JAV kariai

Gordijo mazgas

Amerikiečių karo technika. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.

Lodzė, Lenkija, kovo 31 d. (AFP-ELTA). NATO rytinio flango narės penktadienį paragino sustiprinti JAV karinį buvimą regione, artėjant liepos mėnesį Vilniuje vyksiančiam aljanso aukščiausiojo lygio susitikimui.
 
„Turime stengtis, kad JAV karių ir įrangos skaičius rytiniame flange didėtų“, – sakė Rumunijos užsienio reikalų ministras Bogdanas Aurescu po susitikimo su savo kolegomis vadinamojo Bukarešto devynetuko (B9) formatu.
 
Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Vengrijos ministrai pakartojo raginimus stiprinti regiono, kuris ribojasi su karo draskoma Ukraina, gynybinius pajėgumus.
Amerikiečių kariai Vilniuje prie Seimo. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Jei turėsime stiprią gynybą, galėsime sukurti stiprų atgrasymą, kiek tai susiję su destabilizuojančiu ir agresyviu Rusijos elgesiu, – sakė B. Aurescu po derybų Lenkijos Lodzės mieste. – Tai vienintelė kalba, kurią Rusija supranta“.
 
B. Aurescu paragino „stiprinti oro gynybą, didinti priešraketinės gynybos pajėgumus mūsų teritorijose… didinti stebėjimo ir žvalgybos priemones“.
 
B9 šalys taip pat įsipareigojo toliau padėti Ukrainai atremiant Rusijos invaziją.
 
Amerikiečių karinė kolona. Vytauto Visocko nuotr.

„B9 šalys čia yra lyderės, taip pat ir kalbant apie sąjungininkių mobilizavimą drąsesniems veiksmams, kaip buvo perduodant naikintuvus MiG-29 ar tankus“, – sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau.
 
„Mes visi remiame Ukrainos įstojimą į NATO“, – pridūrė B. Aurescu, sakydamas, kad „dabar prioritetas yra padėti Ukrainai laimėti šį karą“.
„Artimiausias mėnuo, artimiausias laikotarpis bus lemiamas karo Ukrainoje likimui“, – sakė B. Aurescu.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.04.01; 07:44
Aktualijos

Amerikiečių kariai. Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ketvirtadienį su Lietuvoje apsilankiusiais JAV kongreso nariais Adamu Smithu, Ricku Larsenu ir Stevenu Palazzo aptarė Lietuvai teikiamą JAV paramą ir jos teigiamą poveikį vystant Lietuvos kariuomenės pajėgumus.
 
Ministras pabrėžė, kad JAV pajėgų buvimas Lietuvoje yra efektyviai veikiantis Rusijos ir Baltarusijos atgrasymo veiksnys. A. Anušauskas patvirtino, jog turimas tikslas – užtikrinti, kad šis buvimas būtų nuolatinis. Todėl Lietuva toliau stengiasi gerinti JAV karių apgyvendinimo sąlygas.
 
„Labai džiaugiamės, kad naujasis JAV batalionas Lietuvoje dislokuojamas dar prieš „Zapad“ pratybas. Saugumo situacija regione yra itin įtempta ir JAV karių buvimas Lietuvoje „Zapad“ pratybų metu ženkliai sustiprins mūsų saugumą. Džiaugiamės vėl matydami JAV karius Lietuvoje. Savo ruožtu siekiame JAV pajėgoms Lietuvoje sukurti nuolatinius namus, kad jų buvimas čia būtų nuolatinis. Jau dabar Lietuvoje turime parengtą infrastruktūrą ir puikias sąlygas nuolatinėms JAV pajėgų rotacijoms. Taip pat kuriame modernią infrastruktūrą pratyboms ir mokymams“, – sakė A. Anušauskas.
 
„Esame dėkingi JAV už teikiamą paramą Lietuvos karinių pajėgumų vystymui. Kartu su jumis galime greičiau sukurti kertinius pajėgumus tiek Lietuvoje, tiek ir visame regione. Mes taip pat itin rimtai žiūrime į savo kariuomenės stiprinimą: gynybai skiriame ne mažiau nei 2 proc. nuo BVP, iki 2024 m. planuojame šį procentą padidinti iki 2,2 proc.“, – bendraudamas su JAV kongreso nariais pridūrė ministras.
 
Po susitikimo su ministru svečiai išvyko į Pabradę, kur kartu su viceministru Žilvinu Tomkumi aplankys naująją JAV karių rotaciją Lietuvoje.
 
A. Smithas yra JAV kongreso Atstovų rūmų Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas, o R. Larsenas yra to paties komiteto narys. Su jais į Lietuvą atvykęs S. Palazzo yra Atstovų rūmų Asignavimų komiteto narys.
 
Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

JAV – strateginė Lietuvos partnerė ir viena pagrindinių Baltijos regiono saugumą užtikrinančių sąjungininkių. Amerikiečiai aktyviai dalyvauja įgyvendinant saugumo užtikrinimo priemones Baltijos šalyse, stiprindami regiono saugumą ir stabilumą. Savo kariais, technika ir finansinėmis lėšomis JAV aktyviai prisideda prie mūsų regiono gynybos.
 
JAV parama ypač svarbi plėtojant Lietuvos gynybinius pajėgumus. Viena prioritetinių sričių – oro gynyba. Paramos lėšomis taip pat įsigyjami universalūs sraigtasparniai „Black Hawk“, šarvuotieji visureigiai JLTV, bepiločių orlaivių sistemos, ryšio ir stebėjimo priemonės, simuliacinės sistemos, prieštankinė ginkluotė ir raketos, kibernetinio saugumo įranga. Su JAV pagalba plėtojama karinė infrastruktūra Ruklos ir Pabradės poligonuose bei Karinių oro pajėgų bazėje Šiauliuose.
 
JAV skiriama parama Lietuvai yra itin reikšmingas indėlis Lietuvos kariuomenės modernizacijos srityje – ji sudaro vieną dešimtąją Lietuvos gynybos investicijų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.13; 07:56
AktualijosSkaitomiausios

Amerikiečių kariai. Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Grėsmės regione, JAV karinis buvimas Lietuvoje, tolesnės bendro dalyvavimo tarptautinėse operacijose galimybės aptartos ketvirtadienį Pentagone įvykusio su vizitu JAV besilankančio krašto apsaugos viceministro Margirio Abukevičiaus susitikime su JAV gynybos sekretoriaus pavaduotoju gynybos politikai Dr. Colinu Kahlu ir kitais JAV administracijos atstovais.
 
„Rusijos karinis agresyvumas ir hibridinės grėsmės, situacija Baltarusijoje verčia mus būti budrius ir pasirengusius visiems scenarijams. Dabartinis JAV karinis buvimas Lietuvoje ir jo išlaikymas – esminis atgrasymo ramstis ir būdas stiprinti pasirengimą veikti išvien“, – susitikime su C. Kahlu kalbėjo M. Abukevičius.
 
JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas užtikrino, kad JAV administracija yra ypač akyla grėsmių Baltijos regione atžvilgiu, Rusiją vertina realistiškai ir įdėmiai seks artėjančias strategines Rusijos pratybas Vakarų karinėje apygardoje „ZAPAD 21”. 
 
„JAV sugrįžo, glaudus bendradarbiavimas su sąjungininkais yra vienas esminių mūsų prioritetų Rusijai atgrasyti. Rodome bei toliau rodysime tai praktiškai”, – teigė C. Kahlas. Pasak JAC pareigūno, Lietuvos ir JAV bendradarbiavimas, Lietuvos indėlis stiprinant savo gynybą ir dvidešimt metų trukusios bendros operacijos su JAV pajėgomis Afganistane yra visiems sąjungininkams sektinas pavyzdys, ir JAV tai itin svarbu tęsti.
 
Susitikimo metu krašto apsaugos viceministras taip pat gavo užtikrinimą, kad JAV karių buvimas regione ir Lietuvoje bus išlaikomas ir tęsiamas, o Lietuvos teikiamos sąlygos JAV pajėgoms ir pastangos jas nuolat gerinti yra itin vertinamos.
 
Šiuo metu Lietuvoje rotaciją baigia trečiasis JAV sunkusis batalionas. Vėliau šią vasarą į Lietuvą, planuojama, atvyks ir ketvirtoji JAV bataliono rotacija.   
 
Amerikiečių kariai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

M. Abukevičius taip pat susitiko su JAV sausumos pajėgų sekretore Christine Wormuth. Ji, antrindama sekretoriaus pavaduotojui, teigė, kad JAV išlaikys patikimą atgrasymą ir gynybą Europoje, o sustiprintų priešakinių pajėgų buvimas yra svarbus to elementas.
 
„Divizijos lygmens štabo vystymo projektas ir apsikeitimo karininkais programa reikšmingai sustiprins pasirengimą veikti kartu štabų lygmenyje”, – pabrėžė C. Wormuth. Sausumos pajėgų sekretorė taip pat akcentavo išskirtinį Lietuvos indėlį į tarptautines operacijas ir pareiškė stiprią paramą tolesniam bendram dalyvavimui misijose ir operacijose.
 
Viceministras savo vizito metu taip pat susitiko su JAV gynybos departamento sekretoriaus pavaduotoju Specialiosioms operacijų pajėgoms ir žemo intensyvumo konfliktams Christopheriu P. Maieriu, Valstybės departamento sekretoriaus pavaduotoju politiniams-kariniams reikalams Timothy Alanu Bettsu. M. Abukevičius vizito metu taip pat lankėsi ir susitiko su JAV Gynybos departamento Gynybos grėsmių valdymo agentūros vadovybe, kuri šiemet Lietuvoje instaliavo mobilią stebėjimo įrangą, fiksuojančią radionuklidų kiekio pokyčius ore.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.02; 10:30
Trumposios naujienos

Rusija pirmadienį paskelbė, kad iš šalies išsiuntė Bulgarijos diplomatą, taip atsakydama į analogišką Bulgarijos žingsnį.
 
Rusijos užsienio reikalų ministerija teigia, kad, reaguodama į „nepagrįstą“ jos diplomato išsiuntimą, ji paskelbė Bulgarijos karo atašė padėjėją nepageidaujamu asmeniu ir skyrė jam 72 valandas išvykti iš Rusijos.
 
Anksčiau šį mėnesį ES ir NATO narė Bulgarija dėl šnipinėjimo paskelbė Rusijos karo atašė nepageidaujamu asmeniu ir išsiuntė iš šalies.
 
Prokurorai pradėjo prieš jį tyrimą dėl JAV karių šnipinėjimo Bulgarijoje. Tai buvo jau šeštas atvejis nuo 2019 metų spalio, kai Bulgarija dėl įtariamo šnipinėjimo išsiuntė Rusijos diplomatą ar aukšto rango ambasados pareigūną.
 
Rusija tvirtina, kad jos diplomato išsiuntimas iš ambasados Bulgarijoje yra nepagrįstas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.29; 02:00
Gordijo mazgas

JAV kariai. EPA-ELTA nuotr.

JAV ketina artimiausiu metu pristatyti karių Europoje perdislokavimo planus, įskaitant planus sumažinti karių skaičių Vokietijoje, teigia informuoti šaltiniai JAV ir Vokietijoje.
 
Donaldas Trumpas birželio pabaigoje patvirtino planus 9 500 sumažinti amerikiečių karių skaičių Vokietijoje. Pirmiausia planai buvo pristatyti JAV Kongresui, o vėliau – NATO sąjungininkams.
 
„Šią savaitę apie tai koordinuotai paskelbsime mes ir amerikiečiai“, – patvirtino Vokietijos Gynybos ministerijos atstovas, vadindamas tai sudėtingu dalyku, į kurį įsitraukė kelios šalys ir jų vyriausybės.
 
Pentagono atstovas savo ruožtu patvirtino, kad planai bus paviešinti iki savaitės vidurio.
 
„Vyksta diskusijos. Kol kas negalime kalbėti apie šių diskusijų turinį“, – sakė savo tapatybės viešinti nenorėjęs pareigūnas.
 
Birželio 15 d. D. Trumpas, kaltinęs Vokietiją pasipelnius iš JAV karių dislokavimo šalyje, paskelbė savo ketinimus sumažinti karių skaičių Vokietijoje.
 
Manoma, kad Jungtinės Valstijos planuoja grąžinti dalį karių atgal į gimtinę, o kitus dislokuoti buvusiose SSRS šalyse, taip siekiant atgrasyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kuris 2014 m. pademonstravo savo militaristines ambicijas aneksuodamas Krymą.
 
Dalis karių bus dislokuota nuolatiniu, kiti – rotaciniu principu. Taip esą tikimasi lankstesnio, mažiau nuspėjamos ir labiau Rusijai nepatogios sistemos.
 
Tiesa, kol kas neaišku, kada tiksliai kariai galės būti perkelti į kitas šalis, JAV likus mažiau nei 100 dienų iki prezidento rinkimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.28; 04:40
SkaitomiausiosŽvalgyba

GRU emblema

Rusija šeštadienį pasmerkė „nepagrįstą ir pavojingą“ laikraščio straipsnį, kuriame teigiama, kad Maskvos šnipai slapta siūlydavo su Talibanu susijusiems kovotojams atlygį, kad jie vykdytų mirtinas atakas prieš JAV vadovaujamos koalicijos karius Afganistane.
 
Penktadienį Amerikiečių dienraštis „The New York Times“, cituodamas JAV žvalgybos pareigūnus, skelbė, kad Rusijos karinės žvalgybos tarnyba siūlė atlygį Afganistano Talibano judėjimo nariams, siekdama paskatinti kovotojus atakuoti JAV pajėgas tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia išvesti savo šalies karius iš Afganistano ir užbaigti ilgiausią Amerikos karą.
 
Laikraščio teigimu, D. Trumpas apie tai sužinojo kovą, bet nenusprendė, kaip reaguoti.
 
„Nepagrįsti ir anonimiški kaltinimai, kuriuos paskelbė laikraštis, jau sukėlė tiesioginę grėsmę Rusijos ambasadų Vašingtone ir Londone darbuotojų gyvybėms“, – tviteryje rašė Rusijos ambasada Vašingtone.
 
Kaip teigia laikraštis, Talibano operacijai vadovavo Rusijos karinės žvalgybos tarnyba, žinoma kaip GRU, kuri buvo apkaltinta dėl daugybės kitų tarptautinių incidentų, įskaitant dvigubo agento Sergejaus Skripalio apnuodijimą Didžiojoje Britanijoje 2018 metais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.28; 05:30
Trumposios naujienos

JAV prezidentas D.Trumpas ir NATO generalinis sekretorius J.Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

NATO šalių gynybos ministrai aptarė dalies JAV karių patraukimo iš Vokietijos klausimą, virtualioje spaudos konferencijoje sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
 
Tiesa, pabrėžė J. Stoltenbergas, jokių sprendimų dėl galimų karių patraukimo terminų, masto ir naujos jų dislokavimo vietos kol kas nepriimta.
 
„Gynybos ministrai aptarė JAV karių kontingento Vokietijoje pokyčius. Kol kas nepriimti sprendimai dėl konkrečių pajėgų perdislokavimo terminų ir masto. Aptariamas ir naujos dislokavimo vietos klausimas, jį aptaria ir JAV bei Lenkija“, – teigė J. Stoltenbergas.
 
Donaldas Trumpas teigė sumažinsiąs kariškių Vokietijoje skaičių dėl to, kad Vokietija aplaidžiai žiūrėjo į įsipareigojimus NATO ir „blogai“ elgėsi su JAV prekybos srityje.
 
Žurnalistams jis sakė, kad šiuo metu Vokietijoje yra dislokuoti 52 tūkst. JAV kariškių, šį skaičių prezidentas žada mažinti iki 25 tūkst.
 
Vis dėlto, pasak Pentagono, Vokietijoje nuolat yra dislokuota tik nuo 34 tūkst. iki 35 tūkst. JAV karių. Būrių rotacija gali lemti, kad kartais Vokietijoje būna dislokuota daugiau nei 50 tūkst. karių, tačiau toks skaičius fiksuojamas tik tam tikrais laikotarpiais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.18; 00:30
Trumposios naujienos

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį pabrėžė, kad itin didelio masto JAV ir sąjungininkų pajėgų dislokavimas Rytų Europoje, prieš prasidedant karinėms pratyboms regione, nėra nukreiptas prieš Rusiją.
 
JAV vadovaujamose pratybose „Defender Europe 2020“ („Europos gynėjas 2020“) dalyvaus maždaug 37 000 kariškių iš 18 valstybių.
 
AFP žurnalistams J. Stoltenbergas sakė, kad „tai didžiausio masto JAV karių dislokavimas Europoje per daugiau nei 25 metus“.
 
Karinės pratybos „rodo JAV esant rimtai įsipareigojusias NATO bei Europos laisvei ir saugumui“, sakė jis. Pratybos vyks gegužę ir birželį, daugiausiai Vokietijoje, Lenkijoje ir Baltijos šalyse. O per ateinančius kelis mėnesius JAV į Europą perkels maždaug 20 000 karių.
Amerikiečių kariai Vilniuje, Arkikatedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Pratybos „Defender Europe 2020“ nėra nukreiptos prieš kurią nors konkrečią šalį, – pabrėžė J. Stoltenbergas. – Šiomis gynybinėmis pratybomis rodomas gebėjimas greitai dislokuoti dideles pajėgas į Europą, kad, prireikus, JAV galėtų padėti apsaugoti kitas NATO sąjungininkes.“
 
Pratybos rengiamos kritikams vis dar išsakant abejonių dėl JAV pasiryžimo ginti Europą. Vos pradėjęs eiti pareigas, JAV prezidentas Donaldas Trumpas NATO apibūdino kaip „atgyvenusią organizaciją“.
 
Tačiau, Vokietijai ir kitoms ES šalims pasižadėjus didinti savo gynybos biudžetus, D. Trumpas patikino, kad JAV vis dėlto yra įsipareigojusios Aljansui.
 
Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

NATO reikalingumo suvokimas išaugo 2014 m., Rusijai aneksavus Krymą. Pastarasis įvykis NATO narėms sukėlė daug nerimo.
 
Nuo to laiko Rytų Europoje buvo dislokuota daugiau Aljanso pajėgų, taip pat užtikrinta greito karių perkėlimo į regioną konflikto atveju galimybė.
 
J. Stoltenbergas teigė, kad šiemet NATO narės Lietuva, Estija ir Latvija švenčia 30-ąsias nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos metines. Šiose šalyse vyks dalis „Defender Europe 2020“ pratybų.
 
„Rusija turi visas teises jaustis rami dėl valstybės sienų saugumo, tačiau tokias pačias teises turi ir šalys mūsų narės“, – teigė J. Stoltenbergas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.03; 00:01
Aktualijos

JAV rotacinių pajėgų kariai. ievos Budzeikaitės foto.
Į Lietuvą pratyboms su mūsų šalies ir sąjungininkų kariais pirmadienį atvyko pirmieji JAV kariai – dalis bataliono dydžio vieneto, kuriame bus per 500 JAV Sausumos pajėgų karių.
 
Į Lietuvą JAV Sausumos pajėgų kariai atvyksta kaip operacijos „Atlanto ryžtas” dalis ir treniruosis čia iki kitų metų pavasario, praneša Krašto apsaugos ministerija.
 
„Nuosekliai ir kantriai siekėme didesnio ilgalaikio JAV karinio įsitraukimo Lietuvoje ir visame regione. Todėl JAV kariuomenės bataliono atvykimas ilgesniam laikotarpiui – gera ir laukta žinia, mūsų ilgalaikių pastangų ir investicijų rezultatas. JAV pajėgos yra itin reikšmingas atgrasymo veiksnys, todėl prisidės prie NATO vykdomų pastangų Baltijos regione”, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
 
Pasak R. Karoblio, šį JAV karių atvykimą įgalino mūsų investicijos į mokymų infrastruktūrą Pabradėje ir kitur, taip pat ir Lietuvos kariuomenės logistų pastangos sprendžiant visus praktinius JAV karių atvykimo ir buvimo Lietuvoje klausimus.
 
Į Lietuvą AV kariai atvyko iš JAV kariuomenės 1-osios divizijos 9-ojo pulko 1-ojo bataliono, kuris dislokuotas Fort Hoode, Teksaso valstijoje. Artimiausiu metu dalinys atsigabens ir savo sunkiąją techniką: apie 30 tankų „Abrams”, daugiau kaip 20 pėstininkų kovos mašinų „Bradley”, kitas priemones. Bataliono kariai ir technika išsidėstys gen. S. Žukausko kariniame poligone Pabradėje.
 
Planuojama, kad JAV sunkusis batalionas Lietuvoje bus dislokuotas iki 2020 metų pavasario. Būdami Lietuvoje JAV kariai bendradarbiaus su Lietuvos kariais, keisis patirtimi įgyvendinant Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų mechanizacijos projektą. Lietuva atvykstantiems JAV kariams suteiks visą reikiamą priimančiosios šalies paramą. JAV kariai taip pat naudosis Lietuvos kariuomenės poligonų infrastruktūra.
 
JAV sausumos pajėgų kariai Baltijos šalyse ir Rytų Europoje rotuojami nuo 2014 m. pavasario, kaip dalis JAV Sausumos pajėgų operacijos rytinėje Aljanso dalyje „Atlanto ryžtas”. Tuo JAV demonstruoja savo kolektyvinės gynybos įsipareigojimą NATO sąjungininkams užtikrinant saugumą po agresyvių Rusijos veiksmų Ukrainoje.
 
Nuo 2014 metų pavasario Lietuvoje jau buvo dislokuota daugiau nei dešimt JAV sausumos pajėgų rotacijų. Pastarąjį kartą Lietuvoje JAV rotacinės pajėgos buvo dislokuotos 2017 metais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.14; 16:53
Trumposios naujienos

JAV pajėgos, Pentagono teigimu, pradėjo atitraukti techniką iš Sirijos, tačiau kariai kol kas neišvedami. „Šiame etape kariai neatitraukiami“, – penktadienį Vašingtone sakė neįvardytas Gynybos departamento pareigūnas.

Prieš tai JAV vadovaujamos karinės koalicijos prieš „Islamo valstybę“ (IS) atstovas pareiškė, kad „mūsų tikslingo pasitraukimo procesas“ iš Sirijos prasidėjo.

Šis pareiškimas nuskambėjo nepraėjus nė mėnesiui po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas netikėtai paskelbė, kad iš Sirijos bus atitraukti visi 2 000 amerikiečių karių, nes kova su IS laimėta. Protestuodamas prieš tai, atsistatydino JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas.

Po savo patarėjų ir sąjungininkų kritikos D. Trumpas neseniai pareiškė, kad karių išvedimas vyks „apdairiai“ ir „deramu tempu“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.12; 06:34

Trumposios naujienos

Pasirašytas įsakymas dėl JAV pajėgų išvedimo iš Sirijos. „Dekretas dėl Sirijos pasirašytas“, – sekmadienį sakė Pentagono atstovas, tačiau detalių neįvardijo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį yra paskelbęs apie visišką amerikiečių karių išvedimą iš Sirijos ir pareiškė, kad džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) nugalėta.

Praėjus dienai po D. Trumpo pareiškimo apie savo atsistatydinimą paskelbė JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas. 

J. Mattisą sausio 1-ąją poste pakeis ligšiolinis jo pavaduotojas Patrickas Shanahanas, sekmadienį paskelbė D. Trumpas.

Šiuo metu Sirijoje yra apie 2 000 amerikiečių kareivių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.27; 07:00

Politinės intrigos

Kovo 11-oji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraujoje – JAV kariuomenės atstovai.

„The Washington Post“ žiniomis, JAV Gynybos departamentas šiuo metu bando apskaičiuoti karių išvedimo iš Vokietijos kaštus. Ten šiuo metu yra didžiausias JAV pajėgų kontingentas, informuoja naujienų agentūra AFP.

Teigiama, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir kariuomenės atstovai jau aptarė šį pasiūlymą, keliantį nerimą daugeliui NATO sąjungininkų Europoje.

Anot „The Washington Post“, galimi įvairūs scenarijai: didelės dalies iš maždaug 35 000 karių grąžinimas į JAV, visiškas arba dalinis pajėgų perkėlimas iš Vokietijos į Lenkiją.

Anoniminiai šaltiniai laikraščiui sakė, kad šioje stadijoje tai tėra vidinis įvairių variantų vertinimas.

Tačiau Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai paneigė, kad tokie klausimai yra svarstomi.

Tariamus planus apie pasitraukimą paneigė ir JAV Gynybos departamento atstovas spaudai Ericas Pahonas. Pasak jo, Gynybos departamentas nuolat peržiūri šalies poziciją dėl pajėgų dislokavimo ir atlieka kaštų ir naudos analizę.

Atstovas spaudai pareiškė, kad JAV lieka ištikimos bendroms vertybėms ir tvirtiems santykiams tarp sąjungininkų bei yra visiškai įsipareigojusios NATO partnerei Vokietijai ir visam Aljansui.

Virš amerikiečių šarvuočio Vilniuje plaikstosi JAV vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Liepos 11-12 dienomis JAV prezidentas Donaldas Trumpas dalyvaus NATO viršūnių susitikime Briuselyje, kur, manoma, spaus sąjungininkus didinti valstybių narių gynybos biudžetus bent iki 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto – rodiklio, kurį NATO narės susitarė pasiekti iki 2024 m.

Vokietija jau yra sakiusi, kad negalės pasiekti tokio tikslo, tačiau Lenkija reikiamą finansavimą jau pasiekė.

D. Trumpas atkakliai tvirtina, kad JAV tenka per didelė NATO finansavimo našta.

JAV pajėgos Vokietijoje dislokuotos nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, o jų buvimas Vokietijoje naudojamas ir JAV operacijoms Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.01; 09:00

Aktualijos

Krašto apsaugos ministerija. Slaptai.lt nuotr.

Artimiausiu metu Lietuvoje ir Baltijos šalyse vyks keletas regiono saugumą stiprinančių didelio masto tarptautinių karinių pratybų, todėl jau artimiausiomis dienomis šalies teritorijoje gyventojai pamatys pirmąsias karines transporto priemonių kolonas, įspėja Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Ministerijos pranešime nurodoma, kad vykstant pirmajam pasiruošimų etapui technikos judėjimas nebus intensyvus, bet artėjant pratyboms jis vis intensyvės, o didžiausias judėjimas laukiamas birželio 6-9 dienomis, kai vyks NATO sąjungininkų JAV Sausumos pajėgų II-ojo kavalerijos pulko persidislokavimas. Jo metu apie 3 tūkst. JAV karių su 1500 kovinės technikos priemonėmis persidislokuos iš Vokietijos į Baltijos šalis ir Lenkiją.

Šis didžiausias iki šiol Lietuvoje vykdytas tokio masto karinės technikos judėjimas numatomas per Kalvarijų užkardą, kiek mažesnis per Lazdijų. Technika nuo Kalvarijų užkardos E67 keliu judės per visą Lietuvos teritoriją į Latviją, numatomas pratybų vietas, daugiausia į karinį Adažį poligoną, dar dalis šios kolonos tęs kelionę iki Estijos. JAV karių kolonos, kurios dalyvaus pratybose Lietuvoje, nuo Kauno rajono judės į pratybų vietas Lietuvos kariniuose poligonuose. Birželio 18-21 dienomis iš pratybų vietovių kariai keliais grįš į nuolatines dislokacijos vietas.

Gynybos reikmėms Vašingtonas skiria daugiausia lėšų. Amerikiečių kariai Vilniaus centre. Vytauto Visocko (slaptai.lt) nuotr.

Minėtomis dienomis gyventojų, planuojančių savo keliones per Lazdijų ar Kalvarijų pasienio punktus, prašoma įvertinti, kad kelionė gali užtrukti dėl itin intensyvaus karinės technikos judėjimo.

Amerikiečių kariai vilniečiams demonstruoja savo ginklus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Norint kiek įmanoma sumažinti nepatogumus civiliams bus imamasi priemonių – Lietuvos teritorijoje karinės kolonos bus skaidomos į mažesnes iki 30 transporto priemonių kolonas, didžiausias technikos judėjimas planuojamas tamsiu paros metu, kiekvieną karinę koloną lydės karo policijos automobiliai, kurie reguliuos ir užtikrins saugų eismo judėjimą.

Antroji sąjungininkų atvykimo kryptis – per Klaipėdos jūrų uostas. Sąjungininkų kariai atvyks dalyvauti trejose pratybose: tarptautinėse pratybose „ Baltops“ (Baltijos dvasia), nacionalinėse pratybose „Perkūno griausmas“ ir tarptautinėse pratybose „Sabre Strike 2018“ („Kardo kirtis“). Į pastarąsias dvejas pratybas atvykę kariai su turima technika kolonomis per Klaipėdos miestą judės į pratybų vietas tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. Planuojama, kad per Klaipėdą laivais į Lietuvą iki birželio 2 dienos atvyks apie 400 technikos priemonių. Pirmieji technikos kolonų judėjimai per Klaipėdos miestą prasidės jau nuo gegužės 25 dienos.

Amerikiečių kariai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kaip ir pajėgų judėjimui iš Lenkijos, Klaipėdoje Lietuvos kariuomenė intensyviai ruošiasi. Glaudžiai bendradarbiaujama su Klaipėdos miesto savivaldybe, Klaipėdos uosto direkcija, kitomis institucijomis. Karinių kolonų judėjimai per Klaipėdos miestą nebus vykdomi rytinio ir vakarinio transporto piko metu. Kolonos nebus didesnės nei 30 transporto priemonių, visas karines kolonas lydės karo policijos kortežai, nurodoma KAM pranešime.

Dėl tarptautinių pratybų „Baltops 2018“, kurios vyks birželio 4-15 d., Klaipėdoje birželio 1-3 dienomis Klaipėdoje vyks pratybų parengiamoji fazė („sail conference“), kurios metu apie 40 įvairių NATO šalių bei šalių partnerių laivų atvyks į Klaipėdos uostą. Planuojama, kad šiuo laikotarpiu į Klaipėdą atvyks apie 4000 karių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.19; 06:00

Aktualijos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su JAV Kongreso narių delegacija, aptarė saugumo padėtį artėjant „Zapad“ pratyboms, atsaką į hibridines grėsmes, Lietuvos ir JAV bendradarbiavimą gynybos, energetikos, ekonomikos srityse.

Prezidentės teigimu, Lietuva visuomet jautė tvirtą JAV Kongreso paramą Baltijos šalims ir aiškų mūsų regionui kylančių grėsmių supratimą. Principinga JAV Kongreso pozicija dėl sankcijų Rusijai, Europos Sąjungos (ES) energetinės nepriklausomybės, atkirčio propagandai ir kibernetinėms atakoms prisideda ir prie Lietuvos saugumo.

Artėjant „Zapad“ pratyboms, JAV užtikrintai įgyvendina gynybos įsipareigojimus. Lietuvoje dislokuoti JAV kariai ir technika, NATO oro policijos misija sustiprinta papildomais JAV naikintuvais. Rudenį Baltijos jūroje laukiami JAV kariniai laivai.

Tačiau, pasak Prezidentės, virtualiojoje ir informacinėje erdvėje pratybos „Zapad“ jau prasidėjo. Lietuvai ir visam regionui patiriant kibernetinius išpuolius, propagandos atakas ir provokacijas, būtinas ir glaudesnis bendradarbiavimas atremiant hibridines grėsmes. Todėl JAV Kongreso išreikšta parama kovai su priešiška propaganda Europoje – vertinga ir itin svarbi.

Susitikime trečiadienį aptarti ir ES energetinio saugumo klausimai. Prezidentė pabrėžė, jog JAV dėmesys Astravo atominės elektrinės keliamoms grėsmėms svarbus ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos saugumui. JAV pradėjus eksportuoti suskystintas gamtines dujas į Europą, Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų terminalas tapo vartais amerikietiškoms dujoms regione. Šalies vadovės teigimu, JAV gamtinės dujos keičia žaidimo taisykles Europos dujų rinkoje. Tai – galimybė Europai atsikratyti priklausomybės nuo „Gazprom“ ir užsitikrinti saugų, konkurencingą bei diversifikuotą tiekimą.

Lietuvoje besilankantys kongresmenai priklauso parlamentinei JAV Atstovų Rūmų Baltijos šalių grupei, kurios tikslas – stiprinti JAV bendradarbiavimą su Lietuva, Latvija ir Estija. Kongrese Baltijos šalių grupė vienija 69 JAV Atstovų Rūmų narius.

Lietuvos Prezidento kancelairijos (Robertas Dačkus) nuotraukoje: JAV Kongreso narių delegacija

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.31; 02:30

Trumposios naujienos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš vizitą į Estiją, kur vyks Baltijos šalių vadovų ir JAV viceprezidento susitikimas, LRT Radijui pabrėžė, kad tai, jog JAV įstatymų leidėjai patvirtino sankcijas, susijusias su Kremliaus energetiniais projektais ir kišimusi į kitų valstybių vidaus politika, yra rimtas signalas.

„Esame patys patyrę, ką reiškia, kai naudojamasi energetiniais projektais, darant spaudimą padidintomis dujų kainomis, kaip, pavyzdžiui, buvo Lietuvai, kišantis ir darant įtaką politikai“, – laidai „Ryto garsai“ tvirtino D. Grybauskaitė.

Šalies vadovė džiaugėsi, kad ar kartą bus galima išsakyti savo nuomonę dėl įvairių klausimų – tiek saugumo, tiek dvišalio bendradarbiavimo. „Naudojamės proga, kad būsime visi trys prezidentai – tiek Latvijos, tiek Estijos, tiek aš. Žinoma, pirmiausia kalbėsime apie saugumo reikalus, nes JAV yra viena svarbiausių NATO šalių – ir kaip NATO narė, ir kaip dvišaliu pagrindu labai aktyviai dalyvaujanti užtikrinant mūsų saugumą.

Bus daugiau kariuomenės, padvigubinta oro policija, „Zapad“ pratybų metu – daugiau JAV karių, technikos, laivų. Tai rodo ypatingą dėmesį mūsų regionui. Girdėjome pažadą tiek iš JAV prezidento, tiek iš viceprezidento. Matome, kad pažadas aktyviai įgyvendinamas įvairiais būdais“. – sakė Prezidentė.

Šalies vadovės nuomone, vien tai, kad JAV įstatymų leidėjai, abeji rūmai, patvirtino sankcijas ir jos būtent susijusios su Kremliaus energetiniais projektais ir Kremliaus kišimusi į kitų valstybių vidaus politiką (būtent į JAV politiką, taip pat ir į JAV rinkimų procesą) jau yra rimtas signalas. „Šis sprendimas“ Labai gerai vertinamas, nes labai aiškiai parodoma, kad Kremliaus manipuliacijos nebus toleruojamos bent jau JAV.

„Esame patys patyrę, ką reiškia, kai naudojamasi energetiniais projektais, darant spaudimą padidintomis dujų kainomis, kaip, pavyzdžiui, buvo Lietuvai, kišantis ir darant įtaką politikai. Mūsų atveju dar nebuvo kišimosi į rinkimus, bet, matome, visko gali būti.

Išties matome labai daug požymių nekonvencinio, agresyvaus kišimosi į kitų šalių reikalus. Taip pat – manipuliacijų elementus, propagandos, melagingų žinių kūrimo atskirose šalyse elementus. Labai gerai, kad JAV įstatymų leidėjai išdrįso tai vertinti labai aiškiai, labai griežtai“, LRT Radijui sakė Prezidentė D.Grybauskaitė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.31; 16:11

Fotoreportažai

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

« ‹ 2 iš 2 › »

Ketvirtadienio pavakarę vilniečiai ir miesto svečiai buvo pakviesti į Užsienio reikalų ministerijos ir JAV ambasados Vilniuje organizuojamą renginį Vašingtono aikštėje „Kartu tarkime ačiū JAV!“

Susirinkusius pažymėti istorinės Samnerio Veleso (Sumner Welles) deklaracijos, kuria JAV nepripažino Baltijos šalių okupacijos, sveikino užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Istorinės S. Veleso deklaracijos minėjimas Vašingtono aikštėje jau tapo gražia tradicija – kiekvienas metais organizuojame laisvės šventę, kuria pagerbiame istorinę atmintį ir dėkojame mūsų sąjungininkams už dešimtmečius puoselėtą ir palaikytą nepriklausomos Lietuvos viltį. Šiandien mes didžiuojamės savo laisve ir džiaugsmingai tariame „ačiū“ tiems, kurie mus visada palaikė“, – sakė užsienio reikalų ministras L. Linkevičius.

Šventės pradžioje, kaip ir kasmet, grojant Lietuvos kariuomenės orkestrui, buvo pakeltos Baltijos šalių ir JAV vėliavos, atlikti Lietuvos ir JAV himnai. Vėliau amerikietišku maistu prekiavo restoranų maisto vagonėliai, surengtas džiazo kolektyvo „Žaibas“ koncertas. Renginiui vadovavo iš Čikagos grįžęs buvęs Lietuvos generalinis konsulas Marijus Gudynas.

S. Veleso deklaracija buvo paskelbta tuometinio, laikinai ėjusio pareigas, JAV valstybės sekretoriaus S. Veleso 1940 metų liepos 23 dieną. Šia deklaracija JAV oficialiai visam pasauliui pranešė, kad nepripažįsta Sovietų Sąjungos įvykdytos Baltijos šalių okupacijos. Tai tapo JAV Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo politikos, kuria JAV smerkė Sovietų Sąjungos įvykdytą agresiją ir palaikė Baltijos šalių nepriklausomybės siekį, pradžia.

Skveras, esantis tarp sostinės Baltojo tilto ir Lukiškių aikštės, buvo pavadintas Vašingtono aikšte 1996 metais, tuometinės JAV valstybės sekretorės Madlenos Olbrait (Madeleine Albright) vizito Lietuvoje proga.

Beveik dešimtmetį gyvybės stokojęs skveras Seimo nario Emanuelio Zingerio ir Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva atgijo 2015 metų liepą minint 1940 m. liepos 23 d. JAV valstybės sekretoriaus S. Veleso paskelbtos deklaracijos, oficialiai nepripažinusios Baltijos šalių okupacijos, 75-metį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.20; 20:46

Aktualijos

Trečiadienis, gegužės 10 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) gynybos sekretoriumi Jamesu Mattisu, su kuriuo aptarė dvišalį bendradarbiavimą, regiono ir transatlantinį saugumo stiprinimą, atgrasymo priemonių įgyvendinimą. 

Vilnius. Katedros aikštė. Žygiuoja JAV kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Šalies vadovė pabrėžė, kad JAV yra strateginė Lietuvos sąjungininkė, kurios vaidmuo regione – Baltijos šalių saugumo garantas ir patikimiausia atgrasymo priemonė. 

Pasak Prezidentės, gynybos sekretoriaus vizitas Lietuvoje siunčia labai aiškią žinią, kad Amerika ypatingą dėmesį skiria Lietuvos, Latvijos ir Estijos saugumui. Nuo pat pradžių užsimezgę artimi ir intensyvūs ryšiai su Prezidento Donaldo Trumpo administracija rodo, kad JAV gerai supranta ir identiškai kaip Baltijos valstybės vertina kylančias išorines grėsmes bei iššūkius. 

Šalies vadovės teigimu, Lietuva labai vertina nuolatinę ir tvirtą JAV paramą. Įgyvendinant saugumo užtikrinimo ir atgrasymo priemones, JAV dvišaliu pagrindu regione dislokavo brigadą karių ir sunkiosios technikos, kurie rotuojasi po visas 3 Baltijos šalis ir Lenkiją. Lietuvoje šiuo metu yra dislokuota JAV karių kuopa, „Abrams“ tankai ir „Bradley“ pėstininkų kovos mašinos. 

Pasak Prezidentės, Lietuvos ir Baltijos šalių saugumą dar labiau sustiprintų nuolatinis JAV karių buvimas, šios valstybės lyderystė užtikrinant regioninę oro gynybą ir bendri sprendimai atremti Kaliningrade esančias karines priemones, galinčias suvaržyti NATO pajėgų manevravimo laisvę.

Susitikime taip pat aptartas pasirengimas artėjančiam NATO vadovų susitikimui, kuris įvyks gegužės pabaigoje Briuselyje. Jo tikslas – tolesnis Aljanso stiprinimas. Šalies vadovės teigimu, būtina greitinti NATO sprendimų priėmimą, nuolatos atnaujinti gynybos planus ir juos pagrįsti konkrečiais kariniais pajėgumais bei stiprinti kovą su tarptautiniu terorizmu. 

Prezidentė taip pat pabrėžė, kad tinkamas gynybos finansavimas yra investicija į taiką. Lietuva atsakingai vykdo savo įsipareigojimus ir nuosekliai didina gynybos išlaidas – jau kitąmet viršysime 2 proc. valstybės BVP.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.05.10; 14:57

Trumposios naujienos

Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Rukloje, Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke, pasveikino į Lietuvą atvykusius NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės karius ir susitiko su Vokietijos gynybos ministre Ursula von der Leyen. Ceremonijoje taip pat dalyvavo Jungtinių Amerikos Valstijų, Belgijos ir Čekijos kariai. 

Sveikindama Vokietijos ir kitus sąjungininkų karius, Prezidentė pabrėžė, jog šiandien žengiamas istorinis žingsnis – priešakinės NATO pajėgos Lietuvoje demonstruoja tvirtą Aljanso narių solidarumą ir padeda užtikrinti Lietuvos žmonių bei viso regiono saugumą.

Sprendimas atsiųsti 4 batalionus į Baltijos valstybes ir Lenkiją priimtas pernai liepą NATO viršūnių susitikime Varšuvoje, reaguojant į Rusijos keliamą karinę grėsmę. Tai viena iš Aljanso atgrasymo priemonių, kuria siekiama užkirsti kelią bet kokiai galimai agresijai.

Atsakomybę vadovauti NATO priešakinių pajėgų batalionui Lietuvoje prisiėmė Vokietija. Prezidentė padėkojo ministrei Ursulai von der Leyen už išskirtinį Vokietijos vaidmenį ir lyderystę siekiant užtikrinti Lietuvos, regiono ir visos Europos saugumą.

Nuolatinė NATO priešakinių pajėgų dislokacijos vieta bus Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas Rukloje. Batalionas bus įtrauktas į Lietuvos kariuomenės „Geležinio vilko“ brigados sudėtį. Tarnybą Lietuvoje atliks 650 Vokietijos Bundesvero karių. Prie jų jau prisijungė 100 Belgijos, o iki liepos dar prisijungs 250 Olandijos, 200 Norvegijos ir 30 Liuksemburgo karių. O kitąmet į bataliono sudėtį įsitrauks Prancūzijos ir Kroatijos kariai.

Analogiški batalionai taip pat bus suformuoti ir kitose regiono valstybėse. Į Lenkiją toks batalionas atvyks kovą, į Estiją – balandį ir Latviją – birželį. Vadovaujančių šalių vaidmenis atitinkamai prisiėmė JAV, Jungtinė Karalystė ir Kanada.

Dvišaliu pagrindu Lenkijoje taip pat dislokuota 4000 JAV karių ir karinės technikos, kurie nuolatos rotuosis po visas tris Baltijos valstybes.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

XXX

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba sveikinant NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės karius

Gerbiamieji,

Pernai NATO valstybių vadovų susitikime Varšuvoje buvo žengtas dar vienas, istorinis mūsų saugumui žingsnis, ir šiandien Lietuvoje jau turime sustiprintas priešakines kovines gynybos pajėgas.

Pirmą kartą po įstojimo į NATO savo šalyje priimame tokius didelius ir ilgalaikius sąjungininkų karinius pajėgumus.

Tai nepaprastai svarbi žinia visiems: NATO yra stipri ir vieninga.

Esame dėkingi sąjungininkams už jų solidarumą. Vokietijai – už prisiimtą atsakomybę Lietuvoje vadovauti priešakinių pajėgų bataliono grupei.

Sveikiname į Lietuvą atvykusios JAV, Belgijos, Olandijos ir Čekijos karius. Taip pat dėkojame Liuksemburgui, Norvegijai, Prancūzijai ir Kroatijai už jų tvirtą įsipareigojimą bei ryžtą.

Šių dienų tikrovė tokia: šalia mūsų valstybės sienų telkiama ginkluotė, o regione stebime agresyvius veiksmus.

Todėl NATO priešakinių pajėgų bataliono atvykimas į Lietuvą – pačiu laiku. Jis ženkliai sustiprina Aljanso atgrasymo priemones.

Esame pasiruošę užtikrinti aukščiausius priimančiosios šalies paramos standartus ir skirti reikalingus finansinius išteklius bei dėmesį savo krašto apsaugai.

Brangūs kariai,

linkiu Jums sėkmės ir visos Lietuvos žmonių vardu dėkoju už ištikimą tarnybą ir pasiaukojimą. Didžiuojamės Jumis – esate tvirčiausias mūsų skydas!

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė.

Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.02.08; 16:06

Trumposios naujienos

Pirmadienis, vasario 6 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija ir Tarptautinių sutarčių įstatymu, ypatingos skubos tvarka teikia Seimui ratifikuoti Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų sutartį dėl bendradarbiavimo gynybos srityje (DCA – Defense Cooperation Agreement).

Šią sutartį sausio 17 d. pasirašė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir JAV ambasadorė Anne Hall.

Pasak Prezidentės, valstybės saugumui tai itin svarbus dokumentas, apibrėžiantis JAV karių teisinį statusą ir technikos jurisdikciją Lietuvoje. Sutartis taip pat numato teisines sąlygas karinių objektų statybai, orlaivių, laivų ir kitų karinių transporto priemonių judėjimui.

Valstybės vadovės teigimu, bendra Lietuvos ir JAV sutartis palengvins sąjungininkų kariams įgyvendinti atgrasymo priemones ir padės sustiprinti NATO rytinio flango gynybą.

Analogiškas bendradarbiavimo sutartis su JAV 2017 metais taip pat pasirašė Latvija ir Estija.  

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2017.02.06; 17:54

Trumposios naujienos

Minint 26-ąsias Sausio 13-osios įvykių metines, šeštadienį Vilniuje surengtame tradiciniame tarptautiniame pagarbos bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“ dalyvavo ir Laisvės gynėjų atminimą pagerbė Lietuvos diplomatai.

9-erių kilometrų bėgimo trasa simboliškai, kaip ir kiekvienais metais, sujungė Antakalnio kapines, kuriose palaidotos Sausio 13-osios aukos, ir Televizijos bokštą. Prieš startą Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kartu su Lietuvos ir užsienio diplomatais bei visais bėgimo dalyviais padėjo gėlių ant žuvusiųjų kapų.

Bėgime dalyvavo gausus būrys Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų. Prie ministerijos bėgikų klubo suburtos komandos prisijungė ir Vilniuje reziduojantys užsienio valstybių diplomatai bei JAV kariai, šiuo metu dislokuoti Lietuvoje ir Vokietijoje. Drauge su JAV kariais bėgo JAV pajėgų Europoje vado pavaduotojas generolas majoras John L. Gronski¸ specialiai su savo kariais iš Vokietijos atvykęs į Lietuvą dalyvauti šiame bėgime. Daugiausia bėgikų delegavo Japonijos ambasada su ambasadoriumi Toyoei Shigeeda priešakyje.

Laisvės gynėjų atminimui skirti bėgimai šiemet taip pat organizuoti Berlyne, Briuselyje, Dubline, Helsinkyje, Londone, Madride, Niujorke, Paryžiuje, Stokholme ir kituose miestuose.

Kiekvienais metais sausio mėnesį vykstantis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ pirmą kartą surengtas 1992 metais, minint pirmąsias Sausio 13-osios metines. Bėgimą Vilniuje organizuoja ir vykdo Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija kartu su Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomene.

2017.01.15; 23:20