Jake Sullivanas. Patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. EPA – ELTA nuotrauka

Vašingtonas, rugpjūčio 18 d. (AFP-ELTA). JAV, Japonija ir Pietų Korėja ketina plėsti savo karinį bendradarbiavimą. Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas prieš JAV prezidento Joe Bideno, Japonijos premjero Fumio Kishidos ir Pietų Korėjos prezidento Yoon Suk Yeolo viršūnių susitikimą Kemp Deivide paskelbė apie „daugiametį karinių pratybų visose srityse planavimo procesą“.
 
Dėl Šiaurės Korėjos provokacijų, be kita ko, planuojamas  geriau koordinuoti balistinių raketų atrėmimą, plėsti keitimąsi informacija ir komunikaciją krizių atvejais, sakė J. Sullivanas. Iš esmės trys valstybės, anot jo, sieks „glaudesnio bendradarbiavimo“ ir rengs kasmetines konsultacijas aukštu lygiu.
 
„Šiandien padėsime stabilų pagrindą trišalei partnerystei, jog užtikrintume, kad ji yra gili, stipri ir ilgalaikė, – kalbėjo prezidento J. Bideno vyriausiasis patarėjas. – Mes pradedame naują erą ir užtikriname, kad ši era bus ilgalaikė“.
 
J. Bidenas penktadienį Kemp Deivido rezidencijoje į šiaurę nuo Vašingtono priims F. Kishidą ir Yoon Suk Yeolą. Tai yra pirmasis trišalis viršūnių susitikimas tokiu formatu. Šiuo aljansu JAV prezidentas nori ryžtingiau pasipriešinti kariniu požiūriu stiprėjančiai Kinijai ir Šiaurės Korėjai.
 
Japonija ir Pietų Korėja yra svarbios JAV sąjungininkės Azijoje, tačiau šių abiejų valstybių santykiai įtempti. To priežastis – Japonijos kolonijinio valdymo Korėjos pusiasalyje laikotarpis nuo 1910 iki 1945 metų, kai žmonės buvo varomi dirbti priverstinius darbus, o moterys išnaudojamos kaip sekso vergės.
 
Tačiau pastaruoju metu Seulo ir Tokijo santykiai pagerėjo. J. Sullivanas pabrėžė, jog JAV tikisi, kad Pietų  Korėja ir Japonija toliau plės bendradarbiavimą.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.08.19; 00:45

Jake Sullivanas. Patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. EPA – ELTA foto

Kyjivas, liepos 16 d. (Ukrinform-ELTA). Jei Rusijos valdžia nepratęs Juodosios jūros grūdų gabenimo Juodąją jūra sandorio, Rusijai tai atneš milžiniškų diplomatinių nuostolių. Tai sakė JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jacobas Sullivanas televizijos kanalo CBS News laidoje „Face the Nation“.
 
„Gali būti, kad Rusija iš [grūdų sandorio] pasitrauks, gali būti, kad toliau jo laikysis. Jei ji iš tikrųjų pasitrauks, likęs pasaulis pažiūrės į tai ir sakys, kad Rusija nesilaiko savo pažado užtikrinti, kad pasaulio pietuose esančios valstybės ir Afrikos bei Lotynų Amerikos bei Azijos šalys galėtų gauti joms reikalingo maisto už prieinamą kainą. Ir manau, kad ateityje tai Rusijai kainuos atneš milžiniškos diplomatinės žalos. Taigi Vladimirui Putinui reikės pasirinkti“, – sakė jis.
 
J. Sullivanas taip pat pridūrė, kad šiuo klausimu JAV ir toliau bendradarbiauja su Ukrainos valdžia. „Esame pasirengę bet kokiam scenarijui ir dėl to glaudžiai bendradarbiaujame su ukrainiečiais“, – sakė jis.
 
Juodosios jūros grūdų susitarimas buvo sudarytas 2022 m. liepos mėn. Šiuo tikslu buvo pasirašyti du dokumentai, iš kurių vieną pasirašė JT, Turkija ir Ukraina, kitą – JT, Turkija ir Rusija. V. Putinas ne kartą grasino nepratęsti susitarimo, reikalaudamas panaikinti sankcijas ir kliūtis Rusijos eksportui.
 
Europos Komisija padeda Jungtinėms Tautoms ir Turkijai stengtis pratęsti susitarimą ir yra pasirengusi „išnagrinėti visus sprendimus“, ketvirtadienį, liepos 13 d., sakė ES atstovas.
 
Šiuo metu pagrindinis Maskvos reikalavimas – atkurti „Rosselkhozbank“ prieigą prie tarptautinių mokėjimų sistemos SWIFT, iš kurios ES 2022 metų birželį pašalino Rusiją dėl pastarosios invazijos į Ukrainą.
Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas. EPA-ELTA nuotr.
 
ES svarsto galimybę prie SWIFT prijungti „Rosselkhozbank“ dukterinę įmonę, kad būtų galima vykdyti grūdų ir trąšų sandorius.
 
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sakė, kad JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas šią savaitę išsiuntė laišką Putinui.
 
Laiške A. Guterresas pasiūlė Maskvai pratęsti susitarimą keliems mėnesiams, suteikiant ES laiko prijungti „Rosselkhozbank“ dukterinę įmonę prie SWIFT.
 
Sandoris baigia galioti liepos 17 d.
 
Gabija Lebednykaitė (ELTA)
 
2023.07.17; 00:30

Jake Sullivanas. Patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. EPA – ELTA foto

Vašingtonas, liepos 8 d. (dpa-ELTA). JAV vyriausybė perduos Ukrainai kasetinės amunicijos, kad šalis galėtų gintis nuo Rusijos agresijos. Tai buvo sunkus sprendimas, tačiau prezidentas Joe Bidenas nusprendė žengti šį žingsnį, penktadienį Baltuosiuose rūmuose pareiškė J. Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas.
 
Jis gynė sprendimą. „Mes suprantame, jog kasetiniai šaudmenys kelia riziką, kad dėl nesprogusios amunicijos gali nukentėti civiliai gyventojai. Dėl to atidėliojome sprendimą tiek, kiek galėjome“, – sakė J. Sullivanas.
 
Ukraina kasetinę amuniciją savo šalyje naudos gynybai, pabrėžė jis. Kasetinius sprogmenis Ukrainoje naudoja ir Rusija. Pasak J. Sullivano, J. Bidenas dėl šio žingsnio konsultavosi su sąjungininkais. „Šiame konflikto etape jokiu metu nepaliksime Ukrainos be apsaugos. Taškas“, – kalbėjo patarėjas.
 
Ukraina jau seniai reikalauja kasetinės amunicijos. Kasetine amunicija vadinami sprogmenys, kurie detonuoja ore virš taikinio ir paskleidžia daug nedidelių bombelių. Kastinė amunicija prieštaringai vertinama pirmiausiai dėl to, kad daugelis šių bombelių iš karto nesprogsta ir dar ilgai po numetimo gali žudyti ar žaloti žmones ir todėl kelia ypatingą pavojų civiliams gyventojams.
 
JAV laikomos svarbiausia Ukrainos sąjungininke gynybinėje kovoje su Rusijos invazija. Pentagono duomenimis, JAV nuo karo pradžios 2022 m. vasarį Ukrainai skyrė ar pažadėjo karinės paramos už daugiau kaip 40 mlrd. dolerių.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.07.08; 00:30

Joe Bidenas. EPA-ELTA nuotr.

Vašingtonas, birželio 24 d. (dpa-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas pasikeitė nuomonėmis apie situaciją Rusijoje su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Rishi Sunaku, praneša Baltieji rūmai.
 
Partneriai dar kartą patvirtino savo „nesvyruojančią paramą“ Ukrainai, teigiama JAV vyriausybės pareiškime.
 
Šeštadienio ryte J. Bidenas buvo informuotas savo nacionalinio saugumo komandos apie įvykius Rusijoje, kur samdinių pajėgos meta iššūkį vyriausybei.
 
Tarp kitų pokalbio dalyvių buvo JAV viceprezidentė Kamala Harris, nacionalinio saugumo patarėjas Jake‘as Sullivanas, gynybos ir valstybės sekretoriai Lloydas Austinas ir Antony Blinkenas, informuojama pranešime.
 
Rita Vidugirienė (ELTA)
 
2023.06.25; 00:30

Baltieji rūmai. EPA – ELTA nuotr.

Vašingtonas, gegužės 20 d. (Ukrinform-ELTA). Jungtinės Valstijos gali perduoti Ukrainai orlaivius F-16 su sąlyga, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos nenaudos jų smūgiams Rusijos Federacijos teritorijoje. Atitinkamą pareiškimą padarė JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake‘as Sullivanas, praneša Baltieji rūmai.
 
Jis pažymėjo: ukrainiečiai ne kartą teigė, kad yra  pasirengę laikytis šių reikalavimų, ir JAV mato, kad Ukraina jų laikosi. Jungtinės Valstijos nesudaro sąlygų išpuoliams prieš Rusijos teritoriją ir jų neremia.  J. Sullivanas pridūrė, kad priėmus sprendimą aprūpinti Ukrainą naikintuvais F-16, Jungtinės Valstijos kartu su sąjungininkais nustatys, kada lėktuvai bus pristatyti, kas ir kiek jų pristatys.
 
„Įvykdėme tai, ką pažadėjome. Ukrainai suteikėme tai, ko jai reikia, remdamiesi glaudžiomis konsultacijomis tarp mūsų ir jų kariškių. Dabar pradedame diskusijas dėl to, kaip patobulinti Ukrainos karines oro pajėgas, kurios yra mūsų ilgalaikio įsipareigojimo Ukrainos savigynai dalis“, – pabrėžė jis.
 
Kaip pranešama, JAV prezidentas Joe Bidenas patikino Didžiojo septyneto (G–7) lyderius, kad Jungtinės Valstijos rems pastangas apmokyti ukrainiečių pilotus naudotis vakarietiškais orlaiviais, įskaitant F-16 naikintuvus.
 
Remiantis Vakarų žiniasklaidos informacija, kiek anksčiau JAV administracija aiškiai leido suprasti Europos sąjungininkams, kad JAV netrukdys jiems tiekti Ukrainai naikintuvus F-16.
 
Ukraina ilgą laiką siekė gauti pažangių naikintuvų, ir šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis sprendimą juos perduoti vadino istoriniu.
 
Rita Vidugirienė (ELTA)
 
2023.05.21; 00:30

Kumštis – svarbus argumentas. Slaptai.lt nuotr.

Tokijas, gegužės 20 d. (AFP-ELTA). Japonijoje susitikę Didžiojo septyneto valstybių (G7) vadovai šeštadienį paskelbė, kad bandymai naudoti prekybą ir tiekimo grandines kaip ginklą nepavyks ir neliks be atsako. Taip Kinija netiesiogiai buvo įspėta dėl jos taikomos ekonomikos praktikos, informuoja AFP.
 
Hirošimoje vykstančiame G7 valstybių vadovų susitikime daug dėmesio skirta pasipriešinimui prekybos apribojimams, kuriuos Pekinas taiko įsivėlęs į diplomatinius nesutarimus. Vis dėlto G7 pareiškime dėl ekonominio saugumo Kinija tiesiogiai neįvardinama.
 
Nepaisant to, pareiškimo adresatas buvo akivaizdus. G7 perspėjo dėl nerimą keliančios ir dažnėjančios ekonominės prievartos, kuria Pekinas siekia pakenkti G7 valstybių ir jų partnerių užsienio bei vidaus politikai.
 
Didįjį septynetą sudaro Italija, JAV, Japonija, Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija bei Vokietija.
 
„Bandymai ekonominę priklausomybę naudoti kaip ginklą ir priversti G7 nares bei mūsų partneres, įskaitant mažas šalis, paklusti ir prisitaikyti žlugs bei susilauks pasekmių“, – teigiama G7 valstybių pareiškime.
 
Šios valstybės ypač sunerimusios dėl jų pažeidžiamumo svarbiuose sektoriuose, įskaitant ypatingos svarbos žaliavas, puslaidininkius ir akumuliatorius, kurie itin svarbūs moderniai ekonomikai.
 
Didžiojo septyneto valstybės pažadėjo sustiprinti tiekimo grandines ir spręsti trikdžių problemą bei užtikrinti, kad nacionaliniam saugumui svarbios technologijos būtų atitinkamai kontroliuojamos. Tikėtina, kad tai yra užuomina apie tai, kad tam tikros prekės nepatektų į Pekino rankas.
 
JAV dėl nacionalinio saugumo priežasčių pastaraisiais mėnesiais aktyviai siekia apriboti Kinijos prieigą prie pažangių įrengimų naudojamų mikroprocesorių gamyboje. Vašingtonas ragina Japoniją ir Nyderlandus sekti JAV pavyzdžiu.
 
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.. EPA-ELTA nuotr.

JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas sako, kad JAV ir Europos Sąjungos nuomonės Kinijos klausimu praeityje skyrėsi, tačiau skirtumai iš esmės išnyko.
 
Bendra strategija remsis siekiu apsaugoti Vakarų valstybes ir jų sąjungininkes, tuo pačiu metu vengiant atviros konfrontacijos su Kinija.
 
„Tačiau tai nėra karikatūriška ar vienos dimensijos politika. Tai daugialypė, kompleksinė politika sudėtingiems santykiams su iš tiesų svarbia valstybe“, – sakė jis.
 
Tuo metu Europos Sąjungos atstovas sakė, kad G7 pasirengusi bendradarbiauti ir įvertinti dėl Kinijos kylančias rizikas.
 
„G7 lyderiai teigia, kad Kinija vadovaujasi sistemine politika siekdama gauti ypatingos svarbos žaliavų, kontroliuodama tiekimo grandines, o mes į tai atsakome diversifikacija“, – sakė neįvardijamas ES atstovas.
 
Kitas šaltinis Prancūzijos diplomatinėje tarnyboje minėjo naujienų agentūrai AFP, kad G7 valstybės pasiekė progresą Kinijos klausimu. Anot šaltinio, JAV siekia įtvirtinti itin agresyvią politiką Kinijos atžvilgiu, o kitos šalys laikosi nuosaikesnės pozicijos.
 
ELTA primena, kad 2022 m. pradžioje kad Europos Sąjunga (ES) kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dėl Kinijos diskriminacinės prekybos praktikos Lietuvos atžvilgiu.
 
2022 m. gruodį Europos Komisija paskelbė pateikusi prašymą PPO steigti arbitrų kolegiją dėl Kinijos neteisėto ekonominio spaudimo Lietuvai ir Europos Sąjungai. ES prašyme dėl kolegijos steigimo pabrėžiama, kad Kinijos taikomi ribojimai pažeidžia prekybą reglamentuojančias PPO teisės normas.
 
Taivano vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Vilniaus ir Pekino santykiai paaštrėjo, kai Lietuva leido Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai. Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti politinio ir ekonominio spaudimo priemones.
 
Karolis Broga (AFP)
 
2023.05.20; 10:39

Mazgas. Stipriai susuktas. Neišpainiosi. Slaptai.lt nuotr.

Vašingtonas, vasario 26 d. (dpa-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas, anot Baltųjų rūmų, sutiko perduoti Ukrainai „Abrams“ kovinių tankų tik spaudžiamas Vokietijos. „Jis pradžioje buvo nusprendęs jų nesiųsti, nes jo kariškiai sakė, kad šie tankai nebus naudingi mūšio lauke šioje kovoje“, – sekmadienį stočiai ABC sakė J. Bideno patarėjas saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas. Esą teigta, kad dabar naudingi būtų vokiški „Leopardai“. „Tačiau vokiečiai prezidentui pareiškė, jog nėra pasirengę šių „Leopardų“ siųsti į kovą (…), kol prezidentas nesutiks perduoti  „Abrams“, – kalbėjo J. Sullivanas.
 
Dėl „aljanso vienybės“ ir siekiant „užtikrinti, kad Ukraina gautų tai, ko ji nori“, J. Bidenas esą sutiko ilguoju laikotarpiu perduoti „Abrams“ tankų. „Šie „Leopardai“ dabar siunčiami, ir tai yra pavyzdys, kaip J. Biednas apie save telkia tarptautinį aljansą, kad Ukraina gautų tai, ko jai reikia“, – pažymėjo. J. Sullivanas. Taip jis kalbėjo atsakydamas į klausimą, kad tankai „Abrams“ šiais metais galimai nepasieks Ukrainos.
 
JAV vyriausybė tankus Ukrainai užsako ginklų pramonės įmonėse, jie nebus skirti iš savų kariuomenės atsargų. Todėl gali prireikti laiko, kol jie pasieks Ukrainą.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.02.27; 07:10

V. Zelenskis ir J. Bidenas – Kijeve. EPA – ELTA foto

Kyjivas, vasario 20 d. (dpa-ELTA). Rusija buvo iš anksto informuota apie JAV prezidento Joe Bideno vizitą Ukrainoje. Tai pareiškė J. Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas.
 
„Dėl jautraus šių pranešimų pobūdžio nedetalizuosiu, kokia buvo jų reakcija ir mūsų pranešimo turinys. Tačiau galiu patvirtinti, kad tokio pranešimo būta“, – žurnalistams sakė J. Sullivanas. Kaip teigiama, atitinkama informacija Rusiją pasiekė likus kelioms valandoms iki J. Bideno viešnagės.
 
Vašingtonas kol kas neatskleidė daugiau detalių ir apie tai, kokiu būdu JAV lyderis pasiekė Ukrainos sostinę Kyjivą. Dėl dabartinio šalį draskančio karo aukšto rango svečiai paprastai atvyksta traukiniu. J. Bideno delagacija nurodė, kad detalėmis pasidalins vėliau, sulaukus JAV saugumo tarnybų žalios šviesos.
 
JAV prezidentas po neilgos viešnagės Ukrainoje išvyko į Lenkiją. Čia numatytas jo susitikimas su šios šalies prezidentu Andrzejumi Duda.
J. Bidenas į Kyjivą atvyko pirmadienio rytą. Šis jo vizitas saugumo sumetimais buvo iš anksto neanonsuojamas. Tai buvo pirmoji J. Bideno viešnagė Ukrainoje nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios prieš beveik vienerius metus.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2023.02.21; 06:00

Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos ir JAV vyriausybės stengiasi viena kitą paremti ir surasti viena kitai argumentų, kaip užvilkinti karinę paramą Ukrainai. Tokį jų elgesį lemia pagrindo jau seniai nebeturinti Rusijos baimė, tačiau laiko delsimui jau nebėra.
 
Taip Eltai sakė vieno iš žymiausių JAV analitinių centrų „Atlantic Council“ vyresnioji ekspertė, buvusi viena iš šio centro Eurazijos instituto vadovių Melinda Haring. Ji lankėsi Užsienio reikalų ministerijos organizuojamame „Sniego susitikime“.
 
Tokiomis įžvalgonis M. Haring dalijosi komentuodama penktadienį Vokietijoje, karinėje Ramšteino bazėje įvykusį viršūnių susitikimą, kuriame taip ir nebuvo priimtas sprendimas siųsti vokiškus tankus į Ukrainą.
 
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas aiškino, kad Berlynas pasiųs „Leopard“ tankus į Ukrainą tik tuo atveju, jei pirmieji savo „Abrams“ tankus ten pasiųs amerikiečiai. Pastariejji teigia, jog amerikietiški tankai reikalauja sudėtingos priežiūros bei ilgo pasirengimo juos naudoti, todėl jų siuntimas neturėtų didelės karinės reikšmės.
 
Taigi, kai kurios Europos šalys, kurios taip pat turi vokiškus tankus, pavyzdžiui, Lenkija, paskelbė, jog vis vien siųs juos į Ukrainą, nelaukdamos Vokietijos palaiminimo tai daryti.
 
„Tai kažkokia nesibaigianti frustracija, o ją lemiantys dalykai vyksta užkulisiuose. Jake‘as Sullivanas (JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais – ELTA) ir jo partneris Vokietijoje nuolatos bendrauja vienas su kitu ir vienas kitam stengiasi numušti ryžtą bei ūpą, atkalbinėti vienas kitą nuo šio sprendimo, paremti vienas kito nenorą tai daryti.
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
 
Man atrodo, kad būtent tai ir yra pagrindinis dalykas – jie vienas kitą savotiškai dengia, remia. Jie dažnai kalba ir vienas kitam suranda argumentus, kodėl reikia delsti. Taigi, mes dėlto dabar ir esame įstrigę aklavietėje“, – Eltai sakė M. Haring.
 
Pasak ekspertės, būtent dabar Ukrainai reikia duoti ne tik tankus, bet ir kitą sunkiąją ginkluotę, reikalingą puolimui.
 
„Būtent dabar yra laikas tai daryti, prieš tai, kai Rusija persigrupuos ir sutelks naujas jėgas su tūkstančiais mobilizuotųjų.
 
Žinome, kad Rusija savo puolimą pradės šį pavasarį. Taigi, ukrainiečiai turi smogti dabar. O tam jiems reikia papildomos sunkiosios ginkluotės. Tačiau dabar mes matome daugybę išsisukinėjimų nuo to, kad jiems padėtume. Vašingtonas dengia Berlyną, Berlynas dengia Vašingtoną. Bent aš taip matau padėtį“, – tvirtino pašnekovė.
 
Ji ragino JAV administraciją žengti pirmąjį žingsnį, kuris atimtų iš vokiečių paskutinius argumentus, kodėl nereikia „išlaisvinti „Leopardų“.
„Kodėl amerikiečiams neduoti ukrainiečiams poros „Abrams“ tankų, jei tai padėtų išlaisvinti „Leopardus“? Tai – vienas pagrindinių klausimų, kuriuos mes kėlėme „Sniego susitikime“.
Tankai vokiški Leopard 2. Youtube.com
 
Administracija atsako, kad tai būtų beprasmiška kariniu požiūriu – jų neišeitų tinkamai prižiūrėti, jie vartoja per daug degalų. Tačiau juk galima pasiųsti du tankus, kaip simbolį. Jeigu tai išlaisvins „Leopardus“, padarykite tai. Būtent tai ir būtų esminis dalykas“, – sakė ekspertė. Pasak jos, pagrindinė tokio elgesio priežastis – Rusijos baimė. M.Haring teigė, jog tiek JAV, tiek tokių valstybių, kaip Vokietijos, valdžioje vis dar bijoma „eskalacijos“, to, jog karas gali išsilieti per sienas, imti grasinti ne tik kitoms Europos valstybėms, bet ir tapti pasauliniu atominiu karu.
 
„Tačiau mes neturėtume bijoti. Rusija visuomet grasina ir gąsdina. Ji nuolatos grasina branduoliniu smūgiu ir niekados savo grasinimų neišpildo.
 
Žinoma, mes neturime būti beatodairiški ir nutrūktgalviai. Tačiau tankų siuntimas neperžengia jokios „raudonosios linijos“, kuri net neegzistuoja. Ši JAV administracija nuolatos teisindavosi, kodėl negalime siųsti vis sunkesnės ginkluotės. Tačiau esminis dalykas – jokia „raudona linija“ neegzistuoja“, – sakė M. Haring.
 
Ji pridėjo, jog, jos nuomone, nuolatinį Vokietijos delsimą priimti ryžtingus sprendimus gali lemti ir išskaičiavimas, jog ji galės pirmoji grįžti prie „įprasto biznio“ su Rusija po to, kai baigsis karas.
 
Paklausta, kaip vis dėlto baigsis „Leopard“ istorija, ji prognozavo, kad po kelių savaičių Vokietija vis dėlto leis kitoms šalims siųsti šiuos tankus į Ukrainą, nors pati greičiausiai jų ir nepasiųs.
 
M. Haring, kalbėdama apie strateginį visų Vakarų mąstymą Rusijos atžvilgiu, teigė, jog jis keičiasi, tačiau pernelyg lėtai.
 
„Manau, kad apie esminius strateginio mąstymo pokyčius vis dėlto galime kalbėti. Aš tikiu prezidentu Joe Bidenu, kai jis nuolatos kartoja, kad mes būsime ten tiek, kiek reikės. Bet ar tie pokyčiai vyksta pakankamai sparčiai? Ne. Aš nuolatos dėl to kritikuoju J. Bideno administraciją. Mano nuomone, ji veikia per lėtai, vilkdama kojas.
 
Amerikiečių karinė kolona. Vytauto Visocko nuotr.

Deja, manau, kad jūs teisus – Vakarų mąstymas išlieka iš esmės reaktyvus. Jis keičiasi tik po naujos Bučos, Borodiankos, po naujo Dniepro bombardavimo“, – sakė ekspertė.
 
Pasak jos, toks Vakarų delsimas kelia ir vis didesnį pyktį Ukrainos visuomenėje, kuri vis labiau kenčia nuo karo.
 
„Auga pyktis ir nusivylimas Vakarais. Jie padeda Vakarams kovoje su Rusija, jie silpnina Rusiją. Mes norime apmokėti didelę dalį to karo sąskaitos, tačiau patys aukotis nesame pasiryžę“, – sakė M. Haring.
 
ELTA klausė JAV ekspertės, ką ji mano apie tai, jog tiek JAV politikoje garsėja raginimai sustabdyti arba apskritai nutraukti paramą Ukrainai, o lėšas verčiau nukreipti Amerikos reikmėms.
 
„JAV Kongrese visada buvo stipri bendra abiejų partijų koalicija, kuri remia Ukrainą. Ji neišnyks ir tai man teikia daug vilties. Net, nepaisant visos Donaldo Trumpo administracijos beprotybės, bendra politika Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu buvo iš esmės gera. Tačiau tas augantis skepticizmas išties yra ir šį procesą reikia atidžiai stebėti“, – sakė M.Haring.
 
Ji paminėjo įtakingo konservatyvaus analitinio centro „The Heritage Foundation“ neseną ataskaitą, kurioje visiems konservatyviems JAV parlamentarams nurodoma neberemti J. Bideno administracijos prašymų skirti papildomą finansavimą Ukrainai, o ankstesni paramos Ukrainai paketai vadinami „nepagrįstais“ ir „neskaidriais“.
 
„Taigi, ta grupuotė Respublikonų partijos viduje toliau puls paramą gynybai ir tai procesas, kurį tikrai turėsime atidžiai stebėti. Aš maniau, kad parama Ukrainos gynybai bus neliečiama bent iki J. Bideno administracijos kadencijos pabaigos. Tačiau jie tai vis vien puls, aiškindami, kad išleidžiame tam per daug pinigų, kuriuos verčiau turėtume išleisti keliams Montanoje. Dar labiau nerimauju dėl pavojaus Ukrainos biudžeto rėmimui. Juk tai pinigai, kurie leidžia išgyventi pačiai Ukrainos valstybei. Tai – daugiau nei vien tik ekonomikos palaikymas. JAV pernai skyrė 9 milijardus ir tai leido veikti mokykloms, geležinkeliams, išmokėti pensijas. Ukraina nėra žlugusi valstybė, tai ne Afganistanas ir didele dalimi tai yra būtent dėl šitos paramos biudžetui. O daliai respublikonų labai nepatinka ši parama. Tad šiemet šiai paramos Ukrainai daliai kils tikrai didelė grėsmė“, – sakė M. Haring.
 
Klausiama, kiek ši tendencija gali plėstis, ji teigė, jog padėtis dabar daugmaž stabili, be to, su radikaliausiais respublikonais mėginama kalbėtis bei derėtis šiuo klausimu.
 
„Tačiau aš nežinau, ar jie girdi kokius nors argumentus ir juos priima. Aš manau, kad jie nelaiko Ukrainos tikra šalimi. Jie mano, kad Ukraina yra politinis futbolas, kurio pagalba galima įmušti įvarčius prezidentui J. Bidenui.
 
Tai – vienas iš baisiausių dalykų, kuriuos aš matau šiose diskusijose. Jie nežino nei kas yra Buča, nei Dniepro bombardavimas, jiems apskritai tai nesvarbu.
 
Aš visą gyvenimą esu respublikonė, bet aš šiandien nebeatpažįstu savo partijos. Jie atrodo tarsi pamiršę Šaltąjį karą. Jie nepagalvoja, kaip buvęs prezidentas Ronaldas Reaganas elgtųsi tokioje situacijoje. Tai iš tiesų gąsdina. Senieji argumentai, kurie buvo naudojami kalbant su konservatyvių pažiūrų, į gynybos klausimus orientuotais politikais, dabar neturi jokios prasmės ir efekto“, – sakė M. Haring.
 
Kaip kitą „problemą“ ji paminėjo dešiniąją JAV žiniasklaidą, pirmiausia – televizijos kanalą „Fox news“, kuris kursto priešiškumą Ukrainai.
O paklausta apie paties karo eigą šiais metais, ji nedrįso prognozuoti, ar Ukraina tikrai gali šiemet jį laimėti.
 
Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Visi nori, kad Ukrainai šiais metais laimėtų. Bet ar tai pavyks, labai priklauso nuo mūsų, Vakarų. Itin daug  – nuo Vašingtono.
 
Rusija nebegali pasiekti didelių pergalių mūšio lauke, nors dabar žūtbūt stengiasi tai daryti. Jie meta viską į Bachmutą, tačiau jų aprūpinimo grandinės, kariuomenės kovinė dvasia – prastos būklės. Nežinia, kiek V. Putinas dar gali mobilizuoti žmonių. Galbūt tiek, kiek jam reikės, tačiau aš manau, kad gali būti pasiektas taškas, kai visuomenė ims su tuo nebesutikti.
 
Žiema buvo šilta ir ne tokia sunki, kaip tikėjomės. Europa išlaikė vienybę ir tai labai svarbu. Ukrainiečiai kaunasi kaip padūkę. Bet jie pavargę, jiems dar daug visko reikia, o mane labai neramina tas visuomenėje augantis pyktis“, – sakė JAV ekspertė.
 
Vytautas Bruveris (ELTA)
 
2023.01.23; 09:12

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Pirmiausia turiu prisipažinti, jog esu Lietuvos pilietis, todėl niekaip negaliu įtakoti rinkimų JAV. Net ir šis mano tekstas skirtas ne Amerikos, o Lietuvos skaitytojams, nes surašytas lietuvių kalba.

Tačiau jei gyvename demokratinėje šalyje, man regis, turiu teisę diskutuoti, kas ir kodėl man nepatinka ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, ypač JAV, kurios elgesys mums, lietuviams,  – gyvybiškai svarbus.

Taigi: Joe Bidenas (Džo Baidenas) man atrodo prastas prezidentas vien dėl savo garbaus amžiaus. Tai kas, kad jis visur giriasi puikia sveikata. Tačiau 1942-ųjų metų gimimo žmogus, tegul ir geležinės sveikatos, vis tik neturėtų imtis prezidento pareigų, nes prezidentavimas – labai sunkus darbas. Ypač sunku būti JAV prezidentu, nes Amerikos įtaka pasauliui – akivaizdi, nenuginčijama. Pasiteisinimai, esą 46-asis JAV prezidentas turįs užtektinai patarėjų, padėjėjų, konsultantų, – niekam tikę pasiteisinimai. Rimtai į savo pareigas žvelgiantis žmogus negali remtis vien padėjėjų ar patarėjų pagalba. 80 metų ribą peržengęs žmogus juolab neturėtų svajoti apie antrąją prezidentavimo kadenciją.

Būtent dėl šios priežasties man nėra patrauklūs ir demokratai, prezidento rinkimams tesugebėję surasti 80-ies metų senolį. Demokratams turėtų būti velniškai gėda, kad į prezidento postą nerado bent kiek jaunesnio, žvalesnio žmogaus.

Kita priežastis, kodėl nemėgstu 46-ojo JAV prezidento, tai jo … menka parama Ukrainai. Per pastaruosius devynerius mėnesius J. Bideno administracija perdavė Ukrainai tiek mažai rimtų ginklų, kad toks oficialiojo Vašingtono elgesys man labiau primena slaptą sabotažą, nei nuoširdžią pagalbą. Apie tai, kad Ukrainai trūksta rimtų ginklų, visus pastaruosius mėnesius šaukte šaukia visi pagrindiniai Ukrainos vadovai, pradedant prezidentu Volodymiru Zelenskiu ir baigiant prezidento ofiso patarėjumi Aleksejumi Arestovičiumi.

Kokia menka JAV karinė pagalba Ukrainai, savuose video komentaruose ne kartą analizavo ekonomistas Andrėjus Ilarionovas, lygindamas, sakykim, JAV paramą Afganistanui su parama – Ukrainai. O juk Talibanas ir Rusijos kariauna – du nepalyginami vienetai. Kaip diena ir naktis, kaip žiema ir vasara. Kai lyginame amerikietiškąją paramą Kabului ir Kijevui, matome, jog Ukrainai … beveik nieko neduodama. Duodama tik tiek, kad nepralaimėtų. O apie laimėjimą negali būti nė kalbos.

JAV prezidentas Joe Bidenas. EPA – ELTA foto

Tiesa, lapkričio 4 d. JAV gynybos departamentas pranešė, kad Ukrainai bus perduotas naujas karinės pagalbos paketas, kurio vertė – 400 mln. dolerių. Kaip papasakojo Pentagono atstovė Sabrina Singh, šį paketą sudarys oro gynybos sistemos „Hawk“, suremontuoti sovietų gamybos tankai Т-72, taip pat 250 pėstininkų kovos mašinų M1117, 40 šarvuotųjų katerių, 1100 dronų „Phoenix Ghost“.

Labai gražu, pagirtina. Tačiau šis ELTOS pranešimas nors ir nuteikia optimistiškai, tačiau įtariu, jog tai greičiausiai susiję su naujaisiais JAV rinkimais į Kongresą. Tokiu savo žestu J. Bideno administracija greičiausiai siekia privilioti Amerikos rinkėjus, kurie norėtų, kad jų šalis labiau nei iki šiol padėtų narsiai besiginančiai Ukrainai. Žodžiu, turiu įtarimų, jog prabėgs rinkimai, ir Baltieji rūmai vėl ims Ukrainai tiekti ginklų, vaizdžiai tariant, lašindami pipete.

Ambasadorius Robertas S. Gilchristas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Tokių miniatiūrinių lašinimo pipete pavyzdžių – daug. Prieš keletą savaičių JAV ambasadorius Robertas S. Gilchristas surengė parodamąjį mitingą Vilniuje, esą Ukrainai duota net dvidešimt reaktyvinės artilerijos sistemų HIMARS ir dar 18-a sistemų bus perduota papildomai! Apie tai rašė visi pagrindiniai Lietuvos leidiniai. Bet kurie iš jų rmtai svarstė: daug tai ar mažai? Ačiū, žinoma, ir už šią pagalbą. Bet, žvelgiant atidžiau, 38-ios sistemos HIMARS – juokingai mažai, ši dovana labiau primena ne paramą, o – pasityčiojimą. Jei JAV skirtų Ukrainai bent keturis šimtus HIMARS, – būtų visai kita šneka. Juk Ukrainos – Rusijos siena tęsiasi apie tūkstantį kilometrų. Dar pridėkime Ukrainos – Baltarusijos sieną, ir matysime, jog Amerikos Ukrainai perduoti 38-eri HIMARS – lašas jūroje.

Dar prisiminkime nuolatinius J.Bideno viešus pareiškimus, esą ginsime kiekvieną NATO teritorijos centimetrą, o štai į Ukrainos – Rusijos karą amerikiečių kariai tiesiogiai nesivels, kaip į šį konfliktą tiesiogiai nesikiš ir visų kitų NATO šalių kariai. Kas tai – tramdomieji marškiniai Vladimirui Putinui ar vis tik kapituliacija prieš agresyviai besielgiantį Rusijos diktatorių? O gal senolis J.Bidenas pamiršo 1994-aisiais pasirašytą Budapešto memorandumą, kuriuo JAV įsipareigojo saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą mainais į ukrainiečių atsisakymą turėti branduolinį ginklą?

Dar pridėkime, ką J.Bidenas pirmosiomis karo valandomis siūlė V.Zelenskiui (bėk į Ameriką, mes suteiksime politinį prieglobstį) bei kitiems aukšto rango Ukrainos pareigūnams (pirmiausia rūpinkitės savo vaikais), – ir turėsime užtektinai keistą vaizdelį.

O ką byloja paskutinieji J.Bideno prašymai? Prezidento J. Bideno administracija privačiai ragina Ukrainos vadovus parodyti, kad jie yra pasirengę derėtis su Rusija bei atsisakyti viešos pozicijos, jog nedalyvaus taikos derybose, kol prezidentas Vladimiras Putinas nebus nušalintas nuo valdžios. Šią naujieną paskelbė „Reuters“, remdamasi laikraščiu „The Washington Post“ (ją pateikia ir ELTA). Esą Amerikos pareigūnų prašymo tikslas nėra priversti Ukrainą sėsti prie derybų stalo, o tik apskaičiuotas bandymas užtikrinti, kad Kyjivas išlaikytų kitų valstybių, kurių rinkėjai baiminasi, jog karas užsitęs dar daug metų, paramą.

Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA foto

Kas čia per nesąmonė? Vašingtonas baiminasi, jog kai kurie JAV partneriai iš tiesų jaučia nuovargį dėl Ukrainos? Taip, nuovargis – neišvengiamas. Kuo karas ilgiau tęsis, tuo nuovargio bus daugiau. Tad duokite Ukrainai, po velnių, daugiau rimtų puolamųjų ginklų, ir karą ukrainiečiai greitai laimės. Bet kad neduodate. Kodėl neduodate?

JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake Sullivanas, neseniai lankydamasis Kijeve, sakė, kad Vašingtono parama Ukrainai išliks „tvirta ir nepajudinama“ ir po ateinantį antradienį vyksiančių Kongreso kadencijos vidurio rinkimų.

Deja, Amerikos nacionalinio saugumo patarėjas nepatikslino, kokia parama turima omenyje – rimta ar popierinė?

Tad kol kas nerandu nė vienos priežasties, kodėl man šiandien turėtų patikti J.Bidenas ir jo komanda. Pakeisiu požiūrį į J.Bideną ir jo padėjėjus tik tuomet, kai JAV ims siųsti Ukrainai tikrai skaitlingą puolamąją karinę pagalbą.

2022.11.07; 09:00

Marija Maksakova ir Andrėjus Ilarionovas

Šiandien pasidalinsiu mintimis, kurios kilo peržiūrėjus Marijos Maksakovos (Ukraina) interviu su ekonomistu Andrėjumi Ilarionovu (JAV). Omenyje turiu pokalbį, kuris viešojoje erdvėje paskelbtas lapkričio 1-ąją.

Kuo ypatingas šis interviu? Kaip visada, ekonomistas A.Ilarionovas linkęs gretinti politikų pareiškimus, veiksmus, skaičius, tokiu būdu į paviršių iškeldamas daug ne itin malonių įtarimų. Nes tik lyginant įmanoma užčiuopti, kur meluojama, kada sakoma tiesą.

Akis pirmiausia bado specialusis JAV įstatymas – lendlizas (lend-lease). Prisimenate, kokios būta euforijos, kai įstatymą gegužės 9-ąją iškilmingai pasirašė JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Bidenas)? Dauguma džiūgavo – tuoj sulauksime amerikietiškų tankų, naikintuvų, toliašaudės artilerijos! O štai ekonomistas A.Ilarionovas dar vasarą ukrainiečius perspėjo – nebus jokio lendlizo, jus tiesiog apgaudinėja. Liūdnomis prognozėmis A.Ilarionovas viešai dalinosi ir gegužės 23-iąją, ir birželio 8-ąją (po kelių tokio pobūdžio pareiškimų jį nustojo į laidas kviesti, sakykim, Markas Feiginas).

Anuomet A.Ilarionovas tvirtino, kad lendlizo nebus ir spalio 1-ąją, nors būtent šią datą kaip seniai laukiamo lendlizo pradžią nurodė, A.Ilarionovo teigimu, įtartinasis, prieš Ukrainos interesus veikiantis buvęs KGB agentas Jurijus Švecas.

Šių metų lapkričio 1-ąją ponas A.Ilarionovas vėl priminė: o juk aš buvau teisus, lendlizo nėra iki šiol. Pasak šio eksperto, tėra penketas kanalų, kurių pagalba JAV teikia karinę paramą Ukrainai: JAV Gynybos ministerijos (ginklai persiunčiami ukrainiečių kariams per 42 – 48 valandas), Valstybės departamento kanalas, kurio pagalba ginkluotė užsakoma, gaminama ir tik po kelerių mėnesių ar metų pateks į Ukrainą, bei dar trys, kuriais užsakoma karinė amunicija, kurią dar būtina pagaminti, nes jos nėra sandėliuose.

Taigi nuo šių metų vasario 24-osios, kai Rusijos karinės pajėgos įsiveržė į Ukrainą plačiu frontu, Ukraina iš JAV sulaukė vos 11 milijardo dolerių vertės pagalbos, dar 7 milijardai dolerių numatyti, ir jais artimiausiu metu Kijevas galės pasinaudoti. O štai tokio kanalo, kuris vadintųsi lendlizas, – nėra. Tai reiškia, kad dar gegužės 9-ąją, pasirašydamas specialųjį įstatymą, J.Bidenas neplanavo jokių skubių, milžiniškų lendliziškų pagalbų Ukrainai.

JAV prezidentas Joe Bidenas. EPA – ELTA foto

Iš kur tai A.Ilarionovui buvo žinoma? A.Ilarionovas taip atsakė M.Maksakovai: tereikėjo atsiversti oficialų JAV Kongreso internetinį puslapį ir tuos vos du puslapiukus atidžiai perskaityti. Svarbiausia, kad tame įstatyme, A.Ilarionovo teigimu, nenumatyti jokie skaičiai: neurodyta, kada ir kiek ginklų Amerika įsipareigoja tiekti Ukrainai. O jei nėra konkrečių įsipareigojimų, tai J.Bideno rankos atrištos – jis gali Ukrainai perduoti vieną pistoletą, gali nusiųsti du pistoletus, o gali iš viso nieko ukrainiečiams nedovanoti.

J.Bidenas taip ir elgiasi – neduoda Ukrainai ginklų tiek, kiek reikėtų. J.Bidenas neduoda ginklų Ukrainai, nors, įsidėmėkite tai, kariniuose JAV sandėliuose jų – užtektinai. Profesionalūs dezinformatoriai, pasak A.Ilarionovo, net buvo paleidę gandų, esą J.Bidenas taip baudžia Volodymirą Zelenskį, atsisakiusį numarinti prieš J.Bideno sūnų Hunterį (Hanteris Baidenas) Ukrainoje iškeltą baudžiamąją bylą dėl finansinių aferų.

Iš tikrųjų – viskas sudėtingiau. Šiandieninė JAV administracija (JAV prezidentas J. Bidenas, jo patarėjas Nacionalinio saugumo klausimais Jake Sullivanas ir JAV Centrinės žvalgybos agentūros CŽA vadovas Williamas J. Burnsas) nenori, kad Ukraina laimėtų. Būtent: jie nenori, kad Ukraina pralaimėtų, bet netrokšta ir jos pergalės. Nes mano, kad Ukraina – tai Rusijos įtakos sferai priklausanti valstybė. Todėl ir karinė JAV pagalba – tarsi pipetė, kuria lašinami vandens lašai į karščio iškamuotą dykumą.

Kokiais argumentais savo įtarimus A.Ilarionovas patvirtina? JAV iki lapkričio 1-osios Ukrainai davė ginklų tik 0,3 proc. nuo to, ką turi savo sandėliuose ir angaruose. Pavyzdžiui: Amerika šiuo metu turi per 6 tūkst. modernių tankų. O kiek jų padovanojo Ukrainai? Remiantis paskutiniais duomenimis, iš Vakarų ukrainiečiams tebuvo atgabenta 200 tankų. Palyginimui: iš rusų karių fronte ukrainiečiai atėmė 400 tankų, t.y. du sykius daugiau nei sulaukė vakarietiškos pagalbos. JAV savo sandėliuose turi per 80 tūkst. modernių karo mašinų. Ukrainai jų padovanojo vos keletą šimtų, kai, pavyzdžiui, Afganistanui kadaise tokių mašinų siuntė tūkstančiais (o juk Talibanas ir Rusijos armija – kaip dangus ir naktis). Alfganistanui kadaise JAV buvo labai dosni ir lėktuvais – išsiuntė per 100 karinių lėktuvų, įskaitant ir modernius orlaivius. O Ukrainai – vos 20-imt senojo modelio sraigtasparnių. Ukraina negalinti pasidžiaugti turinti net daug HIMARS įrenginių. Vos kelios dešimtys, nors reikėtų mažų mažiausiai kelių šimtų.

Kitas palyginimas: Rusija į Ukrainą paleidžianti per 60 tūkst. artilerinių sviedinių, kai ukrainiečiai per tą patį laikotarpį atsakyti gali tik 6 tūkst. Taigi Rusijos ir Ukrainos pajėgumų santykis: 10 ir 1. Rusija per mėnesį karo reikmėms skiria 15 milijardų dolerių, Ukraina per mėnesį su Vakarų pagalba – vos 6 milijardus.

Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.

Kelkime dar vieną dabartinei JAV administracijai nemalonų palyginimą? Kada Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas siautėjo labiausiai? Taip, Kremlius agresyviai elgėsi visuomet: ir tuomet, kai prezidentavo Klintonas, Bušas, Obama (jų valdymo metu užpulta Čečėnija, Gruzija, įsiveržta į Donbasą). Bet labiausiai V.Putinas įsisiautėjo tuomet, kai JAV prezidentu buvo išrinktas J.Bidenas. Kremlius prieš Ukrainą pradėjo tikrą karą. O kaip, sakykite, V.Putinas elgėsi, kai Amerikai vadovavo Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas)? Kai prezidentavo D.Trumpas, V.Putinas nepradėjo nė vienos karinės kampanijos – nei mažos, nei didelės.

Atsitiktinumas ar dėsningumas? D.Trump turi nuopelnų globaliam saugumui? B.Obama nedavė Ukrainai jokių ginklų 2014-aisiais, nors Rusija tąsyk veržėsi į Donbasą ir Krymą. Atėjęs į valdžią D.Trumpas 2017-aisiais padovanojo ukrainiečiams užtektinai daug prieštankinės ginkluotės, rengė su Ukrainos kariškiais bendras karines pratybas, JAV karo laivai nuolat patruliavo Juodojoje jūroje, amerikiečiai smogė rusiškai „Wagner“ grupuotei Sirijoje ir ją sunaikino, JAV žvalgybiniai lėktuvai nuolat skraidė virš Ukrainos. D.Trumpas taip pat privertė NATO šalis atverti pinigines – daugiau lėšų sumesti į Aljanso biudžetą. B.Obamos laikais NATO biudžetas sumažėjo 83 milijardais dolerių, D.Trumpo laikais – padidėjo 85 milijardais dolerių.

JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Žodžiu, lapkričio 1-ąją surengta M.Maksakovos ir A.Ilarionovo diskusija sukėlė daug nerimo. Puikiai suprantu, jog Vakarai, kaip bebūtų, padeda Ukrainai. Jei ne Vakarų pagalba, Ukraina šiandien dar labiau vargtų ir kentėtų. Neatmetu galimybės, jog A.Ilarionovas klysta, nežino visų detalių ir smulkmenų. Neatmetu ir galimybės, jog kritikuodami Vašingtoną dėl menkos paramos Kijevui rizikuojame likti … be jokios pagalbos.

Ir vis tik A.Ilarionovo iškeltos versijos vertos rimtesnės analizės.

Gal, sakau, Lietuvoje reziduojantis JAV ambasadorius Robertas S. Gilchrist galėtų pakomentuoti A. Ilarionovo pareiškimus: kur tiesa, o kur melas? 

Beje, padėtis – įtemta. V.Putino paskelbta mobilizacija – skaitlinga. Kaip teigia A.Ilarionovas, Rusija galinti suburti karių per vieną milijoną… 

2022.11.02; 08:00

Kinijos karinė galia. Youtube.com

Vašingtonas, kovo 14 d. (AFP-ELTA). Rusija paprašė Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos karui Ukrainoje, sekmadienį pranešė JAV žiniasklaida, praėjus kelioms valandoms, kai Baltieji rūmai perspėjo, jog Pekinas susidurs su rimtomis „pasekmėmis“, jei padės Maskvai išvengti sankcijų.
 
JAV pareigūnai žiniasklaidai sakė, kad Rusija paprašė karinės įrangos ir paramos iš savo pagrindinės sąjungininkės. Maskva taip pat prašė Pekino ekonominės pagalbos, kad išvengtų didelę žalą darančių sankcijų, kurias jai taiko dauguma Vakarų pasaulio šalių, rašo „The New York Times“, cituodamas anoniminius pareigūnus. Pareigūnai atsisakė paaiškinti, ko tiksliai Rusija prašė ir ar Kinija atsakė. Apie tai klausiamas Kinijos ambasados ​​Vašingtone atstovas spaudai daugeliui leidinių sakė „niekada apie tai negirdėjęs“.
 
Pranešimai paskelbti praėjus vos kelioms valandoms, kai Baltieji rūmai paskelbė, kad aukšto lygio JAV delegacija pirmadienį Romoje susitiks su aukščiausiu Kinijos pareigūnu. Nacionalinio saugumo patarėjas Jake’as Sullivanas ir Kinijos komunistų partijos vyriausiasis diplomatas Yang Jiechi „aptars nuolatines pastangas valdyti konkurenciją tarp mūsų šalių ir Rusijos karo prieš Ukrainą poveikį regioniniam ir pasauliniam saugumui“, sakoma Nacionalinės saugumo tarybos atstovės Emily Horne pareiškime.
 
Pekinas tiesiogiai nepasmerkė Maskvos už jos pradėtą invaziją ir dėl įtampos tarp Rusijos ir Ukrainos didėjimo ne kartą kaltino NATO „plėtrą į rytus“, kartodamas Kremliaus skundą.
 
J. Sullivanas sekmadienį sakė, kad Baltieji rūmai „atidžiai stebi“, ar Kinija teikia materialinę ar ekonominę paramą Rusijai. „Neliksime nuošalyje ir neleisime jokiai šaliai kompensuoti Rusijai jos nuostolių dėl ekonominių sankcijų“, – sakė jis CNN laidoje.
 
Praėjusią savaitę Pekinas pareiškė, kad jo draugystė su Rusija išlieka „tvirta kaip uola“, nepaisant tarptautinio Maskvos pasmerkimo, ir leido suprasti, kad yra pasirengęs padėti tarpininkauti užbaigiant karą Ukrainoje.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.03.14; 07:23

G. Landsbergis su JAV sekretoriumi A. Blinkenu aptarė galimą pagalbą Lietuvai. Lietuvos ambasados JAV nuotr.

Vašingtone viešintis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad su JAV valstybės sekretoriumi Antony’iu Blinkenu aptarė galimą ekonominę ir finansinę pagalbą Lietuvai, kuri dėl savo pozicijos Taivano atžvilgiu susiduria su Kinijos ekonominiu ir politiniu spaudimu.
 
„Galiu pasakyti, kad aptarėme tiek ekonominę, tiek finansinę galimą pagalbą, kuri galbūt būtų ir reikalinga šiandien Lietuvai. Tačiau kol kas daugiau apie tai kalbėti būtų šiek tiek anksti“, – Eltai telefonu sakė ministras po trečiadienį Vašingtone vykusio susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Antony’iu Blinkenu.
 
G. Landsbergis teigė besidžiaugiąs vykusiu susitikimu, nes su JAV valstybės sekretoriumi pavyko aptarti šiuo metu ganėtinai įtemptą Lietuvos situaciją.
 
„Susitikimas tikrai buvo geras, dalykiškas, atviras ir nuoširdus. Turėjau galimybę aptarti ir Lietuvos situaciją. Lietuva patiria beprecedentį spaudimą iš arti esančių autoritarinių valstybių: Baltarusijos, Rusijos. Taip pat susiduria su nauju reiškiniu – ekonominiu Kinijos spaudimu dėl Vyriausybės siekių plėtoti artimesnius ryšius su Taivano žmonėmis“, – sakė G. Landsbergis po pirmojo savo dvišalio susitikimo su A. Blinkenu.
 
Aptartos Vakarų atsakas dėl Rusijos ir Baltarusijos susijungimo
 
Vykusio susitikimo metu aptartas ir Baltarusijos bei Rusijos projektuojamos sąjunginės valstybės klausimas. G. Landsbergio teigimu, šis aspektas paliestas regioninio saugumo kontekste. Ministras pažymėjo, kad su JAV sekretoriumi svarstytos bendro Vakarų atsako šiai iniciatyvai, kuri keičia regioninio saugumo architektūrą, galimybės.
 
„Stiprėjanti Baltarusijos ir Rusijos karinė sąjunga dabar vykstančių pratybų kontekste didina mūsų regiono nesaugumą. Kitaip tariant, didina saugumo deficitą. Mes jį jaučiame Lietuvoje, lygiai taip pat jaučia mūsų kolegos ir partneriai Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Kalbėjome apie tai, ką daryti su šiuo saugumo deficitu, kaip užtikrinti ir kokių garantijų reikėtų Baltijos valstybėms ir Lenkijai, kad išsilygintų svarstyklės, kurios dabar yra pradėjusios svirti į kitą pusę“, – sakė G. Landsbergis.
 
„Aptarėme gal ir bendrą atsaką į gresiantį valstybių sujungimą ir koks turėtų būti Vakarų atsakas, gal net ir išankstinis, pasakant, kad mes nepripažinsime, jei tai įvyktų. Jei Baltarusijos prezidentas nelegitimus, jei jis neturi įgaliojimų iš savo žmonių ar net (veikia – ELTA) prieš savo žmonių įgaliojimus… Jis negali sudaryti sąjungos su Rusija“, – sakė G. Landsbergis.
 
Užsienio reikalų ministras šią savaitę Vašingtone lankosi su darbo vizitu. Vizito metu taip pat numatyti susitikimai su Baltųjų rūmų pareigūnais, analitinių centrų, verslo bendruomenėmis.
 
Kinija ėmė spausti Lietuvą dėl politikos Taivano atžvilgiu
 
Lietuvai ėmus megzti glaudesnius ryšius su Taivanu, ėmė blogėti santykiai su Kinija. Kinija šią vasarą konsultacijoms atšaukė savo ambasadorių Vilniuje ir paragino atšaukti Lietuvos ambasadorių Pekine. Lietuvos ambasadorė Kinijoje Diana Mickevičienė į Vilnių konsultacijoms grįžo rugsėjį. Kinijos užsienio reikalų ministerija tokį sprendimą argumentavo Vilniaus ketinimais Lietuvoje atidaryti Taivano prekybos atstovybę. Kinijos atstovų teigimu, toks Lietuvos ketinimas „įžūliai pažeidžia Lietuvos ir Kinijos komunikatą dėl diplomatinių santykių užmezgimo“. Pekinas Taivaną laiko dar viena savo provincija, todėl bet kokius kitų valstybių santykius su Taivanu vertina kaip prieštaraujančius pačios propaguojamam „vienos Kinijos principui“.
 
Todėl Pekinas stengiasi, kad Taivanas būtų izoliuotas pasaulio arenoje, ir trukdo bet kokiam oficialiam žodžio „Taivanas“ vartojimui, kad tai nesuteiktų salai tarptautinio teisėtumo jausmo.
 
Reikšdama savo nepasitenkinimą dėl sprendimo Vilniuje steigiamai atstovybei suteikti „Taivano“, o ne „Taipėjaus“ pavadinimą, Kinija Lietuvos atžvilgiu ėmėsi ir ekonominio spaudimo priemonių. Pekinas sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, taip pat sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus bei pakėlė kainas.
 
Santykius su Kinija aptemdė Vilniaus sprendimas trauktis iš 17+1 formato
 
Lietuva taip pat yra pasitraukusi iš Kinijos bendradarbiavimo su Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis forumo „17+1“. Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo G. Landsbergio, šis dalies ES narių bendradarbiavimo formatas su Pekinu „skaldo“ ES. Jo teigimu, santykių su Kinija formate Lietuva galėtų dalyvauti, jei į jį būtų įtrauktos visos Europos Sąjungos šalys.
 
JAV atstovų parama Lietuvai dėl Kinijos išsakyta ne vieną kartą
 
Kiniją piktinančią poziciją dėl Taivano užėmusią Lietuvą užstoja JAV. JAV valstybės sekretorius A. Blinkenas dar rugpjūčio pabaigoje pareiškė paramą Lietuvai dėl Kinijos daromo spaudimo.
 
Vašingtono parama Lietuvai išsakyta ir šią savaitę. JAV prezidento Joe Bideno nacionalinio saugumo patarėjas Jake’as Sullivanas po pokalbio telefonu su premjere Ingrida Šimonyte pažymėjo, kad JAV palaiko Lietuvą diplomatiniame ginče su „prievartą taikančia“ Kinija.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2021.09.16; 06:30

J. Bidenas ir V. Putinas pradėjo antrą savo susitikimo dalį. EPA-ELTA nuotr.

JAV ir Rusijos prezidentai Joe Bidenas ir Vladimiras Putinas pradėjo antrą savo susitikimo sesiją.
 
Baltieji rūmai pranešė, kad pirmoji susitikimo dalis, kurioje dalyvavo abu prezidentai ir užsienio reikalų ministrai Antony Blinkenas ir Sergejus Lavrovas kartu su vertėjais, vyko 93 minutes.
 
Pasak Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, šiai daliai buvo numatyta skirti 75 minutes.
 
Po pertraukos J. Bidenas ir V. Putinas susitiko lydimi jau didesnio būrio delegacijos narių.
 
Antrojoje susitikimo dalyje, be V. Putino, Rusijai atstovauja S. Lavrovas, ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas, kariuomenės vadas Valerijus Gerasimovas ir prezidento administracijos vadovo pavaduotojas, atsakingas už konflikto Rytų Ukrainoje klausimus, Dmitrijus Kozakas.
 
Tuo tarpu JAV atstovauja J. Bidenas, jo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas, valstybės sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Victoria Nuland, patarėjas Rusijos klausimais Ericas Greenas ir JAV ambasadorius Maskvoje Johnas Sullivanas.
Iš viso abi susitikimo dalys turėtų trukti apie 4–5 valandas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.16; 18:03