GRU emblema
Rusija šeštadienį pasmerkė „nepagrįstą ir pavojingą“ laikraščio straipsnį, kuriame teigiama, kad Maskvos šnipai slapta siūlydavo su Talibanu susijusiems kovotojams atlygį, kad jie vykdytų mirtinas atakas prieš JAV vadovaujamos koalicijos karius Afganistane.
Penktadienį Amerikiečių dienraštis „The New York Times“, cituodamas JAV žvalgybos pareigūnus, skelbė, kad Rusijos karinės žvalgybos tarnyba siūlė atlygį Afganistano Talibano judėjimo nariams, siekdama paskatinti kovotojus atakuoti JAV pajėgas tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia išvesti savo šalies karius iš Afganistano ir užbaigti ilgiausią Amerikos karą.
Laikraščio teigimu, D. Trumpas apie tai sužinojo kovą, bet nenusprendė, kaip reaguoti.
„Nepagrįsti ir anonimiški kaltinimai, kuriuos paskelbė laikraštis, jau sukėlė tiesioginę grėsmę Rusijos ambasadų Vašingtone ir Londone darbuotojų gyvybėms“, – tviteryje rašė Rusijos ambasada Vašingtone.
Kaip teigia laikraštis, Talibano operacijai vadovavo Rusijos karinės žvalgybos tarnyba, žinoma kaip GRU, kuri buvo apkaltinta dėl daugybės kitų tarptautinių incidentų, įskaitant dvigubo agento Sergejaus Skripalio apnuodijimą Didžiojoje Britanijoje 2018 metais.
JAV prezidentas D.Trumpas ir NATO generalinis sekretorius J.Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
NATO šalių gynybos ministrai aptarė dalies JAV karių patraukimo iš Vokietijos klausimą, virtualioje spaudos konferencijoje sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Tiesa, pabrėžė J. Stoltenbergas, jokių sprendimų dėl galimų karių patraukimo terminų, masto ir naujos jų dislokavimo vietos kol kas nepriimta.
„Gynybos ministrai aptarė JAV karių kontingento Vokietijoje pokyčius. Kol kas nepriimti sprendimai dėl konkrečių pajėgų perdislokavimo terminų ir masto. Aptariamas ir naujos dislokavimo vietos klausimas, jį aptaria ir JAV bei Lenkija“, – teigė J. Stoltenbergas.
Donaldas Trumpas teigė sumažinsiąs kariškių Vokietijoje skaičių dėl to, kad Vokietija aplaidžiai žiūrėjo į įsipareigojimus NATO ir „blogai“ elgėsi su JAV prekybos srityje.
Žurnalistams jis sakė, kad šiuo metu Vokietijoje yra dislokuoti 52 tūkst. JAV kariškių, šį skaičių prezidentas žada mažinti iki 25 tūkst.
Vis dėlto, pasak Pentagono, Vokietijoje nuolat yra dislokuota tik nuo 34 tūkst. iki 35 tūkst. JAV karių. Būrių rotacija gali lemti, kad kartais Vokietijoje būna dislokuota daugiau nei 50 tūkst. karių, tačiau toks skaičius fiksuojamas tik tam tikrais laikotarpiais.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį pabrėžė, kad itin didelio masto JAV ir sąjungininkų pajėgų dislokavimas Rytų Europoje, prieš prasidedant karinėms pratyboms regione, nėra nukreiptas prieš Rusiją.
JAV vadovaujamose pratybose „Defender Europe 2020“ („Europos gynėjas 2020“) dalyvaus maždaug 37 000 kariškių iš 18 valstybių.
AFP žurnalistams J. Stoltenbergas sakė, kad „tai didžiausio masto JAV karių dislokavimas Europoje per daugiau nei 25 metus“.
Karinės pratybos „rodo JAV esant rimtai įsipareigojusias NATO bei Europos laisvei ir saugumui“, sakė jis. Pratybos vyks gegužę ir birželį, daugiausiai Vokietijoje, Lenkijoje ir Baltijos šalyse. O per ateinančius kelis mėnesius JAV į Europą perkels maždaug 20 000 karių. Amerikiečių kariai Vilniuje, Arkikatedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Pratybos „Defender Europe 2020“ nėra nukreiptos prieš kurią nors konkrečią šalį, – pabrėžė J. Stoltenbergas. – Šiomis gynybinėmis pratybomis rodomas gebėjimas greitai dislokuoti dideles pajėgas į Europą, kad, prireikus, JAV galėtų padėti apsaugoti kitas NATO sąjungininkes.“
Pratybos rengiamos kritikams vis dar išsakant abejonių dėl JAV pasiryžimo ginti Europą. Vos pradėjęs eiti pareigas, JAV prezidentas Donaldas Trumpas NATO apibūdino kaip „atgyvenusią organizaciją“.
Tačiau, Vokietijai ir kitoms ES šalims pasižadėjus didinti savo gynybos biudžetus, D. Trumpas patikino, kad JAV vis dėlto yra įsipareigojusios Aljansui.
Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
NATO reikalingumo suvokimas išaugo 2014 m., Rusijai aneksavus Krymą. Pastarasis įvykis NATO narėms sukėlė daug nerimo.
Nuo to laiko Rytų Europoje buvo dislokuota daugiau Aljanso pajėgų, taip pat užtikrinta greito karių perkėlimo į regioną konflikto atveju galimybė.
J. Stoltenbergas teigė, kad šiemet NATO narės Lietuva, Estija ir Latvija švenčia 30-ąsias nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos metines. Šiose šalyse vyks dalis „Defender Europe 2020“ pratybų.
„Rusija turi visas teises jaustis rami dėl valstybės sienų saugumo, tačiau tokias pačias teises turi ir šalys mūsų narės“, – teigė J. Stoltenbergas.
JAV rotacinių pajėgų kariai. ievos Budzeikaitės foto.
Į Lietuvą pratyboms su mūsų šalies ir sąjungininkų kariais pirmadienį atvyko pirmieji JAV kariai – dalis bataliono dydžio vieneto, kuriame bus per 500 JAV Sausumos pajėgų karių.
Į Lietuvą JAV Sausumos pajėgų kariai atvyksta kaip operacijos „Atlanto ryžtas“ dalis ir treniruosis čia iki kitų metų pavasario, praneša Krašto apsaugos ministerija.
„Nuosekliai ir kantriai siekėme didesnio ilgalaikio JAV karinio įsitraukimo Lietuvoje ir visame regione. Todėl JAV kariuomenės bataliono atvykimas ilgesniam laikotarpiui – gera ir laukta žinia, mūsų ilgalaikių pastangų ir investicijų rezultatas. JAV pajėgos yra itin reikšmingas atgrasymo veiksnys, todėl prisidės prie NATO vykdomų pastangų Baltijos regione“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Pasak R. Karoblio, šį JAV karių atvykimą įgalino mūsų investicijos į mokymų infrastruktūrą Pabradėje ir kitur, taip pat ir Lietuvos kariuomenės logistų pastangos sprendžiant visus praktinius JAV karių atvykimo ir buvimo Lietuvoje klausimus.
Į Lietuvą AV kariai atvyko iš JAV kariuomenės 1-osios divizijos 9-ojo pulko 1-ojo bataliono, kuris dislokuotas Fort Hoode, Teksaso valstijoje. Artimiausiu metu dalinys atsigabens ir savo sunkiąją techniką: apie 30 tankų „Abrams“, daugiau kaip 20 pėstininkų kovos mašinų „Bradley“, kitas priemones. Bataliono kariai ir technika išsidėstys gen. S. Žukausko kariniame poligone Pabradėje.
Planuojama, kad JAV sunkusis batalionas Lietuvoje bus dislokuotas iki 2020 metų pavasario. Būdami Lietuvoje JAV kariai bendradarbiaus su Lietuvos kariais, keisis patirtimi įgyvendinant Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų mechanizacijos projektą. Lietuva atvykstantiems JAV kariams suteiks visą reikiamą priimančiosios šalies paramą. JAV kariai taip pat naudosis Lietuvos kariuomenės poligonų infrastruktūra.
JAV sausumos pajėgų kariai Baltijos šalyse ir Rytų Europoje rotuojami nuo 2014 m. pavasario, kaip dalis JAV Sausumos pajėgų operacijos rytinėje Aljanso dalyje „Atlanto ryžtas“. Tuo JAV demonstruoja savo kolektyvinės gynybos įsipareigojimą NATO sąjungininkams užtikrinant saugumą po agresyvių Rusijos veiksmų Ukrainoje.
Nuo 2014 metų pavasario Lietuvoje jau buvo dislokuota daugiau nei dešimt JAV sausumos pajėgų rotacijų. Pastarąjį kartą Lietuvoje JAV rotacinės pajėgos buvo dislokuotos 2017 metais.
JAV pajėgos, Pentagono teigimu, pradėjo atitraukti techniką iš Sirijos, tačiau kariai kol kas neišvedami. „Šiame etape kariai neatitraukiami“, – penktadienį Vašingtone sakė neįvardytas Gynybos departamento pareigūnas.
Prieš tai JAV vadovaujamos karinės koalicijos prieš „Islamo valstybę“ (IS) atstovas pareiškė, kad „mūsų tikslingo pasitraukimo procesas“ iš Sirijos prasidėjo.
Šis pareiškimas nuskambėjo nepraėjus nė mėnesiui po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas netikėtai paskelbė, kad iš Sirijos bus atitraukti visi 2 000 amerikiečių karių, nes kova su IS laimėta. Protestuodamas prieš tai, atsistatydino JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas.
Po savo patarėjų ir sąjungininkų kritikos D. Trumpas neseniai pareiškė, kad karių išvedimas vyks „apdairiai“ ir „deramu tempu“.
Pasirašytas įsakymas dėl JAV pajėgų išvedimo iš Sirijos. „Dekretas dėl Sirijos pasirašytas“, – sekmadienį sakė Pentagono atstovas, tačiau detalių neįvardijo.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį yra paskelbęs apie visišką amerikiečių karių išvedimą iš Sirijos ir pareiškė, kad džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) nugalėta.
Praėjus dienai po D. Trumpo pareiškimo apie savo atsistatydinimą paskelbė JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas.
J. Mattisą sausio 1-ąją poste pakeis ligšiolinis jo pavaduotojas Patrickas Shanahanas, sekmadienį paskelbė D. Trumpas.
Šiuo metu Sirijoje yra apie 2 000 amerikiečių kareivių.
Kovo 11-oji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraujoje – JAV kariuomenės atstovai.
„The Washington Post“ žiniomis, JAV Gynybos departamentas šiuo metu bando apskaičiuoti karių išvedimo iš Vokietijos kaštus. Ten šiuo metu yra didžiausias JAV pajėgų kontingentas, informuoja naujienų agentūra AFP.
Teigiama, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir kariuomenės atstovai jau aptarė šį pasiūlymą, keliantį nerimą daugeliui NATO sąjungininkų Europoje.
Anot „The Washington Post“, galimi įvairūs scenarijai: didelės dalies iš maždaug 35 000 karių grąžinimas į JAV, visiškas arba dalinis pajėgų perkėlimas iš Vokietijos į Lenkiją.
Anoniminiai šaltiniai laikraščiui sakė, kad šioje stadijoje tai tėra vidinis įvairių variantų vertinimas.
Tačiau Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai paneigė, kad tokie klausimai yra svarstomi.
Tariamus planus apie pasitraukimą paneigė ir JAV Gynybos departamento atstovas spaudai Ericas Pahonas. Pasak jo, Gynybos departamentas nuolat peržiūri šalies poziciją dėl pajėgų dislokavimo ir atlieka kaštų ir naudos analizę.
Atstovas spaudai pareiškė, kad JAV lieka ištikimos bendroms vertybėms ir tvirtiems santykiams tarp sąjungininkų bei yra visiškai įsipareigojusios NATO partnerei Vokietijai ir visam Aljansui.
Virš amerikiečių šarvuočio Vilniuje plaikstosi JAV vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Liepos 11-12 dienomis JAV prezidentas Donaldas Trumpas dalyvaus NATO viršūnių susitikime Briuselyje, kur, manoma, spaus sąjungininkus didinti valstybių narių gynybos biudžetus bent iki 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto – rodiklio, kurį NATO narės susitarė pasiekti iki 2024 m.
Vokietija jau yra sakiusi, kad negalės pasiekti tokio tikslo, tačiau Lenkija reikiamą finansavimą jau pasiekė.
D. Trumpas atkakliai tvirtina, kad JAV tenka per didelė NATO finansavimo našta.
JAV pajėgos Vokietijoje dislokuotos nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, o jų buvimas Vokietijoje naudojamas ir JAV operacijoms Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose.
Artimiausiu metu Lietuvoje ir Baltijos šalyse vyks keletas regiono saugumą stiprinančių didelio masto tarptautinių karinių pratybų, todėl jau artimiausiomis dienomis šalies teritorijoje gyventojai pamatys pirmąsias karines transporto priemonių kolonas, įspėja Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Ministerijos pranešime nurodoma, kad vykstant pirmajam pasiruošimų etapui technikos judėjimas nebus intensyvus, bet artėjant pratyboms jis vis intensyvės, o didžiausias judėjimas laukiamas birželio 6-9 dienomis, kai vyks NATO sąjungininkų JAV Sausumos pajėgų II-ojo kavalerijos pulko persidislokavimas. Jo metu apie 3 tūkst. JAV karių su 1500 kovinės technikos priemonėmis persidislokuos iš Vokietijos į Baltijos šalis ir Lenkiją.
Šis didžiausias iki šiol Lietuvoje vykdytas tokio masto karinės technikos judėjimas numatomas per Kalvarijų užkardą, kiek mažesnis per Lazdijų. Technika nuo Kalvarijų užkardos E67 keliu judės per visą Lietuvos teritoriją į Latviją, numatomas pratybų vietas, daugiausia į karinį Adažį poligoną, dar dalis šios kolonos tęs kelionę iki Estijos. JAV karių kolonos, kurios dalyvaus pratybose Lietuvoje, nuo Kauno rajono judės į pratybų vietas Lietuvos kariniuose poligonuose. Birželio 18-21 dienomis iš pratybų vietovių kariai keliais grįš į nuolatines dislokacijos vietas.
Gynybos reikmėms Vašingtonas skiria daugiausia lėšų. Amerikiečių kariai Vilniaus centre. Vytauto Visocko (slaptai.lt) nuotr.
Minėtomis dienomis gyventojų, planuojančių savo keliones per Lazdijų ar Kalvarijų pasienio punktus, prašoma įvertinti, kad kelionė gali užtrukti dėl itin intensyvaus karinės technikos judėjimo.
Amerikiečių kariai vilniečiams demonstruoja savo ginklus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Norint kiek įmanoma sumažinti nepatogumus civiliams bus imamasi priemonių – Lietuvos teritorijoje karinės kolonos bus skaidomos į mažesnes iki 30 transporto priemonių kolonas, didžiausias technikos judėjimas planuojamas tamsiu paros metu, kiekvieną karinę koloną lydės karo policijos automobiliai, kurie reguliuos ir užtikrins saugų eismo judėjimą.
Antroji sąjungininkų atvykimo kryptis – per Klaipėdos jūrų uostas. Sąjungininkų kariai atvyks dalyvauti trejose pratybose: tarptautinėse pratybose „ Baltops“ (Baltijos dvasia), nacionalinėse pratybose „Perkūno griausmas“ ir tarptautinėse pratybose „Sabre Strike 2018“ („Kardo kirtis“). Į pastarąsias dvejas pratybas atvykę kariai su turima technika kolonomis per Klaipėdos miestą judės į pratybų vietas tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. Planuojama, kad per Klaipėdą laivais į Lietuvą iki birželio 2 dienos atvyks apie 400 technikos priemonių. Pirmieji technikos kolonų judėjimai per Klaipėdos miestą prasidės jau nuo gegužės 25 dienos.
Amerikiečių kariai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kaip ir pajėgų judėjimui iš Lenkijos, Klaipėdoje Lietuvos kariuomenė intensyviai ruošiasi. Glaudžiai bendradarbiaujama su Klaipėdos miesto savivaldybe, Klaipėdos uosto direkcija, kitomis institucijomis. Karinių kolonų judėjimai per Klaipėdos miestą nebus vykdomi rytinio ir vakarinio transporto piko metu. Kolonos nebus didesnės nei 30 transporto priemonių, visas karines kolonas lydės karo policijos kortežai, nurodoma KAM pranešime.
Dėl tarptautinių pratybų „Baltops 2018“, kurios vyks birželio 4-15 d., Klaipėdoje birželio 1-3 dienomis Klaipėdoje vyks pratybų parengiamoji fazė („sail conference“), kurios metu apie 40 įvairių NATO šalių bei šalių partnerių laivų atvyks į Klaipėdos uostą. Planuojama, kad šiuo laikotarpiu į Klaipėdą atvyks apie 4000 karių.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su JAV Kongreso narių delegacija, aptarė saugumo padėtį artėjant „Zapad“ pratyboms, atsaką į hibridines grėsmes, Lietuvos ir JAV bendradarbiavimą gynybos, energetikos, ekonomikos srityse.
Prezidentės teigimu, Lietuva visuomet jautė tvirtą JAV Kongreso paramą Baltijos šalims ir aiškų mūsų regionui kylančių grėsmių supratimą. Principinga JAV Kongreso pozicija dėl sankcijų Rusijai, Europos Sąjungos (ES) energetinės nepriklausomybės, atkirčio propagandai ir kibernetinėms atakoms prisideda ir prie Lietuvos saugumo.
Artėjant „Zapad“ pratyboms, JAV užtikrintai įgyvendina gynybos įsipareigojimus. Lietuvoje dislokuoti JAV kariai ir technika, NATO oro policijos misija sustiprinta papildomais JAV naikintuvais. Rudenį Baltijos jūroje laukiami JAV kariniai laivai.
Tačiau, pasak Prezidentės, virtualiojoje ir informacinėje erdvėje pratybos „Zapad“ jau prasidėjo. Lietuvai ir visam regionui patiriant kibernetinius išpuolius, propagandos atakas ir provokacijas, būtinas ir glaudesnis bendradarbiavimas atremiant hibridines grėsmes. Todėl JAV Kongreso išreikšta parama kovai su priešiška propaganda Europoje – vertinga ir itin svarbi.
Susitikime trečiadienį aptarti ir ES energetinio saugumo klausimai. Prezidentė pabrėžė, jog JAV dėmesys Astravo atominės elektrinės keliamoms grėsmėms svarbus ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos saugumui. JAV pradėjus eksportuoti suskystintas gamtines dujas į Europą, Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų terminalas tapo vartais amerikietiškoms dujoms regione. Šalies vadovės teigimu, JAV gamtinės dujos keičia žaidimo taisykles Europos dujų rinkoje. Tai – galimybė Europai atsikratyti priklausomybės nuo „Gazprom“ ir užsitikrinti saugų, konkurencingą bei diversifikuotą tiekimą.
Lietuvoje besilankantys kongresmenai priklauso parlamentinei JAV Atstovų Rūmų Baltijos šalių grupei, kurios tikslas – stiprinti JAV bendradarbiavimą su Lietuva, Latvija ir Estija. Kongrese Baltijos šalių grupė vienija 69 JAV Atstovų Rūmų narius.
Lietuvos Prezidento kancelairijos (Robertas Dačkus) nuotraukoje: JAV Kongreso narių delegacija
Prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš vizitą į Estiją, kur vyks Baltijos šalių vadovų ir JAV viceprezidento susitikimas, LRT Radijui pabrėžė, kad tai, jog JAV įstatymų leidėjai patvirtino sankcijas, susijusias su Kremliaus energetiniais projektais ir kišimusi į kitų valstybių vidaus politika, yra rimtas signalas.
„Esame patys patyrę, ką reiškia, kai naudojamasi energetiniais projektais, darant spaudimą padidintomis dujų kainomis, kaip, pavyzdžiui, buvo Lietuvai, kišantis ir darant įtaką politikai“, – laidai „Ryto garsai“ tvirtino D. Grybauskaitė.
Šalies vadovė džiaugėsi, kad ar kartą bus galima išsakyti savo nuomonę dėl įvairių klausimų – tiek saugumo, tiek dvišalio bendradarbiavimo. „Naudojamės proga, kad būsime visi trys prezidentai – tiek Latvijos, tiek Estijos, tiek aš. Žinoma, pirmiausia kalbėsime apie saugumo reikalus, nes JAV yra viena svarbiausių NATO šalių – ir kaip NATO narė, ir kaip dvišaliu pagrindu labai aktyviai dalyvaujanti užtikrinant mūsų saugumą.
Bus daugiau kariuomenės, padvigubinta oro policija, „Zapad“ pratybų metu – daugiau JAV karių, technikos, laivų. Tai rodo ypatingą dėmesį mūsų regionui. Girdėjome pažadą tiek iš JAV prezidento, tiek iš viceprezidento. Matome, kad pažadas aktyviai įgyvendinamas įvairiais būdais“. – sakė Prezidentė.
Šalies vadovės nuomone, vien tai, kad JAV įstatymų leidėjai, abeji rūmai, patvirtino sankcijas ir jos būtent susijusios su Kremliaus energetiniais projektais ir Kremliaus kišimusi į kitų valstybių vidaus politiką (būtent į JAV politiką, taip pat ir į JAV rinkimų procesą) jau yra rimtas signalas. „Šis sprendimas“ Labai gerai vertinamas, nes labai aiškiai parodoma, kad Kremliaus manipuliacijos nebus toleruojamos bent jau JAV.
„Esame patys patyrę, ką reiškia, kai naudojamasi energetiniais projektais, darant spaudimą padidintomis dujų kainomis, kaip, pavyzdžiui, buvo Lietuvai, kišantis ir darant įtaką politikai. Mūsų atveju dar nebuvo kišimosi į rinkimus, bet, matome, visko gali būti.
Išties matome labai daug požymių nekonvencinio, agresyvaus kišimosi į kitų šalių reikalus. Taip pat – manipuliacijų elementus, propagandos, melagingų žinių kūrimo atskirose šalyse elementus. Labai gerai, kad JAV įstatymų leidėjai išdrįso tai vertinti labai aiškiai, labai griežtai“, LRT Radijui sakė Prezidentė D.Grybauskaitė.
Ketvirtadienio pavakarę vilniečiai ir miesto svečiai buvo pakviesti į Užsienio reikalų ministerijos ir JAV ambasados Vilniuje organizuojamą renginį Vašingtono aikštėje „Kartu tarkime ačiū JAV!“
Susirinkusius pažymėti istorinės Samnerio Veleso (Sumner Welles) deklaracijos, kuria JAV nepripažino Baltijos šalių okupacijos, sveikino užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
„Istorinės S. Veleso deklaracijos minėjimas Vašingtono aikštėje jau tapo gražia tradicija – kiekvienas metais organizuojame laisvės šventę, kuria pagerbiame istorinę atmintį ir dėkojame mūsų sąjungininkams už dešimtmečius puoselėtą ir palaikytą nepriklausomos Lietuvos viltį. Šiandien mes didžiuojamės savo laisve ir džiaugsmingai tariame „ačiū“ tiems, kurie mus visada palaikė“, – sakė užsienio reikalų ministras L. Linkevičius.
Šventės pradžioje, kaip ir kasmet, grojant Lietuvos kariuomenės orkestrui, buvo pakeltos Baltijos šalių ir JAV vėliavos, atlikti Lietuvos ir JAV himnai. Vėliau amerikietišku maistu prekiavo restoranų maisto vagonėliai, surengtas džiazo kolektyvo „Žaibas“ koncertas. Renginiui vadovavo iš Čikagos grįžęs buvęs Lietuvos generalinis konsulas Marijus Gudynas.
S. Veleso deklaracija buvo paskelbta tuometinio, laikinai ėjusio pareigas, JAV valstybės sekretoriaus S. Veleso 1940 metų liepos 23 dieną. Šia deklaracija JAV oficialiai visam pasauliui pranešė, kad nepripažįsta Sovietų Sąjungos įvykdytos Baltijos šalių okupacijos. Tai tapo JAV Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo politikos, kuria JAV smerkė Sovietų Sąjungos įvykdytą agresiją ir palaikė Baltijos šalių nepriklausomybės siekį, pradžia.
Skveras, esantis tarp sostinės Baltojo tilto ir Lukiškių aikštės, buvo pavadintas Vašingtono aikšte 1996 metais, tuometinės JAV valstybės sekretorės Madlenos Olbrait (Madeleine Albright) vizito Lietuvoje proga.
Beveik dešimtmetį gyvybės stokojęs skveras Seimo nario Emanuelio Zingerio ir Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva atgijo 2015 metų liepą minint 1940 m. liepos 23 d. JAV valstybės sekretoriaus S. Veleso paskelbtos deklaracijos, oficialiai nepripažinusios Baltijos šalių okupacijos, 75-metį.
Trečiadienis, gegužės 10 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) gynybos sekretoriumi Jamesu Mattisu, su kuriuo aptarė dvišalį bendradarbiavimą, regiono ir transatlantinį saugumo stiprinimą, atgrasymo priemonių įgyvendinimą.
Vilnius. Katedros aikštė. Žygiuoja JAV kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šalies vadovė pabrėžė, kad JAV yra strateginė Lietuvos sąjungininkė, kurios vaidmuo regione – Baltijos šalių saugumo garantas ir patikimiausia atgrasymo priemonė.
Pasak Prezidentės, gynybos sekretoriaus vizitas Lietuvoje siunčia labai aiškią žinią, kad Amerika ypatingą dėmesį skiria Lietuvos, Latvijos ir Estijos saugumui. Nuo pat pradžių užsimezgę artimi ir intensyvūs ryšiai su Prezidento Donaldo Trumpo administracija rodo, kad JAV gerai supranta ir identiškai kaip Baltijos valstybės vertina kylančias išorines grėsmes bei iššūkius.
Šalies vadovės teigimu, Lietuva labai vertina nuolatinę ir tvirtą JAV paramą. Įgyvendinant saugumo užtikrinimo ir atgrasymo priemones, JAV dvišaliu pagrindu regione dislokavo brigadą karių ir sunkiosios technikos, kurie rotuojasi po visas 3 Baltijos šalis ir Lenkiją. Lietuvoje šiuo metu yra dislokuota JAV karių kuopa, „Abrams“ tankai ir „Bradley“ pėstininkų kovos mašinos.
Pasak Prezidentės, Lietuvos ir Baltijos šalių saugumą dar labiau sustiprintų nuolatinis JAV karių buvimas, šios valstybės lyderystė užtikrinant regioninę oro gynybą ir bendri sprendimai atremti Kaliningrade esančias karines priemones, galinčias suvaržyti NATO pajėgų manevravimo laisvę.
Susitikime taip pat aptartas pasirengimas artėjančiam NATO vadovų susitikimui, kuris įvyks gegužės pabaigoje Briuselyje. Jo tikslas – tolesnis Aljanso stiprinimas. Šalies vadovės teigimu, būtina greitinti NATO sprendimų priėmimą, nuolatos atnaujinti gynybos planus ir juos pagrįsti konkrečiais kariniais pajėgumais bei stiprinti kovą su tarptautiniu terorizmu.
Prezidentė taip pat pabrėžė, kad tinkamas gynybos finansavimas yra investicija į taiką. Lietuva atsakingai vykdo savo įsipareigojimus ir nuosekliai didina gynybos išlaidas – jau kitąmet viršysime 2 proc. valstybės BVP.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Rukloje, Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke, pasveikino į Lietuvą atvykusius NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės karius ir susitiko su Vokietijos gynybos ministre Ursula von der Leyen. Ceremonijoje taip pat dalyvavo Jungtinių Amerikos Valstijų, Belgijos ir Čekijos kariai.
Sveikindama Vokietijos ir kitus sąjungininkų karius, Prezidentė pabrėžė, jog šiandien žengiamas istorinis žingsnis – priešakinės NATO pajėgos Lietuvoje demonstruoja tvirtą Aljanso narių solidarumą ir padeda užtikrinti Lietuvos žmonių bei viso regiono saugumą.
Sprendimas atsiųsti 4 batalionus į Baltijos valstybes ir Lenkiją priimtas pernai liepą NATO viršūnių susitikime Varšuvoje, reaguojant į Rusijos keliamą karinę grėsmę. Tai viena iš Aljanso atgrasymo priemonių, kuria siekiama užkirsti kelią bet kokiai galimai agresijai.
Atsakomybę vadovauti NATO priešakinių pajėgų batalionui Lietuvoje prisiėmė Vokietija. Prezidentė padėkojo ministrei Ursulai von der Leyen už išskirtinį Vokietijos vaidmenį ir lyderystę siekiant užtikrinti Lietuvos, regiono ir visos Europos saugumą.
Nuolatinė NATO priešakinių pajėgų dislokacijos vieta bus Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas Rukloje. Batalionas bus įtrauktas į Lietuvos kariuomenės „Geležinio vilko“ brigados sudėtį. Tarnybą Lietuvoje atliks 650 Vokietijos Bundesvero karių. Prie jų jau prisijungė 100 Belgijos, o iki liepos dar prisijungs 250 Olandijos, 200 Norvegijos ir 30 Liuksemburgo karių. O kitąmet į bataliono sudėtį įsitrauks Prancūzijos ir Kroatijos kariai.
Analogiški batalionai taip pat bus suformuoti ir kitose regiono valstybėse. Į Lenkiją toks batalionas atvyks kovą, į Estiją – balandį ir Latviją – birželį. Vadovaujančių šalių vaidmenis atitinkamai prisiėmė JAV, Jungtinė Karalystė ir Kanada.
Dvišaliu pagrindu Lenkijoje taip pat dislokuota 4000 JAV karių ir karinės technikos, kurie nuolatos rotuosis po visas tris Baltijos valstybes.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
XXX
Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba sveikinant NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės karius
Gerbiamieji,
Pernai NATO valstybių vadovų susitikime Varšuvoje buvo žengtas dar vienas, istorinis mūsų saugumui žingsnis, ir šiandien Lietuvoje jau turime sustiprintas priešakines kovines gynybos pajėgas.
Pirmą kartą po įstojimo į NATO savo šalyje priimame tokius didelius ir ilgalaikius sąjungininkų karinius pajėgumus.
Tai nepaprastai svarbi žinia visiems: NATO yra stipri ir vieninga.
Esame dėkingi sąjungininkams už jų solidarumą. Vokietijai – už prisiimtą atsakomybę Lietuvoje vadovauti priešakinių pajėgų bataliono grupei.
Sveikiname į Lietuvą atvykusios JAV, Belgijos, Olandijos ir Čekijos karius. Taip pat dėkojame Liuksemburgui, Norvegijai, Prancūzijai ir Kroatijai už jų tvirtą įsipareigojimą bei ryžtą.
Šių dienų tikrovė tokia: šalia mūsų valstybės sienų telkiama ginkluotė, o regione stebime agresyvius veiksmus.
Todėl NATO priešakinių pajėgų bataliono atvykimas į Lietuvą – pačiu laiku. Jis ženkliai sustiprina Aljanso atgrasymo priemones.
Esame pasiruošę užtikrinti aukščiausius priimančiosios šalies paramos standartus ir skirti reikalingus finansinius išteklius bei dėmesį savo krašto apsaugai.
Brangūs kariai,
linkiu Jums sėkmės ir visos Lietuvos žmonių vardu dėkoju už ištikimą tarnybą ir pasiaukojimą. Didžiuojamės Jumis – esate tvirčiausias mūsų skydas!
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė.
Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Pirmadienis, vasario 6 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija ir Tarptautinių sutarčių įstatymu, ypatingos skubos tvarka teikia Seimui ratifikuoti Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų sutartį dėl bendradarbiavimo gynybos srityje (DCA – Defense Cooperation Agreement).
Šią sutartį sausio 17 d. pasirašė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir JAV ambasadorė Anne Hall.
Pasak Prezidentės, valstybės saugumui tai itin svarbus dokumentas, apibrėžiantis JAV karių teisinį statusą ir technikos jurisdikciją Lietuvoje. Sutartis taip pat numato teisines sąlygas karinių objektų statybai, orlaivių, laivų ir kitų karinių transporto priemonių judėjimui.
Valstybės vadovės teigimu, bendra Lietuvos ir JAV sutartis palengvins sąjungininkų kariams įgyvendinti atgrasymo priemones ir padės sustiprinti NATO rytinio flango gynybą.
Analogiškas bendradarbiavimo sutartis su JAV 2017 metais taip pat pasirašė Latvija ir Estija.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Minint 26-ąsias Sausio 13-osios įvykių metines, šeštadienį Vilniuje surengtame tradiciniame tarptautiniame pagarbos bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“ dalyvavo ir Laisvės gynėjų atminimą pagerbė Lietuvos diplomatai.
9-erių kilometrų bėgimo trasa simboliškai, kaip ir kiekvienais metais, sujungė Antakalnio kapines, kuriose palaidotos Sausio 13-osios aukos, ir Televizijos bokštą. Prieš startą Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kartu su Lietuvos ir užsienio diplomatais bei visais bėgimo dalyviais padėjo gėlių ant žuvusiųjų kapų.
Bėgime dalyvavo gausus būrys Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų. Prie ministerijos bėgikų klubo suburtos komandos prisijungė ir Vilniuje reziduojantys užsienio valstybių diplomatai bei JAV kariai, šiuo metu dislokuoti Lietuvoje ir Vokietijoje. Drauge su JAV kariais bėgo JAV pajėgų Europoje vado pavaduotojas generolas majoras John L. Gronski¸ specialiai su savo kariais iš Vokietijos atvykęs į Lietuvą dalyvauti šiame bėgime. Daugiausia bėgikų delegavo Japonijos ambasada su ambasadoriumi Toyoei Shigeeda priešakyje.
Laisvės gynėjų atminimui skirti bėgimai šiemet taip pat organizuoti Berlyne, Briuselyje, Dubline, Helsinkyje, Londone, Madride, Niujorke, Paryžiuje, Stokholme ir kituose miestuose.
Kiekvienais metais sausio mėnesį vykstantis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ pirmą kartą surengtas 1992 metais, minint pirmąsias Sausio 13-osios metines. Bėgimą Vilniuje organizuoja ir vykdo Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija kartu su Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomene.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų Senato Gynybos komiteto pirmininku Johnu McCainu, šio komiteto nariu senatoriumi Lindsay Grahamu ir ekonomikos komitete dirbančia senatore Amy Klobuchar.
Susitikime aptartas Lietuvos ir JAV bendradarbiavimas gynybos srityje, NATO viršūnių susitikime Varšuvoje priimtų sprendimų įgyvendinimas bei saugumo padėtis Europoje ir mūsų regione.
Pasak Prezidentės, Lietuva pasitiki JAV – laisvo ir demokratinio pasaulio lydere. Ši šalis ne kartą pademonstravo tvirtus ir konkrečiais pajėgumais grįstus įsipareigojimus NATO kolektyvinei gynybai. Kintant globaliai geopolitinei aplinkai, aktyvus JAV vaidmuo Europoje ir mūsų regione išlieka patikimiausiu Baltijos šalių ir viso transatlantinio saugumo garantu.
JAV Senato nariai gerai supranta mūsų regionui ir tarptautiniam saugumui kylančias grėsmes. Kartu pasisakome už principingą atsaką šalims, griaunančioms tarptautinę taiką, tvirtai remiame Ukrainą, vienodai suprantame būtinybę kovoti su propaganda ir kitomis hibridinėmis grėsmėmis. Strateginiai Lietuvos ir JAV ryšiai buvo dar kartą įtvirtinti šių metų rugpjūtį trijų Baltijos prezidentų ir JAV viceprezidento Joe Bideno pasirašytoje politinėje deklaracijoje dėl didesnio saugumo ir bendradarbiavimo gynybos srityje.
Šalies vadovė su JAV senatoriais aptarė, kaip įgyvendinamos NATO viršūnių susitikime Varšuvoje priimtos atgrasymo priemonės. Lietuvoje jau kitų metų pradžioje bus pradėtas daugiašalio NATO bataliono dislokavimas, planuojama ir JAV karių bataliono rotacija Baltijos šalyse. Lietuva ir pati nuosekliai stiprina savo pajėgumus didindama finansavimą krašto gynybai, modernizuodama karines pajėgas, gerindama infrastruktūrą.
JAV ir Europos Sąjungai patiriant koordinuotas kibernetines atakas, susitikime daug dėmesio skirta ir šalių atsakui į išpuolius virtualioje erdvėje. Prezidentė pabrėžė, jog kibernetiniam saugumui užtikrinti būtina ne tik stiprinti duomenų apsaugą, bet ir saugoti valstybės kibernetines sistemas nuo kenkėjiško užvaldymo, nuolat tikrinti jų atsparumą.
Prezidentė su JAV Senato nariais taip pat kalbėjo apie Lietuvos ir JAV ekonominį bei energetinį bendradarbiavimą. Jau kitais metais Lietuva planuoja įsigyti suskystintų gamtinių dujų iš JAV kompanijų.
Lietuvoje viešintys JAV senatoriai dirba įtakinguose gynybos, ginkluotųjų pajėgų, ekonomikos ir biudžeto komitetuose, kurie nustato JAV gynybos politikos kryptis ir išlaidas.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Lietuva baigė derybas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl sutarties teksto dėl JAV ginkluotųjų pajėgų statuso Lietuvos teritorijoje.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė gruodžio 21 d. pritarė suderintam su Jungtinėmis Valstijomis sutarties tekstui. Gavus įgaliojimus iš Lietuvos Respublikos Prezidentės, šią sutartį vėliau pasirašys krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Sutartis įsigalios po to, kai ji bus ratifikuota Lietuvos Respublikos Seime.
Šis sutartis bus pirmasis tokio pobūdžio dvišalis JAV ir Lietuvos susitarimas, detaliai apibrėšiantis JAV pajėgų statusą Lietuvoje. Ji sustiprins vykstantį Lietuvos ir JAV bendradarbiavimą gynybos srityje. Sutartimi JAV įtvirtina ir dar kartą patvirtina savo gynybinius įsipareigojimus Lietuvai, o Lietuva savo ruožtu suteikia visas reikiamas sąlygas šių įsipareigojimų vykdymui.
Toks susitarimas papildys 1951 m. Šiaurės Atlanto sutarties šalių susitarimą dėl jų karinių pajėgų statuso (angl. NATO SOFA), kurį Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 2004 metais.
Jis supaprastins procedūras ir palengvins JAV karių ir ginkluotosioms pajėgoms priskirtų asmenų atvykimą ir buvimą Lietuvoje, palengvins bendrų pratybų ir kitų projektų vykdymą.
Tokius susitarimus JAV sudaro su visomis šalimis, su kuriomis vykdo glaudų bendradarbiavimą gynybos srityje. Šiuo metu JAV yra sudariusi daugiau kaip 100 sutarčių su įvairiomis valstybėmis, iš kurių maždaug pusė yra NATO ir Partnerystės taikos labui (angl. PfP) valstybės.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Trečiadienis, lapkričio 23 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Kariuomenės dienos proga pasveikino Lietuvos ir sąjungininkų karius.
Vilniaus Katedros aikštėje įvyko iškilminga Lietuvos karinių pajėgų rikiuotė ir paradas, kuriuose taip pat dalyvavo krašto apsaugos savanorių pajėgų ir Šaulių sąjungos būriai, Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos ir bendros Lietuvos, Lenkijos bei Ukrainos brigados kariai.
Šiemet minimos 98-osios Lietuvos Kariuomenės atkūrimo metinės. Šią dieną 1918 m. Lietuvos valstybės Ministro Pirmininko Augustino Valdemaro įsakymu pradėtas formuoti pirmasis pulkas.
Šalies vadovės teigimu, Lietuvos kariai yra visos šalies pasididžiavimas, viltis ir garbė. O jų įsipareigojimas saugoti ir ginti Tėvynę yra aukščiausia pareiga. Tai kario priesaikos žodžiai, kuriuose girdimas visų Tėvynės gynėjų – pirmųjų savanorių, partizanų, Sausio 13-osios didvyrių balsas. Prezidentė palinkėjo kariams visados būti vertiems jų pasiaukojimo
Pasak valstybės vadovės, šauktinių savanoriškas apsisprendimas atlikti tarnybą Lietuvos kariuomenėje patvirtina, jog ryžtas prisiimti atsakomybę už savo valstybę ir jos laisvę yra gyvas.
Šiuo metu karinę tarnybą atlieka antroji šauktinių laida. Visi 3000 karių, kaip ir pirmoji šauktiniu laida, tarnauti Tėvynei apsisprendė savanoriškai.
Prezidentė taip pat pabrėžė, kad Lietuvai pasitikėjimą ir tvirtas saugumo garantijas suteikia NATO sąjungininkų sprendimai Baltijos šalyse bei Lenkijoje dislokuoti tarptautinius Aljanso batalionus, atsiųsti savo karius reguliarioms pratyboms. Šiuo metu Lietuvoje vyksta tarptautinės „Geležinio kardo“ pratybos, kuriose dalyvauja 4000 karių iš 11 NATO valstybių.
Lietuvos kariuomenė aktyviai prisideda ir stiprinant tarptautinį saugumą bei stabilumą. Vien šiemet mūsų valstybės kariai dalyvavo 6 NATO, ES ir JT misijose.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra Vyriausioji Lietuvos ginkluotojų pajėgų vadė.
Lietuvos kariuomenės dienos proga Slaptai.lt skelbia pluoštą Vytauto Visocko nuotraukų iš Vilniuje surengto karinio parado.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Lietuvoje besitreniruojantis Jungtinių Amerikos Valstijų rotacinių pajėgų 173-iosios oro desanto brigados 503-iojo pėstininkų pulko 2-asis batalionas kviečia Lietuvos žiniasklaidos atstovus lapkričio 15 d. stebėti Žvalgybos ir stebėjimo vadų kursą Ruklos poligone.
Amerikiečių kariai Vilniuje, Arkikatedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Toks kursas pirmą kartą organizuojamas ne JAV teritorijoje.
Žvalgybos ir stebėjimo vadų kursas yra 25 dienas trunkanti JAV kariuomenės mokymo programa puskarininkiams ir karininkams, apimanti esminius žvalgybos, stebėjimo ir taikinio vietos nustatymo principus.
Tai fiziškai ir psichologiškai sudėtingas kursas, kurio metu išmokstama svarbiausių žvalgybos principų, tinkančių visoms karinėms specialybėms. Kurso pabaigoje vykdomos kelių dienų trukmės vertinamos lauko taktinės pratybos, jos vyksta tiek apgyvendintose, tiek miškingose vietovėse.
Kurso dalyviai lauko ir klasės sąlygomis mokomi darbo su žvalgybine įranga, informacijos perdavimo, infiltravimo/išvedimo iš teritorijos ir kitų įgūdžių. Vėliau dalyviai planuoja ir vykdo baigiamąsias pratybas, kuriose vertinami jų naujieji įgūdžiai.
Kurso metu parengiami skirtingas žvalgybos ir stebėjimo operacijas galintys vykdyti kariai, kurie sustiprina bet kokio karinio vieneto kovinį efektyvumą.
Lietuvoje kursą rengia JAV kariuomenės 173-iosios oro desanto brigados 503-iojo pėstininkų pulko 2-ojo bataliono oro desantininkai, taip pat kariai iš Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Slovakijos.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Aljansas sustiprins buvimą rytinėse šalyse-narėse, bet rytinėms narėms to nepakanka, rašo žiniasklaida, pasibaigus NATO viršūnių susitikimui Varšuvoje.
Amerikiečių kariai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Baltijos šalys sunerimusios: tegul ir ne „Ukrainos scenarijus“, bet Rusija gali atkirsti jas nuo likusios NATO per Suvalkų koridorių, o ar sąjungininkai imsis jas atimti iš branduolinės valstybės? Ar dar gyvas „Vakarų patriotizmas“, kuriuo 1949 metais vadovavosi Šiaurės Atlanto sutarties autoriai?
„Rusija, kuri Varšuvoje laikoma šalimi-agresore, savo namuose įsivaizduojama kaip „agresyvios“ NATO politikos auka“, – rašo Le Figaro Maskvos korespondentas Pjeras Avrilis. – „Kodėl tokia taiki šalis, kaip Rusija, kuri nedalyvauja konflikte Ukrainos pietryčiuose, yra taikinys kariniam potencialui didinti savo vakariniame pasienyje?“ – tokį siurrealistinį klausimą kelia Kremlius“.
„Analizės kompanijos Jane‘s duomenimis, 2015 metais Rusija padidino karines išlaidas 21 proc. Bet, Maskvos požiūriu, tai NATO baksnoja į įsivaizduojamą priešą, kad didintų savo biudžetą“, – rašo Avrilis. Ir Maskva nesiliauja įrodinėti, kad NATO politikoje esama „Vašingtono rankos“.
Amerikiečių kariai vilniečiams demonstruoja ginklus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
NATO raginimą atnaujinti dialogą Maskva ignoruoja, nors susitikimas ambasadorių lygmeniu rengiamas liepos 13-ąją. „Mes nežiūrime į NATO kaip į partnerę“, – pareiškė Rusijos ambasadorius prie NATO Aleksandras Gruška, patvirtindamas, kad situacija aklavietėje. „Trys išoriniai veiksniai gali pakeisti situaciją: JAV požiūris, Ukrainos klausimas ir Vokietijos elgsena“, – patvirtino leidiniui Le Figaro Valstybės dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas.
„NATO buvo sukurta, kad saugotų taiką ir pasaulio tvarką, susidariusią po Antrojo pasaulinio karo chaoso, – rašo Ukrainos prezidentas Petro Porošenka straipsnyje laikraštyje The Wall Street Jorunal. – Tuo metu, kai pasaulio lyderiai susirinko Varšuvoje į NATO viršūnių susitikimą, svarbu prisiminti aljanso kilmę. Pacifizmas, nusiraminimas – tai ne išeitis. Rusija tyčia provokuoja nestabilumą visur, kur tik gali, tikėdamasi suskaldyti Vakarus ir prastumti savo geopolitinius interesus“.
„Ukraina gali iš pirmų rankų paliudyti, prie ko tai atveda“, – pažymi Porošenka, nurodydamas Krymą ir Donbasą.
„Mes dėkingi Vakarams už paramą, – tęsia Porošenka. – NATO atsidavusi laikosi tvirtos pozicijos Rusijos agresijos Kryme ir Donbase atžvilgiu ir toliau remia Ukrainą, kuriant stiprią armiją ir sėkmingą demokratinę valstybę. Dėka suderintų ekonominio spaudimo priemonių Rusijai buvo apribotos galimybės žengti gilyn į Ukrainos teritoriją“.
„Spaudimas agresorei turi stiprėti, kol Kremlius neįvykdys savo Minsko susitarimų įsipareigojimų“, – ragina Ukrainos prezidentas.
„Nuo to laiko, kai Rusija pradėjo grobti kaimyninių šalių teritorijas, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, kur gyvena gausios rusakalbės mažumos, nuogąstaujama, kad Rusija dar kartą pradės „ginti mažumų interesus“ ir iš to padarys dingstį spaudimui Baltijos šalims“, – rašo Konradas Šuleris laikraštyje Frankfurter Allgemeine. Kaip tvirtina Amerikos sausumos kariuomenės Europoje vadas Benas Hodžesas, Rusija „gali įvesti kontrolę Taline, Rygoje ir Vilniuje per 36–60 valandų“.
Vilniečiai – drauge su svarbiausios Lietuvos partnerės kariais – amerikiečiais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tačiau pastaruoju metu Vakarų ekspertai vadovaujasi tuo, kad „Ukrainos scenarijus“, tai yra įsiveržimas, užmaskuotas kaip „liaudies sukilimas“, nebe pirmame plane: tarp rusakalbių mažumų nematyti jokių karingumo požymių. Žymiai labiau tikėtina, kad Rusija sukels regioninį karą, per kurį Pabaltijys bus atkirstas nuo likusios NATO ir įtrauktas į Rusijos satelitų sistemą. Pagrindiniai veiksmai gali įsisiūbuoti pačiuose regiono pietuose – 65-ių kilometrų koridoriuje tarp Kaliningrado srities ir Baltarusijos. Kariniu žargonu ta atkarpa vadinama Suvalkų koridoriumi.
Rusijos požiūriu, „veržlus šuolis per tą siaurą vietą gali įvaryti Pabaltijį į katilą, ir NATO, neturinčiai šiame regione reikšmingų jėgų, teliks tik bejėgiškai stebėti ir priimti sprendimą pradėti karą dėl Baltijos valstybių išlaisvinimo“, sakoma straipsnyje.
„Krymo pavyzdys demonstruoja: jeigu Rusija užgrobtų Baltijos šalis, vargu ar jas būtų galima susigrąžinti, – rašo Šuleris. – Po pusiasalio prijungimo prezidentas Putinas faktiškai nurodė, kad Rusija – branduolinė valstybė ir atrems bet kokį bandymą jį susigrąžinti“. O Baltijai tai reiškia, kad „po veržlaus Rusijos puolimo per Suvalkų koridorių NATO teks prisiimti branduolinio karo riziką, kad sugrąžintų, kas prarasta“.
Išeitis turėtų būti keturi nauji batalionai, dėl kurių dislokavimo NATO priėmė sprendimą šį penktadienį. Jie nėra skirti „karui laimėti“, sakoma straipsnyje, bet jie leis laimėti laiko ir šiek tiek nutolins „įvykusį faktą“ – kol NATO permes iš Amerikos ir Vidurio Europos pakankamai priemonių, kad įveiktų tikėtiną blokadą ir apgintų Pabaltijį“, – apibendrina autorius. Šiaurės Atlanto aljansas sustiprins savo „buvimą Rytuose, bet daugeliui valstybių – NATO narių atrodo, kad to nepakanka“, rašo Michaelis Stabenovas kitame straipsnyje laikraštyje Frankfurter Allgemeine.
Varšuvoje kalbėta apie dislokavimą Lenkijoje ir trijose Baltijos šalyse multinacionalinių NATO batalionų po 1000 žmonių. Lietuvoje vadovaus Vokietija, Didžioji Britanija tą vaidmenį atliks Estijoje, Kanada – Latvijoje, o JAV – Lenkijoje, sakoma straipsnyje.
NATO generalinis sekretorius Stoltenbergas dar kartą atmušė Rusijos nepasitenkinimą: aljanso sprendimas neprieštarauja pamatiniam 1997 metų Rusijos ir NATO aktui, draudžiančiam ilgam dislokuoti reikšmingas karines jėgas. Batalionai, pasak generalinio sekretoriaus, „neturi karinio potencialo ir didžiąja dalimi skirti signalizuoti Maskvai, kad bet koks sąjungininkų užpuolimas bus įvertintas kaip visos NATO užpuolimas“.
Virš šarvuočio plaikstosi JAV vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Nors Vokietija atsiliepė į reikalavimą sustiprinti buvimą rytuose, VFR užsienio reikalų ministras Frankas Valteris Štainmajeris dar kartą pabrėžė, jog privalu būti pasirengusiems dialogui šiais sunkiais laikais. Kokio atgarsio į tai susilauks iš partnerių, parodys baigiamasis NATO viršūnių komunikatas, rašo autorius.
„Nuo Estijos šiaurėje iki Bulgarijos pietuose NATO narės rytiniame aljanso sparne prašo Vakarų sąjungininkių apsaugos ir paramos, – rašo The Financial Times korespondentai. – Tas prašymas bus įvykdytas NATO viršūnių susitikime, kuris prasidės Varšuvoje pažadais dislokuoti keturiose pažeidžiamose šalyse naujas kovines grupes“.
„Šį kartą susitikimas, kuris rengiamas kartą per dvejus metus, vyko ypatingo netikrumo atmosferoje – netikrumo dėl Europos ir karinio aljanso, gynusio jos saugumą pokario epochoje, ateities“, – pabrėžia autoriai, primindami Brexit‘ą ir nuogąstavimus dėl ES tolesnės griūties.
„Net susitarimas dėl kovinių grupių sukėlė nesutarimus bloke ir reikalauja iš jo narių nelengvų kompromisų“, – pabrėžia autoriai. Lenkijos politikai, reikalaujantys pilno ir nuolatinio NATO jėgų dislokavimo, pavadino tas formuotes „gulinčiu policininku“ vietoj gynybos ruožo. Kitos NATO narės pasisakė prieš gynybos stiprinimą, pasiremdamos tuo, esą provokuoti Rusiją – pavojinga.
„Mes įsitikinę, kad NATO viršūnių susitikimas stabilizuoja situaciją jos rytiniame sparne“, – pareiškė Lenkijos gynybos ministras Antonijus Macarevičius. Jo nuomone, iki priimant sprendimą dėl naujų ginkluotų formuočių dislokavimo, „nebuvo prasmės kalbėtis“ su Maskva. „Pritarus šiam sprendimui mes galime pasikalbėti apie tai, kaip išsaugoti taiką pasaulyje. Mes tikimės, kad po šių diskusijų Rusija ne tik nutrauks agresyvius veiksmus, bet ir pasitrauks iš teritorijų, kurias ji neteisėtai užgrobė Ukrainoje“, – sakė Macarevičius.
„Susitarimai sukurti tam, kad ryžtą ir valią paverstų pareiga. Bet kas atsitinka, kai tas ryžtas keičiasi?“ – klausia Die Zeit žurnalistas Johenas Bitneris straipsnyje, išspausdintame laikraštyje The New York Times, skyriuje Opinions. Jis primena, kad prieš 67 metus pasirašyta sutartis žada vienos šalies – NATO narės užpuolimą vertinti kaip ataką prieš visas. Bet ar ta idėja dar gyva?
Lietuva saugi, kol ją saugo JAV ginkluotųjų pajėgų atstovai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Žinoma, tai buvo paprastos pratybos. Bet kai Lenkija praeitą mėnesį sušaukė sąjungininkes iš NATO, kad padėtų atmušti potencialių grobikų, plaukusių į šalį iš rytų, ataką, Vokietija, pasakysim taip, buvo susierzinusi. Pratybos, pavadintos Anakonda, buvo numatytos kaip laiškas Maskvai, jėgos demonstracija prieš aljanso viršūnių susitikimą.
Berlynas nusiuntė Lenkijai savo paties laišką, išskyręs tik 400 žmonių, iš kurių niekas neįėjo į kovinius padalinius“, – sakoma publikacijoje. Bitneris priduria, kad tokį kuklų dalyvavimą Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Valteris Štainmajeris palydėjo nevienareikšmiu komentaru, sukritikuodamas pratybas Rytų Europoje kaip „garsų žvanginimą ginklais ir kovos šūkį“.
Vokietija – ne vienintelė Europos šalis, kuri ištrina liniją tarp tramdymo ir karo kurstymo, tęsia autorius. „Prancūzija, kaip man pranešė šaltinis iš NATO, nenorėjo oficialiai vadinti Anakondą NATO pratybomis, nuogąstaudama, kad tai nepatiks Rusijos vyriausybei, – rašo Bitneris.
„Jeigu pratybos gali skaldyti Atlanto aljansą, tai Rusijos prezidentui neteks ilgai galvoti, kad suprastų, kaip iš pagrindų patikrinti NATO: griebtis hibridinio karo, kad panardintų Jungtines Valstijas ir Europą į abejones dėl to, koks karinis įsikišimas būtinas ir kokios diplomatinės priemonės įmanomos“, – rašo Bitneris.
Žurnalisto nuomone, „Vakarų patriotizmas“, kuriuo 1949 metais kliovėsi Šiaurės Atlanto sutarties autoriai, „šiandien užleido vietą reliatyvizmui ir abejonėms. Tai, kas anksčiau buvo tvirti kaip uola užsienio politikos principai, dabar – smulki mainoma moneta tiek kairiųjų, tiek ir dešiniųjų rinkimų kampanijose“.
Šiaurės Atlanto aljansas „visada buvo santuoka su išskaičiavimu, bet ne visai bejausmė“, rašo žurnalistas. „Tačiau, atsižvelgiant į visas dabar aljansą griaunančias abejones, sunku įsivaizduoti, kad 2016 metais Europa ir JAV apskritai būtų įrašiusios 5-ąjį straipsnį“.
