams, Lietuvos ir Italijos bendradarbiavimui ES bei NATO, dvišalio bendradarbiavimo verslo, mokslo, kultūros srityse stiprinimui. Prezidentės kvietimu, Italijos vadovas su valstybiniu vizitu liepą lankysis Lietuvoje.

Šalies vadovės teigimu, Lietuvą ir Italiją sieja ne tik prasmingi istoriniai, kultūros ir žmonių ryšiai, bet ir tvirtas įsipareigojimas Europos ateičiai ir bendram mūsų saugumui. Susidurdami su agresyviu karinės jėgos demonstravimu, hibridinėmis grėsmėmis, terorizmo, migracijos iššūkiais suprantame, jog juos įveikti galime tik bendromis jėgomis.

Prezidentai aptarė Europos saugumo padėtį ir pasirengimą artėjančiam NATO viršūnių susitikimui. Lietuvai ir Italijai NATO yra pagrindinė saugumo atrama, todėl stipresnis ir efektyviai visomis kryptimis veikiantis Aljansas – bendras valstybių siekis. Italija deda daug pastangų stiprindama Pietinį NATO flangą, tačiau puikiai supranta ir Baltijos šalims kylančias grėsmes bei padeda jas atremti. Italijos kariai dislokuoti daugiašaliame NATO batalione Latvijoje, Italijos naikintuvai ne kartą dalyvavo Baltijos šalių oro policijos misijoje. Lietuva padeda Italijai atremti grėsmes iš Pietų. Mūsų šalis jungiasi prie NATO Pietų strateginio centro veiklos, stiprindama bendrą Aljanso atsaką terorizmui ir radikalizmui Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje. Lietuvos karininkai taip pat dirba Italijos vadovaujamoje mokymo vadavietėje Afganistane. Tai – tvirtos Aljanso vienybės pavyzdžiai, kurie yra mūsų kolektyvinio saugumo pamatas.

Susitikime kalbėta ir apie Lietuvos – Italijos bendradarbiavimą Europos Sąjungoje. Italija, kaip ir Lietuva, yra tvirta europinės integracijos rėmėja, kuriai rūpi ES ateitis. Abi valstybės vieningai pasisako už glaudesnį ES šalių saugumo bendradarbiavimą, nedubliuojant NATO, ir aktyviai dalyvauja bendruose ES gynybos projektuose (PESCO). Šalies vadovė pakvietė Italiją prisijungti ir prie Lietuvos inicijuoto ES kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų kūrimo.

Šalių vadovai taip pat aptarė migracijos iššūkius, kurie itin skaudžiai palietė Italiją. Šioje šalyje glaudžiasi 630 tūkst. migrantų iš Afrikos šalių. Lietuva solidariai vykdo savo įsipareigojimus sprendžiant migracijos iššūkius ir kartu su Italija ypatingą dėmesį skiria ES išorės sienų apsaugai. Tai jau duoda rezultatų: palyginti su praėjusiais metais atvykėlių srautas į Italiją sumažėjo 75 procentais. Lietuva taip pat prisideda ir didina savo karių skaičių ES operacijoje „Sophia“, kuri patruliuoja Viduržemio jūroje.

Susitikime daug dėmesio skirta energetinio saugumo klausimams. Kaip ir Lietuva, Italija siekia kuo labiau diversifikuoti energijos šaltinius, todėl supranta, kokią grėsmę šiam tikslui kelia geopolitinis Rusijos dujotiekio „NordStream2“ projektas. Ši šalis taip pat prisideda prie NATO energetinio saugumo kompetencijos centro Vilniuje veiklos.

Prezidentai aptarė ir dvišalių verslo, mokslo, kultūros ryšių stiprinimą. Italija yra ketvirta didžiausia ES ekonomika ir svarbi prekybos partnerė. Dvišalės prekybos apimtys vien per praėjusius metus paaugo 11 procentų. Italijos rinkoje populiarūs lietuviški sūrio, pieno, žuvies produktai. Daug potencialo turi ir bendradarbiavimas aukštųjų technologijų srityje. Lietuva yra augantis regiono gyvybės mokslų centras, o šis sektorius Italijoje generuoja per 50 mlrd. eurų.

Vizito Italijoje metu Prezidentė atidarys Lietuvos kultūros festivalį Romoje „Flux“, kurį šalies vadovė globoja kartu su Italijos prezidentu. Dešimt dienų vyksiančioje kultūros šventėje Italijos publikai prisistatys daugiau nei 80 Lietuvos menininkų. Šalių kultūrinius saitus dar labiau sustiprins dvi Lietuvos ir Italijos prezidentų globojamos parodos Lietuvoje. Tai – paroda Bažnytinio paveldo muziejuje „Šv. Kazimiero gerbimo istorijos šedevrai: Lietuva–Italija“ ir paroda Valdovų rūmuose „Florencija renesanso ir baroko laikais: tapybos kolekcija iš Cassa di Risparmio di Firenze banko ir fondo rinkinių Florencijoje“.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba

2018.05.05; 05:00

Spalio 13 dieną Lombardijos sostinėje bus pristatoma šmeižikiškai Sausio 13-osios įvykius iškraipanti Galinos Sapožnikovos knyga „Lietuviškas sąmokslas. Kaip žlugo Sovietų Sąjunga ir kas nutiko tiems, kurie bandė ją išsaugoti“.

Šiuo leidiniu Italijos visuomenei pateikiama dezinformuojanti ir faktais nepagrįsta Lietuvos istorijos versija, kuria tendencingai siekiama suteršti Laisvės gynėjų atminimą ir skleisti nepriklausomos Lietuvos valstybei priešiškas idėjas.

Ambasada griežtai nepritaria šiam renginiui ir apgailestauja, kad šis propagandinis leidinys prasibrovė į Italijos „Mondadori“ knygynų tinklo sales.

Ambasada įteikė protesto laiškus pristatymo rengėjams ir knygyno administracijai, kuriuose pabrėžiama, kokią grėsmę laisvoms visuomenėms kelia neatsakinga ir propagandinė literatūra.

Lietuvos ambasada Italijoje ragina Milano lietuvius savo aplinkoje argumentuotai skleisti žinią apie tikrąją Sausio 13-osios įvykių eigą.

Informacijos šaltiniai – Lietuvos Seimas ir Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

2016.10.12; 11:00

Va­sa­rio ant­ro­je pu­sė­je Ita­li­ja su­ra­do iš­ei­tį, kaip Lie­tu­vai „grą­žin­ti“ so­vie­tų val­džios pa­grob­tą ir Ru­si­jos vėl ne­ati­duo­tą Lie­tu­vos am­ba­sa­dos Ro­mo­je pa­sta­tą. Ita­li­jos ir Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rai va­sa­rio 21-ąją pa­si­ra­šė do­ku­men­tą, ku­riuo „Vil­la Li­tu­a­nia“ res­ti­tu­ci­jos pro­ble­ma nu­sto­jo eg­zis­tuo­ti.

Nors, tie­są sa­kant, eg­zis­tuo­ti nu­sto­jo tik la­bai są­ly­gi­nai, nes vie­toj už­grob­tos am­ba­sa­dos Lie­tu­va ga­vo tik vie­no pa­sta­to, va­di­na­mo rū­mais, aukš­tą. Lie­tu­va at­si­sa­kė pre­ten­zi­jų į tu­rė­tą 8731 kvad­ra­ti­nio met­ro plo­tą No­men­ta­nos gat­vė­je, kar­tu su­tik­da­ma su sim­bo­li­ne nuo­mos su­tar­ti­mi 99 me­tams Vit­to­rios Co­lon­nos gat­vė­je esan­čiuo­se „Blu­mens­tihl“ rū­muo­se (Pa­laz­zo Blu­mens­tihl).

Continue reading „Italijos kompensacija dėl prarastos ambasados – keistoka“

mitrochin

Kokia buvo KGB įtaka Italijoje? Didžiulė. Tai paaiškėjo iš buvusio KGB pulkininko Vasilijaus Mitrochino Vakarams pateiktų dokumentų – tikrųjų KGB dokumentų nuorašų.

Štai ką nustatė 2002 m. spalį pradėjusi veikti parlamentinė komisija KGB veiklai Italijoje tirti, kuriai vadovavo Paolo Gucantis.

Į komisiją įėjo dvidešimt senatorių ir dvidešimt žemutinių parlamento rūmų narių. Įvyko 35 posėdžiai. Komisijai rūpėjo ne tik Mitrochino užrašai (Britų žvalgybos apdorotos Mitrochino kortelės, vadinamasis “Dosjė Impedian”), bet ir KGB veikla Italijoje visą praėjusį šimtmetį.

Continue reading „Italijoje knibždėte knibždėjo SSRS įtakos agentų“