Kandidatų į JAV viceprezidentus debatuose K. Harris susirėmė su M. Pence’u. EPA-ELTA nuotr.
Trečiadienį vykusiuose netikėtai ramiuose kandidatų į JAV viceprezidento postą debatuose demokratų kandidatė Kamala Harris susigrūmė su respublikonu Mike’u Pence’u.
K. Harris debatuose tvirtino, kad Donaldo Trumpo veiksmai koronaviruso pandemijos metu neleidžia jo išrinkti antrai kadencijai, o M. Pence’as siekė oponentę parodyti kaip kraštutinių kairiųjų pažiūrų kandidatę.
Likus 27 dienoms iki JAV prezidento rinkimų ir D. Trumpui sergant COVID-19, M. Pence’as ir K. Harris debatuose dėl saugumo skyrė organinio stiklo plokštė.
K. Harris, kuri demokratų pergalės atveju taptų aukščiausią postą JAV istorijoje užimančia moterimi, nedelsdama debatuose užsipuolė D. Trumpo nesugebėjimą tvarkytis su koronaviruso krize, kuri JAV pražudė daugiau nei 210 tūkst. žmonių.
„Amerikos žmonės tapo didžiausios prezidento administracijos nesėkmės mūsų šalies istorijoje liudininkais. Tiesa sakant, ši administracija vien dėl to paleido iš rankų teisę būti perrinkta“, – Jutos universitete sakė Kalifornijos senatorė ir buvusi prokurorė K. Harris.
Teigdama, kad D. Trumpas sveikatos apsaugos darbuotojus laikė „aukojamais darbininkais“, K. Harris apkaltino Baltuosius rūmus nesiimant skubių veiksmų, nepaisant turimos informacijos apie COVID-19 keliamą pavojų.
„Prezidentas sakė, kad tai yra apgaulė. Jie sumenkino (krizės) rimtumą“, – tikino K. Harris.
Jokio prasivardžiavimo
Tiesa, po netvarkingų Joe Bideno ir D. Trumpo debatų prieš 8 dienas, M. Pence’o ir K. Harris debatai buvo ramesni, tačiau kandidatai visiškai nesutarė pandemijos klausimais.
„Noriu, kad Amerikos žmonės žinotų, kad nuo pačios pirmos dienos prezidentas Donaldas Trumpas pirmiausia rūpinosi Amerikos sveikata“, – sakė M. Pence’as, primindamas, kad D. Trumpas uždraudė keliones iš Kinijos sausio 31 d., praėjus mėnesiui nuo pirmųjų COVID-19 atvejų diagnozavimo Uhane.
Jis taip pat pabrėžė, kad demokratų kovos su koronavirusu planas skamba „kaip plagiatas, o Joe Bidenas žino apie tai kiek daugiau“.
Vis dėlto, palyginti su D. Trumpu, M. Pence’as buvo gan ramus ir pasveikino K. Harris dėl istorinės jos kandidatūros svarbos.
K. Harris yra jamaikiečio ir indės imigrantų dukra, ji taip pat būtų pirmoji juodaodė JAV viceprezidentė.
Savo ruožtu M. Pence’as siekė ją pavaizduoti kaip radikalę, teigdamas, kad K. Harris pažiūros – kairesnės nei socialisto Bernie Sanderso.
„Daugiau mokesčių, daugiau reguliavimo, uždrausti hidraulinį ardymą, uždrausti iškastinį kurą, sunaikinti Amerikos energetiką, ekonomiškai pasiduoti Kinijai – tai lems Amerikos nuosmukį“, – sakė M. Pence’as, darydamas prielaidą, neva tai numato J. Bidenas. Pats demokratas su tuo veikiausiai nesutiktų.
Paklaustas apie klimatą, M. Pence’as sakė, kad „klimatas keičiasi“, tačiau tikino, kad anglies išmetimą geriausiai padėtų sumažinti rinkos sprendimai.
Nors abu kandidatai aptarė kai kuriuos klausimus, jie vengė kalbėti apie konkrečias savo politikos priemones ir apie visuomenę suskaldžiusius klausimus, tokius kaip abortai ir Aukščiausiasis Teismas.
JAV ir Lietuvos draugystė. Paminklinė lenta ant Rotušės sienos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
JAV išliks strateginė Lietuvos partnerė ir vaidins kertinį vaidmenį NATO, nepriklausomai nuo to, kas nugalės lapkričio pradžioje vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose – Donaldas Trumpas ar Joe Bidenas, interviu amerikiečių televizijai CNN tvirtino Gitanas Nausėda.
„Esu tikras, kad JAV išliks Lietuvos strateginė partnerė, labai svarbi NATO dalis, net negalime įsivaizduoti stipraus NATO be JAV indėlio. Taigi, mano nuomone, nepriklausomai nuo to, kas sėdės Ovaliajame kabinete, Lietuva išlaikys labai gerus santykius su JAV.
Ne tik ekonomikos, energetikos sistemose, taip pat svarbu paminėti, kad dabar turime Lietuvoje dislokuotus JAV karius. Manau, kad išrinkus naują JAV prezidentą, šie kariai liks Lietuvoje. Taigi, džiaugiamės šiuo bendradarbiavimu“, – CNN sakė G. Nausėda.
Paklaustas, ką mano apie prieš kelias dienas vykusius D. Trumpo ir J. Bideno debatus, kuriuose netrūko apsižodžiavimų, G. Nausėda tikino galvojantis „apie gerus mūsų ir Jungtinių Valstijų santykius“ ir priminė pernai vykusius Lietuvos prezidento rinkimus.
„Nepamiršau savo rinkimų, jie vyko prieš metus. Pamenu tų rinkimų temperatūrą. Vis dėlto, po jų tu prieini prie oponento ir sakai „ačiū, jūs padėjote man tapti geresniu“, – CNN teigė Lietuvos vadovas.
G. Nausėda taip pat išreiškė viltį, kad rinkimai vyktų skaidriai, o juose būtų svarstomi „rimti ekonomikos, užsienio politikos, socialiniai klausimai“.
D.Trump ir J.Bideno debatai. EPA – ELTA nuotr.
Likus vos 35 dienoms iki JAV prezidento rinkimų, pirmą kartą debatuose ietis surėmė demokratų kandidatas Joe Bidenas ir respublikonas Donaldas Trumpas.
Klivlande Ohajo valstijoje vykę debatai buvo chaotiški, kokių jų ir tikėtasi, o D. Trumpas ne kartą garsiai šaukdamas pertraukė tiek J. Bideną, tiek ir „Fox News“ debatų moderatorių Chrisą Wallace’ą.
Kandidatai prieš debatus nepaspaudė rankų dėl COVID-19 apribojimų, tačiau šis tradicijos sulaužymas simbolizuoja itin didelę skirtį lapkričio 3 d. rinkimų laukiančioje šalyje.
D. Trumpas, kaip ir žadėjo, užsipuolė 77-erių j. Bideną, teigdamas, kad „radikali kairė“ nuosaikių pažiūrų demokratą „apvyniojo aplink mažąjį pirštelį“.
Jis taip pat apkaltino vieną iš J. Bideno sūnų korupcija ir pareiškė, kad demokrato atžvilgiu „nėra nieko protingo“.
Pats J. Bidenas nesikuklino ir pažėrė virtinę kaltinimų D. Trumpui, pavadinęs jį „melagiu“, „rasistu“, „klounu“ ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino „šuniuku“.
Tiesa, kartais įsiterpti į D. Trumpo skelbiamus ekonominius pasiekimus ar kaltinimus J. Bideno sūnui Hunteriui negalėjo nei J. Bidenas, nei moderatorius Ch. Wallace’as.
Vieną akimirką suirzęs J. Bidenas, kuris pirmauja rinkėjų apklausose, atsisuko į D. Trumpą ir šūktelėjo: „Ar užsičiaupsi pagaliau, žmogau?“
Sąmokslo teorijos
Ši akimirka simbolizuoja stiprų J. Bideno pasirodymą debatuose, kuriuose, kaip kelis mėnesius teigė D. Trumpo rinkimų kampanijos atstovai, J. Bidenas subyrės.
Respublikonai net skleidė sąmokslo teorijas, neva J. Bidenui reikės vaistų ar ryšio aparato, kuriuo jam būtų pateikiami atsakymai į debatų klausimus.
Tiesa, pykčio persmelktas renginys nenuramino amerikiečių, kurie baiminasi, kad per patį koronaviruso pandemijos įkarštį rengiami prezidento rinkimai gali baigtis chaotiškai.
Ch. Wallace’o paklausti, ar pažada laikytis ramybės ir susilaikyti nuo skelbimo apie pergalę, jei rezultatai nebūtų žinomi iškart po rinkimų lapkričio 3 d., J. Bidenas atsakė: „Taip.“
D. Trumpas savo ruožtu nesiteikė pažadėti ir tvirtino, neva „dešimtimis tūkstančių rinkimų biuletenių yra manipuliuojama, aš su tuo nesusitaikysiu“.
Taip pat paklaustas, ar smerkia kraštutinių dešiniųjų kovotojų grupuotes, tokias kaip „Proud Boys“ (liet. „Išdidūs berniukai“), D. Trumpas miglotai atsakė „Išdidūs berniukai – atsitraukti ir laukti“.
Tiesiogiai Amerikos žmonėms
J. Bidenas per debatus siekė D. Trumpą susieti su COVID-19 pandemija, kuri Jungtinėse Valstijose nusinešė daugiau nei 200 tūkst. žmonių gyvybių – daugiau nei bet kurioje kitoje šalyje.
Dažnai J. Bidenas išvengdavo D. Trumpo žodžių atsisukdamas tiesiogiai į kameras ir kreipdamasis į dešimtis milijonų žmonių, kurie visoje šalyje stebi šiuos debatus.
„Keli iš jūsų šįryt atsikėlėte ir prie virtuvės stalo buvo tuščia kėdė, nes kažkas mirė nuo COVID?“ – klausė J. Bidenas, rodydamas užuojauta kenčiantiems – šią savybę D. Trumpai kol kas sunkiai pavyksta išsiugdyti.
Pasišaipydamas iš 74-erių D. Trumpo dėl jo neva atrastų koronaviruso gydymo būdų, J. Bidenas pareiškė: „Galbūt galite įsišvirkšti baliklio į ranką, gal tai padėtų.“
Mokesčių vengimas
Dar iki pačių debatų pradžios J. Bidenas pasinaudojo „The New York Times“ atskleista informacija, kad D. Trumpas daugelį metų vengė mokėti federalinius pajamų mokesčius. Prezidentu tapęs verslininkas 2016 m. sumokėjo vos 750 dolerių federalinių pajamų mokesčių.
Likus kelioms valandoms iki debatų pradžios J. Bidenas paskelbė savo mokesčių deklaracijas, o debatuose pareikalavo, kad tai padarytų ir D. Trumpas.
Pats D. Trumpas tvirtino sumokėjęs „milijonus dolerių“ mokesčių. Vis dėlto, šis skandalas gali suteikti J. Bidenui dar daugiau galimybių perimti iš D. Trumpo skurdesnių darbininkų balsus, kuriuos respublikonų kandidatas vadina „užmirštais vyrais ir moterimis“.
Barakas Obama. EPA – ELTA nuotr.
Praėjus beveik ketveriems metams po pasitraukimo iš Baltųjų rūmų buvęs JAV prezidentas Barackas Obama išleis pirmąjį savo memuarų tomą.
„Pažadėtoji žemė“ („A Promised Land“) pasirodys lapkričio 17-ąją – praėjus dviem savaitėms po šiųmečių JAV prezidento rinkimų, ketvirtadienį pranešė leidykla „Penguin Random House“. Be angliškos versijos knyga tą dieną pasirodys dar 24 kalbomis.
B. Obama tviteryje rašė, kad savo knyga norėjo sąžiningai įvertinti savo prezidentavimą.
B. Obama laimėjo 2008 metais vykusius JAV prezidento rinkimus ir 2009-aisiais tapo pirmuoju juodaodžiu Baltųjų rūmų šeimininku. 2012-aisiais demokratas buvo perrinktas dar vienai kadencijai.
Kada bus išleistas antrasis memuarų tomas, kol kas neaišku. Apie tai bus paskelbta vėliau.
B. Obamos žmonos Michellės memuarai JAV knygynų lentynose pasirodė 2018 metais ir tapo bestseleriu.
Atsargiai – hakeriai
Artėjant lapkritį vyksiantiems JAV prezidento rinkimams, Rusijos, Kinijos ir Irano programišiai taikosi į dėl šio posto besivaržančių kandidatų rinkimų kampanijas, ketvirtadienį paskelbė technologijų milžinė „Microsoft“.
Sietle įsikūrusios bendrovės išvardytos valstybės sutampa su JAV žvalgybos bendruomenės atliktais vertinimais.
„Microsoft“ teigimu, Kinijos programišiai taikėsi į demokratų partijos kandidato į prezidentus Joe Bideno kampaniją, su ja siejamas organizacijas ir mokslinius institutus, susitelkiančius į užsienio politiką.
Kinijoje įsikūrusi programišių grupė taip pat atakavo „vieną žinomą asmenį“, anksčiau turėjusį sąsajų su Donaldu Trumpu.
„Microsoft“ teigimu, Rusijos programišiai greičiausiai yra susiję su grupėmis, veikusiomis ir 2016 metais. Jie taikėsi į konsultantus, dirbančius tiek respublikonų, tiek demokratų partijoms, JAV moksliniams institutams, Europos liaudies partijai ir britų politinėms partijoms.
Irano programišiai nesėkmingai taikėsi į Baltuosius rūmus ir dabartinio šalies prezidento rinkimų kampaniją.
Oficialiame JAV žvalgybos vertinime teigiama, kad Kinija linkusi manyti, jog rinkimuose J. Bidenas nugalės D. Trumpą, o Rusija yra daugiausiai susitelkusi į J. Bideno reputacijos sutepimą.
„Užsienio veiklos grupės deda daugiau pastangų taikantis į 2020 metų rinkimus“, – teigė „Microsoft“, pažadėdama „apginti mūsų demokratiją nuo šių atakų“.
Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Aukšto rango JAV žvalgybos pareigūnas perspėjo, kad šiais metais vyksiančius prezidento rinkimus bando paveikti Kinija, Rusija, Iranas ir kitos valstybės. Apie tai informuoja BBC.
Išplatintame JAV kontržvalgybos direktoriaus pranešime teigiama, kad užsienio valstybės naudoja „slaptas ir atviras įtakos priemones“, skirtas rinkimų rezultatams paveikti. Dokumente taip pat sakoma, kad šios šalys „turi savų rinkimų favoritų“.
Kinija esą norėtų, kad „prezidentas Donaldas Trumpas, kurį Pekinas laiko neprognozuojamu, nebūtų perrinktas“, tad šalis „deda vis didesnes pastangas paveikti rinkimus“.
Kontržvalgybos pranešime teigiama, kad Rusija siekia „apjuodinti“ Joe Bideną ir kitus „antirusiškos aukštuomenės“ narius. Kiti su Rusija susiję veikėjai „taip pat bando sustiprinti prezidento D. Trumpo kandidatūrą socialiniuose tinkluose ir Rusijos televizijoje“.
Tuo metu Iranas stengiasi „pakirsti JAV demokratines institucijas“ ir D. Trumpą bei „sukiršinti šalį“ prieš rinkimus, internete skleisdamas dezinformaciją ir „antiamerikietišką turinį“. Iranas esą deda tokias pastangas, nes mano, kad antrai kadencijai perrinktas dabartinis prezidentas „toliau vykdytų JAV spaudimą Iranui ir skatintų režimo pokyčius“.
Johnas Boltonas ir Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
Donaldui Trumpui laimėjus lapkritį vyksiančius JAV prezidento rinkimus, antros prezidento kadencijos metu gali žlugti NATO, perspėja buvęs D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas, išreiškęs viltį, kad lapkritį D. Trumpas pralaimės rinkimus.
J. Boltonas taip pat smarkiai sukritikavo D. Trumpo sprendimą patraukti dalį amerikiečių karių iš Vokietijos. Šis žingsnis, pasak J. Boltono, nebuvo platesnės strategijos dalis, o tiesiog D. Trumpo noras nubausti Berlyną dėl prekybos deficito ir 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio gynybos biudžeto neužtikrinimo.
„Tai nėra tinkamos priežastys. Jis taip daro, nes mano, kad Vokietija to nusipelnė“, – interviu naujienų agentūrai DPA sakė J. Boltonas, pabrėždamas, kad tai buvo D. Trumpo bausmė Vokietijai.
„Manau, kad žala, kurią D. Trumpas padarė tiek JAV viduje, tiek tarptautiniu mastu, yra ištaisoma gana greitai, jei jis vadovautų šaliai tik vieną kadenciją. Jei jis vadovautų ir antrą kadenciją, manau, kad būtų padaryta daugiau žalos, kurią ištaisyti būtų sunkiau.
Manau, kad per antrąją D. Trumpo kadenciją kiltų grėsmė NATO. Iš tiesų, neatrodo, kad Europoje žmonės tai supranta“, – teigė buvęs D. Trumpo patarėjas.
Buvęs D. Trumpo patarėjas prezidentą apibūdino kaip žmogų, kurio pasaulėžiūra yra nenuosekli ir dažnai keičiasi. Pasak J. Boltono, praėjus beveik ketveriems D. Trumpo prezidentavimo metams, jis vis dar nesupranta savo darbo svarbos.
„Jis vis dar nesupranta, ką reiškia būti Jungtinių Valstijų prezidentu“, – pareiškė J. Boltonas.
Daugelis amerikiečių jau žino, už ką jie balsuos per prezidento rinkimus, įvyksiančius lapkričio mėnesį, bet maždaug 13 proc. rinkėjų dar nepriėmė galutinio sprendimo. Tai rodo šeštadienį paskelbti televizijos kanalo NBC ir laikraščio „The Wall Street Journal“ užsakymu surengtos apklausos rezultatai.
Kaip nustatė sociologai, 13 proc. dar neapsisprendusių tyrimo dalyvių laikosi daugiausia nuosaikių politinių pažiūrų. Daugelis jų pritaria dabartinės Amerikos administracijos sprendimams ekonomikos srityje, bet kritikuoja jos darbą kitose sferose.
Šie rinkėjai neatmeta, kad gali paremti dabartinį JAV prezidentą Donaldą Trumpą arba labiausiai tikėtiną demokratų kandidatą Joe Bideną. Leidinys konstatuoja, kad rinkimų baigtis labai priklausys nuo to, kaip galiausiai balsuos ši palyginti nedidelė rinkėjų dalis.
Iš jau apsisprendusių rinkėjų 51 proc. ketina balsuoti už J. Bideną, 40 proc. – už D. Trumpą. JAV prezidento rinkimai įvyks lapkričio 3 d.
Apklausa buvo surengta liepos 9-12 dienomis, joje dalyvavo 900 JAV piliečių, turinčių teisę balsuoti.
Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Demokratas Joe Bidenas paskelbė užsitikrinęs reikiamą balsų skaičių, kad būtų oficialiai nominuotas savo partijos kandidatu į prezidentus. Todėl neliko abejonių, kad jis lapkričio 3-iąją vyksiančiuose rinkimuose atstovaus demokratams kovoje su perrinkimo sieksiančiu respublikonu Donaldu Trumpu.
J. Bidenas naktį į šeštadienį pareiškė, kad pergalės pastaruosiuose pirminiuose rinkimuose leido jam užsitikrinti reikalingą 1 991 delegato balsą, kad būtų nominuotas partijos kandidatu.
J. BIdenas žadėjo, kad būdamas prezidentu sieks suvienyti D. Trumpo valdymo metais suskaldytą šalį. Jis sustiprins ekonomiką ir kovos už šansų lygybę, kalbėjo 77-erių politikas. Prezidentaujant Barackui Obamai, J. Bidenas buvo viceprezidentas.
Iš kovos pasitraukus kitiems kandidatams, J. Bidenas jau ir taip buvo laikomas demokratų kandidatu. Dabar jis surinko ir nominacijai reikalingus balsus. Būsimuose pirminiuose rinkimuose jis jų skaičių veikiausiai dar padidins.
Antradienį pirminiai rinkimai vyko Indianos, Marilando, Montanos, Naujosios Meksikos, Pensilvanijos, Rod Ailendo ir Pietų Dakotos valstijose bei sostinėje Vašingtone. Kaip ir tikėtasi, juos laimėjo J. Bidenas. Kiti pirminiai rinkimai birželio 9-ąją numatyti Džordžijoje ir Vakarų Virdžinijoje.
JAV senatorius Bernie Sandersas sustabdė savo prezidento rinkimų kampaniją, taip užleisdamas kelią konkurentui Joe Bidenui tapti demokratų kandidatu 2020-ųjų JAV prezidento rinkimuose, kuriuose lapkritį jis susirungs su dabartiniu prezidentu Donaldu Trumpu.
78-erių kairiųjų pažiūrų B. Sandersas, kuris 2016 m. pralaimėjo demokratų kandidatei Hillary Clinton, trečiadienį surengė konferencinį pokalbį su savo rinkimų štabo nariais, per kurį jis „paskelbė stabdantis savo prezidento rinkimų kampaniją“, pranešime teigė jo patarėjai.
B. Sandersas metų pradžioje buvo laikomas favoritu JAV demokratų pirminiuose prezidento rinkimuose, tačiau vėliau jį aplenkė buvęs viceprezidentas J. Bidenas, pirmaujantis pagal delegatų, renkančių demokratų partijos kandidatą į prezidentus, skaičių.
Masačusesto valstijai atstovaujanti senatorė Elizabeth Warren pirmoji iš Demokratų partijos narių pareiškė ketinanti kovoti dėl teisės tapti šios partijos kandidate į JAV prezidentus 2020 metais.
Kaip pareiškė politikė pirmadienį, ji steigia komitetą, išnagrinėsiantį jos galimybes iškelti savo kandidatūrą.
„Mūsų vyriausybė, užuot dirbusi mums visiems, tapo įrankiu turtingų ir turinčių ryšių žmonių rankose“, – teigė senatorė. „Jeigu susitelksime, jeigu kovosime ir priešinsimės kartu, tai mes galime nugalėti“, – pareiškė ji.
E. Warren buvo perrinkta senatorė antrai šešerių metų kadencijai 2018 metų lapkritį per kadencijos vidurio rinkimus. Ją parėmė daugiau kaip 60 procentų rinkėjų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kritikavo E. Warren, teigdamas, jog ji sumelavo, kad jos giminėje buvo indėnų, todėl ne sykį ironiškai lygino ją su garsiąja indėnų princese Pocahontas. Atsakydama į D. Trumpo kritiką, senatorė atliko genetinę ekspertizę, kad įrodytų savo teisumą. Testo rezultatai parodė, kad politikės giminėje buvo indėnų, bet dauguma jos protėvių buvo europiečiai.
JAV prezidento rinkimai įvyks 2020 metų lapkričio 3 d.
Specialusis prokuroras Robertas Miuleris. EPA – ELTA nuotr.
Joe Hoft
Štai sąrašas: 10 svarbiausių nusikaltimų, kuriuos padarė korumpuota ir tarnybine padėtimi piktnaudžiaujanti Muellerio tiriančioji ir teisinė komanda!
Korumpuota ir tarnybine padėtimi piktnaudžiaujanti Muellerio operatyvininkų iš FTB ir Teisingumo departamento klika dalyvavo gausiuose korumpuotuose ir kriminaliniuose veiksmuose. Jau seniai reikėjo užversti šį siaubingą puslapį JAV istorijoje ir niekšus areštuoti. Pateikiame mažiausiai 10 didžiausių nusikaltimų, įvykdytų Muellerio komandos.
Muellerio atliekamas tyrimas yra kriminalinis, korumpuotas ir, kas svarbiausia, antikonstitucinis. Balandį mes pateikėme mažiausiai 10 priežasčių, kodėl jis yra antikonstitucinis. Dabar pateikiame 10 konkrečių nusikaltimų, įvykdytų šios klikos.
specialiojo prokuroro Rosensteino potvarkis apibrėžia sąmokslą kaip nusikaltimą, tačiau tokio apibrėžimo nėra JAV konstitucijoje.
Prieš daugiau nei metus, kai Muelleris iškėlė pirmuosius kaltinimus buvusiam prezidento Trumpo kampanijos vadovui Paului Manafortui, „FOX News“ Greggas Jarrettas rašė, kad Muelleris turi užduotį atrasti teisėje neegzistuojantį nusikaltimą. Tai yra teisinė neįmanomybė. Jis yra paprašytas padaryti tai, kas yra akivaizdžiai neįvykdoma, nes įstatymo nustatytame kodekse nėra tokio dalyko, kaip sąmokslo su užsienio šalimis nusikaltimas.
Polas Manafortas. EPA-ELTA nuotr.
Jarretas iki šiol parašė patį glausčiausią straipsnį apie Trumpo-Rusijos sąmokslo tyrimą. Pranešime Jarretas pateikė daug itin šokiruojančių teiginių, bet nė vienas nepranoko fakto, kad visas tyrimas yra neteisėtas. Jarretas konstatavo, kad toks nusikaltimas, kaip „sąmokslas“ Amerikos įstatymų kodekse neegzistuoja, išskyrus nepasitikėjimo dalykus.
„Nėra nieko nusikalstama kalbėtis su rusais. Nėra taip, kad žiniasklaida tai kada nors suprastų. Ji nė karto nesugebėjo nurodyti nors vieną įstatymą, kuris „sąmokslavimą“ su užsienio šalimis politinės kampanijos metu padarytų nusikalstamu, greičiausiai dėl to, kad toks neegzistuoja kriminaliniame kodekse.“
Kadangi nusikaltimo nebuvo, nebuvo ir jokios teisinės priežasties Muellerio tyrimui iš pat pradžių. Kiekvienas veiksmas ir poelgis, kiekviena kriminalinė veika nuo tada, kai buvo atlikta (ir daugelis iki tol atliktų veiksmų) yra kriminalinė priklausomai nuo pradėto pirmojo tyrimo būdo.
Unethical Mueller, in his court filing, admits that Rosenstein’s order appointing him was intentionally vague. This violates the special counsel law that requires a specific statement of facts to be investigated. Rosenstein and Muller colluded to break the law and should resign
(Neetiškasis Muelleris, pildydamas teismo raštą, pripažino, kad Rosensteino potvarkio jį paskirti priežastys yra neaiškios. Tai pažeidžia specialų kodekso įstatymą, kuris reikalauja tikslaus apibrėžimo faktų, kurie turės būti tiriami. Rosensteinas ir Muelleris susimokė pažeisti įstatymą, ir todėl turi atsistatydinti).
Muellerio tyrimas peržengia specialiojo prokuroro įstatymo ribas, kuris reikalauja, kad specialiojo prokuroro tyrimų sritis būtų aiškiai apibrėžta. Rosensteinas sukūrė ypatingąjį įstatymą su tokiomis plačiomis galimybėmis, kurių šis įstatymas nepalaiko.
Paulas Manafortas pateikė ieškinį Teisingumo departamentui, Muelleriui ir Rosensteinui, nes to, ką jie daro, nepalaiko JAV įstatymai, kaip aukščiau yra pažymėjęs Jarretas. Manaforto bylos 33 paragrafe buvo liudijama, kad suktojo Rosensteino pastatytas specialusis prokuroras suktam ir nusikaltėliškam Muelleriui suteikė galias, kurių įstatymas neleidžia.
„Bet Paskyrimo Įsakymo paragrafas (b) (ii) pretenduoja suteikti ponui Muelleriui galią toliau vykdyti tyrimą ir įtraukti į baudžiamąją atsakomybę „bet kurią medžiagą, kuri iškyla ar gali iškilti tiesiogiai vykstant tyrimui“. Toks oficialus galių suteikimas nėra nustatytas Teisingumo departamento specialiojo prokuroro nuostatuose. Tai nėra „ypatingas faktinis pareiškimas apie dalykus, kuriuos reikėtų tirti“. Taip pat tai nėra papildoma galia nukreipti pastangas sutrukdyti arba pastoti kelią tyrimui pagal 28 C.F.R. § 600.4(a).“
Po to, kai Muelleris ir Rosensteinas pateikė teismui dokumentą, Greggas Jarretas tviteryje pareiškė, kad tai yra dar vienas patvirtinimas, kad Muellerio tyrimas yra antikonstitucinis.
Manaforto pastangos sustabdyti tyrimą buvo galų gale panaikintos „Obamos teisėjo“, korumpuoto Amy Bermano Jacksono.
Muelleris sutiko užimti specialiojo prokuroro poziciją žinodamas apie interesų konfliktą.
2017 metų balandį Greggas Jarretas kvietė Muellerį atsistatydinti teigdamas, kad specialusis prokuroras patekęs į didžiausią interesų konfliktą.
„“The Washington Post“ pranešė, kad Robertas Muelleris šiuo metu atlieka tyrimą prezidentą Trumpą pažeidus teisingumą, nagrinėdamas ne tik tariamus prezidento žodžius Jamesui Comey per jų vasario susitikimą, bet ir FTB direktoriaus atleidimą.
FTB ir antrankiai
Jei tai tiesa, įvykių eiga argumentą, kad Muelleris negali būti specialiuoju prokuroru, daro dar labiau įtikinamą. Jis patekęs į didžiulį interesų konfliktą.
Specialiojo prokuroro įstatymas aiškiai draudžia Muelleriui atlikti pareigą, jei jis „turi asmeninių ryšių su nors vienu asmeniu, iš esmės įsitraukusiu į tyrimą arba baudžiamąjį persekiojimą“. Teiginys yra privalomas. Jis pats save „diskvalifikuos“. Comey iš esmės įsitraukęs į bylą. Iš tiesų jis yra pagrindinis liudytojas.
Abu vyrai ir buvę kolegos nuo seno yra draugai, sąjungininkai ir partneriai. Agentai yra padarę pastabą, kad jie Teisingumo departamente ir FTB buvo surišti viena virvute. Tai buvo vadovo ir proteguojamojo santykiai. Panašu, kad išankstinis nusistatymas ir favoritizmas yra stambaus masto ir sunkus.
Taigi yra visiškai nesuvokiama, kad pagrindinio (žvaigždės) liudytojo prieš prezidentą draugas dabar nustatys, ar prezidentas įvykdė baudžiamojo persekiojimo vertą nusikaltimą, bendraudamas su Muellerio geriausiu draugu.“
Visos Rosensteino ir Muellerio komandos įsitraukimas į interesų konfliktą.
Generalinio prokuroro pavaduotojas Rodas Rosensteinas pasirašė Užsienio žvalgybos priežiūros įstatymo (FISA) prašymą šnipinėti Trumpą, bet niekada neatsisakė Muellerio tyrimo. Negana to, Muelleris į Obamos ir Clinton komandą atvedė liokajus, kad suformuotų savo tyrimų komandą, kuri niekada neturėjo paskatos vykdyti nepriklausomą ir objektyvų tyrimą. Visa komanda yra korumpuoti kairieji, kurie reprezentavo Clintono Fondą ir leido Hillary eiti į akivaizdžius nusikaltimus, susijusius su jos elektroninio pašto skandalu. Į šitą grupę įėjo tekstų rašinėtojai Peter Strzok ir Lisa Page, kurių tekstai atvedė į šališkumą ir potencialius kriminalinius veiksmus.
CNN informavo apie Muellerio sąrašą siekdamas išliaupsinti nusikaltėlius. Jie turėtų būti įkalinti, nesvarbu, kiek pagrindinė žiniasklaida (MSM) ignoruoja jų akivaizdų interesų konfliktą.
„Giliosios valstybės“ (Deep State) nusitaikymas į generolą Mike‘ą Flynną, George‘ą Papadopoulos‘ą ir Paulą Manafortą po to, kai jie ir kandidatai ir prezidentas Trumpas buvo nelegaliai šnipinėjami.
Maiklas Flinas. EPA-ELTA nuotr.
Nors kai kurie šių baisių nusikaltimų buvo įvykdyti iki Muellerio tyrimo pradžios, jie buvo ne mažiau nusikalstami ir tokie dideli, kad turi būti čia paminėti.
Dabar galvojama, kad generolas Mike‘as Flynnas, George‘as Papadopoulos‘as ir Paulas Manafortas atsidūrė Muellerio taikinyje todėl, kad jie buvo nelegaliai pakišti ir šnipinėjami. Tvirtai tikima, kas šie trys asmenys buvo neteisėtai sekami Obamos administracijos. Priežastis, kodėl Muellerio šutvė įsikibo į Mike‘ą Flynną, George‘ą Papadopoulos‘ą ir Paulą Manafortą, yra ta, kad Obamos draugė᷉ gavo neteisėtus orderius šnipinėti šiuos asmenis ir meluoti FISA organizacijai teisme. Primesdama melagingus kaltinimus ir apjuodindama jų vardą, Muellerio komanda saugo Obamą, tuo pačiu metu kurdama melagingą pasiteisinimą dėl neteisėto Trumpo sekimo.
Generolas Flynnas buvo atakuotas Baltuosiuose Rūmuose labiausiai korumpuoto ir nusikaltėliško agento FTB istorijoje, Peterio Strzoko. Šis vaikinas melavo apie savo susitikimų su Flynnu tikslą, paskui melavo apie tai, kas buvo pasakyta per jo pasalą Flynnui, o paskui Kongreso akivaizdoje pasirodė velniškai, atmušinėdamas klausimus apie šį ir kitus savo nusikalstamus veiksmus.
Papadopoulosas taip pat įsitikinęs, kad buvo „giliosios valstybės“ taikiniu Londone, kai savanoriškai nusprendė tapti Trumpo kampanijos nariu. Jis mano, kad Anglijos, JAV ir Australijos seklių agentūros buvo pajungtos bandymui susieti jį su Rusija. Po šiai dienai jis neigia, kad pažįsta bet kokius rusus.
Paulas Manafortas taip pat yra Muellerio grupės taikinys. Įtariama, kad jis taip pat buvo sekamas Obamos administracijos, pasinaudojusios nelegaliu FISA įgaliojimu.
„Giliosios valstybės“ reidas į Paulo Manaforto namus anksti ryte su parengtais ginklais.
2017 metų liepos 26 d. FTB atvyko į Paulo Manaforto namus ankstyvą rytą. Problema ta, kad šis reidas buvo nusikalstamas. Muellerio klika neturėjo jokios teisės krėsti Manaforto namų. Tai įvyko iki rugpjūčio 2-osios, datos, kada generalinio prokuroro pavaduotojas Rodas Rosensteinas suteikė Muelleriui paramą. Kaip kalbama, FTB su senuoju Manafortu ir jo žmona reido metu elgėsi šiurkščiai. Rosensteino atmintinė datuota rugpjūčio 2, kurioje Muelleris Rosensteino atseit buvo nukreiptas patikrinti Manaforto veiksmus su rusų operatyvininkais galbūt iki 2016-ųjų. Tai, žinoma, pranoksta Sessionso atsisakymą paklusti įstatymui, kaip teigė Manafortas, ir netgi neliečia Manaforto argumento, kad tai ne Rosensteino ar Muellerio, o tik vieno Sessionso ir Generalinio prokuroro veiksmai. Reidas buvo nelegalus ir peržengiantis visas ribas.
Neteisėtas reidas į Trumpo teisininko ofisą ir išvogimas dokumentų, kurie advokato saugomi pagal kliento privilegijas.
Kad nebūtų pralenktà Manaforto reido, „gilioji vastybė“ vėliau įsiveržė į asmeninio Trumpo advokato biurą ir paėmė daug medžiagos, tarp jų ir dokumentus ir įrašus su prezidentu ir Michaelu Cohenu. Rosensteinas Muellerio reikalavimu atsistatydino, kad šis galėtų atlikti FTB reidą Coheno ofise. Per kitas savaites Coheno mokesčių dokumentai buvo išviešinti spaudoje (šiurpaus porno advokato Michaelo Avenatti) kartu su prezidento ir Coheno įrašais. Jokių nelegalių veiksmų iš prezidento pusės nebuvo rasta. Bet didžiausia žala buvo padaryta prezidento teisei į advokatą – kliento privilegijai. Viskas buvo paimta iš prezidento ir jo generalinio prokuroro nelegaliai vienu metu, Sessionsas nieko nepadarė.
Nelegali prezidento Trumpo pereinamojo laikotarpio duomenų vagystė – daugelis jų apsaugoti privilegijos.
„FOX News“ teisės analitikas Gregas Jarretas prieš metus sakė, kad specialusis prokuroras Robertas Muelleris ir visa jo komanda turi būti atleista, kai buvo atskleista, jog purvinas supuvęs faras Muelleris buvo slapta padėjęs ranką ant „daugelio dešimčių tūkstančių“ elektroninių laiškų, kuriais Trumpas per pereinamąjį laikotarpį keitėsi su teisėjais.
Trumpo advokatas pažymėjo, kad specialiojo prokuroro biuras „plačiai naudojo aptariamą medžiagą, taip pat ir tą, kuri yra jautri privilegijos reikalavimams.“
Pasak Jarreto, vieninteli legali priemonė pagal įstatymą buvo visą Muellerio komandą pašalinti iš bylos. Aišku, jie patys savęs nepašalino, o jų veiksmai iki tol ir iki dabar yra neteisėti.
Informacijos panaudojimas anksčiau išgautais neteisėtais veiksmais.
Kiek informacijos, kuria naudojosi Muelleris ir jo klika siekdama pareikšti kaltinimus nusitaikytiems asmenims, kaip generolas Flynnas ir Papadopoulosas ar Paulas Manafortas, buvo gauta legaliai? Naudoti nelegaliai gautą informaciją yra draudžiama JAV įstatymais.
„Neteisėtai gauti įrodymai taikomi tik kriminalinėms byloms ir yra tipiškai laikomi „įrodymais, išgautais pažeidžiant asmens konstitucinę apsaugą prieš neteisėtą paiešką ir konfiskavimą; įrodymai, išgauti be orderio arba tikėtinos bylos“ (Blackwell, 2004). Tai siejasi su teisine taisykle, žinoma kaip išskirtinė taisyklė, kuria nustatyta, jog „įrodymai, surinkti arba ištirti pažeidžiant JAV Konstituciją, yra neleidžiami atliekant baudžiamąjį persekiojimą teisme (tai yra, negali būti naudojami kriminalinėje byloje)“. Ši sąlyga buvo išplėtota tam,kad asmens teisės ir civilinės laisvės būtų maksimaliai apsaugotos bei laiduoti, jog teisinės spaudimo procedūros bus atliekamos tinkamai.
Akivaizdu, kad Muellerio komanda peržengė teises beveik kiekvieno asmens atžvilgiu, su kuriuo buvo kontaktuojama, ne mažiau nei prezidento Trumpo.
Tęsiama „raganų medžioklė“, nepaisant daugelio nusikaltimų ir priežasčių pasitraukti iš neteisėto tyrimo.
Kiekvieną dieną ir visais įmanomais būdais Muellerio komanda vykdo nusikaltimus, tęsdama savo neteisėtą tyrimą. Kaip ir dauguma nusikaltėlių, jie neturi nei gėdos, nei sąžinės. Jie nėra teisūs, kuo amerikiečius mėgina įtikinti pagrindinė žiniasklaida. Kasryt amerikiečiai atsibunda su Muellerio neteisėtais veiksmais, ir kasdien jie sužino apie korumpuotą, į interesų konfliktą įsipainiojusią ir nusikaltėlišką jų prigimtį.
JAV prezidentas Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
Kai kas įtaria, kad Muellerio komanda skubiai naikina įrašus, susijusius su jos praeity vykdyta kriminaline veikla. Kiti mano, kad ji tiesiog persekioja prezidentą tik dėl to, kad jis laimėjo rinkimus. Kad ir kokie būtų jų motyvai, jie yra nusikaltėliai, ir jų tyrimas turi būti baigtas.
Dėl aukščiau išvardintų priežasčių mes vis dar klimpstame konstitucinėje krizėje. Generalinis prokuroras Sessionsas nesilaikė įstatymo vykdydamas pareigas, nes leido šiai gėdai tęstis, tačiau mieste atsirado kitas šerifas, laikinasis generalinis prokuroras Whitakeris!
Amerikiečiai nebepalaikys šio neteisėto tyrimo tęsinio. Muelleris ir jo komanda parodė, kad jų veiksmai ne tik neteisėti, bet ir nusikalstami.
Iš anglų k. vertė Aaronas Rosenbaumas, „GATEWAY PANDIT“, 2018 lapkričio 27 d.
Mirė buvęs JAV prezidentas G. H. W. Bushas. EPA-ELTA nuotr.
Eidamas 95-uosius metus, mirė buvęs JAV prezidentas George’as H. W. Bushas. Tai paskelbė jo sūnus George’as W. Bushas, taip pat buvęs prezidentas.
Jis su broliais ir seserimis „su liūdesiu praneša, kad po 94 nepaprastų metų mirė mūsų mylimas tėvas“, – rašė G. W. Bushas tviteryje paskelbtame pareiškime. Velionis buvo „geriausias tėvas, kokio tik galėtų norėti sūnus ar dukra“.
G. H. W. Bushas nuo 1989 iki 1993 metų buvo 41-asis JAV prezidentas. Nuo 1981 iki 1989-ųjų respublikonas buvo Ronaldo Reagano viceprezidentas.
Šių metų balandį mirė G. H. W. Busho žmona Barbara. Jie buvo susituokę 73 metus. Sutuoktiniai susilaukė šešių vaikų, kurių vienas mirė būdamas trejų, ir džiaugėsi 17 vaikaičių.
G. H. W. Bushas pastaraisiais metais ne kartą buvo gydomas ligoninėje. Prieš pustrečių metų jis krisdamas savo viloje susilaužė kaklo slankstelį. Pastaruoju metu jis sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje.
Iš G. H. W. Busho kadencijos pirmiausiai prisimenamas karas dėl Kuveito išlaisvinimo. Jis 1990-aisiais paskelbė „naują pasaulio tvarką“ ir iš Kuveito išvijo irakiečius. Vėliau G. H. W. Bushui teko stebėti, kaip jo karinis įsikišimas Artimuosiuose Rytuose tapo chaoso pranašu.
Po Berlyno sienos griuvimo G. H. W. Bushas buvo vienas iš nedaugelio Vakarų šalių lyderių, atvirai rėmusių Vokietijos suvienijimą. Tuometinis Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis dėl to negailėjo jam pagyrų.
Karo pilotas ir buvęs CŽV vadovas Baltuosiuose rūmuose praleido tik vieną kadenciją. Silpna ekonomika sutrukdė jo perrinkimui – prezidentu tada tapo jaunasis Billas Clintonas.
Anot politologų, G. H. W. Bushas nebuvo geros nuomonės apie Donaldą Trumpą ir 2016-ųjų lapkritį nebalsavo už jį, nors šis buvo jo partijos kandidatas. D. Trumpas nedalyvavo Barbaros Bush laidotuvėse. Jis pranešė nedalyvausiantis ceremonijoje „iš pagarbos Bushų šeimai“. Dabar, reaguodamas į G. H. W. Busho mirtį, D. Trumpas gyrė „tvirtą jo vadovavimą“. Jis įkvėpė „ištisas amerikiečių kartas“, – pareiškė D. Trumpas Buenos Airėse.
Buvęs prezidentas demokratas Barackas Obama pareiškė, kad Amerika prarado „patriotą ir kuklų tarną“. „G. H.W. Bushas savo gyvenimą pašventė šaliai, kurią mylėjo“, – sakoma B. Obamos ir jo žmonos Michellės pareiškime.
G. H. W. Bushas buvo gerbiamas politinės dinastijos patriarchas. Jo sūnus G. W. Bushas Baltuosiuose rūmuose praleido dvi kadencijas. Sūnus Jebas dvi kadencijas buvo Floridos gubernatorius. G. W. H. Bushas buvo ilgiausiai gyvenęs JAV prezidentas.
Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Mišrios Seimo narių grupės narys Petras Gražulis susirūpino dėl Lietuvos žiniasklaidoje formuojamo neigiamo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo įvaizdžio. Todėl Agnės Širinskienės vadovaujamai galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančiai Seimo laikinajai komisijai jis siūlo ištirti, „kas finansuoja ir organizuoja straipsnių ir žinučių (įskaičiuojant „fake news“), kuriose itin neigiamai vaizduojamas D. Trumpas ir jo vykdoma politika, sklaidą Lietuvos žiniasklaidoje“.
Tokį pasiūlymą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravęs P. Gražulis taip pat siūlo komisijai „ įvertinti sistemiškos ir nuoseklios JAV prezidento D. Trumpo ir jo politikos juodinimo kampanijos daromą žalą Lietuvai ir jos nacionaliniams interesams.„
P. Gražulis mano, kad būtina parlamentinį tyrimą išplėsti, įtraukiant ir galimą neteisėtą poveikį žiniasklaidai, kuri, anot jo, „galėjo būti sąlygojama tam tikrų suinteresuotų grupių ar Lietuvai nedraugiškų valstybių, kad būtų trukdoma Lietuvos strateginiams interesams pakertant pasitikėjimą NATO bei JAV įsipareigojimais“.
Kaip pastebi P. Gražulis, pastaruoju metu pagrindinėse Lietuvos žiniasklaidos priemonėse sistemingai, nuosekliai pasirodo straipsniai ir žinutės (įskaičiuojant „fake news“), kuriose itin neigiamai vaizduojamas JAV prezidentas D. Trumpas.
„Iš JAV prezidento tyčiojamasi, jis pozicionuojamas kaip kvailas, pasitikėjimo nenusipelnantis asmuo, taip siekiant įnešti Lietuvos gyventojų nepasitikėjimą pagrindiniu NATO partneriu ir jo įsipareigojimais ginti Lietuvą agresijos atveju. Akivaizdu, kad juodinimo kampanijos sistemiškumas ir nuoseklumas neatsiranda pats savaime“, – pastebi P. Gražulis.
Anot jo, JAV yra pagrindinės Lietuvos strateginės partnerės užtikrinant valstybės nacionalinį saugumą.
„Akivaizdu, jog ir JAV prezidentas yra esminis Lietuvos nacionalinio saugumo garantas. Lietuvos strateginis ir esminis interesas (numatytas tiek Konstitucijoje, tiek įstatymuose, tiek Vyriausybės programoje) – visomis priemonėmis stiprinti transatlantinę integraciją. Akivaizdu, kad nedraugiškos Lietuvai valstybės (tarp jų Rusija) suinteresuotos kelti įtampas tarp JAV ir Lietuvos, mažinti pasitikėjimą NATO bei kelti abejones, jog agresijos prieš Lietuvą atveju bus vykdomas Šiaurės Atlanto sutarties 5-asis straipsnis“, – savo pasiūlymą praplėsti tyrimą argumentuoja P. Gražulis.
Lapkričio 15 d. Seimas po svarstymo pritarė nutarimo projektui, leisiančiam galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančiai Seimo laikinajai komisijai praplėsti savo tyrimo ribas ir laikotarpį. Tačiau tai dar negalutinis sprendimas, nes šio projekto dar laukia priėmimo stadija.
Komisijos pirmininkė A. Širinskienė siūlo į tyrimą įtraukti galimą neteisėtą pensijų fondų interesų atstovavimą teisėkūros procese ar kreipiantis į Konstitucinį Teismą bei bandymus daryti įtaką Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK), primena ELTA.
„Valstiečiams“ atstovaujanti komisijos pirmininkė taip pat siūlo dvejais metais praplėsti tyrimo laikotarpį. Jei Seimas pritartų, komisija tirtų ir šią Seimo kadenciją, tai reikštų, kad tyrimas apimtų 2008-2018 metus.
Nors Seimo opozicijai nepatinka toks „komisijų festivalis“, ji irgi turi pasiūlymų dėl tyrimo praplėtimo.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas ragina tirti ir galimą Rusijos verslo ir politikų įtaką Lietuvai. Komisijai jis siūlo pasidomėti, kokią įtaką Rusijos verslo ir politinės struktūros darė Lietuvos verslui ir politikai, siekdamos apeiti Rusijai taikomas ekonomines sankcijas.
Šiai komisijai liberalas E. Gentvilas taip pat siūlo išanalizuoti, kaip Rusijos verslo ir politinės struktūros veikė Lietuvos politines partijas bei politikus inicijuojant 2012 m. referendumą dėl Visagino AE statybos.
Tyrimo komisija, kurioje dirba 12 įvairioms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių, dirbs iki 2019 m. gegužės 1 dienos.
Jonas Vytautas Prunskis. Daivos Tamošaitytės nuotr.
Pokalbis su Lietuvos Respublikos garbės konsulu JAV, medicinos mokslų daktaru Jonu Vytautu Prunskiu
Gerbiamas konsule, nors Jūsų veikla Lietuvos labui yra daugiametė, daugiašakė, regis, tik Jums tapus patarėju JAV prezidento administracijoje, Lietuvoje bus pagaliau atkreiptas pelnytas dėmesys į Jūsų asmenybę ir veiklą ta prasme, kad tapsite plačiau žinomas visuomenei. Pirmiausia paklausiu, kada pradėjote dirbti prezidento Donaldo Trumpo aplinkoje?
Pradėjau dirbti per rinkimų kampaniją, kai buvo likę du kandidatai: Hillary Clinton ir Donaldas Trumpas. Iki tol kandidatą atsisakiau remti, nes norėjau pažiūrėti, kas išeis į rinkimų pabaigą. Tai buvo mano asmeninė nuomonė. Tuomet pradėjau jį remti finansiškai, bendravau su jo dukra ir sūnumi, susitikau su bendraminčiais. Padėjau, kiek tik galėjau. D. Trumpas buvo išrinktas, ir tai buvo daug kam netikėta. Tris dienas prieš rinkimus, pasitaręs su D. Trumpo sūnumi, raginau savo pažįstamus, kurie turi daug skaitytojų tviteryje, išsiųsti „tvitus“. Buvo išsiųsta 120 000, o replikų (retweets) buvo daug daugiau. Po rinkimų gavau darbo pasiūlymų įvairiose pozicijose. Tačiau man labai svarbus darbas, kurį dirbu dabar, – ne tik kaip didžiausios intervencinio skausmo grupės gydymo Čikagoje vadovas, bet ir kaip mokslininkas iš grupės, JAV tyrinėjančios kamienines ląsteles, todėl atsisakiau pareigų prezidento administracijoje visu etatu (full time), o ieškojau galimybės daliai (part time).
Kaip tikriausiai žinote, niekur kitur neegzistuoja tokia didelė problema su narkotikais, kaip JAV. Nuo jų pagal statistiką kasdien miršta 115 žmonių. Kadangi man buvo numatyta patarėjo pozicija sveikatos srityje, užsiėmiau šiuo klausimu. Prezidentas, kongresmenai – visa Amerika žino, kad ši problema liečia ne tik vieną kurią nors klasę, bet visus, tiek turtingus, tiek vargšus. Šiuo metu su kitais išrinktais žmonėmis sprendžiame šią problemą, teiksime siūlymus kongresui ir Baltiesiems rūmams.
Dr. Daiva Tamošaitytė. Slaptai.lt nuotr.
Kaip formuluotumėte savo pareigas ir uždavinius?
Vienas kolega vakar ar užvakar per konferenciją pasakė, kaip įsivaizduoja tokį darbą: patarėjui paskambina, ir šis pasako savo nuomonę (juokiasi). Taip tikrai nėra. Jei esi patarėjas, turi ieškoti sprendimo, kaip išspręsti šią ar kitą problemą. Mūsų komisija skaito, rašo, diskutuoja, dirbą didelį darbą, ne vien atsakinėja į klausimus.
Kai esi patvirtintas patarėju, atsiveria ir kitos durys. Pavyzdžiui, mano veikla Amerikoje jau daugelį metų yra surišta su Lietuvos reikalais, taip pat ir Barako Obamos administracijoje, kurioje turėjau ryšių. Tuomet buvau neoficialus patarėjas. Kai esi oficialus, atsitinka du dalykai: pirma, į tave pradeda kreiptis žmonės su įvairiomis problemomis ir klausimais, antra, administracijoje tampa lengviau kalbėtis dėl reikalų, kurie nėra tiesiogiai susiję su sveikatos sfera – gavęs kontaktus, gali skambinti ir tartis. Mane išrinkus, jau esu kalbėjęs dėl Lietuvos su asmenimis, atsakingais už šalies reikalus prezidento administracijoje.
Galbūt tai Jūsų profesinės paslaptys, bet pasitikslinsiu: ar imsitės naujų priemonių, nebenaudosite anksčiau taikytų bet mažai veiksmingų, kaip antai labai brangios prevencijos ar gydymo metadonu programos? Kadangi prekyba narkotikais yra milžiniškas nelegalus verslas, dar giliau žvelgiant tai ir policijos, teisėtvarkos klausimas, ne vien medicinos, kuri yra priversta šalinti padarinius. Ar galite pateikti nors vieną užuominą į tai, kad turite visiškai naujų idėjų?
Heroinas vežamas iš Meksikos, o sintetinis narkotikas fentanilas gaminamas Kinijoje. Dabar galvojama, kad ten veikia virš tūkstančio nelegalių laboratorijų. Taigi iš tiesų tai yra muitinių ir policijos reikalas. Pridursiu, jog daugelis yra įsitikinę tuo, kad Kinijos valdžia žino apie tą nelegalią veiklą. Bet tai nesusiję su tuo, ką aš darau.
Viena iš priežasčių, kodėl buvau pakviestas dirbti šiuo klausimu, buvo mano klinikų, kurios dirba jau dvidešimt penkerius metus, darbo specifika. Nuo pirmos dienos mūsų principas buvo: „Nustatyk skausmo priežastį“. Tokio požiūrio laikosi mažuma. O dauguma sako: „Duok vaistų nuo skausmo“. Dabar sunku patikėt, bet ir Amerikos valdžia „stūmė“ narkotikus skausmui malšinti per organizaciją, kuri sprendžia, ar vaistas geras, ar blogas. Tokių vaistų gamintojai ir platintojai buvo ne tik palaikomi, bet, galima sakyti, net remiami. Todėl narkotikų problema Amerikoje yra daug opesnė, nei kur kitur. Pavyzdžiui, rytoj dalyvausiu didelėj tarptautinėj intervencinio skausmo problematikos konferencijoj Budapešte. Kai dėstau Europoje ar Lotynų Amerikoje, matau, kad gydytojams tai neįdomu, nes jų pacientai taip nesielgia.
Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl mane įtraukė į šią komisiją. Tarp kitko, Amerikos istorijoj nė viena komisija, kaip Sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų departamentas, nebuvo gavusi tiek daug prašymų ir rekomendacijų. Todėl jaučiu didelę garbę ir pareigą atlikti darbus kokybiškai. Ilinojaus skausmo institute (Illinois Pain Institute), kuriame esu vyriausiasis gydytojas, ketvirtį amžiaus sėkmingai konkuruojam, nors mums būtų buvę daug lengviau išrašinėti narkotikus: turėtume žymiai daugiau pacientų, siuntimų, ligoninės administratoriai būtų patenkinti. Bet mes manome, kad narkotiniai vaistai kenkia. Nesiskundžiu, nors vietoj aštuonių klinikų būčiau turėjęs daug daugiau.
Einate sunkesniu keliu…
Ir daugelis, kurie elgėsi kitaip, dabar sako, kad esu teisus, kad ir jie taip darė… Mes, komisijos nariai, šiuo metu tyrinėjam, skaitom mokslinius straipsnius, juos cituojam, nes Kongresui turime pateikti dokumentą iki metų galo. Jį svarstys devyniasdešimt dienų. Kongresmenai, sužinoję, kad esu komisijoje, mane apipylė klausimais, nes kiekvieno iš jų rajone nuo narkotikų miršta daug žmonių, ir jie gauna daug laiškų. Keturi kongresmenai, su kuriais dalyvavau Valdo Adamkaus konferencijoje Vilniuje, turėjo daug gerų klausimų apie narkotikų problemą. Žinoma, turiu ryšių su daugiau kongresmenų.
O kokia padėtis su Prieinamos sveikatos priežiūros įstatymu, populiariai vadinamu „Obama care“ (Affordable Care Act), kurį norėta reformuoti?
Vieno balso (senatoriaus Johno McCaine‘o) persvara pasiūlymas nepraėjo. Manau, kad prezidentas vėl bandys. Yra ten ir gerų, ir blogų dalykų. Juos reikia taisyti. Šiuo klausimu užsiima kongresmenai.
Kokius matote teigiamus poslinkius per pusantrų prezidento D. Trumpo kadencijos metų, apie kuriuos mes nieko nežinome?
Daug kas nežino, nes televizijos – CNN, CNBC – dažniausiai neigiamai pasisako apie prezidentą D. Trumpą. Jeigu tą pačią dieną žiūrėsi šiuos kanalus ir Amerikos FOX, gali pamanyti, kad tai skirtingų dienų pranešimai.
Gaila, kad mes nematome FOX kanalo ir negalime palyginti nuomonių.
Iš tiesų, siūlau įvesti FOX Lietuvoje, bet ne dėl to, kad vieni transliuoja tiesą, kiti meluoja, o kad patys žmonės galėtų susidaryti nuomonę. Jeigu apie asmenį girdi tik neigiamą informaciją (nebūtinai apie prezidentą), tai nėra gerai. Pabrėžiu: būtina susidaryti vaizdą, kas iš tikrųjų vyksta.
Juolab, kad daug žmonių, ypač vyresnio amžiaus, internete neieško Ruperto Murdocho, kuriam priklauso ir FOX News, žiniasklaidos informacijos. TV lieka vienas svarbiausių ir greičiausių šaltinių.
Grįžtant prie klausimo, Amerikoje algos kyla, bedarbystė mažiausia nuo Antrojo pasaulinio karo ar dar senesnių laikų. Tai liečia visus piliečius: vyrus ir moteris, afroamerikiečius ir meksikiečius, azijiečius ir kitus žmones. Aš, kaip vyriausias vykdantysis pareigūnas (chief executive officer) turėjau kelti visiems algas, juo labiau, kad gerą darbuotoją rasti sunku. Apie tai CNN nekalba arba kalba retai.
Antras pasiekimas yra prezidento pozicija dėl Nord Stream-2. Kai buvo vykdomas Nord Stream-1, ar kas nors Baltuosiuose rūmuose išreiškė aiškią nuomonę? D. Trumpas viešai iškėlė šį klausimą, kurį Lietuva kėlė jau pirmojo rusiško dujotiekio per Baltijos jūrą projekto metu. Jam reikėtų padėkoti, nes visi dabar tik ir kalba apie tai, svarsto, kas darosi su NATO nariais. Ne kritikuoju, tik pasisakau. Nežinia, kas su tuo bus.
JAV prezidentas Donaldas Trampas Davose. EPA – ELTA nuotr.
Penkerius metus kaip PLB ir Seimo komisijos pirmininkas dirbau su Seimo nariais, kad Lietuva skirtų 2 procentus gynybai. Galų gale tai buvo pradėta vykdyti. Darbas atliktas. Ir kitos šalys, pasirašiusios sutartį, moka daugiau, todėl NATO turi daugiau lėšų. Šį klausimą taip pat iškėlė D. Trumpas. Sykiu ir eilinis amerikietis pradeda mąstyti, už ką jis moka, kodėl tik Amerika turi padengti didžiausias išlaidas, kaip buvo anksčiau. Tai svarbiausi pasiekimai, kurie iškelti į dienos šviesą.
Bet štai vakar per TV žinias Lietuvoje kaip svarbiausia užsienio naujiena buvo ištransliuota žinutė, kad D. Trumpas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, jog jis vienam aukštam asmeniui, kuris yra teisiamas, esą nurodė sumokėti kažkokiems modeliams ar kitokios profesijos merginoms. Panašios žinutės išmetamos į eterį nuolat. Stebina faktas, kad skandalingos naujienos apie žymius asmenis užima tvirtas pozicijas mūsų žiniasklaidos kanaluose. Bent nacionalinis transliuotojas turėtų užsiimti rimtais dalykais, o ne bulvarinių sensacijų propagavimu ar advokatavimu suinteresnuotų grupių Amerikoje naudai, ieškančių kaip pakenkti prezidento įvaizdžiui. Pasiklausius paprastam žmogui iš tiesų turėtų tapti baisu (gal baigsis kaip prezidentui Rolandui Paksui, gal ponas Trumpas ne toks jau tvirtas, teisingas ir pan.). O norėtųsi rimtesnių politologinių prezidento veiklos apžvalgų, adekvataus sprendimų įvertinimo per TV žinias.
Pataikėte į dešimtuką. Jeigu visi rodikliai kyla, opozicija turi kažką daryti, nes lapkričio mėnesį laukia rinkimai į Kongresą. Amerikoje sumažėjo mokesčiai vidurinei klasei – ne turtingiesiems, bet tai neskelbiama. Sumažinta biurokratija, kad būtų lengviau atidaryti verslą. Bet CNN vykdo priešingą propagandą. Egzistuoja reiškinys – „Trump derangement syndrom“. Taip buvo ir kitiems prezidentams, taip pat ir Barackui Obamai (ką bepadarytų, viskas blogai), tik ne tokiu mastu. O reikia bendrauti su Amerikos prezidentu, stengtis pozityvia linkme. Esu gimęs ir augęs Amerikoje, bet nesu matęs, kad žmogui kiekvieną mielą dieną šitaip „duotų per galvą“. Net sunku suvokti, koks turi būti stiprus žmogus vidumi, kad visa tai atlaikytų. D. Trumpas kaip reta tokiomis sąlygomis sugeba padaryti svarbius žingsnius ne tik vidaus, bet ir užsienio politikoj.
Spėčiau, kad, nepaisant nieko, prezidentą palaiko pojūtis, jog jam palankūs paprasti amerikiečiai, kurie džiaugiasi dėl teigiamų poslinkių, jų simpatija didėja, ir jis toliau dirba matydamas tame prasmę. O žiniasklaida tokia jau yra – jos uždavinys „kibti į atlapus“.
Amerikiečiai mano, kad jis tvarkosi gerai. Pažiūrėsim, ar daugiau žmonių ateis į rinkimus. Tačiau pagal istorinę tradiciją turėtų laimėti demokratai. Praėjus dvejiems metams po prezidento rinkimų tradiciškai laimi opozicinė partija.
Kalbant apie Lietuvą, esame transatlantiniai sąjungininkai, ir turėtumėme objektyviai santykiauti su prezidento institucija JAV, nušviesti jose vykstančius teigiamus poslinkius ir stengtis kuo glaudžiau vykdyti bendrus siekius. O koks Jūsų, kaip piliečio požiūris į Amerikos išėjimą iš JT Žmogaus teisių tarybos? Paradoksalus poslinkis, ypač turint galvoje, kad JT yra JAV žemėse.
Galiu tik pasakyti, kad Jungtinės Tautos yra išlaikomos labai didelės amerikiečių mokėtojų dalies. Dažnai kalbama arba rašoma, kam amerikiečiams to reikia.
Regis, amerikiečiai tikrai pasižymi vadinamuoju sveiku protu, jei kelia tokius klausimus. Galbūt taip mąsto vidurinioji ir aukštesnioji vidurinioji klasė? Kita vertus, gajus mitas, kad D. Trumpą išrinko tamsi, neapsišvietusi ir prietaringa darbininkų ar smulkių tarnautojų, mažadarbių provincialų masė…
Į tai galiu atsakyti humoro forma. Paprastai – ir Lietuvoje – publikai apsnūdus užtenka pasakyti, kad esu Trumpo rėmėjas, kaip visi staiga pabunda. Tai veikia geriau, nei kavos puodelis (juokiasi). Tada pradeda klausinėti, kodėl, argi nesu daktaras, profesorius, o mano žmona ar neturi afroamerikietiško kraujo? Ir tada visos rasistinės teorijos dingsta.
Iš tiesų D. Trumpas per kampaniją sakė, kad jam patinka paprasti žmonės.
Bet jis nesakė, kad jam nepatinka išsilavinę! Tai rodo politiko sugebėjimus. Svarbu matyti tai, ką D. Trumpas realiai daro, o ne interpretuoti pasisakymus tviteryje. Jau 60 procentų žadėtų dalykų per rinkimų kampaniją jis yra atlikęs. Dar nepastatyta siena su Meksika, tik dalis, bet tai jau priklauso nuo Kongreso.
Ko Lietuva gali tikėtis iš dabartinės JAV užsienio politikos krypties?
Matome, kad JAV sankcijos Rusijai yra griežtesnės, nei Europos Sąjungos šalių. Jau kitą dieną po ne visiškai gero D. Trumpo pasirodymo Helsinkyje keli šimtai milijonų dolerių skirta Ukrainai. Taigi JAV rems Europą ir Lietuvą ir toliau. Bet amerikietis jaučiasi, kad yra išnaudotas. Tėtis, mama Amerikoje dirba, augina vaikus, o jam tenka papildomi mokesčiai gelbstint kitas šalis.
Donaldas ir Melanija Trampai. EPA – ELTA nuotr.
D. Trumpo tariamas ar galimas „prorusiškumas“ buvo neadekvačiai eskaluotas?
Reikia žvelgti jo akimis. Per rinkimus D. Trumpo tikslas buvo įveikti varžovę Hillary Clinton. Kam jam pyktis su Vladimiru Putinu? Kaip Lietuvos patriotas supratau, kad D. Trumpas nori laimėti, ir jam nėra ko peštis su Rusija. Tačiau jis nėra prorusiškas. Todėl dieną po rinkimų laimėjus D. Trumpui lietuvių lyderiams sakiau, kad viskas bus gerai, nes jie nebuvo tam pasiruošę.
Kaip vertinate verslumą ir verslą Lietuvoje?
Sąlygos galėtų būti geresnės. Man liūdna ir pikta, kad Seimas per tiek metų nepadarė lengvatų verslui. Tai padarius kiltų ir algos, ir pensijos. Tai parodė ir D. Trumpas. Šešėlinė ekonomika, kuri egzistuoja dėl to, kad darbdavys negali sudurti galų su galais, išnyktų. Lietuviai emigruoja šimtais ir tūkstančiais, tad reikia kažką kuo skubiau daryti. Kai verslininkas investuoja į Rytų Europos šalis, nori atidaryti įmonę, jis suveda duomenis apie Lietuvą, Lenkiją, Estiją, Čekiją, Bulgariją ir daro atranką, nes turi pateisinti investicijas, kodėl nori investuoti į tą, o ne kitą valstybę.
Buvote PLB ir Seimo komisijos pirmininkas. Kaip vertinate naujos kadencijos darbą, konkrečiai siekį įtvirtinti dvigubą pilietybę?
Per mano dvi kadencijas komisijoje tris sykius sustabdėm Seimo balsavimą dėl referendumo rengimo. Laukėme naujo prezidento ar Konstitucinio teismo sudėties, kurie galėjo pareikšti kitą nuomonę.
Vilniaus universitete vyko prezidento Valdo Adamkaus tarptautinė konferencija „Restoring European and Transatlantic Resilience“, kurioje dalyvavote ir Jūs. Kaip skelbė oficialus dalyvių pasirašytas konferencijos dokumentas, siekta inicijuoti transatlatines diskusijas dėl ilgalaikės politikos Rusijos atžvilgiu, taip pat pasibaigus V. Putino erai. Ar konferencijos tikslai pasiekti?
Buvau kviestas pasisakyti uždarojoje dalyje. Diskusijos buvo vaisingos, nes dalyvavo stiprūs savo srities ekspertai, ir buvo naudinga išgirsti jų nuomonę.
Baigiant pokalbį norėčiau paklausti, kas Jums yra Lietuva, kodėl į ją grįžtate?
Man tėvai įskiepijo pareigą, o be to, lengvai bendrauju su visais žmonėmis nepriklausomai nuo socialinės padėties ir čia, ir Amerikoje.
Dėkoju už pokalbį ir gimtadienio proga linkiu kuo geriausios kloties.
Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Ginčytis, kas sugeba iškepti pačius skaniausius šašlykus, – beprasmiška. Šimtai tautų ir tautelių pietums moka paruošti gardžių šašlykų. Būtų kvaila abejoti kulinariniais armėnų, gruzinų, turkų sugebėjimais bei neigti įžvalgą, jog tik armėnai sugeba iškepti pačius skaniausius šašlykus. Kodėl taip negalėtų nutikti?
Dėl šalykų gardumo nesiginčijama
Ir vis dėlto noriu prisiminti išmintingų žmonių patarimą – girtis taip pat reikia mokėti. Patraukliai, solidžiai pasigirti – didelis menas. Santūrumas, kuklumas tokiais atvejais reikalingas.
Žodžiu, šypseną sukėlė portale delfi.lt neseniai paskelbtas tekstas, esą „Lietuvoje gyvenantis armėnas atskleidė, kodėl lietuviams nepavyksta iškepti šašlykų taip skaniai kaip jam“. Tegul jis taip mano. Armėniško restorano savininkas nepasakė nieko smerktino. Po straipsniu pasirodę įsižeidusių lietuvių priekaištai, girdi, „mes niekuo nenusileidžiame armėnams“, – beviltiški. Kam ginčytis ten, kur išties daug erdvės subjektyvumui?
Štai šių eilučių autoriui yra tekę ilgokai gyventi Šiaurės Kaukaze. Jei manęs kas nors paklaustų, kas gardžiausiai iškepa mėsą, neslėpčiau – skaniausi yra čečėniški šašlykai. Dar būtinai pabrėžčiau, kad ne viskas priklauso nuo kulinaro profesionalumo. Tie šašlykai, kuriuos 1994 – 1995 metais valgiau Čečėnijoje, buvo ypatingi ne tik dėl to, kad atsidūrė patyrusių kepėjų rankose, bet dar ir todėl, kad juos ruošė iš kalnuose ganytų avių, juos pagardino kalnuose augusiomis žolelėmis, ugnį kurstė kalnuose augusių medžių pliauskomis, šlakstė tyru kalnų upokšnių vandeniu. Beje, grįžęs į Europą labai gardžių šašlykų niekur neaptikau, nors juos kepė čečėnai, gruzinai, azerbaidžaniečiai, turkai. Tiesiog čia, Lietuvoje, kitokios sąlygos nei ten, Šiaurės Kaukaze. Ir nieko čia nepakeisi.
Kas pirmasis ištiesė dešinę pasisveikinimui?
Tad užuot pasileidę į abejotinos vertės kulinarines diskusijas dėl šašlykų kokybės verčiau atkreiptume dėmesį į kur kas svarbesnius reikalus. Štai Briuselyje buvo surengtas svarbus pasaulio lyderių susitikimas. Kas ten griežė pirmuoju smuiku? JAV prezidentas Donaldas Trampas! Toks būtų teisingas atsakymas. Bet jūs pasižvalgykite po armėniškąją arba su Armėnija susijusią žiniasklaidą ir pamatysite, jog pats svarbiausias asmuo Belgijos sostinėje tuokart buvo … Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas. Sprendžiant iš armėniškoje spaudoje paskelbtų nuotraukų bei videoreportažų lengva susidaryti nuomonę, jog su naujuoju Armėnijos vadovu pasisveikinti veržiasi (o ne atvirkščiai) visi pasaulio lyderiai – nuo didžiausio iki mažiausio. Optinę apgaulę pastebėti galima tuomet, jei palyginamos visos, ne vien tendencingai atrinktos nuotraukos bei vaizdo kadrai. Tada ir paaiškėja – ne JAV prezidentas D.Trampas puola sveikintis su Armėnijos premjeru, o N.Pašinianas pribėgdamas iš šono, įkyriai kiša Amerikos vadovui dešinę ranką. Beje, kitose nuotraukose, kurių armėniška žiniasklaida, žinoma, nepaskelbė, JAV prezidento veido mimika byloja apie nuoširdų nustebimą – gal kas nors gali man paaiškinti, kas jis toks? Be kita ko, internete mačiau daug nuotraukų, kuriose JAV prezidentas nusisukęs nuo Armėnijos premjero, visiškai nekreipia į jį dėmesio, jo tiesiog nepastebi.
Peržiūrėjus šūsnį neva N.Pašiniano politinį reikšmingumą bylojančių nuotraukų (gaila, kad jų negaliu paskelbti – neturiu autorinių teisių) akivaizdu, kas yra tikrasis visų pasisveikinimų iniciatorius. Būtent N.Pašinianas prie visų NATO šalių lyderių bandė tarsi atsitiktinai, tarsi netyčia prisėlinti, kad asmeninis fotografas suspėtų įamžintų „labai svarbias akimirkas“. Įdomu tai, kad apart pasisveikinimų daugiau nieko ir nebūdavo – niekas iš Amerikos ir Europos lyderių neskubėjo su N.Pašinianu bent kiek ilgiau šnekučiuotis.
Pagarba šalių teritorinio vientisumo principams
Liūdnai pagarsėjęs armėnų generolas Manvelas Grigorianas. Vesti.az nuotr.
O apie ką su juo diskutuoti? Tiesa, kai kurie leidiniai iškilmingai tvirtina, kad „Pašinianas būdamas valdžioje per dvejis mėnesius nuveikė 100 kartų daugiau nei Ukrainos prezidentas Petro Porošenko per ketverius metus“. Jie išvardinta bent 30 gerų darbų, kuriuos neva atliko N.Pašinianas. Štai keli pavyzdžiai: amnestija vengiantiems tarnauti kariuomenėje armėnams (eikite tarnauti, ir jūs nebūsite baudžiami), raginimas po pasaulį išsibarsčiusius armėnus grįžti namo, senąją valdžią liaupsinusios TV vadovybės pakeitimas, susikompromitavusio Jerevano mero pašalinimas, areštai ir kratos kriminalinių autoritetų namuose, armėnų kariškiams skirtą humanitarinę labdarą vogusio generolo Manvelo Grigoriano areštas (kad šis generolas kaip vergus keletą metų išnaudojo azerbaidžaniečių belaisvius – nutylima), tarptautinė buvusio Armėnijos prezidento Seržo Sargsiano brolių Aleksandro ir Levono paieška, Tyrimų komisijos, Kasacinio teismo vadovų kaita, pakeitimai Sausumos, Pasienio kariuomenėse, Generaliniame štabe, potvarkiai, įpareigoję prekybos centrų vadovus sumažinti prekių kainas…
Gal tai ir įspūdinga (nors nėra garantijų, jog į vadinamųjų blogiukų vietas ateis tik geriečiai). Tačiau tai – Armėnijos vidaus reikalas. Mus, europiečius, turėtų labiausiai dominti, kada Armėnija teiksis grąžinti Azerbaidžanui priklausantį Kalnų Karabachą (NATO ir Europos Sąjunga vieningai laikosi nuomonės, kad Juodasis Sodas yra neatskiriama Azerbaidžano teritorija). Štai kas svarbiausia. Bet kai pradedame analizuoti naujausius N.Pašiniano pareiškimus dėl Kalnų Karabacho, tada ir paaiškėja, kad Armėnijos lyderis nelinkęs paklusti tarptautinėms Jungtinių Tautų rekomendacijoms. Dar ne taip daug laiko praėjo nuo atėjimo į valdžią, bet jau dabar akivaizdu, kad N.Pašinianą kamuoja sunki liga, vadinama „imperinėmis ambicijomis“. Kad N.Pašinianas paniškai bijo Kalnų Karabacho klausimo, išduoda jo pastangos nubausti Rusijos Federacijos Dūmoje veikiančios Vladimiro Žirinovskio frakcijos narį Vladimirą Saveljevą, paraginusį armėnus grąžinti užgrobtą Kalnų Karabachą teisėtiems šeimininkams. Pasirodo, N.Pašinianas toks fanatiškai kategoriškas, kad net ėmė reikalauti, jog V.Žirinovskis iš partijos išmestų tuos, kurių nuomonė sutampa su NATO ir ES šalių nuomone – Kalnų Karabachas nėra armėniška teritorija.
Žemėlapyje pažymėta, kaip nuo armėnų okupacijos nukentėjo Azerbaidžanas. Slaptai.lt nuotr.
Tad šalių teritorinio vientisumo principus gerbiantys Vakarai teisingai elgiasi, kai ignoruoja imperinių kompleksų neatsikračiusį Armėnijos vadovą. Pirmasis klausimas, kurį Briuselyje, Vašingtone, Berlyne, Paryžiuje ar Vilniuje viešėdamas privalo išgirsti N.Pašinianas, – kada nutrauksite karinę agresiją prieš kaimyninę šalį? O antroji tema, kurią aptarti derėtų nedelsiant, – tai ne „ypatingai skanių armėniškų šašlykų receptas“ (palikime šią temą Andriui Užkalniui), o visai neseniai Ispanijos teisėsaugos iškelti įtarimai, jog Katalonijoje ir kituose šalies regionuose siautėję Armenian Power organizacijos nariai savų atstovų turi ne vien Amerikoje, Vokietijoje, Belgijoje ar Prancūzijoje, bet ir Lietuvoje. Gal N.Pašinianas mūsų teisėsaugai patartų, kaip ieškoti besislepstančio mafijos atstovo, užuot dėjęs milžiniškas pastangas, kad Ispanijos teisėsaugos atlikta unikali operacija prieš specifinę organizuoto nusikalstamumo grupę taptų kuo greičiau užmiršta žiniasklaidos?
Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Gintaras Visockas.
Kas laimėjo Europos Sąjungos ir JAV ginčą dėl NATO ateities, įsiplieskusį liepos 11 – 12 dienomis Belgijos sostinėje Briuselyje? Teisi ne Europa, teisus, bent jau morališkai, – ponas Donald Trump. Europa iki šiol tikrai per mažai rūpinosi savo saugumu, gynybos išlaidų naštą suversdama ant JAV pečių ir, be kita ko, nenorėdama Vašingtonui parodyti net minimalaus palankumo už dešimtmečiais pusvelčiui teiktas saugumo garantijas.
Todėl JAV vadovo perspėjimai apie galimą amerikiečių pasitraukimą iš NATO – logiški. Tiesa, D.Trump vėliau teigė, kad akivaizdžių užuominų dėl išėjimo nedarė, nes NATO aljansas – puikus darinys. Ir vis dėlto Briuselyje kilo užtektinai rimtas sąmyšis (sušaukta neeilinė sesija), kurį slopinant puikiai pasirodė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Europa krūptelėjo politikos užkulisiuose pasklidus kalboms apie JAV kariuomenės pasitraukimą iš NATO struktūrų. Juk NATO be Amerikos – tuščia vieta.
O Amerika, regis, vis rečiau juokauja. Ji jau pasitraukė iš kai kurių įtakingų tarptautinių organizacijų, atsisakė kai kurių svarbių sutarčių. Tad kodėl nepasitraukus dar ir iš Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, jei niekas nenori girdėti svarių, pagrįstų Vašingtono argumentų?
Belgijos Karalius Filipas ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Kad Europa vis dar linkusi kvailioti, nesuprasdama padėties rimtumo, byloja belgiškas „svetingumas“. Kai JAV prezidentas D.Tump atvyko į Briuselį dalyvauti NATO viršūnių susitikime, jį pasitiko tik žemo rango užsienio reikalų ministerijos atstovas. Aukščiausi Belgijos valdžios vyrai tuomet savo dėmesį buvo sukoncentravę į futbolą – Sankt Peterburge belgų futbolininkai turėjo žaisti svarbias rungtynes su prancūzais. Žodžiu, Belgijos karalius Pilypas ir užsienio reikalų ministras Didier Reyndersas pramogavo šiaurinėje Rusijos sostinėje, o premjeras Charlesas Michelis rungtynes stebėjo, kaip pranešė agentūra ELTA, vienoje iš aistruolių zonų Bren le Konto mieste.
Šis pavyzdys nėra pats svarbiausias. Bet jis – iškalbingas. Kaip bendrauti su Europa, kuriai futbolas – svarbiau nei pagarbus daugiausiai lėšų į NATO biudžetą įnešančios šalies lyderio sutikimas? Gal pasirodysiu ne itin mandagus ir korektiškas, bet, mano supratimu, tiek Belgijos karalius, tiek Belgijos premjeras, tiek Belgijos užsienio reikalų ministras šį sykį pasielgė kiauliškai. Turint omenyje JAV lyderio impulsyvumą D.Trump galėjo mirtinai įsižeisti – nedelsiant išskristi atgal į Vašingtoną ruoštis susitikimui su Vladimiru Putinu suomių sostinėje Helsinkyje. Ką tada būtų dariusi Europa, niekaip nepajėgianti gynybos reikmėms skirti 2 proc. nuo BVP?
Beje, belgiškas „svetingumas“ – ne pati didžiausia Europos nuodėmė. Didžiausia nuodėmė – tai išdavystės. Išdavysčių daug. Pavyzdžiui, „Nord Stream 2“. „Sandorį su Maskva dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ sudariusią Vokietiją visiškai kontroliuoja Rusija“. Taip prieš prasidedant NATO viršūnių susitikimui Briuselyje pareiškė JAV prezidentas D. Trumpas. Argi D.Trump nėra teisus, kaltindamas Vokietiją priklausant nuo Rusijos dėl nuolaidžiavimo tiesiant dujotiekį? Argi Vokietija nenusispjovė į Baltijos valstybių nuogastavimus dėl dujotiekio keliamų grėsmių?
D. Trump buvo teisus ir tuomet, kai pabrėžė: „Manau, labai liūdna, jog Vokietija sudaro didžiulį naftos ir dujų sandorį su Rusija, kai turėtų jos saugotis, tačiau kasmet Rusijai moka milijardus dolerių“. Šventa tiesa. D.Trump karčią tiesą rėžė ir tuomet: „Gynybos reikmėms JAV „moka labai daug“, kad apsaugotų Prancūziją, Vokietiją ir kitas šalis, pabrėžė D. Trumpas. „Vokietija – turtinga šalis… ji galėtų nedelsdama, jau rytoj padidinti išlaidas gynybai ir neturėti jokių bėdų“. Ir vėl – karti tiesa.
Bet ar išgirs šiuos priekaištus Vokietijos kanclerė Angela Merkel? Juk Vokietijoje daug „įžvalgių“ politikų, kurie panašiai mano kaip ir buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis: „Po naujausių D. Trump reikalavimų tučtuojau padidinti NATO šalių išlaidas gynybai iki 2 proc. BVP santykiuose su JAV turi būti laikomasi griežtesnės pozicijos“ (leidinys „Spiegel Online“). Vadinasi, užuot Amerikos atsiprašius jai prieštaraujama, drįstama ją kritikuoti. Dar pridėkime vokiškas apklausas, kurios byloja, jog maždaug pusė šalies gyventojų nepalankiai žiūri į Vokietijoje dislokuotus amerikietiškus dalinius, ir turėsime keistą panoramą. O jei prisiminsime D.Trump piktą klausimą, kodėl Vokietija po išpuolio prieš perbėgusį į Vakarus rusų šnipą Sergejų Skripalį iš šalies išsiuntė tik tris ar keturis rusų diplomatus, kai JAV išvijo net 60 rusų diplomatų, – bus visiškai liūdna ir baugu.
Todėl Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas neteisus, kai ragino Vašingtoną vertinti savo sąjungininkus europiečius, nes „jų nėra daug“. Sąjungininkus vertinti būtina, ypač, kai jų – mažai. Bet šis priekaištas pirmiausia taikytinas ES vadovams – vertink savo sąjungininkę Ameriką, nes ji – vienui vienintelė. Net jei Amerika kaprizinga, net jei D.Trump ne visuomet politkorektiškas, – nuryk nuoskaudą. Nes JAV be ES pagalbos apsigins nuo pačių didžiausių, baisiausių ir žiauriausių priešų, o Europa be amerikiečių pagalbos – pražus. Tai – akivaizdu. Kvaila nematyti šios tiesos.
Kovo 11-osios šventėje Vilniuje dalyvavo ir amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tad sulaukus žinios, jog „Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvos žmonių vardu atsiima Vestfalijos taikos premiją“, apėmė dvejopas jausmas. Taip, tokia premija Lietuvai ir Baltijos valstybėms yra svarbi. Šį garbingą apdovanojimą paskyrė įtakinga Vokietijos Vestfalijos ir Lipės regionų verslo asociacija. Baltijos šalims ji skirta už išskirtinį demokratinio vystymosi pavyzdį ir indėlį į žemyno taiką. 1998 m. įsteigta Vestfalijos taikos premija teikiama kas dvejus metus už ypatingus nuopelnus stiprinant Europos ir tarptautinę taiką.
Bet jei būtų galima rinktis, Baltijos valstybės turėtų pasielgti iššaukiančiai: jei Berlynas neatsisako išdavikiško „Nord Stream 2“, Baltijos valstybės atsisako Vestfalijos taikos premijos. Nes šie du dalykai – nesuderinami. Viena vokiška ranka mus vertina, globoja, saugo, kita – leidžia Rusijai mus smaugti. Taip elgtis – mažų mažiausiai nesolidu. Vokietija privalanti pasirinkti, su kuo ji eina obuoliauti.
Deja, nesolidžiai elgiasi ne tik Vokietija. Kvailokai pasielgė Latvijos finansų ministrė Dana Reizniecė-Uozuola, viešai diskutavusi apie karinio biudžeto reikalus. Be abejo, D.Trump labai skuba, ragindamas Europą skirtų kuo daugiau lėšų karinėms reikmėms (2 proc. nuo BVP nebeužtenka, norėtų jau 4 proc.). Bet Latvija galėjo prikąsti liežuvį – nelaidyti replikų, girdi, diskusijos apie tolesnį gynybos biudžeto kėlimą bus įmanomos tik tada, kai visos NATO šalys padidins išlaidas gynybai bent jau iki 2 proc. BVP. Ministrei nederėjo teigti, esą trūksta kažin kokio patvirtinimo, kad visos NATO šalys rimtai žiūri į karinio finansavimo prievolę, esą Latvija artimiausiu metu tikrai neskirs 4 proc. nuo BVP (šiuo metu tik aštuonios NATO šalys skiria gynybai daugiau kaip 2 proc. BVP).
Latvijos finansų ministrė, regis, pamiršo, kokia tikroji geopolitinė jos šalies padėtis.
Šis komentaras buvo paskelbtas Amerikos lietuvių laikraštyje „DRAUGAS”
JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš pirmadienį Helsinkyje vyksiantį savo susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl santykių su Maskva atšalimo kaltino Federalinio tyrimo biuro (FTB) tyrimą dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus D. Trumpo naudai.
Nuo D. Trumpo prezidentavimo pradžios JAV ir Rusijos santykius temdo kaltinimai dėl Rusijos kišimosi į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus ir įtarimai, kad milijardieriaus D. Trumpo kampanija slapta bendrininkavo su Kremliumi.
Tiek Rusija, tiek JAV prezidentas neigė bet kokį kišimąsi. D. Trumpas specialųjį tyrimą dėl jo kampanijos ryšių su Rusija pavadino „raganų medžiokle“.
Likus kelioms valandoms iki susitikimo su Rusijos prezidentu, D Trumpas teigė, kad JAV ir Rusijos santykiai niekada nebuvo blogesni, ir dėl to kaltino „JAV kvailumą“.
JAV televizijos kanalo „Fox“ apžvalgininkas Neilas Cavutas pirmadienį pavadino Amerikos prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus per bendrą spaudos konferenciją su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu „pasibjaurėtinais“.
Jis, be kita ko, buvo nepatenkintas tuo, kad D. Trumpas nedavė atkirčio Rusijos prezidentui už Maskvos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais.
„Tai tiesiog neteisinga“, – pareiškė jis televizijos eteryje. „JAV prezidentas užsienyje kalbasi su mūsų didžiausiu priešu, priešininku ar varžovu ir iš esmės leidžia jam sausam išlipti iš balos ir net nė kiek jo nekritikuoja“, – pabrėžė N. Cavutas.
Savo ruožtu konservatyvus politikos komentatorius Guy`us Bensonas, vienas iš televizijos kanalo analitikų, savo tviteryje parašė, kad pirmadienis tapo „viena iš blogiausių dienų“ Trumpui kaip prezidentui.
„Fox“ laikomas konservatorių ruporu ir šiaip jau remia respublikoną D. Trumpą bei jo administracijos vykdomą politiką.
Donaldas Tuskas ir Donaldas Trampas Briuselyje. EPA – ELTA nuotr.
Europos Sąjungos (ES) lyderiams trečiadienį ruošiantis aptarti savo atsaką į JAV pasitraukimą iš Irano branduolinio susitarimo ir su prekyba susijusius nesutarimus, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas įspėjo dėl „kaprizingų“ JAV prezidento Donaldo Trumpo veiksmų, informuoja „Reuters“.
„Žvelgiant į paskutinius prezidento D. Trumpo sprendimus, kas nors net gali pagalvoti: turint tokius draugus, priešų nereikia. Tačiau, atvirai kalbant, Europa turėtų būti dėkinga prezidentui D. Trumpui, nes jo dėka mes atsikratėme iliuzijų“, – trečiadienį Bulgarijos sostinėje Sofijoje sakė D. Tuskas.
Daugėjant nesutarimų su JAV, trečiadienį Bulgarijoje vyks neformali 28 ES valstybių narių lyderių vakarienė, kurios metu blokas svarstys, kaip jis turėtų reaguoti į D. Trumpo grasinimus įvesti sankcijas su Iranu verslu ryšių turinčioms Europos įmonėms.
