Šiaurės Korėja kuria vandenilinę bombą, kuri gali būti daug kartų galingesnė už atomines bombas, Antrojo pasaulinio karo pabaigoje numestas ant Japonijos Hirošimos ir Nagasakio miestų, praneša televizijos kanalas „Fox News“, remdamasis JAV gynybos departamento atstovu, prašiusiu neskelbti jo pavardės.

Pasak neįvardyto Pentagono atstovo, vandenilinės bombos kūrimo darbai Šiaurės Korėjoje gali būti baigti per pusę-pusantrų metų.

Kaip primena televizijos kanalas, praėjusių metų pradžioje Šiaurės Korėjos lyderis Kim Čen Unas (Kim Jong-um) jau pareiškė, kad jo šalis išbandė vandenilinę bombą, bet daugelis ekspertų paneigė šią informaciją.

Šiaurės Korėja šių metų liepos 28 d. sėkmingai išbandė tarpžemyninę balistinę raketą „Hwasong-14“. Ji nuskriejo 998 kilometrus ir buvo pakilusi į beveik 3725 kilometrų aukštį. Raketa nukrito Japonijos jūroje, Japonijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, už 150 kilometrų į vakarus nuo nedidelės Okuširio salos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.07; 00:01

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukose šoka, dainuoja tolimų šalių saviveiklininkai: iš Brazilijos, Graikijos, Ispanijos, Japonijos, Pietų Korėjos…

2017.07.10; 09:00

 

Apie Kęstučio Ptakausko „Ryto rasos sodą“, augantį  Alytuje, Ramybės gatvėje, žinau seniai, kai ką esu matęs nuotraukose, televizijos ekrane.

O pabuvojau jame tik dabar, gegužės 28 d. Nedaug trūko – būčiau pavėlavęs, nes šeimininkas ketino išvykti. Bet jis maloniai sutiko mūsų palaukti, atvykusiems parodė savo nuostabius kūrinius, leido juos fotografuoti. Tomis nuotraukomis noriu pasidalinti su mūsų svetainės skaitytojais.

Apie save ir savo kūrinius Kęstutis Ptakauskas pasakoja knygelėje „Ryto rasos sodas“, iš kurios pateikiame pluoštelį šio nepaprasto žmogaus minčių.

Vytautas Visockas

xxx

…Mano sodas – tai savitas gyvenimas, be žmogiškų nuodėmių, rūpesčių… Pasisveikinęs su kiekvienu jo gyventoju, nugrimztu į meditacijos pasaulį. Ten pabūnu su savo DAO, kurį vadina ir Absoliutu, Brahmanu, Visuma, Dievu, kitais vardais. Šį jausmą sunku aprašyti, jį reikia išgyventi. Dabar aš negaliu įsivaizduoti savo gyvenimo be ryto ir saulės, su kuria aš jau daugelį metų lenktyniauju, kas kurį pirmas pasveikins. Iš čia gimė ir mano sodo vardas ASA DZ UYU EN (RYTO RASOS SODAS)…

Nelengvai atsirado šis sodas. Gimiau Sibire (1957) tremtinių šeimoje. 1958 m. grįžus į Lietuvą mūsų šeimai gyvenimą teko pradėti iš naujo, įveikiant daug sunkumų. Ypač viskas susikomplikavo, kai prieš savo valią, tarnaudamas sovietų armijoje, buvau nublokštas į karą Afganistane, kuris įsirėžė ne tik į kūną, bet ir į dvasią. Ir iki šiol liko kaip nuolat kraujuojantis randas… Ką patyriau toje tolimoje šalyje, ėmiau balansuoti ant būties ir nebūties ribos. Norint atsispirti pragaiščiai, degradavimui, reikėjo rasti tai, kas mane skatintų prasmingai gyventi. Pirmiausia ėmiau taip išnaudoti save, kad į galvą nelįstų jokia mintis, kuri primintų košmarą, išgyventą Afganistane. Prisiverčiau miegoti tik po kelias valandas, visą kitą laiką skyriau darbui, mokslams, ypač filosofijos studijoms…

Nelaimės persekiojo ir toliau: penkis kartus buvau patekęs į mirtinas situacijas, tačiau išgyvenau. Pradėjau suprasti, jog kažkas mane globoja, saugo, o kartu ragina ieškoti, kas padėtų atsilaikyti prieš visas negandas. Mano dvasia ilgai nerado ko reikėjo, bet prie to artėjo. Viskas pasikeitė 1996 metais poilsiaujant Palangoje. Tąkart atsitiktinai išvydau japoniško sodo nuotrauką, kuri savaip pakreipė tolimesnį mano gyvenimą. Bežiūrint į aną tolimo krašto vaizdinį manyje tarsi išsiveržė ugnikalnis! Nežinojau, kas atsitiko, tik intuityviai suvokiau, jog privalau savo širdimi, savo rankomis sukurti tokį sodą ir kad jo kūrimas – vienintelis kelias į mano paties vidinio pasaulio harmoniją!..

…Bonsai jau keli šimtai metų auginami Tolimuosiuose Rytuose: Kinijoje, Japonijoje ir kitur. Nuo to laiko prasidėjo mano pažintis su šiuo mažuoju pasaulio stebuklu – medžiu, kuris gali augti vazonėlyje…

…Medis – kosmoso elementas, simbolizuojantis ilgaamžiškumą. Bonsai – žmogaus sukurti meno kūriniai, turintys ypatingą savo filosofiją. Žinau, jog ateityje bonsai taps lietuviška tradicija, kurią, perduodami iš kartos į kartą kaip šeimos relikviją, sukursime kultūrą, įpareigojančią puoselėti ir mylėti gamtą…

« 1 2 »

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukos

2017.05.29; 18:43

Japonijoje viešintis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pokalbiuose su šios šalies viešojo ir privataus sektoriaus atstovais akcentavo mūsų šalies informacijos ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus pasiekimus bei išreiškė įsitikinimą, kad netrukus ir šioje srityje Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimas įgaus pagreitį.

Ministras susitiko su Lietuvos ir Japonijos parlamentinės draugystės lygos pirmininku Hirofumi Nakasone bei jos nariais, Kanagavos prefektūros gubernatoriumi Judži Kuroiva (Yuji Kuroiva), šios prefektūros Hiracukos miesto, kuriame Lietuvos nacionalinė rinktinė ruošis Tokijo 2020 m. olimpinėms žaidynėms, meru Katsuhiro Ochiai, „NTT docomo“ vykdomuoju vyresniuoju viceprezidentu Tošiki Nakajama (Toshiki Nakayama). 

Susitikimuose buvo aptartos dvišalio bendradarbiavimo plėtros galimybės verslo, kultūros, mokslo ir technologijų, sporto ir kitose srityse. Be to, ministras dalyvavo spaudos konferencijoje Japonijos nacionaliniame spaudos klube bei atsakė į gausiai susirinkusių žurnalistų klausimus.

„Japonija yra pagrindinė Lietuvos partnerė Azijoje eksporto, turizmo ir mokslinio bendradarbiavimo aspektais. Naujos lietuvių sukurtos technologijos plinta visame pasaulyje, o dabar pradėjo dominti ir didžiąsias Japonijos korporacijas. Džiaugiamės Lietuvos bendrovių, tokių kaip „Widerfi“, atėjimu į trečią pagal dydį rinką su vienais iš išrankiausių vartotojų pasaulyje ir tikimės sėkmingos dvišalių ryšių IRT sektoriuje plėtros“, – kalbėjo ministras, pakviesdamas ir Japonijos IRT korporaciją „NTT docomo“ prisijungti prie tarptautinių Lietuvos partnerių.

„NTT docomo” – didžiausias mobiliojo ryšio operatorius Japonijoje, turintis daugiau kaip 73 mln. naudotojų. Jo padaliniai veikia Kinijoje, Singapūre, Filipinuose, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Brazilijoje, JAV.

2016 m. Lietuvos eksportas į Japoniją sudarė 130 mln. eurų, šalyje lankėsi 22,7 tūkst. turistų iš Tekančios saulės šalies. Per pastaruosius penkerius metus šie skaičiai išaugo atitinkamai daugiau kaip 5 kartus ir dvigubai. Japonija yra viena iš prioritetinių Lietuvos eksporto rinkų. Pagrindinės Lietuvos į Japoniją eksportuojamų prekių grupės 2016 metais buvo tabako gaminiai (72 proc.), medicinos, chirurgijos, stomatologijos arba veterinarijos aparatai ir instrumentai (3 proc.), baldai ir jų dalys (3 proc.), skystųjų kristalų įtaisai, lazeriai bei kiti optikos aparatai (2 proc.).

Japonija taip pat tapo pagrindinė mūsų šalies partnerė mokslo, technologijų ir inovacijų srityje Azijoje. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos ir pasaulio valstybių, pasirašiusių bendradarbiavimo sutartis su 3 pagrindinėmis Japonijos mokslo tyrimus remiančios agentūromis: Japonijos medicinos tyrimų ir plėtros agentūra (Japan Agency for Medical Research and Development, AMED), Japonijos mokslo ir technologijų agentūra (Japan Science and Technology Agency, JST) ir Japonijos mokslo skatinimo draugija (Japan Society for Promotion of Sciences, JSPS).

Ypač didelį potencialą turi bendradarbiavimas gyvybės mokslų sektoriuje – per pastaruosius 2 metus įvyko 11 dvišalių simpoziumų, pritraukusių daugiau kaip 50 Lietuvos ir daugiau kaip 100 japonų mokslininkų bei verslininkų.

Informacijos šaltinis – ELTA.

2017.05.09; 19:51

Vilnius, gruodžio 22d. Oficialių derybų Japonijoje metu buvo parafuota Lietuvos ir Japonijos sutartis dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos. 

Pasirašius ir vėliau ratifikavus šią sutartį bus sudarytos geresnės sąlygos skatinti Japonijos verslininkus investuoti į Lietuvos ūkį, užtikrinant, kad jų kapitalas ir pajamos nebus apmokestinamas du kartus. Tokia pat apsauga bus taikoma ir Lietuvos investicijoms Japonijoje. Kartu bus sudarytos sąlygos glaudesniam abiejų šalių mokesčių administratorių bendradarbiavimui.

Šiuo metu Lietuva taiko 53 sutartis dėl dvigubo pajamų ir kapitalo apmokestinimo išvengimo.

Informacija apie Lietuvos bendradarbiavimą su Japonija:

2015 metai

Prekybos apyvarta – 87,2 mln. eurų. 41vieta tarp didžiausių Lietuvos prekybos partnerių.

Eksportas į Japoniją – 48,7 mln. eurų (38 vieta).

Į Japoniją daugiausiai eksportuota tabako ir perdirbto tabako pakaitalų (42 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Japoniją), optikos, matavimo, medicinos prietaisų (16,9 proc.), baldų, patalynės ir čiužinių (7,3 proc.), pieno ir pieno produktų bei gaminių iš mėsos ir žuvies.

Perspektyvūs eksporto sektoriai – informacinės ir komunikacijos technologijos, transporto priemonės ir detalės, pramoninės mašinos ir įrenginiai, chemija, elektronika, lazeriai.

Importas iš Japonijos – 38,5 mln. eurų (41 vieta)

Daugiausiai importuota: mašinų ir mechaninių įrenginių (23,6 proc. viso prekių importo iš Japonijos), plastikų ir jų dirbinių (20,5 proc.), antžeminio transporto priemonių (16,3 proc.), cheminių štapelio pluoštų (12,5 proc.) bei elektros mašinų ir įrenginių (6,6 proc.).

Daugiausiai Japonija Lietuvoje investuoja į apdirbamąją gamybą ir privataus nekilnojamojo turto įsigijimą ir pardavimą. Žinomiausi Japonijos investuotojai Lietuvoje – Panasonic, Yazaki, Hitachi, Fujitsu, Japan Tobacco International, Nippon Kaiji Kyokai ir t.t.

Informacijos šaltinis – Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyrius.

2016.12.22; 17:56

japone_1

Konstantinas Preobraženskis – labiau žinomas kaip žurnalistas ir rašytojas. Tačiau jis tuo pačiu dirbo ir Sovietų Sąjungos specialiosiose tarnybose – KGB, turėjo KGB papulkininkio laipsnį. Likimas taip susiklostė, kad K.Preobraženskiui keletą metų teko dirbti Japonijoje kaip TASS korespondentui.

Tačiau Japonijoje jis plušėjo ne tik kaip korespondentas, bet ir kaip KGB darbuotojas. Šis KGB papulkininkis pagarsėjo tuo, kad Japonijoje išleido savo prisiminimų ir apmastymų knygą “KGB Japonijoje”. Knyga turėjo didelį pasisekimą. Knyga tikrai įdomi, be to, pats K.Preobraženskis save vadina saugumiečiu, “kuris mylėjo Japoniją”.

Tačiau Maskvoje knyga susilaukė daug priekaištų. Tik 2000 metais leidykla “Centrpoligraf” ją išleido rusų kalba. Ar tikrai galima pasitikėti K.Preobraženskiu, ar tikrai jis mylėjo Japoniją? Štai keletas padrikų minčių iš KGB veiklos Japonijoje. Ar jais galima tikėti, ar tai nuoširdūs paliudijimai, sunku spręsti.

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: KGB karininkas, labai mylėjęs Japoniją”

Naujas Japonijos nacionalinės gynybos planas rizikuoja sustiprinti įtampą Azijoje, rašo Guidas Santevekis laikraštyje Corriere della Sera.

„Japonijos vyriausybė priėmė naują nacionalinės gynybos planą. 2014–2019 metais Tokijas užpirks Jungtinėse Amerikos Valstijose tris bepiločius, 28 naikintuvus F–35A, 17 vertikalaus pakilimo ir nusileidimo lėktuvų Osprey, bus pastatyti 5 eskadriniai minininkai karinėms jūrų pajėgoms, kartu ir dvi sistemos Aegis kovai prieš balistines raketas, ir 6 povandeniniai laivai. Kai tie koviniai vienetai bus perimti apsiginklavimui, Japonijos KJP turės 54 eskadrinius minininkus ir 22 povandeninius laivus, o KOP – 280 kovinių lėktuvų“, – sakoma straipsnyje.

Continue reading „Intensyvios Japonijos perginklavimo varžybos”

japones_000

Kalbant apie monoetninių tautų sėkmės formulę, dažnai nurodoma japoniškoji visuomenė, tapusi tokia, kokia yra savo unikalios geografinės padėties bei jos sąlygoto unikalaus tautinio, kultūrinio mentaliteto dėka.

Japonus iš tiesų galima vadinti viena iš tų didelių pasaulio tautų, mąstymo tipas kurios europiečiams visuomet buvo didelė mįslė.

Daugelį amžių dėl gamtinių kliūčių izoliuota, o paskiau ir savanoriškai save izoliavusi bendruomenė suformavo savita pasaulėžiūrą, savitą griežtų vertybių hierarchiją, savitą individualumo bei bendruomeniškumo santykį, savitą požiūrį į sampratas „mes“ ir „jie“, „sava“ ir „svetima“, kas padėdavo japonams pasiekti didžių istorinių pakilimų, bendromis pastangomis įveikti užgriuvusias negandas ir nuopuolius, kurti savo šalį moderniausiais šiuolaikinės valstybės principais, kartu išsaugant prigimtinį bei tradicinį „japoniškumą“, persmelkusį visas – tiek materialias, tiek dvasines šios tautos gyvenimo sferas.

Continue reading „Japonai – modernioji gentinė tauta”

samurajus

Japoniją ištikusi nelaimė paskatino daugiau domėtis šia šalimi, nors dėmesio jai niekada netrūko. Japonų religija, kultūra, japonijos ekonomika, technologijos visada domino ir tebedomina pasaulio visuomenę. Japoniška prekė – gera, patikima prekė.

Pateikiame kai kurias ištraukas iš Irinos Kravčenko interviu su žinomu žurnalistu tarptautininku Vsevolodu Ovčinikovu, beveik dvidešimt metų dirbusiu Japonijoje (“Japonija: kristi, kad pakiltum”. Tarptautinis mėnraštis “Soveršenno sekretno” , 2011 05).

Continue reading „Japonai turi žodį “karosi”. Ką jis reiškia?”

japone_1

Konstantinas Preobraženskis – labiau žinomas kaip žurnalistas ir rašytojas. Tačiau jis tuo pačiu dirbo ir Sovietų Sąjungos specialiosiose tarnybose – KGB, turėjo KGB papulkininkio laipsnį. Likimas taip susiklostė, kad K.Preobraženskiui keletą metų teko dirbti Japonijoje kaip TASS korespondentui.

Tačiau Japonijoje jis plušėjo ne tik kaip korespondentas, bet ir kaip KGB darbuotojas. Šis KGB papulkininkis pagarsėjo tuo, kad Japonijoje išleido savo prisiminimų ir apmastymų knygą “KGB Japonijoje”. Knyga turėjo didelį pasisekimą. Knyga tikrai įdomi, be to, pats K.Preobraženskis save vadina saugumiečiu, “kuris mylėjo Japoniją”. Tačiau Maskvoje knyga susilaukė daug priekaištų. Tik 2000 metais leidykla “Centrpoligraf” ją išleido rusų kalba. Ar tikrai galima pasitikėti K.Preobraženskiu, ar tikrai jis mylėjo Japoniją? Štai keletas padrikų minčių iš KGB veiklos Japonijoje. Ar jais galima tikėti, ar tai nuoširdūs paliudijimai, sunku spręsti.

Continue reading „KGB agentas, mylėjęs Japoniją”