Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ikiteisminiame tyrime dėl riaušių prie Lietuvos Seimo pranešimai apie įtarimą įteikti dar 12 asmenų, praneša Generalinė prokuratūra. Įtariamieji buvo sulaikyti įvairiose Lietuvos vietose – Vilniaus, Kauno, Vilkaviškio rajonuose, Klaipėdoje ir kituose miestuose, jų gyvenamosiose patalpose atliktos kratos.
Įtariamiems asmenims skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.
Šiuo metu ikiteisminiame tyrime įtariamųjų skaičius, prokuratūros pateiktais duomenimis, išaugo iki 62, nukentėjusiais pripažinti 26 asmenys.
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai vadovauja ikiteisminiam tyrimui dėl riaušių, neteisėtos informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Tyrimą atlieka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.
ELTA primena, kad rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Seimo įėjimus užblokavusius mitinguotojus nustūmė į įvykio vietą atvykusi riaušių policija. Prieš protestuotojus riaušių policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, piktybiškiausiai nusiteikę protestuotojai buvo išvesti. Policijos pareigūnai mitingo dalyvius nustūmė nuo Seimo vartų, taip sudarydami galimybę iš Seimo išvykti parlamentarams.
Žiūronai modernūs. Slaptai.lt foto
Ikiteisminiame tyrime dėl riaušių prie Seimo pranešimai apie įtarimą įteikti dar 8 asmenims. Įtariamieji buvo sulaikyti įvairiose Lietuvos vietose – Vilniaus rajone, Kaune, Alytuje, Telšiuose ir kt. miestuose, jų gyvenamosiose patalpose atliktos kratos.
Įtariamiems asmenims skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.
Šiame tyrime nukentėjusiaisiais šiuo metu pripažinti 26 asmenys, du iš jų – Seimo nariai.
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai vadovauja ikiteisminiam tyrimui dėl riaušių, neteisėtos informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
Tyrimą atlieka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.
Šiuo metu įtarimai ikiteisminiame tyrime iš viso yra pareikšti 50 asmenų.
Pro padidinamąjį stiklą. Slaptai.lt nuotr.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigia, kad įtariamųjų ratas riaušių prie Seimo byloje kiekvieną savaitę didėja.
„Darbo tikrai yra daug. Iš esmės mobilizuota visa Vilniaus VPK organizuotų nusikaltimų tyrimų valdyba. Dirba 6 prokurorai, kurie vadovauja, koordinuoja šį tyrimą. Apimtis tikrai yra labai didžiulė, daug yra informacijos, daug filmuotos medžiagos, daug asmenų, kuriems mes turime ar dar turėsime klausimų. Tai tikrai didžiulis prioritetas šiai bylai ir noriu pasakyti, kad ikiteisminis tyrimas vykdomas labai intensyviai“, – žurnalistams antradienį teigė R. Požėla.
Generalinis komisaras akcentuoja, kad riaušių prie Seimo byloje įtariamųjų ratas plečiasi.
„Įtariamųjų ratas didėja. Kiekvieną savaitę mes turime nusimatę taktiškai tam tikrus naujus sulaikymus, tai tas ratas didėja. Ką šiuo metu turime yra vieni skaičiai, ką po savaitės turėsime turbūt bus kiti skaičiai“, – sakė jis.
Pasak R. Požėlos, teisėsaugos akiratyje šiuo metu yra maždaug 40 asmenų, dalyvavusių riaušėse prie Seimo.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį prokurorų prašymus suimti riaušių prie Seimo sukėlimu kaltinamus asmenis nagrinėjantis Vilniaus miesto apylinkės teismas jau įvertino 10 iš 26 šiuo metų gautų prašymų. Nuspręsta vienam mėnesiui suimti keturis asmenis, vienai savaitei – vieną asmenį, trims asmenims skirta intensyvi priežiūra, o dviem įtariamiesiems skirtas pasižadėjimas neišvykti.
„Šiandieną prokurorai dėl visų 26 įtariamųjų kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, dėl griežčiausios kardomosios priemonės, suėmimo, skyrimo. Pagrindai, kuriais remiantis prokurorai prašė skirti griežčiausią kardomąją priemonę buvo, kad įtariamieji gali bėgti slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismo, gali daryti naujas nusikalstamas veikas ar trukdyti procesui“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį informavo generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
Generalinės prokurorės teigimu, prokurorai griežčiausios kardomosios priemonės prašė motyvuodami tuo, kad tik pradėtas ikiteisminis tyrimas, kad tyrimas yra labai didelės apimties.
Jos teigimu, šiuo metu jau yra išnagrinėta 10 prokuroro kreipimųsi.
„5 įtariamiesiems yra skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, keturiems asmenis yra skirtas suėmimas po mėnesį laiko, vienam asmeniui yra vienai savaitei. Taip pat yra skirta intensyvi priežiūra, kardomoji priemonė, trims įtariamiesiems, dviem įtariamiesiems prokurorai parinko kardomąją priemonę – pasižadėjimą neišvykti“, – sakė ji.
N. Grunskienė pateikė duomenis ir apie sulaikytųjų asmenų teistumą.
„Kalbant apie sulaikytų asmenų teistumus norėčiau pasakyti, kad vienas asmuo šiame ikiteisminiame tyrime anksčiau jau buvo teistas 13 kartų, vienas asmuo – 14 kartų ir vienas asmuo 12 kartų. Trys asmenys teisti po du kartus. Taip pat vienam asmeniui pareikšti įtarimai dvejuose ikiteisminiuose tyrimuose“, – informavo ji.
Seimo narys Kęstutis Masiulis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Sausio 13-osios žudynių byla yra viena svarbiausių bylų per visą Nepriklausomos valstybės istoriją. Kartu ir viena sudėtingiausių. Beveik 800 tomų medžiagos, 67 nuteistieji, 134 jų advokatai. Bylos procesas vis dar tęsiasi, nors nuo baisiųjų įvykių praėjo jau 30 metų.
Ukraina – politinis vertinimas?
Dalis įtariamųjų jau yra mirę, keli yra Lietuvoje, bet dauguma slepiasi Rusijoje ir Baltarusijoje. Tos šalys valdomos diktatorių, teisingumo sistema pajungta valdžios aparatui, todėl nestebina, kad jos su Lietuva nebendradarbiauja. Čia galima prisiminti apmaudų Austrijos atvejį, kai vienas iš įtariamųjų Rusijos pilietis Michailas Golovatovas, buvo sulaikytas Vienoje, bet keistomis aplinkybėmis paleistas.
Penki įtariamieji šiuo metu yra Ukrainos piliečiai ir gyvena Ukrainoje. Generalinė prokuratūra skelbia, kad Ukrainos Respublika bendradarbiauja su Lietuva pagal tarpusavio teisinės pagalbos sutartį. Įtariamieji yra informuoti apie procesą, apie Lietuvos prašymus apklausti, bet savo noru į Lietuvą jie vykti neketina, o Ukraina teisinasi, kad pagal Konstitucijos 25 straipsnį ir kitus teisės aktus savo piliečių perduoti į kitą šalį jie negali. Tuo klausimas uždarytas. Bet ar tikrai? Ar nėra likę jokių galimybių?
Ukraina – mūsų draugė, partnerė, kurios kovai už suverenitetą Lietuvos visuomenė ir politikai tikrai daug daro. Gal galime ir mes tikėtis iš Ukrainos didesnio supratimo ir realių veiksmų šiuo svarbiu klausimu?
Politiškai Lietuva tyli, nes gal nereikia kelti šito klausimo, seniai tai buvo, nieko negalima padaryti, tie įtariamieji jau senoliai ir t.t. Bet ar taip elgiasi partneriai ir draugai? Kai yra bėda, yra nuoskaudų, ar geriausias būdas nutylėti?
Sunku būtų įsivaizduoti, kad Izraelis nekeltų Holokausto bylos klausimų įtariamiesiems, nesvarbu kur jie gyventų, kokios valstybės piliečiais būtų ar kokio jie amžiaus. Galima įsivaizduoti kaip reaguotų ta pati Ukraina, jeigu Lietuvoje gyventų Maidano žudynių įtariamieji ir Lietuva juos saugotų?
Ar išsemtos visos teisinės galimybės?
Nesu teisininkas, neišmanau Ukrainos teisės, bet man, kaip politikui, niekas neatsako į kai kurias abejones, dėl to noriu iškelti jas viešai. Šia tema Lietuvoje nėra visai jokių komentarų ir diskusijų. Gal taip daroma dėl diplomatinio korektiškumo? Bet tikri draugai turėtų gebėti išspręsti ir sudėtingiausias problemas.
Pilietybė
Ukraina neišduoda savo piliečių. Ar nėra išimčių šioje teisinėje normoje, ar tai galioja visais atvejais? O kaip karo nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui? Neretai tokiais atvejais teisinės normos gali kisti, nes tai liečia tarptautinę teisę ir tarptautinius susitarimus.
Sausio 13-oji – mūsų atmintyje. Paroda Lietuvos seime. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Piliečio teisės ir pareigos kyla iš jo pilietybės. Prisiminkim, kad 1991 m. sausio 13 dieną nei vienas iš įtariamųjų nebuvo Ukrainos pilietis, nes pati Ukraina paskelbė nepriklausomybę tik 1991 m. rugpjūtį. Taigi ar pilietinės teisės gali kilti iš to laikotarpio, kai asmuo nebuvo pilietis? Čia jau gali būti konstitucinis teisinis kazusas.
Neaišku, ar minėti įtariamieji, įgydami pilietybę, informavo Ukrainos Respubliką apie savo veiklą ir jų atžvilgiu vykdomą tyrimą? Ne vienoje šalyje toks teisinis procesas būtų pagrindas nesuteikti pilietybės, o kai kuriose, pvz., Nyderlanduose ar Prancūzijoje, jos netekti.
Teisinis procesas Ukrainoje
Jeigu visgi nėra galimybės tų asmenų atgabenti į Lietuvą, tai ar yra išnaudotos visos priemonės, kad teisingumas būtų įvykdytas pačioje Ukrainoje.
Yra ne vienas tarptautinis atvejis, kai valstybės pradeda teisminius procesus, nors nusikaltimai būna padaryti visai kitoje šalyje. Nereikia keltis į Niurnbergo procesą Vokietijoje, yra ir visai naujų atvejų. 2020 m. kovą Nyderlanduose vietos prokuratūra pradėjo teismo procesą dėl keleivinio lėktuvo numušimo virš Ukrainos teritorijos. Įtarimai pareikšti trims Rusijos ir vienam Ukrainos piliečiui.
Ukrainos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.
Ar buvo nagrinėta galimybė prašyti Ukrainos prokuratūros, kad ši imtųsi pati kelti bylą savo piliečiams už 1991 m. sausio įvykius. Kitas variantas – kreiptis į teismą Lietuvos, kaip nukentėjusios šalies, arba nukentėjusių asmenų vardu, kad įtariamieji būtų patraukti atsakomybėn.
Galima tik apgailestauti, kad praėjus 30 metų nuo 1991 m. sausio žudynių teisingumas vis dar nėra įvykdytas. Daug politikų ir teisėsaugininkų ilgai nesiėmė reikiamų veiksmų, vilkino šitą klausimą, tačiau nusikaltimams žmogiškumui ir karo nusikaltimams nėra senaties. Žuvusiųjų atminimas įpareigoja išnaudoti visas teisines priemones, kokios tik yra įmanomos, teisingumui pasiekti.
Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.
Šnipinėjimu Rusijai įtariamo Algirdo Paleckio suėmimą Kauno apygardos teismas pratęsė dar dviem mėnesiams. Tai Eltai patvirtino teismo pirmininko padėjėja Milda Bučnytė.
2018 m. spalį teisėsauga pranešė, kad dėl šnipinėjimo Rusijai pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame įtarimai pareikšti visam tinklui asmenų. Tarp įtariamųjų – A. Paleckis. Pasak generalinio prokuroro Evaldo Pašilio, įtariamieji taikėsi į jautriausias valstybei sritis, kaip Sausio 13-osios byla.
Algirdas Paleckis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Pats A. Paleckis savo kaltę neigia, todėl, teisėsaugininkų teigimu, paleistas į laisvę galėjo ir toliau bendrauti su asmenimis, kuriems rinko informaciją apie Sausio 13-osios prokurorus ir teisėjus.
A. Paleckis vienintelis iš įtariamųjų jau devynis mėnesius laikomas Vilniaus pataisos namuose. Kitiems įtariamiesiems skirtos švelnesnės kardomosios priemonės.
Generalinis prokuroras patvirtino, kad dėl šnipinėjimo gali grėsti nuo trejų iki penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė.
Danijos policijai blokavus kelius susidarė automobilių spūstys. EPA – ELTA nuotr.
Atlikdama plataus masto įtariamųjų paiešką, Danijos policija uždarė tiltus, vedančius į ir iš didžiausios šalies salos, praneša BBC.
Pranešama, kad policija ieško trijų asmenų, susijusių su sunkiu nusikaltimu. Įtariamieji važiuoja Švedijoje registruotu juodu „Volvo“ markės automobiliu.
Švedijos laikraščio „Aftonbladet“ žiniomis, ieškomi asmenys susiję su pagrobimu.
Danijos Didžiojo Belto tiltu kurį laiką buvo draudžiamas automobilių eismas, be to, buvo sutrikęs ir traukinių bei keltų eismas.
„Danijos policijoje dirbau 41 metus ir niekada nesu regėjęs tokio masto operacijos“, – Danijos bulvarinis laikraštis BT citavo buvusį šalies žvalgybos vadovą Hansą Jorgeną Bonnichseną.
Eismo informacijos puslapis „TrafikNyt“ pranešė, kad Eresundo ir Didžiojo Belto tiltais vėl važiuoja traukiniai. Per Didžiojo Belto tiltą iš dalies atnaujintas automobilių eismas.
Didžiosios Britanijos policija nustatė pagrindinius įtariamuosius buvusio Rusijos GRU pulkininko Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimo byloje. Tai pranešė laikraštis „The Telegraph“.
Leidinio duomenimis, Skotland Jardo antiteroristinio skyriaus specialistai dabar rengia baudžiamąją bylą asmenims, kurie, pasak Jungtinės Karalystės policijos atstovų, šiuo metu yra Rusijoje.
Nors tyrimas, kaip manoma, truks dar kelis mėnesius, pastarosiomis dienomis buvo žengtas didelis žingsnis į priekį, kuris leido apibrėžti pagrindinių įtariamųjų ratą, rašo „The Telegraph“. Spėjama, kad policijai pavyko nustatyti konkrečius vardus išnagrinėjus lėktuvų keleivių sąrašus, peržiūrėjus stebėjimo kamerų įrašus ir patikrinus automobilių numerius.
Skotland Jardo atstovai pripažįsta, kad Maskva priešinsis visiems mėginimams apklausti įtariamuosius ir tuo labiau patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn.
Kovo 4 d. buvęs Rusijos GRU pulkininkas S. Skripalis ir jo duktė Julija buvo paveikti nervus paralyžiuojančios medžiagos. Jie buvo rasti be sąmonės Solsberio mieste, kuris yra už 140 kilometrų nuo Londono.
Didžioji Britanija apkaltino Rusiją prisidėjus prie S. Skripalio ir jo dukters apnuodijimo. Maskva neigia turinti ką nors bendra su šiuo incidentu.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kuriomis teisėsaugai sudaroma galimybė už akių teisti valstybei ir jos žmonėms didelę žalą padariusius nusikaltėlius.
Nuo teisingumo į užsienį sprunkančių įtariamųjų istorijos atskleidė teisines spragas, kurios leidžia net ir milijonų grobstytojams išvengti atsakomybės. Šiuo metu ikiteisminį tyrimą už akių (t. y. įtariamajam nedalyvaujant) galima vykdyti tik prieš teisingumo vengiančius užsieniečius, pabėgusius iš Lietuvos ir tik už tarptautinio pobūdžio nusikaltimus, tokius kaip terorizmas, genocidas, prekyba žmonėmis, kyšininkavimas.
Už didelio masto finansinius, mokestinius ir turtinius nusikaltimus vykdyti baudžiamojo persekiojimo prieš iš Lietuvos pabėgusius asmenis išvis nėra galimybės.
Todėl Prezidentė siūlo leisti vykdyti ikiteisminį tyrimą už akių dėl visų nusikaltimų, padariusių didelę žalą valstybei ar asmeniui. Tai yra didelės vertės turto iššvaistymas, finansinės machinacijos, sukčiavimas stambiu mastu.
Valstybės vadovės siūlomi teisiniai įrankiai užtikrins, kad nuo teisingumo užsienyje besislapstantys asmenys sulauks pelnyto nuosprendžio, o jų turtas bus konfiskuotas ir panaudotas žmonių ir valstybės patirtai žalai atlyginti.
Ikiteisminis tyrimas už akių atitinka baudžiamojo proceso principus, užtikrina visas įtariamajam garantuojamas teises ir galimybę jomis pasinaudoti. Jis būtų vykdomas tik išimtiniais atvejais, kai įtariamasis slepiasi užsienio valstybėje, piktybiškai vengia dalyvauti baudžiamajame procese, o užsienio valstybė, kurioje jis yra, nebendradarbiauja su Lietuvos Respublika.
Teismo procesas už akių įteisintas Latvijoje, Estijoje, Prancūzijoje, kitose šalyse. Tokia praktika, kai įtariamajam besislapstant galima atlikti ikiteisminį tyrimą už akių, galioja, pavyzdžiui, Čekijoje, Vengrijoje. Kad besislapstančio nuo teismo asmens atžvilgiu gali būti priimtas sprendimas už akių, pernai sutarė ir visos ES šalys.
Pagal EŽTT praktiką, kai to reikalauja teisingumo interesai, teisimas už akių taip pat yra pateisinama priemonė.
Konstitucinis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teisinis reguliavimas neturi sudaryti prielaidų vilkinti nusikalstamų veikų tyrimo ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Aleksandro Perepilično lavonas buvo rastas praėjus keliems mėnesiams po to, kai jis davė Šveicarijos tyrėjams parodymus pinigų plovimo byloje.
Taip rašo “The Times” Britanijos parlamento Bendruomenių rūmų deputatas Dominykas Rejebas.
Autoriaus nuomone, tai jau „ketvirta nepaaiškinta mirtis“ šios bylos analuose. Pirmasis buvo Sergejus Magnickis („savo epochos Solženycinas“, – taip jį vadina autorius).
Britai privalo žinoti, ar leista kam nors iš 60-ies „įtariamųjų Magnickio byloje“ (D.Rejebo formuluotė) įvažiuoti į Britaniją. Deputatas taip pat ragina Didžiosios Britanijos vyriausybę „kartu su Šveicarija apginti kitus liudytojus, išsiaiškinti, ar kas nors iš liudytojų gyvena Didžiojoje Britanijoje, ir pasikeisti informacija“.
Šiandien Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas patenkino Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro prašymą baudžiamojoje byloje dėl Medininkų muitinės posto darbuotojų nužudymo ir pripažino įtariamaisiais Aleksandrą Ryžkovą ( g. 1968 m.), Andrejų Laktionovą (g. 1966 m.) bei Česlavą Mlinyką (g. 1960 m.) dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 100 str. redakcija, įsigaliojusi 2011 m. kovo 31 d.).
Baudžiamojo proceso kodekso 187 str. nustato, kad kai užsienio valstybės pilietis, įtariamas dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Baudžiamojo kodekso 7 straipsnio pagrindais, yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais negali būti išduotas ar perduotas Lietuvos Respublikai, prokuroro prašymu jis įtariamuoju pripažįstamas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi.
